scieee Open visual document viewer

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Kazimieras Gaivenis

Full text

Kazimie as GAIVENIS KALBINIAI IR LOGINIAI TERMINY REIKALAVIM- AI Kiek ienas e minas ha o ma e u inj. Te mino o ma ques o Zodinis j a dijamas sq okos a alkalas, e con enu o e mininé eikSmé, ku ig i indi apib ézimas. Te mininé eikmé non co isponda con leksine Zodzio eikme. S uk i iniai abiejy Siy eikmiy elemen i nella kalbo y oje dazniausiai chiama i semomi. Secondo is aiskos pobiidj e min semos possono bi i di ise j u inéies o malig is ai8kq (espplici ine) e o malios iS aikos ne u indias (implici ine). Pa yzziui, e mine zuc us (chemija) plu iskai os galiiné indica che egli j a dija am ik y cheminiy meziagy klase, nes Zodis zuc us i bend inéje balboje, e kai ku iy s i iy e minijoje è ienaskai in- is. Te mino pa aisiecia (Lycopodiale- s) apposi o indica che ques o è un ege y eilés nomeamen o e . . Ques o o malig iS aika conincias semos. E e minizzaz- ione (bend inés linguis i o a miniy Zodziy i imas e minais), e ans e mi- nizzazione ( ienos s i ies e miny i imas al e s i ies e minais), e de e minizz- azione ( e miny i imas ne e minais) associa e con Zymiais seman iniais cambiamen - i¢. Te minizuo - as Zodis gaina naujy semy. Pa yzdziui, bend inés lingua ZodZio A aulpiené leksiné eikmé consis e i§ semy pik Zolé, gel onziedé, medinga e k ., 0 e mine k/au/piené (Ta axacum) e mininé eikmé già ha e naujy specialiy semy, necessingy Siam pian a a apibidin i sis ema iSk- ai e a sepa a i da ki y panaSiy plan a (p z., K eis iy o anagiy), come an ai: Ziedai ha 5 kuokelius, Ziedadulkes, ci ca 30. e k . Pas a yjy semy nespecialis - ai neZino, e bend inés lingua aiSkinamuos- iue Zodynuose la sua didZia pa e nea spindi. Te miny desc i éZi- mai de e i indé i e mininés eikmés b anduolio semas. Solo in ques o caso essi sa anno scien i ici. Ta¢iau poiché b anduolio semy è più negu no malmen- e i lima desc éZizio- ni, ques o gius i può bi i non solo uno, ma anche di e si e miny desc ézimai. Te mininé eikmé so en e i o malizza- a non solo dend og am- mi, his og amm- i, schemmi, ma i elZiama e u ilizzando o mule. Si i iene che ZodZio ichimés o malizza- e sia uno i8 obie i oiau- siy scien iiniy ZodZio ichimés ap amen o bidy'. Fo mos a 2 ilgiu e mininai daZ più sci s omi j ien isinius ( ienaZodiiu- s) e sudé inius (keliaZodZiu- s) e minus. VienaZodziai e minai sono non solo p imi i i (p opos ieji) ZodZiai, ma anche e j ai iis ediniai, sudu iniai Zodziai, ecc.: pe sonaliuo- eé (g ama ica), baudinys (spo as), deguonis (chemija), ga o iekis ( echnika), jonaZolé (bo anica) e k . Sudé iniai e mininai da% j a dija j ai ias i8ines e sudé ines sqa okas. Essi possono bi i d iZodZiai, izodziai e in gene ale plu iazodzia- i, ecc.: e i ica eis daik a a dis (kalbo y a), naudingyjy 18kaseny sod inamen- o (chemija, geologija), ne egis uo- 26 yjy e ybin y popie iy inka (ekonomika) e