scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Author: Audronė Bitinienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/785/876
Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis
s yleus jusqu
Siol né a
isapusiskai
iS i as, ca
p incipalemen
domé asi
e minija, son
a angemen , 0
non
scien i ique
s iliaus
s uk i a. I§
ik o lexikos e
synaksés
elemen y
unkciona im-
as aki aizd7iau
apibiidina
s iliaus
sa i uma negu
mo ology.
Todel daZnai
es c oi
qu'elle
n'in o ma i i,
ne puisse
cons i u
ipisky langues
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
déjà les
p emiè es
mo phologie
eleMen y
s a is iques
é udes (doxlin
e g oZinio
s iliaus,
e ec uées Sio
S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
mon en que
e Sis ni eau
de langue peu
di é encie
e in ég e
di é en s
bend inés
a ian s de
langue. Siame
a icle es
p ésen é non
ou
mo ologinés
scien i ique
s ylus
s uc u d o
ap agas, e
seulemen
quelques
ling is iniy
pozymiy
pa amè es,
qui peu en
dépendi i du
nekalbiniy e
kalbiniy
ac o iy
e e .
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
quand son
compa és
kokybiSkai
di é en s
s ylies
scien i ique e
g ozinis. Une
elle
compa aison a
du sens, si
é udian
mo ologing
s uk ii g
analysés uni é
es p is non
agmen du
ex e, e
ph aseys,
mon an
ealy langues
daliy
pasiski s ymg
e jy
ko eliacija.
Puisque
quan i a i s
lingu is iniy
pozymiy
changemen s-
Giai peu en
dépend e de
conc éiy
s ylis iniy
ac o iy,
scien i ique
s iliaus
p end e (38,5
iks andio
Zodziy)
s a i ikua a,
i. a siz elg a j
pdS ilius e
science Sakas
(k yp is).
Skillan
pos ilius,
a siz elgiama j
conc ciy
eks y
unkciona ima
scien i iquey
sphe e
d'ac i i és e
neling is iniy
ak o iy
ad esan o e
ad essa o
ySio
sa i uma.
Quels son Sie
pos iliai e
commen ils
di è en ? Le
pos ilio
héo ique
ex ai son
a ibués
quali iéo am
ad essa ui
(abiejy
communica ion
ak o daly iy
Ziniy ondas
p esque ne
di è e), qui
gemas y i
abs ac iomis
ca égo ies,
syn hin i
sudé inga
moksliin o ma-
cija, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad essan
a si
iden i ie
lui-même
a ec
des ina ai -
e: passeikia
paciq
naujausig
in o ma io-
n, e
che chan
l'objec i i -
é, daznai
polemizuoja
celle pacios
su
g e imas
sphè es
a
spécialis es
e espè e
adéqua aus
pe cep ion
de
l'in o ma i-
on ou nie.
11
Mokomojo
pos ilio
ad essan ne
pa ina sa es
a ec ad essa
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio ype dans
les ex es
ad essa ui
es a ibué
pa iculie :
démesys
ad essan a
domina,
—
comme
jsimenama
moksliné
in o ma ion, i.
jam upi
g jZ amasis
ySys. Dans
les ex es
didac iques
maziau des
in o ma ions
objec i es,
didac iskai
sys ema isée
seulemen la
plus
ac ualiaie,
co esponda-
n conc ius
objec i s
d'app en iss-
age. Teiginiai
ick
j odinéjami
g indZiami
ésul a s
expé imen y,
combien
ne
aiskinami,
pasi ulçan
a
exempleszius,
ilus acions
e au es
non e balinius
élémen s de
ex e
o ganiza imo.
Des spéciales
cons uc io-
ns eliables
son
ab iéZiam
ySys a ec
des sépa ées
pa iims
ex e e du
coup badu
ac i é
ad essa o
démesys.
L'ad essa
doi
jsen ionne
non seulemen
l'in o ma ion,
mais aussi sa
o me de
ansmission.
Ainsi se
p odui
implici iskas
communica i-
on ac o
daly iy
communic a -
im. Le pos ilio
mé hodique
scien i ique
ad essan
k ali ié un
spécialis e
d'une ou au e
sphè e,
ad essa
spécialis e,
qui p a iSkai
ba s
jdieg iusius
de niè es,
app op iamu-
ses
décou e es
scien i iques.
