PRAEITIES AIDAI
S asys KEINYS
Lie u i 4 kalb
os
ins i u as
PR. SKARDZTAUS TERMINOLOGIJOS
SRITIES
VEIKLA
IR JOS
REIKSME
XIX a.
gale
i ypad pe pi mus
is XX a. de5im medius bu o deda-
mi daba inds lie u iq e minologijos
pama ai.
{ ai iq s idiq e minus
k d, a kd
a pagal
daba inds
bend ines kalbos eikala imus a nau-
jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios
nedideles, be labai da b5dios,
didZiqja dalimi nesa anaudi5kos, au os eikalams a siddjusios ben-
d ijos ne ik ik epejas
i d asinis ado as, be i didZiausias da binin-
kas bu o J. Jablonskis.
Nea si ik inai ne ukus
po Sio lie u iq kalbo y-
os klasiko mi ies
jo bend aZygis
J. Baldikonis a56:
,,Mlsq mokyklos
is o ijoj Jablonskio a das u es amZinai
pasilik i. Juk jis pi mas
jai
da 6
ne ilc ai lie u iq kalbos
g ama ik4
i skai mus,
jis da e
jai i ki q
dalykq e minus"l. J. Jablonskis su sa o
ka os
S iesuoliais
nus a d i
e minologijos
da bq k yp i, nuldmd o da bo a k4 bei bldus, ku iq
ben Zymesnieji Sio ba o da bininkai
laikosi iS esmes iki Siol.
Thd edio de5im medio
gale
i da b4 s ojusiems
jauniems,
p ade-
dan iems kalbininkams
P . Ska dZiui.
A. Saliui i ki iems nebe eko
dd i daba inds lie u iq e minologijos
pama q, nei eo iniq, nei
p ak-
iniq2.
Tie pama ai
i5 esmds bu o padd i.
Naujajai
ka ai eko aini-
kas
po ainiko
gs i e minologijos
pas a o
sienas. Di bandiqjq
paje-
gos
nebu o didelds,
be o, i os
padios
isq
pi ma uZsidmusios ki ais
da bais,
ad ik6 is, kad da bas i e i q nd nebu o kaip. Teo iniais
e minologijos
klausimais anuome daugiausia dom6josi iloso as
l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a5 ai. Kaunas,
1933. T.2. P. VII.
2
Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius
- mokslininkas i bend inds kalbos ugdy-
ojas
/i P anas Ska dZius
- bend inds kalbos eo e ikas
i ugdy ojas: Semina o e-
zds.
Vilnius, 1999. P. 5, ku eigiama, kad ,,Ska dZius
pad6jo e minijos a kymo
eo inius oama us".
69
S . Sakauskis, be o, u djgs i dideliq
p ak iniq
sumanymq, ku ie,
ma y , i nu aukd g aLiai
isi a y 4
eo ing
jo e minologijos eiki4.
O daugelis ki q a spdjamu
laiku di bo Siokia okip ak ini e mino-
logijos da b4. P ie okiq isq pi ma p ak ikos
da bininkq eike q
ski i
i P . Ska dZiq.
Thd
P anas Ska dZius
(1899-1915),
ku io Sim osios
gimimo
me i-
nd:s neseniai Lie u oje bu o pladiai
pamind os,
y a pi m6sios pob -
ginds
bei pojablonskinds
ka os
kalbininkas. Jam da eko,
kad i
umpai,
pabl i mokiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o
amZiaus
p a-
dZios
(i ne ik jos) kalbininkq, ne ienu a h ilgiu pelniusiq
a ski q
m[sq kalbo y os ba q p adininkq
Slo g, o J. Jablonskiui ne p ipaZis-
amas
ga bingas padios
bend ines
kalbos 6 o a das
iei aip, ai,
ma y , ka u i os kalbos
e minologijos d o ga be).
