S asys
KEINYS
SKVARBIOJI
BUDVARDZIU
PRIESAGA
-/NIS,
-E’
Daba inéje
bend inéje
kalboje
labai
dazna
y a
pasida iusi
bid-
a dziy
p iesaga
-/nis,
-é.
Ka ais
odosi,
kad
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj
os
p iesagos
ak y uma
sma kiai
is
paku s o
sla-
u,
ge many,
ben
kiek
gal
i
ku ios
ne
ku ios
ki os
kalbos.
Ta¢iau
aip
bu o
ne
isuome .
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje
okie
i in
dazni
i
mégs ami
bu o
biid a diiai,
pada y i
su
p iesaga
-iskas,
-a.
Gausy
Jy
a ojima
i gi
daugeliu
a ejy
sukéle
i
palaiké
s e imos
kalbos,
ypa¢,
ma y ,
sla y,
su
sa o
ne
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
pi -
mujy
me y
,,
Va pe“
(1889
m.)
bu o
aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
pa yzdziu
uome
zymé a
§
Salia
pa yzdzio
pa a-
Sy i
skai menys
odo
y
me y
,,Va po”
puslapj,
ku iame
as
pa yzdys
pa a o as),
demok a iszka
aldzia
54,
d asiszka
spéka
54,
ekono-
miszkas
gy enimas
53,
ekonomiszkas
padéjimas
29,
ekonomiszkas
paspy imas
71,
medegiszka
pa ama
38,
mili a iszkas
padeéjimas
12,
imoksliszkas
pama as
36,
poli iszkas
gy enimas
12,
poli iszka
iszmin-
is
24,
poli iszka
o ganizacija
55,
poli iszka
aldzia
53,
s a is iszki
‘pa-
da imai
14,
au iszka
ski ybé
37
i
nemaizai
ki y.
Daba
isi
y a
jp a-
e
okiais
a ejais
saky i
absoliu iné
aldzia,
demok a iné
aldzia,
d asiné
jéga,
ekonominis
gy enimas
(pa yzdiiui,
als ybés,
k a8 o,
o
ekonomiskas
gy enimas
daba
ai
,, aupus
gy enimas“),
ekonominé
padé is,
ekonominé
pa ama
(a ba
ekonominé
pagalba),
medzZiaginé
(be
daZnesnis
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
pa ama
(pagalba),
ka iné
padeé is,
mokslinis
pama as,
poli inis
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganizacija,
poli iné
aldZia,
s a is iniai
duomenys,
au inis
ski ingumas.
p as o
daba inés
kalbos
Zod3io
isé
ie oje
uome
bu o
a ojamas
Zodis
iesa,
0
bid a dj
Ju idi-
a s ojo
ju idiskas,
-a,
ad
daba iniai
musy
e minai
ekonom/-
nés
eisés,
ju idinis
asmuo,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné
a ba
ci iliné
eisé
y a
pakei e
,,Va pe“
a o uosius
ekonomiszkos
iesos
87,
ju idiszka
asaba
53,
ju idiszkos
iesos
81,
poli iszkos
iesos
53,
p i a iszka
a ba
ci iliszka
iesa 53.
Tai,
kad
bu o
pe ei a
nuo
ienos
p iesagos
ediniy
p ie
ki os p ie-
sagos
zodziy,
daug
bus
léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai.
I
zy-
miausias
daba inés
bend inés
kalbos
ugdy ojas,
ne e ai
jos
e u
a-
dinamas,
J.
Jablonskis
(1860-1930),
i
élesni
p ieska io
kalbininkai
ne
ka q
kan iai
y a
aiSkine
kaip
ik
kq
eiSkia
i
ku iems
galams
inka,
ku iems
ne inka
biid a dziai
su
p iesaga
-iskas,
-a.
Pa s
J.
Jab-
lonskis,
pi maja
sa o
g ama ika,
i8leis a
1901
m.
