Gi a KAZLAUSKAITE
Uni e sidad pedagógica de
Vilniaus
LIETWISKU IR TARPTAUTINIU FONETIKOS (en inglés) es el nomb e de una de las lenguas más u ilizadas en la Unión Eu opea.
TERMINU SINONIMIJA
Siame a ículo abo da se de un kilmds a h ilgiu asignado sinoniminiq
e minq ipo p opalida en aisli os XX a. one ikos s idiq abajoses
así aidos polinkiai. Ty imo medZiaga ecopla i5 más impo an es
Sioq amZiaus specialiqjq one ikos s udijq bei kalbo y os da bq, en
los cuales uno o o o a Z ilgiu liediami y one ikos dalykail.
Hablando sob e lie u i5kq y
in e nacionaliniq e minq
sinonimij4, en men e u ima y
unaZodliai, y sud6 iniai e mininai.
Requie e añadi que a in e nacionaliniq e minq dia se dis inguen y
híb idos, .y. e minai o jq ddmenys, u in ys y in e nacionaliniq, y
lie u i5kq elemen q. Siuo a L lgiu se puede dis ingui dos
solaZodZiq e minq sinonimijas ipos: L) lie u iSko y in e nacional
del é mino sinonimij a (p z.: s ambalsis hia as), lie u i5ko del
é mino y hib ido sinonimija
ll
2)
(p z; minki umas
llpala aliikumas).
Sude iniq e minq
sinónimi5ki puede bl i
p incipales demenis
(pa imieji LodLial) o
dependiomieji ddmenys
(pa yminiai).
Analogi5kai ienaZodZiams é minos
dia se puede asign Li u i5ko y un
é mino in e nacional sinonimij4
(p.ej.: balsiy ienoddiimasllbalsi 4
asimiliacia, minl<<i asis
balsisllpala alusis balsis) y Li u i5ko
é mino y hib ido sinonimij4 (p.ej.:
one inis balsiikumasll one inis
okal kumas, gomuinis
piebalsllpala alinis p iebalsis).
Además, ocu en y okiq lie u i5kq y
in e nacionaliniq e minq
sinonimijas casosq, cuando sinonimq
eilu g o man desiguodos sanda os
e mininai, ejemZi i, una-
Zodis é mino
d iZodis é mino
| |
(degeminacii a
llp iebals io p aleidi-
' Sal iniq s4 a5as y
ab e iunidas se
p esen an al inal
Romdni5s apsnio.
ki cla oiai
Zymi om4, a abi5ki
- páginas. DaZmás ijado el p ime
pa o ojamien o é mino mas),
unaZodis é mino iZodis
é mino
Sal inyje.
25
| |
(a nka a ll
g ynasis pie
balsinis
d iga sis),d iZodis
e minus iZodis
e minus
ll
Q iebalsi4 m e a eze
p iebalsi4 suel os de
luga es).
ll
By he way, la
misma
sinonimías
s4 oka an o
apsk i ai
lingüo y oje,
an o
e minologij-
oje en endama desiguodai.
G e a sinonimq
aún se u iliza y
duble q e m.
A eces ambos Sie
é minos se
en ienden como
sinónimos:
,,Te minais
- sinónimos
(duble ais)
llamados dos
o incluso
a ios
é minos,
ei5kian ys
4 padi4 s4 ok4"
(TD, 9). Rusq kalbininke
O. Achmano a noapa ina Siq
e minq i e minais
duplice ais
( iple ais e
. .) llama
ZodZius, los
,junia peculia
e minologind
s4saja con ese
padiu obje o
cien í ico.
Todel ellos se conside an no ZodZías como
ales, sino solo consecume de que no se oman
1l- elg i
di e enciación en e
jais ei5kiamq
obje q" (Achmano
13). Kalbininkds no, esos duplice os
nuomoa 1969:
e óneamen e se llaman sinónimos.
Sis nuomoniq
i5sisky imas conec gs
con absoliudiqjq y
simpleqjq sinonimq
samp a a.
En col ind en habla
absoliudiaisiais
sinónimais
conside anomi,, ie
sinónimas, ku iq
eik5mes son
apadios. Del
neces5mes iden idad
ellos ambién se
llaman duplice os"
(Jakai iend 1980: 51).
Las más sencillas son,, ie
kusinonimai, iq una o a ias
absolu amen e apadios,
necesidades son no
sino sólo p ó imos"
(Jakai iene
1980:
52). Te minología
pe mi e sólo habla
absoludiucios
de sinónimos
(duble us).
Kalbamo ipo
sinóniminas e mininos
neabejo inai
conside a y ini
absoliudiaisiais
sinonimais, o
duplice ais.