Rlpes ingo
e o, nes ai J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius ka u su A. Saliu
(1902-1972) bu o pasiqs as
baig i
mokslq
iVokie ij4, i i5 en abudu
po kele o me q dak a uo i g iZo
gs i sa o bu usiq kauni5kiq
p o e-
so iq da bq. K. Buga uome jau kele 4 me q ilsdjosi Vy au o p o-
spek o kapuose, ne ukus Vie5pa ies
Angelas bu o sugiedo as i q
padiq
kapq p iglaus am
J. Jablonskiui. Si aip labai g ei ai
jauniems
apsuk iems
y ams
a i eko nemala dalis elioniq a y q da bq, su
jais
i kalbind e minologijos
ba o
puse.
P adZioje
da pasa$ ina,
kad didesnis pa yzdys
P . Ska dZiui
bus
bu gs K. B[ga, no s, kaip pa s
add,
a imiau bend a o su J. Jablons-
kiu3. Sa o
pi muosiuose
da Vokie ijoje ebesimokan
a5y uose
kal-
bos s aipsneliuose
jis ai5kiai bandd
sek i ,,Kalbos
i seno es" a-
Sy ojo
pddomis,
be o, p addjo
pe5io i,
i5
p adZiq
neminddamas a -
do, kai ku iuos J. Jablonskio
eikinius, uo jau nuo K. B gos ski da-
masis. Tokiq pape5iojimq
(ne is paka ojamq)
ilgokai ne engd
P .
Ska dZius.
Tie pe5iojimai,
nesu ikimai, ie omis ne sa o i 5e-
nybes odymai
(pab eZimai,
kad pa s
J. Jablonskis
jam nusileidgs)
i daba ,
po 60-70 me q, nea odo nei pakankamai pag ls i,
nei
laiku i ie oje
pasaky i.
Juolab kad pa s pe5io ojas,
nei
jaunas
b -
damas, nei pagy engs,
nea odo
bu gs sk upulingas
bend ines
kal-
Ska dZius P . Rink iniai
a5 ai. Vilnius,1997.'1.2.P. L6.
70
bos a osenos
gy umo
bei eikybos ieningumo
se ge ojas
a ben
paisy ojas.
P isid6 i
p ie e minologijos da bo P . Ska dZiui bus ekg da
mokan is Lie u os uni e si e e
(dia mokesi nuo 1923 m. udens
iki
7925 m. lapk idio mdn.
).
Apie ai sa o
sep yniasde5im penkmedio
p oga
,,Aidq" L:u nale
paskelb ame
s aipsnyje
,,Mano g a a
i da bas"
jis
pa s
a5d aip: ,,<...> d auge
su
juo [J.
Jablonskiu
- S . K.] di bau
e minologijos
komisijoje,
ku i pas
ji susi inkda o i ku iai aS sek e o-
ia au, i dliau ku ilaik4 d auge su
juo da di bau
a5ybos komisijoje,
ligi i5 aZiuodamas
i uZsieni"a. Vdliau, ke i ajame de5im me yje,
jau
po J. Jablonskio mi ies,1935 m. subu oje Lie u iq
kalbos d augijoje
P .
Ska dZius ado a o Te minologijos sekcijai. Kaip ma y i i5 ano me o
,,Gim osios
kalbos" laik ab yje
pa eik q p ane5imq,
a sekcija s a s d
p o . S . Salkauskio
pa eng o
Zodyno
,,Bend oji
iloso ijos e minija"
e minus, aip pa spo o ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo),
akiq ligq i
ea o e minq pluo5 us.
Be abejo, didZiausias
Sios sekcijos da bas bu-
o ,,Bend oji
iloso ijos e minija", ku ioje ai5kiai ma 5 i i5manandiq
kalbininkq ina5as.
Thi,
beje,
y a pasaky a
jau pi muoju Zodyno
,,P a-
a ies" sakiniu:,,Lemia:u spausdinamos
iloso ines
[=lilo o ijos -
S . K] e minijos aps a s ymas,
i5 aisymas, papildymas
i p idmimas
y a pi mas
s ambesnis da bas, ku iy a a likusi
Lie u iq Kalbos D au-
gijos (LKD) Te minologijos Sekcija
(TS),
suda y a i5
pi mininko doc.
