Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai
Full text
Kazimie as
GAIVENIS
KALBINIAI IR
LOGINIAI
TERMINY
REIKALAVIM-
AI Jede
e mas ha
Fo m und
u inj.
Te mino
Fo m das
Zodinis
j a dijamas
sq okos
umschkalas,
und Inhal e
e mininé
eikSmé,
ku ig
e lindi
besch ézim-
as.
Te mininé
eikmé nich
übe eins im-
m mi
leksine
Zodzio
eikme.
S uk i iniai
abiejy Siy
eikmiy
Elemen e
sp acho y -
oje
dazne z
genann
we den
semomi.
Nach
is aiskos
pobiidj
e miny
semos kann
bi i
un e schied-
en we den j
u inéies
o malig
is ai8kq
(eksplici ine-
s) und
o malios
iS aikos
ne u indies
(implici ines-
). Pa yzdziui,
Beg i
Zucke
(chemija)
ieliskai os
Galiiné zeig ,
dass e
j a dija
am ik y
cheminiy
meziagy
klasse, denn
Zodis
Zucke und
bend inéje
Kalboje, und
kai ku iy
s i iy
e minijoje
is
einsaskai in-
is. Te mino
pa aisiecia
(Lycopodiale-
s)
Be angenhe-
i zeig ,
dass es
P lanzeny
eilés Naming
und . . Das
o malig
iS aika
u incies
semos. Und
Te minisie -
ung
(bend inés
Sp achen
ode
a miniy
Zodziy
i imas
e minais),
und
ans e mi-
nisie ung
(einsen
s i es
e miny
i imas
ande e
s i es
e minais),
und
de e minisi-
e ung
( e miny
i imas
ne e minais)
e bunden
mi Zymiais
seman isch-
en
Ve ände un-
gen¢.
Te minizuo-
Zodis
bekomm
neue y
semy.
Pa yzdziui,
bend inés
Sp achen
ZodZio
A aulpiené
leksiné
eikmé
bes eh i§
semy
pik Zolé,
gel onziedé,
medinga und
k ., 0 e m
k/au/piené
(Ta axacum)
e mininé
eikmé
schon ha
und neue y
specialiy
semy,
e o de in-
gy Siam
P lanzui
apibidin i
sys ema a -
iSkai und ihm
scheiden on
ki y PanaSiy
P lany (p z.,
K eis iy o
anagiy), wie
an ai: Ziedai
ha 5
kuokelius,
Ziedadulkes,
e wa 30, und
k .
Pas a yjy
semy
nespecialis -
ai neZino,
und
bend inés
Sp achen
aiSkinamuos-
iu en
Zodynen
ih e didZia
Teil
nea spindi.
Te miny
besch éZim-
ai muss
e lindé i
e mininés
eikmés
b anduoli
semas. Nu
in diesem
Fall we den
sie
wissenscha-
lich.
Ta¢iau da
kanduoli
semy is
meh als
no male we-
ise
e lekima
besch éZni-
ssen, das
Rich igen
kann bi i
nich nu
ein, abe
soga
meh e e
e miny
besch ézim-
ai. Te mininé
eikmé
o e ei
o malizie -
e nich nu
dend og am-
men,
his og amm-
en,
schemami,
abe
o enZiama
und
e wendend
o mules. Es
wi d
angenomme-
n, dass
ZodZio
bedmés
o malizie -
ung is ein i8
objek i iau-
siy
wissenscha-
iniy ZodZio
bedmés
ap lymo
bidy'.
Fo mos
a 2 ilgiu
Te mininai
daZ meis
ski s omi j
ien isinius
( ienaZodiiu-
s) und
sudé inius
(keliaZodZiu-
s) Te minus.
VienaZodziai
e minai
sind nich
nu
u sp ünglic-
he
(p obas ieji)
ZodZiai, abe
auch auch
j ai iis
ediniai,
sudu iniai
Zodziai,
beispielswei-
se.:
pe sönuo eé
(g ama ika),
baudinys
(spo es),
deguonis
(chemija),
ga o iekis
( echnika),
jonaZolé
(bo anika)
26
und k .
