Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI
IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIMAI
Kiek ienas
e minas
u i
o ma
i
u inj.
Te mino
o ma
-
ai
Zo-
dinis
j a dijamos
sq okos
ap alkalas,
o
u inys
—
e mininé
eikSmé,
ku ig
a spindi
apib ézimas.
Te mininé
eik’mé
nesu ampa
su
leksi-
ne
Zodzio
eik’me.
S uk i iniai
abiejy
Siy
eik’miy
elemen ai
kal-
bo y oje
dazniausiai
adinami
semomis.
Pagal
is aiskos
pobiidj
e -
miny
semos
gali
bi i
ski s omos
j
u inéias
o malig
is ai8kq
(ekspli-
ci ines)
i
o malios
iS ai’kos
ne u indias
(implici ines).
Pa yzdziui,
e mino
cuk us
(chemija)
daugiskai os
galiiné
odo,
kad
jis
j a dija
am
ik y
cheminiy
medziagy
klase,
nes
Zodis
cuk us
i
bend inéje
kalboje,
i
kai
ku iy
s i iy
e minijoje
y a
ienaskai inis.
Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiales)
p iesaga
odo,
kad
ai
augaly
eilés
pa a-
dinimas
i
. .
Tai
o malig
iS ai’ka
u inc¢ios
semos.
I
e minizacija
(bend inés
kalbos
a ba
a miniy
Zodziy
i imas
e minais),
i
ans e minizacija
( ienos
s i ies
e miny
i imas
ki-
os
s i ies
e minais),
i
de e minizacija
( e miny
i imas
ne e mi-
nais) susijusios
su
Zymiais
seman iniais
poky¢iais.
Te minizuo as
Zo-
dis
gauna
naujy
semy.
Pa yzdziui,
bend inés
kalbos
ZodZio
A aulpie-
né
leksiné
eik’mé
susideda
i§
semy
“pik Zolé”,
“gel onziedé”,
“me-
dinga”
i
k .,
0
e mino
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eik’mé
jau
u i
i
naujy
specialiy
semy,
eikalingy
Siam
augalui
apibidin i
sis ema iSkai
i
jam
a ski i
nuo
ki y
panaSiy
augaly
(p z.,
K eis iy
a
anagiy),
kaip
an ai:
“Ziedai
u i
5
kuokelius”,
“Ziedadulkes
ie-
nodo
dydzio,
apie
30.”
i
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis ai
neZino,
i
bend inés
kalbos
aiSkinamuosiuose
Zodynuose
jos
didZia
dalimi
nea sispindi.
Te miny
apib éZimai
u i
a spindé i
e mininés
eik’més
b an-
duolio
semas.
Tik
okiu
a eju
jie
bus
moksliski.
Ta¢iau
kadangi
b an-
duolio
semy
y a
daugiau
negu
pap as ai
a spindima
apib éZimuose,
ai
eisingi
gali
bi i
ne
ik
ienas,
be
ne
keli
e miny
apib ézimai.
Te mininé
eik’mé
ne e ai
o malizuojama
ne
ik
dend og amo-
mis,
his og amomis,
schemomis,
be
a skleidZiama
i
a ojan
o -
26
mules.
Manoma,
kad
ZodZio
eik’més
o maliza imas
y a
ienas
i8
objek y iausiy
moksliniy
ZodZio
eik’més
ap a’ymo
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e minai
daZniausiai
ski s omi
j
ien isinius
( ie-
naZodiius)
i
sudé inius
(keliaZodZius)
e minus.
VienaZodziai
e -
minai
y a
ne
ik
pi miniai
(pap as ieji)
ZodZiai,
be
aip
pa
i
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
p z.:
asmenuo eé
(g ama ika),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo-
anika)
i
k .
Sudé iniai
e minai
da%niausiai
j a dija
j ai ias
i8ines
i
sudé ines
sqa okas.
Jie
gali
bi i
d iZodZiai,
izodziai
i
apsk i ai
daugiazodziai,
p z.:
ik inis
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18-
kaseny
sod inimas
(chemija,
geologija),
ne egis uo yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
i
k .
