scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/752/843
Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Kiek ienas
e minas ha
o ma e
u inj.
Te mino
o ma
ques o
Zodinis
j a dijamas
sq okos
a alkalas, e
con enu o
e mininé
eikSmé,
ku ig i indi
apib ézimas.
Te mininé
eikmé non
co isponda
con leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy
elemen i
nella
kalbo y oje
dazniausiai
chiama i
semomi.
Secondo
is aiskos
pobiidj
e min
semos
possono bi i
di ise j
u inéies
o malig
is ai8kq
(espplici ine)
e o malios
iS aikos
ne u indias
(implici ine).
Pa yzziui,
e mine
zuc us
(chemija)
plu iskai os
galiiné indica
che egli
j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klase, nes
Zodis zuc us
i bend inéje
balboje, e
kai ku iy
s i iy
e minijoje
è
ienaskai in-
is. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s) apposi o
indica che
ques o è un
ege y eilés
nomeamen o
e . . Ques o
o malig
iS aika
conincias
semos. E
e minizzaz-
ione
(bend inés
linguis i o
a miniy
Zodziy
i imas
e minais), e
ans e mi-
nizzazione
( ienos
s i ies
e miny
i imas
al e s i ies
e minais), e
de e minizz-
azione
( e miny
i imas
ne e minais)
associa e
con Zymiais
seman iniais
cambiamen -
i¢.
Te minizuo -
as Zodis
gaina naujy
semy.
Pa yzdziui,
bend inés
lingua ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
consis e i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga e
k ., 0
e mine
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé già
ha e naujy
specialiy
semy,
necessingy
Siam pian a
a apibidin i
sis ema iSk-
ai e a
sepa a i da
ki y panaSiy
plan a (p z.,
K eis iy o
anagiy),
come an ai:
Ziedai ha 5
kuokelius,
Ziedadulkes,
ci ca 30. e
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino, e
bend inés
lingua
aiSkinamuos-
iue
Zodynuose la
sua didZia
pa e
nea spindi.
Te miny
desc i éZi-
mai de e
i indé i
e mininés
eikmés
b anduolio
semas. Solo
in ques o
caso essi
sa anno
scien i ici.
Ta¢iau
poiché
b anduolio
semy è più
negu
no malmen-
e i lima
desc éZizio-
ni, ques o
gius i può
bi i non solo
uno, ma
anche
di e si
e miny
desc ézimai.
Te mininé
eikmé
so en e i
o malizza-
a non solo
dend og am-
mi,
his og amm-
i, schemmi,
ma
i elZiama e
u ilizzando
o mule. Si
i iene che
ZodZio
ichimés
o malizza-
e sia uno i8
obie i oiau-
siy
scien iiniy
ZodZio
ichimés
ap amen o
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e mininai
daZ più
sci s omi j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) e
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) e minus.
VienaZodziai
e minai
sono non
solo p imi i i
(p opos ieji)
ZodZiai, ma
anche e
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai, ecc.:
pe sonaliuo-
eé
(g ama ica),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anica) e
k .
Sudé iniai
e mininai
da%
j a dija
j ai ias
i8ines e
sudé ines
sqa okas.
Essi possono
bi i
d iZodZiai,
izodziai e
in gene ale
plu iazodzia-
i, ecc.:
e i ica eis
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18kaseny
sod inamen-
o (chemija,
geologija),
ne egis uo-
26
yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
e k . Nei
es i
scien i ici e
specialiasi si
occupa
anco a e
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
esempio.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy i
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
denominazio-
ne Zemés
akio
e minijoje-
),
nacionaliniy
pajamy
suki imo,
dis ibu im-
o,
pe ski s i-
mo e uso del
balansas
inale
(ekonomika)
e pan.
Tu inio (o
unciniu)
a é ilgiu
e mini
scis somi j
dSinius,
gimininius e
ka ego iniu-
s. Sis
dis ibuzio-
ne si
i e isce a
di e en i
e mini di
po a a
(eks ensija)
e capaci à
(in ensija).
P imaia
pa icybe S.