P . Ska dZiaus, sek e o iaus A. Vaidiulaidio i na iq: Zodyno edak o-
iaus J. Baldikonio,
pulk. J. M. Lau inaidio,
doc. A. Salio i p o .
S . Salkauskio.
Kokio didumo bu o as da bas,
galima
sp gs i i5 o,
kad jam bu o paski a pe 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. Be o,
kaip en pa pasa a, p ie Zodyno engimo pas abomis, pa a imais
a
si ilymais
y a p isidejg p ela as
A. Damb auskas, d . J. Pankauskas,
yskupas M. Reinys,
p o . V. Sezemanas,
p o . J. Vabalas-Gudai is i
dailininkas
A. Va nas, o dedamus e minus
suki dia o P . Ska dZius,
ku is
,,i
Siaip
jau daug
pasida ba o
isam
a5iniui
pa obulin i"6.
a
Ten
pa .
5
Salkauskis S . Ra5 ai.
Vilnius,
1991. T 2.P.726.
6
Ten oa . P. 21.
71
,,Bend oji
iloso ijos e minija" y a
ienas
ge iausiq
a puka io
lai-
kq e minq
Zodynq, i5
esmds isas
sunaudo as s a biausiems
daba i-
nds bend ines kalbos eikybos eikalams.
O ai y a didZiausias
Sio
da bo
p ipaZinimo
i odymas.
Tai,
kad
Zodyne ne a
ne
ieno adina-
mojo a p au inio e mino, odos, aki aizd1iai liudija engdjq sieki-
m4 g ynin i
kalb4,
adiau ai juo labiau
idomus
ne gi apsk i ai
ben-
d in6s
kalbos eikybos is o ijos
Zingsnis. Siuo Zodynu
i ikinamai
pa-
ody a, kad isi5kai ne eis s
y a ie ano me o i daba ies Zmonds
(beje, aip pa i kalbininkai),
ku ie ne e ai eigia lie u iq kalboje
nesan kaip i5 eik5 i iso o (a esan
galima
i5 eik5 i ne isa
ai),
kas ki q pasakoma
ais ,, a p au iniais"
i a dijimais
a ne kad o ne
ne eiki4 bandy i. Zodynas, be abejo, odo adinamuosius
pu is inius
(kalbos g yninamuosius)
engdjq
siekius.
Kalbamu a Z ilgiu
ik ai labai idomus
bei isideme inas
y a i po
35 me q nuo ,,Bend osios
iloso ijos e minijos" pasi odymo
eika-
goje 1973 m. i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas
,,Lie u i5ki
a p au i-
niq ZodZiq a i ikmenys". Sio da bo
i ade
eisingai a5oma,
kad ,,Zmo-
nds, mok6dami eikiamas s e imas
kalbas i susipaZing su a i inka-
mos s i ies a p au ine e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug
linkg a o i sulie u in q
pakai q,
ku ie asociaciniu b du daZnai
jau
ski iasi
nuo a i inkamq a p au iniq LodLiq. Si p ak ika ypad pas ebi-
ma s e u ,
ku i5ei iai iSmok omis
we imomis kalbomis daZnai
ge-
iau e diasi, negu sa o
gim osiomis,
ypad ku ios no s specialybds
s i yje"T.
Deja, deja! Nelinkimas a o i i ypad
ie5ko i lie u i5kq
pa-
kai alq labai bldingas ne ik, kaip a5o P . Ska dZius, i5ei iams, be
i ben nemaLai daliai eikliqjq padios
Lie u os mokslo, echnikos,
ikybos,
poli ikos i k . s idiq Zmoniq. I dia ka ais ne ilgokai enka
i ikine i ne ien4 isi ikinusi ,, a p au inink4",
kad lie u i5kas e mi-
nas,
jei jam ne eikiama
pi mybd,
ben
jau u i eisg bu i a ojamas
Salia o skolin o,
ne e ai isai
ne ne a p au inio,
e mino.
