TERMINOLOGIEN
PROBLEMOS
Kazimie -
as GAIVENIS
TERMINATION
IR
DETMINISATION
Te minie ung
-
Zodziy e imas
e minis,
de e minisie u-
0
ng e miny
—
e imas
p as ais
Zodziais.
Sie P ozesse
du
einande on
einem ande en
un e scheiden
zunächs
dadu ch, dass
de e s e können
bi i egulie end,
zwei e
selbs aminis,
jy
un egulie end.
Te minisie ung
daznai keicia
o
zodziy g ama inj
—
leksinj pobidj:
pakin a e miny
junglums, einige
g ama inés
besonde ybés,
synonymijas,
an onimijas
i
ySiai k .
i
Pa yzdziui,
bend inés
Sp ache
zodis d uska
ha nich
ieliskai os,
ih e
daZniausi
0
i8iniai
benannungen
sind zwei:
pasa iné
gegomoji
d uska.
i
Wäh end u
Chemie
e minijoje
Zodis
d uskos
j a dija
cheminiy
junginiy
klasse,
y.
k is alen
medZiagas,
u inéias
joning
s uk i a.
Chemijoje
saluskos
kann bi i
no maleosio-
s,
iigS¢iosios,
bazinés,
doppubosios
k .
i
Auch kann bi i
einaskai iniy
iSiniy
e miny
i
su
Zodziu
saluska,
beispiels-
weise :
Be ole -
o-Salze,
Glaube is-
alze,
ka cioji
d us-
ka
i
k .
Ode el
ande es
Beispiel.
Gewöhnlich
Zodzio
si/uma
an onimas
is Zodis
sal is,
o
Te minus
si/uma
an onimo
ha nich ,
weil
Zodis
Sa is/physikos
e minijoje is
ne e minizuo .
,Saléio sq okos
physikos
e minijoje i8 is
né a.
Te minie ung
S.
Salkauskis
adino
,,Z0dzio
p eciza imu.
E a-
8é:
,,Mades e-
ns de
Bes ahlung e leide
Zodis,
eingehend-
j
em
moksliSkajq
e minija
dann, kai
Si amui
Angelege-
nhei
elieka
nu
genauig
es hal -
en alpa
und isa
die
sq okos,
die gliidi
pag inde.
jo
Si as
e minologisc-
he yksmas
kann bi i
genann
wo den
zmoniy
Zodzio
p eciza im,
ode
ikslinem.
E is imme
nei8 egie ,
wenn enk
moksli8kajai
Te minii
bo in is zodziy
ein aosa
Zmoniy
Sp ache, denn
i
Sioji
le a oji
niekadas
nepasizy-
mi mi
dem
genauen,
dessen
können
e langen
können
wissenscha zwecke.
Zodius
Genauigkei-
smangel
ak inai
zeig das,
dass
sa oka, die
gliidi
bag inde,
né a
sqmoningai
jo
es
alpos bei
isos
a z ilgiu.
Jei,
beispiziui,
zmonés
a oja
Zod
,,gy ulys,
das sie
daZus en
neiSsiduoda
saskai os,
welche
Zymés
bilde
ie liches
sa okos
Pla z
i
en sp ech-
end welche
Indi iduen
ode soga
isys
können bi i
Si uo
ZodzZiu
ei8kiami.
Wah hei-
, jede ,
was i ia
ie ulio
Zodj,
maziau
a
meh
ai8kiai
nasimme-
n, dass
الحيوulio
sa okoje
so
a
Siaip sind
gy ybés
zymé,
abe
uZ a
une win-
as
Zmogus
selai wann
galés
bes imme-
n, kokiy
noch sind
Zymiy
gy ulio
sa okoje
Salia
gy ybés
zymés.
Wenn okiy
zymiy
insgesam
nich ipazin-
simen, es
dann
u ésime
, ulio
Zodj
anzuwend-
en soga
p lanzenim,
denn
p lanzenis
in einem
gewissen
Sinne
pass ymi
lebe, bi en
augamaja.
Wenn,
a i k& iai, Salia
gy ybés
Zymés
aschen
wi
wenigs ens
eine noch
ande e
zyme,
müsésen
wi
en sp ech-
end uns zus immeln,,j ulio
Zodzio
eikme,
-y.
anzujiam
enge en
Daik y
B ei e.
Es s ell
sich
he aus,
dass
solche
zymé is
juslingum
(sensibili as),
de nich
i
zuläss
anzuwenden
,,gy ulio
zodzio
augmeni-
m, denn e
ha bi i
beg enz
juslingos
lebybés
lo u.
So hung
bekomm-
en wi ,
dass
,,g ulio
Zodis é a
angewy inn
nu da, wo
zusammenge-
h k i on
gy ybé
juslingumas'.
i
Dahe
e minizie ung
is o allem
e bundenes
su
ZodZio
Ex ensionen
i
In ensionen
genauinimu.
In einigen
wissenscha -
lichen
Be eichen
e miny
ki imas
e minizie un-
gs bidu is
seh daZnas
ei8kinys, in
ande en
o
sel enas.
—
Pa yzdziui,
bo anikos,
zoologijos,
Zemdi bys és,
gy ulininkys és,
me eo ologijos
ki y s iéiy
i
e minijoje is
begalé
e minizuo y
bend inés
sp ach a miy
i
Zodziy,
chemies,
compu e ijs,
as onomijs
e minijoje
jy
seh nedaug.
Te minisie ung
is d ilypis
P ozess: in
einem Fall
e minizuie -
en bend inés
Sp achen
a miy
i
Zodziai,
o
einem
ande en
—
Fall
g e imy
s iciy
e minai.
Le z e asis
eiskinys heiß
ans e minisie un-
g.