Moksliniuose
i
specialiuosiuose
eks uose
pasi aiko
da
i
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé i-
niy
e miny,
p z.:
kop is ai
po
dobily,
jsé y
j
ikiy
i
a izy
mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
pa adinimas
Zemés
akio
e minijoje),
nacionaliniy
pajamy
suki imo,
paski s ymo,
pe ski s ymo
i
galu i-
nio
panaudojimo
balansas
(ekonomika)
i
pan.
Tu inio
(a ba
unkciniu)
a é ilgiu
e minai
ski s omi
j
dSinius,
gimininius
i
ka ego inius.
Sis
ski s ymas
susijes
su
ski inga
e mi-
ny
apim imi
(eks ensija)
i
alpa
(in ensija).
Pi maja
ypa ybe
S.Sal-
kauskis
adino
Ysa,
0
an aja
-
alpa.
Jos
y a
susijusios
a i k8cio
p opo cingumo
san ykiu:
ienai
mazéjan ,
ki a
—
didéja.
DidZiausia
apim j
u i
ka ego iniai
e minai,
maZiausig
—
iSiniai.
Kiek ienos
s i ies e minija
suda o
iks andiai
e miny,
odél
p ak-
iniame
e miny
a kybos
da be
s a bus
da
i
e miny
san ykiy,
jy
ski s ymo
i
klasi ikacijos
klausimas.
Sp esdama
e miny
u inio
i
jy
san ykiy
p oblema,
e minologija
pi miausia
emiasi
3
mokslais:
konk e¢ia
mokslo
(gamybos,
spo o
i
pan.)
s i imi,
kalbo y a
i
lo-
gika.
Sios
s i ys
i
suda o
e minologijos
eo ijos
pama a.
I
S.Salkauskis,
i
E.Wis e is
e minologijos
objek a
siejo
da
i
su
on ologija,
psichologija,
iloso ija
i
ki ais
mokslais.
Ta¢iau
Sios
s i ys
su
e minologija
is
dél o
u i
maziau
salycio
a’ky,
negu
su
1Jakai iené
E.
Leksineé
seman ika.
V.,1988.P.18.
27
logika,
Zodziy
da yba,
kalbos
kul i a
a
socioling is ika.
Kanados
e minologas
EW.Rigs
e minologija
s a o
j
idu j
a p
leksikologi-
Jos
i
koncep ologijos
i
jy
y§j
ilius uoja
okia
schema?:
Kalbiniai
e miny
eikala imai
S a biausi
i
daZniausiai
minimi
kalbiniai
e miny
eikala imai
y a
Sie:
aisyklingumas,
ikslumas,
sis emiskumas,
umpumas,
da-
ybinis
pa ogumas,
emocinis
neu alumas
i
k .
Kai
ku iuos
diy
ei-
kala imy
jau
esame
ap a e
ki uose
leidiniuose’,
odél
§j
ka a
pla-
Ciau
pakalbésime
apie
3
s a besnius
kalbinius
e miny
eikala imus,
bi en :
aisyklinguma,
ikslumg
i
da ybinj
pa oguma.
Taisyklingumas
-
ienas
s a biausiy
e minologijos
eikala imy.
Lie u os
Respublikos
s anda e
“Te minologijos
p incipai
i
me o-
dai”
(1115-90),
pa eng ame
pagal
a i inkamg
a p au inj
s anda a
(ISO
704-87),
jis
apibiidinamas
kaip
a i ikimas
konk edios
kalbos
no moms.
Taigi
aisyklingumas
—
ai
su ikimas
su
a ies,
ki Gia i-
mo,
a’ybos,
g ama ikos,
ZodZiy
da ybos
i
a ojimo
aisyklémis.
Pa yzdziui,
e minas
a
jo
démuo
negali
bi i
ne aisyklingos
da ybos
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eks/ib is,
he be a,
jacin as)
i
. .
Te minai
daznai
y a
sudé ingesnés
da ybos
negu
pap as ieji
Zo-
déiai,
p z.:
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anika),
{p ies
+
[(s ip )
+
in)
+
u |
+
is
}
( echnika),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anika)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M.,
1989.
C.21.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny
aizdingumo
klausimu//Lie u iy
leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo e ikai
Zodziy
da ybos
laipsnius
ka ais
da
adi-
na
Zodziy
da ybos
Zingsniais
a ba
ak ais.
