scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/752/843
Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Kiek ienas
e mas em
o ma e
u inj.
Te mino
o ma isso
Zodinis
j a dijamas
sq okos
ac alkalas, e
con eúdo
e mininé
eikSmé,
ku ig
e lindi
desc izimas.
Te mininé
eikmé não
coincide com
leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy
elemen os
na
kalbo y oje
daznicamen-
e chamados
semomis. De
aco do
is aiskos
pobiidj
e miny
semos pode
bi i
subs i u as
j u inéias
o malig
is ai8kq
(explici ines)
e o malios
iS aikos
ne u indias
(implici ines-
). Pa yzziui,
e mo
açúca
(chemija)
múl iiskai -
os galiiné
indica que
ele j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klase, pois
Zodis açúca
e bend inéje
alboje, e
kai ku iy
s i iy
e minijoje
é
ienaskai in-
is. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s) apêxago
indica que
isso é
plan ay eilés
nomeamen o
e . . Isso
o malig
iS aika
con incias
semos. E
e minizaç-
ão
(bend inés
de idiomas
ou a miniy
Zodziy
i imas
e minais), e
ans e mi-
nização
(uenos i as
e miny
i imas
ou as i as
e minais), e
de e miniza-
ção ( e miny
i imas
ne e minais)
elacionadas
com Zymiais
seman inais
mudanças¢.
Te minizuo
Zodis ganha
naujy semy.
Pa yzdziui,
bend inés
linguagem
ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
consis e i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga e
k ., 0 e mo
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé já
em e naujy
specialiy
semy,
eque ingy
Siam plan a
a apibidin i
sis ema iSk-
ai e lhe
sepa a do
ki y panaSiy
plan a (p z.,
K eis iy o
anagiy),
como an ai:
Ziedai em 5
kuokelius,
Ziedadulkes,
de ce ca de
30. e k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino, e
bend inés
linguagem
aiSkinamuos-
iuses
Zodynues
sua didZia
pa e
nea spindi.
Te miny
desc i éZim-
ai em
e lindé i
e mininés
eikmés
b anduolio
semas. Só
nesse caso
eles se ão
cien í icos.
Tiau¬ dado
que
b anduolio
semy é mais
do que
ge almen e
e le ima
desc i éZim-
en os, isso
e dadei os
pode bi i não
só um, mas
a é á ios
e miny
desc i ézim-
ai. Te mininé
eikmé
mui as
ezes
o maliza-se
não só
dend og am-
as,
his og ama-
s, esquemas,
mas
e elaZiama
e
consumindo
o mulas.
Ac edi a-se
que ZodZio
eque més
o malizam-
en o é um i8
objec i iau-
siy cien iniy
ZodZio
eque més
ap aymo
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e mininai
daZmais se
dis i s omi
j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) e
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) e minus.
VienaZodziai
e mininai
são não só
p imá ios
(p og s eji)
ZodZiai, mas
ambém e
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
например.:
osobuo eé
(g ama ica),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anica) e
k .
Sudé inos
e mininai
da% mais
j a dija
j ai ias
i8ines e
sudé ines
sqa okas.
Eles podem
bi i
d iZodZiai,
izodziai e
em ge al
mul idiazod-
ziai, exemplo:
e i ica is
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18kaseny
sod inamen-
o (chemija,
geologija),
ne egis uo-
yjy
e ybin y
popie iy
inka
26
(ekonomika)
e k . Em
ex os
acadêmicos
e especiais
oco e uso
ainda e
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
например.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy e
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
Zemés akio
e minijoje-
),
nacionaliniy
pajamy
suki imo,
dis ibu im-
o,
pe ski s i-
mo e inal
balancing
(ekonomika)
e pan.
Tu inio (ou
unc ioncini-
u) a é ilgiu
e mininai
cis somi j
dSinius,
gimininius e
ka ego iniu-
s. Sis
dis ibuição
elaciona-se
com
di e en e
e my
olume
(eks ensija)
e capacidade
(in ensija).
P imei a
ca ac e ís-
ica S.
