Dėl kai kurių metrologijos terminų

Vy au as VALIUKENAS, P anas Juozas ZILINSKAS DEL KAI KURIY METROLOGIJOS TERMINU »Daba inés lie u iy kalbos Zodyne“ [1] Zodis me ologija apib é- ziamas aip: me o/ogija - ma y mokslas. Lie u os s anda e LST 1281-93 ,,Me ologija. Te minai i apib ézimai“ [2] andame, kad ai »mokslas apie ma a imus, me odus i p iemones jy ieno ei palai- ky i bei biidus eikiamam ma a imy ikslumui pasiek i*. Spaudai en- giamame ,,Ta p au iniame pag indiniy i bend yjy me ologijos e - miny Zodyne“ [3] me ologija - ma a imy mokslas (angl. science o measu emen , p anc. science de Ja mesu e). ,,Ta p au iniy Zodziy Zodyne“ [4] ai — mokslas, i ian is ma a imus, jy me odus, ma a i- mo iene us, iene y e alonus. LTE [5] andame: me ologija - izi- kos Saka, i ian i ma a imus, me odus, ku iais pasiekiama jy ieno- dumo i eikiamo ikslumo. Ma ome, kad me ologijos kaip mokslo apib éZimai daba inéje lie u iskoje li e a i oje né a ienodi, a¢iau be eik kiek iename apib ézime y a Zodis ma a imas, issky us ,,Da- ba inés lie u iy kalbos zodyna“. ,,Ta p au inéje s anda y klasi ika- cijoje“ [6] me ologijai y a ski a s i is, ku ios pa adinimas ,,Me o- logija i ma a imai. Fizikiniai ei8kiniai“. Misy nuomone, ,,Daba i- nés lie u iy kalbos Zodyne“ me ologijosapib ézimas aisy inas. Nau- jai engiamame Zodyne me o/ogija eiké y apib é2 i aip: ,,me olo- gija - ma a imo mokslas“. Jau kelin i me ai disku uojama dél e miny e e i eiksmé a - ojimo [7-9]. Lie u os s anda e [2] izikinio dydzio e é apib ézia- ma aip: izikinio dydzio skai iné iS ai8ka pasi ink ais iene ais. Lie- u os s anda o LST ISO 31 ,,Dydiiai i iene ai* 0 dalyje andame: e é — dydzio iene o i skai¢iaus sandauga; oks skai¢ius y a adi- namas ,,dydzio, is eik8 o Siuo iene u, skai ine e e“. Zodyne [3] dydzio e e (angl. alue o a quan i y, p anc. aleu d’une g an- deu ) apib éziama aip: ,,kiekybiné am ik o a ski ojo dydzio i8 ai8- ka, dazniausiai suda y a is ma a imo iene o, padaugin o i8 skai¢iaus“. Taigi specialiuosiuose me ologijos leidiniuose iSaiSkin a, kas y a dy- dzio e é, ku iq umpai galé ume apib é2 i aip: dydZio e é — Sio 48 dydzio skai iné i8 aiska pasi ink ais iene ais. Kadangi ,,Daba inés lie u iy kalbos zodyne* [1], aiSkinan Zodj e e, nekalbama apie dy- dzio e e, ai Sio zodzio eikSmes si ily ume papildy i labai s a biu izikos, echnikos i ki y s i¢iy me ologijos e minu dydZio e e i a o i misy siillomg apib ézimg. Te mino eiksmé a ojimas y a ap a as [7]. Bi inai eikia ap a i i angly bei p anciizy kalby Zodziy e e en- ce i é é ence lie u isko a i ikmens a ojima. S anda e [2] angly kalbos e mino e e ence ma e ial i p ancu- zy kalbos e mino ma é iau de é é ence lie u iskas a i ikmuo y a e aloniné e pé. Taigi angly i p anciizy kalby Zodiiai e e ence (angl.) i é é ence (p anc.) e iami lie u isku biid a dziu e aloninis (-é). Jei laikomasi sis emi8kumo p incipo, ai angly i p anciizy kalby e - miny e e ence s anda d (angl.) i é alon de é é ence (p anc.), ku- iy apib ézimas “ma as, ma uoklis, pama iné medziaga (e aloniné mmedzZiaga) a ma a imo sis ema, ski a dydzio iene ui, ienai a ba kelioms jo e éms kaip pama inéms apib éz i, ealizuo i, iSsaugo i a a ku i“[3], lie u iskas a i ikmuo bi y e a/oninis e alonas (?). A - k eip inas démesys j ai, kad né ienoje kalboje — angly, p anciizu, okieciy a usy — sudé iniame e mine e e ence ma e ial (angl.), ma é iau de é é ence(p anc.), Re e nzma e al( ok.), cTaHyapTHoe BellecTBo ( us.) né a Zodzio e alonas. Me ologijoje e alonas y a ypa inga sq oka, ku i u i bi i a ojama ik pagal