scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/752/843
Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Jede
e mas ha
Fo m und
u inj.
Te mino
Fo m das
Zodinis
j a dijamas
sq okos
umschkalas,
und Inhal e
e mininé
eikSmé,
ku ig
e lindi
besch ézim-
as.
Te mininé
eikmé nich
übe eins im-
m mi
leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy
Elemen e
sp acho y -
oje
dazne z
genann
we den
semomi.
Nach
is aiskos
pobiidj
e miny
semos kann
bi i
un e schied-
en we den j
u inéies
o malig
is ai8kq
(eksplici ine-
s) und
o malios
iS aikos
ne u indies
(implici ines-
). Pa yzdziui,
Beg i
Zucke
(chemija)
ieliskai os
Galiiné zeig ,
dass e
j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klasse, denn
Zodis
Zucke und
bend inéje
Kalboje, und
kai ku iy
s i iy
e minijoje
is
einsaskai in-
is. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s)
Be angenhe-
i zeig ,
dass es
P lanzeny
eilés Naming
und . . Das
o malig
iS aika
u incies
semos. Und
Te minisie -
ung
(bend inés
Sp achen
ode
a miniy
Zodziy
i imas
e minais),
und
ans e mi-
nisie ung
(einsen
s i es
e miny
i imas
ande e
s i es
e minais),
und
de e minisi-
e ung
( e miny
i imas
ne e minais)
e bunden
mi Zymiais
seman isch-
en
Ve ände un-
gen¢.
Te minizuo-
Zodis
bekomm
neue y
semy.
Pa yzdziui,
bend inés
Sp achen
ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
bes eh i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga und
k ., 0 e m
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé
schon ha
und neue y
specialiy
semy,
e o de in-
gy Siam
P lanzui
apibidin i
sys ema a -
iSkai und ihm
scheiden on
ki y PanaSiy
P lany (p z.,
K eis iy o
anagiy), wie
an ai: Ziedai
ha 5
kuokelius,
Ziedadulkes,
e wa 30, und
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino,
und
bend inés
Sp achen
aiSkinamuos-
iu en
Zodynen
ih e didZia
Teil
nea spindi.
Te miny
besch éZim-
ai muss
e lindé i
e mininés
eikmés
b anduoli
semas. Nu
in diesem
Fall we den
sie
wissenscha-
lich.
Ta¢iau da
kanduoli
semy is
meh als
no male we-
ise
e lekima
besch éZni-
ssen, das
Rich igen
kann bi i
nich nu
ein, abe
soga
meh e e
e miny
besch ézim-
ai. Te mininé
eikmé
o e ei
o malizie -
e nich nu
dend og am-
men,
his og amm-
en,
schemami,
abe
o enZiama
und
e wendend
o mules. Es
wi d
angenomme-
n, dass
ZodZio
bedmés
o malizie -
ung is ein i8
objek i iau-
siy
wissenscha-
iniy ZodZio
bedmés
ap lymo
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
Te mininai
daZ meis
ski s omi j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) und
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) Te minus.
VienaZodziai
e minai
sind nich
nu
u sp ünglic-
he
(p obas ieji)
ZodZiai, abe
auch auch
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
beispielswei-
se.:
pe sönuo eé
(g ama ika),
baudinys
(spo es),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anika)
26
und k .
Sudé ische
Te mininai
da% meis
j a dija
j ai ias
i8ine und
sudé ine
sqa okas.
Sie können
bi i
d iZodZiai,
izodziai
und
abgelehn
meh iazodzi-
ai,
beispielswei-
se.:
übe p ü en-
is
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18kaseny
sod inimas
(chemija,
geologija),
ne egis uo-
yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
und k . In
Wissenscha-
lichen und
Speziasie -
en Tex en
e sieh
sich noch
und ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
beispielswei-
se.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy und
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
benennung
Zemés akio
e minijoje-
),
na ionaliniy
pajamy
suki imo,
e b ei imo,
pe ski s i-
mo und
endlichen
balansas
(ekonomika)
und pan.