Salkauskis
chama a
Ysa, 0
segundaja
alpa. Elas
são
elacionadas
a i k8cio
p opo cingu-
mo elaçãou:
umaia
mazéjan ,
ou a
didéja. A
maio Z
ab im j em
ca ego iniai
e mininai,
maZiausig
iSiniai. Cada
ilia
e minija
cons i ui
iks andiai
e miny,
odél no
p ác ico
e miny
a kybos
abalho
impo an e
da e
e miny
san ykiy, jy
ski s ymo i
klasi ikacij-
os
klausimas.
Sp esdama
e miny
con inio e jy
elaçãoiy
p oblema,
e minologi-
ja
p incipalme-
n e
baseia-se 3
discipllas:
conc e ¢ia
ciência
(gamybos,
depo e e
e c.)
domínioimi,
kalbo y a e
logika. Sios
á eas e
cons i uem
base da
eo ia da
e minologi-
a. E S.
Salkauskis, e
E. Wis e is
obje o da
e minologia
ligou ainda e
com
on ologia,
psicologia,
iloso ia e
ou as
ciências.
Ta¢iau Sios
campos com
e minologia
is dél o
êm maziau
salycio aky,
negu com
1Jakai iené
E. Leksineé
semân ica.
V.,1988.P.18.
27
logika, Zodziy
da yba, cul u a
de línguas
socioling is ica.
Te minologis a
a
do Canadá EW.
Rigs
e minologija
s a o midu j
en e lexicolog-
j
Sua
i
concepologias
i
jy
y§j ilus ou al
esquema? :
Linguabi
e my
equisi os
Os daZ mais
i
impo an -
es minimi
linguibii
e miny
equisi os
são
Sie:
egulamen igu-
mas,
p ecisumas,
sis emiskumas,
b e umas,
da ybinis
pa ogumas,
emocionalinis
neu alumas
i
k .
Alguns diy
exigimy já
es amos
a a e
em ou as
publicaçõe-
s, odél
ka a pla-
§j
Ciau
pokalbésemos
sob e
3
impo an eses-
nius linguinos
e miny
equisi os,
bi en :
eg asinguma,
especi icumg
i
da ybinj
pa oguma.
Taisyklingumas
-
um
impo an eiaus-
iy exigimy da
e minologia.
República da
Li uânia
s anda d e
Te minologia
p incípios e
i
mé odos
elabo ado de
(1115-90),
aco do com a
co esponden -
eg pad ão
in e nacionalj
(ISO ele
704-87),
abi iadinha
como
con o mida-
de à no mas
da língua
konk edios.
En ão
egulamen ingu-
—
mas isso
consen imen o
su
a ies,
ki Gia imo,
aybos,
g ama ikos,
ZodZiy da ybos
consumo
eg asémis.
i
Pa yzdziui,
e minos démuo
não pode bi i
ne aisyklingos
a
jo
da ybos
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te minai
daznai são
sudé ingesnés
da ybos negu
simples ieji
Zodéiai,
p z. :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anica),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
( echnica),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anica)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny ques ão
de imagem
isibilidade//Lie u-
iy leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo ikai
Zodziy
da ybos
g aus às
ezes
ainda
chama
Zodziy
da ybos
Zingsniais
ou ak ais.
Tan o
bal y,
an o
sla y
bend iné-
se
línguas
medu ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba às
ezes
a inge 5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e my
da ybos
g auku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas já
pode
iSei i uz
sinch oni-
nés
Zodziy
da ybos
iby.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
ki imo
casos
ago a são
Sie: 1.
Ne ikslus
p ieSdéli-
o,p iesag-
os,
galiinés,
sando ou
undame-
n o
Zodzio
escolha,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0, p z. :
Sil inamo-
sios
s a ybin-
és
medZiag-
os
nomeam-
en o
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ingas não
só dél
inadequa-
da
p essaga
consumo,
mas e del
nege ai
escolh o
undame-
n o
ZodZio
( u é y
bi i:
s7- a/as)
e . .
2.
