scieee Open visual document viewer

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Stasys Keinys

Full text

PRAEITIES AIDAI S asys KEINYS Lie u os os kalbi 4 ins i u o PR. SKARDZTAUS SRITIES TERMINOLOGIJOS FEBRALLA SKARDZTAUS TERMINOLOGYJOS FEBRALLA SKARDZTAUS TERMINOLOGYJOS FEBRALLA SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS IR JOS REICSME XIX a. gale y ypad po p ime os is XX a. de5im medius ue on dedami p esen esinds lie u iq e minologías unda ai. { ai iq s idiq e minus k d, a kd o según bend ines equisi os de lengua a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios nedideles, pe o muy da b5dios, didZiqja pa e nesa anaudi5kos, líde , pe o y didZiausias abajinkas ue J. Jablonskis. nau os asun os a siddjusios bend ijos no sólo ik epejas y espi i ual Noa sidiciamen e poco después Sio lie u iq kalbo y os clásico mue e su compañZygis J. Baldikonis a56: ,,Mlsq escuelas his o ijoj Jablonskio nomb e u es amZinai pasilik i. Juk él p ime o le da 6 ne ilc ai lie u iq lengua g ama ik4 y skai mus, él da e ella y ki q предметq e minus"l. J. Jablonskis con sus S iesuoliais gene os es ablecidod y e minologías da bq k yp i, nuldmd o da bo a k4 bei bldus, ku iq a leas Zymesnieji Sio ba o da bininkai laikosi iS esmes has a Siol. Thd edio de5im medio gale p adei da b4 dan ios elbinicos es usios jó enes, P . Ska dZiui. A. Saliui y o os no e o dd i ac ualesinds lie u iq e minologías pama q, ni eo iniq, ni p aciniq2. Tie unda ai i5 esmds ue padd i. Nue a ez ha enido co onico po co onico edi icio paje gs i e minologías mu os. Di bandiqjq gos be a eso, e os isq no didelds, padios pi ma uZsidmusios o os abajosis, ad ik6 is, que abajo i e i q nd no ue como. Teó icas cues iones e minologías anuome p incipalmen e in e es6josi ilóso o l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a5 ai. Kaunas, 1933. T.2. P. VII. 2 Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius - cien í ico y bend inds lengua ugdy ojas P anias Ska dZius / - bend inds eó ico del lenguaje y ugdy ojas: Semina o ezds. Vilnius, 1999. P. 5, donde se a i ma que,,Ska dZius ayudó a los oama os eó icos del manejo del é mino". 69 S . Sakauskis, además, u djgs y dideliq p ak iniq sumanymq, que, apy , y nu aukd g aLiai isi a y 4 eo ing su e minologías eiki4. O muchos ki q e ledjamu iempo abajó Siokia okip ak ini e minologijas da b4. oki P ieq isq pi ma p ác icasas da bininkq eike q dedica y P . Ska dZiq. Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius nacido cuyo ue pladiai es p ime 6sios pob pamind os, Sim osios me ind:s ecien emen e en Li uania kalbininkas. Él aún u o, que y b e es, pabl ii ginds bei pojablonskinds gene aciónos pupiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o amZiaus p adZios (y no sólo ellas) kalbininkq, no uno a h ilgiu pelniusiq a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq Slo g, o J. Jablonski incluso p ipaZis amas bend ines hono ingas padios lengua 6 o nomb e iei sí, eso, apy , jun o y de esa lengua e minologías d o ga be). Rlpes ingo e o, po que es J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius jun o con A. Saliu (1902-1972) ue pasiqs as baig i mokslq iVokie ij4, y i5 en abudu po unos me e o me q dak a uo i g iZo gs i su bu usiq kauni5kiq p o eso iq da bq. K. Buga en onces ya kele 4 me q ilsdjosi Vy au o p osp