Salkauskis
chiama a
Ysa, 0
second aja
alpa.
Ques e sono
lega e
a i k8cio
p opo cingu-
mo
appo ou:
unaia
mazéjan ,
al a didéja.
La maggio Z
più copim j
ha
ka ego iniai
e mini,
maZiausig
iSiniai. Ogni
ilia
e minija
cos i uisce
iks andiai
e miny,
odél nello
p a ico
e miny
a kybos
la o o
impo an e
da e
e miny
san ykiy, jy
ski s ymo i
klasi ikacij-
os
klausimas.
Sp esdama
e miny
con enu o e
jy
appo oiy
p oblema,
e minologi-
ja
p incipalme-
n e si basa 3
scienze:
conc e ¢ia
della scienza
(gamybos,
spo e e c.)
se o iimi,
kalbo y a e
logica. Sios
a ee e
cos i uisce
base della
eo ia della
e minologi-
a. E S.
Salkauskis, e
E. Wis e is
ogge o
della
e minologia
legò anco a
e con
on ologia,
psicologia,
iloso ia e
al e
scienze.
Ta¢iau Sios
se o i con
e minologia
is dél o
hanno
maziau
salycio aky,
negu con
1Jakai iené
E. Leksineé
seman ika.
V.,1988.P.18.
27
logica, Zodziy
da yba, cul u a
delle pa ole
socioling is ica.
Te minologo
a
Canada EW. Rigs
e minologija
s a o midu j
a lexicologi-
j
La sua
i
concep ologia
i
jy
y§j illus a
ale schema? :
Linguis i
e miny
equisi i
I daZ più
i
impo an i
minimi
linguis ici
e miny
equisi i
sono
Sie:
egolaingumas,
p ecisumas,
sis emiskumas,
b e umas,
da ybinis
pa ogumas,
emozinis
neu alumas
k .
i
Alcuni diy
equisi ii-
my già
siamo
a a e in
al e
pubblicazi-
oni, odél
ka a pla-
§j
Ciau pokalbésimo
su
impo an iesni-
3
us linguini
e miny
equisi i, bi en :
egolainguma,
ikslumg
da ybinj
pa oguma.
i
Taisyklingumas
uno
impo an iiausiy
-
e minologijos
eikala imy.
Repubblica
Li uana
s anda d e
Te minologia
p incipi e me odi
p epa a o
secondo il
i
pe inen eg
s anda d
(1115-90),
in e nazionalej
(ISO esso
704-87),
abbiidina o
come
con o mi à
alle no me
della lingua
konk edios.
Quindi
egoligumus
—
ques o consenso
a ies,
su
ki Gia imo,
aybos,
g amma ikos,
ZodZiy da ybos
consumo
egoleémis.
Pa yziui,
i
e minos démuo
non può bi i
ne aisyklingos
da ybos
a
jo
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te mini daznai
sono
sudé ingesnés
da ybos negu
semplicizi
Zodéiai,
p z. :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anica),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
( ecnica),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anica)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny ques ione
di
immaginibili à//Lie-
u iy leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo ikai
Zodziy
da ybos
g adi
some im-
es anco a
chiama
Zodziy
da ybos
Zingsniais
o ak ais.
Sia bal y,
sia sla y
bend iné-
se nelle
lingue
medu ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba a
ol e
aggiun-
ge 5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e my
da ybos
g adoku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas già
può iSei i
uz
sinch oni-
nés
Zodziy
da ybos
liby.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
ki imo i
casi o a
sono Sie:
1.
Ne ikslus
p ieSdéli-
o,p iesag-
os,
galiinés,
sando o
ondame-
n ale
Zodzio
scel a,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0, p z. :
Sil inamo-
sios
s a ybin-
és
medZiag-
os
nomeam-
en o
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ingas non
solo dél
non
idonama
p ecess-
aga
consumo,
ma e del
nege ai
scel i del
ondame-
n o
ZodZio
( u é y
bi i:
s7- a/as)
e . .
2. Inesa a
scel a di
ipo o
ca ego ia
d'abbigliam-
en o,
de e mina-
a
dall'applica-
zione del
p incipio di
pseudoana-
logia.