k . Nei es i scien i ici e specialiasi si occupa anco a e ilgesniy, adinamyjy ap asomyjy sudé iniy e miny, esempio.: kop is ai po dobily, jsé y j ikiy i a izy mising Zaliajam paSa ui (p iessclio denominazio- ne Zemés akio e minijoje- ), nacionaliniy pajamy suki imo, dis ibu im- o, pe ski s i- mo e uso del balansas inale (ekonomika) e pan. Tu inio (o unciniu) a é ilgiu e mini scis somi j dSinius, gimininius e ka ego iniu- s. Sis dis ibuzio- ne si i e isce a di e en i e mini di po a a (eks ensija) e capaci à (in ensija). P imaia pa icybe S. Salkauskis chiama a Ysa, 0 second aja alpa. Ques e sono lega e a i k8cio p opo cingu- mo appo ou: unaia mazéjan , al a didéja. La maggio Z più copim j ha ka ego iniai e mini, maZiausig iSiniai. Ogni ilia e minija cos i uisce iks andiai e miny, odél nello p a ico e miny a kybos la o o impo an e da e e miny san ykiy, jy ski s ymo i klasi ikacij- os klausimas. Sp esdama e miny con enu o e jy appo oiy p oblema, e minologi- ja p incipalme- n e si basa 3 scienze: conc e ¢ia della scienza (gamybos, spo e e c.) se o iimi, kalbo y a e logica. Sios a ee e cos i uisce base della eo ia della e minologi- a. E S. Salkauskis, e E. Wis e is ogge o della e minologia legò anco a e con on ologia, psicologia, iloso ia e al e scienze. Ta¢iau Sios se o i con e minologia is dél o hanno maziau salycio aky, negu con 1Jakai iené E. Leksineé seman ika. V.,1988.P.18. 27 logica, Zodziy da yba, cul u a delle pa ole socioling is ica. Te minologo a Canada EW. Rigs e minologija s a o midu j a lexicologi- j La sua i concep ologia i jy y§j illus a ale schema? : Linguis i e miny equisi i I daZ più i impo an i minimi linguis ici e miny equisi i sono Sie: egolaingumas, p ecisumas, sis emiskumas, b e umas, da ybinis pa ogumas, emozinis neu alumas k . i Alcuni diy equisi ii- my già siamo a a e in al e pubblicazi- oni, odél ka a pla- §j Ciau pokalbésimo su impo an iesni- 3 us linguini e miny equisi i, bi en : egolainguma, ikslumg da ybinj pa oguma. i Taisyklingumas uno impo an iiausiy - e minologijos eikala imy. Repubblica Li uana s anda d e Te minologia p incipi e me odi p epa a o secondo il i pe inen eg s anda d (1115-90), in e nazionalej (ISO esso 704-87), abbiidina o come con o mi à alle no me della lingua konk edios. Quindi egoligumus — ques o consenso a ies, su ki Gia imo, aybos, g amma ikos, ZodZiy da ybos consumo egoleémis. Pa yziui, i e minos démuo non può bi i ne aisyklingos da ybos a jo (besaudyklinés s aklés, y inzinie ius), ne aisyklingai ki ¢iuojamas (dozime as, jk o a, azi oklé), ne aisyklingai aomas (ske snukis, Saslikas, pusiaus y umas), ne aisyklingai g ama inamas (eksib is, he be a, jacin as) . . i Te mini daznai sono sudé ingesnés da ybos negu semplicizi Zodéiai, p z. : [(Zied)+yn]+ pumpu is(bo anica), {p ies + [(s ip ) + in) u | + + is } ( ecnica), {[7 + (magne + in)] +am} + umas( echnika), {[(sluo + 2) + smilg| + ynas} (bo anica) i K . 