scieee Open visual document viewer

Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai

Kazimieras Gaivenis

Full text

Kazimie as GAIVENIS KALBINIAI IR LOGINIAI TERMINY REIKALAVIM- AI Jede e mas ha Fo m und u inj. Te mino Fo m das Zodinis j a dijamas sq okos umschkalas, und Inhal e e mininé eikSmé, ku ig e lindi besch ézim- as. Te mininé eikmé nich übe eins im- m mi leksine Zodzio eikme. S uk i iniai abiejy Siy eikmiy Elemen e sp acho y - oje dazne z genann we den semomi. Nach is aiskos pobiidj e miny semos kann bi i un e schied- en we den j u inéies o malig is ai8kq (eksplici ine- s) und o malios iS aikos ne u indies (implici ines- ). Pa yzdziui, Beg i Zucke (chemija) ieliskai os Galiiné zeig , dass e j a dija am ik y cheminiy meziagy klasse, denn Zodis Zucke und bend inéje Kalboje, und kai ku iy s i iy e minijoje is einsaskai in- is. Te mino pa aisiecia (Lycopodiale- s) Be angenhe- i zeig , dass es P lanzeny eilés Naming und . . Das o malig iS aika u incies semos. Und Te minisie - ung (bend inés Sp achen ode a miniy Zodziy i imas e minais), und ans e mi- nisie ung (einsen s i es e miny i imas ande e s i es e minais), und de e minisi- e ung ( e miny i imas ne e minais) e bunden mi Zymiais seman isch- en Ve ände un- gen¢. Te minizuo- Zodis bekomm neue y semy. Pa yzdziui, bend inés Sp achen ZodZio A aulpiené leksiné eikmé bes eh i§ semy pik Zolé, gel onziedé, medinga und k ., 0 e m k/au/piené (Ta axacum) e mininé eikmé schon ha und neue y specialiy semy, e o de in- gy Siam P lanzui apibidin i sys ema a - iSkai und ihm scheiden on ki y PanaSiy P lany (p z., K eis iy o anagiy), wie an ai: Ziedai ha 5 kuokelius, Ziedadulkes, e wa 30, und k . Pas a yjy semy nespecialis - ai neZino, und bend inés Sp achen aiSkinamuos- iu en Zodynen ih e didZia Teil nea spindi. Te miny besch éZim- ai muss e lindé i e mininés eikmés b anduoli semas. Nu in diesem Fall we den sie wissenscha- lich. Ta¢iau da kanduoli semy is meh als no male we- ise e lekima besch éZni- ssen, das Rich igen kann bi i nich nu ein, abe soga meh e e e miny besch ézim- ai. Te mininé eikmé o e ei o malizie - e nich nu dend og am- men, his og amm- en, schemami, abe o enZiama und e wendend o mules. Es wi d angenomme- n, dass ZodZio bedmés o malizie - ung is ein i8 objek i iau- siy wissenscha- iniy ZodZio bedmés ap lymo bidy'. Fo mos a 2 ilgiu Te mininai daZ meis ski s omi j ien isinius ( ienaZodiiu- s) und sudé inius (keliaZodZiu- s) Te minus. VienaZodziai e minai sind nich nu u sp ünglic- he (p obas ieji) ZodZiai, abe auch auch j ai iis ediniai, sudu iniai Zodziai, beispielswei- se.: pe sönuo eé (g ama ika), baudinys (spo es), deguonis (chemija), ga o iekis ( echnika), jonaZolé (bo anika) 26 und k . Sudé ische Te mininai da% meis j a dija j ai ias i8ine und sudé ine sqa okas. Sie können bi i d iZodZiai, izodziai und abgelehn meh iazodzi- ai, beispielswei- se.: übe p ü en- is daik a a dis (kalbo y a), naudingyjy 18kaseny sod inimas (chemija, geologija), ne egis uo- yjy