scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminizacija ir determinizacija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminizacija ir determinizacija

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/804/895
TERMINOLOGIAS
PROBLEMOS
Kazimie -
as GAIVENIS
TERMINACIÃO
IR
DETERMINIAÇÃO
Te minização
-
Zodziy i imas
e minais,
de e minização
0
e my e imas
—
p os ais
Zodziais.
Sie p ocessos um
du
do ou o di e em
p incipalmen e no
que o p imei o
pode bi i
egulado, o
segundo
au oiminis,
não eguliuojamo.
Te minização
jy
daznai keicia
zodziy g ama inj
leksinj pobidj:
o
pakin a e miny
—
junglumas,
algumas
g ama inés
peculia ybés,
sinonimijas,
an onimijas
ySiai k .
i
i
Pa yzdziui,
bend inés
língua zodis
d uska não
em
mui osiskai -
os, suas
daZniausi
0
i8iniai
denominais
são dois:
pasa iné
algomoji
d uska.
i
Enquan o u
e minolog-
ia química
Zodis
d uskos
j a dija
cheminiy
junginiy
classe,
y.
c is alines
medZiagas,
u inéias
joning
s uk i a.
Chemijoje
saluskos
pode bi i
no maliosios,
iigS¢iosios,
bazinés,
d igubosios
k .
i
Também pode
bi i
ienaskai iniy
iSiniy e my
i
su
Zodziu
saluska,
p z. :
Salka
Be ole -
o, salka
Glaube io,
d uscioji-
ka
i
k .
Ou el
ou o
exemplo.
Simples o
Zodzio
si/uma
an onimo
é Zodis
sal is,
o
e mo
si/uma
an onimo
não em,
pois
Zodis
Sa is/ em
e minologia
ísica é
ne e minizuo o.
,Saléio sq okos
isicos
e minijoje i8 is
né a.
Te minização
S.
Salkauskis
adino
,,Z0dzio
p eciza imu.
Ele a-
8é:
,,Mades a-
men e
depoimen o so e
Zodis,
en ando
j
moksliSkajq
e minija
en ão, kai
Si amui
assun o
eleca só
p ecisam-
en e
es abele-
ce alpa
e isa
aquela
sq okos,
que gliidi
pag inde.
jo
Si as
e minologico
yksma pode
bi i chamado
zmoniy
Zodzio
p eciza im,
ou
p ecisinimu.
Ele é semp e
nei8 ido,
quando emca
moksli8kajai
e miniai
emp in is
zodziy
simplesos
Zmoniy
i
idiomas, pois
Sioji
úl imoji
niekadas
não
nepasizy-
mi naquele
p ecisão,
do qual
pode
exigi
obje i os
da ciência.
A al a de
p ecisão
do Zodiio
acinai
mos a
isso, que
sa oka,
que gliidi
pag inde,
né a
sqmoningai
jo
alpos e
isos
a z ilgiu
de e mina-
da.
Jei,
exemplozi-
ui, zmonés
a oja
Zod
,,ji ulys, é
eles daZ
mais
neiSsiduoda
saskai os,
quais
Zymés
cons i ui
animalio
sa okos
capacidade
i
espec i a-
men e
quaisquie
indi íduos
ou mesmo
isys pode
bi i
Si uo
ZodzZiu
ei8kiami.
É
e dade,
chacun,
que i ia
animaisu-
lio
Zodj,
maziau
a
mais
ai8kiai
nasimam
que
animal
sa okoje
assim
a
Siaip é
gy ybés
zymé,
mas
uZ a
não in -
as
Zmogus
a amen-
e quando
galés
de e min-
a , kokiy
ainda são
Zymiy
gy ulio
sa okoje
Salia
gy ybés
zymés.
Se okiy
zymiy em
ge al
não ipazinsi-
mos, isso
en ão
u ésime
, i ulio
Zodj
aplica
mesmo
egemenin-
s, po que
egmenins
num ce o
sen ido
passeim
idabe,
bi en
augamaja.
Jei, a i k& iai,
Salia gy ybés
Zymés
açamos
pelo menos
uma mais
ou a
zyme,
e éssem-
os
adequadam-
en e nos
ajus a ,, i ulio
Zodzio
p ecisa-
mosme, -y.
aplica jiam
es eu esn-
iam daik y
ampla.
Acon ece
que al
zymé é
juslingu-
mas
(sensibili as)
que não
i
p e ê aplica
,,gy ulio
zodzio
egmeni-
ms,
po que
ele em
bi i
limi ado
juslingos
gy ybés
plo u.
Assim
am
ob emos
que
,,j ulio
Zodis é a
aplicy ín só
onde se une
k i on gy ybé
juslingumas'.
i
En ão
e miniza imas
p imei o é
elaciones
su
ZodZio
ex ensões
i
in ensidade
p ecisinimu.
Em algumas
á eas da
ciência
e miny
ki imas
e minizamen-
o bidu é mui o
daZnas
ei8kinys, em
ou as
a oas.
o
—
Pa yzdziui,
bo anikos,
zoologijos,
Zemdi bys és,
gy ulininkys és,
me eo ologijos
ki y s iéiy
i
e minijoje
es á begalé
e minizuo y
bend inés
idiomas a miy
i
Zodziy,
química,
compu ação,
as onomía
e minijoje
jy
mui o nedaug.
Te minização é
d ilypis
p ocesso: um
caso
e miniziados
bend inés
idiomas a miy
i
Zodziai,
o
no ou o
caso
—
g e imy
s iciy
e minai.
O úl imo eiskinys é
chamado
ans e minização.
