Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis
s yleus jusqu
Siol né a
isapusiskai
iS i as, ca
p incipalemen
domé asi
e minija, son
a angemen , 0
non
scien i ique
s iliaus
s uk i a. I§
ik o lexikos e
synaksés
elemen y
unkciona im-
as aki aizd7iau
apibiidina
s iliaus
sa i uma negu
mo ology.
Todel daZnai
es c oi
qu'elle
n'in o ma i i,
ne puisse
cons i u
ipisky langues
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
déjà les
p emiè es
mo phologie
eleMen y
s a is iques
é udes (doxlin
e g oZinio
s iliaus,
e ec uées Sio
S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
mon en que
e Sis ni eau
de langue peu
di é encie
e in ég e
di é en s
bend inés
a ian s de
langue. Siame
a icle es
p ésen é non
ou
mo ologinés
scien i ique
s ylus
s uc u d o
ap agas, e
seulemen
quelques
ling is iniy
pozymiy
pa amè es,
qui peu en
dépendi i du
nekalbiniy e
kalbiniy
ac o iy
e e .
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
quand son
compa és
kokybiSkai
di é en s
s ylies
scien i ique e
g ozinis. Une
elle
compa aison a
du sens, si
é udian
mo ologing
s uk ii g
analysés uni é
es p is non
agmen du
ex e, e
ph aseys,
mon an
ealy langues
daliy
pasiski s ymg
e jy
ko eliacija.
Puisque
quan i a i s
lingu is iniy
pozymiy
changemen s-
Giai peu en
dépend e de
conc éiy
s ylis iniy
ac o iy,
scien i ique
s iliaus
p end e (38,5
iks andio
Zodziy)
s a i ikua a,
i. a siz elg a j
pdS ilius e
science Sakas
(k yp is).
Skillan
pos ilius,
a siz elgiama j
conc ciy
eks y
unkciona ima
scien i iquey
sphe e
d'ac i i és e
neling is iniy
ak o iy
ad esan o e
ad essa o
ySio
sa i uma.
Quels son Sie
pos iliai e
commen ils
di è en ? Le
pos ilio
héo ique
ex ai son
a ibués
quali iéo am
ad essa ui
(abiejy
communica ion
ak o daly iy
Ziniy ondas
p esque ne
di è e), qui
gemas y i
abs ac iomis
ca égo ies,
syn hin i
sudé inga
moksliin o ma-
cija, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad essan
a si
iden i ie
lui-même
a ec
des ina ai -
e: passeikia
paciq
naujausig
in o ma io-
n, e
che chan
l'objec i i -
é, daznai
polemizuoja
celle pacios
su
g e imas
sphè es
a
spécialis es
e espè e
adéqua aus
pe cep ion
de
l'in o ma i-
on ou nie.
11
Mokomojo
pos ilio
ad essan ne
pa ina sa es
a ec ad essa
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio ype dans
les ex es
ad essa ui
es a ibué
pa iculie :
démesys
ad essan a
domina,
—
comme
jsimenama
moksliné
in o ma ion, i.
jam upi
g jZ amasis
ySys. Dans
les ex es
didac iques
maziau des
in o ma ions
objec i es,
didac iskai
sys ema isée
seulemen la
plus
ac ualiaie,
co esponda-
n conc ius
objec i s
d'app en iss-
age. Teiginiai
ick
j odinéjami
g indZiami
ésul a s
expé imen y,
combien
ne
aiskinami,
pasi ulçan
a
exempleszius,
ilus acions
e au es
non e balinius
élémen s de
ex e
o ganiza imo.
Des spéciales
cons uc io-
ns eliables
son
ab iéZiam
ySys a ec
des sépa ées
pa iims
ex e e du
coup badu
ac i é
ad essa o
démesys.
L'ad essa
doi
jsen ionne
non seulemen
l'in o ma ion,
mais aussi sa
o me de
ansmission.
Ainsi se
p odui
implici iskas
communica i-
on ac o
daly iy
communic a -
im. Le pos ilio
mé hodique
scien i ique
ad essan
k ali ié un
spécialis e
d'une ou au e
sphè e,
ad essa
spécialis e,
qui p a iSkai
ba s
jdieg iusius
de niè es,
app op iamu-
ses
décou e es
scien i iques.
