scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Author: Stasys Keinys
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/726/817
PRAEITIES AIDAI
S asys KEINYS
Lie u os
os
kalbi 4 ins i u o
PR. SKARDZTAUS
SRITIES
TERMINOLOGIJOS FEBRALLA SKARDZTAUS TERMINOLOGYJOS FEBRALLA SKARDZTAUS TERMINOLOGYJOS FEBRALLA SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS
IR JOS
REICSME
XIX a.
gale y ypad po p ime os is XX a.
de5im medius ue on dedami
p esen esinds lie u iq e minologías
unda ai.
{ ai iq s idiq e minus k d, a kd o según bend ines equisi os de
lengua a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios
nedideles, pe o muy da b5dios, didZiqja pa e nesa anaudi5kos,
líde , pe o y didZiausias abajinkas ue J. Jablonskis.
nau os asun os a siddjusios bend ijos no sólo ik epejas y espi i ual
Noa sidiciamen e poco
después Sio lie u iq
kalbo y os clásico
mue e su compañZygis
J. Baldikonis a56:
,,Mlsq escuelas his o ijoj Jablonskio nomb e u es
amZinai pasilik i. Juk él p ime o le da 6 ne ilc ai
lie u iq lengua g ama ik4 y skai mus, él da e ella y
ki q предметq e minus"l. J. Jablonskis con sus
S iesuoliais gene os es ablecidod y e minologías
da bq k yp i, nuldmd o da bo a k4 bei bldus, ku iq
a leas Zymesnieji Sio ba o da bininkai laikosi iS
esmes has a Siol.
Thd edio de5im medio
gale p adei da b4
dan ios elbinicos
es usios jó enes,
P . Ska dZiui. A. Saliui y o os no e o
dd i ac ualesinds lie u iq
e minologías pama q, ni eo iniq, ni
p aciniq2.
Tie unda ai i5 esmds ue padd i. Nue a ez ha enido
co onico po co onico edi icio paje gs i e minologías
mu os. Di bandiqjq gos be a eso, e os isq no didelds, padios
pi ma uZsidmusios o os abajosis, ad ik6 is, que abajo
i e i q nd no ue como. Teó icas cues iones
e minologías anuome p incipalmen e in e es6josi ilóso o
l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a5 ai. Kaunas, 1933. T.2. P.
VII.
2
Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius -
cien í ico y bend inds lengua
ugdy ojas
P anias Ska dZius /
- bend inds eó ico del
lenguaje y ugdy ojas:
Semina o ezds.
Vilnius, 1999. P. 5, donde se a i ma
que,,Ska dZius ayudó a los oama os eó icos
del manejo del é mino".
69
S . Sakauskis, además,
u djgs y dideliq p ak iniq
sumanymq, que, apy , y
nu aukd g aLiai isi a y 4
eo ing su e minologías
eiki4.
O muchos ki q e ledjamu iempo abajó
Siokia okip ak ini e minologijas da b4.
oki P ieq isq pi ma p ác icasas da bininkq
eike q dedica y P . Ska dZiq.
Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius nacido cuyo
ue pladiai es p ime 6sios pob pamind os,
Sim osios me ind:s ecien emen e en Li uania
kalbininkas. Él aún u o, que y b e es, pabl ii
ginds bei pojablonskinds gene aciónos
pupiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o
amZiaus p adZios
(y no sólo ellas) kalbininkq, no uno a h ilgiu pelniusiq
a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq Slo g, o J.
Jablonski incluso p ipaZis amas bend ines
hono ingas padios lengua 6 o nomb e iei sí, eso,
apy , jun o y de esa lengua e minologías d o
ga be).