paski j. Rengia- mame ,,Ta p au iniame pag indiniy i bend yjy me ologijos e mi- ny Zodyne“ angl. e e ence ma e ial, p anc. ma é iau de é é ence y a eikiamas lie u i8kas a i ikmuo pama iné medZiaga, o ne — e alo- niné e pé. Te minas e a/loniné medZiaga y a pa a o as i ki uose s anda - uose [10-12]. Ten aip pa a8oma e a/oninis me odas, e aloniné e pé, e aloninis i palas, da binis e aloninis i palas, e aloninés me- dZiagos méginys, pi miné (an iné) e aloniné medZiaga, e aloninés medziagos cha ak e is ika i pan., 0 u é y bi i pama inis me odas, pama iné medZiaga, pama inis i palas, da binis pama inis i palas, pama inés medzZiagos ( e pés) méginys, pi miné (an iné) pama iné medzZiaga ( e pé), pama inés medziagos pa ame ai i pan. 49 Ki as e minas, ku iame a ojami zodziai e e ence (angl.) i é é ence (p anc.) y a e e ence s anda d(angl.) i é alon de é é en- ce (p anc.). Rengiamame ,,Ta p au iniame pag indiniy i bend ujy me ologijos e miny Zodyne* jo a i ikmuo y a pama inis e alonas. Bu o si ilymy adin i jj a¢ am/niu e a/onu. Taigi a aminis a pama i- nis? A ama — ams is, daik as, ku is ka no s pa emia, 0 pama as - ai ie a a daik as, j ku j e mia masi [1]. Ap a iama- sis e alonas — ai e alonas ,,pap as ai u in is ge iausias me ologines sa ybes oje ie o( é)je a oje o ganizacijoje, ku ioje ma uojama“. Jis y a esminis, s a biausias, pag indinis e alonas, ku iuo e - miasi isi ki i pagal pa alduma nuo jo p iklausan ys e alonai. Taigi be jokios abejonés e e ence s anda d (angl.) i é alon de é é ence (p anc.) eikia adin i ne a aminiu e a/onu, 0 pama iniu e a onu (plg. pama inis désnis [1], pama iniai iloso ijos klausimai [13], pa- ma inis Zodis a ba da ybos pama as (kalbo y oje) i . .). Remian is apib ézimu, miné ajj e along bi y galima adin i pag indiniu e alo- nu, be e alony sis emoje da y a pi minis e a/onas, ,,pa i in as a - ba plaéiai p ipazin as kaip ge iausiy me ologiniy sa ybiy e alonas, ku io e é nus a oma nesi emian ki ais o pa ies dydzio e alonais*. Taigi bi i painiojami d iejy ne ienodo pa aldumo e alony pa adini- mai. Misy nuomone, aisy iny dalyky y a i als ybiniuose dokumen- use. Pa yzdziui, ,, Me ologijos js a yme“ (I-1452) y a a ojamas e - minas als ybés e alonas. Da y a Zinomi e minai masés e a/onas, Jaiko e alonas, daznio e alonas i . . Daba S anda izacijos depa - amen e pa eng as i Lie u os Respublikos Vy iausybés nu a imu N . 518 (1997 05 27) pa i in as ki as dokumen as, ku iame jau numa- oma u é i als ybés e alono saugo oya. Galiojanciame s anda e [2] y a pa eik as ge esnis e minas als ybinis e alonas (bid a dis als- ybinis nusako e alono iisj), ku io kazkodél Lie u os Respublikos Seimas, Vy iausybé i Lie u os s anda izacijos depa amen as ne- a oja. Toks nepag js as e alono pa adinimo pakei imas a do e alo- ny e miny sis ema, plg., a p au inis e alonas, pi minis e alonas, an - inis e alonas, da binis e alonas, a pinis e alonas, pama inis e alo- nas. 50 Reiké y labai iipes ingai ap a i e mino ka/ib a imas a ojima dokumen uose. Te minas kalib a imas y a apib éziamas aip: e ks- my isuma, ku i nu ody omis salygomis nus a o ma a imo p ie aiso a ma a imo sis emos odomy dydziy e ciy a ba e ciy, ku ias ei- kia ma as a pama iné e pé, y§j su e alony suku omis a i inkamomis e émis [3]. S anda e [2] y a eikiami Sie e minai: kalib a imas, calib a ion (angl.), é alonnage (p anc.). A siz elgus j apib éZima i emian is p anciizy kalba, bi y daug logiskiau ie oje e mino kalib a imas a o i e mina e alona imas (plg. p anc. é a- Jonnage). Tai leis y is eng i nesusip