e ybin y popie iy inka (ekonomika) und k . In Wissenscha- lichen und Speziasie - en Tex en e sieh sich noch und ilgesniy, adinamyjy ap asomyjy sudé iniy e miny, beispielswei- se.: kop is ai po dobily, jsé y j ikiy und a izy mising Zaliajam paSa ui (p iessclio benennung Zemés akio e minijoje- ), na ionaliniy pajamy suki imo, e b ei imo, pe ski s i- mo und endlichen balansas (ekonomika) und pan. Tu inio (ode unkciniu) a é ilgiu Te mine ski s omi j dSinius, gimininius und ka ego iniu- s. Sis Ve eilung bezieh sich mi un e schied- liche e my Volumen (eks ensija) und Kapazi ä (in ensija). e s e aya besonde ybe S. Salkauskis nann e Ysa, 0 and aja alpa. Sie sind e bunden a i k8cio p opo cingu- ms a iou: eine zu mazéjan , die ande e didéja. Meis umim j ha ka ego isc- he Te mine, maZiausig iSiniai. Jedes Be eichs Te minija bilde iks andiai e miny, odél p ak ischem e miny a kybos a be wich ig da und e miny Beziehungiy, jy ski s ymo und klassi ika i- ons F age. Sp esdama e miny gehal igen und jy Beziehiy p oblem, e minologi- ja basie haup sächli- ch 3 wissenscha- lich: konk ¢ia wissenscha- (gamybos, spo und e c.) Be eichimi, kalbo y a und logika. Sios Be eiche und bilden Te minologi- es Theo ien G undlage. Und S. Salkauskis, und E. Wis e is e minologi- schen Objek a e band noch und mi On ologie, Psychologie, Philosophie und ande en Wissenscha- en. Ta¢iau Sios Be eiche mi Te minologi- ja is dél o haben maziau salycio aky, negu mi 1Jakai iené E. Leksineé seman ika. V.,1988.P.18. 27 logika, Zodziy da yba, Sp achen kul i a socioling is ika. a Kanadas Te minologe EW. Rigs e minologija s a o mi u j zwischen j leksikologi- Ih e i Konzep ologien i jy y§j illus ie solches Schema? : Sp achli- che Te miny An o de ungen Die i wich igs en daZ meis en minimi linguiblie Te miny An o de ungen sind Sie: Regelnigkei , Bes immum, Sys iskum, Ku zum, da ybinis pa ogum, emo ioninis neu alumas k . i Einige diy e o de i- my schon sind wi behanda e in ande n Publika io- nen, odél ka a pla- §j Ciau pakalbésim übe wich igesnius 3 kalbinius e miny An o de ungen, bi en : egelinguma, genauumg da ybinj i pa oguma. Taisyklingumus eines - wich igiausiy e minologies Vo aussimy. Republik Li huaniens s anda d e Te minologies P inzipien Me hoden i ausgebilde nach dem (1115-90), en sp echeng- em in e na ionalen S anda d (ISO e 704-87), umbiidine als Übe eins im- mung konk ediis Sp ache No men. Dahe egeligum is Zus immung — a ies, ki Gia imo, su aybos, g amma ikos, ZodZiy da ybos Ve b auch Regelnémis. Pa yzdui, Te minus démuo i kann nich bi i ne aisyklingos da ybos (besaudyklinés a jo s aklés, y inzinie ius), ne aisyklingai ki ¢iuojamas (dozime as, jk o a, azi oklé), ne aisyklingai aomas (ske snukis, Saslikas, pusiaus y umas), ne aisyklingai g ama isie (eksib is, he be a, jacin as) . . i Te inai daznai sind sudé ingesnés da ybos negu ein achs e Zodéiai, beispiels- weise : [(Zied)+yn]+ pumpu is(bo anika), {p ies + [(s ip ) + in) u | + + is } (Technik), {[7 + (magne + in)] +am} + umas( echnika), {[(sluo + 2) + smilg| + ynas} (Bo anik) i K . 