7Cymepanckan A, Tonoapckaa H, Bacunsesa H. OOman munono na. M., C.21. 1989. ; a m 3Gai enis KLie u isky e miny ques ione di immaginibili à//Lie- u iy leksikos i e minologijos p oblemos.V.,1991 -P.26-31. 28 Zodziy da ybos eo ikai Zodziy da ybos g adi some im- es anco a chiama Zodziy da ybos Zingsniais o ak ais. Sia bal y, sia sla y bend iné- se nelle lingue medu ini- skai esq 3-4 zodziy da ybos Zingsniai. Te miny da yba a ol e aggiun- ge 5-6 Zingsnius. Zinoma, isamesnis e my da ybos g adoku- mo (gelmés) y inéji- mas già può iSei i uz sinch oni- nés Zodziy da ybos liby. Da Zniau- si ne aisykl- ingy e miny ki imo i casi o a sono Sie: 1. Ne ikslus p ieSdéli- o,p iesag- os, galiinés, sando o ondame- n ale Zodzio scel a, nulem as ki y kalby Zodziy s uk d- os kopija i- m0, p z. : Sil inamo- sios s a ybin- és medZiag- os nomeam- en o apsildy o- jas ne aisykl- ingas non solo dél non idonama p ecess- aga consumo, ma e del nege ai scel i del ondame- n o ZodZio ( u é y bi i: s7- a/as) e . . 2. Inesa a scel a di ipo o ca ego ia d'abbigliam- en o, de e mina- a dall'applica- zione del p incipio di pseudoana- logia. Pa yzdziui, naujada - as beb im ie- é a oi o secondo abejo iny da iniy augim ie é, ki im ie - é, pe im ie é, adim ie é analogijq e keis inas egolaingu naujada u beb a ie - é. Non si può di e che i egola e e mine ugniaa sp- a umas a o i§ ZodZiy ugnis e a spa um- as (i8 ik yjy esso a o i8 biid a dzio ugniaa sp- a us, e l'ul imoi8 Zodziy ugnis e a spa us). Quindi Zodis ugniaa sp- a umas ne aisykli- ngas odél, che ne aisykli- ngas il suo ondamen- inis Zodis bid a dis ugniaa sp- a us. Pa bamas- is unaZodis e mas keis inas sude iniu e mine a spa um- as ugnial. 3. Ne ikslus sudé iniy e miny g ama iniy kon igi aci- jy scel a, nulem as ki y kalby Zodziy junginiy s uk i os kopija imo. Pa yzdziui, del u o pa e del appo o nusaki i i usy e minijoje usa oami biid a dis + daik a a dis ipo sude iniai e minai, miisy o e minijoje kilmininkiniai ZodZiy junginiai, come an ai: s opdiné (=s abdzig) pa a a, an eninis (=an énos) pé jungiklis ix k . 4. I§ e miny s anda dy p oge i ede e che ki éiuojan lie u iskus e minus daZ soli o si a e idy s abilendo p iegaide, one ki cio luogo (p.s., 320 e miny im yje ile a e 94 p iegaidés selec ion e o s i 10 — ¢io posizione di localizzazi- one e idy). P iegaidés e o i dazno me- n e a e Sios: a) ne aisyklingai ki iuojami p ieSdéliy ediniai (p.g., s{maudos, j a as, pé e dlé pan.); nepaisoma me a onizia i appendagionali b) daik a a dzi 29 (p.g., ma éoklis, g upuo e e .); ne aisyklingai i ki ciuojamas c) an asis sudu iniy Zodéiy sandas (p.g., Mipaziedziai, Sim ak6yjis, mol iiaslioksnis i e .). 