scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Author: Stasys Keinys
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/726/817
PRAEITIES AIDAI
S asys KEINYS
Li ui 4 kalb
os
ins i u o
PR. SKARDZTAUS
SRITIES
TERMINOLOGIJOS FAKELA SKARDZTAUS TERMINOLOGIJOS FAKELA SKARDZTAUS TERMINOLOGIAJOS SKARDZTAUS TERMINOLOGIAJOS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARD
IR JOS
REICSME
XIX a.
gale e ypad po p imei os is XX a.
de5im medius o am dedami
p esen esinds lie u iq e minologijas
undamen a.
{ ai iq s idiq e minus k d, a kd ou de aco do bend ines linguagem
equisi os a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios
nãoideles, mas mui o da b5dios, didZiqja pa e nesa anaudi5kos,
líde , mas e didZiausias abalhinkas oi J. Jablonskis.
nau os asun os a siddjusios bend ijos não só ik epejas e espi i ual
Nãoa iscien inai logo
após Sio lie u iq
kalbo y os clássico
mo e seu coleZygis
J. Baldikonis a56:
,,Mlsq escolas his o ijoj Jablonskio nome u es
amZinai pasilik i. Juk ele p imei o lhe da 6 ne ilc ai
lie u iq idioma g ama ik4 e skai mus, ele da e lhe e
ki q предметq e minus"l. J. Jablonskis com seus
S iesuoliais ge aos es abelecd e e minologijas
da bq k yp i, nuldmd o da bo a k4 bei bldus, ku iq
a leas Zymesnieji Sio ba o da bininkai laikosi iS
esmes a é Siol.
Thd edio de5im medio
gale p adei da b4 aos
den ios albincos
s ojusios no os,
P . Ska dZiui. A. Saliui e ou os não e o
dd i p esen esinds lie u iq
e minologijas pama q, nem eo iniq,
nem p ak iniq2.
Aqueles undamen os i5 esmds o am padd i. No a ez oi
uma co oika po co oika edi ício paje gs i e minologia
pa edes. Di bandiqjq gos be isso, e os isq não didelds,
padios pi ma uZsidmusios ou os abalhosis, ad ik6 is, que
abalho i e i q nd não oi como. Em ques ões eó icas
de e minologia anuome p incipalmen e in e ess6josi
ilóso o l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a5 ai. Kaunas,
1933. T.2. P. VII.
2
Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius -
cien is as e bend inds língua
ugdy ojas
P anias Ska dZius /
- bend inds eó ico da
linguagem e ugdy ojas:
Semina o ezds.
Vilnius, 1999. P. 5, onde se a i ma
que,,Ska dZius ajudou os oama us eó icos do
a amen o e minio".
69
S . Sakauskis, além disso,
u djgs e dideliq p ak iniq
sumanymq, que, po apy , e
nu aukd g aLiai isi a y 4
eo ing sua e minologia
eiki4.
O mui os ki q e ldjamu empo abalhou
Siokia okip ak ini e minologijas da b4.
okiq isq p ima p acos da bininkq eike q
dedica e P . Ska dZiq.
Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius nascido
Li uânia oi pladiai é p imei o6sios
cujo Sim osios me ind:s ecen emen e na
ge açãoos kalbininkas. Ele ainda e e, que e
pob pamind os, ginds bei pojablonskinds
b e emen e, pabl ii discipiniu q d iejq
Zymiausiq d ide5im o amZiaus p adZios
(e não só ela) kalbininkq, não um a h ilgiu pelniusiq
a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq Slo g, e J.
Jablonskiu a é p ipaZis amas bend ines hono ingas
padios linguagem 6 o nome iei sim, isso, ma y ,
jun o e daquela linguagem e minologias d o
ga be).