7Cymepanckan A, Tonoapckaa H, Bacunsesa H. OOman munono na. M., C.21. 1989. ; a m 3Gai enis KLie u isky e miny bildungs agen//L- ie u iy leksikos e minologijos i p oblemos.V.,1991 -P.26-31. 28 Zodziy da ybos heo e i- kai Zodziy da ybos g aden manchmal noch nenn Zodziy da ybos Zingsniais ode ak ais. Sowohl bal y, sowohl sla y bend iné- se Sp achen mi u ini- skai esq 3-4 zodziy da ybos Zingsniai. Te miny da yba e eich manchmal 5-6 Zingsnius. Zinoma, isamesnis Te y Da ybos G adniku- mo (gelmés) y inéji- mas schon kann iSei i uz sinch oni- nés Zodziy Da ybos iby. Da Zniau- si ne aisykl- ingy e miny ki imo Fälle sind je z Sie: 1. Ne ikslus beiSdélio,- p iesaga- s, galiinés, sando ode g undlich- en Zodzio Auswahl, nulem as ki y kalby Zodziy s uk d- os kopija i- m0, beispiels- weise. : Sil inamli- che s a ybin- és medZiag- os benennu- ng apsildy o- jas ne aisykl- ige nich nu dél ungelege- ne Zusagens Ve b au- ch, abe und del nege ai gewähl - es G undnis ZodZio ( u é y bi i: s7- a/as) und . . 2. Unzu eich- ende Da bie un- gs yp ode Ka ego ie- wahl, beding du ch Anwendung des Pseudoana- logiep inzi- ps. Pa yzdui, neue ada - as beb im ie- é gemach e nach abejo iny da iniy augim ie é, ki im ie - é, pe im ie é, adim ie é analogijq und keis inas egelingu neue ada- u beb a ie - é. Es kann nich gesag we den, dass unklassig- e Te min ugniaa sp- a umas gemach i§ ZodZiy ognis und a spa um- as (i8 ik yjy e gemach i8 biid a dzio ugniaa sp- a us, und le z e isi8 Zodziy ognis und a spa us). Dahe Zodis ugniaa sp- a umas ne aisykli- ges odél, dass ne aisyklig sein G undinis Zodis bid a dis ugniaa sp- a us. Spbamasis eineZodis e mas keis inas sude iniu e m a spa um- as ugnial. 3. Ne ikslus sudé iniy e miny g ama iniy kon igi aci- jy Auswahl, nulem as ki y kalby Zodziy junginiy s uk i os kopija imo. Beispieldui, des Ganzes Teil e häl - nii s unsaky i i usy e minijoje e wende - ami biid a dis + daik a a dis ype sude iniai e minai, o miisy e minijoje kilmininkiniai ZodZiy junginiai, wie an ai: s oppdiné (=s abdzig) pa a a, an eninis (=an énos) pé jungiklis ix k . 4. I§ e miny s anda dy p ojek e gesehen, dass ki éiuojan lie u iskus e minus daZ meis gemach wi d klaidy es s elle- nd beigaide, one ki cio s elle (e.g., 320 e miny im e en deck e 94 p iegaidés Auswahl - ehle i 10 — ki io S ando - indungs e- hle ). P iegaidés Fehle dazne z gemach we den Sios: a) ne aisyklingai ki ¢ie schami p iSdéliy ediniai (z.b., s{maudos, j a as, pé e dlé pan.); nepaisoma me a onies i anhessaglichen b) daik a a dzien 29 (p.g., ma éoklis, g upuo e und.); i ne aisyklig c) ki ciue es an asis sudu iniy Zodéiy sandas (z.B., Mipaziedziai, Sim ak6yjis, ieliaslioksnis i und.). 