Terminizacija ir determinizacija
Full text
TERMINOLOGIAS
PROBLEMOS
Kazimie -
as GAIVENIS
TERMINACIÃO
IR
DETERMINIAÇÃO
Te minização
-
Zodziy i imas
e minais,
de e minização
0
e my e imas
—
p os ais
Zodziais.
Sie p ocessos um
du
do ou o di e em
p incipalmen e no
que o p imei o
pode bi i
egulado, o
segundo
au oiminis,
não eguliuojamo.
Te minização
jy
daznai keicia
zodziy g ama inj
leksinj pobidj:
o
pakin a e miny
—
junglumas,
algumas
g ama inés
peculia ybés,
sinonimijas,
an onimijas
ySiai k .
i
i
Pa yzdziui,
bend inés
língua zodis
d uska não
em
mui osiskai -
os, suas
daZniausi
0
i8iniai
denominais
são dois:
pasa iné
algomoji
d uska.
i
Enquan o u
e minolog-
ia química
Zodis
d uskos
j a dija
cheminiy
junginiy
classe,
y.
c is alines
medZiagas,
u inéias
joning
s uk i a.
Chemijoje
saluskos
pode bi i
no maliosios,
iigS¢iosios,
bazinés,
d igubosios
k .
i
Também pode
bi i
ienaskai iniy
iSiniy e my
i
su
Zodziu
saluska,
p z. :
Salka
Be ole -
o, salka
Glaube io,
d uscioji-
ka
i
k .
Ou el
ou o
exemplo.
Simples o
Zodzio
si/uma
an onimo
é Zodis
sal is,
o
e mo
si/uma
an onimo
não em,
pois
Zodis
Sa is/ em
e minologia
ísica é
ne e minizuo o.
,Saléio sq okos
isicos
e minijoje i8 is
né a.
Te minização
S.
Salkauskis
adino
,,Z0dzio
p eciza imu.
Ele a-
8é:
,,Mades a-
men e
depoimen o so e
Zodis,
en ando
j
moksliSkajq
e minija
en ão, kai
Si amui
assun o
eleca só
p ecisam-
en e
es abele-
ce alpa
e isa
aquela
sq okos,
que gliidi
pag inde.
jo
Si as
e minologico
yksma pode
bi i chamado
zmoniy
Zodzio
p eciza im,
ou
p ecisinimu.
Ele é semp e
nei8 ido,
quando emca
moksli8kajai
e miniai
emp in is
zodziy
simplesos
Zmoniy
i
idiomas, pois
Sioji
úl imoji
niekadas
não
nepasizy-
mi naquele
p ecisão,
do qual
pode
exigi
obje i os
da ciência.
A al a de
p ecisão
do Zodiio
acinai
mos a
isso, que
sa oka,
que gliidi
pag inde,
né a
sqmoningai
jo
alpos e
isos
a z ilgiu
de e mina-
da.
Jei,
exemplozi-
ui, zmonés
a oja
Zod
,,ji ulys, é
eles daZ
mais
neiSsiduoda
saskai os,
quais
Zymés
cons i ui
animalio
sa okos
capacidade
i
espec i a-
men e
quaisquie
indi íduos
ou mesmo
isys pode
bi i
Si uo
ZodzZiu
ei8kiami.
É
e dade,
chacun,
que i ia
animaisu-
lio
Zodj,
maziau
a
mais
ai8kiai
nasimam
que
animal
sa okoje
assim
a
Siaip é
gy ybés
zymé,
mas
uZ a
não in -
as
Zmogus
a amen-
e quando
galés
de e min-
a , kokiy
ainda são
Zymiy
gy ulio
sa okoje
Salia
gy ybés
zymés.
Se okiy
zymiy em
ge al
não ipazinsi-
mos, isso
en ão
u ésime
, i ulio
Zodj
aplica
mesmo
egemenin-
s, po que
egmenins
num ce o
sen ido
passeim
idabe,
bi en
augamaja.
Jei, a i k& iai,
Salia gy ybés
Zymés
açamos
pelo menos
uma mais
ou a
zyme,
e éssem-
os
adequadam-
en e nos
ajus a ,, i ulio
Zodzio
p ecisa-
mosme, -y.
aplica jiam
es eu esn-
iam daik y
ampla.
Acon ece
que al
zymé é
juslingu-
mas
(sensibili as)
que não
i
p e ê aplica
,,gy ulio
zodzio
egmeni-
ms,
po que
ele em
bi i
limi ado
juslingos
gy ybés
plo u.
Assim
am
ob emos
que
,,j ulio
Zodis é a
aplicy ín só
onde se une
k i on gy ybé
juslingumas'.
i
En ão
e miniza imas
p imei o é
elaciones
su
ZodZio
ex ensões
i
in ensidade
p ecisinimu.
Em algumas
á eas da
ciência
e miny
ki imas
e minizamen-
o bidu é mui o
daZnas
ei8kinys, em
ou as
a oas.
o
—
Pa yzdziui,
bo anikos,
zoologijos,
Zemdi bys és,
gy ulininkys és,
me eo ologijos
ki y s iéiy
i
e minijoje
es á begalé
e minizuo y
bend inés
idiomas a miy
i
Zodziy,
química,
compu ação,
as onomía
e minijoje
jy
mui o nedaug.
Te minização é
d ilypis
p ocesso: um
caso
e miniziados
bend inés
idiomas a miy
i
Zodziai,
o
no ou o
caso
—
g e imy
s iciy
e minai.
O úl imo eiskinys é
chamado
ans e minização.