Rlpes ingo e o, po que é J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius
jun o com A. Saliu (1902-1972) oi pasiqs as baig i mokslq iVokie ij4,
e i5 en abudu após alguns me q dak a uo i g iZo gs i seu bu usiq
kauni5kiq p o esso iq da bq. K. Buga en ão já kele 4 me q ilsdjosi
Vy au o p osp o sepá ios, logo5pa ies Angelas oi soiedado e q
padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui. Si aip mui o apidamen e
jo ens apsuk iems a i eko nemala pa e elioniq a y q da bq,
com homens jais e kalbind e minologijas puse.
ba o
P adZioje que maio exemplo
se á bu gs K. B[ga, embo a, como
ainda pasa$ ina, P . Ska dZiui
ele mesmo add, ap oximiau
comunicou com J. Jablonskiu3.
Ainda na sua Alemanha
aindaes udando ai uos nos
p imei os a igos de língua ele
ai"kiai en d segui",Kalbos i
seno es" a-
Sy ojo além disso, p addjo pe5io i,
Tokiq pape5iojimq (ne is
p adZiq pddomis, i5 nãoindando nome,
alguns alguns J. Jablonskio sen ícios,
paka ojamq) ilgokai ne engd
isso já desde K. B gos ski damasis.
P . Tie peiojimai,
disc epamen e, em
Ska dZius.
luga es mesmo seu
i 5enybes odymais
(pab eZimai, J. Jablonskis lhe nusileidgs) e ago a,
que p óp io
depois 60-70 me q, nãoapa ece nem su icien e
pag ls i, nem empo e luga Juolab que mesmo
pe5io ojas, nem dize .
b damas jo ens, nem
pagy engs, nea odo
bend ines bu gs
esc upuloso kal Ska dZius
Vilnius,1997. "1.2.P. L6.
P . Rink iniai a5 ai.
70
bososenos
i umo e
o necimen o
menos
unidade ou pelo
se ge ojas paisy ojas.
P isid6 i ao abalho de e minologia P . Ska dZiui
se á ekg ainda es udando Li uane uni e si e e (dia
mokesi desde 1923 m. ou ens a é
7925 m. lapk idio mdn. isso
).
sua ocasião
Sob e
se yniasde5im penkmedio
,,Aidq" L:u nale
publicado no
a igo e
,,Mano g a a ele
abalho"
mesmo a5d
assim:,,<...> d uge com
Jablonskiu ele [J.
- S . K.] di bau e minologias ku i pas komisijoje,
ela susi unkha a e à qual aS sek e o ia au, i dliau
komisijoje, liga i aZiuodamas i uZsieni"a. Vdliau,
ku ilaik4 jun age com ele ainda di bau aybos
ke i ajame de5im me yje, já pos J. Jablonskio
mo e,1935 m. subu oje Li u iq language
d augijoje.
P .
Ska dZius ado a o à secção de Te minologia. Como is o i5 ano me o
,,Gim osios kalbos"
laik ab yje pa eik
p aneq5imq, a
sekcija s a s d
p o . S . Salkauskio
pa eng o
Zodyno
,,Bend oji iloso ijas e minija" e minus, ambém
espo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq e ea o
e minq pluo5 us. Dece o, o maio Z
Sios secção abalho oi,,Bend oji
iloso ijas e minija", onde ai5kiai
ma 5 i i5manandiq kalbininkq
ina5as. po je, Thi, é di o já p meio
Zodyno
,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u
imp uddinadas iloso ines
[=lilo o ijos - S . K] e minijos
conside a imas, e p idmimas
i5 aisymas, complemen ymas é
e ec uusi Lie u iq Kalbos D augijos
p imei o s ambês abalho, ku iy a
(LKD) Te minologijos Sekcija (TS),
suda y a i5 pi mininko doc.
P . Ska dZiaus, sec e á io A. Vaidiulaidio e na iq: Zodyno edi o á io J.
Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio e p o .
S . Salkauskio. sp gs i i5 o, Kokio g andeza e a aquele abalho,
Além disso, como lá mesmo passa a, à Zodyno p epa ação no as,
conselimais si ilymais A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, é p isidejg
possí el que lhe oi a ibuída po 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5.
p ela as yskupas M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J.
Vabalas-Gudai is e dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o
a
dedamus e minus que Siaip isam
,,e já se
es o çou
mui o a aini
pa a
melho á-lo"6.
a
Lá
mesmo.
5
Salkauskis S .
Vilnius, Ten
Ra5 ai. 1991. T 2.P.726.
