Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis
s ilius
iki
Siol
né a
isapusiskai
iS i as,
nes
pi miausia
domé asi
e minija,
jos
a kymu,
0
ne
mokslinio
s iliaus
s uk i a.
I§
ik o
leksikos
i
sin aksés
elemen y
unkciona imas
aki aizd7iau
apibiidina
s iliaus
sa i uma
negu
mo ologija.
Todel
daZnai
mano-
ma,
kad
ji
nein o ma y i,
negalin i
suda y i
ipisky
kalbos
p iemoniy
klodo
(Mis ik,
1965,
44-45).
Taciau
jau
pi mieji
mo ologijos
ele-
Men y
s a is iniai
y imai
(mokslinio
i
g oZinio
s iliaus,
a lik i
Sio
S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971,
284-286),
odo,
kad
i
Sis
kal-
bos
lygmuo
gali
di e encijuo i
i
in eg uo i
ski ingas
bend inés
kal-
bos
a mainas.
Siame
s aipsnyje
pa eikiamas
ne
isas
mo ologinés
mokslinio
s iliaus
s uk d os
ap agas,
o
ik
keli
ling is iniy
pozymiy
pa ame -
ai,
ku ie
gali
p iklausy i
nuo
nekalbiniy
i
kalbiniy
ak o iy
po ei-
kio.
Di e enciné
pa ame y
galia
ypa¢
in o ma y i,
kai
lyginami
ko-
kybiSkai
ski ingi
s iliai
-
mokslinis
i
g ozinis.
Toks
lyginimas
p as-
mingas,
jei
i ian
mo ologing
s uk ii g
analizés
iene u
imamas
ne
eks o
agmen as,
o
sakinys,
odan is
ealy
kalbos
daliy
pasiski s y-
mg
i
jy
ko eliacija.
Kadangi
kiekybiniai
ling is iniy
pozymiy
poky-
Giai
gali
p iklausy i
nuo
konk eéiy
s ilis iniy
ak o iy,
mokslinio
s i-
liaus
im is
(38,5
iks andio
Zodziy)
s a i ikuo a,
y.
a siz elg a
j
pd-
S ilius
i
mokslo
Sakas
(k yp is).
Ski ian
pos ilius,
a siz elgiama
j
konk eciy
eks y
unkciona ima
mokslininky
eiklos
s e oje
i
ne-
ling is iniy
ak o iy
—
ad esan o
i
ad esa o
ySio
—
sa i uma.
Kokie
Sie
pos iliai
i
kuo
jie
ski iasi?
Teo inio
pos ilio
eks ai
ski iami
k ali ikuo am
ad esa ui
(abiejy
komunikacijos
ak o
daly iy
Ziniy
ondas
be eik
nesiski ia),
ku is
ge-
ba
mas y i
abs akciomis
ka ego ijomis,
sin e in i
sudé inga
moksli-
ng
in o macija,
ki ybiskai
jq
pe im i.
Ad esan as
a si
apa ina
sa e
su
ad esa u:
pe eikia
paciq
naujausig
in o macija,
o
siekdamas
ob-
jek y umo,
daznai
polemizuoja
su
os
pacios
a
g e imos
s i ies
spe-
cialis ais
i
ikisi
adek a aus
eikiamos
in o macijos
su okimo.
11
Mokomojo
pos ilio
ad esan as
ne apa ina
sa es
su
ad esa u
~ski-
iasi
abiejy
komunikacijos
ak o
daly iy
Ziniy
ondas.
Sio
ipo
eks-
uose
ad esa ui
ski iamas
ypa ingas:
démesys
—
ad esan a
domina,
kaip
jsimenama
moksliné
in o macija,
y.
jam
upi
g jZ amasis
y-
Sys.
Mokomuosiuose
eks uose
maziau
objek y ios
in o macijos,
di-
dak iskai
sis eminama
ik
pa i
ak ualiausia,
a i inkan i
konk e¢ius
mokymio
ikslus.
Teiginiai
ne
ick
j odinéjami
a
g indZiami
ekspe i-
men y
ezul a ais,
kiek aiskinami,
pasi elkian
pa yzdzius,
ilius aci-
jas
i
ki us
ne e balinius
eks o
o ganiza imo
elemen us.
Specialio-
mis
siejamosiomis
kons ukcijomis
pab éZiamas
ySys
su
a ski omis
eks o
dalimis
i
uo
badu
ak y inamas
ad esa o
démesys.
