scieee Open visual document viewer

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Stasys Keinys

Full text

PRAEITIES AIDAI S asys KEINYS Li ui 4 kalb os ins i u o PR. SKARDZTAUS SRITIES TERMINOLOGIJOS FAKELA SKARDZTAUS TERMINOLOGIJOS FAKELA SKARDZTAUS TERMINOLOGIAJOS SKARDZTAUS TERMINOLOGIAJOS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARDZTAUS SKARD IR JOS REICSME XIX a. gale e ypad po p imei os is XX a. de5im medius o am dedami p esen esinds lie u iq e minologijas undamen a. { ai iq s idiq e minus k d, a kd ou de aco do bend ines linguagem equisi os a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios nãoideles, mas mui o da b5dios, didZiqja pa e nesa anaudi5kos, líde , mas e didZiausias abalhinkas oi J. Jablonskis. nau os asun os a siddjusios bend ijos não só ik epejas e espi i ual Nãoa iscien inai logo após Sio lie u iq kalbo y os clássico mo e seu coleZygis J. Baldikonis a56: ,,Mlsq escolas his o ijoj Jablonskio nome u es amZinai pasilik i. Juk ele p imei o lhe da 6 ne ilc ai lie u iq idioma g ama ik4 e skai mus, ele da e lhe e ki q предметq e minus"l. J. Jablonskis com seus S iesuoliais ge aos es abelecd e e minologijas da bq k yp i, nuldmd o da bo a k4 bei bldus, ku iq a leas Zymesnieji Sio ba o da bininkai laikosi iS esmes a é Siol. Thd edio de5im medio gale p adei da b4 aos den ios albincos s ojusios no os, P . Ska dZiui. A. Saliui e ou os não e o dd i p esen esinds lie u iq e minologijas pama q, nem eo iniq, nem p ak iniq2. Aqueles undamen os i5 esmds o am padd i. No a ez oi uma co oika po co oika edi ício paje gs i e minologia pa edes. Di bandiqjq gos be isso, e os isq não didelds, padios pi ma uZsidmusios ou os abalhosis, ad ik6 is, que abalho i e i q nd não oi como. Em ques ões eó icas de e minologia anuome p incipalmen e in e ess6josi ilóso o l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a5 ai. Kaunas, 1933. T.2. P. VII. 2 Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius - cien is as e bend inds língua ugdy ojas P anias Ska dZius / - bend inds eó ico da linguagem e ugdy ojas: Semina o ezds. Vilnius, 1999. P. 5, onde se a i ma que,,Ska dZius ajudou os oama us eó icos do a amen o e minio". 69 S . Sakauskis, além disso, u djgs e dideliq p ak iniq sumanymq, que, po apy , e nu aukd g aLiai isi a y 4 eo ing sua e minologia eiki4. O mui os ki q e ldjamu empo abalhou Siokia okip ak ini e minologijas da b4. okiq isq p ima p acos da bininkq eike q dedica e P . Ska dZiq. Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius nascido Li uânia oi pladiai é p imei o6sios cujo Sim osios me ind:s ecen emen e na ge açãoos kalbininkas. Ele ainda e e, que e pob pamind os, ginds bei pojablonskinds b e emen e, pabl ii discipiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o amZiaus p adZios (e não só ela) kalbininkq, não um a h ilgiu pelniusiq a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq Slo g, e J. Jablonskiu a é p ipaZis amas bend ines hono ingas padios linguagem 6 o nome iei sim, isso, ma y , jun o e daquela linguagem e minologias d o ga be). Rlpes ingo e o, po que é J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius jun o com A. Saliu (1902-1972) oi pasiqs as baig i mokslq iVokie ij4, e i5 en abudu após alguns me q dak a uo i g iZo gs i seu bu usiq kauni5kiq p o