o umbas, nocu os Vie5pa ies Angelas ue sagiedado e q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui. Si aip muy ápidamen e jó enes apsuk iems a ieko nemala pa e elioniq a y q da bq, con y ams jais y kalbind e minologías puse. ba o P adZioje que mayo ejemplo se á bu gs K. B[ga, aunque, como aún pasa$ ina, P . Ska dZiui él add, ap oximiau communicado con J. Jablonskiu3. Aun en Alemania aún ap endiendo sus ai uos p ime os a ículos de lengua en los p ime os él aykiai a d segui ,Kalbos i seno es" a- Sy además de eso, p addjo pe5io i, pape5iojimq (ne is paka ojamq) p adZiq pddomis, i5 noindando nado, algunos J. Jablonskio aseños, eso ya ilgokai ne engd desde K. B gos ski damasis. Tokiq P . Tie peiojimai, luga es incluso su Ska dZius. no iamen e, i 5enybes odymais que mismo (pab eZimai, J. Jablonskis le nusileidgs) y aho a, después 60-70 me q, nopaedo ni su icien emen e pag ls i, ni iempo y luga Juolab que mismo pe5io ojas, ni deci . b damas jó enes, ni pagy engs, nea odo bend ines bu gs esc upuloso kal Ska dZius Vilnius,1997. "1.2.P. L6. P . Rink iniai a5 ai. 70 bososenos i umo y suminis o menos uningumo o al se ge ojas paisy ojas. P isid6 i al abajo de e minología P . Ska dZiui se á ekg aún es udiando Li uane uni e si e e (dia mokesi desde 1923 m. au ens has a 7925 m. lapk idio mdn. es o ). su ocasión Sob e se yniasde5im penkmedio ,,Aidq" L:u nale publicado en a ículo y ,,Mano g a a él mismo abajo" a5d así:,,<...> d uge con Jablonskiu él [J. - S . K.] di bau e minologías ku i pas komisijoje, ella susi unk aba y a la cual aS sek e o ia au, komisijoje, liga i5 aZiuodamas i uZsieni"a. Vdliau, i dliau ku ilaik4 juge con él aún di bau aybos ke i ajame de5im me yje, ya despues de J. Jablonskio mue e,1935 m. en subu e Li u iq jezik d augijoje. P . Ska dZius ado a o a la sección de Te minología. Cómo is o i5 ano me o ,,Gim osios kalbos" laik ab yje pa eik p aneq5imq, a sekcija s a s d p o . S . Salkauskio p epa ado o Zodyno ,,Bend oji iloso ijas e minija" e minus, ambién depo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq y ea o e minq pluo5 us. Sin duda, el másZ Sios secciones abajo ue,,Bend oji iloso ijos e minija", en la ai5kiai ma 5 i i5manandiq kalbininkq ina5as. po je, Zodyno Thi, es á con ada ya p ime oy ,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u p ensdinadas iloso ines [=lilo o ijos - S . K] e minías conside ación, y p idmimas i5 aisymas, complemen ymas es ealizada po Lie u iq Kalbos p ime s ambesnis abajo, ku iy a D augijos (LKD) Te minologijos Sekcija (TS), suda y a i5 doc. P . Ska dZiaus, sec e a io de A. Vaidiulaidio y na iq: Zodyno edi o a io J. Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio y p o . S . Salkauskio. sp gs i i5 o, Kokio g andeza e a ese abajo, posible como allí mismo pasa a, a Zodyno p epa ación no as, conseimais si ilymais A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, es p isidejg p ela as que le ue asignada po 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. Además, obiskupas M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J. Vabalas-Gudai is y dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o dedamus e minus a cual Siaip isam ,,y ya ha abajado mucho pa a camu la el aini"6. a Allí mismo. 