Ad esa as
u i
jsimin i
ne
ik
in o macija,
be
i
jos
pe eikimo
o ma.
Taigi
yks a
implici iskas
komunikacijos
ak o
daly iy
bend a imas.
Mokslinio
me odinio
pos ilio
ad esan as
—
k ali ikuo as
ienos
a
ki os
s i ies
specialis as,
o
ad esa as
—
specialis as,
ku is
p ak iSkai
bando
jdieg i
naujausius,
inkamiausius
mokslo
a adimus.
Sio
po-
s ilio
eks uose,
emian is
konk eGiais
moksliniais
y imais
a
ekspe-
imen ais,
pa eikiamos
j ai ios
ekomendacijos
(nu odoma
e ek y i
gamybos
echnologija,
inkamiausias
augaly,
gy iiny
auginimo
bi-
das,
mokymo
me odas
i
pan.)
ienos
a
ki os
mokslo
s i ies
eiklai
ge in i.
Sio
pos ilio
eks uose
moksliné
in o macija
pe eikiama
kon-
k e esne,
ne
okia
koncen uo a
o ma.
Nuo
ankséiau
ap a yjy
i§
esmés
ski iasi
mokslo
populia inama-
sis
pos ilis.
Jo
ad esan as
—
k ali ikuo as
specialis as,
o
ad esa as
—
isai
neapib éa as
(dazniausiai
ki os
s i ies
specialis as
a
specialaus
ssila inimo
ne u in is
subjek as),
odél
ak uali,
jdomi
moksline
in-
o macija
pe eikiama
adap uo a,
pap as a
o ma:
engiama
specia-
liyjy
mokslo
e miny,
sickiama
konk e umo,
j aigumo,
ne
indi idu-
alumo.
G e a
p anesimo
unkcijos
eina
eksp esy iné,
apelia y ine
(Zupe ka,
1983,
104).
Mokslo
populia inamojo
pos ilio
kons uk y-
usis
p incipas
—
mokslinio,
publicis inio,
kasdienio
bui inio
i
ne
g ozinio
s iliaus
ypa ybiy
i
ling is iniy
pozymiy
kon aminacija.
Lie u iy
kalbos
s ilis ikos
da buose
(Pikéilingis,
1971;
Zupe ka,
1983)
isai
pag js ai
p ipazjs ama
ik
ienos
k yp ies
mokslinio
s i-
liaus
di e encija,
a si ibojama
nuo
y
mokslinio
s iliaus
a mainy,
ku-
12
TiOs
y a
Susijusios
su
konk e aus
mokslo
specilika
i
apib éziamos
kaip
“kalbos
elemen y
a anka
i
jy
san ykiai
os
pa
ema ikos
eks
uose
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toks
mokslinio
s iliau
skaidymas
né a
unkcinis
s ilis inis,
nes
igno uojamas
nekalbiniy
ak-
o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj
s iliy
i
jo
pos ilius,
kompleksas,
Pi menybé
eikiama
ik
ienam
—
u inio
( ema ikos)
ak o iui.
‘Ta-
Ciau
mokslinj
s iliy
y inéjan
s a is iniais
me odais,
p a a u
jsi i-
kin i,
a
ienos
mokslo
k yp ies
(Sakos)
eks ai
ski iasi
nuo
ki os
moks-
lo
s i ies
eks y,
nes
i
pa ys
unkciniy
s iliy
y iné ojai
nuola
akcen-
uoja
esan
du
mokslo
Saky
polius
—
humani a iniy
i
ma ema ikos
bei
echnikos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
a ski y
mokslo
Saky
eks us,
ma y ,
né a
ikslinga:
Siuo
me u
y auja
ne
ick
moksly
di e enciacijos,
kick
in eg acijos
endencijos,
odél
galima
ibo is
humani a iniy,
gam os
i
ma ema ikos
bei
echnikos
moksly
a mainomis.
Pi miausia
ap a sime
kalbos
daliy
unkciona ima
(Z .
|
len elg).
1
len elé.
Kalbos
daliu
daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Kalbos
dalys
Daik a a dis
Skai a dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Mokslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio
s iliaus
eks uose
ig
isu
kalbos
daliy
daz-
niausiai
a ojami
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a
ieno-
das.
Daik a a dziy
pe s a a
moksliniame
s iliuje
—
nomina y inio
s iliaus
pozymis.
