TERMINOLOGICHE
PROBLEMI
Kazimie -
as GAIVENIS
TERMINASSIONA
IR
DETMINATIONIA
Te minazione
-
Zodziy i imas
e minais,
de e minizzazi-
0
one e miny
—
e imas
pap as ais
Zodziais.
Sie p ocessi uno
du
dall'al o
di e iscono
sop a u o nel
a o che il p imo
può bi i
egoleggia o, il
secondo
au oiminis,
non eguliuojamo.
jy
Te minizzazione
daznai keicia
zodziy g ama inj
o
leksinj pobidj:
—
pakin a e miny
junglumas, alcune
g ama inés
pa icybés,
sinonimijas,
an onimijas
ySiai k .
i
i
Pa yzdziui,
bend inés
lingua zodis
d uska non
ha
mol iiskai os,
le sue
daZniausi
0
i8iniai
nomiinimi
sono due:
pasa iné
algomoji
d uska.
i
Men epuò
chimica
e minijoje
Zodis
d uskos
j a dija
cheminiy
junginiy
klase, y.
c is aline
medZiagas,
u inéias
joning
s u u a.
Chemijoje
saluskos può
bi i
no maliosios,
iigS¢iosios,
bazinés,
doppubosios
k .
i
Può anche bi i
ienaskai iniy
iSiniy e my
i
su
Zodziu
saluska,
p z. :
Be ole o
salska,
Glaube io
salska,
ka cioji
d us-
ka
i
k .
Oppu e
el al o
esempio.
O dina o
Zodzio
si/uma
an onimo
è Zodis
sal is,
o
e mine
si/uma
an onimo
non ha,
pe ché
Zodis
Sa is/ nella
e minologia
isica è
ne e minizuo o.
,Saléio sq okos
isikos
e minijoje i8 is
né a.
Te minazione
S.
Salkauskis
adino
,,Z0dzio
p eciza imu.
Egli a-
8é:
,,Madiausiai
l'esposizio-
ne subisce
Zodis,
en ando
j
moksliSkajq
e minija
allo a, kai
Si amui
a e a
elieka
solo
p ecisam-
en e
s abili e
alpa e
isa quella
sq okos,
che gliidi
pag inde.
jo
Si as
e minologico
yksma può
bi i chiama o
zmoniy
Zodzio
p eciza imu,
o ikslinimu.
Egli è semp e
nei8e i a o,
quando enu a
moksli8kajai
e minija
p es in is
zodziy
semplios
Zmoniy kalbos,
i
pe ché
Sioji
ques a o-
ji
niekadas
nepasizy-
mi
quell'acc-
u a ezza,
del quale
può
ichiede-
e obie i i della scienza.
La
mancanza
di
p ecisione
dello Zodiio
a inai
mos a
ciò, che
sa oka,
che gliidi
pog inde,
jo
né a
sqmoningai
s abil
alpos be
isos
a z ilgiu.
Jei,
exemplziui,
zmonés
a oja
Zod
,,gi ulys, è
lo o daZ più
neiSsiduoda
saskai os,
quali
Zymés
cos i uisce
animale
sa okos
capaci à
i
adegua am-
en e
qualichi
indi idui
oppu e
anche isys
può bi
Si uo
ZodzZiu
ei8kiami.
È e o,
ciascuno,
chi i ia
animaliul-
io
Zodj,
maziau
a
piu ai8kiai
nascono
che
animaliul-
io
sa okoje
sì
a
Siaip è
gy ybés
zymé, ma
uZ a
nela in -
as
Zmogus
a amen-
e quando
galés
de e min-
a e, kokiy
anco a
sono
Zymiy
gy ulio
sa okoje
Salia
gy ybés
zymés.
Se okiy
zymiy in
gene ale
non ipazinsi-
me, ques o
allo a
u ésime
, ulio
Zodj
applica e
anche
ege meni-
m, pe ché
ege men-
ys in un
ce o
senso
passiimi
i abe,
bi en
augamaja.
Jei, a i k& iai,
Salia gy ybés
Zymés
oiamo
almeno una
anco a
al a zyme,
do ésimo
adegua si,-
i ulio
Zodzio
eikme,
-y.
applicji a
s u esni-
am cosaik y
supe icie.
Si i ela
che ale
zymé è
juslingu-
mas
(sensibili as)
che non
i
impedia
applica e
,,gy ulio
zodzio
ege me-
nim,
pe ché
egli ha bi i
limi a o
juslingos
i ybés
plo u.
Così am
o enia-
mo che
,,g ulio
Zodis é a
applicy ina
solo là, do e
con iene
k i on gy ybé
juslingumas'.
i
Quindi
e minizazione
p ima è colleges
su
ZodZio
es ensioni
i
in ensi à
p ecisinimu.
In alcuni campi
della scienza
e miny
ki imas
e minizazio-
ne bidu è mol o
daZnas
ei8kinys, in
al i a oas.
o
—
Pa yzdziui,
bo anikos,
zoologijos,
Zemdi bys és,
gy ulininkys és,
me eo ologijos
ki y s iéiy
i
e minijoje y a
begalé
e minizuo y
bend inés
kalbos a miy
i
Zodziy, chimiji,
compu e iji,
as onomiji
e minijoje
mol o nedaug.
jy
Te minizzazio-
ne è d ilypis
p ocesso: in un
caso
e minizia i
bend inés
lingua a miy
i
Zodziai,
o
nell'al o
caso
—
g e imy
s iciy
e minai.
Ques 'ul imo
eiskinys è chiama o
ans e minizzazio-
ne.