Tilzéje,
pa adines
»Lie u iskos
kalbos
g ama ika“,
éliau
ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
kad
/ie u iska
kalba
bi y
kokia
panaii
j
a
kalba,
ku ia
Sneka
lie u-
iai,
0
ne
padiy
lie u iy
a ojama
kalba.
Tie
kalbininky
kalimai
j
gal a
padéjo
susiau in i
p iesagos
-
kas,
-a
bid a dziy
a ojima
(ne
ienu
a eju
daba
ne
pe sis engiama
—
os
p iesagos
ediniai
nebe-
a ojami
i
en,
ku
labai
ik y),
be
a kélé
placiosios
a osenos
a us
ki iems,
su
p iesaga
-inis,
-é
da omiems,
bid a dziams.
Siy
Zodziy
eik’mé
a sajesné,
ne
ienu
ne gi
pa y usiems
kalbos
aisy-
ojams
a
edak o iams
keblu
—
sunkoka
i ai
j ody i,
kad
ik ai
oks
biid a dis
ku iuo
a eju
ne inka,
nes
ne e ai
galima
jz elg i
a
ben
sugal o i
kokj
naujq
ki aip
nenusakomg
eik’més
a spal j.
Daug
ku
jy
né
nede a
kalbos klaidomis
laiky i,
gauséja
a ejy,
kai
pag e-
Giui
a ojamas
p iesagos
-/nis,
-é
biid a dis
i
ku i
ki a
kalbos
ly is,
a kim,
kad
i
daik a a dzio
kilmininkas.
Tie
biid a dZiai,
bidami
labai
sk a bis,
palaipsniui
s umia
i8
a osenos
ne
ieng
adicine,
i8
p igim ies
kalbai
biidingg
ly i,
o
ai
gali
u é i
nemenky
pada iniy
kai
ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau
is
dél o
Sie
biid a dzZiai
inka
oli
g azu
ne
isu ,
ku
y a
kieno
pa a ojami.
Cia
oliau
bus
ap a ia-
mas
pluos elis
e miny
su
kalbamos
iies
biid a dziais
i
bandoma
pa ody i,
kaip
jie
als ybés
gy enimo
i
eisés
kalboje
galé y
bi i
a -
ojami
i
ku ie jy
aisomiems
e minams
a
Siaip
dalykinés
kalbos
pasakymams
ne inka.
1.
Kas
y a
kons i uciné
pa aisa?
Ku ie
ne
ku ie
js a ymy
leidéjai
i ,
ma y ,
i$
jy
kalbos
besimokan-
ys
Zu nalis ai
jau
ku is
laikas
diegia
j
lie u iy
kalbos
a o ojy
sq-
mone
e ming
ne
e mina
kons i uciné
pa a sa.
Kiek iena
ka
gi dus
a
pamadius
pa a’y a
q
pasakyma,
apninka
abejones,
kas
u ima
gal oje.
Jei
kalbama
apie
pacios
kons i ucijos
aisyma
(0
pas-
a uoju
me u
pap as ai
am
eikalui
kalbamas
pasakymas
i
a oja-
mas),
ai
kodél
nesakoma
Zmoni8kai
—
Kons i ucijos
pa aisa?
Juk
ne
i8
pi s o
lau i
j
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyna“
jdé i
Zodzio
pa-
aisa eik’més
,,pa aisomasis
pakei imas,
papildymas*
pa yzdziai
kon-
s i ucijos,
nu a imo
pa aisa
(V.,
1993.
P.
522).
Zodynuose
da
galima
as i
i
sa aso,
su a ies,
ezoliucyos
pa aisa.
Kilmininku
Cia
pasako-
ma,
kas
aisoma,
ku
os
pa aisos
da omos.
Tai
miisy
kalbos
klasiko
J.
Jablonskio
adin asis
eikiamojo
dalyko,
a ba
objek o,
kilminin-
kas,
p z.:
Ji
ma Skinius
(siu inj)
siu a
i
Ma ski-
niy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
Té as
aikus
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
isaileng u
da bu
(Jablons-
kis
J.
