scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Author: Stasys Keinys
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/726/817
PRAEITIES AIDAI
S asys KEINYS
Lie u os
os
kalbi 4 ins i u
PR. SKARDZTAUS
SRITIES
TERMINOLOGIJAS Fab ikLAU
IOS
REIKSME
XIX a.
gale und ypad übe e s en is XX a.
de5im medius wa en dedami
gegenwä inds lie u iq e minologies
g unda ai.
{ ai iq s idiq e minus k d, a kd ode nach bend ines sp ach
An o de ungen a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios
nedideles, abe seh da b5dios, didZiqja eil nesa anaudi5kos,
und geisnische lei e , abe und didZ igs e a beinik wa J. Jablonskis.
nau ossachenems a siddjusios gemeinscha s nich nu ik epejs
Una schiedsinai ku z
nach Sio lie u iq
kalbo y os klassikos
Tod sein gemeinsameZygis
J. Baldikonis a56:
,,Mlsq skolos his o ijoj Jablonskio Name u es
amZinai pasilik i. Juk e e s e ih da 6 ne ilc ai
lie u iq sp ach g ama 4 und skai mus, e da e ih
und ki q предметq e minus"l. J. Jablonskis mi
seinem S iesuolischen gene os es d und
e minologies da bq k yp i, nuldmd o a be4 bei bldus,
ku iq mindes ens Zymesnieji Sio ba o da bininkai
halosi iS esmes bis Siol.
Thd edio de5im medio
gale p adei da b4en
den iem splinbine n
s andusiem jungen,
P . Ska dZiui. A. Saliui und ande en
be ekoko dd i gegenwä inds lie u iq
e minologijas pama q, wede heo iq,
noch p ak iniq2.
Die G unda ai i5 esmds wu den padd i. Neue Zei hai ha e ein
K onik nach einem K onikgebäude paje gs i Te minologies
Wände. Di bandiqjq gos be o, und os isq wa didelds, padios
pi ma uZsidmusios ande en A bei enis, ad ik6 is, dass
A bei i e i q nd wa wie. Theo e ischen
Te minologien agen anuome haup sächlich in e essijose
Philosoph l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a ai. Kaunas,
1933. T.2. P. VII.
2
Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius -
Wissenscha le und bend inds
Sp ache ugdy ojas
P anias Ska dZius /
- bend inds Sp ach eo e ikas
und ugdy ojas: Semina o
ezds.
Vilnius, 1999. P. 5, wo es behaup e wi d,
dass,,Ska dZius gehol en e min e min
e minumsbehandlungs heo e ischen oama us".
69
S . Sakauskis, auße dem,
u djgs und dideliq
p ak iniq sumanymq, die,
ansons en, und nu aukd
g aLiai isi a y 4
heo e ing sein
Te minologies eiki4.
O iele ki q e ldjamu Zei a bei e e Siokia
okip ak ini e minologijos da b4. oki
P ieq isq pi ma p ak ikos da bininkq eike q
e wenden und P . Ska dZiq.
Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius gebo
wa pladiai is e s en6sios pob pamind es,
dessen Sim osios me ind:s nesenlich Li uanien
Ihm noch ha e, dass und ku z, pabl i
ginds bei pojablonskinds gene os kalbininkas.
Schüle iniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o
amZiaus P adZios
(und nich nu sie) kalbininkq, nich einem a h ilgiu
pelniusiq a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq
Slo g, und J. Jablonskiu soga p ipaZis amas
bend ines eh ingas padios sp ach o Name iei ja,
das, ma y , zusammen und jene Sp ache
e minologien d o ha be).
Rlpes ingo e o, denn das is J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius
zusammen mi A. Saliu (1902-1972) wa pasiqs as baig i
wissenscha q iVokie ij4, und i5 en abudu nach eine o me q
dak a uo i g iZo gs i ih en ehemalusiq kauni5kiq p o esso iq
da bq. K. Buga damals schon kele 4 me q ilsdjosi Vy au o
p ospek es g a en, baldos Vie5pa ies Angelas wu de beschiedo
und q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui. Si aip seh schnell
jungenem apsuk iem a i eko nemala eil elioniq a y q da bq, mi
mänams jais und kalbind e minologijas puse.
ba o
P adZioje dass g öße Beispiel
wi d gewesengs K. B[ga, obwohl,
noch pasa$ ina, P . Ska dZiui
wie selbs add, nähie e
kommunizie mi J. Jablonskiu3.