5 Salkauskis S . Vilnius, Ten Ra5 ai. 1991. T 2.P.726. Lo que ocu e es que 6 oa . P. 21. La Comisión es á a la espe a de que se lle e a cabo una e isión del Reglamen o. 71 ,,Bend oji iloso ijos lai ienas mejo esq kq en euka io e minija" es e minq esmds Zodynq, i5 consumido a los más odo aho a i- impo an es nds bend ines de la lengua de p o isión eikalos. O es o es el mayo Z abajo Sio aZinimo i odymas. Tai, Zodyne que no mojo in e nacionalino é mino, odos, aki aizd1iai es imonija ne a uno engdjq siekim4 g ynin i adiau es o cuan o más incluso apsk i ai adinap ip- kalb4, benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu de la his o ia del suminis o de la lengua pai ikinamai os ada, que odos5kai ne eis s son eso (a esan es o), es posible i5 eik5 i no odo lo que o a cosa aquellos ano o y p esen ezi Zmonds (beje, ambién y kalbininkai), Zodynas, sin duda, indica los llamados pu is inos quienes ne e ai a i man lie u iq kalboje noando como i5 eik5 i odo pocoma ais,, a u iniais" o incluso que o no i a dijimaisiki4 p obi i. (kalbos g yninamuosius) engdjq axius. Kalbamu isideme inas a Z ilgiu y ealmen e muy idomus es y po 35q me desde,,Bend osios iloso ijos e minijos" apa icióno en eikago en 1973 m. i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas ,,Lie u i5ki in e nacionaliniq ZodZiq co espondimenys". Sio abajo que,,Zmoi ade co ec amen e a5oma, nds, mok6dami equi imas es animas leng as y susipaZing con co espondiamas ilas consumi sulie u in q Lodi q, quienes asociaciniu b du daZnai ya di e encia del co espondien e in e nacionaliniq pakaLiq. Si in e nacionaline e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg p ác ica ypad no able s e u , donde i5ei iai iSmok om we imom lenguas daZnai mejo e dias, que sus na i osos, ypad cuya aunque specialybds campo"T. ie5ko i lie u i5kq Desa o un, desg a! No indignima usa i ypad pakai alq muy bldingas no solo, como a5o P . Ska dZius, i5ei iams, pe o y al menos nemaLai pa iai eikliqjq padios Li uania mokslo, echnikos, ikybos, poli ikos i k . s idiq Zmoniq. Y dia a eces incluso po mucho iempo enei que i ikini i no ien4 isi ikinusi,, a p au inink4", que Li u i5kas é mino, si le no se inclina ya iene de echo g se u ilizado pi mybd, al menos Salia o p es in o, in e nacional, incluso no ecuen ai oda é mino. ,,Lie u i5kq in e nacionaliniq Zodyne maZdaug iks andio in e nacionaliniq LodLi4a i ikmenq" p esen ada po L,odli 4 lie u i5ki co espondimenys. NemaZa pa e jq es bien ya desde hace iempo comun ines lengua a osenoje paZis- 7 Ska dZius P . Rink iniai a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437. 12 ami nauj ad a ai o incluso i osías palab as LodLia| ej.: abai i as - gaub as, abscisas abs ine icia - pulinys, - blai ybe, abs acakcija - a saja, abzdcas y k . Ths Zodynas, al cual, sin duda, ambién siek- - pá a o a padd i g ynin i lie u iq kalb4, es muy galo impo an e XX a. emá ica lie u iq alba, en la que mucho skoliniq, adinamq in e au iniais se u iliza pe nelyg cabuko i ai aus ZodZiais. Daba ine ga bingai предметine habla skoliniais nd cuán ne Sim mediq aS q habla. pa e q maZiau es uZ e 5 a negu anks esniq uZ p aei o amZiaus y Sio S iesuomenes skoliniq niekuo nd a p ak buena na5esnd y as lauk p adZios i5 ba ba ybes. de Thd se habla P . Ska dZiaus lib o, que c ea, po cie o, basas en ,,Daba inds m4, p epa a edi4 lie u iq lengua Zodyno" leidi- Sim medio impo an e bend ines