Pa yzdziui,
naujada -
as
beb im ie-
é
a oi o
secondo
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq e
keis inas
egolaingu
naujada u
beb a ie -
é. Non si
può di e
che
i egola e
e mine
ugniaa sp-
a umas
a o i§
ZodZiy
ugnis e
a spa um-
as (i8
ik yjy
esso a o
i8
biid a dzio
ugniaa sp-
a us, e
l'ul imoi8
Zodziy
ugnis e
a spa us).
Quindi
Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ngas odél,
che
ne aisykli-
ngas il suo
ondamen-
inis Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Pa bamas-
is unaZodis
e mas
keis inas
sude iniu
e mine
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy scel a,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
del u o
pa e del
appo o
nusaki i
i
usy
e minijoje
usa oami
biid a dis
+
daik a a dis
ipo sude iniai
e minai,
miisy
o
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
come an ai:
s opdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda dy
p oge i
ede e che
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZ soli o
si a e idy
s abilendo
p iegaide,
one ki cio
luogo
(p.s.,
320
e miny
im yje
ile a e
94
p iegaidés
selec ion
e o s
i
10
—
¢io
posizione di
localizzazi-
one e idy).
P iegaidés
e o i
dazno me-
n e a e
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki iuojami
p ieSdéliy
ediniai
(p.g., s{maudos,
j a as, pé e dlé
pan.); nepaisoma
me a onizia
i
appendagionali
b)
daik a a dzi
29
(p.g.,
ma éoklis,
g upuo e e .);
ne aisyklingai
i
ki ciuojamas
c)
an asis
sudu iniy
Zodéiy sandas
(p.g.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
mol iiaslioksnis
i
e .).
5.
Te miny
a8ybos
e o i
daznsiios
sono
Sios:
a)
j
a8ymas
là, do e
bisogno,
jo
ne aymas
i
là, do e
se e
jo
(p.g.,
helijo e apia,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
compu e is,
a ijan ,
.y.
a ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
anche&nb-
sp; p ielio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
u i
susidii e
p iebalsiai
a
oiaz
(p.g., Zu ies
denominazi-
one
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plane a -
i
io pan.);
c)
b ik§nelis a
sudé inio
e midémeny
aSomas là,
no
do e bisogno, o
ne aSomas là,
do e se e,
anche
jo
b ik¥nelis
apa izza o
b ikniu
su
(p.g.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
medico-chi u gas, y.
&iddy ojas
chi u gas ed.);
i
as onomi,
d)
geog a ie kai
ku iy ki y
i
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi
secondo le
egole
aSybos
ne
(e.g., I
G andi
G jzulo
a ai, y.
I G andi
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P eclumo. Te miny
p ecisumas
sop a u o
sie inas
iena eiksmiskumu
su
jy
eikmés
apib éz umu. Tadiau
i
nel p a ico e miny
no minimo la o o
Sie coseca
non age ai
accedu i.
Te miny
iena eik8miS-
kumas
o mula o pe
nuola ing
opiniiy ko a.
Solo nedidelé
pa e e miny
isy qualunque
no s s i ies
specialis is y
quan o ilgesnj
empo
sup an ami
usa ia i
uni o madai.
Ne ienodas
e miny
sup a imas può
i
es is
deSim mecdius.
Pa yziui, il
e mine
geologio acija
esis e più di 100
me y, ma p ima
Siol non ha
mol omaz
unido
desc ézim-
o.
Be
o, Sis
e mine si
u ilizza solo
geologiji, ma
ne
geog a iji
e minijoje,
do e
i
sup a imas
desc ézimas
già upu j
jo
el ki oks.
i
Ne ienodai
comp enda-
i
mi aiSkinami
anche
anche
li e a ii os
e mini
abula
i
siuze as,
kalbo y os
e mini
Zodis,
anzi y umas,
eikslas k .
i
Dagliono
ques o pacios
u iningiausias
ka ego inés
sq okos. Vi ai
in gene ale
no male cosa.
sa
—
Se u i di una
qualunque
s e a
specialis i
e minus
comp as y
desc éZ y solo
uni o memen -
e, ques o
i
nebi y alcuna
scienza
paZangos.
