Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Kiek ienas
e minas ha
o ma e
u inj.
Te mino
o ma
ques o
Zodinis
j a dijamas
sq okos
a alkalas, e
con enu o
e mininé
eikSmé,
ku ig i indi
apib ézimas.
Te mininé
eikmé non
co isponda
con leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy
elemen i
nella
kalbo y oje
dazniausiai
chiama i
semomi.
Secondo
is aiskos
pobiidj
e min
semos
possono bi i
di ise j
u inéies
o malig
is ai8kq
(espplici ine)
e o malios
iS aikos
ne u indias
(implici ine).
Pa yzziui,
e mine
zuc us
(chemija)
plu iskai os
galiiné indica
che egli
j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klase, nes
Zodis zuc us
i bend inéje
balboje, e
kai ku iy
s i iy
e minijoje
è
ienaskai in-
is. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s) apposi o
indica che
ques o è un
ege y eilés
nomeamen o
e . . Ques o
o malig
iS aika
conincias
semos. E
e minizzaz-
ione
(bend inés
linguis i o
a miniy
Zodziy
i imas
e minais), e
ans e mi-
nizzazione
( ienos
s i ies
e miny
i imas
al e s i ies
e minais), e
de e minizz-
azione
( e miny
i imas
ne e minais)
associa e
con Zymiais
seman iniais
cambiamen -
i¢.
Te minizuo -
as Zodis
gaina naujy
semy.
Pa yzdziui,
bend inés
lingua ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
consis e i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga e
k ., 0
e mine
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé già
ha e naujy
specialiy
semy,
necessingy
Siam pian a
a apibidin i
sis ema iSk-
ai e a
sepa a i da
ki y panaSiy
plan a (p z.,
K eis iy o
anagiy),
come an ai:
Ziedai ha 5
kuokelius,
Ziedadulkes,
ci ca 30. e
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino, e
bend inés
lingua
aiSkinamuos-
iue
Zodynuose la
sua didZia
pa e
nea spindi.
Te miny
desc i éZi-
mai de e
i indé i
e mininés
eikmés
b anduolio
semas. Solo
in ques o
caso essi
sa anno
scien i ici.
Ta¢iau
poiché
b anduolio
semy è più
negu
no malmen-
e i lima
desc éZizio-
ni, ques o
gius i può
bi i non solo
uno, ma
anche
di e si
e miny
desc ézimai.
Te mininé
eikmé
so en e i
o malizza-
a non solo
dend og am-
mi,
his og amm-
i, schemmi,
ma
i elZiama e
u ilizzando
o mule. Si
i iene che
ZodZio
ichimés
o malizza-
e sia uno i8
obie i oiau-
siy
scien iiniy
ZodZio
ichimés
ap amen o
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e mininai
daZ più
sci s omi j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) e
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) e minus.
VienaZodziai
e minai
sono non
solo p imi i i
(p opos ieji)
ZodZiai, ma
anche e
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai, ecc.:
pe sonaliuo-
eé
(g ama ica),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anica) e
k .
Sudé iniai
e mininai
da%
j a dija
j ai ias
i8ines e
sudé ines
sqa okas.
Essi possono
bi i
d iZodZiai,
izodziai e
in gene ale
plu iazodzia-
i, ecc.:
e i ica eis
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18kaseny
sod inamen-
o (chemija,
geologija),
ne egis uo-
26
yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
e k . Nei
es i
scien i ici e
specialiasi si
occupa
anco a e
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
esempio.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy i
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
denominazio-
ne Zemés
akio
e minijoje-
),
nacionaliniy
pajamy
suki imo,
dis ibu im-
o,
pe ski s i-
mo e uso del
balansas
inale
(ekonomika)
e pan.
Tu inio (o
unciniu)
a é ilgiu
e mini
scis somi j
dSinius,
gimininius e
ka ego iniu-
s. Sis
dis ibuzio-
ne si
i e isce a
di e en i
e mini di
po a a
(eks ensija)
e capaci à
(in ensija).
P imaia
pa icybe S.
Salkauskis
chiama a
Ysa, 0
second aja
alpa.