Ne
idu inio
ilgio
17-22
Zodziu
mokslinio
S iliaus
sakinyje
gali
bi i
nuo
7
iki
14
daik a a dziy
( okie
sakiniai
suda o
41,6%).
P z.:
Fonologijos
klasikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
bu o
jsi-
iking,
kad
one ika
i
onologija
y a
isi8kai
sa a ankikos
mokslo
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ybos
eikSme
lemia
isa
da inio
s uk a a
(da y-
13
bos
pama as,
o man as
i
jy
speci inis
san ykis),
is ySkéjan is
da inio
pozicijos
su
pama iniu
Zodziu
one
(U b,
ZDT,
149).
Moksliniame
s iliuje
ypaé
s a bu
kokybinés
cha ak e is ikos;
jas
be
daik a a dio
pe eikia
du
ka us
dazniau
negu
g oziniame
s iliu-
je
a ojamas
bid a dis.
Sios
abi
kalbos
dalys
didina
eks o
in o ma-
y uma,
padeda
pe eik i
ak ing
in o macija
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina
su
speci ine
moksli-
nio
s iliaus
ypa ybe
—
abs ak umu
i
nespeci inémis
—
glaus umu,
s aliskumu.
G oZiniame
s iliuje
endencijos
p ieSingos:
didelis
eiksmaZodzio
*
(i
didesnis
p ie eiksmio)
daZnumas
odo
Sio
ipo
eks y
dinamisku-
ma,
nes
j
pi ma
ie a
iskyla
ne
ap aSymas
a
samp o a imas,
bidingi
moksliniam
s iliui,
0
pasakojimas
apie
j ykius,
eikejy
busenos
po-
kyéius
i
pan.
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o my
esama
66,5
%,
moksliniame
s iliuje
-—
43,9
%).
Todél
galime,
ma y ,
eig i,
kad
ele-
an inis
ling is inis
mokslinio
i
g ozinio
s iliaus
poZymis
—
daik a-
a dziy
i
eiksmaZodziy
san ykis
eks e
(subs an y umo
koe icien-
as
—
2,2
i
1,5).
Kalbamus
unkcinius
s ilius
di e encijuoja
j a dZiai.
Jie
eciau
a ojami
moksliniame,
daZniau
—
g oZiniame
s iliuje.
Tokj
ne oly-
gy
j a dziy
pasiski s ymg
lemia
ski ingas
eks y
o ganiza imo
pobi-
dis.
G oziniame
s iliuje
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeni-
niy
esama
63,2
%,
moksliniame
31,2
%,
pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye),
moksliniame
s iliuje
siekiama
ikslumo,
odél
links ama
ka o i
padius
sq oky
pa adinimus.
Tikslumas
lemia
mazesnj
dale-
lyciy
daznuma,
objek y umas
—
emociniy
eksp esiniy
kalbos
daliy
Zodz iy
elimina ima.
G oZiniame
s iliuje junginiy
su
p ielinksniu
pe s a a
lemia
ai,
kad
jy
pag indinis
na ys
dazniausiai
es i
eiks-
mazodis,
eciau
a ojamas
moksliniame
s iliuje.
Ki a
e us,
di-
desnj
junginiy
be
p ielinksnio
dagnumg
moksliniame
s iliuje
supo-
nuoja
i
speci iné
mokslinio
s iliaus
ypa ybé
—
abs ak umas,
nes
“p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
konk e esné
uz
linksniy
eiks-
mes”
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y
kalbos
daliy
dZnumo
ski y-
bés
né a
okios
aki aizdzios
i ,
ma y ,
p iklauso
nuo
ko eliuojanciy
kalbos
daliy
daZnumo.
Kokj
po eikj
kalbos
daliy
unkciona imui
14
u i
idiné
mokslinio
s iliaus
dile enciacija?
Daik a a dziy
daznumas
kaip
ele an inis
moks
linio
s ilians
|
Zymis
mazai
p iklauso
nuo
pos ilio
specilikos
(daugiausia
daik ayi
dziy
esama
mokomojo
pos ilio
eks uose
~
42,2
%)
a
mokslo
k yp-
ics
(ski iasi
ik
gam os
moksly
eks ai
-
42.1%).
Da
s abiliau
pasiski s e
bid a dZiai,
nes
s y a imo
ampli ude
nepe goka
ne
ieno
p ocen o
ibos.