Rink iniai
as ai.
V.,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
uos
Zy-
miojo
kalbos
ugdy ojo
g e inimus,
bii y
galima
saky i:
Jie
kons i uc -
ja
aiso
ix
Kons i ucyjos
aisymas,
kons i ucijos
pa aisos.
Tokia
Cia
y a,
odos,
i
pap as oji
logika,
i
miisy
kalbos
g ama ikos
abécélé
—
jei
aisoma
kons i ucija,
ai
i
pa aisa
bus
kons i ucijos,
plg.
a/so
a us,
laik odZius
—
a y,
laik odziy
aisymas.
a
jmanomas
i ,
jei
jmanomas,
ka
u é y
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
pa aisa?
Bid a diiai
y a
a sajesni
negu
daik a a dziai,
jie
isuome
iS ei8-
kia
ypa ybe.
Zodzio
kons i ucinis,
-é
eiksmé,
be
abejo,
u i
y8iy
su
uo,
ka
ei8kia
pama inis
Zodis kons i ucia, be
ai,
ma y ,
ne
pacios
kons i ucijos
ypa ybé.
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
o
bid a dzio
eiks-
mé
nusaky a
isai
neblogai
—
,,pag is as
kons i ucija,
susijes
su
ja“
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tad
kons i uciné
pa aisa,
labai
a sie ai
sam-
p o aujan ,
gale y
bi i
kokia
kons i ucijos
pama u
da oma
a
gal
kaip
ki aip
su
kons i ucija
susijusi
pa aisa.
Tokiu
a eju,
aiSkus
daik as,
aisoma
ne
pa i
kons i ucija,
o
kas
ki a.
Pa yzdziui,
pas ebé a,
kad
ku is
Siaip
js a ymo
eiginys
nesu inka
su
kons i ucija,
ad
imamasi
jj
aisy i
aip,
kad
su ik y.
Tokia
pa aisa
pag is ai
galé y
bi i
adinama
kons i ucine,
nes
da oma
emian is
kons i ucija.
Tiek
pa lamen ui,
ick
i
apsk i ai
eisei
oks
e minas
gali
bi i
eikalingas.
10
IS
o,
kas
Gia
saky a,
mielas
skai y ojas,
be
abejo,
sup a o,
kad
i
kons i ucijos
pa aisa,
i
kons i uciné
pa aisa
y a
jmanomi
misy
kal-
bos
pasakymai
a
e minai,
be
jie
u é y
bi i
ski iami
eikémés
a -
z ilgiu.
Kai
u ima
gal oje
pacioje
kons i ucijoje
da oma
pa aisa,
i-
sai
ne inka
a o i
e mino
kons i uciné
‘pa aisa,
nes
ai
y a
kons i u-
cijos
pa aisa.
I
isai
kas
ki a,
kai
kons i ucijos
pama u
aisomas
koks
ki as
js a ymas
a
da
kas
no s.
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y
adin i
e minu
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
eisé
Nesenais
usy
laikais
lie u iy
kalboje
bu o
a ojamas
bemaz
ien
e minas
au o iné
eisé.
Taip
bu o
j eisin a
A.
Ziu lio
suda y ame,
J.
Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos
bei
suda y ojo
A.
Ziu lio
eda-
guo ame
i
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
ko-
misijos
ap obuo ame
bei
p ak iniam
naudojimui
ekomenduo ame
»
Teisiniy
e miny
Zodyne“
(V.,
1954),
ku io
24
p.
jdé i
e minai
au o-
iné
eisé,
au o iné
eisé
j
ku inj,
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
objek as,
au o inés
eisés
subjek as.
Ten
pa
jdeé i
i
e minai
au o inis
hono a as
bei
au o inis
liudijimas.
Te minai
au o iné
eisé,
au o iné
su a is,
au o inis
a lyginimas
a -
o i
usy
laiky
ci iliniame
bei
ci ilinio
p oceso
kodeksuose,
be
Z0-
dyno
au o inis
liudijimas
juose
pakeis as
ebe a ojamu
e minu
au-
o ys és
Liudijimas.