Seine noch in Deu schland
nochs unenden Rau e e s en
Sp acha ikeln in, e aikiai
e such e zu olgen,,Kalbos und
seno es" a-
Sy be ojo es, p addjo pe5io i, p adZiq
pape5iojimq (ne is paka ojamq)
pddomis, i5 nich indend den Namen,
manchen J. Jablonskio gezüge, dami
ilgokai ne engd
schon on K. B gos ski damasis. Tokiq
P . Tie peiojimai,
o en soga seinen
Ska dZius. nich eimai,
i 5enybes wodymai
dass selbs
(pab eZimai, J. Jablonskis ihm nusileidgs) und
je z , nach 60-70 me q, neulich wede aus eich
geg ls i, noch Zei und O Juolab dass selbs
pe5io ojas, noch sagen.
b damas jung, noch
pagy engs, nea odo
bend ines bu gs
sk upulige kal Ska dZius
Vilnius,1997. "1.2.P. L6.
P . Rink iniai a5 ai.
70
a osenes
lebumo sowie
lie ybos
ode
einigkei igkei
wenigs ens se ge ojas paisy ojas.
P isid6 i an de Te minologijs A bei P . Ska dZiui
wi d ekg noch s udie end Lie u os uni e si e e (dia
mokesi sei 1923 m. he ens bis
7925 m. lapk idio mdn. es
).
seinen gelegenga
Übe
sep yniasde5im penkmedio
,,Aidq" L:u nale
e ö en lich-
eme A ikel
,,Mano g a a e
und A bei "
selbs a5d so:,,<...>
euge mi Jablonskiu
ihm [J.
- S . K.] di bau e minologies welche bei komisijoje,
sie zusammenging und welche aS sek e o ia au,
komisijoje, liga i5 aZiuodamas i uZsieni"a. Vdliau,
i dliau ku ilaik4 d auge mi ihm noch di bau aybos
ke i ajame de5im me yje, schon nach J.
Jablonskio Tod,1935 m. in de Li u iq Sp ache subu
Gesellscha .
P .
Ska dZius ado a o Te minologijas sek ionen. Wie gesehen i5 ano me o
,,Gim osios
Sp achen"
zei ab yje gesag
p aneq5imq, a
sekcija s a s d
p o . S . Salkauskio pa eng o
Zodyno
,,Bend oji iloso ijas e minija" e minus, auch auch
spo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq und ea o
e minq pluo5 us. Ohne Zwei el, de G Z igs e
Sios sek ions a bei wa ,,Bend oji
philosophie e minija", waa in
ai5kiai ma 5 i i5manandiq kalbininkq
ina5as. üb igens, Thi, is gesag
schon e s em Zodyno
,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u
d uckdinamas iloso ines
[=lilo o ijos - S . K] e minijas
e wä s nis, und p idmimas
i5 aisymas, doc supplemen ys is
du chge üh usi Lie u iq Kalbos
e s e s ambesse e a bei , ku iy a
D augijas (LKD) Te minologijas
Sekcija (TS), suda y a i5 předsinko.
P . Ska dZiaus, Sek e a ius A. Vaidiulaidio und na iq: Zodyno
Redak o s J. Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio und p o .
S . Salkauskio. sp gs i i5 das, Kokio G ößeums wa de Job, möglich
Da übe hinaus, wie do pa pasa a, bei Zodyno Be ei ung
Anme kungen, Be a imais sy ilymais A. Damb auskas, d . J.
dass ihm wu de zuge eil übe 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5.
Pankauskas, is ansidejg p ela as yskopas M. Reinys, p o . V.
Sezemanas, p o . J. Vabalas-Gudai is und dailininkas suki dia o P .
a
Ska dZius, A. Va nas, o dedamus e minus de Siaip isam
,,und schon
iel
gea bei e
ha um
ainium zu e besse n"6.
a
Do pa .
5
Salkauskis S .
Vilnius, Ten
Ra5 ai. 1991. T 2.P.726.
6
oa . P. 21.