Tu inio (ode
unkciniu)
a é ilgiu
Te mine
ski s omi j
dSinius,
gimininius
und
ka ego iniu-
s. Sis
Ve eilung
bezieh sich
mi
un e schied-
liche e my
Volumen
(eks ensija)
und
Kapazi ä
(in ensija).
e s e aya
besonde ybe
S. Salkauskis
nann e Ysa,
0 and aja
alpa. Sie
sind
e bunden
a i k8cio
p opo cingu-
ms a iou:
eine zu
mazéjan ,
die ande e
didéja.
Meis
umim j ha
ka ego isc-
he Te mine,
maZiausig
iSiniai.
Jedes
Be eichs
Te minija
bilde
iks andiai
e miny,
odél
p ak ischem
e miny
a kybos
a be wich ig
da und
e miny
Beziehungiy,
jy
ski s ymo
und
klassi ika i-
ons F age.
Sp esdama
e miny
gehal igen
und jy
Beziehiy
p oblem,
e minologi-
ja basie
haup sächli-
ch 3
wissenscha-
lich:
konk ¢ia
wissenscha-
(gamybos,
spo und
e c.)
Be eichimi,
kalbo y a
und logika.
Sios
Be eiche und
bilden
Te minologi-
es Theo ien
G undlage.
Und S.
Salkauskis,
und E.
Wis e is
e minologi-
schen
Objek a
e band
noch und mi
On ologie,
Psychologie,
Philosophie
und ande en
Wissenscha-
en. Ta¢iau
Sios
Be eiche mi
Te minologi-
ja is dél o
haben
maziau
salycio aky,
negu mi
1Jakai iené
E. Leksineé
seman ika.
V.,1988.P.18.
27
logika, Zodziy
da yba,
Sp achen
kul i a
socioling is ika.
a
Kanadas
Te minologe EW.
Rigs
e minologija
s a o mi u j
zwischen
j
leksikologi-
Ih e
i
Konzep ologien
i
jy
y§j illus ie
solches
Schema? :
Sp achli-
che
Te miny An o de ungen
Die
i
wich igs en
daZ meis en
minimi
linguiblie
Te miny
An o de ungen sind
Sie:
Regelnigkei ,
Bes immum,
Sys iskum,
Ku zum,
da ybinis
pa ogum,
emo ioninis
neu alumas
k .
i
Einige diy
e o de i-
my schon
sind wi
behanda e
in ande n
Publika io-
nen, odél
ka a pla-
§j
Ciau pakalbésim
übe
wich igesnius
3
kalbinius
e miny
An o de ungen,
bi en :
egelinguma,
genauumg
da ybinj
i
pa oguma.
Taisyklingumus
eines
-
wich igiausiy
e minologies
Vo aussimy.
Republik
Li huaniens
s anda d e
Te minologies
P inzipien
Me hoden
i
ausgebilde nach
dem
(1115-90),
en sp echeng-
em
in e na ionalen
S anda d
(ISO e
704-87),
umbiidine
als
Übe eins im-
mung
konk ediis
Sp ache
No men.
Dahe egeligum
is Zus immung
—
a ies,
ki Gia imo,
su
aybos,
g amma ikos,
ZodZiy da ybos
Ve b auch
Regelnémis.
Pa yzdui,
Te minus démuo
i
kann nich bi i
ne aisyklingos
da ybos
(besaudyklinés
a
jo
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama isie
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te inai daznai
sind
sudé ingesnés
da ybos negu
ein achs e
Zodéiai,
beispiels-
weise :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anika),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
(Technik),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(Bo anik)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny
bildungs agen//L-
ie u iy leksikos
e minologijos
i
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
heo e i-
kai Zodziy
da ybos
g aden
manchmal
noch
nenn
Zodziy
da ybos
Zingsniais
ode
ak ais.
Sowohl
bal y,
sowohl
sla y
bend iné-
se
Sp achen
mi u ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba
e eich
manchmal
5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
Te y
Da ybos
G adniku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas
schon
kann
iSei i uz
sinch oni-
nés
Zodziy
Da ybos
iby.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
ki imo
Fälle sind
je z Sie:
1.
Ne ikslus
beiSdélio,-
p iesaga-
s,
galiinés,
sando
ode
g undlich-
en Zodzio
Auswahl,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0,
beispiels-
weise. :
Sil inamli-
che
s a ybin-
és
medZiag-
os
benennu-
ng
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ige nich
nu dél
ungelege-
ne
Zusagens
Ve b au-
ch, abe
und del
nege ai
gewähl -
es
G undnis
ZodZio
( u é y
bi i: s7- a/as) und . .