Sio pos ilio
ex es, su
base
conc Gies
eche ches
scien i iques
ou
o
expé imen al-
—
es,
p ésen en
j ai ios
ecommanda-
ions
(nu odoma
e icace i
echnologie de
p oduc ion,
con enams -
es plan esy,
i iiny bido de
cul u e,
mé hodes de
enseignemen-
, e c.) d'une
ou au e
domaine
scien i ique
ac i i és
amélio e . Sio
pos ilio dans
les ex es
scien i ique
in o ma ion
es ansmise
conc è esne,
pas elle
o me
concen ée.
Depuis
ankséiau
ap a yjy i§
esmés di è e
science
popula inama-
sis pos ilis.
Son
des ina ai e
quali ié
spécialis e, e
des ina aa
ou
neapib éa as
(daznémen
au e s i es
specialis ou
spécialalaus
ssila inimo
ne u in is
suje ), odél
ac uali, jdomi
scien i ique
in o ma ion
ansmikiama
adap ée,
pap as a
o me:
engiama
specialiyjy
science
e miny,
sickiama
conc é ude,
j aigume,
même
indi iduume.
G e a
p anesimo
onc ions a
eksp esy iné,
apelia y ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mokslo
populia inamo-
jo pos ilio
kons uk y -
usis p incipep
mokslinio,
publicis inio,
quo idienno
bui inio e
même g ozinio
s ilaus
pa icula ybiy
i ling is iniy
pozymiy
kon aminacij-
a. Li uiy
kalbos
s ilis ikos
dans les
a aux
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) ou e
pag js ai
p ipazjs ama
seulemen
d'une
di ec ion
scien i ique
s iliaus
di e enciacij-
a,
a si ibojama
du y
scien i ique
s iliaus
a mainy, ku
12
TiOs son
Les Religues
su
conc e aus
science
specilika
i
déc i es
comme
lingbes
élémen sy
sélec ion-
i
jy
na
ela ion
ela ion
des
mêmes
héma iques eks uoses
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toks scien i ique
s yliau cla ymas
né a unkcinis
s ylis inis, ca
igno é nekalbiniy
ak o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
complexe,
Pi menybé
ou nie
seulemen à
un ac eu
—
de con enu
( héma iqu-
e). ‘Ta-
Ciau
scien i ique
s iliy
y inéjan
s a is iques
mé hodesis,
p a a u
jsi ikin i,
d'une
a
science
di ec ion
(Sakos)
ex ai
di è e de
au e
mokss i ies
eks y, ca
eux
lo
unkciniy
s iliy
y iné ojai
i
con inuen à
accen ue
science
du
Saky polius
humani a iniy
—
ma hémos e
i
echniqueos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
sépa i y
science
Saky
ex us,
appa y ,
né a
p écise:
Siuo emps
p é au ick
moksly
ne
di é encia ion,
kick in ég a ion
endances,
odél possible
limi is
humani iniy,
na u es
ma hémos ainsi
que echnique
moksly
a mainmis. Tou
i
d'abo d
discu e ons de
la langue daliy
unkciona ima
(Z .
|
ableau).
1
ableelé.
Les
pa oles
daliu daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Pa ies
de langue
Daik a a dis
Skai a dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Docslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio s iliaus
ex es dans
ou langues
ig
daliy dazniausiai
u ilisés
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a ienodas.
Daik a a dziy
pe s a a
scien i ique
s yleue
—
nomina i inio
s iliaus
pozymis.
Ne de
longueu
moyenne
17-22
Zodziu
scien i ique
S iliaus dans
le sakinyje
peu bi i
depuis jusqu
daik a a dziy
7
14
( oke
sakiniai
cons i uen
41,6%).