Sio pos ilio
ex es, su
base
conc Gies
eche ches
scien i iques
ou
o
expé imen al-
—
es,
p ésen en
j ai ios
ecommanda-
ions
(nu odoma
e icace i
echnologie de
p oduc ion,
con enams -
es plan esy,
i iiny bido de
cul u e,
mé hodes de
enseignemen-
, e c.) d'une
ou au e
domaine
scien i ique
ac i i és
amélio e . Sio
pos ilio dans
les ex es
scien i ique
in o ma ion
es ansmise
conc è esne,
pas elle
o me
concen ée.
Depuis
ankséiau
ap a yjy i§
esmés di è e
science
popula inama-
sis pos ilis.
Son
des ina ai e
quali ié
spécialis e, e
des ina aa
ou
neapib éa as
(daznémen
au e s i es
specialis ou
spécialalaus
ssila inimo
ne u in is
suje ), odél
ac uali, jdomi
scien i ique
in o ma ion
ansmikiama
adap ée,
pap as a
o me:
engiama
specialiyjy
science
e miny,
sickiama
conc é ude,
j aigume,
même
indi iduume.
G e a
p anesimo
onc ions a
eksp esy iné,
apelia y ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mokslo
populia inamo-
jo pos ilio
kons uk y -
usis p incipep
mokslinio,
publicis inio,
quo idienno
bui inio e
même g ozinio
s ilaus
pa icula ybiy
i ling is iniy
pozymiy
kon aminacij-
a. Li uiy
kalbos
s ilis ikos
dans les
a aux
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) ou e
pag js ai
p ipazjs ama
seulemen
d'une
di ec ion
scien i ique
s iliaus
di e enciacij-
a,
a si ibojama
du y
scien i ique
s iliaus
a mainy, ku
12
TiOs son
Les Religues
su
conc e aus
science
specilika
i
déc i es
comme
lingbes
élémen sy
sélec ion-
i
jy
na
ela ion
ela ion
des
mêmes
héma iques eks uoses
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toks scien i ique
s yliau cla ymas
né a unkcinis
s ylis inis, ca
igno é nekalbiniy
ak o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
complexe,
Pi menybé
ou nie
seulemen à
un ac eu
—
de con enu
( héma iqu-
e). ‘Ta-
Ciau
scien i ique
s iliy
y inéjan
s a is iques
mé hodesis,
p a a u
jsi ikin i,
d'une
a
science
di ec ion
(Sakos)
ex ai
di è e de
au e
mokss i ies
eks y, ca
eux
lo
unkciniy
s iliy
y iné ojai
i
con inuen à
accen ue
science
du
Saky polius
humani a iniy
—
ma hémos e
i
echniqueos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
sépa i y
science
Saky
ex us,
appa y ,
né a
p écise:
Siuo emps
p é au ick
moksly
ne
di é encia ion,
kick in ég a ion
endances,
odél possible
limi is
humani iniy,
na u es
ma hémos ainsi
que echnique
moksly
a mainmis. Tou
i
d'abo d
discu e ons de
la langue daliy
unkciona ima
(Z .
|
ableau).
1
ableelé.
Les
pa oles
daliu daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Pa ies
de langue
Daik a a dis
Skai a dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Docslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio s iliaus
ex es dans
ou langues
ig
daliy dazniausiai
u ilisés
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a ienodas.
Daik a a dziy
pe s a a
scien i ique
s yleue
—
nomina i inio
s iliaus
pozymis.
Ne de
longueu
moyenne
17-22
Zodziu
scien i ique
S iliaus dans
le sakinyje
peu bi i
depuis jusqu
daik a a dziy
7
14
( oke
sakiniai
cons i uen
41,6%).