Jq eik5mes
son apadios
- sólo
di e encia ai5ka.
P e5 al comenza a habla de é minos sinónimos de mind o
ipo oné ica, ale la pena esumi b e emen e y padios
concep os oné icos4.
Siuolaikineje
lingüo y oje casi
uni e salmen e se
espe a poZi[ io, que
los sonos del lenguaje
i ia oné ica ciencia
(pladiqja susidedan e en
sa a anki5kq
sen ido), d iejq sElginai
i5
Sakg:
ne osas
(siau osios") oné ica y onologías
(DLKG 15; Pake ys 1995 5; Gi denis
1995:23).
Cómo sudd ind pa e
de la onología,
no malmen e
i5ski iama p ozodija
(DLKG 15, Gai enis,
Keinys
1990: 163).
Mo onología es conside ada una
ma e ia in e media, siejandiu onologij4
y mo ología @LKG 17). Así
Siuo a Z ilgiu
ski ini pu a de la
oné ica,
onologías,
p ozodías
mo onologías
i
e mininai.
26
I5 odo ue
s4 ok4 Zymindiq
in es igada
e minq. T4 padi4
pe 1700 e minq
i ai a imq liudija
eiludiq, i5 pe 300
eilu ds
sinonimq jq 173
(55J%) ski inas lie u i5kq y in e nacionaliniq e minq ó hib idq
sinonimías ipuiz.
G ynosios o one ikos
ace ca 52Vo n .) isq
(905
ne ikos e minq, en e
e mininai cons i uye
jq bemai,170 sinonimq
Kalbamo ipo eiludiq.
sinonimijai ski ina
94 sinonimq
(56Vo) y mi addje ella
eilu ds Pi moje XX a.
no ue i in daZna.
Qué más okiq sinoniminiq e minq es á
sólo K. Blgos y M. Du io abajos, ej.:
a ika a BRR III l68llsude inis piebalsis
BRR III 631, balsi 4 unoddjimas BRR Il49zllbalsia
asimiliacia BRR II 492, BRR I ga somokslis
BRR II2lTll oné icon
408, edwalusis ozis DKP 94lllabializuo asis ozis DKP 94,
minlci asis ozis DI<P lz6llpala alusis ozis DI{P 26 y k .
XX. a mediados y en la
segunda E. Mikalauskai ds
abajos de oné ica y
mi ad, empezando po
inigiando,,Daba inds
lie u iq kalbos g ama ika",
habamo ipo sinoniminiq
e minq ge okai E.
Mikalauspadaugejo.
kai ds oné ica en los abajos de ec ada 23 okiq sinoniminiq
e minq eilu 6s, akomodació MFD 6Tllp iside inimas MFD 67,
di ongoidas p z. :
MFD S9llne ik asis dobiblasis MFD 59, secunda io doblea sis MFD
55llsekunda inis doblea sis MFD 55, sambalsis MFD 33llhia as MFD 33
y k . Sio ipo sinoniminiq e minq ne engia y A. Pake ys (1"5
sinonimq eiludiq), ej.: a ika a PF l71llg ynasis piebalsinis d iga sis
PF 175, sud ibalsin o ozis PF 6Tlldi ongizuo as ozis PF 67,
minl<.i umas PF l Ullpala aliikumas PF l0O,pusbalskPF
94llsonan as PF 96 y k .
A. Gi denio
abajos
(L6 ipo sinonimía daZ ecuen emen e su ge ddl lo
sinonimq eiludiq) pa lamo
que,,,Fonologijoje" y,,Teo iniuose onologijos la misma
s4 oku pag induosd" i a dijama desiguodai, ej;
mu mamasis oz (,,mu mamasis")
GF 6ll edukuo asis
'?
Pa a compa acion puede p opo ciona ki q sinonimijas ipq
da os cuan i a i os: lie u i5kq e minq sinonimija
in e nacionaliniq
- 84 sinonimq eilu €s
(26,8Vo), e minq o hib idq
eilu es sinonimija ozis GFP
88, in e cbalsis p iebalsls GFP
GF 83 y k .
- 57 sinonimq
Tl6llin e okalinis p iebalsis
(18,17o) El
27
,,Lie u iq lengua au o e
g ama ikoje" (,,Fone ikos"
depa amen o
Vi ke idi i e) y,,Daba inds lie u iq idiomas
g ama ikoje" (,,Fonologijos" seccion au o es K.