5. Te miny a8ybos e o i daznsiios sono Sios: a) j a8ymas là, do e bisogno, jo ne aymas i là, do e se e jo (p.g., helijo e apia, y. Aelio e apija, kompju e is, y. compu e is, a ijan , .y. a ian e pan.); i sudu iniy b) e miny sandy, anche&nb- sp; p ielio i Saknies sandii oje aSomi ne u i susidii e p iebalsiai a oiaz (p.g., Zu ies denominazi- one ske snukis, y. ske ssnukis, bid a dis a plane ini- s, y. in e plane a - i io pan.); c) b ik§nelis a sudé inio e midémeny aSomas là, no do e bisogno, o ne aSomas là, do e se e, anche jo b ik¥nelis apa izza o b ikniu su (p.g., silabiné oniné eiléda a, -y. silabiné- oniné eiléda a, medico-chi u gas, y. &iddy ojas chi u gas ed.); i as onomi, d) geog a ie kai ku iy ki y i s i¢iy sudé iniy ik iniy pa adinimy démenys aSomi secondo le egole aSybos ne (e.g., I G andi G jzulo a ai, y. I G andi G izulo Ra ai, Raudonasis k ydius, y. Raudonasis K yzius i pan.) P eclumo. Te miny p ecisumas sop a u o sie inas iena eiksmiskumu su jy eikmés apib éz umu. Tadiau i nel p a ico e miny no minimo la o o Sie coseca non age ai accedu i. Te miny iena eik8miS- kumas o mula o pe nuola ing opiniiy ko a. Solo nedidelé pa e e miny isy qualunque no s s i ies specialis is y quan o ilgesnj empo sup an ami usa ia i uni o madai. Ne ienodas e miny sup a imas può i es is deSim mecdius. Pa yziui, il e mine geologio acija esis e più di 100 me y, ma p ima Siol non ha mol omaz unido desc ézim- o. Be o, Sis e mine si u ilizza solo geologiji, ma ne geog a iji e minijoje, do e i sup a imas desc ézimas già upu j jo el ki oks. i Ne ienodai comp enda- i mi aiSkinami anche anche li e a ii os e mini abula i siuze as, kalbo y os e mini Zodis, anzi y umas, eikslas k . i Dagliono ques o pacios u iningiausias ka ego inés sq okos. Vi ai in gene ale no male cosa. sa — Se u i di una qualunque s e a specialis i e minus comp as y desc éZ y solo uni o memen - e, ques o i nebi y alcuna scienza paZangos. Te minijoje esis e il cosidde o ca ego ico plu ia eikSmi8- i 30 kumas. È ale eiSkinys, quando allo s esso e mine j a dija- mo e azione, e isul a o (p.g., e imas li e a ii a) o e azione, e luogo di azione (p.g., ki imas miSkininky- s é). Tokio e miny none iglu- mo kai ku iy s i¢iy specialis i sékmingai engia. Pa yzdziui, isi e miniim g ei is, daznis, ankis j a dija konk edius dydzius, iS eik¥ us am e a- k ais une ais, e nepainija jy su ypa ybiy pa adinim- ais. Men epu ki y s i¢iy specialis i isul a i dell'azione chiami i daznai be eikalo (ypa¢ dél ki y kalby j akos) e minizu- oja eiksmy nomiinimy mol eiskai- a (p z., ukimai, cioè. i i kos ekologija, is a eji- mai, cioè. is a os - e e ina i- ja e pan.). Te miny p ecisuma- s, senza dubbio, si leggia e con jy mo y acij- a. Taciau non si può di e che mo i uo i e mini siano iksliis, a non mo i uo i ne iksliis. Non accu slé y occupia i di conside a- e solo e mini inganninan- ciai mo i uo i. Tokiy e miny daZnai appa e del ki y kalby j akos, ecc.: nepe au- kiama (= nenu i k- s ama) gamyba (ekonomik- a), padaZnin - as (= padazZnéj- es) k épazione (medicina) e pan. Inol e, e miny p ecisumo non de e sian con jy da ybos eikSme. [ ai iy s iciy specialis i mol o daZnai ques o anno, a e man- do che qualche