Rlpes ingo e o, po que es J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius
jun o con A. Saliu (1902-1972) ue pasiqs as baig i mokslq iVokie ij4,
y i5 en abudu po unos me e o me q dak a uo i g iZo gs i su
bu usiq kauni5kiq p o eso iq da bq. K. Buga en onces ya kele 4
me q ilsdjosi Vy au o p osp o umbas, nocu os Vie5pa ies Angelas
ue sagiedado e q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui. Si aip muy
ápidamen e jó enes apsuk iems a ieko nemala pa e elioniq
a y q da bq, con y ams jais y kalbind e minologías puse.
ba o
P adZioje que mayo ejemplo
se á bu gs K. B[ga, aunque, como
aún pasa$ ina, P . Ska dZiui
él add, ap oximiau communicado
con J. Jablonskiu3. Aun en
Alemania aún ap endiendo sus
ai uos p ime os a ículos de
lengua en los p ime os él aykiai
a d segui ,Kalbos i seno es"
a-
Sy además de eso, p addjo pe5io i,
pape5iojimq (ne is paka ojamq)
p adZiq pddomis, i5 noindando nado,
algunos J. Jablonskio aseños, eso ya
ilgokai ne engd
desde K. B gos ski damasis. Tokiq
P . Tie peiojimai,
luga es incluso su
Ska dZius. no iamen e,
i 5enybes odymais
que mismo
(pab eZimai, J. Jablonskis le nusileidgs) y aho a,
después 60-70 me q, nopaedo ni su icien emen e
pag ls i, ni iempo y luga Juolab que mismo
pe5io ojas, ni deci .
b damas jó enes, ni
pagy engs, nea odo
bend ines bu gs
esc upuloso kal Ska dZius
Vilnius,1997. "1.2.P. L6.
P . Rink iniai a5 ai.
70
bososenos
i umo y
suminis o
menos
uningumo o al
se ge ojas paisy ojas.
P isid6 i al abajo de e minología P . Ska dZiui
se á ekg aún es udiando Li uane uni e si e e (dia
mokesi desde 1923 m. au ens has a
7925 m. lapk idio mdn. es o
).
su ocasión
Sob e
se yniasde5im penkmedio
,,Aidq" L:u nale
publicado en
a ículo y
,,Mano g a a él mismo
abajo"
a5d así:,,<...> d uge
con Jablonskiu él [J.
- S . K.] di bau e minologías ku i pas komisijoje,
ella susi unk aba y a la cual aS sek e o ia au,
komisijoje, liga i5 aZiuodamas i uZsieni"a. Vdliau,
i dliau ku ilaik4 juge con él aún di bau aybos
ke i ajame de5im me yje, ya despues de J.
Jablonskio mue e,1935 m. en subu e Li u iq jezik
d augijoje.
P .
Ska dZius ado a o a la sección de Te minología. Cómo is o i5 ano me o
,,Gim osios kalbos"
laik ab yje pa eik
p aneq5imq, a
sekcija s a s d
p o . S . Salkauskio
p epa ado o
Zodyno
,,Bend oji iloso ijas e minija" e minus, ambién
depo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq y ea o
e minq pluo5 us. Sin duda, el másZ
Sios secciones abajo
ue,,Bend oji iloso ijos
e minija", en la ai5kiai ma 5 i
i5manandiq kalbininkq ina5as. po je,
Zodyno
Thi, es á con ada ya p ime oy
,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u
p ensdinadas iloso ines
[=lilo o ijos - S . K] e minías
conside ación, y p idmimas
i5 aisymas, complemen ymas es
ealizada po Lie u iq Kalbos
p ime s ambesnis abajo, ku iy a
D augijos (LKD) Te minologijos
Sekcija (TS), suda y a i5 doc.
P . Ska dZiaus, sec e a io de A. Vaidiulaidio y na iq: Zodyno edi o a io
J. Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio y p o .
S . Salkauskio. sp gs i i5 o, Kokio g andeza e a ese abajo, posible
como allí mismo pasa a, a Zodyno p epa ación no as, conseimais
si ilymais A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, es p isidejg p ela as
que le ue asignada po 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. Además,
obiskupas M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J. Vabalas-Gudai is y
dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o dedamus e minus
a
cual Siaip isam
,,y ya ha
abajado
mucho pa a
camu la el
aini"6.
a
Allí
mismo.
5
Salkauskis S .
Vilnius, Ten
Ra5 ai. 1991. T 2.P.726. Lo que ocu e es que
6
oa . P. 21. La Comisión es á a la espe a de que se lle e a cabo una e isión del Reglamen o.