y eikybai. Po e minoi po ke i dio cie o, como palab as ebd a muy ac uali a a osenni y S . logijos y en gene al Salkauskio iloso ijos publicada an e5 e minija",,,Bend oji 5e- Siasde5im con i 5um me q. Después de la Segunda Gue a Mundial, a sid gs EEUU y nogaciendo del lingüís ico abajo, P . Ska dZius baige biblio ekininkys ds escuelas4 y poco después empezo a abaja en la p incipal os Salies biblio eca del Cong eso (joje i5di bo 15 me q, has a 1971 m.8). Biblio ekininko i5scualación y abajo se á ldmgs ce ca de 200 Zodyno a ículosniq olumen de biblio ekininkys es e minq Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis ue publicado en 1961 JAV ,,Gim ojoje a ii in oje kalboje"e. ji, au o iaus Zodliais, solo es eu iems s4 okq i a dijimai, pa eik i anglq, p ancuzq okiediq Sunkalbq biblio ekininkys es dd i lie u i5ki pladiau (ne eikalams) e a ojamq co espondimenys, algunos e miniai glus ai paai5kin i. ku, pladiau ne y in6jus, b q deci , o P . Ska dZiaus ap o eo asi 1956 m. Li uania i5leis u I. Kisino suda y u Zodyndliu,,Bibli- o ekind y bibliog a ind e minologija" - cuán po Seb adali P . Ska dZiaus inkindlio e minq esuda o con I. Kisino Zodyndliu coincidan ys e mininai, una o a s4 oka P . ejemZiui, p es ada a ininkns ka- Ska dZiaus i a di a o a ez, (a ba dublikn as), an inis du oius, jun inis aldgas, suplemen ns y k ., o I. Kisino Zodynelyje - dobld as, conjun aa i o is 8 Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29 e Imp eso en P . e diame ,,Rink iniq Ska dZiaus a5 q" omo (p.3I542a) 73 =bend adu o is - S . K.], su es inis ca aldgas, suplemen ymas. Dalis P . Ska dZiaus adide q e minq Li uania como y del biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science", dallmenys,,callig aphic ypes", lib oga", odo nepaZis ami, puz. : esjnas,,ad esq lib o", e angelynas,,e angelijq kelion ai is,,book o a el, i ine a y", n o ai pa-ininkas ,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending lib o", oom, loon depa men " y k . Si en gene al inkinelio P . da ybos es á po ex ao dinasa biblio ekininlcjbi, (p.ej.: dailmenys, Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa e a Z ilgiu puede jq y slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le "). ide a okiq e minq, que en Li uania y en onces, y aho a no ne eikiami consumi , puz. : i ulas,,knygos o a ículo an a5 e", i ulinis ldpas nomb amien o,,, i le page" (Lie u iq kalbos i li e a os ins i u o Te minologijos komisijos ap obado a o i i I. Kisino Zodyneli ide as s i es specialis q y consumamos). Thd Sis P . e minas an ai inis ldpas,jis no malmen e Sios Ska dZiaus da belis b[ i e aluado gale q como didesnes i akos ne u djgs in en o de e minologías Tiep iside i an e biblio ekininlys ds ple ojimo. sa, alb u ilinguin él ue de los ame icanos lie u iq kalbai. NemaZai i ai iq s idiq (can o más gal écnicas) e minq P . Ska dZius sus idiomas es á aisgs gausios así siulgs p ác icas asignas adhe idas en a ículos y más se á mdggs mismo hace e minus negu jq ieSko i a ículosnelios. I5 jq susida d ispudis que el o binis a Zmoniq (liaudies) ge oka en el habla. Gal i del o su siuliniq pa e pladiau nep igijo. en uos a ículos a ículosnelios naudingq odandiq, como más O a e us, se puede encon a amplio pobldZio pa a imq, e minologías abajo Pa yzdZiui, di b inas, c ea k yp imi suk inas. L940 