71
,,Bend oji
philosophie
lai ienes
io bes enq kq
zwischenuka -
e minija" is
e minq esmds
Zodynq, i5 sunausge o enen wich igs en
alles je z i-
nds bend ines sp ach lie ybosweikaln.
O das is die
didZ igs e
Sio des
adinap ip-
aZinimo i odymas.
A bei s Tai,
dass nich mojo in e na ionalen e mininis, odos, o end1iai bezeija
Zodyne
engdjq siekim4 g ynin i adiau das des o meh soga apsk i ai
ne a eines
kalb4, benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu sp ach eikybos his o ies
pai ikinamai gezei a, dass alle5kai ne eis s sind die ano me o und
das), möglich i5 eik5 i nich alles was ande s pasakoma
gegenwä ies Zmonds (beje, auch so auch kalbininkai), welche ne zai
Zodynas, ohne Zwei el, zeig so genann e Pu is inien
behaup iq li aui kalboje nich and wie i5 eik5 i alles das (a esan
ais,, a u iniais" ode soga dass es nich i a dijimaisiki4 p obie en.
(kalbos g yninamuosius)
engdjq assius.
Kalbamu
isideme inas
a Z ilgiu bei
wi klich seh idomus is und po
35 me q sei ,,Bend osios iloso ijos
e minijos" e scheinings eikagoje 1973 m.
i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas
,,Lie u i5ki in e na ionaleiniq ZodZiq Übe einsmenys". Sio
daß,,Zmoi ade ech lich a5oma, nds, mok6dami eikiamas emde
sp aBs und susipaZing mi en sp echamas Flags in e na ionalen
sulie u in q Lodi q, welche asociaciniu b du daZnai schon
un e scheide om en sp echamq in e na ionaleiniq pakaLiq. Si
Te minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg e wenden
P axis ypad beme kuma s e u , wo i5ei iai iSmok omis we imomi
Sp achen daZnai besse e diasi, als ih en Mu e scholen, ypad
welche no s specialybds Be eich"T. ie5ko i lie u i5kq
Leide , leide ! Nich gewillim zu e wenden und ypad pakai alq seh
bldingas nich nu , wie a5o P . Ska dZius, i5ei iams, abe und
wenigs ens nemaLai deliai ak i liqjq padios Lie u os mokslo,
echnikos, ikybos, poli ikos und k . s idiq Zmoniq. Und dia
manchmal soga längokai ha man i ikiniki nich ein4
isi ikinusi,, a p au inink4", dass li awi5kas beg i , wenn ihm nich
gelich e schon ha ech g beid e wende zu we den pi mybd,
wenigs ens
Salia o K edin o,
in e na ionalen,
auch nich
ne zai ganz Te min.
,,Lie u i5kq
in e na ionaliniq
Zodyne maZdaug iks andio in e na ionaleniniq
LodLi4a i ikmenq" o ges ell
L,odli 4 lie u i5ki Übe einsmenys. NemaZa jq Teil is
gu schon on länge e Zei geb ines Sp ache
a oseneje paZis-
7
Ska dZius P . Rink liche
a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437.
12
ami nauj ad a ai ode soga
lebosios Sp achen LodLia|
beispielsweise: abai i as -
gaub as, abscisas abs ine icija
- pulinys, - blai ybe,
abs akcija - a saja,
abzdcas und k . Ths Zodynas,
dem, ohne Zwei el, auch siek-
- pa ag a a padd i g ynin i lie u iq
kalb4, is seh galo wich ig XX a.
subjek i e lie u iq sp achba, welche
i ai aus skoliniq, adinamq
iel e wende wi d pe nelyg hauko
in e au iniais ZodZiais. Daba ine
ga bingai subjek ine Sp ache skoliniais
anks esniq Sim mediq aS q Sp ache.
nd wie iel ne maZiau is uZ e 5 a negu
na5esnd uZ p aei o amZiaus und Sio
eil q skoliniq niekuo nd a p ak ge a
S iesuomenes y as lauk p adZios i5
ba ba ybes.
de Sp ache Thd
gesp ochen P . Ska dZiaus
Buch, das, üb igens,
,,Daba inds m4,
s ü z e sich bei de He s ellung edi4 li a iq sp ach Zodyno" leidi-
Sim medio wich ige
ab insgesam bend ines
e minoi po ke i dio
und eikybai. Beje, wie
ebd a seh
Sp achen a osenai und
gegenwä ige logijos und
S . Salkauskio iloso ijos
e ö en lich bei5
e minija",,,Bend oji
5e-
Siasde5im mi
i 5um me q.