Inp ecisão
da escolha
do ipo ou
ca ego ia
de acinha,
di mada
pela
aplicação
do
p incípio
de
pseudoana-
logia.
Pa yzdziui,
naujada -
as
beb im ie-
é ei o
segundo
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq e
keis inas
eg asingu
naujada u
beb a ie -
é. Não se
pode dize
que
i egula o
e mo
ugniaa sp-
a umas
ei o i§
ZodZiy
ognis e
a spa um-
as (i8
ik yjy ele
ei o i8
biid a dzio
ugniaa sp-
a us, e o
úl imoi8
Zodziy
ugnis e
a spa us).
En ão
Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ngas odél,
que
ne aisykli-
ngas seu
undado
Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Falbamasis
umaZodis
e mas
keis inas
sude iniu
e mo
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy escolha,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
da
o alidade
pa e de
elação
i
nusaki e
usy
e minijoje
usadoami
biid a dis
+
daik a a dis
ipo sude iniai
e minai,
miisy
o
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
como an ai:
s opdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda y
p ojek i
e , que
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZumen e
é ei o
e idy
es abelece-
ndo
p iegaide,
one ki cio
luga
(p.j.,
320
e miny
im yje
de e adas
94
p iegaidés
seleção
e os
i
10
—
¢io
localização
de e o).
P iegaidés
e os
daznicame-
n e
azidos
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki ¢iuojami
p ieSdéliy
ediniai
(p.g., s{maudos,
j a as, pé e dlé
pan.); nepaisoma
me a oniais
i
apessagonais
b)
daik a a dzios
29
(p.g.,
ma éoklis,
g upuo e,
e c.);
i
ne aisyklica-
c)
men e
ki ciuá el
segundo
sudu iniy
Zodéiy sandas
(p.g.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
mui osiaslioks-
i
nis e c.).
5.
Te miny
a8ybos
e os
daznsiassa
são
Sios:
a)
j
a8ymas
lá, onde
não
jo
p ecisa,
i
ne aymas
lá, onde é
p eciso
jo
(p.j.,
helijo e apia,
y.
Aelio e apia,
compu ado i-
s, y.
compu ado -
is, a ijan ,
.y.
a ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
ambém
an es&dé-
lio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
odos
susidii e
p iebalsiai
a
oias
(p.g., Zu ies
nomeamen-
o
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plane á -
i
io pan.);
c)
b ik§nelis
en e
sudé inio
e midémeny
no
aSomas lá,
onde não
p ecisa, ou
ne aSomas lá,
jo
onde é p eciso,
ambém
b ik¥nelis
apa izado
b ikniu
su
(pgs.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
médico-ci u gas, y.
& idy ojas
chi u gas,
i
e c.);
d)
as onomia,
geog a ias kai
i
ku iy ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi de
aco do eg as
aSybos
ne
(p. ex.,
G andes
G jzulo
a ai, y.
G andes
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P ecisslumas.
Te miny p ecisão
p incipalmen e
sie inas
uma eiksmiskumu
su
jy
eikmés
desc éz umu.
i
Tadiau no p á ico
e miny no abalho
de no minimo
Sie as coisas
não achag ai
alcançados.
Te miny
iena eik8miS-
kumas
o mulado pe
nuola ing
opiniiy ko a.
Só nedidelé
pa e e miny
isy qualque
embo a s i ies
specialis y
quan o ilgesnj
empo
en endan ami
usados homodai.
Ne ienodas
e miny
en endim pode
es is
i
deSim mecdius.
Pa yzziui, o
e mo geologia
acia exis e há
mais de 100
me y, mas a é
Siol não
em
mui omaz
umido
desc ézimo.
Be
o, Sis
e mo é
u ilizado só
geologias,
ne
mas
geog a ias
e minijoje,
i
onde
sup a imas
desc ézimas
jo
já upu j
i
el ki oks.