71
,,Bend oji
iloso ijos
lai ienas
mejo esq kq
en euka io
e minija" es
e minq esmds
Zodynq, i5 consumido a los más
odo aho a i-
impo an es nds bend ines de la lengua de
p o isión eikalos.
O es o es el
mayo Z
abajo Sio
aZinimo
i odymas.
Tai, Zodyne
que no mojo in e nacionalino é mino, odos, aki aizd1iai es imonija
ne a uno
engdjq siekim4 g ynin i adiau es o cuan o más incluso apsk i ai
adinap ip-
kalb4, benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu de la his o ia del suminis o
de la lengua pai ikinamai os ada, que odos5kai ne eis s son
eso (a esan es o), es posible i5 eik5 i no odo lo que o a cosa
aquellos ano o y p esen ezi Zmonds (beje, ambién y kalbininkai),
Zodynas, sin duda, indica los llamados pu is inos
quienes ne e ai a i man lie u iq kalboje noando como i5 eik5 i odo
pocoma ais,, a u iniais" o incluso que o no i a dijimaisiki4 p obi i.
(kalbos g yninamuosius)
engdjq axius.
Kalbamu
isideme inas
a Z ilgiu y
ealmen e muy idomus es y po
35q me desde,,Bend osios iloso ijos
e minijos" apa icióno en eikago en 1973 m.
i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas
,,Lie u i5ki in e nacionaliniq ZodZiq co espondimenys". Sio abajo
que,,Zmoi ade co ec amen e a5oma, nds, mok6dami equi imas
es animas leng as y susipaZing con co espondiamas ilas
consumi sulie u in q Lodi q, quienes asociaciniu b du daZnai ya
di e encia del co espondien e in e nacionaliniq pakaLiq. Si
in e nacionaline e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg
p ác ica ypad no able s e u , donde i5ei iai iSmok om we imom
lenguas daZnai mejo e dias, que sus na i osos, ypad cuya aunque
specialybds campo"T. ie5ko i lie u i5kq
Desa o un, desg a! No indignima usa i ypad pakai alq muy
bldingas no solo, como a5o P . Ska dZius, i5ei iams, pe o y al menos
nemaLai pa iai eikliqjq padios Li uania mokslo, echnikos,
ikybos, poli ikos i k . s idiq Zmoniq. Y dia a eces incluso po mucho
iempo enei que i ikini i no ien4 isi ikinusi,, a p au inink4", que
Li u i5kas é mino, si le no se inclina ya iene de echo g se
u ilizado pi mybd, al menos
Salia o p es in o,
in e nacional,
incluso no
ecuen ai oda é mino.
,,Lie u i5kq
in e nacionaliniq
Zodyne maZdaug iks andio in e nacionaliniq
LodLi4a i ikmenq" p esen ada po
L,odli 4 lie u i5ki co espondimenys. NemaZa pa e
jq es bien ya desde hace iempo comun ines lengua
a osenoje paZis-
7
Ska dZius P . Rink iniai
a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437.
12
ami nauj ad a ai o incluso
i osías palab as LodLia| ej.:
abai i as - gaub as, abscisas
abs ine icia
- pulinys, - blai ybe,
abs acakcija - a saja,
abzdcas y k . Ths Zodynas, al
cual, sin duda, ambién siek-
- pá a o a padd i g ynin i lie u iq
kalb4, es muy galo impo an e XX a.
emá ica lie u iq alba, en la que mucho
skoliniq, adinamq in e au iniais
se u iliza pe nelyg cabuko i ai aus
ZodZiais. Daba ine ga bingai
предметine habla skoliniais nd cuán ne
Sim mediq aS q habla. pa e q
maZiau es uZ e 5 a negu anks esniq
uZ p aei o amZiaus y Sio S iesuomenes
skoliniq niekuo nd a p ak buena na5esnd
y as lauk p adZios i5 ba ba ybes.
de Thd se habla P .