In elizmen e, daznai
é di ícil dize , qual
que seja o e mo é
ans e minizuo o
miisy em linguagem.
a
A maio ia
okiy
e miny são
in e naciona-
is alências.
Pa yzziui,
in o má ica
e m
A eipinys,
cujo angli8ki
co espond-
menis é
call(ing),
call-in
e ch(ing),
g eiiausiai é
i8 e s as
ix
usisko
e mo
o6pamexue,
pois
i8
g ama inio
k eipini
angli8ki
co espond-
menis é
allocu ion
add ess.
Te mo
Ma emá ico
suplemen in-
ys
i
(aibés sua
i
poaibio
di e ença)
p o a elm-
en e é
su gadgs
e mo
be
g amá ico
suplemen -
inys i akos,
is e s as
ki y kalby
o
co espon-
i8
amy
e miny
(plg.
angly
complemen ,
usy
ZomHexne
i
k .)
1§alkauskis
S.
Ras ai.
V,
1991.
T.
2.
P.
24-25.
Ta mése,
ambém às
ezes
bend inéje
i
em língua,
no
mesmociu
Zodziu
daznai
chamam
odosSkai
di e en es
coisas.
Pa yzdui,
Zodziu
gu g2dis
exis em na
Li uânia
nomeados pelo
menos á ias
plan as:
miskinis
skudu is
(Angelica
sil es is),
ais iné
S en aga s é
(A changelica
o icinalis),
ass unis
liubys as
(Le is icum
o icinale),
p p oji
ga s a
(Aegopodium
podag a ia),
eningoji
nuokana
(Cicu a
i osa),
démé oji mau-
da
(Conium
macula um)
i
k .
Bo anikai,
plan asy
sis ema ikos
e minijoje
e miniza e
§]
Zodj,
nele
chama-se
só ieng
plan a
—
Chae ophyl-
Jum.
Ele pe ence
ské iniy
(Umbelli e ae)
plan a eimai.
Uma ex ensão
absolu ieji
sinónimai
e minijoje
pode pai s i
hiponimais
hipe onimais.
Pa yzdziui,
Zodziu
i
siksnys miisy
a mése
bend inéje na
língua comum
chamado
qualque
i
siknospa nis,
a-
Giau
zoologijos
sis ema ikos
e minijoje
is
Zodisamo só
po algumas
igims
u ilizados
nomea ,
como an ai:
ély asis
siksnys
(Ep esicus
se o inus),
plg.
angly
Se o ine
ba , usy
no3qHuii
KoxaH,
Siau inis
siksnys
(Epi esicus
nilssoni),
plg.
angly
No he n
ba , usy
cesepHsii
KoxaH'.
O mesmo
é
acon eci-
ke
i
su
Zodziu
pliksnys.
J.
Ba ono
Zodyne
Siuo
Zodziu chama-se
SikSnospa nis
apsk i ai,
zoologijos
0
sis ema ikos
e minologijoje
asime só i8inj
e mina
d iscol is
pliksnys
(Vespe ilio
mu inus), plg.
angly
Pa icolo ed
ba , usy
AByxXUBeTHEL
xoxan'.
Siuo caso
Zodis
siksnospa nis é
e minizuo o
só bu iui
chama .
Te miny
manequbos no
abalho
daZnokai
pasi aiko
nelabai ykusiy
Zodziy
i
e minizacijos
casosjy.
Pa yzdziui,
hid o echnikos
e minijoje
Giu kSlés
in e nie pa e
denominin i
mégin a
e minizuo i
Zodj
b anduolys
(Ciu kslés
b anduolys).
Cia já
mui o
melho
ik y
Zodis
se dis
(C u ks-
Jés
Se dis).
Gy uliy
ana omijos
e minijoje
não adequado
Zodis
eido
(ka és
eidas).
Zemés ukio
e minijoje
ba gu bau
pode
ala é i
sob e
kuku izy
Siaudus,
dobily
siena . .
i
De e minização
—
e miny
i imas
p os ais
Zodziais pasizy-
—
2
auna
Li uânia.
Zinduóis.
V,
1988.
T.
1.
P.
84.
3 Lá
mesmo.
P.
87
Ten pa .
P89.
SAnskai is
V,Kilas
M.
Rusy-lie u iy
kalby
Zemés
dkio
e miny
Zodynas.
V,
1971.
P.
259,
275.
6
mi pelo,
que
de e min-
iza esis
e minos
nei8nyks-
a, mas
só
iSleidzia
no a
a zala
(pa as a
Zodj)
nou a
á ea
a osen-
os. Thus o
e mo da
ísica
geologia
epicen -
as
j a dija
eiskinio,
yks an¢-
io i
Zemés
pa i Sia-
us ou sob
ele,
cen o
p ojecç-
ão j
Zemés
pa i siy,
a
de e min-
ologizado
Zodis
epicen -
as
denomina
be kokiy
socialiniy
j ykiy
e pe a
(p z.,
me amu-
my
epicen -
as).
Snakamo-
joje
alboje
ypa¢
daznai
u ilizados
de e min-
izua
ísica e
écnica
e mos,
exemplo:
calib e,
espec a,
apa a o,
blocas,
impulso,
mechaniz-
ma,
in is i
k . Taiau
de e min-
ização
o
necessá -
ia ce as
sqlygos,
bi en : 1)
o e mo
em
bi i¢ia
wlha
zinoma -
es e não
só pa a
especiali-
s as; 2)
algumas
e mo e
de e min-
izuo o
Zodzio
semos
em que
coincidi .