scieee Open visual document viewer

Terminizacija ir determinizacija

Kazimieras Gaivenis

Full text

TERMINOLOGIAS PROBLEMOS Kazimie - as GAIVENIS TERMINACIÃO IR DETERMINIAÇÃO Te minização - Zodziy i imas e minais, de e minização 0 e my e imas — p os ais Zodziais. Sie p ocessos um du do ou o di e em p incipalmen e no que o p imei o pode bi i egulado, o segundo au oiminis, não eguliuojamo. Te minização jy daznai keicia zodziy g ama inj leksinj pobidj: o pakin a e miny — junglumas, algumas g ama inés peculia ybés, sinonimijas, an onimijas ySiai k . i i Pa yzdziui, bend inés língua zodis d uska não em mui osiskai - os, suas daZniausi 0 i8iniai denominais são dois: pasa iné algomoji d uska. i Enquan o u e minolog- ia química Zodis d uskos j a dija cheminiy junginiy classe, y. c is alines medZiagas, u inéias joning s uk i a. Chemijoje saluskos pode bi i no maliosios, iigS¢iosios, bazinés, d igubosios k . i Também pode bi i ienaskai iniy iSiniy e my i su Zodziu saluska, p z. : Salka Be ole - o, salka Glaube io, d uscioji- ka i k . Ou el ou o exemplo. Simples o Zodzio si/uma an onimo é Zodis sal is, o e mo si/uma an onimo não em, pois Zodis Sa is/ em e minologia ísica é ne e minizuo o. ,Saléio sq okos isicos e minijoje i8 is né a. Te minização S. Salkauskis adino ,,Z0dzio p eciza imu. Ele a- 8é: ,,Mades a- men e depoimen o so e Zodis, en ando j moksliSkajq e minija en ão, kai Si amui assun o eleca só p ecisam- en e es abele- ce alpa e isa aquela sq okos, que gliidi pag inde. jo Si as e minologico yksma pode bi i chamado zmoniy Zodzio p eciza im, ou p ecisinimu. Ele é semp e nei8 ido, quando emca moksli8kajai e miniai emp in is zodziy simplesos Zmoniy i idiomas, pois Sioji úl imoji niekadas não nepasizy- mi naquele p ecisão, do qual pode exigi obje i os da ciência. A al a de p ecisão do Zodiio acinai mos a isso, que sa oka, que gliidi pag inde, né a sqmoningai jo alpos e isos a z ilgiu de e mina- da. Jei, exemplozi- ui, zmonés a oja Zod ,,ji ulys, é eles daZ mais neiSsiduoda saskai os, quais Zymés cons i ui animalio sa okos capacidade i espec i a- men e quaisquie indi íduos ou mesmo isys pode bi i Si uo ZodzZiu ei8kiami. É e dade, chacun, que i ia animaisu- lio Zodj, maziau a mais ai8kiai nasimam que animal sa okoje assim a Siaip é gy ybés zymé, mas uZ a não in - as Zmogus a amen- e quando galés de e min- a , kokiy ainda são Zymiy gy ulio sa okoje Salia gy ybés zymés. Se okiy zymiy em ge al não ipazinsi- mos, isso en ão u ésime , i ulio Zodj aplica mesmo egemenin- s, po que egmenins num ce o sen ido passeim idabe, bi en augamaja. Jei, a i k& iai, Salia gy ybés Zymés açamos pelo menos uma mais ou a zyme, e éssem- os adequadam- en e nos ajus a ,, i ulio Zodzio p ecisa- mosme, -y. aplica jiam es eu esn- iam daik y ampla. Acon ece que al zymé é juslingu- mas (sensibili as) que não i p e ê aplica ,,gy ulio zodzio egmeni- ms, po que ele em bi i limi ado juslingos gy ybés plo u. Assim am ob emos que ,,j ulio Zodis é a aplicy ín só onde se une k i on gy ybé juslingumas'. i En ão e miniza imas p imei o é elaciones su ZodZio ex ensões i in ensidade p ecisinimu. Em algumas á eas da ciência e miny ki imas e minizamen- o bidu é mui o daZnas ei8kinys, em ou as a oas. o — Pa yzdziui, bo anikos, zoologijos, Zemdi bys és, gy ulininkys és, me eo ologijos ki y s iéiy i e minijoje es á begalé e minizuo y bend inés idiomas a miy i Zodziy, química, compu ação, as onomía e minijoje jy mui o nedaug. Te minização é d ilypis p ocesso: um caso e miniziados bend inés idiomas a miy i Zodziai, o no ou