Vy au as
VALIUKENAS,
P anas
Juozas
ZILINSKAS
DEL
KAI
KURIY
METROLOGIJOS
TERMINU
»Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne“
[1]
Zodis
me ologija
apib é-
ziamas
aip:
me o/ogija
-
ma y
mokslas.
Lie u os
s anda e
LST
1281-93
,,Me ologija.
Te minai
i
apib ézimai“
[2]
andame,
kad
ai
»mokslas
apie
ma a imus,
me odus
i
p iemones
jy
ieno ei
palai-
ky i
bei
biidus
eikiamam
ma a imy
ikslumui
pasiek i*.
Spaudai
en-
giamame
,,Ta p au iniame
pag indiniy
i
bend yjy
me ologijos
e -
miny
Zodyne“
[3]
me ologija
- ma a imy
mokslas
(angl.
science
o
measu emen ,
p anc.
science
de
Ja
mesu e).
,,Ta p au iniy
Zodziy
Zodyne“
[4]
ai
—
mokslas,
i ian is
ma a imus,
jy
me odus,
ma a i-
mo
iene us,
iene y
e alonus.
LTE
[5]
andame:
me ologija
-
izi-
kos
Saka,
i ian i
ma a imus,
me odus,
ku iais
pasiekiama
jy
ieno-
dumo
i
eikiamo
ikslumo.
Ma ome,
kad
me ologijos
kaip
mokslo
apib éZimai
daba inéje
lie u iskoje
li e a i oje
né a
ienodi,
a¢iau
be eik
kiek iename
apib ézime
y a
Zodis
ma a imas,
issky us
,,Da-
ba inés
lie u iy
kalbos
zodyna“.
,,Ta p au inéje s anda y
klasi ika-
cijoje“
[6]
me ologijai
y a
ski a
s i is,
ku ios
pa adinimas
,,Me o-
logija
i
ma a imai.
Fizikiniai
ei8kiniai“.
Misy
nuomone,
,,Daba i-
nés
lie u iy
kalbos
Zodyne“
me ologijosapib ézimas
aisy inas.
Nau-
jai
engiamame
Zodyne
me o/ogija
eiké y
apib é2 i
aip:
,,me olo-
gija
-
ma a imo
mokslas“.
Jau
kelin i
me ai
disku uojama
dél
e miny
e e
i
eiksmé
a -
ojimo
[7-9].
Lie u os
s anda e
[2]
izikinio
dydzio
e é
apib ézia-
ma
aip:
izikinio
dydzio
skai iné
iS ai8ka
pasi ink ais
iene ais.
Lie-
u os
s anda o
LST
ISO
31
,,Dydiiai
i
iene ai*
0
dalyje
andame:
e é
—
dydzio
iene o
i
skai¢iaus
sandauga;
oks
skai¢ius
y a
adi-
namas
,,dydzio,
is eik8 o
Siuo
iene u,
skai ine
e e“.
Zodyne
[3]
dydzio
e e
(angl.
alue
o
a
quan i y,
p anc.
aleu
d’une
g an-
deu )
apib éziama
aip:
,,kiekybiné
am
ik o
a ski ojo
dydzio
i8 ai8-
ka,
dazniausiai
suda y a
is
ma a imo
iene o,
padaugin o
i8
skai¢iaus“.
Taigi
specialiuosiuose
me ologijos
leidiniuose
iSaiSkin a,
kas
y a
dy-
dzio
e é,
ku iq
umpai
galé ume
apib é2 i
aip:
dydZio
e é
—
Sio
48
dydzio
skai iné
i8 aiska
pasi ink ais
iene ais.
Kadangi
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne*
[1],
aiSkinan Zodj
e e,
nekalbama
apie
dy-
dzio
e e,
ai
Sio
zodzio
eikSmes
si ily ume
papildy i
labai
s a biu
izikos,
echnikos
i
ki y
s i¢iy
me ologijos
e minu
dydZio
e e
i
a o i
misy
siillomg
apib ézimg.
Te mino
eiksmé
a ojimas
y a
ap a as
[7].
Bi inai
eikia
ap a i
i
angly
bei
p anciizy
kalby
Zodziy
e e en-
ce
i
é é ence
lie u isko
a i ikmens
a ojima.
S anda e
[2]
angly
kalbos
e mino
e e ence
ma e ial
i
p ancu-
zy
kalbos
e mino
ma é iau
de
é é ence
lie u iskas
a i ikmuo
y a
e aloniné
e pé.