Sudé ische
Te mininai
da% meis
j a dija
j ai ias
i8ine und
sudé ine
sqa okas.
Sie können
bi i
d iZodZiai,
izodziai
und
abgelehn
meh iazodzi-
ai,
beispielswei-
se.:
übe p ü en-
is
daik a a dis
(kalbo y a),
naudingyjy
18kaseny
sod inimas
(chemija,
geologija),
ne egis uo-
yjy
e ybin y
popie iy
inka
(ekonomika)
und k . In
Wissenscha-
lichen und
Speziasie -
en Tex en
e sieh
sich noch
und ilgesniy,
adinamyjy
ap asomyjy
sudé iniy
e miny,
beispielswei-
se.:
kop is ai po
dobily, jsé y
j ikiy und
a izy mising
Zaliajam
paSa ui
(p iessclio
benennung
Zemés akio
e minijoje-
),
na ionaliniy
pajamy
suki imo,
e b ei imo,
pe ski s i-
mo und
endlichen
balansas
(ekonomika)
und pan.
Tu inio (ode
unkciniu)
a é ilgiu
Te mine
ski s omi j
dSinius,
gimininius
und
ka ego iniu-
s. Sis
Ve eilung
bezieh sich
mi
un e schied-
liche e my
Volumen
(eks ensija)
und
Kapazi ä
(in ensija).
e s e aya
besonde ybe
S. Salkauskis
nann e Ysa,
0 and aja
alpa. Sie
sind
e bunden
a i k8cio
p opo cingu-
ms a iou:
eine zu
mazéjan ,
die ande e
didéja.
Meis
umim j ha
ka ego isc-
he Te mine,
maZiausig
iSiniai.
Jedes
Be eichs
Te minija
bilde
iks andiai
e miny,
odél
p ak ischem
e miny
a kybos
a be wich ig
da und
e miny
Beziehungiy,
jy
ski s ymo
und
klassi ika i-
ons F age.
Sp esdama
e miny
gehal igen
und jy
Beziehiy
p oblem,
e minologi-
ja basie
haup sächli-
ch 3
wissenscha-
lich:
konk ¢ia
wissenscha-
(gamybos,
spo und
e c.)
Be eichimi,
kalbo y a
und logika.
Sios
Be eiche und
bilden
Te minologi-
es Theo ien
G undlage.
Und S.
Salkauskis,
und E.
Wis e is
e minologi-
schen
Objek a
e band
noch und mi
On ologie,
Psychologie,
Philosophie
und ande en
Wissenscha-
en. Ta¢iau
Sios
Be eiche mi
Te minologi-
ja is dél o
haben
maziau
salycio aky,
negu mi
1Jakai iené
E. Leksineé
seman ika.
V.,1988.P.18.
27
logika, Zodziy
da yba,
Sp achen
kul i a
socioling is ika.
a
Kanadas
Te minologe EW.
Rigs
e minologija
s a o mi u j
zwischen
j
leksikologi-
Ih e
i
Konzep ologien
i
jy
y§j illus ie
solches
Schema? :
Sp achli-
che
Te miny An o de ungen
Die
i
wich igs en
daZ meis en
minimi
linguiblie
Te miny
An o de ungen sind
Sie:
Regelnigkei ,
Bes immum,
Sys iskum,
Ku zum,
da ybinis
pa ogum,
emo ioninis
neu alumas
k .
i
Einige diy
e o de i-
my schon
sind wi
behanda e
in ande n
Publika io-
nen, odél
ka a pla-
§j
Ciau pakalbésim
übe
wich igesnius
3
kalbinius
e miny
An o de ungen,
bi en :
egelinguma,
genauumg
da ybinj
i
pa oguma.
Taisyklingumus
eines
-
wich igiausiy
e minologies
Vo aussimy.
Republik
Li huaniens
s anda d e
Te minologies
P inzipien
Me hoden
i
ausgebilde nach
dem
(1115-90),
en sp echeng-
em
in e na ionalen
S anda d
(ISO e
704-87),
umbiidine
als
Übe eins im-
mung
konk ediis
Sp ache
No men.