o caso — g e imy s iciy e minai. O úl imo eiskinys é chamado ans e minização. In elizmen e, daznai é di ícil dize , qual que seja o e mo é ans e minizuo o miisy em linguagem. a A maio ia okiy e miny são in e naciona- is alências. Pa yzziui, in o má ica e m A eipinys, cujo angli8ki co espond- menis é call(ing), call-in e ch(ing), g eiiausiai é i8 e s as ix usisko e mo o6pamexue, pois i8 g ama inio k eipini angli8ki co espond- menis é allocu ion add ess. Te mo Ma emá ico suplemen in- ys i (aibés sua i poaibio di e ença) p o a elm- en e é su gadgs e mo be g amá ico suplemen - inys i akos, is e s as ki y kalby o co espon- i8 amy e miny (plg. angly complemen , usy ZomHexne i k .) 1§alkauskis S. Ras ai. V, 1991. T. 2. P. 24-25. Ta mése, ambém às ezes bend inéje i em língua, no mesmociu Zodziu daznai chamam odosSkai di e en es coisas. Pa yzdui, Zodziu gu g2dis exis em na Li uânia nomeados pelo menos á ias plan as: miskinis skudu is (Angelica sil es is), ais iné S en aga s é (A changelica o icinalis), ass unis liubys as (Le is icum o icinale), p p oji ga s a (Aegopodium podag a ia), eningoji nuokana (Cicu a i osa), démé oji mau- da (Conium macula um) i k . Bo anikai, plan asy sis ema ikos e minijoje e miniza e §] Zodj, nele chama-se só ieng plan a — Chae ophyl- Jum. Ele pe ence ské iniy (Umbelli e ae) plan a eimai. Uma ex ensão absolu ieji sinónimai e minijoje pode pai s i hiponimais hipe onimais. Pa yzdziui, Zodziu i siksnys miisy a mése bend inéje na língua comum chamado qualque i siknospa nis, a- Giau zoologijos sis ema ikos e minijoje is Zodisamo só po algumas igims u ilizados nomea , como an ai: ély asis siksnys (Ep esicus se o inus), plg. angly Se o ine ba , usy no3qHuii KoxaH, Siau inis siksnys (Epi esicus nilssoni), plg. angly No he n ba , usy cesepHsii KoxaH'. O mesmo é acon eci- ke i su Zodziu pliksnys. J. Ba ono Zodyne Siuo Zodziu chama-se SikSnospa nis apsk i ai, zoologijos 0 sis ema ikos e minologijoje asime só i8inj e mina d iscol is pliksnys (Vespe ilio mu inus), plg. angly Pa icolo ed ba , usy AByxXUBeTHEL xoxan'. Siuo caso Zodis siksnospa nis é e minizuo o só bu iui chama . Te miny manequbos no abalho daZnokai pasi aiko nelabai ykusiy Zodziy i e minizacijos casosjy. Pa yzdziui, hid o echnikos e minijoje Giu kSlés in e nie pa e denominin i mégin a e minizuo i Zodj b anduolys (Ciu kslés b anduolys). Cia já mui o melho ik y Zodis se dis (C u ks- Jés Se dis). Gy uliy ana omijos e minijoje não adequado Zodis eido (ka és eidas). Zemés ukio e minijoje ba gu bau pode ala é i sob e kuku izy Siaudus, dobily siena . . i De e minização — e miny i imas p os ais Zodziais pasizy- — 2 auna Li uânia. Zinduóis. V, 1988. T. 1. P. 84. 3 Lá mesmo. P. 87 Ten pa . P89. SAnskai is V,Kilas M. Rusy-lie u iy kalby Zemés dkio e miny Zodynas. V, 1971. P. 259, 275. 6 mi pelo, que de e min- iza esis e minos nei8nyks- a, mas só iSleidzia no a a zala (pa as a Zodj) nou a á ea a osen- os. Thus o e mo da ísica geologia epicen - as j a dija eiskinio, yks an¢- io i Zemés pa i Sia- us ou sob ele, cen o p ojecç- ão j Zemés pa i siy, a de e min- ologizado Zodis epicen - as denomina be kokiy socialiniy j ykiy e pe a (p z., me amu- my epicen - as). Snakamo- joje alboje ypa¢ daznai u ilizados de e min- izua ísica e écnica e mos, exemplo: calib e, espec a, apa a o, blocas, impulso, mechaniz- ma, in is i k . Taiau de e min- ização o necessá - ia ce as sqlygos, bi en : 1) o e mo em bi i¢ia wlha zinoma - es e não só pa a especiali- s as; 2) algumas e mo e de e min- izuo o Zodzio semos em que coincidi .