Taigi angly
i
p anciizy
kalby
Zodiiai
e e ence
(angl.)
i
é é ence
(p anc.) e iami
lie u isku
biid a dziu
e aloninis
(-é).
Jei
laikomasi
sis emi8kumo
p incipo,
ai
angly
i
p anciizy
kalby
e -
miny
e e ence
s anda d
(angl.)
i
é alon
de
é é ence
(p anc.),
ku-
iy
apib ézimas
“ma as,
ma uoklis,
pama iné
medziaga
(e aloniné
mmedzZiaga)
a
ma a imo
sis ema,
ski a
dydzio
iene ui,
ienai
a ba
kelioms
jo
e éms
kaip
pama inéms
apib éz i,
ealizuo i,
iSsaugo i
a
a ku i“[3],
lie u iskas
a i ikmuo
bi y
e a/oninis
e alonas
(?).
A -
k eip inas
démesys
j
ai,
kad
né
ienoje
kalboje
—
angly,
p anciizu,
okieciy
a
usy
—
sudé iniame
e mine
e e ence
ma e ial
(angl.),
ma é iau
de
é é ence(p anc.),
Re e nzma e al( ok.),
cTaHyapTHoe
BellecTBo
( us.)
né a
Zodzio
e alonas.
Me ologijoje
e alonas
y a
ypa inga
sq oka,
ku i
u i
bi i
a ojama
ik
pagal
paski j.
Rengia-
mame
,,Ta p au iniame
pag indiniy
i
bend yjy
me ologijos
e mi-
ny
Zodyne“
angl.
e e ence
ma e ial,
p anc.
ma é iau
de
é é ence
y a
eikiamas
lie u i8kas
a i ikmuo
pama iné
medZiaga,
o
ne
—
e alo-
niné
e pé.
Te minas
e a/loniné
medZiaga
y a
pa a o as
i
ki uose
s anda -
uose
[10-12].
Ten
aip
pa
a8oma
e a/oninis
me odas,
e aloniné
e pé,
e aloninis
i palas,
da binis
e aloninis
i palas,
e aloninés
me-
dZiagos
méginys,
pi miné
(an iné)
e aloniné
medZiaga,
e aloninés
medziagos
cha ak e is ika
i
pan.,
0
u é y
bi i
pama inis
me odas,
pama iné
medZiaga,
pama inis
i palas,
da binis
pama inis
i palas,
pama inés
medzZiagos
( e pés)
méginys,
pi miné
(an iné)
pama iné
medzZiaga
( e pé),
pama inés
medziagos
pa ame ai
i
pan.
49
Ki as
e minas,
ku iame
a ojami
zodziai
e e ence
(angl.)
i
é é ence
(p anc.)
y a
e e ence
s anda d(angl.)
i
é alon
de
é é en-
ce
(p anc.).
Rengiamame
,,Ta p au iniame
pag indiniy
i
bend ujy
me ologijos
e miny
Zodyne*
jo
a i ikmuo
y a
pama inis
e alonas.
Bu o
si ilymy
adin i
jj
a¢ am/niu
e a/onu.
Taigi
a aminis
a
pama i-
nis?
A ama
—
ams is, daik as,
ku is
ka
no s
pa emia,
0
pama as
-
ai
ie a
a
daik as,
j
ku j
e
mia
masi
[1].
Ap a iama-
sis
e alonas
—
ai
e alonas
,,pap as ai
u in is
ge iausias
me ologines
sa ybes
oje
ie o( é)je
a
oje
o ganizacijoje,
ku ioje
ma uojama“.
Jis
y a
esminis,
s a biausias,
pag indinis
e alonas,
ku iuo
e
-
miasi
isi
ki i
pagal
pa alduma
nuo
jo
p iklausan ys
e alonai.
Taigi
be
jokios
abejonés
e e ence
s anda d
(angl.)
i
é alon
de
é é ence
(p anc.)
eikia
adin i
ne
a aminiu
e a/onu,
0
pama iniu
e a onu
(plg.
pama inis
désnis
[1],
pama iniai
iloso ijos
klausimai
[13],
pa-
ma inis
Zodis
a ba
da ybos
pama as
(kalbo y oje)
i
. .).
Remian is
apib ézimu,
miné ajj
e along
bi y
galima
adin i
pag indiniu
e alo-
nu, be
e alony
sis emoje
da
y a
pi minis
e a/onas,
,,pa i in as
a -
ba
plaéiai
p ipazin as
kaip
ge iausiy
me ologiniy
sa ybiy
e alonas,
ku io
e é
nus a oma
nesi emian
ki ais
o
pa ies
dydzio
e alonais*.
