scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija

Author: Gita Kazlauskaitė
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/710/801
Gi a KAZLAUSKAITE
Uni e sidad pedagógica de
Vilniaus
LIETWISKU IR TARPTAUTINIU FONETIKOS (en inglés) es el nomb e de una de las lenguas más u ilizadas en la Unión Eu opea.
TERMINU SINONIMIJA
Siame a ículo abo da se de un kilmds a h ilgiu asignado sinoniminiq
e minq ipo p opalida en aisli os XX a. one ikos s idiq abajoses
así aidos polinkiai. Ty imo medZiaga ecopla i5 más impo an es
Sioq amZiaus specialiqjq one ikos s udijq bei kalbo y os da bq, en
los cuales uno o o o a Z ilgiu liediami y one ikos dalykail.
Hablando sob e lie u i5kq y
in e nacionaliniq e minq
sinonimij4, en men e u ima y
unaZodliai, y sud6 iniai e mininai.
Requie e añadi que a in e nacionaliniq e minq dia se dis inguen y
híb idos, .y. e minai o jq ddmenys, u in ys y in e nacionaliniq, y
lie u i5kq elemen q. Siuo a L lgiu se puede dis ingui dos
solaZodZiq e minq sinonimijas ipos: L) lie u iSko y in e nacional
del é mino sinonimij a (p z.: s ambalsis hia as), lie u i5ko del
é mino y hib ido sinonimija
ll
2)
(p z; minki umas
llpala aliikumas).
Sude iniq e minq
sinónimi5ki puede bl i
p incipales demenis
(pa imieji LodLial) o
dependiomieji ddmenys
(pa yminiai).
Analogi5kai ienaZodZiams é minos
dia se puede asign Li u i5ko y un
é mino in e nacional sinonimij4
(p.ej.: balsiy ienoddiimasllbalsi 4
asimiliacia, minl<<i asis
balsisllpala alusis balsis) y Li u i5ko
é mino y hib ido sinonimij4 (p.ej.:
one inis balsiikumasll one inis
okal kumas, gomuinis
piebalsllpala alinis p iebalsis).
Además, ocu en y okiq lie u i5kq y
in e nacionaliniq e minq
sinonimijas casosq, cuando sinonimq
eilu g o man desiguodos sanda os
e mininai, ejemZi i, una-
Zodis é mino
d iZodis é mino
| |
(degeminacii a
llp iebals io p aleidi-
' Sal iniq s4 a5as y
ab e iunidas se
p esen an al inal
Romdni5s apsnio.
ki cla oiai
Zymi om4, a abi5ki
- páginas. DaZmás ijado el p ime
pa o ojamien o é mino mas),
unaZodis é mino iZodis
é mino
Sal inyje.
25
| |
(a nka a ll
g ynasis pie
balsinis
d iga sis),d iZodis
e minus iZodis
e minus
ll
Q iebalsi4 m e a eze
p iebalsi4 suel os de
luga es).
ll
By he way, la
misma
sinonimías
s4 oka an o
apsk i ai
lingüo y oje,
an o
e minologij-
oje en endama desiguodai.
G e a sinonimq
aún se u iliza y
duble q e m.
A eces ambos Sie
é minos se
en ienden como
sinónimos:
,,Te minais
- sinónimos
(duble ais)
llamados dos
o incluso
a ios
é minos,
ei5kian ys
4 padi4 s4 ok4"
(TD, 9). Rusq kalbininke
O. Achmano a noapa ina Siq
e minq i e minais
duplice ais
( iple ais e
. .) llama
ZodZius, los
,junia peculia
e minologind
s4saja con ese
padiu obje o
cien í ico.
Todel ellos se conside an no ZodZías como
ales, sino solo consecume de que no se oman
1l- elg i
di e enciación en e
jais ei5kiamq
obje q" (Achmano
13). Kalbininkds no, esos duplice os
nuomoa 1969:
e óneamen e se llaman sinónimos.
Sis nuomoniq
i5sisky imas conec gs
con absoliudiqjq y
simpleqjq sinonimq
samp a a.
En col ind en habla
absoliudiaisiais
sinónimais
conside anomi,, ie
sinónimas, ku iq
eik5mes son
apadios. Del
neces5mes iden idad
ellos ambién se
llaman duplice os"
(Jakai iend 1980: 51).
Las más sencillas son,, ie
kusinonimai, iq una o a ias
absolu amen e apadios,
necesidades son no
sino sólo p ó imos"
(Jakai iene
1980:
52). Te minología
pe mi e sólo habla
absoludiucios
de sinónimos
(duble us).