Te minijoje
esis e il
cosidde o
ca ego ico
plu ia eikSmi8-
i
30

kumas. È
ale
eiSkinys,
quando allo
s esso
e mine
j a dija-
mo e
azione, e
isul a o
(p.g.,
e imas
li e a ii a)
o e azione,
e luogo di
azione (p.g.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
none iglu-
mo kai
ku iy s i¢iy
specialis i
sékmingai
engia.
Pa yzdziui,
isi
e miniim
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am e a-
k ais
une ais, e
nepainija
jy su
ypa ybiy
pa adinim-
ais.
Men epu
ki y s i¢iy
specialis i
isul a i
dell'azione
chiami i
daznai be
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
nomiinimy
mol eiskai-
a (p z.,
ukimai,
cioè.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, cioè.
is a os -
e e ina i-
ja e pan.).
Te miny
p ecisuma-
s, senza
dubbio, si
leggia e con
jy
mo y acij-
a. Taciau
non si può
di e che
mo i uo i
e mini
siano
iksliis, a
non
mo i uo i
ne iksliis.
Non
accu slé y
occupia i di
conside a-
e solo
e mini
inganninan-
ciai
mo i uo i.
Tokiy
e miny
daZnai
appa e del
ki y kalby
j akos,
ecc.:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
gamyba
(ekonomik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
k épazione
(medicina)
e pan.
Inol e,
e miny
p ecisumo
non de e
sian con
jy da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis i
mol o
daZnai
ques o
anno,
a e man-
do che
qualche
e mine
nonikslus
odél, che il
suo
da ybos
eikSmé
ne a
p essoS a-
auja
e mininei
eikSmei.
Essliau
pa lios,
da ybos
eikSme
jie su okia
come più
impo an -
iq e mino
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé nel
suo
as a u-
mu, si può
di e, è
in e piné
a
leksinés e
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy eik
appo ok-
io. Pa yZiui,
e mine
p e ag yb-
is
(Aga icus)
da ybos
eikSmé è
pie oje
augan is(p-
ie os)
ungas. Jo
leksiné i
e mininé
eikmés
mol o
pla esnés
e
conc e es-
nés.
Bo aniki
dis ingue
almeno
qualche Siy
g yby iis e
pa la
pe ino di
miskini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
e e ini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
Ol e a
ques o, nei
p a i
c esce
anco a
mol o e
ki y g yby,
che
pie ag ybi-
ais non
engono
chiama i.
Quindi
da ybiné
eikSmé
daZ più è
nonik a,
inganninga
ZodzZio
eiksmé. In
gene ale si
può
a e ma e
che
e miny
p ecisione
più è
colleggs
con jy
seman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
a e ma
che
ci ilizuo y
au- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y nelle
lingue
ci ca 60%
del
lessico
cos i ui-
sce
da iniai‘.
Ki i
eo iikai
dice che
da iniy e
pi miniy
ZodZiy
appo o
dipende
dal g ado
di
sin e is-
ci à del
linguaggi-
o.
Anali iné-
se nelle
lingue
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e in-
ése. V.
U bu is
a e ma
che
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
o ma e
non
maziau
come 4/5
u e le
lexikos.
Rusy
lingua A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
appo -
ois esas
oks:
18118 e
126690=
1:7°. S.
Keinio
da i,
92,5%
pu nai
lie u is-
ky bei
hib idiniy
ienaZod-
ziy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ja
e miny
Zodyna
(V. 1966), è
a e i8
ki y
Zodziy (i8
o ale
nume iia-
imui
im a
upu is
pe 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min
sono
ci ca 120).
90%
da iniai
cos i ui-
sce e
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiėji-
mo Ci ca
ecnos
e miny
Zodyne
(V., 1971) e
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
accon y
simili
s i i iies
e miny
(i8 o ale
ispe i-
amen e
pe 1900 e
ci ca 800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
ci ca 180
e 120).