J a dziy
daZnumu
ski iasi
me-
odiniai
eks ai
(4,5
%),
ku iuose
links ama
nuola
ka o
uos
pa-
Gius
sq oky
pa adinimus
( isai
be
eikalo).
P iesinga
endencija
bu
dinga
humani a iniams
eks ams
(j a dziai
suda o
9,0
%).
Jy
au o-
iai
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
naujy
junginio
ysio
a spal iy,
pa-
ySkinimo
(dalely és
suda o
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas
i
didesné
j a dziy
(8,8
%),
eiksmazodziy
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
ne
dalelyciy
(3,7
%)
lyginamoji
dalis
mokslo
popu-
lia inamuosiuose
eks uose
odo,
kad
o ien acija
j
nek ali ikuo g
ad-
esa g
o muoja
sa i a
kalbos
daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
da
d iejy
pa ame y
—
daik a a dziy
links-
niy
i
eiksmazodzio
laiky
pasiski s yma.
2
len elé.
Daik a a dZio
linksniy
daznumas
u-
a|2|és
g
. :
“6
3
Funkcinis
s ilius
< =
2
=
Sie
/3
|2)
8
S|/2)2/6)|8
Mokslinis
27,2
41,7)
4,2
13,8
6,3
6,8
-
G oZinis
30,6
268)
2,9
24,0
7,8 6,8
1,1
Kaip
ma y i,
mokslinj
i
g oZinj
s iliy
di e encijuoja
sa i a
daik-
a a dZio
linksniy
s uk i a.
Kalbine
kons an a,
-y.
ne ele an iniu
pozymiu,
galima
liky i
ic ininko
linksnj,
olygiai
a ojama
abiejy
unkciniy
s iliy
eks uose,
0
aki aizdziu
ele an iniu
ling is iniu
po-
Zymiu
—
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(ka u
su
a di-
ninku
suda o
ne
68,8
%)
moksliniuose
eks uose
siejama
su
spe-
15

ci ine
s iliaus
ypa ybe
—
abs ak umu:
daik a a dZiu
eiskiamas
po-
Zymis
su okiamas
ne
ik
kaip
sa a ankiSkesnis,
be
i
kaip
abs ak-
esnis
uz
pozZymij,
ku is
ei8kiamas
biid a dziu
(su
pag indiniu
Zo-
dziu
sieja
abipusis
konk e izacijos
y$ys).
Ki aip
a ian ,
nuo
daik-
a a dzio
gebéjimo
jung is
j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
p iklauso
nuo
kilmininko,
i§
dalies
i
naudininko
( aldo
eiksmazZodiniai
daik a a dZiai,
ypaé
dazni
eo iniuose
eks uose)
daznumas.
G oZiniame
s iliuje
be eik
du
ka us
negu moksliniame
daznesnis
galininkas.
Sio
linksnio
daznumas,
be
abejo,
sie inas
su
jau
miné a
s iliaus
ypa ybe
— dinamiSkumu:
eiksmazodis
daznai
ko eliuoja
su
daik a a dzio
galininku,
o
i§
dalies
i
su
jnagininku.
Todeél
ele an inis
ling is inis
pozymis,
a skleidzZian is
g oZinio
s i-
liaus
speci ika
-
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis e-
miskumas
lemia
ki y
linksniy
-
a dininko,
naudininko
i
jnaginin-
ko
pasiski s yma.
Kilmininko
linksnio
daik a a dziai
olygiai
pasiski s e
ne
ik
ski -
lingy
pos iliy,
be
i
j ai ios
k yp ies
moksly
eks uose
(humani a-
iniy
moksly
eks uose
kilmininko
maziau
—
38,4
%).
O
ki y
links-
niy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma y i,
be
p ak ikai
o-
do
ik
galima
mokslinio
s iliaus
eks y
ki imo
j ai o e.
Teo ini-
niuose
eks uose
esama
maiziau
galininko
(10,5
%),
be
daugiau
a dininko
(30,0
%)
linksnio
daik a a dziy.
Ty
paciy
linksniy
daz-
numas
di e encijuoja
humani a inius
eks us:
sumazéjus
kilminin-
ko
daZnumui
(38,4
%),
padidéja
a dininko
(29,2
%)
i
galininko
(15,9
%)
daznumas.
