Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Kiek ienas
e mas em
o ma e
u inj.
Te mino
o ma isso
Zodinis
j a dijamas
sq okos
ac alkalas, e
con eúdo
e mininé
eikSmé,
ku ig
e lindi
desc izimas.
Te mininé
eikmé não
coincide com
leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy
elemen os
na
kalbo y oje
daznicamen-
e chamados
semomis. De
aco do
is aiskos
pobiidj
e miny
semos pode
bi i
subs i u as
j u inéias
o malig
is ai8kq
(explici ines)
e o malios
iS aikos
ne u indias
(implici ines-
). Pa yzziui,
e mo
açúca
(chemija)
múl iiskai -
os galiiné
indica que
ele j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klase, pois
Zodis açúca
e bend inéje
alboje, e
kai ku iy
s i iy
e minijoje
é
ienaskai in-
is. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s) apêxago
indica que
isso é
plan ay eilés
nomeamen o
e . . Isso
o malig
iS aika
con incias
semos. E
e minizaç-
ão
(bend inés
de idiomas
ou a miniy
Zodziy
i imas
e minais), e
ans e mi-
nização
(uenos i as
e miny
i imas
ou as i as
e minais), e
de e miniza-
ção ( e miny
i imas
ne e minais)
elacionadas
com Zymiais
seman inais
mudanças¢.
Te minizuo
Zodis ganha
naujy semy.
Pa yzdziui,
bend inés
linguagem
ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
consis e i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga e
k ., 0 e mo
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé já
em e naujy
specialiy
semy,
eque ingy
Siam plan a
a apibidin i
sis ema iSk-
ai e lhe
sepa a do
ki y panaSiy
plan a (p z.,
K eis iy o
anagiy),
como an ai:
Ziedai em 5
kuokelius,
Ziedadulkes,
de ce ca de
30. e k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino, e
bend inés
linguagem
aiSkinamuos-
iuses
Zodynues
sua didZia
pa e
nea spindi.
Te miny
desc i éZim-
ai em
e lindé i
e mininés
eikmés
b anduolio
semas. Só
nesse caso
eles se ão
cien í icos.
Tiau¬ dado
que
b anduolio
semy é mais
do que
ge almen e
e le ima
desc i éZim-
en os, isso
e dadei os
pode bi i não
só um, mas
a é á ios
e miny
desc i ézim-
ai. Te mininé
eikmé
mui as
ezes
o maliza-se
não só
dend og am-
as,
his og ama-
s, esquemas,
mas
e elaZiama
e
consumindo
o mulas.
Ac edi a-se
que ZodZio
eque més
o malizam-
en o é um i8
objec i iau-
siy cien iniy
ZodZio
eque més
ap aymo
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
e mininai
daZmais se
dis i s omi
j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) e
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) e minus.
VienaZodziai
e mininai
são não só
p imá ios
(p og s eji)
ZodZiai, mas
ambém e
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
например.:
osobuo eé
(g ama ica),
baudinys
(spo as),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anica) e
k .
Sudé inos
e mininai
da% mais
j a dija
j ai ias
i8ines e
sudé ines
sqa okas.
Eles podem
bi i
d iZodZiai,
izodziai e
em ge al
mul idiazod-
ziai, exemplo:
e i ica is
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18kaseny
sod inamen-
o (chemija,
geologija),
ne egis uo-
yjy
e ybin y
popie iy
inka
26
(ekonomika)
e k . Em
ex os
acadêmicos
e especiais
oco e uso
ainda e
ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
например.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy e
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
Zemés akio
e minijoje-
),
nacionaliniy
pajamy
suki imo,
dis ibu im-
o,
pe ski s i-
mo e inal
balancing
(ekonomika)
e pan.
Tu inio (ou
unc ioncini-
u) a é ilgiu
e mininai
cis somi j
dSinius,
gimininius e
ka ego iniu-
s. Sis
dis ibuição
elaciona-se
com
di e en e
e my
olume
(eks ensija)
e capacidade
(in ensija).
P imei a
ca ac e ís-
ica S.