Taigi
bi i
painiojami
d iejy
ne ienodo
pa aldumo
e alony
pa adini-
mai.
Misy
nuomone,
aisy iny
dalyky
y a
i
als ybiniuose
dokumen-
use.
Pa yzdziui,
,,
Me ologijos
js a yme“
(I-1452)
y a
a ojamas
e -
minas
als ybés
e alonas.
Da
y a
Zinomi
e minai
masés
e a/onas,
Jaiko
e alonas,
daznio
e alonas
i
. .
Daba
S anda izacijos
depa -
amen e
pa eng as
i
Lie u os
Respublikos
Vy iausybés
nu a imu
N .
518
(1997
05
27)
pa i in as
ki as
dokumen as,
ku iame
jau
numa-
oma
u é i
als ybés
e alono
saugo oya.
Galiojanciame
s anda e
[2]
y a
pa eik as
ge esnis
e minas
als ybinis
e alonas
(bid a dis
als-
ybinis
nusako
e alono
iisj),
ku io
kazkodél
Lie u os
Respublikos
Seimas,
Vy iausybé
i
Lie u os
s anda izacijos
depa amen as
ne-
a oja.
Toks
nepag js as
e alono
pa adinimo
pakei imas
a do
e alo-
ny
e miny
sis ema,
plg.,
a p au inis
e alonas,
pi minis
e alonas,
an -
inis
e alonas,
da binis
e alonas,
a pinis
e alonas,
pama inis
e alo-
nas.
50
Reiké y
labai
iipes ingai
ap a i
e mino
ka/ib a imas
a ojima
dokumen uose.
Te minas
kalib a imas
y a
apib éziamas
aip:
e ks-
my
isuma,
ku i
nu ody omis
salygomis
nus a o
ma a imo
p ie aiso
a
ma a imo
sis emos
odomy
dydziy
e ciy
a ba
e ciy,
ku ias
ei-
kia
ma as
a
pama iné
e pé,
y§j
su
e alony
suku omis
a i inkamomis
e émis
[3].
S anda e
[2]
y a
eikiami
Sie
e minai:
kalib a imas,
calib a ion
(angl.),
é alonnage
(p anc.).
A siz elgus
j
apib éZima
i
emian is
p anciizy
kalba,
bi y
daug
logiskiau
ie oje
e mino
kalib a imas
a o i
e mina
e alona imas
(plg.
p anc.
é a-
Jonnage).
Tai
leis y
is eng i
nesusip a imy
i
aiskinan
§j
e mina,
i
aikan
miné ojo
apib ézimo
p ocedii a.
Abejoniy
kyla
i
dél
e mino
ma a imo
ieno é
a ojimo.
,,Me -
ologijos
js a yme“
(I-1452)
i
galiojan¢iame
s anda e
[2]
sis
e mi-
nas
apib éziamas
aip:
Ma a imy
kokybés
cha ak e is ika,
kai
jy
e-
zul a ai
pa eikiami
j eisin ais
iene ais,
paklaidos
Zinomos
su
eikia-
ima
ikimybe
i
jos
ne i sija
nus a y y
iby.
Tuo
a pu
Zodyne
[3]
(plg.
angl.
aceabili y,
p anc.
agabili é):
Ma a imo
ezul a o
a ba
e alo-
no
sa ybé,
leidzjan i
juos
sie
i
su
pama inémis
e émis,
dazniau-
siai
su
als ybiniais
a
a p au iniais
e
alona s,
a kan
pasi ink-
os
neapib éz ies
nepe aukiamajj
lyginimy
bidg.
18
angly
i
p an-
ciizy
kalbos
biid a diiy,
plg.
angl.
aceable,
p anc.
agable,
pada y i
daik a a dziai,
plg.
angl.
aceabili y,
p anc.
agabili é,
lie u iSkai
e éiami
daik a a diniu
junginiu
ma a imy
ieno e,
ku is
ne u i
bid-
a dzio.
Taigi
aceable
(angl.)
i
agable
(p anc.)
ne u i
lie u isko
a i ikmens.
Tai
kelia
daug
sunkumy
e ¢ian
j ai ius
dokumen us
j
lie u iy
kalba.
Zodyne
[3]
e mino
(angl.)
aceabili y,
(p anc.)
acabi-
li é
lie u isku
a i ikmeniu
si ily ume
Zodj
se is
(plg.,
Zodis im is
%odzio
im zi
a i inkamai:
jung is
i8
jung i,
sudé is
i8
sudé i,
baig is
i8
baig i,
sly is
i8
Sly i
i
pan.).