esso iq da bq. K. Buga en ão já kele 4 me q ilsdjosi Vy au o p osp o sepá ios, logo5pa ies Angelas oi soiedado e q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui. Si aip mui o apidamen e jo ens apsuk iems a i eko nemala pa e elioniq a y q da bq, com homens jais e kalbind e minologijas puse. ba o P adZioje que maio exemplo se á bu gs K. B[ga, embo a, como ainda pasa$ ina, P . Ska dZiui ele mesmo add, ap oximiau comunicou com J. Jablonskiu3. Ainda na sua Alemanha aindaes udando ai uos nos p imei os a igos de língua ele ai"kiai en d segui",Kalbos i seno es" a- Sy ojo além disso, p addjo pe5io i, Tokiq pape5iojimq (ne is p adZiq pddomis, i5 nãoindando nome, alguns alguns J. Jablonskio sen ícios, paka ojamq) ilgokai ne engd isso já desde K. B gos ski damasis. P . Tie peiojimai, disc epamen e, em Ska dZius. luga es mesmo seu i 5enybes odymais (pab eZimai, J. Jablonskis lhe nusileidgs) e ago a, que p óp io depois 60-70 me q, nãoapa ece nem su icien e pag ls i, nem empo e luga Juolab que mesmo pe5io ojas, nem dize . b damas jo ens, nem pagy engs, nea odo bend ines bu gs esc upuloso kal Ska dZius Vilnius,1997. "1.2.P. L6. P . Rink iniai a5 ai. 70 bososenos i umo e o necimen o menos unidade ou pelo se ge ojas paisy ojas. P isid6 i ao abalho de e minologia P . Ska dZiui se á ekg ainda es udando Li uane uni e si e e (dia mokesi desde 1923 m. ou ens a é 7925 m. lapk idio mdn. isso ). sua ocasião Sob e se yniasde5im penkmedio ,,Aidq" L:u nale publicado no a igo e ,,Mano g a a ele abalho" mesmo a5d assim:,,<...> d uge com Jablonskiu ele [J. - S . K.] di bau e minologias ku i pas komisijoje, ela susi unkha a e à qual aS sek e o ia au, i dliau komisijoje, liga i aZiuodamas i uZsieni"a. Vdliau, ku ilaik4 jun age com ele ainda di bau aybos ke i ajame de5im me yje, já pos J. Jablonskio mo e,1935 m. subu oje Li u iq language d augijoje. P . Ska dZius ado a o à secção de Te minologia. Como is o i5 ano me o ,,Gim osios kalbos" laik ab yje pa eik p aneq5imq, a sekcija s a s d p o . S . Salkauskio pa eng o Zodyno ,,Bend oji iloso ijas e minija" e minus, ambém espo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq e ea o e minq pluo5 us. Dece o, o maio Z Sios secção abalho oi,,Bend oji iloso ijas e minija", onde ai5kiai ma 5 i i5manandiq kalbininkq ina5as. po je, Thi, é di o já p meio Zodyno ,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u imp uddinadas iloso ines [=lilo o ijos - S . K] e minijos conside a imas, e p idmimas i5 aisymas, complemen ymas é e ec uusi Lie u iq Kalbos D augijos p imei o s ambês abalho, ku iy a (LKD) Te minologijos Sekcija (TS), suda y a i5 pi mininko doc. P . Ska dZiaus, sec e á io A. Vaidiulaidio e na iq: Zodyno edi o á io J. Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio e p o . S . Salkauskio. sp gs i i5 o, Kokio g andeza e a aquele abalho, Além disso, como lá mesmo passa a, à Zodyno p epa ação no as, conselimais si ilymais A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, é p isidejg possí el que lhe oi a ibuída po 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. p ela as yskupas M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J. Vabalas-Gudai is e dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o a dedamus e minus que Siaip isam ,,e já se es o çou mui o a aini pa a melho á-lo"6. a Lá mesmo. 