Tiek
bal y,
iek
sla y
ben-
d inése
kalbose
idu iniskai
esq
3-4
zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te -
miny
da yba
ka ais
siekia
5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e mi-
ny
da ybos
laipsni’kumo
(gelmés)
y inéjimas
jau
gali
iSei i
uz
sin-
ch oninés
Zodziy
da ybos
iby.
Da Zniausi
ne aisyklingy
e miny
ki imo
a ejai
daba
y a
Sie:
1.
Ne ikslus
p ieSdélio,p iesagos,
galiinés,
sando
a
pama inio
Zo-
dzio
pasi inkimas,
nulem as
ki y
kalby
Zodziy
s uk d os
kopija i-
m0,
p z.:
Sil inamosios
s a ybinés
medZiagos
pa adinimas
apsildy o-
jas
ne aisyklingas
ne
ik
dél
ne inkamos
p iesagos
a ojimo,
be
i
del
nege ai
pa ink o
pama inio
ZodZio
( u é y
bi i:
s7/ a/as)
i
. .
2.
Ne ikslus
da ybos
ipo
a
ka ego ijos
pasi inkimas,
nulem as
pseudoanalogijos
p incipo
aikymo.
Pa yzdziui,
naujada as
beb im-
ie é
pada y as
pagal
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie é,
pe -
im ie é,
adim ie é
analogijq
i
keis inas
aisyklingu
naujada u
beb a ie é.
Negalima
saky i,
kad
ne aisyklingas
e minas
ugniaa -
spa umas
pada y as
i§
ZodZiy
ugnis
i
a spa umas
(i8
ik yjy
jis
pa-
da y as
i8
biid a dzio
ugniaa spa us,
o
pas a asis—i8
Zodziy
ugnis
i
a spa us).
Taigi
Zodis
ugniaa spa umas
ne aisyklingas
odél,
kad
ne-
aisyklingas
jo
pama inis
Zodis
—
bid a dis
ugniaa spa us.
Kalbama-
sis
ienaZodis
e minas
keis inas
sude iniu
e minu
a spa umas
ug-
nial.
3.
Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi acijy
pasi in-
kimas,
nulem as
ki y
kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
isumos
i
dalies
san ykiui
nusaky i
usy
e minijoje
a -
ojami
“biid a dis
+
daik a a dis”
ipo
sude iniai
e minai,
o
miisy
e minijoje
—
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
kaip
an ai:
s abdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=
an énos)
pé jungiklis
ix
k .
4.
I§
e miny
s anda y
p ojek y
ma y i,
kad
ki éiuojan
lie u is-
kus
e minus
daZniausiai
da oma
klaidy
nus a an
p iegaide,
one
ki cio
ie a
(p z.,
320
e miny
im yje
ap ik os
94
p iegaidés
pasi in-
kimo
klaidos
i
10
—
ki ¢io
ie os
nus a ymo
klaidy).
P iegaidés
klai-
dos
dazniausiai
da omos
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki ¢iuojami
p ieSdé-
liy
ediniai
(p z.,
s{maudos,
j a as,
pé e dlé
i
pan.);
b)
nepaisoma
29
me a onijos
p iesaginiuose
daik a a dziuose
(p z.,
ma éoklis,
g u-
puo e
i
pan.);
c)
ne aisyklingai
ki ciuojamas
an asis
sudu iniy
Zo-
déiy
sandas
(p z.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
daugiaslioksnis
i
pan.).
5.
Te miny
a8ybos
klaidos
dazniausios
y a
Sios:
a)
j
a8ymas
en,
ku
jo
ne eikia,
i
ne a’ymas
en,
ku
jo
eikia
(p z.,
helijo e apija,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
kompiu e is,
a ijan as,
.y.
a-
ian as
i
pan.);
b)
sudu iniy
e miny
sandy,
aip
pa
p ie&délio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
isi
susidii e
p iebalsiai
a
balsiai
(p z.,
Zu ies
pa adinimas
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane-
inis,
y.
a pplane inis
i
pan.);
c)
b ik§nelis
a p
sudé inio
e mi-
no
démeny
aSomas
en,
ku
jo
ne eikia,
a ba
ne aSomas
en,
ku
eikia,
aip
pa
b ik¥nelis
apa inamas
su
b ikniu
(p z.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
gydy ojas-chi u gas,
y.
&ydy ojas
chi u gas
i
pan.);
d)
as onomijos,
geog a ijos
i
kai
ku-
iy
ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi
ne
pa-
gal
aSybos
aisykles
(p z.,
Didieji
G jzulo
a ai,
y.