Tada
angly
i
p anc izy
kalbos
zodzius
aceable
(angl.)
i
agable
(p anc.)
a i iks
daly is
susie as,
ku is
a -
ojamas
isai
kaip
biid a dis.
Tai
ik
keli
me ologijos
e minai,
ku iy
a osena
lie u iy
kalbo-
je
da
nenusis o éjo.
Jy
y a
i
daugiau.
Manome,
kad
i
ki i
me olo-
gijos
s i ies
specialis ai
pa eiks
sa o
nuomone.
Li e a i a
1.
Daba ines
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1983.
2.
LST
1281-93.
Me ologija.
Te minai
i
apib ézimai
3.
In e na ional
Vocabula y
o
Basic
and
Gene al
‘Te ms
in
Me ology.
Gene-
a,
1993.
P59.
4,
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas.
V.,
1985.
5.
Lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1981.T.
7.
P.
447.
6.
Ta p au iné
s anda y
klasi ikacija,
1997
(Lie u os
s anda izacijos
depa a-
men o
leidinys).
7.
U8palis
K.
Ma ema ikos
e miny
Zodyno
sulaukus
//
Te minologija.V.,
1995.
Kn.
2.
P.
27-31.
8.Zajankauskas
S.
Dél
kai
ku iy
bend yjy
echnikos
e miny
//
Te mino-
logija.V.,
1996.
Kn.
2.
P.
65-69.
9.Zeb auskas
S.
Kai
ku iy
elek o echnikos
e miny
a osenos
sunkumai
/|
Te minologija
i
daba is
(Mokslo
da bai).
K.,
1997.
P.
216-221.
10.
LST
1320:1993.
Kokybés
udZ ik inimas
labo a o inéje
medicinoje.
Pag indi-
niai
e minai
i
apib éZimai.
11.
LST
1386:1995.
Cheminé
analizé.
Te minai
i
apib ézimai.
12.
LST
1435:1996.
E aloninés
medziagos
i
se i ikuo os
e aloninés
medzia-
gos.
13.$lioge is
A.
T anscendencijos
yla.
V.,
1996.
52

SUMMARIES
OF
THE
MAIN
PAPERS
Kazimie as
Gai enis.
Te minisa ion
and
de- e minisa ion.
This
a icle
analyses
wo
p ocesses:
he
u ning
o
wo ds
in o
e ms
and
he
u ning
o
e ms
in o
simple wo ds.
The
o me
o en
changes
he
g amma ical
and
lexical
cha ac e
o
wo ds:
alency,
ela ions
o
synonymy
and
an onymy.
Fo
example,
a
wo d
o
s anda d
language
d uska
(sal )
does
no
ha e
a
plu al,
bu
in
chemis y
he
plu al
d uskosis
used
o
name
a
class
o
chemical
compounds.
The
an onym
o
he
s anda d
language
wo d
si/uma
(hea )
is
he
wo d
sa/ is
(cold),
bu
he
e m
o
physics
si/uma
does
no
ha e
an
an onym,
because
as
a
concep
“Sal is”
does
no
exis
in
physics.
In
some
ields
o
science
(bo any,
zoology,
ca le-b eading,
me eo ology)
he
c ea ion
o
e ms
using
e minologisa ion
is
a
equen
occu ence.
In
o he
ields
(chemis y,
compu e
science,
as onomy)
i
happens
qui e
a ely.
The e
ha e
o
be
ce ain
condi ions
o
e ms
o
u n
in o
s anda d
language
wo ds.
Fi s
o
all
a
e m
has
o
be
widesp ead
and
well
known
no
only
o
specialis s.
Mos
o en
i
happens
o
e ms
o
physics
and
enginee ing
(e.g.
ka/ib as
(calib e),
spek as
(spec um),
apa a as
(appa a us),
impulsas
(pulse,
impulse),
e c.).
S asys
Keinys.
The
pene a ing
su ix
o
adjec i es
-inis,
-é
I
is
s a ed
in
his
pape
ha
he
numbe
o
adjec i es
wi h
he
su ix
-inis,
-éin
Li huanian
inc eased
conside ably
in
he
20 h
cen u y.
They
ook
he
place
o
adjec i es
wi h
he
su ix
-ISkas,
-a
which
we e
equen ly
co ec ed
by
linguis s
and
hey
also
push
cases
ou
o
usage.