2.
Unzu eich-
ende
Da bie un-
gs yp ode
Ka ego ie-
wahl,
beding
du ch
Anwendung
des
Pseudoana-
logiep inzi-
ps.
Pa yzdui,
neue ada -
as
beb im ie-
é
gemach e
nach
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq
und
keis inas
egelingu
neue ada-
u
beb a ie -
é. Es kann
nich
gesag
we den,
dass
unklassig-
e Te min
ugniaa sp-
a umas
gemach i§
ZodZiy
ognis und
a spa um-
as (i8
ik yjy e
gemach i8
biid a dzio
ugniaa sp-
a us, und
le z e isi8
Zodziy
ognis und
a spa us).
Dahe
Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ges odél,
dass
ne aisyklig
sein
G undinis
Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Spbamasis
eineZodis
e mas
keis inas
sude iniu
e m
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy Auswahl,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Beispieldui,
des Ganzes
Teil e häl -
nii s
unsaky i
i
usy
e minijoje
e wende -
ami
biid a dis
+
daik a a dis
ype
sude iniai
e minai,
o
miisy
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai, wie
an ai:
s oppdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda dy
p ojek e
gesehen,
dass
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZ meis
gemach
wi d klaidy
es s elle-
nd beigaide,
one ki cio
s elle
(e.g.,
320
e miny
im e
en deck e
94
p iegaidés
Auswahl -
ehle
i
10
—
ki io
S ando -
indungs e-
hle ).
P iegaidés
Fehle
dazne z
gemach
we den
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki ¢ie schami
p iSdéliy
ediniai
(z.b., s{maudos,
j a as, pé e dlé
pan.); nepaisoma
me a onies
i
anhessaglichen
b)
daik a a dzien
29
(p.g.,
ma éoklis,
g upuo e
und.);
i
ne aisyklig
c)
ki ciue es
an asis
sudu iniy
Zodéiy sandas
(z.B.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
ieliaslioksnis
i
und.).
5.
Te miny
a8ybos
ehle
daznäs en
sind
Sios:
a)
j
a8ymas
do , wo
b auch ,
jo
ne aymas
i
do , wo
b auch
jo
(p.g.,
helijo e apie,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
Compu e is,
a ijan ,
.y.
Va ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
auch
an&delio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
alle
susidii e
p iebalsiai
a
s imiai
(p.g., Zu ies
Benennung
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plane a -
i
is pan.);
c)
b ik§nelis
zwischen
sudé inio
e midémeny
no
aSomas do ,
wo b auch ,
ode
ne aSomas
jo
do , wo
b auch , auch
b ik¥nelis
apa wi d
b ikniu
su
(pzb.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
A z -chi u gas, y.
& idy ojas
chi u gas
i
und.);
d)
as onomien,
geog a ien kai
i
ku iy ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
namensinimy
démenys
aSomi nach
aSybos
Regeln
ne
(z. B. Die
G oßen
G jzulo
a ai, y.
Die G oßen
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P äzslumas.
Te miny genauumas
zue s sie inas
eina eiksmiskumu
eikmés
su
jy
besch éz umu.
Tadiau im
i
p ak ischen e miny
no minimumsa bei
Sie Dinge
nich leichwai
e eichba .
Te miny
eina eik8miSk-
umas
o mie sich
pe nuola ing
opiniiy ko a.
Nu nedidelé
Teil Te miny
isy welche
auch s i ies
specialis is y
wie iel ilgesnj
Zei
beg ein ami
e wende ami
einodai.
Ne ienodas
e miny
Ve s ändnis
i
kann es is
deSim mecdius.
Beispielsweise,
de Geologie
Beg i acija
leb e meh als
100 me y, abe
bis
Siol ha
ielmaz
einides
Besch ézi-
ms.
Be
o, Sis
e mis
e wende
wi d nu
ne
geologies,
abe
geog a ies
i
e minijoje,
wo
sup a imas
jo
besch ézim-
i
as schon
upu j el
ki oks.
Ne ienodai
beg ei ami
i
aiSkinami
auch
li e a ii os
Te mine
abula
siuze as,
i
kalbo y os
Te mine
Zodis,
anzi y um,
eikslas k .
i
Dagen lich is
es pacios
u ininge s es
ka ego inés
sq okos. Vi ai
im Allgemeinen
no male
sa
Sache.