Salkauskis
chama a
Ysa, 0
segundaja
alpa. Elas
são
elacionadas
a i k8cio
p opo cingu-
mo elaçãou:
umaia
mazéjan ,
ou a
didéja. A
maio Z
ab im j em
ca ego iniai
e mininai,
maZiausig
iSiniai. Cada
ilia
e minija
cons i ui
iks andiai
e miny,
odél no
p ác ico
e miny
a kybos
abalho
impo an e
da e
e miny
san ykiy, jy
ski s ymo i
klasi ikacij-
os
klausimas.
Sp esdama
e miny
con inio e jy
elaçãoiy
p oblema,
e minologi-
ja
p incipalme-
n e
baseia-se 3
discipllas:
conc e ¢ia
ciência
(gamybos,
depo e e
e c.)
domínioimi,
kalbo y a e
logika. Sios
á eas e
cons i uem
base da
eo ia da
e minologi-
a. E S.
Salkauskis, e
E. Wis e is
obje o da
e minologia
ligou ainda e
com
on ologia,
psicologia,
iloso ia e
ou as
ciências.
Ta¢iau Sios
campos com
e minologia
is dél o
êm maziau
salycio aky,
negu com
1Jakai iené
E. Leksineé
semân ica.
V.,1988.P.18.
27
logika, Zodziy
da yba, cul u a
de línguas
socioling is ica.
Te minologis a
a
do Canadá EW.
Rigs
e minologija
s a o midu j
en e lexicolog-
j
Sua
i
concepologias
i
jy
y§j ilus ou al
esquema? :
Linguabi
e my
equisi os
Os daZ mais
i
impo an -
es minimi
linguibii
e miny
equisi os
são
Sie:
egulamen igu-
mas,
p ecisumas,
sis emiskumas,
b e umas,
da ybinis
pa ogumas,
emocionalinis
neu alumas
i
k .
Alguns diy
exigimy já
es amos
a a e
em ou as
publicaçõe-
s, odél
ka a pla-
§j
Ciau
pokalbésemos
sob e
3
impo an eses-
nius linguinos
e miny
equisi os,
bi en :
eg asinguma,
especi icumg
i
da ybinj
pa oguma.
Taisyklingumas
-
um
impo an eiaus-
iy exigimy da
e minologia.
República da
Li uânia
s anda d e
Te minologia
p incípios e
i
mé odos
elabo ado de
(1115-90),
aco do com a
co esponden -
eg pad ão
in e nacionalj
(ISO ele
704-87),
abi iadinha
como
con o mida-
de à no mas
da língua
konk edios.
En ão
egulamen ingu-
—
mas isso
consen imen o
su
a ies,
ki Gia imo,
aybos,
g ama ikos,
ZodZiy da ybos
consumo
eg asémis.
i
Pa yzdziui,
e minos démuo
não pode bi i
ne aisyklingos
a
jo
da ybos
(besaudyklinés
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama inamas
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te minai
daznai são
sudé ingesnés
da ybos negu
simples ieji
Zodéiai,
p z. :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anica),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
( echnica),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(bo anica)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny ques ão
de imagem
isibilidade//Lie u-
iy leksikos
i
e minologijos
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
eo ikai
Zodziy
da ybos
g aus às
ezes
ainda
chama
Zodziy
da ybos
Zingsniais
ou ak ais.
Tan o
bal y,
an o
sla y
bend iné-
se
línguas
medu ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba às
ezes
a inge 5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
e my
da ybos
g auku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas já
pode
iSei i uz
sinch oni-
nés
Zodziy
da ybos
iby.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
ki imo
casos
ago a são
Sie: 1.
Ne ikslus
p ieSdéli-
o,p iesag-
os,
galiinés,
sando ou
undame-
n o
Zodzio
escolha,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0, p z. :
Sil inamo-
sios
s a ybin-
és
medZiag-
os
nomeam-
en o
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ingas não
só dél
inadequa-
da
p essaga
consumo,
mas e del
nege ai
escolh o
undame-
n o
ZodZio
( u é y
bi i:
s7- a/as)
e . .
2.