5 Salkauskis S . Vilnius, Ten Ra5 ai. 1991. T 2.P.726. 6 oa . P. 21. 71 ,,Bend oji iloso ijas emba caienas melho esq kq en euka io e minija" é e minq esmds Zodynq, i5 consumido os mais impo an es odo ago a i- nds bend ines de linguagem de p o isão eikalhos. O isso é o maio Z abalho adinap ip- aZinimo i odymas. Sio Tai, que não mojo in e nacionalino e mo, odos, aki aizd1iai es emunija Zodyne engdjq siekim4 g ynin i adiau isso an o mais inclusi e ne a um abe amen e kalb4, benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu his ó ia da p es ação da língua pai ikinamai os ada, que odos5kai ne eis s i5 eik5 i odo isso (a esan isso), é possí el i5 eik5 i não udo o que são aqueles ano mono e p esen eis Zmonds (beje, ambém e epeiki4 en a . Zodynas, sem dú ida, indica os chamados pu is inos kalbininkai), que mui as ezes a i m lie u iq alboje não sendo como não pasakoma ais,, a u iniais" ou a é que isso não i a dijimais ( albos g yninamuosius) engdjq eius. Kalbamu isideme inas a Z ilgiu e ealmen e mui o idomus é e po 35q desde,,Bend osios iloso ijos e minijos" apa ição de eikagoe 1973 m. i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas ,,Li u i5ki in e nacionaliniq ZodZiq co espondemens". Sio abalho que,,Zmoi ade co e amen e a5oma, nds, mokdami equi amas es anhas línguas e susipaZing com co esponden es ilhas consumi sulie u in q Lodi q, que asociaciniu b du daZnai já di e encia do co espondamq in e nacionaliniq pakaLiq. Si p á ica in e nacionaline e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg ypad obse ada s e u , onde i5ei iai iSmok om we imomis línguas daZnai melho e iasi, do que seus na i osos, ypad cuja no s specialybds campo"T. ie5ko i lie u i5kq Ai, ai! Não desejimas usa e ypad pakai alq mui o bldingas não só, como a5o P . Ska dZius, i5ei iams, mas e pelo menos nemaLai pa iai eikliqjq padios Li uânia ciência, echnikos, ikybos, poli ikos e k . s idiq Zmoniq. E dia às ezes mesmo longokai em que i inci i i não somen e4 isi ici usi,, a p au inink4", que Li u i5kas e mo, se lhe não inclinada já em di ei og se u ilizado pi mybd, pelo menos Salia o emp in o, in e nacional, mesmo não mui as ezes oda e mo. ,,Lie u i5kq in e nacionaliniq Zodyne maZdaug iks andio in e nacionaliniq LodLi4a i ikmenq" ap esen ada L,odli 4 lie u i5ki con o midademenys. NemaZa pa e jq é bem já de mais empo comun ines lingua a osenoje paZis- 7 Ska dZius P . Rink iniai a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437. 12 ami nauj ad a ai ou mesmo gy osios kalbos LodLia| p z.: abai i as - gaub as, abscisas abs ine icija - pulinys, - blai ybe, abs akcija - a saja, abzdcas e k . Ths Zodynas, pelo qual, sem dú ida, ambém - pa ág a o a padd i g ynin i lie u iq siek- kalb4, é mui o galo impo an e XX a. emá ica lie u iq lingua, onde mui o adinamq in e pau iniais ZodZiais. usada demasieg pelo i ai aus skoliniq, Daba ine ga bingai subjek ine ala skoliniais nd quan o ne maZiau é aS q ala. pa e q skoliniq niekuo uZ e 5 a negu anks esniq Sim mediq amZiaus e Sio S iesuomenes y as lauk nd a p ak boa na5esnd uZ p aei o p adZios i5 ba ba ybes. línguas Thd alada P . Ska dZiaus li o, que c ia, po exemplo, baseia-se na ,,Daba inds m4, p epa ação edi4 lie u iq linguagem Zodyno" leidi- Sim medio impo an e bend ines e