a imy i aiskinan §j e mina, i aikan miné ojo apib ézimo p ocedii a. Abejoniy kyla i dél e mino ma a imo ieno é a ojimo. ,,Me - ologijos js a yme“ (I-1452) i galiojan¢iame s anda e [2] sis e mi- nas apib éziamas aip: Ma a imy kokybés cha ak e is ika, kai jy e- zul a ai pa eikiami j eisin ais iene ais, paklaidos Zinomos su eikia- ima ikimybe i jos ne i sija nus a y y iby. Tuo a pu Zodyne [3] (plg. angl. aceabili y, p anc. agabili é): Ma a imo ezul a o a ba e alo- no sa ybé, leidzjan i juos sie i su pama inémis e émis, dazniau- siai su als ybiniais a a p au iniais e alona s, a kan pasi ink- os neapib éz ies nepe aukiamajj lyginimy bidg. 18 angly i p an- ciizy kalbos biid a diiy, plg. angl. aceable, p anc. agable, pada y i daik a a dziai, plg. angl. aceabili y, p anc. agabili é, lie u iSkai e éiami daik a a diniu junginiu ma a imy ieno e, ku is ne u i bid- a dzio. Taigi aceable (angl.) i agable (p anc.) ne u i lie u isko a i ikmens. Tai kelia daug sunkumy e ¢ian j ai ius dokumen us j lie u iy kalba. Zodyne [3] e mino (angl.) aceabili y, (p anc.) acabi- li é lie u isku a i ikmeniu si ily ume Zodj se is (plg., Zodis im is %odzio im zi a i inkamai: jung is i8 jung i, sudé is i8 sudé i, baig is i8 baig i, sly is i8 Sly i i pan.). Tada angly i p anc izy kalbos zodzius aceable (angl.) i agable (p anc.) a i iks daly is susie as, ku is a - ojamas isai kaip biid a dis. Tai ik keli me ologijos e minai, ku iy a osena lie u iy kalbo- je da nenusis o éjo. Jy y a i daugiau. Manome, kad i ki i me olo- gijos s i ies specialis ai pa eiks sa o nuomone. Li e a i a 1. Daba ines lie u iy kalbos Zodynas. V., 1983. 2. LST 1281-93. Me ologija. Te minai i apib ézimai 3. In e na ional Vocabula y o Basic and Gene al ‘Te ms in Me ology. Gene- a, 1993. P59. 4, Ta p au iniy Zodziy Zodynas. V., 1985. 5. Lie u iskoji a ybiné enciklopedija. V., 1981.T. 7. P. 447. 6. Ta p au iné s anda y klasi ikacija, 1997 (Lie u os s anda izacijos depa a- men o leidinys). 7. U8palis K. Ma ema ikos e miny Zodyno sulaukus // Te minologija.V., 1995. Kn. 2. P. 27-31. 8.Zajankauskas S. Dél kai ku iy bend yjy echnikos e miny // Te mino- logija.V., 1996. Kn. 2. P. 65-69. 9.Zeb auskas S. Kai ku iy elek o echnikos e miny a osenos sunkumai /| Te minologija i daba is (Mokslo da bai). K., 1997. P. 216-221. 10. LST 1320:1993. Kokybés udZ ik inimas labo a o inéje medicinoje. Pag indi- niai e minai i apib éZimai. 11. LST 1386:1995. Cheminé analizé. Te minai i apib ézimai. 12. LST 1435:1996. E aloninés medziagos i se i ikuo os e aloninés medzia- gos. 13.$lioge is A. T anscendencijos yla. V., 1996. 52 SUMMARIES OF THE MAIN PAPERS Kazimie as Gai enis. Te minisa ion and de- e minisa ion. This a icle analyses wo p ocesses: he u ning o wo ds in o e ms and he u ning o e ms in o simple wo ds. The o me o en changes he g amma ical and lexical cha ac e o wo ds: alency, ela ions o synonymy and an onymy. Fo example, a wo d o s anda d language d uska (sal ) does no ha e a plu al, bu in chemis y he plu al d uskosis used o name a class o chemical compounds. The an onym o he s anda d language wo d si/uma (hea ) is he wo d sa/ is (cold), bu he e m o physics si/uma does no ha e an an onym, because as a concep “Sal is” does no exis in physics. In some ields o science (bo any, zoology, ca le-b eading, me eo ology) he c ea ion o e ms using e minologisa ion is a equen occu ence. In o he ields (chemis y, compu e science, as onomy) i happens qui e a ely. The e ha e o be ce ain condi ions o e ms o u n in o s anda d language wo ds. Fi s o all