6
oa . P. 21.
71
,,Bend oji
iloso ijas
emba caienas
melho esq kq
en euka io
e minija" é
e minq esmds
Zodynq, i5 consumido os mais impo an es
odo ago a i-
nds bend ines de linguagem de p o isão
eikalhos.
O isso é o
maio Z
abalho
adinap ip-
aZinimo i odymas.
Sio Tai,
que não mojo in e nacionalino e mo, odos, aki aizd1iai es emunija
Zodyne
engdjq siekim4 g ynin i adiau isso an o mais inclusi e
ne a um
abe amen e kalb4, benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu his ó ia da
p es ação da língua pai ikinamai os ada, que odos5kai ne eis s
i5 eik5 i odo isso (a esan isso), é possí el i5 eik5 i não udo o que
são aqueles ano mono e p esen eis Zmonds (beje, ambém e
epeiki4 en a . Zodynas, sem dú ida, indica os chamados pu is inos
kalbininkai), que mui as ezes a i m lie u iq alboje não sendo como
não pasakoma ais,, a u iniais" ou a é que isso não i a dijimais
( albos g yninamuosius)
engdjq eius.
Kalbamu
isideme inas
a Z ilgiu e
ealmen e mui o idomus é e po
35q desde,,Bend osios iloso ijos e minijos"
apa ição de eikagoe 1973 m. i5leis as P .
Ska dZiaus Zodynas
,,Li u i5ki in e nacionaliniq ZodZiq co espondemens". Sio abalho
que,,Zmoi ade co e amen e a5oma, nds, mokdami equi amas
es anhas línguas e susipaZing com co esponden es ilhas
consumi sulie u in q Lodi q, que asociaciniu b du daZnai já
di e encia do co espondamq in e nacionaliniq pakaLiq. Si p á ica
in e nacionaline e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg
ypad obse ada s e u , onde i5ei iai iSmok om we imomis línguas
daZnai melho e iasi, do que seus na i osos, ypad cuja no s
specialybds campo"T. ie5ko i lie u i5kq
Ai, ai! Não desejimas usa e ypad pakai alq mui o bldingas não só,
como a5o P . Ska dZius, i5ei iams, mas e pelo menos nemaLai
pa iai eikliqjq padios Li uânia ciência, echnikos, ikybos,
poli ikos e k . s idiq Zmoniq. E dia às ezes mesmo longokai em que
i inci i i não somen e4 isi ici usi,, a p au inink4", que Li u i5kas
e mo, se lhe não inclinada já em di ei og se u ilizado pi mybd,
pelo menos
Salia o emp in o,
in e nacional,
mesmo não
mui as ezes oda e mo.
,,Lie u i5kq
in e nacionaliniq
Zodyne maZdaug iks andio in e nacionaliniq
LodLi4a i ikmenq" ap esen ada
L,odli 4 lie u i5ki con o midademenys. NemaZa pa e
jq é bem já de mais empo comun ines lingua
a osenoje paZis-
7
Ska dZius P . Rink iniai
a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437.
12
ami nauj ad a ai ou mesmo
gy osios kalbos LodLia| p z.:
abai i as - gaub as, abscisas
abs ine icija
- pulinys, - blai ybe,
abs akcija - a saja,
abzdcas e k . Ths Zodynas,
pelo qual, sem dú ida, ambém
- pa ág a o a padd i g ynin i lie u iq
siek-
kalb4, é mui o galo impo an e XX a.
emá ica lie u iq lingua, onde mui o
adinamq in e pau iniais ZodZiais.
usada demasieg pelo i ai aus skoliniq,
Daba ine ga bingai subjek ine ala
skoliniais nd quan o ne maZiau é
aS q ala. pa e q skoliniq niekuo
uZ e 5 a negu anks esniq Sim mediq
amZiaus e Sio S iesuomenes y as lauk
nd a p ak boa na5esnd uZ p aei o
p adZios i5 ba ba ybes.
línguas Thd alada P .