,,Lie u i5kq
a p au iniq LodLi4a i ikmenq"
Zodyne
pa eik a
maZ-
daug iks andio
a p au iniq L,odli 4 lie u i5ki a i ikmenys. NemaZa
jq dalis
y a
jau nuo
seniau bend ines kalbos a osenoje
ge ai
paZis-
7
Ska dZius P . Rink iniai a5 ai.
Vilnius. 1998. T. 3.P.437.
12
ami nauj ad a ai a ne gy osios
kalbos LodLia| p z.: abai i as
- gaub-
as, abscisas
- pulinys,
abs ine icija
- blai ybe, abs akcija
- a saja,
abzdcas
- pas aipa
i k . Ths Zodynas, ku iuo, be abejo, aip pa siek-
a padd i g ynin i lie u iq kalb4,
y a labai
s a bus XX a.
galo
dalyki-
nei lie u iq kalbai, ku ioje
pe nelyg
daug a ojama
i ai aus
plauko
skoliniq,
ga bingai
adinamq a p au iniais ZodZiais. Daba ine
da-
lykine kalba skoliniais nd kiek ne maZiau
y a uZ e 5 a negu anks es-
niq Sim mediq
aS q kalba.
k ge a
dalis q skoliniq niekuo nd a
p a-
na5esnd uZ p aei o amZiaus i Sio
p adZios
S iesuomenes y as lauk
i5
kalbos
ba ba ybes.
Thd kalbama P . Ska dZiaus knyga, ku ia, beje,
em asi engian edi4
,,Daba inds
lie u iq kalbos Zodyno" leidi-
m4,
i po ke i dio
Sim medio
ebd a labai
s a bi
daba inei
e mino-
logijos i apsk i ai bend ines
kalbos a osenai
i eikybai. Beje, kaip
i S .
Salkauskio
,,Bend oji
iloso ijos e minija",
paskelb a p ie5
5e-
Siasde5im
su i 5um me q.
Po An ojo pasaulinio
ka o, a sid gs JAV i negaudamas kalbi-
ninko da bo, P . Ska dZius baige biblio ekininkys ds
mokykl4 i ne-
ukus p ad6jo di b i pag indineje
os Salies
Kong eso
biblio ekoje
(joje i5di bo 15 me q, iki 1971
m.8). Biblio ekininko i5sila inimas i
da bas bus ldmgs ne oli 200 Zodyno
s aipsniq apim ies biblio eki-
ninkys es e minq Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis
bu o paskelb-
as 1961 m. JAV a gai in oje
,,Gim ojoje
kalboje"e.
I ji, au o iaus
Zodliais,
dd i lie u i5ki
pladiau (ne
ien siau iems
biblio ekininkys es
eikalams)
a ojamq s4 okq
i a dijimai,
pa eik i anglq,
p ancuzq
i
okiediq
kalbq a i ikmenys, kai ku ie e minai
glaus ai paai5kin i.
Sun-
ku, pladiau ne y in6jus, b q pasaky i,
a P . Ska dZiaus naudo asi
1956 m. Lie u oje
i5leis u
I. Kisino
suda y u
Zodyndliu,,Biblio ekind
i bibliog a ind
e minologija"
- kiek pe Seb adali P . Ska dZiaus
inkindlio e minq esuda o su I. Kisino Zodyndliu
su ampan ys e -
minai, iena ki a s4 oka
i a dy a
ki aip, pa yzdZiui,
P . Ska dZiaus
eikiama a ininkns
(a ba
dublikn as), an inis du oius,
jung inis
ka-
aldgas,
papildns i k ., o I. Kisino Zodynelyje
- dubld as, bend aa i o is
8
Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29
e
Pe spausdin as ediame
P .
Ska dZiaus
,,Rink iniq
a5 q" ome
(p.3I542a)
73

=bend adu o is
- S . K.], su es inis ka aldgas, papildymas. Dalis P .