Nedidele
lyginamajq
dalj
u indiy
linksniy
—
naudininko,
jnagininko
—
s y a imo
ampli udé
mazai
p iklauso
nuo
eks aling is iniy
ak o iy
po eikio
(s y a imo
ampli udé
0,8
%).
Mokslo
populia inamyjy
eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a is-
USkai
né a
in o ma y i:
i8
esmés
ski iasi
ik
kilmininko
(36,7
%),
i
dalies
a dininko
(28,8
%)
daZnumas,
o
ki y
linksniy
pasiski s y-
mas
palygin i
pas o us.
Vadinasi,
i
Sio
ipo
eks uose
y8kéja
po-
linkis
j
s e eo iping
aiSka;:
ne
ijy
(kaip
g oziniame
s iliuje),
o
d i-
ejy
linksniy
daik a a dziai
suda o
diduma
eks o.
Tokios
pa
s e e-
o ipiskumo
endencijos
pas ebimos
lyginan
eiksmazodzio
laiky
unkciona ima
(Z .
3
len ele).
16
3
len elé.
VeiksmaZodzio
laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmazodiio
laikai
s ilius
_
—~T
—
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
|
ka inis
{
dazninis
|
Mokslinis
|
73,3
[
23,7
0,4
2,5
G oiinis
27,4
|
62,5
|
3,6
|
6,5
|
Ma y i,
kad
eiksmazodzZio
laiky
daZnumas
abicju
unkciniy
s i-
liy
eks uose
i
esmés
ski iasi,
nes
pas ebimos
p iesingos
d iejy
pa-
g indiniy
laiky
—
esamojo
i
bi ojo
ka inio
—
a ojimo
en enci-
jos:
moksliniame
s iliuje
esamasis
laikas
daugiau
kaip
is
ka us
i sija
bii ojo
ka inio
laiko
o mas,
g oZiniame
s iliuje
2,5
ka y
daZniau
a ojamas
bi asis
ka inis
laikas.
Esamasis
laikas
moksli-
niuose
eks uose
p ieSingai
negu
g oZiniuose
a ojamas
apiben-
d inamaja
eiksme
(abs akciy
daik a a dziy
kon eks e),
odél
ga-
lima
jZ elg i
abs ak umo
i
konk e umo
p ieSp ie’a.
Moksliniame
eks e
s a bu
uZ iksuo i,
kons a uo i
esan
ik o és
eiSkinius,
jy
ySius,
p ocesus
a
désningumus,
ak ualius
ne
ik
ad esan ui,
be
i
ad esa ui.
P z.:
Be eik
isos
k emzlinés
Zu ys
gy ena
jii ose
(Maé
SG,
86).
Kalbos
sis ema
suda o
aisyklés
i
abs ak iis
elemen ai
(Gi d
F
71).
Kai
ku iuose
sakiniuose
daba ies
eiksmo
eik&mé
isai
nu-
blanks a,
o
eiksmazZodziu
Zymima
pas o i
subjek o
ypa ybé
( a
eiksmé
labai
a ima
biid a dZiy
a ba
daly iy
eiksmei),
p z.:
Al-
buminai
i ps a
andenyje
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
saulés
pusés
labai
jkais a
(Dag
AE
58);
Plauciuose
hemoglobinas
jungiasi
su
deguonimi
<...>
(Jas
O
Ch
202).
Meninio
aizdo
ki imo
pag indas
—
ne
iek
daba ies,
kiek
jau
p aéjg
j ykiai
(apibend inimas
konk ediu
aizdu).
G oziniame
s i-
liuje
y aujan is
pasakojimas
suponuoja
isy
eiksmazodzio
laiky,
a p
jy
i
ba ojo
dazninio,
k yp ingg
kai a.
Esamojo
laiko
daZnumas
isai
nep iklauso
nuo
mokslinio
s i-
liaus
b anduolj
suda anéiy
pos iliy,
be
kiek
labiau
s y uoja
ski -
17
ingu
mokslo
k ypéiy
eks uose,
nes
gam os
moksly
eikaly
j adi-
nése
dalyse
i
ap aSan
ckspe imen us
kiek
daZnesnis
bi asis
ka i-
nis
laikas
(25,7
%,
plg.
esamojo
—
72,3
%).
Bi ojo
ka inio
laiko
daznumu
labai
neZymiai
ski iasi j ai iy
pos iliy
eks ai.