Tiesa,
ie omis
kodeksuose,
jskai an
i
baudzia-
majj,
e minologi’kai
pa a o i
i
kilmininko
junginiai,
p z.:
au o-
iaus
a lyginimas
(CK
1985,
547
s .),
au o iaus
eisés
(CK
1985,
519
s .
i
k .),
au o iaus
i
is adéjo
eisés
(BK
1983,
142
s .).
Bid a dj
au o inis,
-é8ie
e minai,
be
abejo,
bus
ga e
i8
usikujy
a i ikmeny
as7opcKoe
mpaBo,
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
i
k .
Su
Siuo
biid a dziu
au-
o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o-
iaus
suda y a
,,Li e a ii os
e miny
Zodyna“
(
V.,
1962.
P.
43),
jis
y a
pa ekes
j
pi majj
no minamojo
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno“
leidima
(V.,
1954.
P.
57;
an ajame
leidime
jdé as
e minas
au o inés
eisés.
—
V.,
1972.
P.
65),
aiskinamas
,,Lie u iskojoje
a ybinéjé
en-
se
ciklopedijoje“
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
Lie u oje
kele a
degim -
meciy
Sis
e minas,
ku
eikia,
bu o
a ojamas.
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
Lie u oje
bu o
aiskinamas
e -
minas
au o iaus
eisé
(z .
Lie u iskoji
enciklopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
eisé
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a
,,Lie u iy
enciklopedija*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose
enciklopedijose
aiskinamas
i
e minas
au o iy
hono a ai.
Siuo
me u
i
Lie u oje
el
g jz ama
p ie
senesnio
i
aiskesnio
bei
ikslesnio
e mino
au o iaus
eisé.
G jz ama
nea si ik inai,
nes
o-
kios
iiSies
pasakymuose
kilmininko
linksnis
lie u iui
y a
ku
kas
ai8-
kesnis
i
jp as esnis,
negu
gana
miglo as
i
nelabai
biidingos
da ybos
bid a dis
au o inis,
-é.
Kilmininkas
éia
ge iau
su inka
su
bend ai-
Siais
misy
kalbos
j a dijimo
pama ais
i
polinkiais.
Tuo
pa
bidu
y a
suda y i
jp as i
e minai
sezmos
eisé
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
eisés
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa)
i
k .
Jei
eiké y,
be
abejo,
bii y
a ojami
e minai
a
e minologiniai
Zodziy
junginiai
ama ininky
eisé,
bajo y
eisé,
one
ama ininkiné,
bajo iné
eisé,
nes
juk
niekam,
odos,
nebu o
a éje
j
gal a
susida y i
i
a o i,
a kim,
e mino
ski ybés
Zmoginés
eisés.
Kalbos
a z ilgiu
s a s omas
siuo
a eju
galé y
bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
klausimas,
-y.,
a
a o ina
au o iaus
eisé,
a
au o iy
eisé.
Sis
dalykas
gali
p iklausy i
i
nuo
o,
kaip
y a
apib éziamas
e minas
au o ius.
Va ojan
e mi-
nq
au o iaus
eisé,
aiskus
daik as,
de a
a o i
i
au o iaus
a lygini-
mas,
au o iaus
hono a as,
galé y
bi i
i
au o iaus
liudijimas
(jj
e-
mia
asmens
liudijimas,
dak a o
diplomas,
mokinio
pazyméjimas,
pi-
liecio
pasas,
p o eso iaus
a es a as
i k .).
Be
eisés
Sakq
i a dijancio
e mino
au o iaus
eisé,
kalbai
eika-
lingas
i
e minas,
ku iuo
j a dijamos
okiy
asmeny
lais és,
galimy-
bés.