Dahe egeligum
is Zus immung
—
a ies,
ki Gia imo,
su
aybos,
g amma ikos,
ZodZiy da ybos
Ve b auch
Regelnémis.
Pa yzdui,
Te minus démuo
i
kann nich bi i
ne aisyklingos
da ybos
(besaudyklinés
a
jo
s aklés,
y inzinie ius),
ne aisyklingai
ki ¢iuojamas
(dozime as,
jk o a,
azi oklé),
ne aisyklingai
aomas
(ske snukis,
Saslikas,
pusiaus y umas),
ne aisyklingai
g ama isie
(eksib is,
he be a,
jacin as) . .
i
Te inai daznai
sind
sudé ingesnés
da ybos negu
ein achs e
Zodéiai,
beispiels-
weise :
[(Zied)+yn]+
pumpu is(bo anika),
{p ies
+
[(s ip )
+
in) u |
+
+
is
}
(Technik),
{[7
+
(magne
+
in)]
+am}
+
umas( echnika),
{[(sluo
+
2)
+
smilg|
+
ynas}
(Bo anik)
i
K .
7Cymepanckan
A,
Tonoapckaa
H,
Bacunsesa
H.
OOman
munono na.
M., C.21.
1989.
;
a
m
3Gai enis
KLie u isky
e miny
bildungs agen//L-
ie u iy leksikos
e minologijos
i
p oblemos.V.,1991
-P.26-31.
28
Zodziy
da ybos
heo e i-
kai Zodziy
da ybos
g aden
manchmal
noch
nenn
Zodziy
da ybos
Zingsniais
ode
ak ais.
Sowohl
bal y,
sowohl
sla y
bend iné-
se
Sp achen
mi u ini-
skai esq
3-4 zodziy
da ybos
Zingsniai.
Te miny
da yba
e eich
manchmal
5-6
Zingsnius.
Zinoma,
isamesnis
Te y
Da ybos
G adniku-
mo
(gelmés)
y inéji-
mas
schon
kann
iSei i uz
sinch oni-
nés
Zodziy
Da ybos
iby.
Da Zniau-
si
ne aisykl-
ingy
e miny
ki imo
Fälle sind
je z Sie:
1.
Ne ikslus
beiSdélio,-
p iesaga-
s,
galiinés,
sando
ode
g undlich-
en Zodzio
Auswahl,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
s uk d-
os
kopija i-
m0,
beispiels-
weise. :
Sil inamli-
che
s a ybin-
és
medZiag-
os
benennu-
ng
apsildy o-
jas
ne aisykl-
ige nich
nu dél
ungelege-
ne
Zusagens
Ve b au-
ch, abe
und del
nege ai
gewähl -
es
G undnis
ZodZio
( u é y
bi i: s7- a/as) und . .
2.
Unzu eich-
ende
Da bie un-
gs yp ode
Ka ego ie-
wahl,
beding
du ch
Anwendung
des
Pseudoana-
logiep inzi-
ps.
Pa yzdui,
neue ada -
as
beb im ie-
é
gemach e
nach
abejo iny
da iniy
augim ie é,
ki im ie -
é,
pe im ie é,
adim ie é
analogijq
und
keis inas
egelingu
neue ada-
u
beb a ie -
é. Es kann
nich
gesag
we den,
dass
unklassig-
e Te min
ugniaa sp-
a umas
gemach i§
ZodZiy
ognis und
a spa um-
as (i8
ik yjy e
gemach i8
biid a dzio
ugniaa sp-
a us, und
le z e isi8
Zodziy
ognis und
a spa us).
Dahe
Zodis
ugniaa sp-
a umas
ne aisykli-
ges odél,
dass
ne aisyklig
sein
G undinis
Zodis
bid a dis
ugniaa sp-
a us.
Spbamasis
eineZodis
e mas
keis inas
sude iniu
e m
a spa um-
as ugnial.
3. Ne ikslus
sudé iniy
e miny
g ama iniy
kon igi aci-
jy Auswahl,
nulem as
ki y kalby
Zodziy
junginiy
s uk i os
kopija imo.
