scieee Open visual document viewer

Terminizacija ir determinizacija

Kazimieras Gaivenis

Full text

TERMINOLOGÍAS PROBLEMOS Kazimie - as GAIVENIS TERMINACIÓN IR DETMINACIÓN Te minización - Zodziy i imas e minais, de e minización 0 e my i imas — po as ais Zodziais. Sie p ocesos una du de o a di ie en p incipalmen e en que el p ime o puede bi i egulándose, segundo au ominis, no eguliuojamo. Te minización jy daznai keicia zodziy g ama inj leksinj pobidj: o pakin a e miny — junglumas, algunas g ama inés especialybés, sinonimías, an onimías ySiai k . i i Pa yzdziui, bend inés lengua zodis d uska no iene muchosiskai- os, sus daZniausi 0 i8iniai denominacio- nes son dos: pasa iné algomoji d uska. i Mien as u e minía química Zodis d uskos j a dija cheminiy junginiy clase, y. c is alines medZiagas, u inéias joning es uc u a. Chemijoje saluskos puede bi i no males, iigS¢iosios, bazinés, dobleosios k . i También puede bi i ienaskai iniy iSiniy e my i su Zodziu saluska, ejemplo. : Salka Be ole - o, salka Glaube io, ca cioji d us- ka i k . O el o o ejemplo. O dina io Zodzio si/uma an onimo es Zodis sal is, o é mino si/uma an onimo iene, po que Zodis Sa is/ en la e minología ísica es ne e minizuo o. ,Saléio sq okos ísica e minijoje i8 is né a. Te minización S. Salkauskis adino ,,Z0dzio p eciza imu. Él a- 8é: ,,Madidame- n e dele imien o su e Zodis, en ando j moksliSkajq e minija en onces, kai Si amui asun o eleca solo p ecisam- en e de e min- a alpa y isa esa sq okos, que gliidi pag inde. jo Si as desa oll e minologico puede bi i llamado zmoniy Zodzio p eciza imu, o ikslinimu. Él es siemp e nei8 ido, cuando enca moksli8kajai e minii p es in is zodziy simplesos Zmoniy i idiomas, po que Sioji la e a - oji niekadas nepasizy- mi aquel p ecisión, del cual puede exigi obje i os de ciencia. La al a de p ecisión del Zodiio acinai mues a lo que sa oka, que gliidi pag inde, né a sqmoningai jo de e mina- da alpos be isos a z ilgiu. Jei, ejemziui, zmonés a oja Zod ,,ji ulys, es ellas daZ menudo neiSsiduoda saskai os, cuales Zymés cons i uye animalio sa okos capacidad i según cuáles indi iduos o incluso isys puede bi i Si uo ZodzZiu ei8kiami. Es e dad, kiek ien- as, que i ia animalulio Zodj, maziau a más ai8kiai nasimon que el animal sa okoje así a Siaip es gy ybés zymé, pe o uZ a nela in - as Zmogus a a ez cuando galés de e min- a , kokiy aún es Zymiy gy ulio sa okoje Salia gy ybés zymés. Si okiy zymiy en gene al no ipazinsi- mos, es en onces u ésime , i ulio Zodj aplica incluso ege mení- s, po que ege men- ís en cie o sen ido pasadymi idabe, bi en augamaja. Jei, a i k& iai, Salia gy ybés Zymés aysemos al menos una aún o a zyme, endéésem- os adecua se,- i ulio Zodzio necesme, -y. aplica ji a un es eu esn- iam deik y ex ensión. Apa ece que al zymé es juslingu- mas (sensibili as) que no i pe mi e aplica ,,gy ulio zodzio augmeni- ms, po que él iene bi i limi ado juslingos gy ybés plo u. Así hamb ob enem- os que ,,j ulio Zodis é a aplicy ín sólo allí, donde con iene k i on gy ybé juslingumas'. i Así e minizándose p incipalmen e es elaciones su ZodZio ex ensiones i in ensidad p ecisinimu. En unas á eas de ciencia e miny ki imas e minizamie- n o bidu es muy daZnas ei8kinys, en o as a as. o — Pa yzdziui, bo anikos, zoologijos, Zemdi bys és, gy ulininkys és, me eo ologijos ki y s iéiy i e minijoje es begalé e minizuo y bend inés lengua a miy i Zodziy, química, compu acione- s, as onomía e minijoje jy muy nedaug. Te minización es d ilypis p oceso: un caso e minizuados bend inés lengua a miy i Zodziai, o o o caso — g e imy s iciy e minai. Es e