Ska dZiaus lib o, que c ea,
po cie o, basas en
,,Daba inds m4,
p epa a edi4 lie u iq lengua Zodyno" leidi-
Sim medio impo an e
bend ines y eikybai. Po
e minoi po ke i dio
cie o, como palab as
ebd a muy ac uali a
a osenni y S .
logijos y en gene al
Salkauskio iloso ijos
publicada an e5
e minija",,,Bend oji
5e-
Siasde5im con
i 5um me q.
Después de la Segunda Gue a Mundial, a sid gs
EEUU y nogaciendo del lingüís ico abajo, P .
Ska dZius baige biblio ekininkys ds escuelas4 y poco
después empezo a abaja en la p incipal os Salies
biblio eca
del Cong eso
(joje i5di bo 15 me q, has a 1971
m.8). Biblio ekininko i5scualación y
abajo se á ldmgs ce ca de 200
Zodyno a ículosniq olumen de
biblio ekininkys es e minq
Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis
ue publicado en 1961 JAV
,,Gim ojoje
a ii in oje kalboje"e.
ji, au o iaus
Zodliais, solo es eu iems
s4 okq i a dijimai, pa eik i anglq,
p ancuzq okiediq Sunkalbq
biblio ekininkys es dd i lie u i5ki
pladiau (ne eikalams) e a ojamq
co espondimenys, algunos e miniai
glus ai paai5kin i.
ku, pladiau ne y in6jus, b q deci , o
P . Ska dZiaus ap o eo asi
1956 m. Li uania
i5leis u
I. Kisino
suda y u
Zodyndliu,,Bibli-
o ekind y
bibliog a ind e minologija"
- cuán po Seb adali P . Ska dZiaus
inkindlio e minq esuda o con I.
Kisino Zodyndliu coincidan ys
e mininai, una o a s4 oka P .
ejemZiui, p es ada a ininkns
ka-
Ska dZiaus i a di a o a ez,
(a ba dublikn as), an inis du oius,
jun inis aldgas, suplemen ns y
k ., o I. Kisino Zodynelyje
- dobld as, conjun aa i o is
8
Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29
e
Imp eso en
P .
e diame
,,Rink iniq
Ska dZiaus a5 q" omo
(p.3I542a)
73

=bend adu o is
- S . K.], su es inis ca aldgas, suplemen ymas. Dalis
P . Ska dZiaus adide q e minq Li uania como y del
biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science",
dallmenys,,callig aphic ypes", lib oga",
odo nepaZis ami, puz. : esjnas,,ad esq lib o",
e angelynas,,e angelijq kelion ai is,,book o
a el, i ine a y", n o ai pa-ininkas
,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending
lib o", oom, loon depa men " y k . Si en gene al inkinelio P .
da ybos es á po ex ao dinasa biblio ekininlcjbi, (p.ej.: dailmenys,
Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa e a Z ilgiu puede jq y
slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le ").
ide a okiq e minq, que en Li uania y en onces, y
aho a no ne eikiami consumi , puz. : i ulas,,knygos o
a ículo an a5 e", i ulinis ldpas
nomb amien o,,, i le page" (Lie u iq kalbos i
li e a os ins i u o Te minologijos komisijos
ap obado a o i i I. Kisino Zodyneli ide as
s i es specialis q y consumamos). Thd Sis P .
e minas an ai inis ldpas,jis no malmen e Sios
Ska dZiaus da belis b[ i e aluado gale q como
didesnes i akos ne u djgs in en o de
e minologías Tiep iside i an e biblio ekininlys ds
ple ojimo.
sa, alb u ilinguin él ue de los
ame icanos lie u iq kalbai.
NemaZai
i ai iq s idiq
(can o
más gal
écnicas) e minq P .
Ska dZius sus idiomas es á aisgs gausios así siulgs
p ác icas asignas adhe idas en a ículos y
más se á mdggs mismo hace e minus negu jq ieSko i
a ículosnelios. I5 jq susida d ispudis que el o binis a
Zmoniq (liaudies)
ge oka en el habla.
Gal i del o
su siuliniq pa e pladiau nep igijo.
en uos a ículos a ículosnelios
naudingq odandiq, como más
O a e us, se puede encon a
amplio pobldZio pa a imq,
e minologías abajo Pa yzdZiui,
di b inas, c ea k yp imi suk inas.