Inp ecisão
da escolha
do ipo ou
ca ego ia
de acinha,
di mada
pela
aplicação
do
p incípio
de
pseudoana-
logia.
Pa yzdziui,
naujada -
as
beb im ie-
é ei o
segundo
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq e
keis inas
eg asingu
naujada u
beb a ie -
é. Não se
pode dize
que
i egula o
e mo
ugniaa sp-
a umas
ei o i§
ZodZiy
ognis e
a spa um-
as (i8
ik yjy ele
ei o i8
biid a dzio
ugniaa sp-
a us, e o
úl imoi8
Zodziy
ugnis e
a spa us).
En ão
Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ngas odél,
que
ne aisykli-
ngas seu
undado
Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Falbamasis
umaZodis
e mas
keis inas
sude iniu
e mo
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy escolha,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Pa yzdziui,
da
o alidade
pa e de
elação
i
nusaki e
usy
e minijoje
usadoami
biid a dis
+
daik a a dis
ipo sude iniai
e minai,
miisy
o
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai,
como an ai:
s opdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda y
p ojek i
e , que
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZumen e
é ei o
e idy
es abelece-
ndo
p iegaide,
one ki cio
luga
(p.j.,
320
e miny
im yje
de e adas
94
p iegaidés
seleção
e os
i
10
—
¢io
localização
de e o).
P iegaidés
e os
daznicame-
n e
azidos
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki ¢iuojami
p ieSdéliy
ediniai
(p.g., s{maudos,
j a as, pé e dlé
pan.); nepaisoma
me a oniais
i
apessagonais
b)
daik a a dzios
29
(p.g.,
ma éoklis,
g upuo e,
e c.);
i
ne aisyklica-
c)
men e
ki ciuá el
segundo
sudu iniy
Zodéiy sandas
(p.g.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
mui osiaslioks-
i
nis e c.).
5.
Te miny
a8ybos
e os
daznsiassa
são
Sios:
a)
j
a8ymas
lá, onde
não
jo
p ecisa,
i
ne aymas
lá, onde é
p eciso
jo
(p.j.,
helijo e apia,
y.
Aelio e apia,
compu ado i-
s, y.
compu ado -
is, a ijan ,
.y.
a ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
ambém
an es&dé-
lio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
odos
susidii e
p iebalsiai
a
oias
(p.g., Zu ies
nomeamen-
o
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plane á -
i
io pan.);
c)
b ik§nelis
en e
sudé inio
e midémeny
no
aSomas lá,
onde não
p ecisa, ou
ne aSomas lá,
jo
onde é p eciso,
ambém
b ik¥nelis
apa izado
b ikniu
su
(pgs.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
médico-ci u gas, y.
& idy ojas
chi u gas,
i
e c.);
d)
as onomia,
geog a ias kai
i
ku iy ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
pa adinimy
démenys
aSomi de
aco do eg as
aSybos
ne
(p. ex.,
G andes
G jzulo
a ai, y.
G andes
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P ecisslumas.
Te miny p ecisão
p incipalmen e
sie inas
uma eiksmiskumu
su
jy
eikmés
desc éz umu.
i
Tadiau no p á ico
e miny no abalho
de no minimo
Sie as coisas
não achag ai
alcançados.
Te miny
iena eik8miS-
kumas
o mulado pe
nuola ing
opiniiy ko a.
Só nedidelé
pa e e miny
isy qualque
embo a s i ies
specialis y
quan o ilgesnj
empo
en endan ami
usados homodai.
Ne ienodas
e miny
en endim pode
es is
i
deSim mecdius.
Pa yzziui, o
e mo geologia
acia exis e há
mais de 100
me y, mas a é
Siol não
em
mui omaz
umido
desc ézimo.
Be
o, Sis
e mo é
u ilizado só
geologias,
ne
mas
geog a ias
e minijoje,
i
onde
sup a imas
desc ézimas
jo
já upu j
i
el ki oks.