P z. :
Phonologies
classiikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
a é é
jsi iking, que
la phoné ique
phonologija
es ous8kai
i
sa a ankikos
mokslo
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ybos
eikSme lemia
ou e da inio
s uk a a
(da ybos
ondamen ,
o man as
13
speci inis
san ykis),
is ySkéjan is
i
jy
posi ion de
da inio
ondiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
impo an
kokybinés
ca ac é is iques;
daik a a dio
pe eikia jas ois
dazniau negu
be
g oziniame
s iliu a ojamas
du
bid a dis.
je
Sies deux
pa ies du
langage
augmen e
in o ma i i-
é du ex e,
aide
ansme -
e ak ing
in o ma ion
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina spéciine
su
scien i ique
s iliaus
pa icula ybe
abs ac umu
nespeci inémis
—
glaus umu,
i
s aliskumu.
—
G oZinai e
s yle dans
endance de
p ieSingos:
g and
ac ionmaZodz-
io
*
(i supé ieu
p é eiksmio)
daZnumas
indique
Sio ype eks y
dyniskuma, ca
p emiè e place
iskyla
ap aSymas
samp o a im,
j
bidingi
scien i ique
s yleui,
ne
na a ion su
a
j ykius, eikejy
busenes
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o me esama
66,5
%,
scien i ique
s yleuje
-—
43,9
%).
Todél nous
pou ons,
appa emmen ,
a i me que le
ele an
linguis ique
scien i ique
g ozinio de s yle
poZymis
i
daik a a dziy
eiksmaZodziy
san ykis eks e
—
(coe icien de
subs an i i é
i
—
2,2
i
1,5).
Pa bams
unc ioncinius
s yles
di é encien
j a dZiai.
Ils eciau
son u ilisés
scien i ique,
daZniau
g oZiniame
—
s yleue.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
di é en
eks y
o ganiza imo
pobidis.
G oziniame
s yleuge
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama)
63,2
%,
scien i ique
31,2
%,
pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye),
scien i ique
s yleue ise la
p écision,
odél
ends ama
ka o i padius
sq oky noms.
Tacslumas
lemia mazesnj
dalelyciy
daznuma,
objec i umas
emociniy
eksp esiniy
langues daliy
—
Zodz iy
élim ima. G oZ
dans le s yle
junginiy
su
p ielinksniu
pe s a a lème
ce que le
p incipal
memb e
jy
dazniausiai es i
eiksmazodis,
eciau u ilisé
dans le s yle
scien i ique.
D'au e pa ,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg dans
be
le s yle
scien i ique
suponuoja
speci iné
spécialybé
abs ac ion du
i
s yle
scien i ique,
ca
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
conc e esné
uz
linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y langues
daliy dZnumo
ski ybés
né a elles
aki aizdzios
e , ma y ,
dépenden du
ko eliuojanciy
langues daliy
daZnumo.
Kokj e e j
langues daliy
unkciona imui
a idiné
scien i ique
14
s iliaus
dile enciacija?
Daik a a dziy
daznumas
comme
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
dépend de
pos ilio
specialilik-
os
(p incipale-
men
daik ayi
dziy esama
mokomojo
dans les
ex es
~
42,2
%)
a
pos ilio
mokslo
k yp ics
(se
dis ingue
seuleme-
n
na u es sciencely ex ai
-
42.1%).
En plus
s able
passia s e
bid a dZiai,
ca
s y a imo
ampli ude
nepe goka
même un
pou cen
de la limi e.
J a dziy
daZnumu
di è e
mé hod-
es
ex esi
(4,5
%),
qui
enden
cons am-
men à
épo
ces pa-
sq Gius oky
i einimus
( ou le equis).
be
P iesinga
endance dinga
aux ex es
bu
humani ai es
(j a dziai
cons i uen
9,0
%).
Jy
au eu s
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
naujy
composin-
io ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
cons i ue
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
même dalelyciy la
pa ie
(3,7
%)
compa able du
science
popula i inamuo-
sien s ex es
indique, que
o ien a ion
nek ali ikuo g
ad essa g
o meoja sa i a
j
langues daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
enco e
deuxiejy
pa ame y
—
daik a a dziy
linksniy
eiksmazodzio
i
laiky
pasiski s yma.
2
ableelé.