Beispieldui,
des Ganzes
Teil e häl -
nii s
unsaky i
i
usy
e minijoje
e wende -
ami
biid a dis
+
daik a a dis
ype
sude iniai
e minai,
o
miisy
e minijoje
kilmininkiniai
ZodZiy
junginiai, wie
an ai:
s oppdiné
(=s abdzig)
pa a a,
an eninis
(=an énos)
pé jungiklis ix
k .
4.
I§
e miny
s anda dy
p ojek e
gesehen,
dass
ki éiuojan
lie u iskus
e minus
daZ meis
gemach
wi d klaidy
es s elle-
nd beigaide,
one ki cio
s elle
(e.g.,
320
e miny
im e
en deck e
94
p iegaidés
Auswahl -
ehle
i
10
—
ki io
S ando -
indungs e-
hle ).
P iegaidés
Fehle
dazne z
gemach
we den
Sios:
a)
ne aisyklingai
ki ¢ie schami
p iSdéliy
ediniai
(z.b., s{maudos,
j a as, pé e dlé
pan.); nepaisoma
me a onies
i
anhessaglichen
b)
daik a a dzien
29
(p.g.,
ma éoklis,
g upuo e
und.);
i
ne aisyklig
c)
ki ciue es
an asis
sudu iniy
Zodéiy sandas
(z.B.,
Mipaziedziai,
Sim ak6yjis,
ieliaslioksnis
i
und.).
5.
Te miny
a8ybos
ehle
daznäs en
sind
Sios:
a)
j
a8ymas
do , wo
b auch ,
jo
ne aymas
i
do , wo
b auch
jo
(p.g.,
helijo e apie,
y.
Aelio e apija,
kompju e is,
y.
Compu e is,
a ijan ,
.y.
Va ian e
pan.);
i
sudu iniy
b)
e miny
sandy,
auch
an&delio
i
Saknies
sandii oje
aSomi
ne
alle
susidii e
p iebalsiai
a
s imiai
(p.g., Zu ies
Benennung
ske snukis,
y.
ske ssnukis,
bid a dis
a plane ini-
s, y.
in e plane a -
i
is pan.);
c)
b ik§nelis
zwischen
sudé inio
e midémeny
no
aSomas do ,
wo b auch ,
ode
ne aSomas
jo
do , wo
b auch , auch
b ik¥nelis
apa wi d
b ikniu
su
(pzb.,
silabiné
oniné
eiléda a,
-y.
silabiné- oniné
eiléda a,
A z -chi u gas, y.
& idy ojas
chi u gas
i
und.);
d)
as onomien,
geog a ien kai
i
ku iy ki y
s i¢iy
sudé iniy
ik iniy
namensinimy
démenys
aSomi nach
aSybos
Regeln
ne
(z. B. Die
G oßen
G jzulo
a ai, y.
Die G oßen
G izulo
Ra ai,
Raudonasis
k ydius, y.
Raudonasis
K yzius
i
pan.)
P äzslumas.
Te miny genauumas
zue s sie inas
eina eiksmiskumu
eikmés
su
jy
besch éz umu.
Tadiau im
i
p ak ischen e miny
no minimumsa bei
Sie Dinge
nich leichwai
e eichba .
Te miny
eina eik8miSk-
umas
o mie sich
pe nuola ing
opiniiy ko a.
Nu nedidelé
Teil Te miny
isy welche
auch s i ies
specialis is y
wie iel ilgesnj
Zei
beg ein ami
e wende ami
einodai.
Ne ienodas
e miny
Ve s ändnis
i
kann es is
deSim mecdius.
Beispielsweise,
de Geologie
Beg i acija
leb e meh als
100 me y, abe
bis
Siol ha
ielmaz
einides
Besch ézi-
ms.
Be
o, Sis
e mis
e wende
wi d nu
ne
geologies,
abe
geog a ies
i
e minijoje,
wo
sup a imas
jo
besch ézim-
i
as schon
upu j el
ki oks.
Ne ienodai
beg ei ami
i
aiSkinami
auch
li e a ii os
Te mine
abula
siuze as,
i
kalbo y os
Te mine
Zodis,
anzi y um,
eikslas k .
i
Dagen lich is
es pacios
u ininge s es
ka ego inés
sq okos. Vi ai
im Allgemeinen
no male
sa
Sache.