5. Te miny a8ybos ehle daznäs en sind Sios: a) j a8ymas do , wo b auch , jo ne aymas i do , wo b auch jo (p.g., helijo e apie, y. Aelio e apija, kompju e is, y. Compu e is, a ijan , .y. Va ian e pan.); i sudu iniy b) e miny sandy, auch an&delio i Saknies sandii oje aSomi ne alle susidii e p iebalsiai a s imiai (p.g., Zu ies Benennung ske snukis, y. ske ssnukis, bid a dis a plane ini- s, y. in e plane a - i is pan.); c) b ik§nelis zwischen sudé inio e midémeny no aSomas do , wo b auch , ode ne aSomas jo do , wo b auch , auch b ik¥nelis apa wi d b ikniu su (pzb., silabiné oniné eiléda a, -y. silabiné- oniné eiléda a, A z -chi u gas, y. & idy ojas chi u gas i und.); d) as onomien, geog a ien kai i ku iy ki y s i¢iy sudé iniy ik iniy namensinimy démenys aSomi nach aSybos Regeln ne (z. B. Die G oßen G jzulo a ai, y. Die G oßen G izulo Ra ai, Raudonasis k ydius, y. Raudonasis K yzius i pan.) P äzslumas. Te miny genauumas zue s sie inas eina eiksmiskumu eikmés su jy besch éz umu. Tadiau im i p ak ischen e miny no minimumsa bei Sie Dinge nich leichwai e eichba . Te miny eina eik8miSk- umas o mie sich pe nuola ing opiniiy ko a. Nu nedidelé Teil Te miny isy welche auch s i ies specialis is y wie iel ilgesnj Zei beg ein ami e wende ami einodai. Ne ienodas e miny Ve s ändnis i kann es is deSim mecdius. Beispielsweise, de Geologie Beg i acija leb e meh als 100 me y, abe bis Siol ha ielmaz einides Besch ézi- ms. Be o, Sis e mis e wende wi d nu ne geologies, abe geog a ies i e minijoje, wo sup a imas jo besch ézim- i as schon upu j el ki oks. Ne ienodai beg ei ami i aiSkinami auch li e a ii os Te mine abula siuze as, i kalbo y os Te mine Zodis, anzi y um, eikslas k . i Dagen lich is es pacios u ininge s es ka ego inés sq okos. Vi ai im Allgemeinen no male sa Sache. — Wenn alle eine auch welche F issen Specialis en Te minus e as y besch éZ y nu gleiche maßen, das nebi y i keine Wissenscha paZangos. Te minie ung exis ie de so genann e ka ego ische ielia eikSmi8- i 30 kumas. Es is so ein ReiSkinys, wenn am selben Beg i jwa dija- ms und Ak ion, und E gebnis (p.g., e imas li e a ii a) ode und Ak ion, und Ak ionso (p.g., ki imas miSkininky- s é). Tokio e miny nich eich- slumo kai ku iy s i¢iy specialis ai sékmingai engia. Pa yzdui, physischen Te minim g ei is, daznis, ankis j a dija konk edius dydzius, iS eik¥ us am e a- is Einhei en, und nepainija jy mi besonde y- biy Nameninni- ssen. Wäh endpu ki y s i¢iy Spezialis i Maßnahm- en E gebniss- en namensi i daznai be eikalo (ypa¢ dél ki y kalby j akos) e minizu- oja eiksmy namensini- my ieliskai a (pzb., ukimai, y. i i kos ekologija, is a eji- mai, y. is a os - e e ina i- ja und pan.). Te miny genauumu- s, ohne A gejo, bezieh sich und mi jy mo i acija. Taciau kann nich gesag we den, dass mo i e i- e e Te mine sind iksliis, und nich mo i- e i ne iksliis. Unzu eich- sliais eiké y zu hal en nu i eidinan- ziei mo i uo - en Te me. Tokiy e miny daZnai e scheina del ki y kalby j akos, beispielsw- eise: nepe au- kiama (= nenu i k- s ama) he yba (ekonomik- a), padaZnin - as (= padazZnéj- es) k épa ung (medicina) und pan. Beides, e miny genauigke- i da nich gewand mi jy da ybos eikSme. [ ai iy s iciy specialis i seh daZnai das