Leide , daznai
schwie ig zu sagen,
welches auch nu
Te min is
ans e minisie
a
miisy sp ach.
Meh hei
okiy
Te miny sind
in e n eu in-
ische
We ungen.
Beispielswei-
se,
in o ma ike
Te minus
A eipinys,
dessen
angli8ki
Übe einsmen
sind call(ing),
call-in
e ch(ing),
ix
g eiß is
i8 e s as
usisko
Te min
i8
o6pamexue,
denn
g amma ikin-
ischen
angli8ki
Übe einsmen
is allocu ion
add ess.
Ma hema ik-
as Te minus
zusä zinys
i
(aibés ih
i
poaibio
un e schi-
edum)
wah schei-
nlich is
en s ead-
be
gs
g amma i-
kos e m
zusä zinys
i akos,
o
is e s as
i8
ki y kalby
en sp ech-
amy
e miny
(plg.
angly
complemen ,
usy
ZomHexne
i
k .)
1§alkauskis
S.
Ras ai.
V.,
1991.
T.
2.
P.
24-25.
Ta mése,
auch
manchmal
bed inéje
i
Sp ache,
dami paciu
Zodziu
daznai
nann en
alleSkai
un e schi-
edliche
Dinge.
Pa yzdui,
Zodziu
gu g2dis
in Li uanien
sind
mindes ens
meh e e
P lanzen
benann :
miskinis
skudu is
(Angelica
sil es is),
ais iné
S en aga s é
(A changelica
o icinalis),
ass unis
liubys as
(Le is icum
o icinale),
plah oji
ga s a
(Aegopodium
podag a ia),
gi ingoji
nuokana
(Cicu a
i osa),
démé oji mau-
da
(Conium
macula um)
i
k .
Bo anikai,
P lanzeny
sys ema a i-
kos e min in
e miniza e
§]
Zodj, ihm
nenn
man nu
ieng
p lanza
—
Chae ophyl-
Jum.
E gehö
ské iniy
(Umbelli e ae)
P lanzeny
eimai.
Einodas
Ex ensions
absoliu ieji
Synonymime
e minijoje
kann pausen
hiponimais
hype onimais.
Pa yzdui,
i
Zodziu
siksnys miisy
a mése
bend inéje im
Sp achgebie
genann
i
wu de abe
welche
siknospa nis,
a-
Giau
zoologijos
sys ema a i-
kos e minijoje
is
Zodisamas
nu on
einigen
igims
e wende
namensini,
wie an ai:
ély asis
siksnys
(Ep esicus
se o inus),
plg.
angly
Se o ine
ba , usy
no3qHuii
KoxaH,
Siau inis
siksnys
(Epi esicus
nilssoni),
plg.
angly
No he n
ba , usy
cesepHsii
KoxaH".
Das is
dasselbe
a si ike
i
su
Zodziu
pliksnys.
J.
Ba ono
Zodyne
Siuo
Zodziu heiß
SikSnospa nis
apsk i ai,
zoologijs
0
sys ema a ikos
e minologijoje
asime nu
i8inj e mina
d iscol is
pliksnys
(Vespe ilio
mu inus), plg.
angly
Pa icolo ed
Ba , usy
AByxXUBeTHEL
xoxan'.
Siuo Fall
Zodis
siksnospa nis
is e minizuo
nu bu iui
namensigen.
Te miny
a kybos
a be daZnokai
pas eiko
nelabai ykusiy
Zodziy
e minizacijos
i
Fällenjy.
Pa yzdziui,
hyd o echnik-
os e minijoje
Giu kSlés
innene Teilii
namensin i
mégin a
e minizuo i
Zodj
b anduolys
(Ciu kslés
b anduolys).
Cia schon
iel
besse
ik y
Zodis
se dis
(C u ks-
Jés
Se dis).
Gy uliy
ana omisch-
en
Te minijoje nich zu i
Zodis
weides
(ka és
eidas).
Zemés ukio
e minijoje
ba gu bau
kann man
edené i
übe
kuku izy
Siaudus,
dobily
siena . .
i
De e minisie u-
—
ng e miny
e imas
p as ais
Zodziais pasizy-
—
2
Lie u os
auna.
Zinduolie.
V.,
1988.
T.
1.
P.
84.
3 Do
pa .
P.
87
Ten pa .
P89.
SAnskai is
V,Kilas
M.
Rusy-lie u iy
kalby
Zemés
dkio
e miny
Zodynas.
V.,
1971.
P.
259,
275.
6
mi dami ,
dass
de e min-
iza esis
e minus
nei8nyks-
a, abe
nu
iSleidzia
neue
a zala
(pa as a
Zodj) in
einem
ande en
a osen-
os
Be eich.
Thus de
Physik
geologie
Te min
epicen -
as
j a dija
eiskinio,
yks an¢-
io i
Zemés
pa i Sia-
us ode
un e
ihm,
cen o
p ojekci-
ja j
Zemés
pa i siy,
a
de e min-
ologisie
Zodis
epicen -
as
namense
be kokiy
socialiniy
j ykiy
e pe a
(p z.,
me amu-
my
epicen -
as).
Snekamo-
jede
Sp ache
ypa¢
daznai
e wend-
e
we den
de e min-
izuie en
Physik
und
Techniken
Beg i e,
beispiels-
weise.:
Kalibe ,
Spek as,
Appa a ,
Block,
Impuls,
Mechaniz-
mas,
in is i
k .
Tau ou
de e min-
izie ung
zu
ollziehen
sind
gewisse
sqlyge
nö ig,
bi en : 1)
de e m
muss bi i
wei iai
wli es
und
Zinomas
nich nu
Fachleu -
en; 2)
manche
Te min
und
de e min-
izuo o Zodzio semos muss zusammenlau en.