Ska dZiaus
ide q e minq Lie u oje kaip i isai nepaZis ami,
puz.:
ad-
esjnas,,ad esq knyga",
biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y scien-
ce", dallmenys,,callig aphic ypes",
e angelynas,,e angelijq
knyga",
kelion ai is ,,book
o a el, i ine a y", n o aiininkas
,,copy s ",
pa-
sal<ynas,,pasakq
knyga",
skolykld,,lending depa men , lending
o-
om, loon depa men " i k . Apsk i ai Sio inkinelio P . Ska dZiaus
naujybds,
galima
saky i, nep igijo, dalis
jq i da ybos
a Z ilgiu
y a pe
nepap as os
(p z.:
biblio ekininlcjbi,
dailmenys, slc ajilli ,,b oadshee ,
b oadside, lyshee ,
lea le ").
Be o, dia
ide a
okiq e minq, ku ie Lie-
u oje i uome , i daba ne eikiami
a o i, puz.:
i ulas,,knygos a
s aipsnio
pa adinimas,
an a5 e", i ulinis ldpas
,, i le page" (Lie u iq
kalbos i li e a os ins i u o Te minologijos
komisijos
pa i in as
a o i i I. Kisino Zodyneli
ide as
e minas an ai inis ldpas,jis pa-
p as ai Sios s i ies
specialis q i a ojamas). Thd Sis P . Ska dZiaus
da belis
gale q
b[ i e inamas
kaip didesnes
i akos ne u djgs
ban-
dymas
p iside i p ie
biblio ekininlys ds
e minologijos
ple ojimo.
Tie-
sa,
galb naudingesnis
jis bu o Ame ikos lie u iq kalbai.
NemaZai
i ai iq s idiq
(kiek daugiau
gal
echnikos) e minq P .
Ska -
dZius
y a aisgs
bei siulgs
gausiuose
sa o kalbos
p ak ikos dalykams
ski uose s aipsniuose bei s aipsneliuose. I5
jq susida d
ispudis,
kad
kalbininkas labiau bus mdggs pa s da y i e minus negu
jq ieSko i
Zmoniq (liaudies)
kalboje.
Gal i del o ge oka
jo siuliniq dalis pla-
diau nep igijo.
Ki a e us,
uose s aipsniuose s aipsneliuose
gali-
ma as i naudingq
pla esnio pobldZio
pa a imq,
odandiq, kaip
e -
minologijos da bas
di b inas, ku ia k yp imi suk inas.
Pa yzdZiui,
L940 m., uZdjus usams,
,,Gim ojoje
kalboje" a sakydamas
i klausi-
m4 ,,A i5 ik qjq e a o inas k obalsis?",
jis aSe, kad kai kas ne-
i odinedamas
ima eig i i ne isakin6 i
a o i ne Juki,
o obalsi,
i a
p oga
isai
eisingai
pamokd:
,,(...) sumaningesnieji kalbininkai sa-
o eigimus
pa emia
Zmoniq kalbos
duomenimis, oddl ie, ku ie no-
i pozi y iai
p isidd i p ie m[sq bend inds kalbos a osenos
ge ini-
mo, u d q sa o
naujai eikiamuosius pla esnio pob idZio
dalykus
ie-
Sai
pag is i i ai5kiai
pasaky i,
kodel
lig Siol
pladiai
a o asis
dalykas
y a nebe ikgs; Siaipjau indi idualus
i isakinejamas
bldas am eika-
74
lui gali u nemaLa Zalos
pada y i"10.
Si labai ai5kiai i J. Jablonskio
d asia bei s iliumi
pasaky a
min is u djo bu i labai s a bi anuome
p add os
kalbos e oliucijos aplinkybemis,
j4 ge ai
iside i i gal 4
u-
d q i daba iniai komandin is eikybos
p ipaZinejai.