S o una amen e,
daznai di icile di e,
quale anche e mine
è
ans e minizoo a-
a
o miisy nel
linguaggio.
Mol a okiy
e miny sono
in e nazionie
alo i.
Pa yziui,
in o ma ica
e mine
A eipinys, cui
angli8ki
co ispondm-
enis è
call(ing),
call-in
e ch(ing),
g eiiausiai è
i8 e s as
usisko
ix
e mine
o6pamexue,
nes
g amma icin-
i8
io appellini
angli8ki
co ispondm-
enis è
allocu ion
add ess.
Te minos
ma ema ica
supplemen i-
nys
i
(aibés sua
i
poaibio
dis inzion-
e)
p obabilm-
en e è
appa adgs
be
e mine
g amma i-
cos
supplemen-
inys
o
i akos,
i8
is e s as
ki y kalby
co ispon-
damy e miny
(plg.
angly
complemen ,
usy
ZomHexne
i
k .)
1§alkauskis
S.
Ras ai.
V,
1991.
T.
2.
P.
24-25.
Ta mése,
anche
qualche
ol a
i
bend inéje
pa lan e,
nello paciu
Zodziu
daznai
chiama i
u iSkai
di e en i
cose.
Pa yzdui,
Zodziu
gu g2dis
in Li uania
sono chiama i
almeno
di e se
pian e:
miskinis
skudu is
(Angelica
sil es is),
ais iné
S en aga s é
(A changelica
o icinalis),
ass unis
liubys as
(Le is icum
o icinale),
p as oji
ga s a
(Aegopodium
podag a ia),
poisingoji
nuokana
(Cicu a
i osa),
démé oji mau-
da
(Conium
macula um)
i
k .
Bo anikai,
ege y
sis ema ikos
e minijoje
e miniza e
§]
Zodj, egli
lo chiama
solo ieng
pian a
—
Chae ophyl-
Jum.
Egli
appa iene
ské iniy
(Umbelli e ae)
ege y eimai.
Unaod'es en-
sioni
assoluu ieji
sinonimai
e minijoje
possono
pa e s i
hiponimais
hipe onimais.
i
Pa yzdziui,
Zodziu
siksnys miisy
a mése
bend inéje
nel linguaggio
i
chiama o
qualsiasi
siknospa nis,
a-
Giau
zoologijos
sis ema ikos
e minijoje
is
Zodisamo
solo da
alcune igim
u ilizza i
chiamini,
come an ai:
ély asis
siksnys
(Ep esicus
se o inus),
plg.
angly
Se o ine
ba , usy
no3qHuii
KoxaH,
Siau inis
siksnys
(Epi esicus
nilssoni),
plg.
angly
No he n
ba , usy
cesepHsii
KoxaH'.
Quello è lo
s esso
accadike
i
su
Zodziu
pliksnys.
J.
Ba ono
Zodyne
Siuo
Zodziu chiama o
SikSnospa nis
apsk i ai,
zoologijos
0
sis ema ikos
e minologijoje
asime solo
i8inj e mina
d iscol is
pliksnys
(Vespe ilio
mu inus), plg.
angly
Pa icolo ed
ba , usy
AByxXUBeTHEL
xoxan'.
Siuo caso
Zodis
siksnospa nis è
e minizuo o
solo bu iui
chiama e.
Te miny
a kybos
la o o
daZnokai
pasi aiko
nelabai ykusiy
Zodziy
i
e minizacijos
a ejy.
Pa yzdziui,
hid o echnikos
e minijoje
Giu kSlés
in e nie po ii
pa adin i
mégin a
e minizuo i
Zodj
b anduolys
(Ciu kslés
b anduolys).
Cia già
mol o
meglio
ik y
Zodis
se dis
(C u ks-
Jés
Se dis).
Gy uliy
ana omijos
e minijoje
non sui
Zodis
eidas
(ka és
eidas).
Zemés ukio
e minijoje
a gu bau si
può pa la é
di kuku izy
Siaudus,
dobily
siena . .
i
De e minazione
—
e miny
i imas
p os ais
Zodziais pasizy-
—
2
auna
Li uana.
Zinduòli.
V,
1988.
T.
1.
P.
84.
3 Là
s esso.
P.
87
Ten pa .
P89.
SAnskai is
V,Kilas
M.
Rusy-lie u iy
kalby
Zemés
dkio
e miny
Zodynas.
V,
1971.
P.
259,
275.
6
mi nel che
de e min-
iza esis
e minos
nei8nyks-
a, ma
solo
iSleidzia
no a
a zala
(pap as a
Zodj) in
un al o
a osen-
os
se o e.
Ad
esempio il
e mine
della
isica
geologica
epicen -
as
j a dija
eiskinio,
yks an¢-
io i
Zemés
pa i Sia-
us o
so o lui,
cen o
p ojecci-
ja j
Zemés
pa i siy,
a
de e min-
ologizza-
o Zodis
epicen -
as chiama
be kokiy
socialiniy
j ykiy
e pe a
(p z.,
me amu-
my
epicen -
as).
Sconcom-
oje
linguaggio
ypa¢
daznai
u ilizza i
de e min-
izuo i
isica e
ecnica
e mini,
ecc.:
calib o,
spe o,
appa a o,
blocco,
impulso,
mechaniz-
ma,
in is i
k . Taiau
de e min-
azione
a iene
necessa -
ia ce e
sqlygi,
bi en : 1)
il e mine
de e bi i
baia piú
dili es e
Zinomas
non solo
agli
specialis-
i; 2)
alcune
e mine e
de e min-
izuo o
Zodzio
semos ha
da
coincide -
e.