Ska dZiaus li o, que c ia,
po exemplo, baseia-se na
,,Daba inds m4,
p epa ação edi4 lie u iq linguagem Zodyno" leidi-
Sim medio impo an e
bend ines e eikybai.
e minoi po ke i dio
Inciden almen e, como
ebd a mui o a ualinha
pala as a osenai e S .
logijas e em ge al
Salkauskio iloso ijos
publicada a é5
e minija",,,Bend oji
5e-
Siasde5im com
i 5um me q.
Após a Segunda Gue a Mundial, a sid gs EUA e não
ecebendo do lingüis a abalho, P . Ska dzius baige
biblio ekininkys ds escolas4 e logo depois começou a
abalha na p incipal os Salies biblio eca
do Cong esso
(joje i5di bo 15 me q, a é 1971 m.8).
Biblio ekininko i5scuolação e
abalho se á ldmgs pe o de 200
Zodyno a igosniq olume
biblio ekininkys es e minq
Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis
oi publicado em 1961 em "JAV
,,Gim ojoje
a i in oje kalboje"e.
ji, au o iaus
Zodliais, só es eu iam
s4 okq i a dijimai, pa eik i anglq,
p ancuzq okiediq Sunkalbq
biblio ekininkys es dd i lie u i5ki
pladiau (ne eikalams) e a ojamq
co espondmenys, alguns e mininai
glaus ai paai5kin i.
ku, pladiau ne y in6jus, b q dize , ou
P . Ska dZiaus u ilizo asi
1956 m. Na
suda y u
Li uânia I.
Kisino
i5leis u
Zodyndliu,,Bibli-
o ekind e bibliog a ind e minologija"
- quan o po Seb adali P .
Ska dZiaus inkindlio e minq
esuda o com I. Kisino Zodyndliu
coincidindo e mos, uma ou a
ou a, exemploZiui, o necida
a ininkns ka-
s4 oka P . Ska dZiaus i a dida
(ou dublikn as), an inis du oius,
conjun inis aldgas, suplemen ns e
k ., o I. Kisino Zodynelyje
- dubld as, conjun aa i o is
8
Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29
e
Imp esso
P .
ediame
,,Rink iniq
Ska dZiaus a5 q" omo
(p.3I542a)
73

=bend adu o is
- S . K.], sum es inis ca aldgas, suplemen ymas.
Dalis P . Ska dZiaus adide q e minq na Li uânia
esjnas,,ad esq li o",
biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science",
como e comple amen e nepaZis ami, puz. :
dallmenys,,callig aphic ypes", li o",
e angelynas,,e angelijq سفر ai is,,book o a el,
i ine a y", n o ai pa-ininkas
,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending
li o", oom, loon depa men " e k . Em ge al Sio inkinelio P .
e a ybos es á po ex ao dinas biblio ekininlcjbi, (pg.: cailmenys,
Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa e a Z ilgiu possí el jq
slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le ").
ide a okiq e minq, que na Li uânia e en ão, e
ago a não ne eikiami consumi , puz. : i ulas,,knygos
ou a igo an a5 e", i ulinis ldpas
nomeamen o,,, i le page" (Lie u iq kalbos i
li e a os ins i u o Te minologijos komisijos
ap o ado a o i i I. Kisino Zodyneli ide as e mas
specialis q e u ilizado). Thd Sis P . Ska dZiaus
an ai inis ldpas,jis no malmen e Sios s i es
abalhelis b[ i a aliado gale q como digesnes
i akos ne u djgs en a i as e minologias
Tiep iside i p iekininlys ds ple ojimo.
sa, galb ú ilinho ele e a
ame icano lie u iq kalbai.
NemaZai
i ai iq s idiq
(can o
mais gal
écnicas) e minq P .
Ska dZius seu linguagem es á aisgs gausios bem siulgs
p á icas assun os des inadases em a igos e
se á mdggs mesmo aze e minus negu jq ieSko i
a igosnelios. I5 jq susida d ispudis que o lbininho mais
Zmoniq (liaudies)
alboje.
Gal e del o ge oka
seu siuliniq pa e pladiau nep igijo.
uas a igos em a igosnelios O a
odandiq, como mais amplnio
e us, pode encon a naudingq
pobldZio pa a imq, e minologijas
abalho Pa yzdZiui, di b inas, c ia
k yp imi suk inas.