L940 m., uZdjus usams,,,Gim ojoje kalboje"
espondiendo i klausim4,,A i5 ik qjq
e a o inas k obalsis? ", él aSe, que
algunas alguien nei odinedamas oma deci y
incluso isakin6 i consumi no Juki, y obalsi, y
esa ocasión jus amen e oda lecciónd:
,,(...) sumaningesnieji kalbininkai sus eigims
Zmoniq lengua pa emia da os, oddl aquellos que
bend inds lenguaje a osens mejo amien o,
quie en posi i amen e p esidd i a m[sq
u d q sus emas nue a a o ecamos los nue os
más amplio pob idZio ie-
Sai lig Siol a o asis pag is i y
isakinejamas bldas pa a ese asun o
puede u nemaLa Zalos Si muy ai5kiai
ai5kiai kodel pladiai deci , asun o es
y J. Jablonskio hace "10.
noe ikgs; Siaipjau indi idualesus e
74
espi i uia y es iloimi men is u djo bu i
p add as ukalbos e oliuciones
muy impo an e anuome dichoi a
al ededo ybemis, j4 bien iside i i gal 4
p ipaZinejai.
d q y ac uales comandin is p es aybos
Thm ik y eo ías e minologías ski q a ículosniq P .
Ska dZius n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q eo ías emaq
nag inejgs, s a s gs. Él, pa ece, más no esigilino I e minologías
peculia idades, é minos plan eados equisi os. Las cues iones de
Te minología isq p ime o él kele, basándose en comúnojogo y os,
bend inds lenguaje eikybos sup a im, i. y. así mismo, como y
o os lenguaje no minimo emas.
Thdiau, como se dijo, P . Ska dZiaus en a ículos y a ículosneles
hay p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq apibend inimq,
ingq pa a imq, s a biq y e minologías a la eo ía. Tuas cosas
eike q kuome pladiau sepa adamen e expe imen ine i.
Posio la Segunda gue a mundial, is
deSim is mados me q i iendo en
uZsieniuose, dia, e yneje, P .
Ska dZius nou djo an o i akos,
cuán josbu q galejgs u e i po
o osoki en o noybemis.
Jus icia,joknygos, niai ue on
paZis ami y p o eedo es del
lenguaje, y e minologos, ellos
e minologías p incipales lie u iq
ue on u ilizadas, adiau
pld os, ugdymo abajosi ue on
e ec uados jam padiam
di ec amen e nopa i ujando, esas
abajosi yko Salia Li uania,
s ebd ojo. Jam belico lo que se hace
él, en epais muy c i 5ko, incluso
us aus s eb ojo aidmuo.
gal
Pe o, con el
iempo bdgum,
ese c i 5kumos
no ados
b a kamen e
- algunos i5 peik i Lie u os kalbininkq
p incipiZiq eso
eikybos abajosi,
exempleL iii,,,Daba inds lie u iq kalbos
Zodynas", dliau Tiejau ue minimi oda
a o ankiai.
sa, Li uania desde
Se5 o de5im medio
midu io gausokai
leidZiamus e minq
Zodynus
P . Ska dZius como y negi domis
nemadiomis nuleido.
Pe o nemaZai aid,
Zadin i y kel i
e minologías
i5ei ijos
agiéndose cul [ 4.
Siuo a Z ilgiu muy y
aho a no sólo
alpamokomas bios
i5ei iams
ebd a sus no as del
P.
O in ai es
1958 m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas,
no eli a osenos, upoema, in gal oje, que anglq kalboje
ieLodLiai ei5kia k4 o a e ddl o nepadedan ys y incluso
obs audan S/s s e ima kul l a" comunicu i o si ly-
,,su
(del
"' Ska dZius P . Rink iniai
aS ai. 3. P.
-1.
797-798.
75
a keis i pu nai lie u i5kais P .