Didieji
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius,
y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
Tikslumas.
Te miny
ikslumas
pi miausia
sie inas
su
jy
iena eiks-
miskumu
i
eik’més
apib éz umu. Tadiau
p ak iniame
e miny
no -
minimo
da be
Sie
dalykai
neleng ai
pasiekiami.
Te miny
iena eik8-
miSkumas
o muojamas
pe
nuola ing
nuomoniy
ko a.
Tik
nedidelé
dalis
e miny
isy
ku ios
no s
s i ies
specialis y
kiek
ilgesnj
laika
sup an ami
i
a ojami
ienodai.
Ne ienodas
e miny
sup a imas
gali
es is
deSim mecdius.
Pa yzdziui,
geologijos
e minas
acija
gy-
uoja
daugiau
kaip 100
me y,
be
iki
Siol
ne u i
daugmaz
ienodo
apib ézimo.
Be
o,
Sis
e minas
a ojamas
ne
ik
geologijos,
be
i
geog a ijos
e minijoje,
ku
jo
sup a imas
i
apib ézimas
jau
upu j
el
ki oks.
Ne ienodai
sup an ami
i
aiSkinami
aip
pa
li e a ii os
e minai
abula
i
siuze as,
kalbo y os
e minai
Zodis,
anzi y umas,
eikslas
i
k .
Dagniausiai
ai
pacios
u iningiausios
ka ego inés
sq okos.
Vi-
sa
ai
—
apsk i ai
no malus
dalykas.
Jeigu
isi
ienos
ku ios
no s
s i ies
specialis ai
e minus
sup as y
i
apib éZ y
ik
ienodai,
ai
nebi y
jokios
mokslo
paZangos.
Te minijoje
egzis uoja
i
adinamasis
ka ego inis
daugia eikSmi8-
30

kumas.
Tai
oks
eiSkinys,
kai
uo
paciu
e minu
j a dijamas
i
eiks-
mas,
i
ezul a as
(p z.,
e imas
—
li e a ii a)
a ba
i
eiksmas,
i
eiksmo
ie a
(p z.,
ki imas
—
miSkininkys é).
Tokio
e miny
ne-
ikslumo
kai
ku iy
s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdziui,
izikai
e minais
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am
ik ais
iene ais,
i
nepainioja
jy
su
ypa ybiy
pa adini-
mais.
Tuo
a pu
ki y
s i¢iy
specialis ai
eiksmo
ezul a ams
pa a-
din i
daznai
be
eikalo
(ypa¢
dél
ki y
kalby
j akos)
e minizuoja
eiks-
my
pa adinimy
daugiskai a
(p z.,
ukimai,
y.
i i kos
-
ekologija,
is a ejimai,
y.
is a os-
e e ina ija
i
pan.).
Te miny
ikslumas,
be
abejo,
siejasi
i
su
jy
mo y acija.
Taciau
negalima
saky i,
kad
mo y uo i
e minai
y a
iksliis,
o
nemo y uo i
—
ne iksliis.
Ne iksliais
eiké y
laiky i
ik
klaidinanciai
mo y uo us
e minus.
Tokiy
e miny
daZnai
a si anda
del
ki y
kalby
j akos,
p z.:
nepe aukiama
(=
nenu i ks ama)
gamyba
(ekonomika),
padaZnin-
as
(=
padazZnéjes)
k épa imas
(medicina)
i
pan.
Be
o,
e miny
iks-
lumo
negalima
sie i
su
jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis ai
labai
daZnai
ai
da o,
i indami,
kad
ku is
no s
e minas
ne ikslus
odél,
jog
jo
da ybos
eikSmé
ne a
p ieS a auja
e mininei
eikSmei.
Tiksliau
pasakius,
da ybos
eikSme
jie
su okia
kaip
s a biausiq
e -
mino
eikSmés
semg.
I8
ik yjy
da ybos
eik’meé
sa o abs ak umu,
galima
saky i,
y a
a piné
a p
leksinés
i
g ama inés
eik8meés.
Si
eikSmé
iSplaukia
iS
da inio
s uk i iniy
démeny,
jy
san ykio.
