Terminizacija ir determinizacija

TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS Kazimie as GAIVENIS TERMINIZACIJA IR DETERMINIZACIJA Te minizacija - Zodziy i imas e minais, 0 de e minizacija — e - miny i imas pap as ais Zodziais. Sie du p ocesai ienas nuo ki o ski iasi pi miausia uo, kad pi masis jy gali bi i eguliuojamas, o an asis — sa aiminis, ne eguliuojamas. Te minizacija daznai keicia zodziy g ama inj i leksinj pobidj: pakin a e miny junglumas, kai ku ios g ama inés ypa ybés, sinonimijos, an onimijos ySiai i k . Pa- yzdziui, bend inés kalbos zodis d uska ne u i daugiskai os, 0 jos daZniausi i8iniai pa adinimai y a du: pasa iné i algomoji d uska. Tuo a pu chemijos e minijoje Zodis d uskos j a dija cheminiy jun- giniy klase, y. k is alines medZiagas, u inéias joning s uk i a. Che- mijoje d uskos gali bi i no maliosios, iigS¢iosios, bazinés, d igubo- sios i k . Taip pa gali bi i i ienaskai iniy iSiniy e miny su Zo- dziu d uska, p z.: Be ole o d uska, Glaube io d uska, ka cioji d us- ka i k . A ba el ki as pa yzdys. Pap as o Zodzio si/uma an onimas y a Zodis sal is, o e minas si/uma an onimo ne u i, nes Zodis Sa/ is izikos e minijoje y a ne e minizuo as. ,Saléio” sq okos izikos e - minijoje i8 is né a. Te minizacija S. Salkauskis adino ,,Z0dzio p eciza imu”. Jis a- 8é: ,,Madiausiai apki imo pa i ia Zodis, pa ekdamas j moksliSkajq e - minija ada, kai Si am eikalui elieka ien iksliai nus a y i alpa bei isa os sq okos, ku i gliidi jo pag inde. Si as e minologinis yksmas gali bi i pa adin as zmoniy Zodzio p eciza imu, a ba ikslinimu. Jis isada y a nei8 engiamas, kai enka moksli8kajai e minijai skolin is zodziy i pap as os Zmoniy kalbos, nes Sioji pas a oji niekados nepa- sizymi uo ikslumu, ku io gali eikalau i mokslo ikslai. Zodiio iks- lumo s oka ak inai pa odo ai, kad sa oka, ku i gliidi jo pag inde, né a sqmoningai nus a y a alpos bei isos a z ilgiu. Jei, pa yzdziui, zmonés a oja Zod ,,gy ulys”, ai jie daZniausiai neiSsiduoda saskai- os, kokios Zymés suda o gy ulio sa okos alpa i a i inkamai kokie indi idai a ba ne isys gali bi i Si uo ZodzZiu ei8kiami. Tiesa, kiek- ienas, kas i ia gy ulio Zodj, maziau a daugiau ai8kiai nusimano, kad gy ulio sa okoje aip a Siaip y a gy ybés zymé, be uZ a nela- in as Zmogus e ai kada galés nus a y i, kokiy da y a Zymiy gy ulio sa okoje Salia gy ybés zymés. Jei okiy zymiy apsk i ai nep ipazinsi- me, ai uome u ésime ,gy ulio” Zodj aiky i ne augmenims, nes augmenys am ik a p asme pasizymi gy ybe, bi en augamaja. Jei, a i k& iai, Salia gy ybés Zymés a’ysime ben iena da ki a zyme, u ésime a i inkamai susiau in i ,,gy ulio” Zodzio eik’me, -y. aiky- iji siau esniam daik y plo ui. Pasi odo, kad okia zymé y a juslingu- mas (sensibili as), ku is i neleidzia aiky i ,,gy ulio” zodzio augme- nims, nes jis u i bi i ap ibo as juslingos gy ybés plo u. Tokiu badu gauname, kad ,,gy ulio” Zodis é a aiky inas ik en, ku sueina k i- on gy ybé i juslingumas”'. Taigi e miniza imas pi miausia y a su- sijes su ZodZio eks ensijos i in ensijos ikslinimu. Vienose mokslo s i yse e miny ki imas e miniza imo bidu y a labai daZnas ei8kinys, o ki ose — e as. Pa yzdziui, bo anikos, zoolo- gijos, Zemdi bys és, gy ulininkys és, me eo ologijos i ki y s iéiy e - minijoje y a begalé e minizuo y bend inés kalbos i a miy Zodziy, chemijos, kompiu e ijos, as onomijos e minijoje jy labai nedaug. Te minizacija y a d ilypis p ocesas: ienu a eju e minizuojami bend inés kalbos i a miy Zodziai, o ki u a eju — g e imy s iciy e - minai. Pas a asis eiskinys adinamas ans e minizacija. Deja, daz- nai sunku pasaky i, a ku is no s e minas y a ans e minizuo as miisy kalboje. Dauguma okiy e miny y a a p au iniai e iniai. Pa yzdziui, in o ma ikos e minas A eipinys, ku io angli8ki a i ikme- nys y a call(ing), call-in ix e ch(ing), g eiiausiai y a i8 e s as i8 u- sisko e mino o6pamexue, nes g ama inio k eipinio angli8ki a i ik- menys y a allocu ion i add ess. Ma ema ikos e minas papildinys (aibés i jos poaibio ski umas) eikiausiai y a a si adgs be g ama i- kos e mino papildinys i akos, o is e s as i8 ki y kalby a i inkamy e miny (plg. angly complemen , usy ZomomHexne i k .) 1§alkauskis S. Ras ai. V., 1991. T. 2. P. 24-25. Ta mése, aip pa ka ais i bend inéje kalboje, uo paciu Zodziu daznai adinami isiSkai ski ingi dalykai. Pa yzdziui, Zodziu gu g2- dis Lie u oje y a adin i ben keli augalai: miskinis skudu is (Ange- lica sil es is), ais iné S en aga s é (A changelica o icinalis), ass- unis liubys as (Le is icum o icinale), pap as oji ga s a (Aegopo- dium podag a ia), nuodingoji nuokana (Cicu a i osa), démé oji mau- da (Conium macula um) i k . Bo anikai, augaly sis ema ikos e mi- nijoje e miniza e §] Zodj, juo adina ik ieng augala — Chae ophyl- Jum. Jis p iklauso ské iniy (Umbelli e ae) augaly eimai. Vienodos eks ensijos absoliu ieji sinonimai e minijoje gali pa- i s i hiponimais i hipe onimais. Pa yzdziui, Zodziu siksnys miisy a mése i bend inéje kalboje adin as be koks sik’nospa nis, a- Giau zoologijos sis ema ikos e minijoje is Zodis a ojamas ik kai ku iomis igims pa adin i, kaip an ai: ély asis siksnys (Ep esicus se o inus), plg. angly Se o ine ba , usy no3qHuii KoxaH’, Siau inis siksnys (Epi esicus nilssoni), plg. angly No he n ba , usy cesepHsii KoxaH". Tas pa s y a a si ike i su Zodziu pliksnys. J. Ba ono Zodyne Siuo Zodziu adinamas SikSnospa nis apsk i ai, 0 zoologijos sis ema- ikos e minologijoje asime ik i8inj e mina d ispal is pliksnys (Vespe ilio mu inus), plg. angly Pa icolo ed ba , usy AByxXUBeTHEL xoxan'. Siuo a eju Zodis siksnospa nis y a e minizuo as ik bu iui pa adin i. Te miny a kybos da be daZnokai pasi aiko i nelabai ykusiy Zodziy e minizacijos a ejy. Pa yzdziui, hid o echnikos e minijoje Giu kSlés idinei daliai pa adin i mégin a e minizuo i Zodj b anduolys (Ciu kslés b anduolys). Cia jau daug ge iau ik y Zodis se dis (C u ks- Jés Se dis). Gy uliy ana omijos e minijoje ne inka Zodis eidas (ka - és eidas). Zemés ukio e minijoje a gu bau galima kalbé i apie kuku izy Siaudus, dobily siena’ i . . De e minizacija — e miny i imas pap as ais Zodziais — pasizy- 2 Lie u os auna. Zinduoliai. V., 1988. T. 1. P. 84. 3 Ten pa . P. 87 “Ten pa . P89. SAnskai is V,Kilas M. Rusy-lie u iy kalby Zemés dkio e miny Zodynas. V., 1971. P. 259, 275. 6 mi uo, kad de e miniza esis e minas nei8nyks a, be ik iSleidzia nauja a zala (pap as a Zodj) ki oje a osenos s i yje. An ai izik geologijos e minas epicen as j a dija eiskinio, yks an¢io i Ze- més pa i Siaus a po juo, cen o p ojekcija j Zemés pa i siy, o de e - minologizuo as Zodis epicen as pa adina be kokiy socialiniy j ykiy e pe a (p z., me amumy epicen as). Snekamojoje kalboje ypa¢ daz- nai a ojami de e minizuo i izikos i echnikos e minai, p z.: ka- lib as, spek as, apa a as, blokas, impulsas, mechanizmas, in is i k . Taiau de e minizacijai yk i eikalingos am ik os sqlygos, bi- en : 1) e minas u i bi i pla¢iai papli es i Zinomas ne ik specialis- ams; 2) kai ku ios e mino i de e minizuo o Zodzio semos u i su- ap i.