Thm ik y e minologijos
eo ijai ski q s aipsniq P . Ska dZius
n S a aSgs,
nd a nd pladiau
ku q eo ijos dalykq nag inejgs, s a s-
gs. Jis, odos, labiau nesigilino I e minologijos sa i umus, e mi-
nams keliamus eikala imus. Te minologijos klausimus
isq pi ma
jis kele, emdamasis
bend uoju kalbo y os, bend inds kalbos eiky-
bos sup a imu,
. y. aip pa , kaip i ki us kalbos
no minimo dalykus.
Thdiau, kaip saky a, P . Ska dZiaus
s aipsniuose i s aipsneliuose
y a p iba s S anemaLai
aikliq apibend inimq,
auksiniq mindiq i e -
ingq pa a imq, s a biq i e minologijos eo ijai. Tuos dalykus ei-
ke q kuome pladiau
a ski ai
pa y ine i.
Po An ojo pasaulinio
ka o, is deSim is b andos me q gy enda-
mas uZsieniuose,
dia, e yneje, P . Ska dZius
ne u djo iek i akos,
kiek
josbu q galejgs
u e i ki okiomis
aplinkybemis. Tiesa,
joknygos,
s aips-
niai bu o paZis ami
i kalbos
eikybininkams,
i e minologams,
jais
bu o naudojamasi,
adiau
pag indiniai lie u iq
e minologijos
pld os,
ugdymo da bai bu o a liekami
jam padiam iesiogiai nedaly aujan ,
ie da bai
yko Salia
jo. Jam beliko o, kas da oma
Lie u oje, s ebd o-
jo, a pais
labai k i i5ko,
gal
ne us aus s eb6 ojo aidmuo.
Be , laikui
bdgan ,
as k i i5kumas
pas ebimai
eso
- kai ku ie i5
p adZiq
sma kiai
peik i Lie u os kalbininkq eikybos da bai,
pa yzdL iii,,,Daba inds
lie u iq kalbos Zodynas",
dliau
jau bu o minimi isai
palankiai.
Tie-
sa, Lie u oje
nuo Se5 o
de5im medio idu io gausokai
leidZiamus e -
minq Zodynus
P . Ska dZius kaip i negi domis
nemadiomis nuleido.
Be nemaZai
aid,
s engdamasis
Zadin i i kel i i5ei ijos e minologijos
kul [ 4. Siuo
a Z ilgiu
labai
pamokomos
i daba ne ik i5ei iams s a -
bios ebd a
jo pas abos del P.
O in ai es
1958 m. ,,Gim ojoje
kalboje"
pa eik5 q
mindiq
ddl e minq
omanas,
poema,
no eli a osenos, u-
in gal oje, kad anglq kalboje ieLodLiai ei5kia k4 ki a i ddl o nepa-
dedan ys
i ne
kliudan S/s
,,su
s e ima kul l a" bend au i
(del
o si ly-
"' Ska dZius P . Rink iniai
aS ai.
-1.
3. P.
797-798.
75
a keis i g ynai
lie u i5kais
e minais). Th
p oga
P . Ska dZius
pladiau
i5si a 6 e minq san ykiq
su
a ski omis ki omis kalbomis bei jq pas o-
umo klausimu. Jis aSe:
,,Jeigu
mes imsime
kai ku iuos e minus a -
o i ne aip, kaip kad juos esame
ip a g a linkg a o i, be kaip juos
isai ski ingai
a oja p z. anglai a ba ame ikiediai,
ai mes nu auk-
sime iesioginius san ykius
su m sq bend ine
a osena
i uo bldu
ai5kiai sukliudysime m sq a pusa inisusiZinojim4, o pe ai ge okai
apsunkinsime i s e imos kul l os
pasisa inim4.
Jei
p ad6sime
a
p y -
sak4 a k4 no s pana5aus
a o i lig5iolinio omano ie oje, ai
uo pa me u mes didZiai apsunkinsime
sup as i isa
ai, kas
musq lig
Siol isu , li e a l os is o ijoj a ba ado dliuose,
bu o sakoma
pasa-
kojama apie omanus; be o, aip da ydami,
mes isai be eikalo su-
jauk ume
du isai
ski ingus dalykus, Siuo
a eju, apysak4 i o-
man4 a ba
no elg i apsakym 4.