Kalbamo ipo
sinóniminas e mininos
neabejo inai
conside a y ini
absoliudiaisiais
sinonimais, o
duplice ais.
Jq eik5mes
son apadios
- sólo
di e encia ai5ka.
P e5 al comenza a habla de é minos sinónimos de mind o
ipo oné ica, ale la pena esumi b e emen e y padios
concep os oné icos4.
Siuolaikineje
lingüo y oje casi
uni e salmen e se
espe a poZi[ io, que
los sonos del lenguaje
i ia oné ica ciencia
(pladiqja susidedan e en
sa a anki5kq
sen ido), d iejq sElginai
i5
Sakg:
ne osas
(siau osios") oné ica y onologías
(DLKG 15; Pake ys 1995 5; Gi denis
1995:23).
Cómo sudd ind pa e
de la onología,
no malmen e
i5ski iama p ozodija
(DLKG 15, Gai enis,
Keinys
1990: 163).
Mo onología es conside ada una
ma e ia in e media, siejandiu onologij4
y mo ología @LKG 17). Así
Siuo a Z ilgiu
ski ini pu a de la
oné ica,
onologías,
p ozodías
mo onologías
i
e mininai.
26
I5 odo ue
s4 ok4 Zymindiq
in es igada
e minq. T4 padi4
pe 1700 e minq
i ai a imq liudija
eiludiq, i5 pe 300
eilu ds
sinonimq jq 173
(55J%) ski inas lie u i5kq y in e nacionaliniq e minq ó hib idq
sinonimías ipuiz.
G ynosios o one ikos
ace ca 52Vo n .) isq
(905
ne ikos e minq, en e
e mininai cons i uye
jq bemai,170 sinonimq
Kalbamo ipo eiludiq.
sinonimijai ski ina
94 sinonimq
(56Vo) y mi addje ella
eilu ds Pi moje XX a.
no ue i in daZna.
Qué más okiq sinoniminiq e minq es á
sólo K. Blgos y M. Du io abajos, ej.:
a ika a BRR III l68llsude inis piebalsis
BRR III 631, balsi 4 unoddjimas BRR Il49zllbalsia
asimiliacia BRR II 492, BRR I ga somokslis
BRR II2lTll oné icon
408, edwalusis ozis DKP 94lllabializuo asis ozis DKP 94,
minlci asis ozis DI<P lz6llpala alusis ozis DI{P 26 y k .
XX. a mediados y en la
segunda E. Mikalauskai ds
abajos de oné ica y
mi ad, empezando po
inigiando,,Daba inds
lie u iq kalbos g ama ika",
habamo ipo sinoniminiq
e minq ge okai E.
Mikalauspadaugejo.
kai ds oné ica en los abajos de ec ada 23 okiq sinoniminiq
e minq eilu 6s, akomodació MFD 6Tllp iside inimas MFD 67,
di ongoidas p z. :
MFD S9llne ik asis dobiblasis MFD 59, secunda io doblea sis MFD
55llsekunda inis doblea sis MFD 55, sambalsis MFD 33llhia as MFD 33
y k . Sio ipo sinoniminiq e minq ne engia y A. Pake ys (1"5
sinonimq eiludiq), ej.: a ika a PF l71llg ynasis piebalsinis d iga sis
PF 175, sud ibalsin o ozis PF 6Tlldi ongizuo as ozis PF 67,
minl<.i umas PF l Ullpala aliikumas PF l0O,pusbalskPF
94llsonan as PF 96 y k .
A. Gi denio
abajos
(L6 ipo sinonimía daZ ecuen emen e su ge ddl lo
sinonimq eiludiq) pa lamo
que,,,Fonologijoje" y,,Teo iniuose onologijos la misma
s4 oku pag induosd" i a dijama desiguodai, ej;
mu mamasis oz (,,mu mamasis")
GF 6ll edukuo asis
'?
Pa a compa acion puede p opo ciona ki q sinonimijas ipq
da os cuan i a i os: lie u i5kq e minq sinonimija
in e nacionaliniq
- 84 sinonimq eilu €s
(26,8Vo), e minq o hib idq
eilu es sinonimija ozis GFP
88, in e cbalsis p iebalsls GFP
GF 83 y k .
- 57 sinonimq
Tl6llin e okalinis p iebalsis
(18,17o) El
27
,,Lie u iq lengua au o e
g ama ikoje" (,,Fone ikos"
depa amen o
Vi ke idi i e) y,,Daba inds lie u iq idiomas
g ama ikoje" (,,Fonologijos" seccion au o es K.