eikybai. e minoi po ke i dio Inciden almen e, como ebd a mui o a ualinha pala as a osenai e S . logijas e em ge al Salkauskio iloso ijos publicada a é5 e minija",,,Bend oji 5e- Siasde5im com i 5um me q. Após a Segunda Gue a Mundial, a sid gs EUA e não ecebendo do lingüis a abalho, P . Ska dzius baige biblio ekininkys ds escolas4 e logo depois começou a abalha na p incipal os Salies biblio eca do Cong esso (joje i5di bo 15 me q, a é 1971 m.8). Biblio ekininko i5scuolação e abalho se á ldmgs pe o de 200 Zodyno a igosniq olume biblio ekininkys es e minq Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis oi publicado em 1961 em "JAV ,,Gim ojoje a i in oje kalboje"e. ji, au o iaus Zodliais, só es eu iam s4 okq i a dijimai, pa eik i anglq, p ancuzq okiediq Sunkalbq biblio ekininkys es dd i lie u i5ki pladiau (ne eikalams) e a ojamq co espondmenys, alguns e mininai glaus ai paai5kin i. ku, pladiau ne y in6jus, b q dize , ou P . Ska dZiaus u ilizo asi 1956 m. Na suda y u Li uânia I. Kisino i5leis u Zodyndliu,,Bibli- o ekind e bibliog a ind e minologija" - quan o po Seb adali P . Ska dZiaus inkindlio e minq esuda o com I. Kisino Zodyndliu coincidindo e mos, uma ou a ou a, exemploZiui, o necida a ininkns ka- s4 oka P . Ska dZiaus i a dida (ou dublikn as), an inis du oius, conjun inis aldgas, suplemen ns e k ., o I. Kisino Zodynelyje - dubld as, conjun aa i o is 8 Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29 e Imp esso P . ediame ,,Rink iniq Ska dZiaus a5 q" omo (p.3I542a) 73 =bend adu o is - S . K.], sum es inis ca aldgas, suplemen ymas. Dalis P . Ska dZiaus adide q e minq na Li uânia esjnas,,ad esq li o", biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science", como e comple amen e nepaZis ami, puz. : dallmenys,,callig aphic ypes", li o", e angelynas,,e angelijq سفر ai is,,book o a el, i ine a y", n o ai pa-ininkas ,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending li o", oom, loon depa men " e k . Em ge al Sio inkinelio P . e a ybos es á po ex ao dinas biblio ekininlcjbi, (pg.: cailmenys, Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa e a Z ilgiu possí el jq slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le "). ide a okiq e minq, que na Li uânia e en ão, e ago a não ne eikiami consumi , puz. : i ulas,,knygos ou a igo an a5 e", i ulinis ldpas nomeamen o,,, i le page" (Lie u iq kalbos i li e a os ins i u o Te minologijos komisijos ap o ado a o i i I. Kisino Zodyneli ide as e mas specialis q e u ilizado). Thd Sis P . Ska dZiaus an ai inis ldpas,jis no malmen e Sios s i es abalhelis b[ i a aliado gale q como digesnes i akos ne u djgs en a i as e minologias Tiep iside i p iekininlys ds ple ojimo. sa, galb ú ilinho ele e a ame icano lie u iq kalbai. NemaZai i ai iq s idiq (can o mais gal écnicas) e minq P . Ska dZius seu linguagem es á aisgs gausios bem siulgs p á icas assun os des inadases em a igos e se á mdggs mesmo aze e minus negu jq ieSko i a igosnelios. I5 jq susida d ispudis que o lbininho mais Zmoniq (liaudies) alboje. Gal e del o ge oka seu siuliniq pa e pladiau nep igijo. uas a igos em a igosnelios O a odandiq, como mais amplnio e us, pode encon a naudingq pobldZio pa a imq, e minologijas abalho Pa yzdZiui, di b inas, c ia k yp imi suk inas. L940 m., uZdjus ussams,,,Gim ojoje