Ne ienodai
en endidos
i
aiSkinami
ambém
li e a ii os
e mos
abula
siuze as,
i
kalbo y os
e mos
Zodis,
anzi y umas,
eikslas k .
i
Dagamen e
isso pacios
u iningas
ca ego iinés
sq okos. Vi ai
em ge al
no mal coisa.
sa
—
Se odos
especialis as
de uma alguma
i as e minus
sup as y
desc éZ y só
uni o memen -
e, isso nebi y
nenhuma
i
ciência
paZangos.
Te minijoje
exis e o
chamado
ca egó ico
plu alia eikSmi-
8-
i
30
kumas. É
esse
eiSkinys,
quando no
mesmo
e mo
j a dijam-
os e a ação,
e o
esul ado
(pgs.,
e imas
li e a ii a)
ou e a ação,
e o local da
ação (pgs.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
ne icslumo
kai ku iy
s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdziui,
ísicos
e minim
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am
ce os ais
une ais, e
nepainija
jy com
especialyb-
iy
denominai-
nimais.
Enquan o-
pu ki y
s i¢iy
especialis-
as
esul ados
da ação
apelidi
daznai sem
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
pa adinimy
mui osisk-
ai a (p z.,
ukimai, i.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, i.
is a os -
e e ina i-
ja e e c.).
Te miny
p ecisão,
sem dú ida,
elacionaz-
ia e com jy
mo y acij-
a. Taciau
não pode
dize -se
que
mo y uo i
e mininai
são iksliis,
e
nemo i uo-
i
ne iksliis.
Não
p ecisslé-
y
conside a
só e mos
mo i uu -
os a
enganidina-
nciai. Tokiy
e miny
daZnai
apa ece
del ki y
kalby
j akos,
например.:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
ab yba
(ekonomik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
quépa aç-
ão
(medicina)
e pan. Além
disso,
e miny
p ecisão
não de e
se con e
com jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis ai
mui o
daZnai isso
azem,
a i mando
que algum
qualque
e min
ne ikslus
odél, que
seu
da ybos
eikSmé
ne a
p iS a au-
ja
e mininei
eikSmei.
Excliau
po aos,
da ybos
eikSme
eles
su okia
como mais
impo an -
esq e mo
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé
seu
abs ak u-
mu,
pode-se
dize , é
in e piné
en e
leksinés e
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy eikkio.
Pa yZiui, o
e mo
p e ag yb-
is
(Aga icus)
da ybos
eikSmé é
pie oje
augan is(p-
e os)
cogumbas.
Jo leksiné e
e mininé
eikmés
mui o
pla esnés
e
conc e es-
nés.
Bo anikai
dis ingue
pelo menos
algumas
Siy g yby
iis e ala
a é sob e
miskini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
e sol ini
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
Além disso,
c esce
me ose
ainda mui o
e ki y
g yby, que
pie ag ybi-
ais não
chamam.
En ão
da ybiné
eikSmé
daZmais é
ne ik a,
enganulin-
ga ZodzZio
eiksmé.
Em ge al
pode-se
a i ma
que a
e miny
p ecisão
mais é
elacionad-
ags com jy
seman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
a i ma que
ci ilizuo y
au- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y em
línguas
ce ca
60% do
léxico
cons i u-
em
da iniai‘.
Ki i
eó ikai
diz que
da iniy e
pi miniy
ZodZiy
elação
depende
do g au
de
sin iscid-
ade da
linguage-
m.
Anali iné-
se
línguas
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e in-
ése. V.
U bu is
a i ma
que
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
o ma
não
maziau
como 4/5
odas
leksikos.
Rusy
línguas
A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
elaçãois
esas
oks:
18118 e
126690=
1:7°. S.
Keinio
dados,
92,5%
pu amen-
e
lie u is-
ky bei
hyb idin-
iy
ienaZod-
ziy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ja
e miny
Zodyna
(V. 1966), é
aze i8
ki y
Zodziy (i8
o al
skaiia i-
mui im a
osu is
pe 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min é
ce ca de
120). 90%
da iniai
cons i u-
em e
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiėji-
mo Sob e
écnica
e miny
Zodyne
(V., 1971) e
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
o necy
ais
mesmo
iies
e miny
(i8 o al
espec i-
amen e
pe 1900 e
sob e 800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
ce ca de
180 e 120).