—
Wenn alle eine
auch welche
F issen
Specialis en
Te minus
e as y
besch éZ y nu
gleiche maßen,
das nebi y
i
keine
Wissenscha
paZangos.
Te minie ung
exis ie de
so genann e
ka ego ische
ielia eikSmi8-
i
30

kumas. Es
is so ein
ReiSkinys,
wenn am
selben
Beg i
jwa dija-
ms und
Ak ion, und
E gebnis
(p.g.,
e imas
li e a ii a)
ode und
Ak ion, und
Ak ionso
(p.g.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
nich eich-
slumo kai
ku iy s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdui,
physischen
Te minim
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am e a-
is
Einhei en,
und
nepainija
jy mi
besonde y-
biy
Nameninni-
ssen.
Wäh endpu
ki y s i¢iy
Spezialis i
Maßnahm-
en
E gebniss-
en
namensi i
daznai be
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
namensini-
my
ieliskai a
(pzb.,
ukimai, y.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, y.
is a os -
e e ina i-
ja und
pan.).
Te miny
genauumu-
s, ohne
A gejo,
bezieh
sich und
mi jy
mo i acija.
Taciau
kann nich
gesag
we den,
dass
mo i e i-
e e
Te mine
sind
iksliis, und
nich mo i-
e i
ne iksliis.
Unzu eich-
sliais
eiké y zu
hal en nu
i eidinan-
ziei
mo i uo -
en Te me.
Tokiy
e miny
daZnai
e scheina
del ki y
kalby
j akos,
beispielsw-
eise:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
he yba
(ekonomik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
k épa ung
(medicina)
und pan.
Beides,
e miny
genauigke-
i da
nich
gewand
mi jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis i
seh
daZnai das
u ,
behaup en-
d, dass
i gendein
Te min
nich ikslus
odél, jog
sein
Da ybos
eikSmé
ne a
p iS a au-
ja
e mininei
eikSmei.
P iksliche
gesagos,
da ybos
eikSme
sie su okia
wie
wich igs -
enq Te min
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé
seinem
abs ak u-
m, kann
man sagen,
is a piné
zwischen
leksinés
und
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy eik
Beziehkio.
Pa yZiui,
Beg i
p e ag yb-
is
(Aga icus)
da ybos
eikSmé
is pie oje
augan is(-
wei es)
Pilgbas. Jo
leksiné und
e mininé
eikmés
iel
pla esnés
und
konk e es-
nés.
Bo aniki
zeichne
wenigs e-
ns einige
Siy g yby
iis und
sp ich
soga übe
miskinius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
und
bod inius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
Da übe
hinaus
wächs
pie ose
noch iel
und ki y
g yby, die
pie ag ybi-
ais nich
genann
we den.
Also
da ybiné
eikSmé
daZmeis
is
nich ik a,
be uginga
ZodzZio
eiksmé. Im
Allgemein-
en kann
behaup e
we den,
dass
Te miny
genauigke-
i am
meis en is
e bunden-
gs mi jy
seman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
behaup e ,
dass
ci ilizuo y
au- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y in
Sp achen
e wa 60%
des
Lexikos
bilden
Da iniai‘.
Ki i
Theo e i-
ki sag ,
dass
da iniy
und
pi miniy
ZodZiy
Ve häl n-
is
abhäng
on des
Sp aches
Syn he i-
skums
G ad.
Anali iné-
se
Sp achen
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e in-
ése. V.
U bu is
behaup -
e , dass
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
bilden
nich
maziau
wie 4/5
alle
Leksikos.
Rusy
Sp achen
A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
Beziehun-
gis esas
ok: 18118
und
126690=
1:7°. S.
Keinis
Da en
nach,
92,5%
einnai
lie u is-
ky bei
hyb idin-
iy
eineZodz-
iy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ska
e miny
Zodyna
(V. 1966),
is
machen i8
ki y
Zodziy (i8
Gesam
zahlenia-
imui
im a
upu is
pe 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min is
e wa
120). 90%
da iniai
bilden und
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiie u-
ng Übe
echnik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1971)
und
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
angegy e
solche
auch iies
e miny
(i8
insgesa-
m
jeweils
pe 1900
und übe
800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
e wa 180
und 120).