Tam
eikalui
apibend inamaja
eikime
pap as ai
a ojama
Zo-
dzio
eisé
daugiskai a
aip
pa
su
a,
kam
os
eisés
p iklauso
a
kam
jos
ski iamos,
aikomos,
Zymin¢io
Zodzio
kilmininku,
y.
sakoma
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
pilieciy
eisés,
su uok iniy
eisés,
aiky
eisési
k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys
ben
O icialiojoje
daly-
kinéje
kalboje,
egis,
a o as
isa
laika,
ik
p as os
kalbos
leidiniuo-
se
a
pokalbiuose
e a o as
i
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
12

eisés.
Tokio
pobiidzio
junginiuose
jp as a
a o i
abiejy
skaiciy
kil-
mininka
(au o iaus
eisés
i
au o iy
eisés),
nelygu,
kas
no ima
pasa-
ky i.
Taciau
i
apibend in ai
kalban
Gia
isai
gali
uZ ek i
ienaskai-
os
kilmininko.
Beje,
naujausiuose
no minamuosiuose
kalbos
leidiniuose
kalba-
mi
e minai
su
kilmininku
daba
i
eikiami,
pa yzdZiui,
j
an a
,,Bib-
lio ekininkys és
i
bibliog a ijos
e miny
Zodyno“
sasiu inj
,,Doku-
men as.
Leidinys.
Leidyba“
(V.,
1991)
idé i
e minai
du o iaus
éisé
( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe ech )
»ci ilinés
eisés
no mos,
eguliuojanéios
au o iy
i
leidéjy
san ykius*
13
i
du o iaus
éisés
zénklas
( usy
3HaK
aBTopcKo o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
okieciy
Ve asse signa u ,
Ve asse zeichen)
,,zen-
klas
©,
eiSkian is
au o iaus
eise
j
skelbiama
kii inj
i
zymimas
no -
ma y iniy
dokumen y
nus a y a
a ka“
13-14.
Kaip
sinonimas
Salia
pag indinio
eikiamo
e mino
/e/dybos
su a is
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e ag)
,,au o-
iaus
i
leidéjo
suda oma
su a is
spausdin i
i
pla in i
ki inj
a
ki i-
nius“
45 Siame
Zodyne
pa eik as
i
a o asis
e minas
au o iné
su-
a is.
Tu in
gal oje,
kad
/eidybos
su a isy a
daug
aiskesnis
i
skaid-
esnis
(jo
eiksmé
y a
iesiai
susijusi
su
démeny
eikSme)
e minas,
sinonimas
au o iné
su a is,
bidamas
i
kalbos,
i
e minologijos
ei-
kala imy
a z ilgiu
p as esnis,
y a
pasida es
ne eikalingas.
Cia
ei-
kiamas
i
daba
jp as as
e minas
au o ys és
liddijimas
14,
no s,
kaip
jau
saky a,
kalbos
a z ilgiu
sis emiskesnis
bi y
du o iaus
/idijimas.
Te minai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys és
li dii-
mas,
leidybos
su a is
aiskinami
Lie u os
s anda e
,,Au o ys é.
Lei-
dyba.
Teks ai.
Pag indiniai
e minai
i
apib ézimai“.
Te minas
au o-
iaus
eisé,
kaip
no minis
eikinys,
jdé as
i
j
eciajj
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno“
leidima
(V.,
1993.
P.
837).
Tad
p ak inéje
kalbos
a osenoje
is
da
neuZmi s i
e minai
au-
o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
a lyginimas,
au o inis
hono-
a as,
au o iné
su a is,
bidami
miisy
kalbai
nebiidingos
da ybos,
pa yzdinei
a osenai
negali
bi i
eikiami.
Jy
a o ojai
a ba
neZino
daba
eikiamy
i
a ojamy
aisyklingy,
aiSkiy
e miny,
a ba
laikosi
isikibe
j
senuosius,
pagal
s e ima
g ama ika
suda y uosius.
Leng iau
13
pe ei i
( iksliau
—
g jZ i)
p ie
eikiamyjy
e miny,
be
abejo,
bus
pi -
miesiems'.