kalboje" espondendo i klausim4,,A i5 ik qjq e a o inas k obalsis? ", ele aSe, que alguns quem nei odinedamas em de dize e a é isakin6 i usa não Juki, e obalsi, e essa ocasião jus amen e oda ensind: ,,(...) sumaningesnieji kalbininkai seus eigims Zmoniq lingua pa emia dados, oddl aqueles que bend inds lingua a osens melho io, u d q que em posi i amen e p idda -se à m[sq seus emas no a à p es a am pob idZio ie mais amplo- Sai lig Siol a o asis pag is i e isakinejamas bldas pa a esse aze "10. assun o pode u nemaLa Zalos Si ai5kiai kodel pladiai dize , assun o é mui o ai5kiai e J. Jablonskio nebe ikgs; Siaipjau indi iduaisus e 74 espí i o bem como es ilimi men is di a p add as ukalbos e oliução u djo bu i mui o impo an e anuome ambien ybemis, j4 bem iside i i gal 4 d q p ipaZinejai. e a uais comandin is o necybos Thm ik y e minologijas eo ijai ski q a igosniq P . Ska dZius n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q eo ias emaq nag inejgs, s a s gs. Ele, pa ece, mais não siligilino I e minologias peculia idades, aos e mos le an ados equisi os. Ques ões de Te minologia isq p imei o ele kele, baseando-se ao comum kalbo y os, bend inds linguagem eikybos sup a im, i. y. assim mesmo, como e ou os idiomas no minimo emas. Thdiau, como disse, P . Ska dZiaus a igos e a igosnelios são p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq apibend inimq, ingq pa a imq, s a biq e e minologia à eo ia. Tuas coisas eike q quandoe pladiau sepa adamen e expe imen ine i. Pojo IIo Gue a Mundial, is deSim is mados me q i endo uZsieniuose, dia, e yneje, P . Ska dZius ne u djo an o i akos, quan o josbu q galejgs u e i em ou osoki ambien esybemis. Jus iça,joknygos, niai e am paZis ami e p o edybininkams do idioma, e e minologams, jais o am u ilizadas, lie u iq pld os, ugdymo abalhosi adiau e minologijas p incipais o am e ec uados jam padiam di e amen e nãopa icipa endo, aqueles abalhosi yko Salia Li uânia, obse d ojo. Ele belico do que se az dele, en epais mui o c i 5ko, a é us aus obse ojo aidmuo. gal Mas, com o empo bdgão, esse c i 5kumos p incipiZiq eso - alguns i5 peik i Li uanininkq eikybos no ados signi ica i amen e abalhos, exemploL iii,,,Daba inds lie u iq kalbos Zodynas", dliau Tiejau oi minimi oda a o aciai. sa, na Li uânia desde Se5 o de5im medio midu io gausokai leidZiamus e minq Zodynus P . Ska dZius como e negi domis nemadiomis nuleido. Mas nemaZai aid, Zadin i e kel i e minologias i5ei ijos es endamasis kul [ 4. Siuo a Z ilgiu mui o e ago a não só impo pamokomas i5ei iams bios ebd a seus comen á ios del P. O in ai es 1958 m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas, no eli a osenos, upoema, in oje, que anglq kalboje ieLodLiai ei5kia k4 ou a e ddl o nepadedan ys e mesmo obs audan S/s s e ima kul l a" comunicau i o si ly- ,,su (del "' Ska dZius P . Rink iniai aS ai. 3. P. -1. 797-798. 