Nach dem Zwei en Wel k ieg, a sid gs USA und
nich agend sp achenaa s a be, P . Ska dZius baige
biblio ekininkys ds skole4 und bald nach begann zu
a bei en in de haup os Salies bibliek oe
Kong esses
(joje i5di bo 15 me q, bis 1971 m.8).
Bibliokininko i5schulung und A bei
wi d ldmgs nahe 200 Zodyno
a ikniq um anges
biblio ekininkys es e minq
Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis
wu de e ö en lich 1961 m. JAV
,,Gim ojoje
a gai in oje kalboje"e.
ji I, au o iaus
Zodliais, nu schu iem
s4 okq i a dijimai, angegebenen
anglq, p ancuzq okiediq Sunkalbq
biblio ekininkys es dd i lie u i5ki
pladiau (ne eikalams) und a ojamq
Übe einsmenys, ein paa Te mine
glus ai paai5kin i.
ku, pladiau ne y in6jus, b q sagen,
ode P . Ska dZiaus nu o asi
1956 m. in
suda y u
Li uanien I.
Kisino
i5leis u
Zodyndliu,,Bibli-
o ekind und bibliog a ind e minologija"
- wie iel pe Seb adali P .
Ska dZiaus inkindlio e minq
esuda o mi I. Kisino Zodyndliu
zu e enden e minai, eine
i a de ande s, beispiZiui,
angebo en a ininkns ka-
ande e s4 oka P . Ska dZiaus
(a ba dublikn as), an inis du oius,
e bind inis aldgas, zusä zns und
k ., o I. Kisino Zodynelyje
- dubld as, medea i o is
8
Ska dZius P . Rink liche as ai. T.2.P.24,29
e
Ve ö en lich
P .
d ediame
,,Rink iniq
Ska dZiaus a5 q" ome
(p.3I542a)
73

=bend adu o is
- S . K.], su es inis ka aldgas, e gänzung. Dalis P .
Ska dZiaus adide q e minq Li uanien wie und ganz
biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science",
dallmenys,,callig aphic ypes", buchga",
nepaZis ami, puz. : esjnas,,ad esq buchga",
e angelynas,,e angelijq eis ai is,,book o a el,
i ine a y", n o ai paininkas
,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending
buchga", oom, loon depa men " und k . Apsk i ai Sio inkinelio P .
und daybos sind pe auße o di as biblio ekininlcjbi, (pz.: dailmenys,
Ska dZiaus neue ybds, saky i, nep igijo, Teil a Z ilgiu möglich jq
slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le ").
ide a okiq e minq, welche in Li uanien und damals,
und je z nich ikiami e wenden, puz. :
i ulas,,knygos a a ikels an a5 e", i ulinis ldpas
benennung,,, i le page" (Lie u iq sp ach und
li e a u os ins i u o Te minologijos komisijos
bes ä ig a o i i I. Kisino Zodyneli ide as e mas
specialis q und e wende am). Thd Sis P .
an ai inis ldpas,jis no male weise Sios s i es
Ska dZiaus da belis b[ i bewe e gale q als
didesnes i akos ne u djgs e such e minologies
Tiep iside i bei biblio ekininlys ds ple ojimo.
sa, malb nu igende e wa
Ame ikas lie u iq kalbai.
NemaZai
i ai iq s idiq
(haben
meh gal
echnikos) e minq P .
Ska dZius seinen Sp achen is aisgs gausien sowie
siulgs p ak ikas Sachen zueigne en A ikeln und
mdggs selbs zu un e minus negu jq ieSko i
A iknelien. I5 jq susida d ispudis, dass splinnik ehe wi d
Zmoniq (liaudies)
ge oka alboje.
Gal und del o
sein siuliniq eil pladiau nep igijo.
einen a ikeln in a iknelien
naudingq odandiq, wie b ei ne e
Ande e e us, kann man inden
pobldZio pa a imq, e minologijs
a bei Pa yzdZiui, di b inas, bilde
k yp imi suk inas.