Ques e sono
lega e
a i k8cio
p opo cingu-
mo
appo ou:
unaia
mazéjan ,
al a didéja.
La maggio Z
più copim j
ha
ka ego iniai
e mini,
maZiausig
iSiniai. Ogni
ilia
e minija
cos i uisce
iks andiai
e miny,
odél nello
p a ico
e miny
a kybos
la o o
impo an e
da e
e miny
san ykiy, jy
ski s ymo i
klasi ikacij-
os
klausimas.
Sp esdama
e miny
con enu o e
jy
appo oiy
p oblema,
e minologi-
ja
p incipalme-
n e si basa 3
scienze:
conc e ¢ia
della scienza
(gamybos,
spo e e c.)
se o iimi,
kalbo y a e
logica. Sios
a ee e
cos i uisce
base della
eo ia della
e minologi-
a. E S.
Salkauskis, e
E. Wis e is
ogge o
della
e minologia
legò anco a
e con
on ologia,
psicologia,
iloso ia e
al e
scienze.
Ta¢iau Sios
se o i con
e minologia
is dél o
hanno
maziau
salycio aky,
negu con
1Jakai iené
E. Leksineé
seman ika.
V.,1988.P.18.
27
logica, Zodziy
da yba, cul u a
delle pa ole
socioling is ica.
Te minologo
a
Canada EW. Rigs
e minologija
s a o midu j
a lexicologi-
j
La sua
i
concep ologia
i
jy
y§j illus a
ale schema? :
Linguis i
e miny
equisi i
I daZ più
i
impo an i
minimi
linguis ici
e miny
equisi i
sono
Sie:
egolaingumas,
p ecisumas,
sis emiskumas,
b e umas,
da ybinis
pa ogumas,
emozinis
neu alumas
k .
i
Alcuni diy
equisi ii-
my già
siamo
a a e in
al e
pubblicazi-
oni, odél
ka a pla-
§j
Ciau pokalbésimo
su
impo an iesni-
3
us linguini
e miny
equisi i, bi en :
egolainguma,
ikslumg
da ybinj
pa oguma.
i
Taisyklingumas
uno
impo an iiausiy
-
e minologijos
eikala imy.
Repubblica
Li uana
s anda d e
Te minologia
p incipi e me odi
p epa a o
secondo il
i
pe inen eg
s anda d
(1115-90),
in e nazionalej
(ISO esso
704-87),
abbiidina o
come
con o mi à
alle no me
della lingua
konk edios.
Quindi
egoligumus
—
ques o consenso
a ies,
su
ki Gia imo,
aybos,
g amma ikos,
ZodZiy da ybos
consumo
egoleémis.
Pa yziui,
i
e minos démuo
non può bi i
ne aisyklingos
da ybos
a
jo
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te mini daznai
sono
sudé ingesnés
da ybos negu
semplicizi
Zodéiai,
p z. :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anica),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
( ecnica),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anica)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny ques ione
di
immaginibili à//Lie-
u iy leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo ikai
Zodziy
da ybos
g adi
some im-
es anco a
chiama
Zodziy
da ybos
Zingsniais
o ak ais.
Sia bal y,
sia sla y
bend iné-
se nelle
lingue
medu ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba a
ol e
aggiun-
ge 5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e my
da ybos
g adoku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas già
può iSei i
uz
sinch oni-
nés
Zodziy
da ybos
liby.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
ki imo i
casi o a
sono Sie:
1.
Ne ikslus
p ieSdéli-
o,p iesag-
os,
galiinés,
sando o
ondame-
n ale
Zodzio
scel a,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0, p z. :
Sil inamo-
sios
s a ybin-
és
medZiag-
os
nomeam-
en o
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ingas non
solo dél
non
idonama
p ecess-
aga
consumo,
ma e del
nege ai
scel i del
ondame-
n o
ZodZio
( u é y
bi i:
s7- a/as)
e . .
2. Inesa a
scel a di
ipo o
ca ego ia
d'abbigliam-
en o,
de e mina-
a
dall'applica-
zione del
p incipio di
pseudoana-
logia.