—
Wenn alle eine
auch welche
F issen
Specialis en
Te minus
e as y
besch éZ y nu
gleiche maßen,
das nebi y
i
keine
Wissenscha
paZangos.
Te minie ung
exis ie de
so genann e
ka ego ische
ielia eikSmi8-
i
30
kumas. Es
is so ein
ReiSkinys,
wenn am
selben
Beg i
jwa dija-
ms und
Ak ion, und
E gebnis
(p.g.,
e imas
li e a ii a)
ode und
Ak ion, und
Ak ionso
(p.g.,
ki imas
miSkininky-
s é). Tokio
e miny
nich eich-
slumo kai
ku iy s i¢iy
specialis ai
sékmingai
engia.
Pa yzdui,
physischen
Te minim
g ei is,
daznis,
ankis
j a dija
konk edius
dydzius,
iS eik¥ us
am e a-
is
Einhei en,
und
nepainija
jy mi
besonde y-
biy
Nameninni-
ssen.
Wäh endpu
ki y s i¢iy
Spezialis i
Maßnahm-
en
E gebniss-
en
namensi i
daznai be
eikalo
(ypa¢ dél
ki y kalby
j akos)
e minizu-
oja
eiksmy
namensini-
my
ieliskai a
(pzb.,
ukimai, y.
i i kos
ekologija,
is a eji-
mai, y.
is a os -
e e ina i-
ja und
pan.).
Te miny
genauumu-
s, ohne
A gejo,
bezieh
sich und
mi jy
mo i acija.
Taciau
kann nich
gesag
we den,
dass
mo i e i-
e e
Te mine
sind
iksliis, und
nich mo i-
e i
ne iksliis.
Unzu eich-
sliais
eiké y zu
hal en nu
i eidinan-
ziei
mo i uo -
en Te me.
Tokiy
e miny
daZnai
e scheina
del ki y
kalby
j akos,
beispielsw-
eise:
nepe au-
kiama (=
nenu i k-
s ama)
he yba
(ekonomik-
a),
padaZnin -
as (=
padazZnéj-
es)
k épa ung
(medicina)
und pan.
Beides,
e miny
genauigke-
i da
nich
gewand
mi jy
da ybos
eikSme.
[ ai iy
s iciy
specialis i
seh
daZnai das
u ,
behaup en-
d, dass
i gendein
Te min
nich ikslus
odél, jog
sein
Da ybos
eikSmé
ne a
p iS a au-
ja
e mininei
eikSmei.
P iksliche
gesagos,
da ybos
eikSme
sie su okia
wie
wich igs -
enq Te min
eikSmés
semg. I8
ik yjy
da ybos
eikmeé
seinem
abs ak u-
m, kann
man sagen,
is a piné
zwischen
leksinés
und
g ama in-
és
eik8meés.
SiSmé
iSplaukia iS
da inio
s uk i in-
iy démeny,
jy eik
Beziehkio.
Pa yZiui,
Beg i
p e ag yb-
is
(Aga icus)
da ybos
eikSmé
is pie oje
augan is(-
wei es)
Pilgbas. Jo
leksiné und
e mininé
eikmés
iel
pla esnés
und
konk e es-
nés.
Bo aniki
zeichne
wenigs e-
ns einige
Siy g yby
iis und
sp ich
soga übe
miskinius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
sil a icus)
und
bod inius
pie ag ybi-
us
(Aga icus
a ensis).
Da übe
hinaus
wächs
pie ose
noch iel
und ki y
g yby, die
pie ag ybi-
ais nich
genann
we den.
Also
da ybiné
eikSmé
daZmeis
is
nich ik a,
be uginga
ZodzZio
eiksmé. Im
Allgemein-
en kann
behaup e
we den,
dass
Te miny
genauigke-
i am
meis en is
e bunden-
gs mi jy
seman ika.
Da ybinis
pa oguma-
s. E.
Jakai iené
behaup e ,
dass
ci ilizuo y
au- ‘
Jakai iené
E. Tenpa .
P91.