Pa-
yzdZiui,
e mino
p e ag ybis
(Aga icus)
da ybos
eikSmé
y a
“pie-
oje
augan is(pie os)
g ybas”.
Jo
leksiné
i
e mininé
eik’més
—
daug
pla esnés
i
konk e esnés.
Bo anikai
ski ia
ben
kelias
Siy
g y-
by
iis
i
kalba
ne
apie
miskinius
pie ag ybius
(Aga icus
sil a i-
cus)
i
di inius
pie ag ybius
(Aga icus
a ensis).
Be
o,
pie ose
auga
da
daug
i
ki y
g yby,
ku ie
pie ag ybiais
ne adinami.
Taigi
da ybiné
eikSmé
daZniausiai
y a
ne ik a,
apgaulinga
ZodzZio
eiks-
mé.
Apsk i ai
galima
eig i,
kad
e miny
ikslumas
labiausiai
y a
su-
sijgs
su
jy
seman ika.
Da ybinis
pa ogumas.
E.
Jakai iené
i ina,
kad
ci ilizuo y
au-
‘
Jakai iené
E.
Tenpa .
P91.
31
y
kalbose
apie
60%
leksikos
suda o
da iniai‘.
Ki i
eo e ikai
sako,
kad
da iniy
i
pi miniy
ZodZiy
san ykis
p iklauso
nuo
kalbos
sin e-
iskumo
laipsnio.
Anali inése
kalbose
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e inése.
V.
U bu is
i ina,
kad
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
suda y i
ne
maziau
kaip
4/5
isos
leksikos’.
Rusy
kalbos
A.Ti-
chono o
“Zodziy
da ybos
Zodyne”
(1985)
pi miniy
Zodziy
i
da i-
niy
san ykis
esas
oks:
18118
i
126690=
1:7°.
S.
Keinio
duomeni-
mis,
92,5%
g ynai
lie u isky
bei
hib idiniy
ienaZodziy
e miny
daik-
a a dziy,
sudé y
j
“Rusigkai
lie u iska
ekonomikos
e miny
Zody-
na”
(V.
1966),
y a
pada y i
i8
ki y
Zodziy
(i8
iso
skai¢ia imui
im a
upu is
pe
1600
ski ingy
Zodziy,
i8
jy
pi miniy
y a
apie
120).
Apie
90%
da iniai
suda o
i
“Rusy-lie u iy-angly
kalby
skai¢ia imo
ech-
nikos
e miny
Zodyne”
(V.,
1971)
bei
“Bo anikos
e miny
Zodyne”
(V.,
1965)
pa eik y
okios
pa
i¥ies
e miny
(i8
iso
a i inkamai
pe
1900
i
apie
800
ski ingy
Zodziy,
i§
jy
pi miniy
apie
180
i
120)’.
Taigi Siaip
a
aip da iniai
suda o
didziajq
ienaZodziy
e miny
dalj
i
s a bu,
kad
bii y
pa ogu
juos
da y i.
Pama inis
Zodis
i
da inys
laikomi
“ZodZiy
da ybos
po a”,
ku ios
zymé asis
na ys
y a
da inys.
Si
sa oka
y a
a y um
isos
Zodziy
da-
ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
p ocesas
nesibaigia
Zodziy
da-
ybos po a.
Jeigu
i§
da iniy
él
da omi
nauji
ZodZiai,
ai
a si anda
Zodziy
da ybos
g andinés®,
p z.:
o—e__e_e
(1)
Pa .
(1):
/eis i>
laidus—
laidininkas—
puslaidininkis—
pus-
Jaidininkinis;
s ip us—
s ip in i
s ip in u as—
p iess ip in u is
i
pan.
5U bu is
V.
Zod%iy
da ybos
eo ija.
V.,
1978.
P.
62.
6’Moxucees
A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoobpas0BaHHA
B
COBpeMeHHOM
PYCCKOM
JIMTepaTyPHOM
s3bIKe.
JL,
1987.
C.5.
TKeinys
S.
P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba
//
Lie u iy
e minologija.
V.,
1975.
P.7.
’Moncees
A
Ten
pa .
P.181
.
32
Tokios
e miny
da ybos
g andinés
gali
Sako is,
p z.:
a
(2)
Pa .