e mine nonikslus odél, che il suo da ybos eikSmé ne a p essoS a- auja e mininei eikSmei. Essliau pa lios, da ybos eikSme jie su okia come più impo an - iq e mino eikSmés semg. I8 ik yjy da ybos eikmeé nel suo as a u- mu, si può di e, è in e piné a leksinés e g ama in- és eik8meés. SiSmé iSplaukia iS da inio s uk i in- iy démeny, jy eik appo ok- io. Pa yZiui, e mine p e ag yb- is (Aga icus) da ybos eikSmé è pie oje augan is(p- ie os) ungas. Jo leksiné i e mininé eikmés mol o pla esnés e conc e es- nés. Bo aniki dis ingue almeno qualche Siy g yby iis e pa la pe ino di miskini pie ag ybi- us (Aga icus sil a icus) e e ini pie ag ybi- us (Aga icus a ensis). Ol e a ques o, nei p a i c esce anco a mol o e ki y g yby, che pie ag ybi- ais non engono chiama i. Quindi da ybiné eikSmé daZ più è nonik a, inganninga ZodzZio eiksmé. In gene ale si può a e ma e che e miny p ecisione più è colleggs con jy seman ika. Da ybinis pa oguma- s. E. Jakai iené a e ma che ci ilizuo y au- ‘ Jakai iené E. Tenpa . P91. 31 y nelle lingue ci ca 60% del lessico cos i ui- sce da iniai‘. Ki i eo iikai dice che da iniy e pi miniy ZodZiy appo o dipende dal g ado di sin e is- ci à del linguaggi- o. Anali iné- se nelle lingue pi miniy Zodziy esq gausiau negu sin e in- ése. V. U bu is a e ma che lie u iy kalboje da iniai u é y o ma e non maziau come 4/5 u e le lexikos. Rusy lingua A. Tichono- o Zodziy da ybos Zodyne (1985) pi miniy Zodziy i da iniy appo - ois esas oks: 18118 e 126690= 1:7°. S. Keinio da i, 92,5% pu nai lie u is- ky bei hib idiniy ienaZod- ziy e miny daik a a- dziy, sudé y j Rusigkai lie u is- ka ekonomi- ja e miny Zodyna (V. 1966), è a e i8 ki y Zodziy (i8 o ale nume iia- imui im a upu is pe 1600 ski ingy Zodziy, i8 jyiy pi min sono ci ca 120). 90% da iniai cos i ui- sce e Rusy-lie - u iy-ang- ly kalby skaiėji- mo Ci ca ecnos e miny Zodyne (V., 1971) e Bo anik- os e miny Zodyne (V., 1965) accon y simili s i i iies e miny (i8 o ale ispe i- amen e pe 1900 e ci ca 800 ski ingy Ziyodz, i§ jy pi miniy ci ca 180 e 120). Quindi Siaip o così da iniai cos i ui- scono didziajq unaZodz- iy e miny dalj e impo a- n e che bii y comogu li a e. Pama in- is Zodis e da inys conside - a i ZodZiy da ybos coppia, della quale zymé as- is memb o è da inys. Si sa oka è a y um u e Zodziy da ybos las elé. Taciau ZodZiy da ybos p ocesso non inigia Zodziy da ybos copp. Se i§ da iniy él da omi nuo i ZodZiai, ques o eme ge Zodziy da ybos g andiné- s®, ecc.: oe__e_e (1) Pa . (1):eis i> laiduslaidi- ninkaspus- laidininkis- pusJaidini- nkinis /; a o us a o za- e a o in - u asp ies- s ip in u- is e pan. 5U bu is V. Zod%iy da ybos eo ia. V., 1978. P. 62. 6Moxuce- es A OcHosHble Bompoch cioBpoob- pas0BaH- HA B COBpeMe- HHOM PYCCKOM JIMTepaT- yPHOM s3bIKe. JL, 1987. C.5. TKeinys S. P iesagi- né lie u isky e miny da yba //Lie u iy e minol- ogija. V., 1975. P.7. Moncees A Ten pa . P.181 . 