Daik a a dZio
loisniy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funcinis
s yle < =
2 =
Sie3 |2) 8 /
S|2/2)/6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1
Commen
u,
mokslinj
e
g oZinj
s iliy
di e en-
juoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
cons an-
e, -y.
i ele a-
n iniu
pozimiu, il
es
possible
es e
ic ininko
linksnj,
olygiai
u ilisée
abiejy
unkciniy
s iliy
ex os, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(a ec le
a dinin-
ku
cons i -
ue même
68,8%)
dans les
ex es
scien i i-
ques es
associée
à spe-
15

ci ine
s yleus
pa icula y-
be
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
pe çu non
seulemen
comme
sa a ankiSk-
esnis, mais
aussi comme
plus
abs ai uz
pozZymij,
qui
e8kiamas
biid a dziu
(a ec le
p incipal
Zodziu lieja
abipusis
conc izacij-
os y$ys). En
d'au es
e mes,
depuis
daik a a dz-
io gebéjimo
jung is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
dépend du
kilmininko, i§
pa ie e
naudininko
( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni dans
les ex es
héo iques)
daznuma.
G oZ dans le
s yle es
p esque
deux ois
negu dans le
scien i ique
daznesnis
galinie . Sio
le plus
daznumas,
sans abejo,
sie inas
a ec déjà
miné a
s iliaus
pa icula y-
be
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
a ec
daik a a dz-
io galininku,
e i§ pa ies
e a ec
jnagininku.
Todeél
ele an inis
linguis ique
pozymis,
a skleidzZia-
n is
g oZinious
s iliaus
speci ica
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
naudininko
e
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
di e nie
des
daik a a dz-
ie
uni o méme-
n se
épa isse-
n non
seulemen
ski lingy
pos iliy, mais
e j ai ios
di ec ion
sciencely
ex es
(humani a i-
niy moksly
ex es
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma y i,
mais p a iqui
mon e
seulemen
possible
scien i ique
s iliaus
eks y
ki imo
j ai o e.
Dans les
héo ina oi-
es ex es
esama
maiziau
galininko
(10,5%), mais
plus
a dininko
(30,0%)
humo nie
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di é encie
les ex es
humani ai e-
s:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) e
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
compa igam-
ajq dalj
u indiy
linksniy
u ilisa eu ,
jnagininko
s y a imo
ampli udeé
mazai
dépend de
ex aling is-
iniy
ac o iy
e e
(s y a imo
ampli udeé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
di è e
seulemen
kilmininko
(36,7%), i
pa ie
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
compa e
pas o us.
Dès lo s, e
Sio ype
ex es
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
s yleue),
o
d iejy linksniy
daik a a dziai
o me diduma
ex e.
Des mêmes
endances de
s é éo ypis-
me son
obse ées en
compa an
eiksmazodzio
empsy
unkciona ima
(Z . ableau 3).
16
3 ableau.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
s yus _ ~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Ma i i,
que
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
ex eose
i esmés
di é ,
ca
ema qu-
ées
p ésingu-
es duiejy
ondame-
n iniy
laiky
esamojo
e bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
jos:
scien i i-
que
s yleuje
esamasis
emps
plus que
ois ois
i sija
bii ojo
ka inio
o me du
emps,
g oZ
s yleuje
2,5 ka a
daZniau
bi asis
ka inis
emps. Le
emps
p ésen
dans les
ex es
scien i i-
ques
p ieSing-
ai plu ô
g oZiniu-
ose es
u ilisé
apibend -
inamaja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
possible
jZ elg i
de
l'abs a-
c ion e
du
conc e
du
p ieSp i-
ea. Dans
le ex e
scien i i-
que il es
impo a-
n
uZ iksue-
,
cons a -
e é an
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
p ocess-
us ou
désningu-
mus,
ac ualius
non
seuleme-
n à
des ina -
ai e, mais
e à
des ina -
ai e. P z.
: P esque
ou es
k emzlin-
és Zu ys
i en
jii os
(Maé SG,
86). Le
sys ème de langage cons i ue èglesés e abs ac is élémen s
(Gi d F
71).