I is
ddl o, uo keliu einan ,
s e imoji kul u a mums daugiau nep ia d q:
ame ikiediai su anglais
y a ejg
isai ki okiais, ski ingais keliais kaip mes,
i oddl neimano-
ma m[sq ei qjq keliq kaip eikian p i ailq/ i p ie anglosaksiniq. P z.
jau nuo seniau
Lie u oje bu o i ebd a a ojamas d i i g
e n a s ,,di-
iguo ojas,
cho o a o kes o edejas",
o jo angli5kas
a i ikmuo c o n -
duc o ,,di igen as"
y a
olygus mlsq konduk o iui ,, auki-
nio palydo ui".
A ba S ai el: mlsq kalboj jau nuo seniau
muzikos
eikalq kl ejas adinamas kompozi o ium, o jo angli5kas a i-
ikmuo c o m p o s i o (ki diuojamas
skiemuo
-po -) d a ik,, aidZiq
inkdjas".
(...) Ne, mes
jau
nebegalime i5siZadd i
nei di igen o,
nei
ko m
p
o z i o i a u s, nei o m a n o, nei
n
o e I d s, nei
p
o e m o s,
nei pam le o, nei ki q pana5iq
a p au iniq s e imybiq
ik del o,
kad
jos anglq a ku ioj ki oj s e imoj kalboj u i ki oki4 eikSmg kaip
m isq kalboj.
Jie isi
jau isigalejg
mlsq kalboj, u i am ik as
adici-
jas, i oddl mes
juos u ime oliau a o i, nes
jie puikiausiai inka
iesiogini,am ikslui - m isq a pusa iniam
i isuo iniam susiZinoji-
mui"l1. Cia am ydia
ide a ilgoka P . Ska dZiaus s aipsnio
,,A ai
pasengs
la:uLas?"
i5 auka, nes daba ,
po ke u iq de5im mediq,
jau i
padioje
Lie u oje
is daugiau
andasi
kalbos,
iksliau, Lodiiq a ose-
' Ten
pa .
P.285-286.
76
nos pe e smininkq,
aklai sekandiq
a padia
P . Ska dZiaus mine 4ja
anglq kalba i isai nepaisandiq, kad ai ik ukdo ge esniam
lie u iq
ki s ki o sup a imui. P . Ska dZius
ai5kiq ai5kiausiai
pa odd,
kad ai ne
kalbos
ple ojimo kelias,
o Sun akis
a , da ilsliau sakan , klys kelis.
Gy endamas Ame ikoje,
jis ku kas
blai iau negu daug kas daba
pa-
kiliai i spa diai anglinamoje Lie u oje e ino lie u iq i anglq kalbq
san ykius.
P . Ska dZiaus
palikimas y a Zenklus i nea siejamas nuo bend i-
nes lie u iq kalbos eikybos, ugdymo i ple ojimo
eiklos.
O kadangi
e minai y a labai s a bi
i is s a bdjan i
sudd ind os kalbos dalis,
nesunku sup as i, kodel e minologijos
dalykams
jo ski a i5 ies daug
ddmesio.
Gau a 1999 09 20
TIIE TERMINOLOGICAL ACTIVTIIES OF PR. SKARDZIUS
AND
TIIEIR SIGNIFICANCE
Summa y
This a icle e iews he main o ganisa ional and p ac ical
wo k o he Li hua-
nian linguis P anas
Ska diius (1899-1975)
in he ield o e minolog , done in U -
huania and Ame ica a e he second
wo ld wa . F om his p e- ila wo k, his pa i-
cipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis' dic iona y "Gene al e mi-
nology o philosophy"
s ands ou . P . Ska dZius'book
"Li huanian equi alen s o
In e na ional wo ds"
published
in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o
he e ms o lib a ianship is analysed. A en ion is u ned o some opical hough s
om P . Ska dZius
a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o subs an ia ing
he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and adi ion.
77