31
y in
Sp achen
e wa 60%
des
Lexikos
bilden
Da iniai‘.
Ki i
Theo e i-
ki sag ,
dass
da iniy
und
pi miniy
ZodZiy
Ve häl n-
is
abhäng
on des
Sp aches
Syn he i-
skums
G ad.
Anali iné-
se
Sp achen
pi miniy
Zodziy
esq
gausiau
negu
sin e in-
ése. V.
U bu is
behaup -
e , dass
lie u iy
kalboje
da iniai
u é y
bilden
nich
maziau
wie 4/5
alle
Leksikos.
Rusy
Sp achen
A.
Tichono-
o Zodziy
da ybos
Zodyne
(1985)
pi miniy
Zodziy i
da iniy
Beziehun-
gis esas
ok: 18118
und
126690=
1:7°. S.
Keinis
Da en
nach,
92,5%
einnai
lie u is-
ky bei
hyb idin-
iy
eineZodz-
iy
e miny
daik a a-
dziy,
sudé y j
Rusigkai
lie u is-
ka
ekonomi-
ska
e miny
Zodyna
(V. 1966),
is
machen i8
ki y
Zodziy (i8
Gesam
zahlenia-
imui
im a
upu is
pe 1600
ski ingy
Zodziy, i8
jyiy
pi min is
e wa
120). 90%
da iniai
bilden und
Rusy-lie -
u iy-ang-
ly kalby
skaiie u-
ng Übe
echnik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1971)
und
Bo anik-
os
e miny
Zodyne
(V., 1965)
angegy e
solche
auch iies
e miny
(i8
insgesa-
m
jeweils
pe 1900
und übe
800
ski ingy
Ziyodz, i§
jy
pi miniy
e wa 180
und 120).
Also Siaip
ode so
da iniai
bilden
didziajq
eineZodz-
iy
e miny
dalj und
wich ig,
dass bii y
beogu sie
zu un.
Pama in-
is Zodis
und
da inys
gel en
ZodZiy
da ybos
Paa ,
de en
zymé as-
is
Mi glied
is
da inys.
Si sa oka
is
a y um
alle
Zodziy
da ybos
las elé.
Taciau
ZodZiy
da ybos
P ozess
neschaig-
ia Zodziy
da ybos
paa .
Wenn i§
da iniy
él
da omi
neue
ZodZiai,
es
en s eh
Zodziy
da ybos
g andiné-
s®,
beispiels-
weise:
oe__e_e (1)
Pa .
(1):eis i>
laiduslaidi-
ninkaspus-
laidininkis-
pusJaidini-
nkinis/
s ä uss i-
p in i e -
s in uwa-
sp iess i-
p in u is
und pan.
5U bu is
V. Zod%iy
da ybos
Theo ie.
V., 1978. P.
62.
6Moxuce-
es A
OcHosHble
Bompoch
cioBpoob-
pas0BaH-
HA B
COBpeMe-
HHOM
PYCCKOM
JIMTepaT-
yPHOM
s3bIKe. JL,
1987. C.5.
TKeinys S.
P iesagi-
né
lie u isky
e miny
da yba
//Lie u iy
e minol-
ogija. V.,
1975. P.7.
Moncees
A Ten
pa . P.181
.
32
Tokios
Te y
da ybos
g andin-
és kann
Sako is,
beispiels-
weise: a
(2)
Ca . (2): i§
Zodzio
gelezis
gemach
Zodis
gelezinis,
0 iS
le z e
Zodzio
gelezink-
elis,
gelediniai
(pan iai);
i8 Zodzio
gelezink-
elis
gelezink-
elininkas
und . .
Wenn i8
des
gleichen
G undnis
Zodzio
él
da omi
neue
Zodziai,
es
en s eh
ZodzZiy
da ybos
éduokle-
s,
beispiels-
weise: ee
(3)
Pa . (3):
ilkas ilk-
a glis,
ilkauog-
é,
ilkduob-
é,
ilkdalgis, il-
Aligé i
k .
Te miny
da ybos
éduokl-
és noch
können
e bind-
en und
bilden
e miny
da ybos
komplex-
en.