Ne ienodai
en endidos
i
aiSkinami
ambém
li e a ii os
e mos
abula
siuze as,
i
kalbo y os
e mos
Zodis,
anzi y umas,
eikslas k .
i
Dagamen e
isso pacios
u iningas
ca ego iinés
sq okos. Vi ai
em ge al
no mal coisa.
sa
—
Se odos
especialis as
de uma alguma
i as e minus
sup as y
desc éZ y só
uni o memen -
e, isso nebi y
nenhuma
i
ciência
paZangos.
Te minijoje
exis e o
chamado
ca egó ico
plu alia eikSmi-
8-
i
30

kumas. É
esse
eiSkinys,
quando no
mesmo
e mo
j a dijam-
os e a ação,
e o
esul ado
(pgs.,
e imas
li e a ii a)
ou e a ação,
e o local da
ação (pgs.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
ne icslumo
kai ku iy
s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdziui,
ísicos
e minim
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am
ce os ais
une ais, e
nepainija
jy com
especialyb-
iy
denominai-
nimais.
Enquan o-
pu ki y
s i¢iy
especialis-
as
esul ados
da ação
apelidi
daznai sem
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
pa adinimy
mui osisk-
ai a (p z.,
ukimai, i.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, i.
is a os -
e e ina i-
ja e e c.).
Te miny
p ecisão,
sem dú ida,
elacionaz-
ia e com jy
mo y acij-
a. Taciau
não pode
dize -se
que
mo y uo i
e mininai
são iksliis,
e
nemo i uo-
i
ne iksliis.
Não
p ecisslé-
y
conside a
só e mos
mo i uu -
os a
enganidina-
nciai. Tokiy
e miny
daZnai
apa ece
del ki y
kalby
j akos,
например.:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
ab yba
(ekonomik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
quépa aç-
ão
(medicina)
e pan. Além
disso,
e miny
p ecisão
não de e
se con e
com jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis ai
mui o
daZnai isso
azem,
a i mando
que algum
qualque
e min
ne ikslus
odél, que
seu
da ybos
eikSmé
ne a
p iS a au-
ja
e mininei
eikSmei.
Excliau
po aos,
da ybos
eikSme
eles
su okia
como mais
impo an -
esq e mo
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé
seu
abs ak u-
mu,
pode-se
dize , é
in e piné
en e
leksinés e
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy eikkio.
Pa yZiui, o
e mo
p e ag yb-
is
(Aga icus)
da ybos
eikSmé é
pie oje
augan is(p-
e os)
cogumbas.
Jo leksiné e
e mininé
eikmés
mui o
pla esnés
e
conc e es-
nés.
Bo anikai
dis ingue
pelo menos
algumas
Siy g yby
iis e ala
a é sob e
miskini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
e sol ini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
Além disso,
c esce
me ose
ainda mui o
e ki y
g yby, que
pie ag ybi-
ais não
chamam.
En ão
da ybiné
eikSmé
daZmais é
ne ik a,
enganulin-
ga ZodzZio
eiksmé.
Em ge al
pode-se
a i ma
que a
e miny
p ecisão
mais é
elacionad-
ags com jy
seman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
a i ma que
ci ilizuo y
au- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y em
línguas
ce ca
60% do
léxico
cons i u-
em
da iniai‘.
Ki i
eó ikai
diz que
da iniy e
pi miniy
ZodZiy
elação
depende
do g au
de
sin iscid-
ade da
linguage-
m.
Anali iné-
se
línguas
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e in-
ése. V.
U bu is
a i ma
que
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
o ma
não
maziau
como 4/5
odas
leksikos.
Rusy
línguas
A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
elaçãois
esas
oks:
18118 e
126690=
1:7°. S.
Keinio
dados,
92,5%
pu amen-
e
lie u is-
ky bei
hyb idin-
iy
ienaZod-
ziy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ja
e miny
Zodyna
(V. 1966), é
aze i8
ki y
Zodziy (i8
o al
skaiia i-
mui im a
osu is
pe 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min é
ce ca de
120). 90%
da iniai
cons i u-
em e
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiėji-
mo Sob e
écnica
e miny
Zodyne
(V., 1971) e
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
o necy
ais
mesmo
iies
e miny
(i8 o al
espec i-
amen e
pe 1900 e
sob e 800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
ce ca de
180 e 120).