(2)
:
i§
Zodzio
gelezis
pada y as
Zodis
gelezinis,
0
iS
pas a o-
jo
Zodzio
-
gelezinkelis,
gelediniai
(pan iai);
i8
Zodzio
gelezinkelis
—
gelezinkelininkas
i
. .
Jeigu
i8
o
pa ies
pama inio
Zodzio
él
da omi
nauji
Zodziai,
ai
a si anda
ZodzZiy
da ybos
éduokles,
p z.:
ee
(3)
Pa .
(3):
ilkas—
ilka glis,
ilkauogé,
ilkduobé,
ilkdalgis,
il-
Aligé
i
k .
Te miny
da ybos
éduoklés
da
gali
jung is
i
suda y i
e miny
da ybos
kompleksus.
Be
o,
ZodZiy
da ybos
specialis ai
kalba
i
apie
Zodziy
da ybos
lizdus.
Tiesa,
8i
sg oka
daZnai
sup an ama
ne ieno-
dai.
Vieni
mano,
kad
ik
ienos
Saknies
ZodZiai
gali
suda y i
lizda,
o
ki i
sako,
kad
lizdus
gali
suda y i
i
isi
ieno
ku io
no s
da ybos
a ikso
ediniai.
Taciau
daZniausiai
manoma,
kad
ZodZiy
da ybos
liz-
da
suda o
giminiSky
Zodziy,
u inciy
bend a
Saknj,
isuma.
Zod%iy
da ybos
lizdas
y a
Zodziy
da ybos
p ocesy
ezul a as.
P z.:
—
d gsumas
d gsus
—
d asiai
—
d gsuolis
—
d asé i
—
d aséjimas
—
d asin i
—
d asinimas
—
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
gali
iSsiski i
da
i
Z0d%iy
da ybos
pa-
33
adigmos
~
ieno
da ybos
laipsnio
Zodziy
isumos.
Ki aip
pasakius,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Vadinasi,
i
pacius
lizdus
galima
laiky i
didelémis
pa adigmomis.
Sq oka
“Zodziy
da ybos
lizdas”,
ma ema-
iky
ZodZiais
a ian ,
y a
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
“Zodziy
da-
ybos
ipas”:
lizdas
—
isuma
Zodiy
su
bend a
Saknimi
i
ski ingais
a iksais,
o
ipas
—
isuma
Zodziy
su
bend u
a iksu,
be
ski ingomis
Saknimis.
Pa yzdziui,
isi
biid a dziai
su
p iesaga
-inis
suda o
iena
Zodziy
da ybos
ipa,
no s
jy
Saknis
gali
bi i
ski inga:
i
daik a a -
dziy
(medinis:
mé
dis),
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
:
pi mas),
ne
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis
:
é)
i
. .
V.U -
bu is
sako,
kad
ZodZiy
da ybos
ipg
galima
sup as i
d ejopai
—
a ba
kaip
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
pagal
ku ig
su-
da omi
isi
os
pa ios
da ybos
eik’més
i
o mos
da iniai,
a ba
kaip
kalbéjime
( .y.
Inekoje)
esandius
pacius
okius
da inius,
jy
isuma)?.
Zodziy
da ybos
ipa
kaip
o malia
schema
galima
jsi aizduo i
u in
3
ma menis
:
1)
da ybos
eik’me;
2)
pama inio
Zod%io
leksinj
g a-
ma inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
pa ogumas
-
ai
e mino
inkamumas
ku i
naujiems,
seman iskai
i
o maliai
nuo
jo
p iklausomiems
ZodzZiams.
Didziau-
sia
da ybine
galia
lie u iy
kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a -
dziai
i
eiksmazZodziai.
Taciau
ai
placios
i
Sako os
kalbos
dalys,
i
e minai
da omi
ne
i8
isy
jy
a 8aky.
Pa yzdziui,
j ankiy
pa adini-
mai
da omi
ik
iS
ak y aus
eiksmo
eiksmaZodziy.
Veiksmy
pa adi-
nimai
su
p iesaga
-imas
neda omi
iS
miS iniy
eiksmazodziy,
u in-
ciy
bend a yje
p iesaga
-y 7,
Veiksmo
ezul a o
pa adinimai
su
p ie-
saga
-muo
(-menys)
neda omi
iS
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu -
iniy
e miny
da ybos
bidingiausi
i
labai
e i
a ejai
y a
okie:
9U bu is
V.
Ten
pa .
P
246.
34