Also Siaip
ode so
da iniai
bilden
didziajq
eineZodz-
iy
e miny
dalj und
wich ig,
dass bii y
beogu sie
zu un.
Pama in-
is Zodis
und
da inys
gel en
ZodZiy
da ybos
Paa ,
de en
zymé as-
is
Mi glied
is
da inys.
Si sa oka
is
a y um
alle
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
P ozess
neschaig-
ia Zodziy
da ybos
paa .
Wenn i§
da iniy
él
da omi
neue
ZodZiai,
es
en s eh
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®,
beispiels-
weise:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis/
s ä uss i-
p in i e -
s in uwa-
sp iess i-
p in u is
und pan.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
Theo ie.
V., 1978. P.
62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tokios
Te y
da ybos
g andin-
és kann
Sako is,
beispiels-
weise: a
(2)
Ca . (2): i§
Zodzio
gelezis
gemach
Zodis
gelezinis,
0 iS
le z e
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
und . .
Wenn i8
des
gleichen
G undnis
Zodzio
él
da omi
neue
Zodziai,
es
en s eh
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s,
beispiels-
weise: ee
(3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és noch
können
e bind-
en und
bilden
e miny
da ybos
komplex-
en.
Auße de-
m, ZodZiy
da ybos
specialis-
en
sp ich
und übe
Zodziy
da ybos
lizdus.
Wah hei-
, 8i
sg oka
daZnai
beg ei a-
ma
ne ienod-
ai. Eine
glaub ,
dass nu
eine
Saknies
ZodZiai
können
nes
bilden,
und
ande e
sag ,
dass
lizdus
bilden
kann und
alle eines
eines
i gend
de
Da ybos
a ikso
ediniai.
Ta daZ
meis
angenom-
men wi d,
dass
ZodZiy
da ybos
nes da
bilde
giminiSky
Zodziy,
u inciy
gemeins-
am
Saknj,
gesuma.
Zod%iy
da ybos
Nes is
Zodziy
da ybos
P ozesse
E gebnis.
E.g.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
kann
iSsiski i
da und
Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas
eines
da ybos-
g ades
Zodziy
gesums.
33
~
Ki aip
e laus,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hinsich lich,
i
pacius lizdus
kann
be ach e
we den
didelémis
Pa adigmen.
Sq oka Zodziy
da ybos
nes das,
ma ema iky
ZodZiais
gesp ochen,
is
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas:
nes das
gesam
—
Zodiy
su
gemeinsam
Wo nimi
i
in
un e schi-
o
edlichen
—
A iksais, Typus gesamma
Ziyodz
su
gemeinsam
a iksu, abe
un e schied-
igom
Saknimis.
Pa yzdziui,
alle
biid a dziai
su
anhängaga
-inis
bilde
eine
Zodziy
da ybos
ipe,
obwohl
jy
Wo kann
bi i
un e schi-
edlich:
i
daik a a -
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas),
:
soga
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
sag ,
dass
ZodZiy
Da ybos
ipg kann
e s anden
d ejopai
ode als
—
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
nach welig
zusammen-
gese z
alle
de selben
Da ybos
eikmés
Fo men
da iniai,
ode als
koléjime
i
( .i.
Inekoje)
esandius
pacius
solche
da inius,
jy
gesama)?.
Zodziy
da ybos
ipe als
o malia
schema
kann
jschiene
ha in
dimmenis
3
da ybos
:
1)
bedme;
Fundamen -
2)
%io Zod
leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
pa ogum is
-
das Beg i
geeigne amkei
ku i neuen,
seman iskai
o mal on
abhängigem
i
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau
das
b eies
i
Sako os
Sp achen
dalys,
i
Te mininai
da omi isy
ne
i8
a 8aky.
jy
Pa yzdziui,
j ankiy
namensinimai
we den
gemach nu
ak i us
eiksmas
iS
Ak ionsZodziy.
Veiksmy
namensinimai
Beansaga
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
anseaga
-y 7,
Ak ionse -
gebnisbe i-
lige
su
Beansp uc-
hung
-muo
(-menys)
neda omi
iS
beiSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidings en
seh sel enen
i
Fälle sind
solche:
9U bu is
V. Den
pa . P 246.
34