3.
Kas
enkama
pe
p eziden inius
inkimus?
Daug
pasaulyje
y a
als ybiy,
ku ioms
ado auja
p eziden ai.
P e-
ziden ai,
lie u iskai
ai
—
pi mininkai,
y a
enkami
ado ai,
ad
als-
ybininkai
i
ieS6sios
in o macijos
p iemonés
dazZnokai
u i
eikaly
su
y
pa eigiiny
inkimais.
Be
isiems
sup an amo,
jp as o,
misy
kal-
bai
biidingo
pasakymo
p eziden o
inkimai,
iek
zodziu
pasakoma,
iek
a8 u
isspausdinama
p eziden iniai
inkimai.
Be
bid a dis
p e-
Ziden inis,
-é
miisy
kalbai
Gia
isai
ne inka
—
juk
okiu
a eju
enka-
mas
p eziden as,
o
ne
kas
ki as.
Tad
i
a o inas
jau
pazjs amas
(Z .
s aipsnelj
apie
kons i ucijos
pa ais)
eikiamojo
dalyko,
a ba
ob-
jek o,
kilmininkas,
lygiai kaip
i
ki ais
inkimy
a ejais,
p z.:
pi mi-
ninko
inkimai,
popieziaus
inkimai,
seimo
inkimai,
eiséjy
inki-
ia ,
aldybos
inkima
i
k .
(dékui
Die ui,
odos,
da
niekam
nea -
éjo
i
gal a
saky i
popieziniai,
seiminiai
ax
eiséjiniai
inkimai).
Bid a dinj
pasakyma
p eziden iniai
inkimai,
be
abejo,
a ne8é
i
palaiko
ku ios
no s
i§
labiausiai
pas a uoju
me u
miisy
kalba
eiku-
siy
bei
ebe eikianciy
s e imy
kalby
ge béjai
-
usai
a oja
mpe-
3HqeHTCKHE
BbIOOpsI,
anglai
—
p esiden ial
elec ions.
Be
negalima
a mes i,
kad
ben
ku iems ne
ku iems
a o ojams
j akos
éia
galéjo
i
gali
u é i
aip
pa
lenky
(wybo y
p ezydenckie)
a
p anciizy
(élec-
ions
p ésiden ielles)
kalba.
Is
j akingesniyjy
au y
Siuo
a eju
ai8-
kiai
ski iasi
ik
okie¢iai,
pagal
sa o
kalbos
pap oéius
a ojan ys
su-
du inj
daik a a dj
P asiden enwahl
( ).
Vienoda
a
panasi
ne
ienos
s e imos
kalbos
a osena
iilam
o-
dosi
esas
ne gi
s a us
j odymas,
kad
i
lie u iams
ne inka
a silik i,
y.
eikia
aip
pa
egz i
min i,
kaip
y
s e imujy
ezgama.
Be
ai
a min ies
ne u in¢iy
a
kokiy
beZdzioniy
enkamas
kelias.
De a
ge-
ai
jsikal i
j
gal a,
kad
a gas
ai
kalbai,
ku ios
a o ojai
ima
kalbé i,
"Da
Z .
au o iaus
s aipsnj
,Dél
e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdin-
q
,,Ta p
knygy“
Zu nale
(1997
m.
N .
3.
P.
15-16).
14
ado audamiesi
s e imos
a
s e imy
kalby
g ama ika.
Taip
elgian is
nesunku
sa o
kalba
isai
p a as i
a ba,
ki aip
sakan ,
s e imaja
pa-
da y i
sa q.
Lie u iy
kalba,
u édama
labai
iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sis ema
i
uo
i
esmés
ski damasi
nuo
ga siyjy
Vaka y
pa-
saulio
kalby,
daugeliu
a ejy
a o ojams
leng ai
leidzia
e s is
be
bud a dziy,
y.
aiskiai
i
iksliai
Zodziy
san ykius
pasaky i
Zodzio
ly imis
—
linksniais,
Tokia
a osena
lie u iams
y a
os
ne
p igim i-
né.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu
y a
galingesnis,
lanks esnis
i
u inin-
gesnis
negu
any
kalby
Zodis.