P z. :
Phonologies
classiikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
a é é
jsi iking, que
la phoné ique
phonologija
es ous8kai
i
sa a ankikos
mokslo
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ybos
eikSme lemia
ou e da inio
s uk a a
(da ybos
ondamen ,
o man as
13
speci inis
san ykis),
is ySkéjan is
i
jy
posi ion de
da inio
ondiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
impo an
kokybinés
ca ac é is iques;
daik a a dio
pe eikia jas ois
dazniau negu
be
g oziniame
s iliu a ojamas
du
bid a dis.
je
Sies deux
pa ies du
langage
augmen e
in o ma i i-
é du ex e,
aide
ansme -
e ak ing
in o ma ion
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina spéciine
su
scien i ique
s iliaus
pa icula ybe
abs ac umu
nespeci inémis
—
glaus umu,
i
s aliskumu.
—
G oZinai e
s yle dans
endance de
p ieSingos:
g and
ac ionmaZodz-
io
*
(i supé ieu
p é eiksmio)
daZnumas
indique
Sio ype eks y
dyniskuma, ca
p emiè e place
iskyla
ap aSymas
samp o a im,
j
bidingi
scien i ique
s yleui,
ne
na a ion su
a
j ykius, eikejy
busenes
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o me esama
66,5
%,
scien i ique
s yleuje
-—
43,9
%).
Todél nous
pou ons,
appa emmen ,
a i me que le
ele an
linguis ique
scien i ique
g ozinio de s yle
poZymis
i
daik a a dziy
eiksmaZodziy
san ykis eks e
—
(coe icien de
subs an i i é
i
—
2,2
i
1,5).
Pa bams
unc ioncinius
s yles
di é encien
j a dZiai.
Ils eciau
son u ilisés
scien i ique,
daZniau
g oZiniame
—
s yleue.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
di é en
eks y
o ganiza imo
pobidis.
G oziniame
s yleuge
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama)
63,2
%,
scien i ique
31,2
%,
pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye),
scien i ique
s yleue ise la
p écision,
odél
ends ama
ka o i padius
sq oky noms.
Tacslumas
lemia mazesnj
dalelyciy
daznuma,
objec i umas
emociniy
eksp esiniy
langues daliy
—
Zodz iy
élim ima. G oZ
dans le s yle
junginiy
su
p ielinksniu
pe s a a lème
ce que le
p incipal
memb e
jy
dazniausiai es i
eiksmazodis,
eciau u ilisé
dans le s yle
scien i ique.
D'au e pa ,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg dans
be
le s yle
scien i ique
suponuoja
speci iné
spécialybé
abs ac ion du
i
s yle
scien i ique,
ca
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
conc e esné
uz
linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y langues
daliy dZnumo
ski ybés
né a elles
aki aizdzios
e , ma y ,
dépenden du
ko eliuojanciy
langues daliy
daZnumo.
Kokj e e j
langues daliy
unkciona imui
a idiné
scien i ique
14
s iliaus
dile enciacija?
Daik a a dziy
daznumas
comme
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
dépend de
pos ilio
specialilik-
os
(p incipale-
men
daik ayi
dziy esama
mokomojo
dans les
ex es
~
42,2
%)
a
pos ilio
mokslo
k yp ics
(se
dis ingue
seuleme-
n
na u es sciencely ex ai
-
42.1%).
En plus
s able
passia s e
bid a dZiai,
ca
s y a imo
ampli ude
nepe goka
même un
pou cen
de la limi e.
J a dziy
daZnumu
di è e
mé hod-
es
ex esi
(4,5
%),
qui
enden
cons am-
men à
épo
ces pa-
sq Gius oky
i einimus
( ou le equis).
be
P iesinga
endance dinga
aux ex es
bu
humani ai es
(j a dziai
cons i uen
9,0
%).
Jy
au eu s
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
naujy
composin-
io ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
cons i ue
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
même dalelyciy la
pa ie
(3,7
%)
compa able du
science
popula i inamuo-
sien s ex es
indique, que
o ien a ion
nek ali ikuo g
ad essa g
o meoja sa i a
j
langues daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
enco e
deuxiejy
pa ame y
—
daik a a dziy
linksniy
eiksmazodzio
i
laiky
pasiski s yma.
2
ableelé.