Ga 5 a y A. Gi denis,,,Mo onologijos ei5kiniq" de
es e ipo sinonimq ambién no e i a
-A. Gi denis) sinonimq eilu es), LKG I TI1llp iebalsio puz. :
(25
degeminacia pasadoidismo LKG I 115, dobibolis LKG I
STlldi nngas LKG I57, cue inación
DG 48 a DG 48,
p iebals ll
ak alizacij is
gomu inis
LKG I 57
llgu u adep
Iinis LKG I7l,
p iebals s
iga sis DG
22ll n ongas DG 22 k .
Lie u i5kq e in e nacionaliniq
e minq (a ba hib idq) sinónimi
iSpli im4 iSplumo en segundo
XX a. mokspuseje se puede padiu lo i5augimu, que ldmd
usados e mininai o usados e minam ie5koma lie u i5kq
mo i o mo i i one ikos
a i ikmenq. Los é minos de onología cons i uyen
naujq e min l po eiki. DaZnu caso ue imami s e u ya
al ededo 19% (320 n .) isq one ikos e minq, i5 jq pe
50 sinonimq eiludiq.
Los p ime os
abajos de
lie u iq solo sén oma apa eodd
onología
a XX.
de5im me yje. Thigi y e minologías i5 esmds se u ilizan sólo en la
segunda amZiaus abajos. Bene más lie u iq onologijos pusds
lie u iq kalbos Cia pag induose" y,,Daba inds g ama ikoje".
e minija i5ple o a A. Gi denio,,Fonologijoje",,,Teo iniuose onologijos
consumama .y.2l3
e minq,
isq ace ca230
onologijas e minq.
Fonologías, como y pu as
oné icas, e minijā i5pli imu
i5sisci ia e mininai ipo hablado
sinóniminia eilu es
sinonimq (25
-
45
Vo), puz:
a s a PF 9,
kiiamoj i
GF 20
| delimi a y ind
uncij
uncij a
PF 9, GF 20,
minl<i oji
168lldiezine
p iebalsine
GF
onema
p iebalsine
GF 168, MFD 67
kai a MFD 67,
alsi4
onema llpneb
neu alización
neu alizaciones
posición posición
GF 98 GF 98,
is llsilpnoji
poiymis
asignamas-
PF 9, DG
PF 9, DG 15
Lslldis ink y inis
poZym i y k .
Aunque especí icamen e a las eo ías y
me odindms p oblemas de p ozodía
dedicada monog a ía sólo en XX c.
no en a deim ymieodd
(A. Pake ys.
(1982)),,,Lie u iq
bend ines
p ozodija"
idiomas adiau
Sillas cues iones han es ado
in e esadas iau desde mediados de siglo XIX, y al mismo iempo y
28
c eados e minos
Sios s ías s4 okoms pa adi i.
En los abajos in es igados
i5
o al se consume ace ca
400 e minq,
23Vo is4 one ikos
p ozodías .i. ace ca
e minq, jq bemaZ 60
sinonimq eiludiq ipo -
27).
i5
(hablamo
Lie u i5kq e in e nacionaliniq
e minq ó hib idq
sinonimijap ozodijos
e minijoje más iSpli o
an oje
En la mi ad XX. I5
p ime a amZiaus
pusds mind ina sólo
unos pocos okiq
sinoniminiq e minq,
a ojamq
K. Bugos, M. Du io,
J. ZiugLdos
abajos
(7
sinonimq eilu ds),
ej.: akil as
BRR III 4|llni ap ade p iegaide
BRR III 4l,balsingumqs l2ll onas 2G
2G
2, ki i iuoj am a kiemuo DKP 1 5 8 a
s kc en uoj ama s skie muo DW
padaugejo (18 sinonimq eiludiq),
58, ni ap adumas BRR III
41llakil inunas BRR III k y 45 Vdliau
| |
al ipo sinoniminiq e minq
ej: akil as PF 319, LKG I
-
I2Slldeiininis ienklas
PF 319, LKG I I28, el<s encija GF
l93ll qs ine piegaidd ki is GF
GF 193, lT3llakcen as GF 173, kiel<ybinis
ki is PF 313, GF 175, LKG I
l2Tllann i a y inis ki is PF 313, GF L75,
LKG I In, ko epciia GF lls aig ne piegaidi GF
1 93, dij s a aimine a GFP p ozo 216
193
llne unkcine GFP 216 p ozodija i k .