Tik
me o-
diniuose
eks uose
pasakojimas
apie
co iniy
ekspe imen y
eiga
i
galimy
ezul a y
aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng
Sio
laiko
lyginamaja
dalj.
Bisimasis
laikas,
biidamas
palygin i
olygiai
pasi-
ski s es
humani a iniuose
i
gam os
moksly
eks uose,
di e encijuoja
lizikos
i
ma ema ikos
eks us.
Samp o aujan
i
ypaé
j odinéjan
e-
o emas
bi inas
elemen as
(Sio
pos ilio
eks y
adicija)
—
biisimasis
laikas,
p z.:
Daba
pa eiksime
bend a
a si ik inio
dydzio
idu kio
api-
b ézima.
A si ik inio
dyd%io
<...>,
apib éz o
ikimybinéje
e d éje
<...>,
idu kiu
adinsime
in eg ala
<...>
(Kub
TTMS
165).
VeiksmazZodiio
laikai
di e encijuoja
mokslo
populia inamuosius
eks us,
nes
pe s a g
u in is
esamasis
laikas
(65,7
%),
kiek
eciau
a ojamas
bi asis
ka inis
(28,8
%)
i
palygin i
daZnai
pasi aikan-
is
biisimasis
(5,3
%)
laikas
suda o
sa i a
s uk a,
ku ios
pa a-
me ai
nesusike a
su
g oZinio
s iliaus
laiky
a ojimo
pa ame ais.
I8
ap a yjy
pa ame y
aiskéja,
kad
mo ologiné
unkciniy
s iliy
s uk i a
labai
p iklauso
(né a
pasy i,
kaip
daZnai
manoma)
nuo
nekalbiniy
ak o iy
po eikio
i
gali
di e encijuo i
ski ingus
unkci-
nius
s ilius.
O
mokslinio
s iliaus
iduje
dauguma
pa ame y
s y-
uoja,
be
iSsi enka
mokslinio
s iliaus
no mose.
Ne ikslu
bi y
eig-
i,
kad
ski ingy
mokslo
Saky
eks ai
aSomi
sa i u
moksliniu
s iliu-
mi.
Neaiski
lieka
mokslo
populia inamojo
pos ilio
ie a,
nes
nag i-
né ieji
pa ame ai
s y uoja
iena
k yp imi.
Todél
mokslo
populia-
inamasis
s ilius
gali
bi i
nag inéjamas
a ski ai,
kaip
u in is
kick
ki a
s uk i a
j ai iy
unkciniy
s iliy
sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag
AE
~
Dagys
J.
Augaly
ekologija.
—
V.:
Mokslas,
1980.
Gi d
F
—
Gi denis
A.
Fonologija.
-
V.:
Mokslas,
1981.
Jas
OCh
—
Jasinskas
L.
i
k .
O ganiné
chemija.
—
V.:
Mokslas,
1979.
Kub
TTMS
-
Kubilius
J.
Tikimybiy
eo ija
i
ma ema iné
s a is ika.
—
V.:
Moks-
las,
1980.
U b
ZDT
—
U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo ija.
-
V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo enska
S ylis ika.
B a isla a:
Slo en.
ped.
nakl- o,
1965.
2.Paulauskiené
A.
Lie u iy
kalbos
mo ologija:
Paskai os
li uanis ams.
V.:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994.
3.
Pikéilingis
J.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
V.:
Mokslas,
1971.
T.
I.
4.Zupe ka
K.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
V.:
Mokslas,
1983
5.Aunapeecs
H.
JI.
C am c uxo-KoMOHHaTOpHble
MeTOsbI
B
TCOpeTHeCCKOM
H
TIpHKAaHOM
s3bIKOSHAHHH.
JI:
HayKa,
1967.
6.Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
—
commonek
~
s3b1kopble
Gapbeppl
COIMLOJH-
eucTuuecKHi
ac eKT
HayuHoli
peun//
Tunono usa
TeKc a
B
(PYHKILMOH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom
acmex e.
Ilepmb,
1990.
C.
4-10.
7.Cenkesuy
MII.
Cnunic ixka
nayunoi
peu
1
suiTepa ypHoe
pes akTHpo~
panne.
M.:
Ba cu aa
uKoma,
1984
8.
Paupnepun
VM.
P.
Texc
kak
o6bex
somi suc i uecko o
Mecse oBa oia.
M
Hayxa,
1981.