u , behaup en- d, dass i gendein Te min nich ikslus odél, jog sein Da ybos eikSmé ne a p iS a au- ja e mininei eikSmei. P iksliche gesagos, da ybos eikSme sie su okia wie wich igs - enq Te min eikSmés semg. I8 ik yjy da ybos eikmeé seinem abs ak u- m, kann man sagen, is a piné zwischen leksinés und g ama in- és eik8meés. SiSmé iSplaukia iS da inio s uk i in- iy démeny, jy eik Beziehkio. Pa yZiui, Beg i p e ag yb- is (Aga icus) da ybos eikSmé is pie oje augan is(- wei es) Pilgbas. Jo leksiné und e mininé eikmés iel pla esnés und konk e es- nés. Bo aniki zeichne wenigs e- ns einige Siy g yby iis und sp ich soga übe miskinius pie ag ybi- us (Aga icus sil a icus) und bod inius pie ag ybi- us (Aga icus a ensis). Da übe hinaus wächs pie ose noch iel und ki y g yby, die pie ag ybi- ais nich genann we den. Also da ybiné eikSmé daZmeis is nich ik a, be uginga ZodzZio eiksmé. Im Allgemein- en kann behaup e we den, dass Te miny genauigke- i am meis en is e bunden- gs mi jy seman ika. Da ybinis pa oguma- s. E. Jakai iené behaup e , dass ci ilizuo y au- ‘ Jakai iené E. Tenpa . P91. 31 y in Sp achen e wa 60% des Lexikos bilden Da iniai‘. Ki i Theo e i- ki sag , dass da iniy und pi miniy ZodZiy Ve häl n- is abhäng on des Sp aches Syn he i- skums G ad. Anali iné- se Sp achen pi miniy Zodziy esq gausiau negu sin e in- ése. V. U bu is behaup - e , dass lie u iy kalboje da iniai u é y bilden nich maziau wie 4/5 alle Leksikos. Rusy Sp achen A. Tichono- o Zodziy da ybos Zodyne (1985) pi miniy Zodziy i da iniy Beziehun- gis esas ok: 18118 und 126690= 1:7°. S. Keinis Da en nach, 92,5% einnai lie u is- ky bei hyb idin- iy eineZodz- iy e miny daik a a- dziy, sudé y j Rusigkai lie u is- ka ekonomi- ska e miny Zodyna (V. 1966), is machen i8 ki y Zodziy (i8 Gesam zahlenia- imui im a upu is pe 1600 ski ingy Zodziy, i8 jyiy pi min is e wa 120). 90% da iniai bilden und Rusy-lie - u iy-ang- ly kalby skaiie u- ng Übe echnik- os e miny Zodyne (V., 1971) und Bo anik- os e miny Zodyne (V., 1965) angegy e solche auch iies e miny (i8 insgesa- m jeweils pe 1900 und übe 800 ski ingy Ziyodz, i§ jy pi miniy e wa 180 und 120). Also Siaip ode so da iniai bilden didziajq eineZodz- iy e miny dalj und wich ig, dass bii y beogu sie zu un. Pama in- is Zodis und da inys gel en ZodZiy da ybos Paa , de en zymé as- is Mi glied is da inys. Si sa oka is a y um alle Zodziy da ybos las elé. Taciau ZodZiy da ybos P ozess neschaig- ia Zodziy da ybos paa . Wenn i§ da iniy él da omi neue ZodZiai, es en s eh Zodziy da ybos g andiné- s®, beispiels- weise: oe__e_e (1) Pa . (1):eis i> laiduslaidi- ninkaspus- laidininkis- pusJaidini- nkinis/ s ä uss i- p in i e - s in uwa- sp iess i- p in u is und pan. 5U bu is V. Zod%iy da ybos Theo ie. V., 1978. P. 62. 6Moxuce- es A OcHosHble Bompoch cioBpoob- pas0BaH- HA B COBpeMe- HHOM PYCCKOM JIMTepaT- yPHOM s3bIKe. JL, 1987. C.5. TKeinys S. P iesagi- né lie u isky e miny da yba //Lie u iy e minol- ogija. V., 1975. P.7. Moncees A Ten pa . P.181 . 