Quindi
Siaip o
così
da iniai
cos i ui-
scono
didziajq
unaZodz-
iy
e miny
dalj e
impo a-
n e che
bii y
comogu li
a e.
Pama in-
is Zodis e
da inys
conside -
a i
ZodZiy
da ybos
coppia,
della
quale
zymé as-
is
memb o
è da inys.
Si sa oka
è
a y um
u e
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
p ocesso
non
inigia
Zodziy
da ybos
copp. Se
i§ da iniy
él
da omi
nuo i
ZodZiai,
ques o
eme ge
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®, ecc.:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis /;
a o us
a o za-
e
a o in -
u asp ies-
s ip in u-
is e pan.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
eo ia. V.,
1978. P. 62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tali
e minos
da yybos
g andin-
és può
Sako is,
esempio:
a (2)
Ca . (2): i§
Zodzio
gelezis
a o
Zodis
gelezinis,
0 iS
dell'ul i-
mo
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
e . . Se
i8 dello
s esso
ondame-
n ale
Zodzio
él doomi
nuo i
Zodziai,
ques o
eme ge
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s, ecc.: ee
(3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és
anco a
possono
uni si e
o ma e
e miny
da ybos
comples-
si.
Inol e,
ZodZiy
da ybos
specialis-
i pa la e
su Zodziy
da ybos
lizdus.
e i à, 8i
sg oka
daZnai
comp an-
ama
ne ienod-
ai. Alcuni
i engo-
no che
solo di
una
Saknies
ZodZiai
possa
cos i ui-
e nidda,
men e
al i
dicono
che lizdus
può
cos i ui-
e e u i
di uno
qualche
da ybos
a ikso
ediniai.
Ta daZ
più
spesso si
i iene
che
ZodZiy
da ybos
lizda
cos i ui-
sca
pa en in-
iSky
Zodziy,
u inciy
common
Saknj,
isuma. %
Zodiy
da ybos
niddo è
Zodziy
da ybos
p ocessi
isul a -
o. P.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
può
iSsiski i
da e
Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas di
uno
da ybos
g ado
Zodziy
isumos.
33
~
Al ipo aiu-
s, al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hen igi, pacius
i
lizdus si
possono
conside a e
didelémis
pa adigmimi.
Sq oka Zodziy
da ybos
niddas,
ma ema iky
ZodZiais
pa lando, è
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas: niddas
u ouma
—
Zodiy
su
comune
Pa nimi
i
di e siis
a iksais,
o
ipo
—
u ouma
Ziyodz
su
comune
a iksu, ma
ski ingomi
Saknimis.
Pa yzdziui,
u i
biid a dziai
su
appendaga
-inis
cos i ui-
sce una
Zodziy
da ybos
ipa, no s
jy
La adice
può bi i
di e sa:
daik a a -
i
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas),
:
pe sino
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
dice che
ZodZiy
da ybos
ipg si può
capi e
d ejopai o
come
—
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
secondo cui
si
cos i uisc-
ono u i
quella
s essa
da ybos
eikmés
o me
da iniai, o
come
i
kaléjime
(i.e.
Inekoje)
esandius
pacius ali
da inius,
o uma)?.
jy
Zodziy
da ybos
ipa come
o malia
schema può
js
immagina e
u in
dimensioniis
da ybos
3
bisognome;
:
1)
Zodinio
ondamen -
2)
ale%io
leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
comodi à
-
ques o e mine
adeguami à
ku i nuo iem,
seman iskai
o malmen e
dal dipenden iim
i
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy calboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau
ques o
ampio
i
Sako os del
linguaggio
pa i, e minai
i
doomi isy
a 8aky.
ne
i8
Pa yzdziui,
jy
j ankiy
nomiinimai omi
solo a i o del
azione
eiksmaZodziy.
Veiksmy
denomininimai
iS
appendaga
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
appe aga
-y 7,
Ti olazioni
del
isul a o
su
dell'azione
appendice
-muo
(-menys)
neda omi
iS
p essoSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidingiausi
mol o a i casi
i
sono ques i:
9U bu is
V. Ten
pa . P 246.
34