úl imo eiskinys se llama ans e minización. Desa o unadamen- e, daznai di ícil deci , cuál sea el é mino es ans e minizoo a miisy en el lenguaje. La mayo ía okiy e miny son in e naciona- lie alo es. Pa yziui, in o má ica e min A eipinys, cuyo angli8ki co espondi- menis es call(ing), call-in e ch(ing), g eiiausiai es i8 e s as ix usisko é mino o6pamexue, nes i8 g ama inio k eipini angli8ki co espondi- menis es allocu ion add ess. Te minos ma emá icos suplemen in- ys i (aibés su i poaibio di e encia- ción) p obablem- en e es su gadgs be é mino g ama ic- os suplemen - inys i akos, o is e s as i8 ki y kalby co espon- dien eamy e miny (plg. angly complemen , usy ZomHexne i k .) 1§alkauskis S. Ras ai. V, 1991. T. 2. P. 24-25. Ta mése, ambién a eces bend inéje i en el idioma, an o paciu Zodziu daznai llamados odosSkai di e en es cosas. Pa yzdui, Zodziu gu g2dis hay nomb a al menos a ias plan as en Li uania: miskinis skudu is (Angelica sil es is), ais iné S en aga s é (A changelica o icinalis), ass unis liubys as (Le is icum o icinale), p p oji ga s a (Aegopodium podag a ia), eningoji nuokana (Cicu a i osa), démé oji mau- da (Conium macula um) i k . Bo anikai, plan asy sis ema ikos e minijoje e miniza e §] Zodj, él lo llama sólo ieng plan a — Chae ophyl- Jum. Él pe enece ské iniy (Umbelli e ae) plan ay eimai. Una ex ensión de absolu ieji sinónima e minijoje puede pa a i hiponimais hipe onimais. Pa yzdziui, Zodziu i siksnys miisy a mése bend inéje en el habla llamado cualquie i siknospa nis, a- Giau en la e minología sis emá ica de la zoología is Zodisado sólo po algunas igims u ilizados nomb i , como an ai: ély asis siksnys (Ep esicus se o inus), plg. angly Se o ine ba , usy no3qHuii KoxaH, Siau inis siksnys (Epi esicus nilssoni), plg. angly No he n ba , usy cesepHsii KoxaH". El mismo es a si ike i su Zodziu pliksnys. J. Ba ono Zodyne Siuo Zodziu llamado SikSnospa nis apsk i ai, zoologijos 0 sis ema ikos e minologijoje asime sólo i8inj e mina d iscol is pliksnys (Vespe ilio mu inus), plg. angly Pa icolo ed ba , usy AByxXUBeTHEL xoxan'. Siuo caso Zodis siksnospa nis es e minizuado sólo bu iui nomb a . Te miny a kybos abajo daZnokai pasaiiko nelabai ykusiy Zodziy i e minizacijos a ejy. Pa yzdziui, hid o echnikos e minijoje Giu kSlés in e na po una pa e nomb in i mégin a e minizuo i Zodj b anduolys (Ciu kslés b anduolys). Cia ya mucho mejo ik y Zodis se dis (C u ks- Jés Se dis). Gy uliy no co espon- de en e minología de ana omía Zodis eidas (ka és eidas). Zemés ukio e minijoje a gu bau se puede habla é i sob e kuku izy Siaudus, dobily siena . . i De e minización — e miny i imas p as ais Zodziais pasizy- — 2 auna de Li uania. Zinduoliai. V, 1988. T. 1. P. 84. 3 Allí mismo. P. 87 Ten pa . P89. SAnskai is V,Kilas M. Rusy-lie u iy kalby Zemés dkio e miny Zodynas. V, 1971. P. 259, 275. 6 mi en que de e min- iza esis e minos nei8nyks- a, pe o sólo iSleidzia no a a zala (pa as a Zodj) en o o a osen- os ámbi o. An i geología ísico el é mino epicen - as j a dija eiskinio, yks an¢- io i Zemés pa i Sia- us o bajo él, cen o p oycija j Zemés pa i siy, a de e min- ologizado Zodis epicen - as nomb a be kokiy socialiniy j ykiy e pe a (p z., me amu- my epicen - as). Snekamo- joje lenguaje ypa¢ daznai u ilizados de e min- izuo e ísica y écnica é minos, ej.: calib e, espec a, apa a o, bloque, impulso, mechaniz- ma, in is i k . Taiau de e min- izaci n lle a a cabo cie as sqlygos necesa i- as, bi en : 1) el é mino debe bi i bi¢ia pdle es y Zinomas no solo a especiali- s as; 2) algunas é mino y de e min- izuo o Zodzio semos iene que coincidi .