Ga 5 a y A. Gi denis,,,Mo onologijos ei5kiniq" de
es e ipo sinonimq ambién no e i a
-A. Gi denis) sinonimq eilu es), LKG I TI1llp iebalsio puz. :
(25
degeminacia pasadoidismo LKG I 115, dobibolis LKG I
STlldi nngas LKG I57, cue inación
DG 48 a DG 48,
p iebals ll
ak alizacij is
gomu inis
LKG I 57
llgu u adep
Iinis LKG I7l,
p iebals s
iga sis DG
22ll n ongas DG 22 k .
Lie u i5kq e in e nacionaliniq
e minq (a ba hib idq) sinónimi
iSpli im4 iSplumo en segundo
XX a. mokspuseje se puede padiu lo i5augimu, que ldmd
usados e mininai o usados e minam ie5koma lie u i5kq
mo i o mo i i one ikos
a i ikmenq. Los é minos de onología cons i uyen
naujq e min l po eiki. DaZnu caso ue imami s e u ya
al ededo 19% (320 n .) isq one ikos e minq, i5 jq pe
50 sinonimq eiludiq.
Los p ime os
abajos de
lie u iq solo sén oma apa eodd
onología
a XX.
de5im me yje. Thigi y e minologías i5 esmds se u ilizan sólo en la
segunda amZiaus abajos. Bene más lie u iq onologijos pusds
lie u iq kalbos Cia pag induose" y,,Daba inds g ama ikoje".
e minija i5ple o a A. Gi denio,,Fonologijoje",,,Teo iniuose onologijos
consumama .y.2l3
e minq,
isq ace ca230
onologijas e minq.
Fonologías, como y pu as
oné icas, e minijā i5pli imu
i5sisci ia e mininai ipo hablado
sinóniminia eilu es
sinonimq (25
-
45
Vo), puz:
a s a PF 9,
kiiamoj i
GF 20
| delimi a y ind
uncij
uncij a
PF 9, GF 20,
minl<i oji
168lldiezine
p iebalsine
GF
onema
p iebalsine
GF 168, MFD 67
kai a MFD 67,
alsi4
onema llpneb
neu alización
neu alizaciones
posición posición
GF 98 GF 98,
is llsilpnoji
poiymis
asignamas-
PF 9, DG
PF 9, DG 15
Lslldis ink y inis
poZym i y k .
Aunque especí icamen e a las eo ías y
me odindms p oblemas de p ozodía
dedicada monog a ía sólo en XX c.
no en a deim ymieodd
(A. Pake ys.
(1982)),,,Lie u iq
bend ines
p ozodija"
idiomas adiau
Sillas cues iones han es ado
in e esadas iau desde mediados de siglo XIX, y al mismo iempo y
28
c eados e minos
Sios s ías s4 okoms pa adi i.
En los abajos in es igados
i5
o al se consume ace ca
400 e minq,
23Vo is4 one ikos
p ozodías .i. ace ca
e minq, jq bemaZ 60
sinonimq eiludiq ipo -
27).
i5
(hablamo
Lie u i5kq e in e nacionaliniq
e minq ó hib idq
sinonimijap ozodijos
e minijoje más iSpli o
an oje
En la mi ad XX. I5
p ime a amZiaus
pusds mind ina sólo
unos pocos okiq
sinoniminiq e minq,
a ojamq
K. Bugos, M. Du io,
J. ZiugLdos
abajos
(7
sinonimq eilu ds),
ej.: akil as
BRR III 4|llni ap ade p iegaide
BRR III 4l,balsingumqs l2ll onas 2G
2G
2, ki i iuoj am a kiemuo DKP 1 5 8 a
s kc en uoj ama s skie muo DW
padaugejo (18 sinonimq eiludiq),
58, ni ap adumas BRR III
41llakil inunas BRR III k y 45 Vdliau
| |
al ipo sinoniminiq e minq
ej: akil as PF 319, LKG I
-
I2Slldeiininis ienklas
PF 319, LKG I I28, el<s encija GF
l93ll qs ine piegaidd ki is GF
GF 193, lT3llakcen as GF 173, kiel<ybinis
ki is PF 313, GF 175, LKG I
l2Tllann i a y inis ki is PF 313, GF L75,
LKG I In, ko epciia GF lls aig ne piegaidi GF
1 93, dij s a aimine a GFP p ozo 216
193
llne unkcine GFP 216 p ozodija i k .