L940 m., uZdjus ussams,,,Gim ojoje kalboje"
espondendo i klausim4,,A i5 ik qjq
e a o inas k obalsis? ", ele aSe, que
alguns quem nei odinedamas em de dize e
a é isakin6 i usa não Juki, e obalsi, e essa
ocasião jus amen e oda ensind:
,,(...) sumaningesnieji kalbininkai seus eigims
Zmoniq lingua pa emia dados, oddl aqueles que
bend inds lingua a osens melho io, u d q
que em posi i amen e p idda -se à m[sq
seus emas no a à p es a am pob idZio ie mais
amplo-
Sai lig Siol a o asis pag is i e
isakinejamas bldas pa a esse
aze "10.
assun o pode u nemaLa Zalos Si
ai5kiai kodel pladiai dize , assun o é
mui o ai5kiai e J. Jablonskio
nebe ikgs; Siaipjau indi iduaisus e
74
espí i o bem como es ilimi men is
di a p add as ukalbos e oliução
u djo bu i mui o impo an e anuome
ambien ybemis, j4 bem iside i i gal 4 d q
p ipaZinejai.
e a uais comandin is o necybos
Thm ik y e minologijas eo ijai ski q a igosniq P . Ska dZius
n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q eo ias emaq nag inejgs,
s a s gs. Ele, pa ece, mais não siligilino I e minologias
peculia idades, aos e mos le an ados equisi os. Ques ões de
Te minologia isq p imei o ele kele, baseando-se ao comum
kalbo y os, bend inds linguagem eikybos sup a im, i. y. assim
mesmo, como e ou os idiomas no minimo emas.
Thdiau, como disse, P . Ska dZiaus a igos e a igosnelios são
p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq apibend inimq, ingq
pa a imq, s a biq e e minologia à eo ia. Tuas coisas eike q
quandoe pladiau sepa adamen e expe imen ine i.
Pojo IIo Gue a Mundial, is deSim is
mados me q i endo uZsieniuose, dia,
e yneje, P . Ska dZius ne u djo
an o i akos, quan o josbu q galejgs
u e i em ou osoki
ambien esybemis. Jus iça,joknygos,
niai e am paZis ami e
p o edybininkams do idioma, e
e minologams, jais o am u ilizadas,
lie u iq pld os, ugdymo abalhosi
adiau e minologijas p incipais
o am e ec uados jam padiam
di e amen e nãopa icipa endo,
aqueles abalhosi yko Salia
Li uânia, obse d ojo. Ele belico do
que se az dele, en epais mui o
c i 5ko, a é us aus
obse ojo aidmuo.
gal
Mas, com o
empo bdgão,
esse
c i 5kumos
p incipiZiq eso
- alguns i5 peik i Li uanininkq eikybos
no ados
signi ica i amen e
abalhos, exemploL iii,,,Daba inds
lie u iq kalbos Zodynas", dliau Tiejau oi
minimi oda a o aciai.
sa, na Li uânia desde
Se5 o de5im medio
midu io gausokai
leidZiamus e minq
Zodynus
P . Ska dZius como e negi domis
nemadiomis nuleido.
Mas nemaZai aid,
Zadin i e kel i
e minologias
i5ei ijos
es endamasis
kul [ 4. Siuo a Z ilgiu
mui o e ago a não só
impo pamokomas
i5ei iams
bios ebd a seus
comen á ios del P.
O in ai es
1958 m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas,
no eli a osenos, upoema, in oje, que anglq kalboje
ieLodLiai ei5kia k4 ou a e ddl o nepadedan ys e mesmo
obs audan S/s s e ima kul l a" comunicau i o si ly-
,,su
(del
"' Ska dZius P . Rink iniai
aS ai. 3. P.
-1.
797-798.
