TERMINOLOGÍAS
PROBLEMOS
Kazimie -
as GAIVENIS
TERMINACIÓN
IR
DETMINACIÓN
Te minización
-
Zodziy i imas
e minais,
de e minización
0
e my i imas
—
po as ais
Zodziais.
Sie p ocesos una
du
de o a di ie en
p incipalmen e en
que el p ime o
puede bi i
egulándose,
segundo
au ominis,
no eguliuojamo.
Te minización
jy
daznai keicia
zodziy g ama inj
leksinj pobidj:
o
pakin a e miny
—
junglumas,
algunas
g ama inés
especialybés,
sinonimías,
an onimías
ySiai k .
i
i
Pa yzdziui,
bend inés
lengua zodis
d uska no
iene
muchosiskai-
os, sus
daZniausi
0
i8iniai
denominacio-
nes son dos:
pasa iné
algomoji
d uska.
i
Mien as u
e minía
química
Zodis
d uskos
j a dija
cheminiy
junginiy
clase, y.
c is alines
medZiagas,
u inéias
joning
es uc u a.
Chemijoje
saluskos
puede bi i
no males,
iigS¢iosios,
bazinés,
dobleosios
k .
i
También
puede bi i
ienaskai iniy
iSiniy e my
i
su
Zodziu
saluska,
ejemplo. :
Salka
Be ole -
o, salka
Glaube io,
ca cioji
d us-
ka
i
k .
O el o o
ejemplo.
O dina io
Zodzio
si/uma
an onimo
es Zodis
sal is,
o
é mino
si/uma
an onimo
iene,
po que
Zodis
Sa is/ en la
e minología
ísica es
ne e minizuo o.
,Saléio sq okos
ísica
e minijoje i8 is
né a.
Te minización
S.
Salkauskis
adino
,,Z0dzio
p eciza imu.
Él a-
8é:
,,Madidame-
n e
dele imien o su e
Zodis,
en ando
j
moksliSkajq
e minija
en onces,
kai
Si amui
asun o
eleca
solo
p ecisam-
en e
de e min-
a alpa y
isa esa
sq okos,
que gliidi
pag inde.
jo
Si as
desa oll
e minologico
puede bi i
llamado
zmoniy
Zodzio
p eciza imu,
o ikslinimu.
Él es siemp e
nei8 ido,
cuando enca
moksli8kajai
e minii
p es in is
zodziy
simplesos
Zmoniy
i
idiomas,
po que
Sioji
la e a -
oji
niekadas
nepasizy-
mi aquel
p ecisión,
del cual
puede
exigi
obje i os
de ciencia.
La al a de
p ecisión
del Zodiio
acinai
mues a lo
que
sa oka,
que gliidi
pag inde,
né a
sqmoningai
jo
de e mina-
da alpos
be isos
a z ilgiu.
Jei,
ejemziui,
zmonés
a oja
Zod
,,ji ulys, es
ellas daZ
menudo
neiSsiduoda
saskai os,
cuales
Zymés
cons i uye
animalio
sa okos
capacidad
i
según
cuáles
indi iduos o
incluso
isys puede
bi i
Si uo
ZodzZiu
ei8kiami.
Es
e dad,
kiek ien-
as, que
i ia
animalulio
Zodj,
maziau
a
más
ai8kiai
nasimon
que el
animal
sa okoje
así
a
Siaip es
gy ybés
zymé,
pe o
uZ a
nela in -
as
Zmogus
a a ez
cuando
galés
de e min-
a , kokiy
aún es
Zymiy
gy ulio
sa okoje
Salia
gy ybés
zymés.
Si okiy
zymiy en
gene al
no ipazinsi-
mos, es
en onces
u ésime
, i ulio
Zodj
aplica
incluso
ege mení-
s, po que
ege men-
ís en
cie o
sen ido
pasadymi
idabe,
bi en
augamaja.
Jei, a i k& iai,
Salia gy ybés
Zymés
aysemos
al menos
una aún
o a zyme,
endéésem-
os
adecua se,-
i ulio
Zodzio
necesme,
-y.
aplica ji a
un
es eu esn-
iam deik y
ex ensión.
Apa ece
que al
zymé es
juslingu-
mas
(sensibili as)
que no
i
pe mi e
aplica
,,gy ulio
zodzio
augmeni-
ms,
po que él
iene bi i
limi ado
juslingos
gy ybés
plo u.
Así hamb
ob enem-
os que
,,j ulio
Zodis é a
aplicy ín sólo
allí, donde
con iene
k i on gy ybé
juslingumas'.
i
Así
e minizándose
p incipalmen e
es elaciones
su
ZodZio
ex ensiones
i
in ensidad
p ecisinimu.
En unas á eas
de ciencia
e miny
ki imas
e minizamie-
n o bidu es
muy daZnas
ei8kinys, en
o as a as.
o
—
Pa yzdziui,
bo anikos,
zoologijos,
Zemdi bys és,
gy ulininkys és,
me eo ologijos
ki y s iéiy
i
e minijoje es
begalé
e minizuo y
bend inés
lengua a miy
i
Zodziy,
química,
compu acione-
s, as onomía
e minijoje
jy
muy nedaug.
Te minización
es d ilypis
p oceso: un
caso
e minizuados
bend inés
lengua a miy
i
Zodziai,
o
o o
caso
—
g e imy
s iciy
e minai.
Es e úl imo
eiskinys se llama
ans e minización.
Desa o unadamen-
e, daznai di ícil
deci , cuál sea el
é mino es
ans e minizoo
a
miisy en el lenguaje.