No s mo onologías
ei5kiniq es udio nd a
di ec o one ikos
(i onologías) obje o, pe o a oné icos y onólogos daZnai iene
que queda em i ddsningumais. Ti uose Sal iniuose y
mo onologías i5 i a ojama sob e 100 mo onologías e minq,
i.e. sob e 6Vo is 4 one ikos e minq, en e jq es á po 30
ski inos 28 sinonimq eilu ds ( .i. muchia nei 90%), ej.: a e eze LKG I
sinonimq eiludiq. Lie u i5kq y in e nacionaliniq e minq ó hib idq ipo
llSll pnebalsio nuki imas LKG I 118, disimiliacija LKG I 93llga s 4
so
iipanaiijimas LKG I
94, epen eze
Dl<P l2gllbalsio apa ición Dl{P L29,
sujungimcs DKP
L24llsu aukimas
DI(P I4llkon akcija
DW 124, ce cana me a eze
DKP 131ll,,con ac o"
me a eze
DKP 131 y k . Habbamo ipo
mo onologías e minq sinonimija
i5sisci ia sinonimq eilu dmis, que
o man miemb os desiguodos
sanda os ( okio pobldZio es 26
sinonimq eilu ds i5 28).
Thigi lo, qué i5 is o, pasaki a, que
e minq sinonimija bene más es
lie u i5kq y in e nacionaliniq
ipq, dis inguamq kilmds a Z ilgiu.
iSpli usi i5 isq sinoniminiq e minq
Compa a-
pap adZi4
n XX a. y
29

baig4, ai5kdja que ales casos de sinonimía cons an emen e
mul idja. Tokia endencia p obablemen e i5liks y en el u u o, po que
Siuo iempo mokslq ple a, en e jq y
one ikos, ocu e muy spa día. Li u4
alcanza p incipalmen e los plazos
in e nacionales, dia ellos ie5koma
con o midadmenq, y a osenoje daZ
menudo se o ecen ambas a ian es.
BRR Bnga K.
DG Ac ualinis
DKP Du ys M.
GF Gi denis
GFP
LKG
MFD M i k a I
PF Pake ys A.
Zc ZiugZda
Sal iniai
Rink iniai a.i a .
Vilnius, 1958. T 1; Vilnius, 1959.T.2;Yi1-
nius, 1961.
T 3.
lie u i4 idiomas
g ama ika
/ ed. V Amb azas. Vilnius, 1994.
Kalbos mol<slo
pag indai.
I(awaq L929.
A.
Fonologija. Vilnius, 1981..
Gi denis A.
onologijos
pag indai.
Tbo iniai Mlnius, 1995.
Li u i4 idiomas
g ama ika / y . ed. K. Ul ydas. Vilnius,
1965. T 1.
a u s abai.
k a
i b E. Lie u iq knlbos
one ikos
Vilnius, 1975.
Lie u iq bendinis del lenguaje
one ika.
Vilnius, 1986.
J. Lie u i4
kalbos
g ama ika.
Kaunas, 1966. D. 1.
Li e a ii a
L. Achmano a L969
- Axuauona O. Cnoeapu ,,,uHe6ucmuqec cux
mep iluuoa.
Moc oa.
2. DLKG - Daba inis lie u i4 kalbos
g ama ika
I ed. V Amb azas. Vilnius,
L997.
3. Gai enis,
Keinys 1990
- Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e min7
Zodynas.
Vilnius.
4. Gi denis 1995
- Gi denis A. Tbo iniai
onologijos
pag inda
Vilnius.
5. Jakai iend 1980
- Jakai iend E. Lie u i4 kalbos lel<sikolog4a. Vilnius.
6. Pake ys 1995
- Pake ys A. Lie u i4 bend inis kalbos
one ika.
Mlnius.
7.TD - Tb minologinis da bas. Vilnius, 1973.
SYNONYMY OF LITHUANIAN AND INTERNATIONAL
PHONETIC TERMS
Summa y
This pape analyses synonymy o Li huanian and
in e na ional phone ic e ms o he 20'h cen u y. Hyb ids
a e conside ed as one ype o in e na ional e m.
Onewo d and compound e ms a e aken in o
conside a ion.
30
The mos equen ly occu ing ype o synonymy is Li huanian and in e na ional
e ms. The e a e 173 s - ch.ynol y y lines - abou 55'pe cen o all synonymic
phone ic e ms. I we compa e he beginning and he end o he 20 h cen u y, we
would see ha he numbe o such synonl ns is inc easing con inually. Mos likely
his end will emain in he u u e, because he de elopmen o sciences occu ing
apidly. In e na ional e ms come o Li huania i s . They a e g adually changed
in o Li huanian equi alen s, bu bo h e sions a e used in phone ic wo ks.
is
Gi A KAZI-AUSKAITE
Uni e sidad pedagógica de Vilniaus
Facul ad Li uanís ica
Lie u iq kalbo y' os
ka ed a l. )e cenKos
_;
g.
J.
Ll-2009, Vilnius
Recibió
2000
11
06
31