Pa yzdziui,
naujada -
as
beb im ie-
é
a oi o
secondo
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq e
keis inas
egolaingu
naujada u
beb a ie -
é. Non si
può di e
che
i egola e
e mine
ugniaa sp-
a umas
a o i§
ZodZiy
ugnis e
a spa um-
as (i8
ik yjy
esso a o
i8
biid a dzio
ugniaa sp-
a us, e
l'ul imoi8
Zodziy
ugnis e
a spa us).
Quindi
Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ngas odél,
che
ne aisykli-
ngas il suo
ondamen-
inis Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Pa bamas-
is unaZodis
e mas
keis inas
sude iniu
e mine
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy scel a,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
del u o
pa e del
appo o
nusaki i
i
usy
e minijoje
usa oami
biid a dis
+
daik a a dis
ipo sude iniai
e minai,
miisy
o
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
come an ai:
s opdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda dy
p oge i
ede e che
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZ soli o
si a e idy
s abilendo
p iegaide,
one ki cio
luogo
(p.s.,
320
e miny
im yje
ile a e
94
p iegaidés
selec ion
e o s
i
10
—
¢io
posizione di
localizzazi-
one e idy).
P iegaidés
e o i
dazno me-
n e a e
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki iuojami
p ieSdéliy
ediniai
(p.g., s{maudos,
j a as, pé e dlé
pan.); nepaisoma
me a onizia
i
appendagionali
b)
daik a a dzi
29
(p.g.,
ma éoklis,
g upuo e e .);
ne aisyklingai
i
ki ciuojamas
c)
an asis
sudu iniy
Zodéiy sandas
(p.g.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
mol iiaslioksnis
i
e .).
5.
Te miny
a8ybos
e o i
daznsiios
sono
Sios:
a)
j
a8ymas
là, do e
bisogno,
jo
ne aymas
i
là, do e
se e
jo
(p.g.,
helijo e apia,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
compu e is,
a ijan ,
.y.
a ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
anche&nb-
sp; p ielio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
u i
susidii e
p iebalsiai
a
oiaz
(p.g., Zu ies
denominazi-
one
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plane a -
i
io pan.);
c)
b ik§nelis a
sudé inio
e midémeny
aSomas là,
no
do e bisogno, o
ne aSomas là,
do e se e,
anche
jo
b ik¥nelis
apa izza o
b ikniu
su
(p.g.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
medico-chi u gas, y.
&iddy ojas
chi u gas ed.);
i
as onomi,
d)
geog a ie kai
ku iy ki y
i
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi
secondo le
egole
aSybos
ne
(e.g., I
G andi
G jzulo
a ai, y.
I G andi
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P eclumo. Te miny
p ecisumas
sop a u o
sie inas
iena eiksmiskumu
su
jy
eikmés
apib éz umu. Tadiau
i
nel p a ico e miny
no minimo la o o
Sie coseca
non age ai
accedu i.
Te miny
iena eik8miS-
kumas
o mula o pe
nuola ing
opiniiy ko a.
Solo nedidelé
pa e e miny
isy qualunque
no s s i ies
specialis is y
quan o ilgesnj
empo
sup an ami
usa ia i
uni o madai.
Ne ienodas
e miny
sup a imas può
i
es is
deSim mecdius.
Pa yziui, il
e mine
geologio acija
esis e più di 100
me y, ma p ima
Siol non ha
mol omaz
unido
desc ézim-
o.
Be
o, Sis
e mine si
u ilizza solo
geologiji, ma
ne
geog a iji
e minijoje,
do e
i
sup a imas
desc ézimas
già upu j
jo
el ki oks.
i
Ne ienodai
comp enda-
i
mi aiSkinami
anche
anche
li e a ii os
e mini
abula
i
siuze as,
kalbo y os
e mini
Zodis,
anzi y umas,
eikslas k .
i
Dagliono
ques o pacios
u iningiausias
ka ego inés
sq okos. Vi ai
in gene ale
no male cosa.
sa
—
Se u i di una
qualunque
s e a
specialis i
e minus
comp as y
desc éZ y solo
uni o memen -
e, ques o
i
nebi y alcuna
scienza
paZangos.