a e m has o be widesp ead and well known no only o specialis s. Mos o en i happens o e ms o physics and enginee ing (e.g. ka/ib as (calib e), spek as (spec um), apa a as (appa a us), impulsas (pulse, impulse), e c.). S asys Keinys. The pene a ing su ix o adjec i es -inis, -é I is s a ed in his pape ha he numbe o adjec i es wi h he su ix -inis, -éin Li huanian inc eased conside ably in he 20 h cen u y. They ook he place o adjec i es wi h he su ix -ISkas, -a which we e equen ly co ec ed by linguis s and hey also push cases ou o usage. Such ac i i y o hese su ixes is kep up and o en s imula ed by o eign languages (especially Sla onic and Ge manic). This s a emen is suppo ed by he analysis o e ms and combina ions o wo ds such as kons i uciné pa aisa (amendmen o he Cons i u ion), au o inés eisés (copy igh ), p eziden iniai inkimai (p esiden ial elec ions), e c. 53 Jonas Klima i ius. Si galius, ais uolis, mégéjas, anas ( an). This pape deals wi h usage o ou spo ing synonyms (s/ ga/ius, ais uolis, mégéjas, anas) in s anda d language and e minology. All o hese synonyms name one concep - “spo s an”. The sp eading o hese wo ds in dialec s and w i ings is e iewed and hei seman ics is analysed. I is s a ed ha a emp s o push he wo d si ga/ius ou o usage we e unsuccess ul. The usage o he wo d ais uolis is no se led ye . The wo d mégéjas is sui able o name a pe son who is in e es ed in spo s and likes i , al hough amas names only a spo s an who hinks posi i ely abou himsel . I is sugges ed no o use his wo d. None o hese wo ds a e s ic ly s anda dised. Vilius Palenskis, Vy au as Valiukénas, Vale ijonas Zalkauskas. On e ms o da bas (wo k), eikimas (ope a ion), e ka (ac ion) and eiksena (ope a ing mode). This pape discusses he usage o Li huanian e ms da bas, eikimas, eika, po eikis and hei ela ions wi h English (wo k, wo king, ope a ion, ac ion), F ench ( a ail, onc ionnemen , ac ion), Ge man (A bei , Be ieb, Wi kung, Einwi kung), Russian (pa6o a, QYHKWUHOHUpOBaHHe, AeHicTBHe, Bo3AeHcTBHe) e ms. Thei p eciseness and co ec ness a e also discussed. Fo example, o emphasise he unc ioning o some de ice o equipmen , he Li huanian e m e kimas should be used, no da bas. I is sugges ed o use he Li huanian e m eska as an equi alen o he English e m ac ion o desc ibe he e ec o one objec o i s pa on ano he one. An anas Bu aéas. Economic in o ma ion and p oblema ic aspec s o e minology. In his pape , e ms o he Li huanian ansla ion o Ch is ophe Pass, B yan Lowes and Leslie Da ies “Dic iona y o economics” (London, 1988) a e discussed. The au ho ouched upon some gene al 54 ques ions o o ma ion o e minology, selec ion o bo owings and usage o p o essional ja gon. In his ansla ion, consis ency o e ms is no always obse ed, e.g. he English e m pe manen income has he Li huanian equi alen auo/a inés pajamos, bu economis s no mally use he e m pas o iosios pajamos. Speci ic e ms a e no always p ope ly laid ou , e.g. he e m akcijomis ismokamas di i- dendas (s ock di idend) is gi en by he e m akcija (sha e), no by di idendas (di idend). Vy au as Valiukénas, P anas Juozas Zilinskas. Abou some Li huanian e ms o me ology. The a icle deals wi h he p oblems o ansla ion in o Li huanian used in me ology. The s anda disa ion, consis ency and cohe ence and ha monisa ion o e ms in di e en languages is accen ua ed. Some e ms, i.e. me ology, alue, e e ence ma e ial, e e ence s anda d, na ional s anda d, aceabili y and aceable a e analysed and co esponding e ms and de ini ions in Li huanian a e sugges ed. 55