L940 m., uZdjus ussam,,,Gim ojoje kalboje"
an wo end i klausim4,,A i5 ik qjq
e a o inas k obalsis? ", e aSe, dass
manche nei odinedamas ha zu sagen und
soga isakin6 i zu e wenden nich Juki, abe
obalsi, und die Gelegenhei ech lich ganz
lekdd:
,,(...) sumaningesnieji kalbininkai ih en eigingen
Zmoniq sp ach pa emia Da en, oddl diejenigen,
sp achwo osens e besse ung, u d q ih e
die wollen posi i iai beiddun an m[sq gemeinsinds
Themen neue i angeb aamosien b ei e
pob idZio ie-
Sai lig Siol a o asis pag is i und
isakinejamas bldas zu dem angel
kann u nemaLa Zalos Si seh ai5kiai
ai5kiai kodel pladiai sagen, Sache is
und J. Jablonskio machen"10.
nebe ikgs; Siaipjau indi iduus und
74
geis und s ilimi men is u djo bu i seh
ukalbos e oliu ions he umybemis, j4
wich ig anuome gesag e a p add es
gu iside i i gal 4 d q und gegenwä ige
kommin is eikybos p ipaZinejai.
Thm ik y e minologies heo ie ski q a ikniq P . Ska dZius
n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q heo ies subjek q nag inejgs,
s a s gs. E , scheine, ehe nesigilino I Te minologies Sa i umus,
Te minen e hobenen An o de ungen. Te minologie s F agen isq
zue s e kele, s ü z end sich allgemeinem sp acho y os,
bend inds Sp achenkybos sup a im, . y. ebenso, wie und ande e
Sp ache no minimo Themen.
Thdiau, wie gesag , P . Ska dZiaus A ikeln und A iknelien sind
p iba s S anemaLai auksiniq mindiq und e aikliq apibend inimq,
ingq pa a imq, s a biq und Te minologie s Theo ie. Tues Dinge
eike q kuome pladiau ge enn e y ine i.
Nach dem Zwei en Wel k ieg, is
deSim is ollos me q lebendamas
uZsieniuose, dia, e yneje, P .
Ska dZius ne u djo so iel i akos,
wie josbu q galejgs u e i andokiom
Umgebungybemis.
Wah hei ,a ikjnygos, niai wa en
paZis ami und sp ach lie ybniken, und
e minologen, ihnen wu den benu z ,
lie u iq pld os, ugdymo a bei
adiau e minologies haup sächlich
wu den du chge üh ihm padiam
di ek nich eilwaujend, die a bei
yko Salia in Li uanien, s ebd ojo. Ihm
beliko das, was ge an wi d ihm,
zwischenpais seh k i 5ko, soga
us aus wunde ojo aidmuo.
gal
Abe , mi de
Zei bdgend, das
K i kums
beme kba
me klich
- einige i5 peik i Lie u os kalbininkq
begZiq eso
eikybos we i, exempelL iii,,,Daba inds
lie u iq sp ach Zodynas", dliau Tiejau
wu de minimi ganz a o anklich.
sa, in Li uanien on
Se5 o de5im medio
mi u io gausokai
leidZiamus e minq
Zodynus
P . Ska dZius wie und
negi domis nemadiomis nuleido.
Abe nemaZai aid,
Zadin i und kel i
Te minologien
i5ei ijos
s ebandesis kul [ 4.
Siuo a Z ilgiu seh
und je z nich nu
we pamokomos bios
i5ei iim
ebd a seine
Anme kungen del P.
O in ai es
1958 m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas,
no eli a osenos, upoema, in gal oje, dass anglq kalboje
ieLodLiai ei5kia k4 ki a und ddl o nepadedan ys und soga
hinde an S/s emima kul l a" bend au i o si ly-
,,su
(del
"' Ska dZius P . Rink liche
aS ai. 3. P.
-1.
797-798.
75
a keis i einnai li a i5kais P .