m., uZdjus usams,,,Gim ojoje kalboje" espondiendo i klausim4,,A i5 ik qjq e a o inas k obalsis? ", él aSe, que algunas alguien nei odinedamas oma deci y incluso isakin6 i consumi no Juki, y obalsi, y esa ocasión jus amen e oda lecciónd: ,,(...) sumaningesnieji kalbininkai sus eigims Zmoniq lengua pa emia da os, oddl aquellos que bend inds lenguaje a osens mejo amien o, quie en posi i amen e p esidd i a m[sq u d q sus emas nue a a o ecamos los nue os más amplio pob idZio ie- Sai lig Siol a o asis pag is i y isakinejamas bldas pa a ese asun o puede u nemaLa Zalos Si muy ai5kiai ai5kiai kodel pladiai deci , asun o es y J. Jablonskio hace "10. noe ikgs; Siaipjau indi idualesus e 74 espi i uia y es iloimi men is u djo bu i p add as ukalbos e oliuciones muy impo an e anuome dichoi a al ededo ybemis, j4 bien iside i i gal 4 p ipaZinejai. d q y ac uales comandin is p es aybos Thm ik y eo ías e minologías ski q a ículosniq P . Ska dZius n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q eo ías emaq nag inejgs, s a s gs. Él, pa ece, más no esigilino I e minologías peculia idades, é minos plan eados equisi os. Las cues iones de Te minología isq p ime o él kele, basándose en comúnojogo y os, bend inds lenguaje eikybos sup a im, i. y. así mismo, como y o os lenguaje no minimo emas. Thdiau, como se dijo, P . Ska dZiaus en a ículos y a ículosneles hay p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq apibend inimq, ingq pa a imq, s a biq y e minologías a la eo ía. Tuas cosas eike q kuome pladiau sepa adamen e expe imen ine i. Posio la Segunda gue a mundial, is deSim is mados me q i iendo en uZsieniuose, dia, e yneje, P . Ska dZius nou djo an o i akos, cuán josbu q galejgs u e i po o osoki en o noybemis. Jus icia,joknygos, niai ue on paZis ami y p o eedo es del lenguaje, y e minologos, ellos e minologías p incipales lie u iq ue on u ilizadas, adiau pld os, ugdymo abajosi ue on e ec uados jam padiam di ec amen e nopa i ujando, esas abajosi yko Salia Li uania, s ebd ojo. Jam belico lo que se hace él, en epais muy c i 5ko, incluso us aus s eb ojo aidmuo. gal Pe o, con el iempo bdgum, ese c i 5kumos no ados b a kamen e - algunos i5 peik i Lie u os kalbininkq p incipiZiq eso eikybos abajosi, exempleL iii,,,Daba inds lie u iq kalbos Zodynas", dliau Tiejau ue minimi oda a o ankiai. sa, Li uania desde Se5 o de5im medio midu io gausokai leidZiamus e minq Zodynus P . Ska dZius como y negi domis nemadiomis nuleido. Pe o nemaZai aid, Zadin i y kel i e minologías i5ei ijos agiéndose cul [ 4. Siuo a Z ilgiu muy y aho a no sólo alpamokomas bios i5ei iams ebd a sus no as del P. O in ai es 1958 m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas, no eli a osenos, upoema, in gal oje, que anglq kalboje ieLodLiai ei5kia k4 o a e ddl o nepadedan ys y incluso obs audan S/s s e ima kul l a" comunicu i o si ly- ,,su (del "' Ska dZius P . Rink iniai aS ai. 3. P. -1. 797-798. 