Auße de-
m, ZodZiy
da ybos
specialis-
en
sp ich
und übe
Zodziy
da ybos
lizdus.
Wah hei-
, 8i
sg oka
daZnai
beg ei a-
ma
ne ienod-
ai. Eine
glaub ,
dass nu
eine
Saknies
ZodZiai
können
nes
bilden,
und
ande e
sag ,
dass
lizdus
bilden
kann und
alle eines
eines
i gend
de
Da ybos
a ikso
ediniai.
Ta daZ
meis
angenom-
men wi d,
dass
ZodZiy
da ybos
nes da
bilde
giminiSky
Zodziy,
u inciy
gemeins-
am
Saknj,
gesuma.
Zod%iy
da ybos
Nes is
Zodziy
da ybos
P ozesse
E gebnis.
E.g.:
d gsum-
as
d gsus
d asiai
d gsuolis
d asé i
d aséji-
mas
d asin i
d asinim-
as
d aseika
Zod ziy
da ybos
lizduose
kann
iSsiski i
da und
Z0d%iy
da ybos
pa adig-
mas
eines
da ybos-
g ades
Zodziy
gesums.
33
~
Ki aip
e laus,
al
eduokliniy
lizdy
Sakos.
Hinsich lich,
i
pacius lizdus
kann
be ach e
we den
didelémis
Pa adigmen.
Sq oka Zodziy
da ybos
nes das,
ma ema iky
ZodZiais
gesp ochen,
is
a i k8iai
p opo cinga
sq okai
Zodziy
da ybos
ipas:
nes das
gesam
—
Zodiy
su
gemeinsam
Wo nimi
i
in
un e schi-
o
edlichen
—
A iksais, Typus gesamma
Ziyodz
su
gemeinsam
a iksu, abe
un e schied-
igom
Saknimis.
Pa yzdziui,
alle
biid a dziai
su
anhängaga
-inis
bilde
eine
Zodziy
da ybos
ipe,
obwohl
jy
Wo kann
bi i
un e schi-
edlich:
i
daik a a -
dziy
(medinis: dis),
mé
bid a dziy
(saldinis:
saldis),
skai a dziy
(pi minis
pi mas),
:
soga
aidziy
pa adinimy
(¢éjinis é)
. .
:
i
V.
U bu is
sag ,
dass
ZodZiy
Da ybos
ipg kann
e s anden
d ejopai
ode als
—
kalboje
esanéiq
abs akéiq
s uk i ine
schema,
nach welig
zusammen-
gese z
alle
de selben
Da ybos
eikmés
Fo men
da iniai,
ode als
koléjime
i
( .i.
Inekoje)
esandius
pacius
solche
da inius,
jy
gesama)?.
Zodziy
da ybos
ipe als
o malia
schema
kann
jschiene
ha in
dimmenis
3
da ybos
:
1)
bedme;
Fundamen -
2)
%io Zod
leksinj
g ama inj
pobiidj
i
3)
da ybos
o man a.
Da ybinis
pa ogum is
-
das Beg i
geeigne amkei
ku i neuen,
seman iskai
o mal on
abhängigem
i
jo
ZodzZiams.
Didziausia
da ybine galia
lie u iy kalboje
pasizymi
daik a a diiai,
bid a dziai
eiksmazZodziai.
i
Taciau
das
b eies
i
Sako os
Sp achen
dalys,
i
Te mininai
da omi isy
ne
i8
a 8aky.
jy
Pa yzdziui,
j ankiy
namensinimai
we den
gemach nu
ak i us
eiksmas
iS
Ak ionsZodziy.
Veiksmy
namensinimai
Beansaga
su
-imas neda omi
miS iniy
iS
eiksmazodziy,
u inciy
bend a yje
anseaga
-y 7,
Ak ionse -
gebnisbe i-
lige
su
Beansp uc-
hung
-muo
(-menys)
neda omi
iS
beiSdéliniy
eiksmaZodziy.
Sudu iniy
e miny
da ybos
bidings en
seh sel enen
i
Fälle sind
solche:
9U bu is
V. Den
pa . P 246.
34