En ão
Siaip ou
assim
da iniai
cons i u-
em
didziajq
umaZodz-
iy
e miny
dalj e é
impo a-
n e que
bii y
comogu
azê-los.
Pama in-
is Zodis e
da inys
conside -
am
ZodZiy
da ybos
pa , cuja
zymé as-
is
memb o
é da inys.
Si sa oka
é
a y um
odas
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
p ocesso
não acigia
Zodziy
da ybos
pa . Se i§
da iniy
él doomi
no os
ZodZiai,
isso
apa ece
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®,
exemplo:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis /;
o aluss-
engin i
e o in u-
asp iess-
ip in u -
is e e c.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
eo ia. V.,
1978. P. 62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tokos
e miny
da ybos
g andin-
és pode
Sako is,
exemplo:
a (2)
Cap. (2): i§
Zodzio
gelezis
ei o
Zodis
gelezinis,
0 iS do
úl imo
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
e . . Se
i8 do
mesmo
undame-
n al
Zodzio
él doomi
no os
Zodziai,
isso
su ge
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s, p z.: ee
(3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és ainda
podem
jun a e
o ma
e miny
da ybos
complex-
os. Além
disso,
ZodZiy
da ybos
specialis-
ai ala e
sob e
Zodziy
da ybos
lizdus.
Jus iça,
8i sg oka
daZnai
en enda-
ma
desiguod-
ai. Alguns
ac edi -
am que só
de uma
Saknies
ZodZiai
pode
cons i u-
i nidda, e
ou os
dizem
que lizdus
pode
cons i u-
i e odos
de um
qualque
doybos
a ikso
ediniai.
Ta daZ
mais
ac edi a-
-se que
ZodZiy
da ybos
nidda
cons i ui
kininiSky
Zodziy,
u inciy
common
Saknj,
isuma. %
Zodiy
da ybos
niddo é
Zodziy
da ybos
p ocess-
os
esul ad-
o. Pzj.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
pode
iSsiski i
da e
Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas de
um
da ybos
g au
Zodziy
odo.
33
~
Ou ip
po aus,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hencei, pacius
i
lizdus pode
conside a -se
didelémis
pa adigmos.
Sq oka Zodziy
da ybos
niddas,
ma ema iky
ZodZiais
alando, é
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas: niddas
odouma
—
Zodiy
su
comum
Ve nimiis
i
di e en es
a iksais,
o
ipo
—
odouma
Ziyodz
su
comum
a iksu, mas
ski ingomis
Saknimis.
Pa yzdziui,
odos
biid a dziai
su
apêga
-inis
cons i ui
uma
Zodziy
da ybos
ipa,
embo a
jy
Raiz pode
bi i
di e en e:
daik a a -
i
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas), a é
:
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
diz que
ZodZiy
da ybos
ipg pode
se
en endido
d ejopai ou
—
como
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema, de
aco do
ondeig
cons i uem
odos os da
mesma
da ybos
eikmés
o ma
da iniai, ou
como
i
aléjime
(i.e.
Inekoje)
esandius
pacius ais
da inius,
odoama)?.
jy
Zodziy
da ybos
ipo como
o malia
schema
pode js
imagina in
e
dimensimis
da ybos
3
necessidad-
:
1)
esme; Zodio
undamen -
2)
al%io leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
con o mo é a
-
adequadão do
e mo ku i
no osem,
seman iskai
o malmen e
do
i
dependomiems
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau
isso
ampios
i
Sako os da
linguagem,
e mininai
i
doomi isy
a 8aky.
ne
i8
Pa yzdziui,
jy
j ankiy
denominainimas
azem-se só do
a i o ação
eiksmaZodziy.
Veiksmy
nomesinimai
iS
apessaga
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
apêaga
-y 7,
Ti ulações
do
esul ado
su
da Acção
apêndice
-muo
(-menys)
neda omi
iS
àSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidingiausi
mui o a os
i
casos são ais:
9U bu is
V. Ten id.
P 246.
34