Ce ains
sen ences
dans le
p ésen
ac ion du
eik&mé
ou e
nublanks -
a, e
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
cons an -
o i
suje o
ypa ybé
( a
eiksmé
ès
a ima
biid a dZ-
iy ou
daly iy
eiksmei),
exemple. :
Albumines
dissol e
dans l'eau
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
saulés
pusés
ès
jkais a
(Dag
AE
58);
Dans les
poumons
hémoglobine se
onde a ec de
l'oxygonime <...>
(Jas O Ch 202).
Le ondemen
du ci age isuel
a is ique an
du p ésen que
déjà passéjg
j ykiai
(apibend ineme-
n konk ediu
—
ne
image).
G oziniame
s yleue
p édominan
na a ion
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, en e jy
e ba ojo
dazninio,
k yp ingg kai a.
Es emps
éel
daZnumas
ou
n'appa ien
du
scien i ique
s yleus
b anduolj
suda anéiy
pos iliy, mais
combien plus
s y uen
di é en
science
k ypéiy
ex es,
17
pa ce que
les sciences
na u elles
eikaly
j adinése
dalyse e
ab asSan
ckspe imen-
us combien
daZnesnis
bi asis
ka inis
emps
(25,7%, plg. es
emps éel
72,3%).
Bi ojo
ka inio
emps
daznumu
ès
neZymiai
di é
j ai iy
pos iliy
eks ai.
Seuls dans
mé hodiques
ex es
na a ion
su co iniy
expé imen y
eiga i galimy
ezul a y
aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
emps
compa gina-
maja dalj.
Bisimasis
emps,
biidamas
compa e
uni o méme-
n
s'éca s es
humani ai -
es e
na u elles
sciencesly
ex es,
di é encie-
n lisikos e
ma hémos
ex es.
Samp o au-
jan e ypaé
j odinéjan
héo es
bi ines
élémen (Sio
pos ilio
eks y
adicija)
biisimasis
emps,
exemple. :
Main enan
p opose ons
commun au
hasa d du
dydzio
moyenu kio
déc i ézim-
a. Au hasa d
de
g ande%io
<...>,
déc ézé
p obabilybin-
éje e d éje
<...>, la
moyenne
qu'on
appelle a
in ég ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di é encie
les ex es
popula i ina-
muosius de
la science,
ca
pe s a g
ayan un
esamasis
emps
(65,7%),
combien
eciau
u ilisé
bi asis
ka inis
(28,8%) e
compa a i
daZnai
api aikan
biisimasis
(5,3%) emps
cons i ue
sa i a
s uk a,
don les
pa amè es
nesusike a
a ec
g oZinio
s iliaus
empsy
pa amè es
de
consomma i-
on. I8
ap a yjy
pa am y
aiskéja, que
mo ologiné
unc ioncin-
iy s iliy
s uk i a
ès dépend
(né a
passy i,
comme
daZnai
manoma) du
nekalbiniy
ak o iy
e e e
peu
di é encie
di é en s
s yles
unc ioncini-
us. O
scien i ique
s ylus à
l'in é ieu la
plupa
pa ame y
s y uoja,
mais
iSsi enka
scien i ique
s ylus
no mes.
Ne ikslu bi y
di ei, que
ski ingy
science Saky
ex ai
aSomi
peculia i u
s yle
scien i ique.
Neaiski es e
lieu du pos ilio
popula i ina e-
u de la science,
ca examiné ieji
pa amè es
s y uen une
di ec ionmi.
Todél science
popula i inama-
sis s yleus peu
bi i ai éjamas
sépa émen ,
comme ayan
kick ki a
s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
écologie. V. : La
science, 1980.
Gi d F Gi denis
A. Fonologija.
-V.: L'Science,
1981. OCh Jasin
Jasskas L. e k .
O ganiné chimie.
V. : Science, 1979.
TTMS -Kubilius J.
Tikim Kubybiy
héo ie e
ma hiné
s a is ique. V. :
La science, 1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
héo ie.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.Paulaus-
kiené A.
Li uiy
mo olog-
ie du
langage:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Mokslo i
encyclop-
edijy
édi eu , 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
langues
s ylis ik-
a. V.:
Science,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K. Li uiy
langues
s ylis ik-
a. V.:
Mokslas,
1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.