En ão
Siaip ou
assim
da iniai
cons i u-
em
didziajq
umaZodz-
iy
e miny
dalj e é
impo a-
n e que
bii y
comogu
azê-los.
Pama in-
is Zodis e
da inys
conside -
am
ZodZiy
da ybos
pa , cuja
zymé as-
is
memb o
é da inys.
Si sa oka
é
a y um
odas
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
p ocesso
não acigia
Zodziy
da ybos
pa . Se i§
da iniy
él doomi
no os
ZodZiai,
isso
apa ece
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®,
exemplo:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis /;
o aluss-
engin i
e o in u-
asp iess-
ip in u -
is e e c.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
eo ia. V.,
1978. P. 62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tokos
e miny
da ybos
g andin-
és pode
Sako is,
exemplo:
a (2)
Cap. (2): i§
Zodzio
gelezis
ei o
Zodis
gelezinis,
0 iS do
úl imo
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
e . . Se
i8 do
mesmo
undame-
n al
Zodzio
él doomi
no os
Zodziai,
isso
su ge
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s, p z.: ee
(3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és ainda
podem
jun a e
o ma
e miny
da ybos
complex-
os. Além
disso,
ZodZiy
da ybos
specialis-
ai ala e
sob e
Zodziy
da ybos
lizdus.
Jus iça,
8i sg oka
daZnai
en enda-
ma
desiguod-
ai. Alguns
ac edi -
am que só
de uma
Saknies
ZodZiai
pode
cons i u-
i nidda, e
ou os
dizem
que lizdus
pode
cons i u-
i e odos
de um
qualque
doybos
a ikso
ediniai.
Ta daZ
mais
ac edi a-
-se que
ZodZiy
da ybos
nidda
cons i ui
kininiSky
Zodziy,
u inciy
common
Saknj,
isuma. %
Zodiy
da ybos
niddo é
Zodziy
da ybos
p ocess-
os
esul ad-
o. Pzj.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
pode
iSsiski i
da e
Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas de
um
da ybos
g au
Zodziy
odo.
33
~
Ou ip
po aus,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hencei, pacius
i
lizdus pode
conside a -se
didelémis
pa adigmos.
Sq oka Zodziy
da ybos
niddas,
ma ema iky
ZodZiais
alando, é
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas: niddas
odouma
—
Zodiy
su
comum
Ve nimiis
i
di e en es
a iksais,
o
ipo
—
odouma
Ziyodz
su
comum
a iksu, mas
ski ingomis
Saknimis.
Pa yzdziui,
odos
biid a dziai
su
apêga
-inis
cons i ui
uma
Zodziy
da ybos
ipa,
embo a
jy
Raiz pode
bi i
di e en e:
daik a a -
i
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas), a é
:
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
diz que
ZodZiy
da ybos
ipg pode
se
en endido
d ejopai ou
—
como
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema, de
aco do
ondeig
cons i uem
odos os da
mesma
da ybos
eikmés
o ma
da iniai, ou
como
i
aléjime
(i.e.
Inekoje)
esandius
pacius ais
da inius,
odoama)?.
jy
Zodziy
da ybos
ipo como
o malia
schema
pode js
imagina in
e
dimensimis
da ybos
3
necessidad-
:
1)
esme; Zodio
undamen -
2)
al%io leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
con o mo é a
-
adequadão do
e mo ku i
no osem,
seman iskai
o malmen e
do
i
dependomiems
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau
isso
ampios
i
Sako os da
linguagem,
e mininai
i
doomi isy
a 8aky.
ne
i8
Pa yzdziui,
jy
j ankiy
denominainimas
azem-se só do
a i o ação
eiksmaZodziy.
Veiksmy
nomesinimai
iS
apessaga
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
apêaga
-y 7,
Ti ulações
do
esul ado
su
da Acção
apêndice
-muo
(-menys)
neda omi
iS
àSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidingiausi
mui o a os
i
casos são ais:
9U bu is
V. Ten id.
P 246.
34