32 Tokios Te y da ybos g andin- és kann Sako is, beispiels- weise: a (2) Ca . (2): i§ Zodzio gelezis gemach Zodis gelezinis, 0 iS le z e Zodzio gelezink- elis, gelediniai (pan iai); i8 Zodzio gelezink- elis gelezink- elininkas und . . Wenn i8 des gleichen G undnis Zodzio él da omi neue Zodziai, es en s eh ZodzZiy da ybos éduokle- s, beispiels- weise: ee (3) Pa . (3): ilkas ilk- a glis, ilkauog- é, ilkduob- é, ilkdalgis, il- Aligé i k . Te miny da ybos éduokl- és noch können e bind- en und bilden e miny da ybos komplex- en. Auße de- m, ZodZiy da ybos specialis- en sp ich und übe Zodziy da ybos lizdus. Wah hei- , 8i sg oka daZnai beg ei a- ma ne ienod- ai. Eine glaub , dass nu eine Saknies ZodZiai können nes bilden, und ande e sag , dass lizdus bilden kann und alle eines eines i gend de Da ybos a ikso ediniai. Ta daZ meis angenom- men wi d, dass ZodZiy da ybos nes da bilde giminiSky Zodziy, u inciy gemeins- am Saknj, gesuma. Zod%iy da ybos Nes is Zodziy da ybos P ozesse E gebnis. E.g.: d gsum- as d gsus d asiai d gsuolis d asé i d aséji- mas d asin i d asinim- as d aseika Zod ziy da ybos lizduose kann iSsiski i da und Z0d%iy da ybos pa adig- mas eines da ybos- g ades Zodziy gesums. 33 ~ Ki aip e laus, al eduokliniy lizdy Sakos. Hinsich lich, i pacius lizdus kann be ach e we den didelémis Pa adigmen. Sq oka Zodziy da ybos nes das, ma ema iky ZodZiais gesp ochen, is a i k8iai p opo cinga sq okai Zodziy da ybos ipas: nes das gesam — Zodiy su gemeinsam Wo nimi i in un e schi- o edlichen — A iksais, Typus gesamma Ziyodz su gemeinsam a iksu, abe un e schied- igom Saknimis. Pa yzdziui, alle biid a dziai su anhängaga -inis bilde eine Zodziy da ybos ipe, obwohl jy Wo kann bi i un e schi- edlich: i daik a a - dziy (medinis: dis), mé bid a dziy (saldinis: saldis), skai a dziy (pi minis pi mas), : soga aidziy pa adinimy (¢éjinis é) . . : i V. U bu is sag , dass ZodZiy Da ybos ipg kann e s anden d ejopai ode als — kalboje esanéiq abs akéiq s uk i ine schema, nach welig zusammen- gese z alle de selben Da ybos eikmés Fo men da iniai, ode als koléjime i ( .i. Inekoje) esandius pacius solche da inius, jy gesama)?. Zodziy da ybos ipe als o malia schema kann jschiene ha in dimmenis 3 da ybos : 1) bedme; Fundamen - 2) %io Zod leksinj g ama inj pobiidj i 3) da ybos o man a. Da ybinis pa ogum is - das Beg i geeigne amkei ku i neuen, seman iskai o mal on abhängigem i jo ZodzZiams. Didziausia da ybine galia lie u iy kalboje pasizymi daik a a diiai, bid a dziai eiksmazZodziai. i Taciau das b eies i Sako os Sp achen dalys, i Te mininai da omi isy ne i8 a 8aky. jy Pa yzdziui, j ankiy namensinimai we den gemach nu ak i us eiksmas iS Ak ionsZodziy. Veiksmy namensinimai Beansaga su -imas neda omi miS iniy iS eiksmazodziy, u inciy bend a yje anseaga -y 7, Ak ionse - gebnisbe i- lige su Beansp uc- hung -muo (-menys) neda omi iS beiSdéliniy eiksmaZodziy. Sudu iniy e miny da ybos bidings en seh sel enen i Fälle sind solche: 9U bu is V. Den pa . P 246. 34