Te minijoje
esis e il
cosidde o
ca ego ico
plu ia eikSmi8-
i
30
kumas. È
ale
eiSkinys,
quando allo
s esso
e mine
j a dija-
mo e
azione, e
isul a o
(p.g.,
e imas
li e a ii a)
o e azione,
e luogo di
azione (p.g.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
none iglu-
mo kai
ku iy s i¢iy
specialis i
sékmingai
engia.
Pa yzdziui,
isi
e miniim
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am e a-
k ais
une ais, e
nepainija
jy su
ypa ybiy
pa adinim-
ais.
Men epu
ki y s i¢iy
specialis i
isul a i
dell'azione
chiami i
daznai be
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
nomiinimy
mol eiskai-
a (p z.,
ukimai,
cioè.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, cioè.
is a os -
e e ina i-
ja e pan.).
Te miny
p ecisuma-
s, senza
dubbio, si
leggia e con
jy
mo y acij-
a. Taciau
non si può
di e che
mo i uo i
e mini
siano
iksliis, a
non
mo i uo i
ne iksliis.
Non
accu slé y
occupia i di
conside a-
e solo
e mini
inganninan-
ciai
mo i uo i.
Tokiy
e miny
daZnai
appa e del
ki y kalby
j akos,
ecc.:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
gamyba
(ekonomik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
k épazione
(medicina)
e pan.
Inol e,
e miny
p ecisumo
non de e
sian con
jy da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis i
mol o
daZnai
ques o
anno,
a e man-
do che
qualche
e mine
nonikslus
odél, che il
suo
da ybos
eikSmé
ne a
p essoS a-
auja
e mininei
eikSmei.
Essliau
pa lios,
da ybos
eikSme
jie su okia
come più
impo an -
iq e mino
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé nel
suo
as a u-
mu, si può
di e, è
in e piné
a
leksinés e
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy eik
appo ok-
io. Pa yZiui,
e mine
p e ag yb-
is
(Aga icus)
da ybos
eikSmé è
pie oje
augan is(p-
ie os)
ungas. Jo
leksiné i
e mininé
eikmés
mol o
pla esnés
e
conc e es-
nés.
Bo aniki
dis ingue
almeno
qualche Siy
g yby iis e
pa la
pe ino di
miskini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
e e ini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
Ol e a
ques o, nei
p a i
c esce
anco a
mol o e
ki y g yby,
che
pie ag ybi-
ais non
engono
chiama i.
Quindi
da ybiné
eikSmé
daZ più è
nonik a,
inganninga
ZodzZio
eiksmé. In
gene ale si
può
a e ma e
che
e miny
p ecisione
più è
colleggs
con jy
seman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
a e ma
che
ci ilizuo y
au- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y nelle
lingue
ci ca 60%
del
lessico
cos i ui-
sce
da iniai‘.
Ki i
eo iikai
dice che
da iniy e
pi miniy
ZodZiy
appo o
dipende
dal g ado
di
sin e is-
ci à del
linguaggi-
o.
Anali iné-
se nelle
lingue
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e in-
ése. V.
U bu is
a e ma
che
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
o ma e
non
maziau
come 4/5
u e le
lexikos.
Rusy
lingua A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
appo -
ois esas
oks:
18118 e
126690=
1:7°. S.
Keinio
da i,
92,5%
pu nai
lie u is-
ky bei
hib idiniy
ienaZod-
ziy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ja
e miny
Zodyna
(V. 1966), è
a e i8
ki y
Zodziy (i8
o ale
nume iia-
imui
im a
upu is
pe 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min
sono
ci ca 120).
90%
da iniai
cos i ui-
sce e
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiėji-
mo Ci ca
ecnos
e miny
Zodyne
(V., 1971) e
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
accon y
simili
s i i iies
e miny
(i8 o ale
ispe i-
amen e
pe 1900 e
ci ca 800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
ci ca 180
e 120).