No s mo onologías
ei5kiniq es udio nd a
di ec o one ikos
(i onologías) obje o, pe o a oné icos y onólogos daZnai iene
que queda em i ddsningumais. Ti uose Sal iniuose y
mo onologías i5 i a ojama sob e 100 mo onologías e minq,
i.e. sob e 6Vo is 4 one ikos e minq, en e jq es á po 30
ski inos 28 sinonimq eilu ds ( .i. muchia nei 90%), ej.: a e eze LKG I
sinonimq eiludiq. Lie u i5kq y in e nacionaliniq e minq ó hib idq ipo
llSll pnebalsio nuki imas LKG I 118, disimiliacija LKG I 93llga s 4
so
iipanaiijimas LKG I
94, epen eze
Dl<P l2gllbalsio apa ición Dl{P L29,
sujungimcs DKP
L24llsu aukimas
DI(P I4llkon akcija
DW 124, ce cana me a eze
DKP 131ll,,con ac o"
me a eze
DKP 131 y k . Habbamo ipo
mo onologías e minq sinonimija
i5sisci ia sinonimq eilu dmis, que
o man miemb os desiguodos
sanda os ( okio pobldZio es 26
sinonimq eilu ds i5 28).
Thigi lo, qué i5 is o, pasaki a, que
e minq sinonimija bene más es
lie u i5kq y in e nacionaliniq
ipq, dis inguamq kilmds a Z ilgiu.
iSpli usi i5 isq sinoniminiq e minq
Compa a-
pap adZi4
n XX a. y
29
baig4, ai5kdja que ales casos de sinonimía cons an emen e
mul idja. Tokia endencia p obablemen e i5liks y en el u u o, po que
Siuo iempo mokslq ple a, en e jq y
one ikos, ocu e muy spa día. Li u4
alcanza p incipalmen e los plazos
in e nacionales, dia ellos ie5koma
con o midadmenq, y a osenoje daZ
menudo se o ecen ambas a ian es.
BRR Bnga K.
DG Ac ualinis
DKP Du ys M.
GF Gi denis
GFP
LKG
MFD M i k a I
PF Pake ys A.
Zc ZiugZda
Sal iniai
Rink iniai a.i a .
Vilnius, 1958. T 1; Vilnius, 1959.T.2;Yi1-
nius, 1961.
T 3.
lie u i4 idiomas
g ama ika
/ ed. V Amb azas. Vilnius, 1994.
Kalbos mol<slo
pag indai.
I(awaq L929.
A.
Fonologija. Vilnius, 1981..
Gi denis A.
onologijos
pag indai.
Tbo iniai Mlnius, 1995.
Li u i4 idiomas
g ama ika / y . ed. K. Ul ydas. Vilnius,
1965. T 1.
a u s abai.
k a
i b E. Lie u iq knlbos
one ikos
Vilnius, 1975.
Lie u iq bendinis del lenguaje
one ika.
Vilnius, 1986.
J. Lie u i4
kalbos
g ama ika.
Kaunas, 1966. D. 1.
Li e a ii a
L. Achmano a L969
- Axuauona O. Cnoeapu ,,,uHe6ucmuqec cux
mep iluuoa.
Moc oa.
2. DLKG - Daba inis lie u i4 kalbos
g ama ika
I ed. V Amb azas. Vilnius,
L997.
3. Gai enis,
Keinys 1990
- Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e min7
Zodynas.
Vilnius.
4. Gi denis 1995
- Gi denis A. Tbo iniai
onologijos
pag inda
Vilnius.
5. Jakai iend 1980
- Jakai iend E. Lie u i4 kalbos lel<sikolog4a. Vilnius.
6. Pake ys 1995
- Pake ys A. Lie u i4 bend inis kalbos
one ika.
Mlnius.
7.TD - Tb minologinis da bas. Vilnius, 1973.
SYNONYMY OF LITHUANIAN AND INTERNATIONAL
PHONETIC TERMS
Summa y
This pape analyses synonymy o Li huanian and
in e na ional phone ic e ms o he 20'h cen u y. Hyb ids
a e conside ed as one ype o in e na ional e m.
Onewo d and compound e ms a e aken in o
conside a ion.
30
The mos equen ly occu ing ype o synonymy is Li huanian and in e na ional
e ms. The e a e 173 s - ch.ynol y y lines - abou 55'pe cen o all synonymic
phone ic e ms. I we compa e he beginning and he end o he 20 h cen u y, we
would see ha he numbe o such synonl ns is inc easing con inually. Mos likely
his end will emain in he u u e, because he de elopmen o sciences occu ing
apidly. In e na ional e ms come o Li huania i s . They a e g adually changed
in o Li huanian equi alen s, bu bo h e sions a e used in phone ic wo ks.
is
Gi A KAZI-AUSKAITE
Uni e sidad pedagógica de Vilniaus
Facul ad Li uanís ica
Lie u iq kalbo y' os
ka ed a l. )e cenKos
_;
g.
J.
Ll-2009, Vilnius
Recibió
2000
11
06
31