32 Tali e minos da yybos g andin- és può Sako is, esempio: a (2) Ca . (2): i§ Zodzio gelezis a o Zodis gelezinis, 0 iS dell'ul i- mo Zodzio gelezink- elis, gelediniai (pan iai); i8 Zodzio gelezink- elis gelezink- elininkas e . . Se i8 dello s esso ondame- n ale Zodzio él doomi nuo i Zodziai, ques o eme ge ZodzZiy da ybos éduokle- s, ecc.: ee (3) Pa . (3): ilkas ilk- a glis, ilkauog- é, ilkduob- é, ilkdalgis, il- Aligé i k . Te miny da ybos éduokl- és anco a possono uni si e o ma e e miny da ybos comples- si. Inol e, ZodZiy da ybos specialis- i pa la e su Zodziy da ybos lizdus. e i à, 8i sg oka daZnai comp an- ama ne ienod- ai. Alcuni i engo- no che solo di una Saknies ZodZiai possa cos i ui- e nidda, men e al i dicono che lizdus può cos i ui- e e u i di uno qualche da ybos a ikso ediniai. Ta daZ più spesso si i iene che ZodZiy da ybos lizda cos i ui- sca pa en in- iSky Zodziy, u inciy common Saknj, isuma. % Zodiy da ybos niddo è Zodziy da ybos p ocessi isul a - o. P.: d gsum- as d gsus d asiai d gsuolis d asé i d aséji- mas d asin i d asinim- as d aseika Zod ziy da ybos lizduose può iSsiski i da e Z0d%iy da ybos pa adig- mas di uno da ybos g ado Zodziy isumos. 33 ~ Al ipo aiu- s, al eduokliniy lizdy Sakos. Hen igi, pacius i lizdus si possono conside a e didelémis pa adigmimi. Sq oka Zodziy da ybos niddas, ma ema iky ZodZiais pa lando, è a i k8iai p opo cinga sq okai Zodziy da ybos ipas: niddas u ouma — Zodiy su comune Pa nimi i di e siis a iksais, o ipo — u ouma Ziyodz su comune a iksu, ma ski ingomi Saknimis. Pa yzdziui, u i biid a dziai su appendaga -inis cos i ui- sce una Zodziy da ybos ipa, no s jy La adice può bi i di e sa: daik a a - i dziy (medinis: dis), mé bid a dziy (saldinis: saldis), skai a dziy (pi minis pi mas), : pe sino aidziy pa adinimy (¢éjinis é) . . : i V. U bu is dice che ZodZiy da ybos ipg si può capi e d ejopai o come — kalboje esanéiq abs akéiq s uk i ine schema, secondo cui si cos i uisc- ono u i quella s essa da ybos eikmés o me da iniai, o come i kaléjime (i.e. Inekoje) esandius pacius ali da inius, o uma)?. jy Zodziy da ybos ipa come o malia schema può js immagina e u in dimensioniis da ybos 3 bisognome; : 1) Zodinio ondamen - 2) ale%io leksinj g ama inj pobiidj i 3) da ybos o man a. Da ybinis comodi à - ques o e mine adeguami à ku i nuo iem, seman iskai o malmen e dal dipenden iim i jo ZodzZiams. Didziausia da ybine galia lie u iy calboje pasizymi daik a a diiai, bid a dziai eiksmazZodziai. i Taciau ques o ampio i Sako os del linguaggio pa i, e minai i doomi isy a 8aky. ne i8 Pa yzdziui, jy j ankiy nomiinimai omi solo a i o del azione eiksmaZodziy. Veiksmy denomininimai iS appendaga su -imas neda omi miS iniy iS eiksmazodziy, u inciy bend a yje appe aga -y 7, Ti olazioni del isul a o su dell'azione appendice -muo (-menys) neda omi iS p essoSdéliniy eiksmaZodziy. Sudu iniy e miny da ybos bidingiausi mol o a i casi i sono ques i: 9U bu is V. Ten pa . P 246. 34