Daik a a dZio
loisniy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funcinis
s yle < =
2 =
Sie3 |2) 8 /
S|2/2)/6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1
Commen
u,
mokslinj
e
g oZinj
s iliy
di e en-
juoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
cons an-
e, -y.
i ele a-
n iniu
pozimiu, il
es
possible
es e
ic ininko
linksnj,
olygiai
u ilisée
abiejy
unkciniy
s iliy
ex os, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(a ec le
a dinin-
ku
cons i -
ue même
68,8%)
dans les
ex es
scien i i-
ques es
associée
à spe-
15
ci ine
s yleus
pa icula y-
be
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
pe çu non
seulemen
comme
sa a ankiSk-
esnis, mais
aussi comme
plus
abs ai uz
pozZymij,
qui
e8kiamas
biid a dziu
(a ec le
p incipal
Zodziu lieja
abipusis
conc izacij-
os y$ys). En
d'au es
e mes,
depuis
daik a a dz-
io gebéjimo
jung is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
dépend du
kilmininko, i§
pa ie e
naudininko
( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni dans
les ex es
héo iques)
daznuma.
G oZ dans le
s yle es
p esque
deux ois
negu dans le
scien i ique
daznesnis
galinie . Sio
le plus
daznumas,
sans abejo,
sie inas
a ec déjà
miné a
s iliaus
pa icula y-
be
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
a ec
daik a a dz-
io galininku,
e i§ pa ies
e a ec
jnagininku.
Todeél
ele an inis
linguis ique
pozymis,
a skleidzZia-
n is
g oZinious
s iliaus
speci ica
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
naudininko
e
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
di e nie
des
daik a a dz-
ie
uni o méme-
n se
épa isse-
n non
seulemen
ski lingy
pos iliy, mais
e j ai ios
di ec ion
sciencely
ex es
(humani a i-
niy moksly
ex es
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma y i,
mais p a iqui
mon e
seulemen
possible
scien i ique
s iliaus
eks y
ki imo
j ai o e.
Dans les
héo ina oi-
es ex es
esama
maiziau
galininko
(10,5%), mais
plus
a dininko
(30,0%)
humo nie
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di é encie
les ex es
humani ai e-
s:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) e
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
compa igam-
ajq dalj
u indiy
linksniy
u ilisa eu ,
jnagininko
s y a imo
ampli udeé
mazai
dépend de
ex aling is-
iniy
ac o iy
e e
(s y a imo
ampli udeé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
di è e
seulemen
kilmininko
(36,7%), i
pa ie
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
compa e
pas o us.
Dès lo s, e
Sio ype
ex es
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
s yleue),
o
d iejy linksniy
daik a a dziai
o me diduma
ex e.
Des mêmes
endances de
s é éo ypis-
me son
obse ées en
compa an
eiksmazodzio
empsy
unkciona ima
(Z . ableau 3).
16
3 ableau.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
s yus _ ~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Ma i i,
que
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
ex eose
i esmés
di é ,
ca
ema qu-
ées
p ésingu-
es duiejy
ondame-
n iniy
laiky
esamojo
e bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
jos:
scien i i-
que
s yleuje
esamasis
emps
plus que
ois ois
i sija
bii ojo
ka inio
o me du
emps,
g oZ
s yleuje
2,5 ka a
daZniau
bi asis
ka inis
emps. Le
emps
p ésen
dans les
ex es
scien i i-
ques
p ieSing-
ai plu ô
g oZiniu-
ose es
u ilisé
apibend -
inamaja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
possible
jZ elg i
de
l'abs a-
c ion e
du
conc e
du
p ieSp i-
ea. Dans
le ex e
scien i i-
que il es
impo a-
n
uZ iksue-
,
cons a -
e é an
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
p ocess-
us ou
désningu-
mus,
ac ualius
non
seuleme-
n à
des ina -
ai e, mais
e à
des ina -
ai e. P z.
: P esque
ou es
k emzlin-
és Zu ys
i en
jii os
(Maé SG,
86). Le
sys ème de langage cons i ue èglesés e abs ac is élémen s
(Gi d F
71).