Ska dZius e minais). Th p ga
elacionesq po sepa adoas o as
lenguas así jq cues ión de
pladiau i5si a 6 e minq
cons ancia. Jis aSe: algunos
e minus a -
su
,,Si omamos o i no en el sen ido de que los somos ip a g o ling
consumi , sino como los comple amen e di e en emen e usa po
ejemplo. ingleses ó ame icedos, eso nos co a emos las elaciones
di ec as a osena con m sq comuna y con eso bldu ai5kia
subliudi emos m sqinisusiZinojim4, y po eso mu uamen e
ap ueb a emos y benimos los cul l os s e okai si a pasisa inim4.
empezsemos p y sak4 o k4 aunque panaaus consumi lig5iolinio omano
luga , es al mismo iempo noso os didZiai apsunkinsimos lo que
sup as i isa musq lig
Siol isu , li e a l os his o iijoj ó manualdlios, ue dicho con ado
sob e omanus; lo, así haciéndolo, noso os comple amen e sin
necesidad sujec amos dos cosas comple amen e di e en es, Siuo
caso, apysak4 y oman4 ó I is no elg y apsakym 4. ddl o, ese camino
sin i , la ex aña cul u a nos más nep ia d q: ame ikiediai con
anglais son ejg y oddl neimano isai ki okiais, di e en es caminos
como noso os, ma m[sq ei qjq keliq como aplican adap ilq/ i a
anglosaksiniq. P z.
ya de hace iempo
Li uania ue y odd a se usa d i i g e n a s,,di igucedo , y su
angli5kas cho o o o ques o edejas", equi alen e c o n
duc o ,,di igen as" es olegun al mlsq conduc o ,sa ello del
muzikos eikalq kl ejas se llama kompozi o ium, y su
enuño". A ba S ai el: mlsq kalboj ya de an iguamen e
angli5cas equi alen e c o m p o s i o (ki diuojamas skiemuo
- -) po d a ik,, aidZiq
inkdjas". yaegalime
No, noso os ya ni di igen o, ni o z i o i a u s, ni o m a n o, ni o e I d
s, ni ko m p n o e m o s, ni pam le o, ni ki q pana5iq in e nacionaliniq
i5siZadd i
s e imybiq ik del lo, que sus anglq o cuyoj o oj es animoj kalboj
iene o ooki eik4Smg como m isq kalboj. (...)
p
Ellos odos mlsq kalboj, iene un cie o ya
enemos segui omando, po que ellos
isigalejg adiciones, y oddl we los
ican idealmen e di ec ini,am p opósi o -
m isq mu uiniam y uni e salim
susiZinojim"l1. Cia am ydia ide a ilgoka
P . Ska dZiaus a ículo
,,¿eso pasengs
i5 auka,
la:uLas?"
po que aho a,
po cua oq de5im mediq,
ya y padioje cada más
undasi más
de
p ecisamen e,
Lodiiq a os-
Li uania,
' Ten
pa .
P.285-286. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado.
76
nos pe e smininkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus
mine 4ja anglq habla y isai nepaisandiq, que es o solo in e do
mejo esniam lie u iq ki s o o en endimui. P . Ska dZius
ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que es o no de palab as o, aún ilsliau
po deci , klys kelis.
ple ojimo
camino, o Sun akis
Vi iendo en Amé ica, blai iau negu mucho que aho a él ku cos picilían
elacionesus.
y spa día anglinamoje Li uania alo aba lie u iq y anglq kalbq
P . Ska dZiaus legado es Zenklus y
nea siejábamos del bend ines lie u iq lengua de
p o isión, ugdymo y ple ojimo ac i idades.
Y pues o que e mininai
es muy impo an e y is
s a bdjan i sudd ind esa
pa e del lenguaje, no
di icul a en ende , codel
emas de e minologías
su des inada i5 ie mucho
ddmesio.
Recibió 1999 09 20
TIIE TERMINOLOGICAL
ACTIVTIIES OF PR. SKARDZIUS AND
TIIEIR SIGNIFICANCE
Summa y
This a icle e iews he main
o ganisa ional and p ac ical wo k o
he Li huanian linguis P anas in he
Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his
ield o e minolog , done in U -
p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis'
dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book
"Li huanian equi alen s o
In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published
om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o
he e ms o lib a ianship is analyzed. A en ion is u ned o some opical hough s
subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and
adi ion.
77