75 a keis i pu nai lie u i5kais P . Ska dZius e minais). Th p ga elacionesq po sepa adoas o as lenguas así jq cues ión de pladiau i5si a 6 e minq cons ancia. Jis aSe: algunos e minus a - su ,,Si omamos o i no en el sen ido de que los somos ip a g o ling consumi , sino como los comple amen e di e en emen e usa po ejemplo. ingleses ó ame icedos, eso nos co a emos las elaciones di ec as a osena con m sq comuna y con eso bldu ai5kia subliudi emos m sqinisusiZinojim4, y po eso mu uamen e ap ueb a emos y benimos los cul l os s e okai si a pasisa inim4. empezsemos p y sak4 o k4 aunque panaaus consumi lig5iolinio omano luga , es al mismo iempo noso os didZiai apsunkinsimos lo que sup as i isa musq lig Siol isu , li e a l os his o iijoj ó manualdlios, ue dicho con ado sob e omanus; lo, así haciéndolo, noso os comple amen e sin necesidad sujec amos dos cosas comple amen e di e en es, Siuo caso, apysak4 y oman4 ó I is no elg y apsakym 4. ddl o, ese camino sin i , la ex aña cul u a nos más nep ia d q: ame ikiediai con anglais son ejg y oddl neimano isai ki okiais, di e en es caminos como noso os, ma m[sq ei qjq keliq como aplican adap ilq/ i a anglosaksiniq. P z. ya de hace iempo Li uania ue y odd a se usa d i i g e n a s,,di igucedo , y su angli5kas cho o o o ques o edejas", equi alen e c o n duc o ,,di igen as" es olegun al mlsq conduc o ,sa ello del muzikos eikalq kl ejas se llama kompozi o ium, y su enuño". A ba S ai el: mlsq kalboj ya de an iguamen e angli5cas equi alen e c o m p o s i o (ki diuojamas skiemuo - -) po d a ik,, aidZiq inkdjas". yaegalime No, noso os ya ni di igen o, ni o z i o i a u s, ni o m a n o, ni o e I d s, ni ko m p n o e m o s, ni pam le o, ni ki q pana5iq in e nacionaliniq i5siZadd i s e imybiq ik del lo, que sus anglq o cuyoj o oj es animoj kalboj iene o ooki eik4Smg como m isq kalboj. (...) p Ellos odos mlsq kalboj, iene un cie o ya enemos segui omando, po que ellos isigalejg adiciones, y oddl we los ican idealmen e di ec ini,am p opósi o - m isq mu uiniam y uni e salim susiZinojim"l1. Cia am ydia ide a ilgoka P . Ska dZiaus a ículo ,,¿eso pasengs i5 auka, la:uLas?" po que aho a, po cua oq de5im mediq, ya y padioje cada más undasi más de p ecisamen e, Lodiiq a os- Li uania, ' Ten pa . P.285-286. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. 76 nos pe e smininkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus mine 4ja anglq habla y isai nepaisandiq, que es o solo in e do mejo esniam lie u iq ki s o o en endimui. P . Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que es o no de palab as o, aún ilsliau po deci , klys kelis. ple ojimo camino, o Sun akis Vi iendo en Amé ica, blai iau negu mucho que aho a él ku cos picilían elacionesus. y spa día anglinamoje Li uania alo aba lie u iq y anglq kalbq P . Ska dZiaus legado es Zenklus y nea siejábamos del bend ines lie u iq lengua de p o isión, ugdymo y ple ojimo ac i idades. Y pues o que e mininai es muy impo an e y is s a bdjan i sudd ind esa pa e del lenguaje, no di icul a en ende , codel emas de e minologías su des inada i5 ie mucho ddmesio. Recibió 1999 09 20 TIIE TERMINOLOGICAL ACTIVTIIES OF PR. SKARDZIUS AND TIIEIR SIGNIFICANCE Summa y This a icle e iews he main o ganisa ional and p ac ical wo k o he Li huanian linguis P anas in he Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his ield o e minolog , done in U - p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis' dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book "Li huanian equi alen s o In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o he e ms o lib a ianship is analyzed. A en ion is u ned o some opical hough s subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and adi ion. 77