Quindi
Siaip o
così
da iniai
cos i ui-
scono
didziajq
unaZodz-
iy
e miny
dalj e
impo a-
n e che
bii y
comogu li
a e.
Pama in-
is Zodis e
da inys
conside -
a i
ZodZiy
da ybos
coppia,
della
quale
zymé as-
is
memb o
è da inys.
Si sa oka
è
a y um
u e
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
p ocesso
non
inigia
Zodziy
da ybos
copp. Se
i§ da iniy
él
da omi
nuo i
ZodZiai,
ques o
eme ge
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®, ecc.:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis /;
a o us
a o za-
e
a o in -
u asp ies-
s ip in u-
is e pan.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
eo ia. V.,
1978. P. 62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tali
e minos
da yybos
g andin-
és può
Sako is,
esempio:
a (2)
Ca . (2): i§
Zodzio
gelezis
a o
Zodis
gelezinis,
0 iS
dell'ul i-
mo
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
e . . Se
i8 dello
s esso
ondame-
n ale
Zodzio
él doomi
nuo i
Zodziai,
ques o
eme ge
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s, ecc.: ee
(3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és
anco a
possono
uni si e
o ma e
e miny
da ybos
comples-
si.
Inol e,
ZodZiy
da ybos
specialis-
i pa la e
su Zodziy
da ybos
lizdus.
e i à, 8i
sg oka
daZnai
comp an-
ama
ne ienod-
ai. Alcuni
i engo-
no che
solo di
una
Saknies
ZodZiai
possa
cos i ui-
e nidda,
men e
al i
dicono
che lizdus
può
cos i ui-
e e u i
di uno
qualche
da ybos
a ikso
ediniai.
Ta daZ
più
spesso si
i iene
che
ZodZiy
da ybos
lizda
cos i ui-
sca
pa en in-
iSky
Zodziy,
u inciy
common
Saknj,
isuma. %
Zodiy
da ybos
niddo è
Zodziy
da ybos
p ocessi
isul a -
o. P.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
può
iSsiski i
da e
Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas di
uno
da ybos
g ado
Zodziy
isumos.
33
~
Al ipo aiu-
s, al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hen igi, pacius
i
lizdus si
possono
conside a e
didelémis
pa adigmimi.
Sq oka Zodziy
da ybos
niddas,
ma ema iky
ZodZiais
pa lando, è
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas: niddas
u ouma
—
Zodiy
su
comune
Pa nimi
i
di e siis
a iksais,
o
ipo
—
u ouma
Ziyodz
su
comune
a iksu, ma
ski ingomi
Saknimis.
Pa yzdziui,
u i
biid a dziai
su
appendaga
-inis
cos i ui-
sce una
Zodziy
da ybos
ipa, no s
jy
La adice
può bi i
di e sa:
daik a a -
i
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas),
:
pe sino
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
dice che
ZodZiy
da ybos
ipg si può
capi e
d ejopai o
come
—
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
secondo cui
si
cos i uisc-
ono u i
quella
s essa
da ybos
eikmés
o me
da iniai, o
come
i
kaléjime
(i.e.
Inekoje)
esandius
pacius ali
da inius,
o uma)?.
jy
Zodziy
da ybos
ipa come
o malia
schema può
js
immagina e
u in
dimensioniis
da ybos
3
bisognome;
:
1)
Zodinio
ondamen -
2)
ale%io
leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
comodi à
-
ques o e mine
adeguami à
ku i nuo iem,
seman iskai
o malmen e
dal dipenden iim
i
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy calboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau
ques o
ampio
i
Sako os del
linguaggio
pa i, e minai
i
doomi isy
a 8aky.
ne
i8
Pa yzdziui,
jy
j ankiy
nomiinimai omi
solo a i o del
azione
eiksmaZodziy.
Veiksmy
denomininimai
iS
appendaga
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
appe aga
-y 7,
Ti olazioni
del
isul a o
su
dell'azione
appendice
-muo
(-menys)
neda omi
iS
p essoSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidingiausi
mol o a i casi
i
sono ques i:
9U bu is
V. Ten
pa . P 246.
34