Such
ac i i y
o
hese
su ixes
is
kep
up
and
o en s imula ed
by
o eign
languages
(especially
Sla onic
and
Ge manic).
This
s a emen
is
suppo ed
by
he
analysis
o
e ms
and
combina ions
o
wo ds
such
as
kons i uciné
pa aisa
(amendmen
o
he
Cons i u ion),
au o inés
eisés
(copy igh ),
p eziden iniai
inkimai
(p esiden ial
elec ions),
e c.
53
Jonas
Klima i ius.
Si galius,
ais uolis,
mégéjas,
anas
( an).
This
pape
deals
wi h
usage
o
ou
spo ing
synonyms
(s/ ga/ius,
ais uolis,
mégéjas,
anas)
in
s anda d
language
and
e minology.
All
o
hese
synonyms
name
one
concep
-
“spo s
an”.
The
sp eading
o
hese
wo ds
in
dialec s
and
w i ings
is
e iewed
and
hei
seman ics
is
analysed.
I
is
s a ed
ha
a emp s
o
push
he
wo d
si ga/ius
ou
o
usage
we e
unsuccess ul.
The
usage
o
he
wo d
ais uolis
is
no
se led
ye .
The
wo d
mégéjas
is
sui able
o
name
a
pe son
who
is
in e es ed
in
spo s
and
likes
i ,
al hough
amas
names
only
a
spo s
an
who
hinks
posi i ely
abou
himsel .
I
is
sugges ed
no
o
use
his
wo d.
None
o
hese
wo ds
a e
s ic ly
s anda dised.
Vilius
Palenskis,
Vy au as
Valiukénas,
Vale ijonas
Zalkauskas.
On
e ms
o
da bas
(wo k),
eikimas
(ope a ion),
e ka
(ac ion)
and
eiksena
(ope a ing
mode).
This
pape
discusses
he
usage
o
Li huanian
e ms
da bas,
eikimas,
eika,
po eikis
and
hei
ela ions
wi h
English
(wo k,
wo king,
ope a ion,
ac ion),
F ench
( a ail,
onc ionnemen ,
ac ion),
Ge man
(A bei ,
Be ieb,
Wi kung, Einwi kung),
Russian
(pa6o a,
QYHKWUHOHUpOBaHHe,
AeHicTBHe,
Bo3AeHcTBHe)
e ms.
Thei
p eciseness
and
co ec ness
a e
also
discussed.
Fo
example,
o
emphasise
he
unc ioning
o
some
de ice
o
equipmen ,
he
Li huanian
e m
e kimas
should
be
used,
no
da bas.
I
is
sugges ed
o
use
he
Li huanian
e m
eska
as
an
equi alen
o
he
English
e m
ac ion o
desc ibe
he
e ec
o
one
objec
o i s
pa
on
ano he
one.
An anas
Bu aéas.
Economic
in o ma ion
and
p oblema ic
aspec s
o
e minology.
In
his
pape ,
e ms
o
he
Li huanian
ansla ion
o
Ch is ophe
Pass,
B yan
Lowes
and
Leslie
Da ies
“Dic iona y
o
economics”
(London,
1988)
a e
discussed.
The
au ho
ouched
upon
some
gene al
54
ques ions
o
o ma ion
o
e minology,
selec ion
o
bo owings
and
usage
o
p o essional
ja gon.
In
his
ansla ion,
consis ency
o
e ms
is
no
always
obse ed,
e.g.
he
English
e m
pe manen
income
has
he
Li huanian
equi alen
auo/a inés
pajamos,
bu
economis s
no mally
use
he
e m
pas o iosios
pajamos.
Speci ic
e ms
a e
no
always
p ope ly
laid
ou ,
e.g.
he
e m
akcijomis
ismokamas
di i-
dendas
(s ock
di idend)
is
gi en
by
he
e m
akcija
(sha e),
no
by
di idendas
(di idend).
Vy au as
Valiukénas,
P anas
Juozas
Zilinskas.
Abou
some
Li huanian
e ms
o
me ology.
The
a icle
deals
wi h
he
p oblems
o
ansla ion
in o
Li huanian
used
in
me ology.
The
s anda disa ion,
consis ency
and
cohe ence
and
ha monisa ion
o
e ms
in
di e en
languages
is
accen ua ed.
Some
e ms,
i.e.
me ology,
alue,
e e ence
ma e ial,
e e ence
s anda d,
na ional
s anda d,
aceabili y
and
aceable
a e
analysed
and
co esponding
e ms
and
de ini ions
in
Li huanian
a e
sugges ed.
55