75 a keis i pu amen e lie u i5kais P . Ska dZius e minais). Th p ga elacionamen oq sepa as ou as linguas bem jq ques ão de pladiau i5si a 6 e minq cons ância. Jis aSe: alguns e minus a - su ,,Se nós oma emos o i não assim, como se os somos ip a g ou ling consumi , mas como os os comple amen e di e en emen e usa po exemplo. ingleses ou ame icedos, en ão nós co a emos as elações di e as a osena com m sq comunine e com isso bldu ai5kia subliudi emos m sqinisusiZinojim4, e po isso mu uamen e ap essamos e bonimos cul os es ange l Jei a pasisa inim4. começsemos p y sak4 ou k4 embo a pana5aus consumi lig5iolinio omano luga , isso ao mesmo empo nós didZiai apsunkinsimos isso que sup as i isa musq lig Siol isu , li e a l os his o ijoj ou manualdlios, oi di o con ado sob e omanus; isso, assim azendo, nós comple amen e sem necessidade sujun a iamos dois assun os comple amen e di e en es, Siuo caso, apysak4 e oman4 ou I is no elg e apsakym 4. ddl o, naquele caminho andando, a cul u a es anha nos mais nep ia d q: ame ikiediai com anglais são ejg e oddl neimano isai de ou as, di e en es manei as como nós, ma m[sq ei qjq keliq como eque an adap ailq/ o anglosaksiniq. P z. já de há mui o empo Li uânia oi e oda ia usado d i i g e n a s,,di iguido , e seu angli5kas cho o ou o ques o edejas", co espondência c o n duc o ,,di igen as" é oligans mlsq konduk o iu,, aquinio eikalq kl ejas chama-se kompozi o ium, e seu angli5cas pali o ". Ou S ai el: mlsq kalboj já de an igamen e muzikos equi alen e c o m p o s i o (ki diuojamas skiemuo - -) po d a ik,, aidZiq inkdjas". jáegalime Não, nós já nem di igen o, nem o z i o i a u s, nem o m a n o, nem o e I d s, nem ko m p n o e m o s, nem pam le o, nem ki q pana5iq i5siZadd i in e nacionaliniq s e imybiq só del o que que sua anglq ou cujoj ou oj es animoj kalboj em e oki eik4Smg como m isq kalboj. (...) p Eles odos mlsq kalboj, em um ce o já de con inua consumi , po que eles isigalejg adições, e oddl nós os emos pe ei amen e se encaixam di e ini,am p opósi o-am m isq mú uoiniam e uni e salim susiZinojim"l1. Cia am ydia ide a ilgoka P . Ska dZiaus a igo ,,Isso pasengs i5 auka, la:uLas?" po que ago a, po qua oq de5im mediq, já e padioje cada mais encon aasi mais línguas p ecisamen e, Lodiiq a os- na Li uânia, ' Ten pa . P.285-286. 76 nos pe e smininkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus mine 4ja anglq ala e comple amen e nepaisandiq, que isso só a apa ge esniam lie u iq ki s ou o en endimen o. P . Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que isso não língas ou, ainda ilsliau alando, klys kelis. ple ojimo caminho, o Sun akis Vi endo na Amé ica, blai iau negu mui o que ago a ele qual que picilhas elaçõesus. e spa dias anglinamoje na Li uânia alo iza a lie u iq e anglq kalbq P . Ska dZiaus legado é Zenklus e não se sepa amos do bend ines lie u iq língua o necimen os, ugdymo e ple ojimo a i idades. E uma ez que os e mos são mui o impo an e e is impo ânciadjan i sudd ind aquela pa e da linguagem, não é di ícil en ende , codel e minologias emas dele des inada i5 ies mui o ddmesio. Recebida 1999 09 20 TIIE TERMINOLOGICAL ACTIVTIIES OF PR. SKARDZIUS AND TIIEIR SIGNIFICANCE Summa y This a icle e iews he main o ganisa ional and p ac ical wo k o he Li huanian linguis P anas in he Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his ield o e minolog , done in U - p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis' dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book "Li huanian equi alen s o In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o he e ms o lib a ianship is analyzed. A en ion is u ned o some opical hough s subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and adi ion. 77