La mayo ía
okiy
e miny son
in e naciona-
lie alo es.
Pa yziui,
in o má ica
e min
A eipinys,
cuyo angli8ki
co espondi-
menis es
call(ing),
call-in
e ch(ing),
g eiiausiai es
i8 e s as
ix
usisko
é mino
o6pamexue,
nes
i8
g ama inio
k eipini
angli8ki
co espondi-
menis es
allocu ion
add ess.
Te minos
ma emá icos
suplemen in-
ys
i
(aibés su
i
poaibio
di e encia-
ción)
p obablem-
en e es
su gadgs
be
é mino
g ama ic-
os
suplemen -
inys i akos,
o
is e s as
i8
ki y kalby
co espon-
dien eamy
e miny
(plg.
angly
complemen ,
usy
ZomHexne
i
k .)
1§alkauskis
S.
Ras ai.
V,
1991.
T.
2.
P.
24-25.
Ta mése,
ambién a
eces
bend inéje
i
en el
idioma,
an o
paciu
Zodziu
daznai
llamados
odosSkai
di e en es
cosas.
Pa yzdui,
Zodziu
gu g2dis
hay nomb a
al menos
a ias plan as
en Li uania:
miskinis
skudu is
(Angelica
sil es is),
ais iné
S en aga s é
(A changelica
o icinalis),
ass unis
liubys as
(Le is icum
o icinale),
p p oji
ga s a
(Aegopodium
podag a ia),
eningoji
nuokana
(Cicu a
i osa),
démé oji mau-
da
(Conium
macula um)
i
k .
Bo anikai,
plan asy
sis ema ikos
e minijoje
e miniza e
§]
Zodj, él lo
llama sólo
ieng
plan a
—
Chae ophyl-
Jum.
Él pe enece
ské iniy
(Umbelli e ae)
plan ay eimai.
Una ex ensión
de absolu ieji
sinónima
e minijoje
puede pa a i
hiponimais
hipe onimais.
Pa yzdziui,
Zodziu
i
siksnys miisy
a mése
bend inéje en
el habla
llamado
cualquie
i
siknospa nis,
a-
Giau en la
e minología
sis emá ica
de la zoología
is
Zodisado
sólo po
algunas
igims
u ilizados
nomb i ,
como an ai:
ély asis
siksnys
(Ep esicus
se o inus),
plg.
angly
Se o ine
ba , usy
no3qHuii
KoxaH,
Siau inis
siksnys
(Epi esicus
nilssoni),
plg.
angly
No he n
ba , usy
cesepHsii
KoxaH".
El mismo
es
a si ike
i
su
Zodziu
pliksnys.
J.
Ba ono
Zodyne
Siuo
Zodziu llamado
SikSnospa nis
apsk i ai,
zoologijos
0
sis ema ikos
e minologijoje
asime sólo
i8inj e mina
d iscol is
pliksnys
(Vespe ilio
mu inus), plg.
angly
Pa icolo ed
ba , usy
AByxXUBeTHEL
xoxan'.
Siuo caso
Zodis
siksnospa nis
es
e minizuado
sólo bu iui
nomb a .
Te miny
a kybos
abajo
daZnokai
pasaiiko nelabai
ykusiy Zodziy
i
e minizacijos
a ejy.
Pa yzdziui,
hid o echnikos
e minijoje
Giu kSlés
in e na po una
pa e
nomb in i
mégin a
e minizuo i
Zodj
b anduolys
(Ciu kslés
b anduolys).
Cia ya
mucho
mejo
ik y
Zodis
se dis
(C u ks-
Jés
Se dis).
Gy uliy no
co espon-
de en
e minología de ana omía
Zodis
eidas
(ka és
eidas).
Zemés ukio
e minijoje
a gu bau
se puede
habla é i
sob e
kuku izy
Siaudus,
dobily
siena . .
i
De e minización
—
e miny
i imas
p as ais
Zodziais pasizy-
—
2
auna de
Li uania.
Zinduoliai.
V,
1988.
T.
1.
P.
84.
3 Allí
mismo.
P.
87
Ten pa .
P89.
SAnskai is
V,Kilas
M.
Rusy-lie u iy
kalby
Zemés
dkio
e miny
Zodynas.
V,
1971.
P.
259,
275.
6
mi en que
de e min-
iza esis
e minos
nei8nyks-
a, pe o
sólo
iSleidzia
no a
a zala
(pa as a
Zodj) en
o o
a osen-
os
ámbi o.
An i
geología
ísico el
é mino
epicen -
as
j a dija
eiskinio,
yks an¢-
io i
Zemés
pa i Sia-
us o bajo
él, cen o
p oycija
j Zemés
pa i siy,
a
de e min-
ologizado
Zodis
epicen -
as
nomb a
be kokiy
socialiniy
j ykiy
e pe a
(p z.,
me amu-
my
epicen -
as).
Snekamo-
joje
lenguaje
ypa¢
daznai
u ilizados
de e min-
izuo e
ísica y
écnica
é minos,
ej.:
calib e,
espec a,
apa a o,
bloque,
impulso,
mechaniz-
ma,
in is i
k . Taiau
de e min-
izaci n
lle a a
cabo
cie as
sqlygos
necesa i-
as,
bi en : 1)
el
é mino
debe bi i
bi¢ia
pdle es y
Zinomas
no solo a
especiali-
s as; 2)
algunas
é mino y
de e min-
izuo o
Zodzio
semos
iene que
coincidi .