Kad
pe
p eziden o
inkimus
enkamas
p eziden as,
leng ai
su-
okia
i
mazas
aikas.
O
kas
ka
enka
pe
i§
s e imyjy
pasigau us
p eziden inius
inkimus?
To
negali
sup as i
i
suauges.
Tai
gal
bi y
sup an ama
lie u iy
kalbos
besimokanéiam
anglui,
lenkui,
usui
a
nelie u iskai
mas anéiam
au iediui,
be
ne
ge ai
gim aja
kalba
mo-
kanéiam
lie u iui.
Y a
i
daugiau
pa yzdinei
kalbai
ne inkamy
Zodziy
junginiy,
j
ku-
iuos
jeina
bid a dis
p eziden inis,
-é.
G i an
adinamajai
TSRS,
labai
madingas
bu o
pasida es
aip
pa
suda y as
gasdinamasis
e -
minas
p eziden inis
aldymas.
I
daba
p i eikus
Sis
e minas
is
pa-
a ojamas
ne
ien
kaip
p aei ies
a minimas,
nes
okiy
dalyky
pasi-
aiko
a
gali
pasi aiky i
i
ki ose
als ybése.
Tas
p eziden inis
aldy-
mas
anuome ,
aiskus
daik as,
bu o
nusikal as
pagal
usi8kojo
e mi-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
pa yzdi,
be
a
pa j
ki y
kalby
se-
kéjams
i
gim osios
,, u in ojams
bi y
pasi ile
i
anglai
su
ame iko-
nais
—
angliskai
ai
p esiden ial
go e nmen .
Lie u iskai
su
okiais
eiksma
eiskian¢iais
Zodziais
y a
a ojamas
eikéjo
kilmininkas,
p z.:
kuniga kscio,
ka aliaus
(0
ne
kuniga ks inis,
ka alinis!)
aldy-
nas,
aldéia,
yskupo
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi
k .
Tad
saky ina
i
p eziden o
aldymas.
To
pa galo y a
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
aldininky
bei
Zu nalis y)
j
kalba
diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p eziden iné
élia a,
p eziden iniai
pie is,
p eziden inis
lék u as
i
. .
Nuola
kalami
i
Zmoniy
gal as
gal
ne
ienam
okie
pasakymai
pamazu
ima
ody is
isai
jp as i,
nepakei¢iami.
Nedaug
iks a
iki
p eziden inés
kédés
a
p eziden inio
dek e o,
no s
da
ne eko
gi dé-
15
i
sakan
di ek o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
i sininkinis
ka-
bine as,
p emje iniai
pus yciai
ax
yskupiné
aka iené.
Be gi
aip
i
ne eikia
saky i.
Paski is
bei
ypaé
p iklausymas
lie u iskai
aip
pa
daznai
eigkiami
kilmininku.
Kalbamuose
pa yzdziuose
jis
i
ebus
jp as as
miisy
kalbai.
Su
p iesaga
-Znis,
-é
i8 es y
biid a dziy
e zimasis
j
musy
kalba
i
j ai iopas
jy
pli imas
bei
a osena
y a
ienas
i8
s a biyjy
daba inés
bend inés
kalbos
eikybos
klausimy.
Tai
labai
pla us,
p ieS a ingas,
keblus,
ma y ,
dél o
ne e ai
i
gin ijamas
klausimas.
Siame
s aips-
nyje kele o
a osenos
a ejy
apmas ymais
espé a
jj
ik
pakuSin i’.
Su umpinimai
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksas:
O icialus
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
ci ilinis
kodeksas:
O icia-
lus
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1985
m.
sausio
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2
Senesnis
Sio
s aipsnio
a ian as
spausdinamas
,Jus i ios“
Zu nale
(1997
m.
N .
3
i
k .).
16