75
a keis i pu amen e lie u i5kais
P . Ska dZius e minais). Th p ga
elacionamen oq sepa as ou as
linguas bem jq ques ão de
pladiau i5si a 6 e minq
cons ância. Jis aSe: alguns
e minus a -
su
,,Se nós oma emos o i não assim, como se os somos ip a g ou ling
consumi , mas como os os comple amen e di e en emen e usa po
exemplo. ingleses ou ame icedos, en ão nós co a emos as elações
di e as a osena com m sq comunine e com isso bldu ai5kia
subliudi emos m sqinisusiZinojim4, e po isso mu uamen e
ap essamos e bonimos cul os es ange l Jei a pasisa inim4.
começsemos p y sak4 ou k4 embo a pana5aus consumi lig5iolinio
omano luga , isso ao mesmo empo nós didZiai apsunkinsimos isso
que sup as i isa musq lig
Siol isu , li e a l os his o ijoj ou manualdlios, oi di o con ado
sob e omanus; isso, assim azendo, nós comple amen e sem
necessidade sujun a iamos dois assun os comple amen e
di e en es, Siuo caso, apysak4 e oman4 ou I is no elg e apsakym 4.
ddl o, naquele caminho andando, a cul u a es anha nos mais
nep ia d q: ame ikiediai com anglais são ejg e oddl neimano isai de
ou as, di e en es manei as como nós, ma m[sq ei qjq keliq como
eque an adap ailq/ o anglosaksiniq. P z.
já de há mui o empo
Li uânia oi e oda ia usado d i i g e n a s,,di iguido , e seu
angli5kas cho o ou o ques o edejas", co espondência c o
n duc o ,,di igen as" é oligans mlsq konduk o iu,, aquinio
eikalq kl ejas chama-se kompozi o ium, e seu angli5cas
pali o ". Ou S ai el: mlsq kalboj já de an igamen e muzikos
equi alen e c o m p o s i o (ki diuojamas skiemuo
- -) po d a ik,, aidZiq
inkdjas". jáegalime
Não, nós já nem di igen o, nem o z i o i a u s, nem o m a n o, nem
o e I d s, nem ko m p n o e m o s, nem pam le o, nem ki q pana5iq
i5siZadd i
in e nacionaliniq s e imybiq só del o que que sua anglq ou cujoj
ou oj es animoj kalboj em e oki eik4Smg como m isq kalboj.
(...)
p
Eles odos mlsq kalboj, em um ce o já
de con inua consumi , po que eles
isigalejg adições, e oddl nós os emos
pe ei amen e se encaixam di e ini,am
p opósi o-am m isq mú uoiniam e
uni e salim susiZinojim"l1. Cia am ydia
ide a ilgoka P . Ska dZiaus a igo
,,Isso pasengs
i5 auka,
la:uLas?"
po que ago a,
po qua oq de5im mediq,
já e padioje cada mais
encon aasi mais
línguas
p ecisamen e,
Lodiiq a os-
na
Li uânia,
' Ten pa .
P.285-286.
76
nos pe e smininkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus
mine 4ja anglq ala e comple amen e nepaisandiq, que isso só
a apa ge esniam lie u iq ki s ou o en endimen o. P .
Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que isso não língas ou,
ainda ilsliau alando, klys kelis.
ple ojimo
caminho, o Sun akis
Vi endo na Amé ica, blai iau negu mui o que ago a ele qual que picilhas
elaçõesus.
e spa dias anglinamoje na Li uânia alo iza a lie u iq e anglq kalbq
P . Ska dZiaus legado é Zenklus e não se
sepa amos do bend ines lie u iq língua
o necimen os, ugdymo e ple ojimo a i idades.
E uma ez que os e mos
são mui o impo an e e
is impo ânciadjan i
sudd ind aquela pa e da
linguagem, não é di ícil
en ende , codel
e minologias emas dele
des inada i5 ies mui o ddmesio.
Recebida 1999 09 20
TIIE TERMINOLOGICAL
ACTIVTIIES OF PR. SKARDZIUS AND
TIIEIR SIGNIFICANCE
Summa y
This a icle e iews he main
o ganisa ional and p ac ical wo k o
he Li huanian linguis P anas in he
Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his
ield o e minolog , done in U -
p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis'
dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book
"Li huanian equi alen s o
In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published
om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o
he e ms o lib a ianship is analyzed. A en ion is u ned o some opical hough s
subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and
adi ion.
77