Ska dZius e minis). Th p oga
Beziehungenq einzeln in ande en
Sp achen sowie jq
pladiau i5si a 6 e minq
bes ändigkei s age. Jis aSe:
einige e minus a -
su
,,Wenn wi nehmen o i nich so, als ob wi sie ip a g ode ling
konsumie en, abe wie sie ganz un e schiedlich benu z z. Englände
ode Ame ikane id, dann un e b echen wi die di ek en Beziehungen
a osena mi m sq gemeinsine und demdu ai5kiai subliudessen wi
m sqinisusiZinojim4, und du ch das gegensei ige gu em apsunken und
wel l l l l i a pasisa inim4. beginnen sime p y sak4 ode k4 obwohl
pana5aus e wenden lig5iolinien oman s a , das gleichzei ig wi
didZiai apsunkinsime das, was sup as i isa musq lig
Siol isu , li e a l os his o ijoj ode handbdlien, wu de gesag
e zähl übe omanus; das, so a end, wi ganz unnö ig e wechsel
hä en zwei ganz un e schiedlichen dinge, Siuo Fall, apysak4 und
oman4 ode I is no elg und apsakym 4. ddl o, dem wegu gehend,
emdichi Kul u uns meh nep ia d q: ame ikiedie mi anglais sind
ejg und oddl neimano isai andokien, un e schiedlichen wegen wie
wi , ma m[sq ei qjq keliq als als maan anpassilq/ i zu anglosaksiniq.
P z.
schon on al e s
in Li uanien wa und bod a e wende d i i g e n a
s,,di iguτής, und sein angli5kas cho o ode o kes o edejs",
en sp echm c o n duc o ,,di igen as" is gleichbedeu end
kalboj schon on al e s musikos eikalq kl ejas genann wi d
mlsq konduk o ium,, aukininem sa ydo ". Ode S ai el: mlsq
komposi o ium, und sein angli5kas En sp echen c o m p o s i
o (ki diuojamas skiemuo
- -) po d a ik,, aidZiq
inkdjas". nich
Nein, wi schon wede Di igen o, noch o z i o i a u s, noch o m a n
o, noch o e I d s, noch ko m p n o e m o s, noch pam le o, noch ki q
meh egalime i5siZadd i
pana5iq in e na ionaliniq s e imybiq nu del das, dass ih e anglq
ode ku ioj ande es emimoj kalboj ha andoki eik4Smg wie
m isq kalboj. (...)
p
Sie sind alle mlsq kalboj, ha eine gewisse
sie müssen wei e e wenden, weil sie
schon isigalejg T adi ionen, und oddl wi
einiau passen di ek ini,am Zweck - m isq
gegensei iginiam und uni e salem
susiZinojimum"l1. Cia am ydia ide a
ilgoka P . Ska dZiaus A ikels
,,Is das
pasengs
je z , la:uLas?"
i5 auka, denn
po ie q de5im mediq,
schon und padioje
imme meh inde asi
Sp achen
genaue , Lodiiq a ose-
in
Li uanie-
n, ' Ten pa .
P.285-286.
76
nos pe e smininkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus
mine 4ja anglq sp ich und ganz nepaisandiq, dass es nu
hinde ge esniam lie u iq ki s ande es Ve s ändnis. P .
Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, dass es nich Sp achen
ode , noch ilsliau sagend, klys kelis.
le ojimo weg, o
Sun akis
Liebend in Ame ika, blai iau negu iel was je z e wo kas pakiliai und
Beziehungenus.
spa diai anglinamoje Li uanien we e e lie u iq und anglq kalbq
P . Ska dZiaus Ve mäch nis is Zenklus und
nea scheidamas on bend ines lie u iq Sp ache
eikybos, ugdymo und ple ojimo Ak i i ä en.
Und da Te mininai is
seh wich ig und imme
wich igdjan i sudd ind
jene Sp achen Teil,
nich schwe zu
e s ehen, kodel
Te minologies Themenen
seine o gesehen i5 ie iel ddmesio.
Emp ange 1999 09 20
TIIE TERMINOLOGICAL
ACTIVTIIES OF PR. SKARDZIUS AND
TIIEIR SIGNIFICANCE
Summa y
This a icle e iews he main
o ganisa ional and p ac ical wo k o
he Li huanian linguis P anas in he
Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his
ield o e minolog , done in U -
p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis'
dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book
"Li huanian equi alen s o
In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published
om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o
he e ms o lib a ianship is analyzed. A en ion is u ned o some opical hough s
subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and
adi ion.
77