Ce ains
sen ences
dans le
p ésen
ac ion du
eik&mé
ou e
nublanks -
a, e
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
cons an -
o i
suje o
ypa ybé
( a
eiksmé
ès
a ima
biid a dZ-
iy ou
daly iy
eiksmei),
exemple. :
Albumines
dissol e
dans l'eau
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
saulés
pusés
ès
jkais a
(Dag
AE
58);
Dans les
poumons
hémoglobine se
onde a ec de
l'oxygonime <...>
(Jas O Ch 202).
Le ondemen
du ci age isuel
a is ique an
du p ésen que
déjà passéjg
j ykiai
(apibend ineme-
n konk ediu
—
ne
image).
G oziniame
s yleue
p édominan
na a ion
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, en e jy
e ba ojo
dazninio,
k yp ingg kai a.
Es emps
éel
daZnumas
ou
n'appa ien
du
scien i ique
s yleus
b anduolj
suda anéiy
pos iliy, mais
combien plus
s y uen
di é en
science
k ypéiy
ex es,
17
pa ce que
les sciences
na u elles
eikaly
j adinése
dalyse e
ab asSan
ckspe imen-
us combien
daZnesnis
bi asis
ka inis
emps
(25,7%, plg. es
emps éel
72,3%).
Bi ojo
ka inio
emps
daznumu
ès
neZymiai
di é
j ai iy
pos iliy
eks ai.
Seuls dans
mé hodiques
ex es
na a ion
su co iniy
expé imen y
eiga i galimy
ezul a y
aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
emps
compa gina-
maja dalj.
Bisimasis
emps,
biidamas
compa e
uni o méme-
n
s'éca s es
humani ai -
es e
na u elles
sciencesly
ex es,
di é encie-
n lisikos e
ma hémos
ex es.
Samp o au-
jan e ypaé
j odinéjan
héo es
bi ines
élémen (Sio
pos ilio
eks y
adicija)
biisimasis
emps,
exemple. :
Main enan
p opose ons
commun au
hasa d du
dydzio
moyenu kio
déc i ézim-
a. Au hasa d
de
g ande%io
<...>,
déc ézé
p obabilybin-
éje e d éje
<...>, la
moyenne
qu'on
appelle a
in ég ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di é encie
les ex es
popula i ina-
muosius de
la science,
ca
pe s a g
ayan un
esamasis
emps
(65,7%),
combien
eciau
u ilisé
bi asis
ka inis
(28,8%) e
compa a i
daZnai
api aikan
biisimasis
(5,3%) emps
cons i ue
sa i a
s uk a,
don les
pa amè es
nesusike a
a ec
g oZinio
s iliaus
empsy
pa amè es
de
consomma i-
on. I8
ap a yjy
pa am y
aiskéja, que
mo ologiné
unc ioncin-
iy s iliy
s uk i a
ès dépend
(né a
passy i,
comme
daZnai
manoma) du
nekalbiniy
ak o iy
e e e
peu
di é encie
di é en s
s yles
unc ioncini-
us. O
scien i ique
s ylus à
l'in é ieu la
plupa
pa ame y
s y uoja,
mais
iSsi enka
scien i ique
s ylus
no mes.
Ne ikslu bi y
di ei, que
ski ingy
science Saky
ex ai
aSomi
peculia i u
s yle
scien i ique.
Neaiski es e
lieu du pos ilio
popula i ina e-
u de la science,
ca examiné ieji
pa amè es
s y uen une
di ec ionmi.
Todél science
popula i inama-
sis s yleus peu
bi i ai éjamas
sépa émen ,
comme ayan
kick ki a
s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
écologie. V. : La
science, 1980.
Gi d F Gi denis
A. Fonologija.
-V.: L'Science,
1981. OCh Jasin
Jasskas L. e k .
O ganiné chimie.
V. : Science, 1979.
TTMS -Kubilius J.
Tikim Kubybiy
héo ie e
ma hiné
s a is ique. V. :
La science, 1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
héo ie.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.Paulaus-
kiené A.
Li uiy
mo olog-
ie du
langage:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Mokslo i
encyclop-
edijy
édi eu , 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
langues
s ylis ik-
a. V.:
Science,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K. Li uiy
langues
s ylis ik-
a. V.:
Mokslas,
1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.