In elizmen e, daznai
é di ícil dize , qual
que seja o e mo é
ans e minizuo o
miisy em linguagem.
a
A maio ia
okiy
e miny são
in e naciona-
is alências.
Pa yzziui,
in o má ica
e m
A eipinys,
cujo angli8ki
co espond-
menis é
call(ing),
call-in
e ch(ing),
g eiiausiai é
i8 e s as
ix
usisko
e mo
o6pamexue,
pois
i8
g ama inio
k eipini
angli8ki
co espond-
menis é
allocu ion
add ess.
Te mo
Ma emá ico
suplemen in-
ys
i
(aibés sua
i
poaibio
di e ença)
p o a elm-
en e é
su gadgs
e mo
be
g amá ico
suplemen -
inys i akos,
is e s as
ki y kalby
o
co espon-
i8
amy
e miny
(plg.
angly
complemen ,
usy
ZomHexne
i
k .)
1§alkauskis
S.
Ras ai.
V,
1991.
T.
2.
P.
24-25.
Ta mése,
ambém às
ezes
bend inéje
i
em língua,
no
mesmociu
Zodziu
daznai
chamam
odosSkai
di e en es
coisas.
Pa yzdui,
Zodziu
gu g2dis
exis em na
Li uânia
nomeados pelo
menos á ias
plan as:
miskinis
skudu is
(Angelica
sil es is),
ais iné
S en aga s é
(A changelica
o icinalis),
ass unis
liubys as
(Le is icum
o icinale),
p p oji
ga s a
(Aegopodium
podag a ia),
eningoji
nuokana
(Cicu a
i osa),
démé oji mau-
da
(Conium
macula um)
i
k .
Bo anikai,
plan asy
sis ema ikos
e minijoje
e miniza e
§]
Zodj,
nele
chama-se
só ieng
plan a
—
Chae ophyl-
Jum.
Ele pe ence
ské iniy
(Umbelli e ae)
plan a eimai.
Uma ex ensão
absolu ieji
sinónimai
e minijoje
pode pai s i
hiponimais
hipe onimais.
Pa yzdziui,
Zodziu
i
siksnys miisy
a mése
bend inéje na
língua comum
chamado
qualque
i
siknospa nis,
a-
Giau
zoologijos
sis ema ikos
e minijoje
is
Zodisamo só
po algumas
igims
u ilizados
nomea ,
como an ai:
ély asis
siksnys
(Ep esicus
se o inus),
plg.
angly
Se o ine
ba , usy
no3qHuii
KoxaH,
Siau inis
siksnys
(Epi esicus
nilssoni),
plg.
angly
No he n
ba , usy
cesepHsii
KoxaH'.
O mesmo
é
acon eci-
ke
i
su
Zodziu
pliksnys.
J.
Ba ono
Zodyne
Siuo
Zodziu chama-se
SikSnospa nis
apsk i ai,
zoologijos
0
sis ema ikos
e minologijoje
asime só i8inj
e mina
d iscol is
pliksnys
(Vespe ilio
mu inus), plg.
angly
Pa icolo ed
ba , usy
AByxXUBeTHEL
xoxan'.
Siuo caso
Zodis
siksnospa nis é
e minizuo o
só bu iui
chama .
Te miny
manequbos no
abalho
daZnokai
pasi aiko
nelabai ykusiy
Zodziy
i
e minizacijos
casosjy.
Pa yzdziui,
hid o echnikos
e minijoje
Giu kSlés
in e nie pa e
denominin i
mégin a
e minizuo i
Zodj
b anduolys
(Ciu kslés
b anduolys).
Cia já
mui o
melho
ik y
Zodis
se dis
(C u ks-
Jés
Se dis).
Gy uliy
ana omijos
e minijoje
não adequado
Zodis
eido
(ka és
eidas).
Zemés ukio
e minijoje
ba gu bau
pode
ala é i
sob e
kuku izy
Siaudus,
dobily
siena . .
i
De e minização
—
e miny
i imas
p os ais
Zodziais pasizy-
—
2
auna
Li uânia.
Zinduóis.
V,
1988.
T.
1.
P.
84.
3 Lá
mesmo.
P.
87
Ten pa .
P89.
SAnskai is
V,Kilas
M.
Rusy-lie u iy
kalby
Zemés
dkio
e miny
Zodynas.
V,
1971.
P.
259,
275.
6
mi pelo,
que
de e min-
iza esis
e minos
nei8nyks-
a, mas
só
iSleidzia
no a
a zala
(pa as a
Zodj)
nou a
á ea
a osen-
os. Thus o
e mo da
ísica
geologia
epicen -
as
j a dija
eiskinio,
yks an¢-
io i
Zemés
pa i Sia-
us ou sob
ele,
cen o
p ojecç-
ão j
Zemés
pa i siy,
a
de e min-
ologizado
Zodis
epicen -
as
denomina
be kokiy
socialiniy
j ykiy
e pe a
(p z.,
me amu-
my
epicen -
as).
Snakamo-
joje
alboje
ypa¢
daznai
u ilizados
de e min-
izua
ísica e
écnica
e mos,
exemplo:
calib e,
espec a,
apa a o,
blocas,
impulso,
mechaniz-
ma,
in is i
k . Taiau
de e min-
ização
o
necessá -
ia ce as
sqlygos,
bi en : 1)
o e mo
em
bi i¢ia
wlha
zinoma -
es e não
só pa a
especiali-
s as; 2)
algumas
e mo e
de e min-
izuo o
Zodzio
semos
em que
coincidi .