Vincen as DROTVINAS
Uni e sidad
pedagógica de
Vilniaus
IS ZonZIo
MoK , yS
Is oRuos
M a n e i
u n o' "
o
A: :::
: #:K",'
:: ^:,:;, Te mino
no malmen e
au o ys d
mokinys
asociada con Jono
Jablonskio
nomb e. Radgs
Ju5kos Zodyne
An ano ejemzdiJau is
aún mokinys, .y.
j[ mokina a i,
Jonas
p adejgs
Jablonskis
p ime o
consumi 5i Zodi
ne
solo,jaudio,
y,,mokykl4
a i", pe o
p a inamo
a
lankandio niño
jóolio" eik5me
(Z .
adelan e). Tadiau camino del ap endiz i S ie imo
e minij4 y ac ualing a osen4 no ue an iesus y
sencillo, puede como a ody i i5 es ku kas p ime o
Z ilgsnio. I5 ik qiq Sio é mino his o ia senesne y
sude ingesne, a unige y idomesne. Specialaus é mino
moksl4 einandiam niño, adolescen eu i a dy i p i eike
p ade as ins i ucionaliza se, puseje . y. kai XVI a.
en onces, cuando jó enesmo enseñamien o ue
segundo oje Li uania p adejo ope a p ime as
ue is eigda
escuelas. Como Zinome, la p ime a escuela p adines
L397 m. an e Vilniaus cá ed o. Las
escuelas ue on e igidas a baZnydiq.
1528 m. Vilniaus capi ula llamó s eig i a
baZnydiq p imines escuelas y conside a
lie u i5kai mokandius ika us, ku iq
debe iga ue enseña niños
no malmen e. Thdiau mol yda o
a gonininkai o zak is ijonai, polkai,
daLnai sólo cuán p amokg lie u iq
idiomas.
Pi mqjq mokyklq mokiniai
pa a nau ojai, b lda o y
cho e y pan. Mokiniu, como y
baZnydios giedoda obai,nydios
mokyklai, maes oju, i a dy i i5
lie u i5kq p adZiq e minq no.
Thd mokinys ue llamado
p es in ais i5 lenkq idiomas
LodLiais iakns, lekas, iekelisl.
P im4 ka 4 I iikas lenk.
plg. ekepaauglys giedo ojas",
Lak,,baLny ines escuela mokinys;
pl .s, lenk. /
2aczek. Lenkq habla 5i Zodi, como
eligiones e minq, pe dekq
y muchos es ga usi ki q
kalbE ulg. lak) i5 liaudinds
ulga iosios la ynq k. ZodZio
dincus, diaconus.
Zodis xa c,,bu sos mokinys,
giedo ojas" es bu gs
iejoje usq y uk ainq
lenguas
(Z .
<Depacu
Ma c. 9 nuolo qec a cnoBapb
pyccKo o q3b Ka le h pex oM x.
B
To u II. Ids4a .ue B opoe c epeo , nHoe.
Mocxsa: lpo pecc, 1986, 34).
12 El
e m4 iekas andame Ma yno MaZ ydo
Ka ekizme: Hei We[pa is wi alg an
maniu suJimilkie
Kunigump
iekump imanes
emkie .
Skolinys lekas pladiai
a o as y MaZosios
Li uania XVII-XVIII a.
manus a5 iniuo-
se así como
imp indiuose
okiediq-lie u iq
kalbq Zod
a, d uge su
ejemynues, ies
sinonim ais, SLil| c
dkn s S
Suilokas
hille Lexicon j
Li huanicumTT; Schille .
Mokin inis, i6. M. Sekas,
ko. M. Sgulokas, 6. M. kn,
6s. E is Cla
(-i -A ) III
Ge manico-Li h ana
(495-507) y pan.
Li uana iekas, como
is o i5 u 6jo y más
Salia e esnio ikalinis
sinonimq: pa yzdZiq,
(Z . adelan e) ue
papli g e o os
LodLiai,kaip
s uden as, uinius
(lenkq uczei ). Simón
Daukan as LodLiu iekas aiSkino
hlb idq iuilokas
, plg, Kolnam uno iia duo i, didiiai
pamol<slai pide a, ypaiiai iuilokams
(iikalq) einan ie ms (ci .,, según
(ldkams), úl imos ko q i iuilq
Lie u iq kalbos ody 5, 1993, 323).
Cia nq" 1 p idu si me, que
Daukan as XIX a. midu yje)
su adgs
(po lo an o no hubo lie u i5kq a i ikmenq lenkq del idioma
ZodZiams szkola, szkola z, szkolnik y pan.z
Thigi lie u iq
paminklues no ue
elis Sios sE okos
a5 o iekas
ieninpolonizmas
nomb amien o.
sus i ui o
B a y su
lie u i5ko mokinys.
Anksdiausia i L,o dis mo
Kons an ino i ydo,,Tiij
q kalbq Zodyno" edición
kiny s S andamas
en: lak I schola icus,
di[cipulus, p ime ajame
giekas mokinis, SD1
(20 plg.8), da
jacaek
I y o y unculis,
Siekielis;
jakowski
I schola is, jieku ( en pa ). G eidiausiai es o ue un
p ime oqjq p opio Si ydo suku q naujada q. No s
ZodZio mokinys da yba, como indica pos e io ne su
his o ia, y ddsninga, adiau Si ydo mokiniu ebu o
des e as umpas Jo nepapli im4 lie u iq ida. en el
habla podemos e i5 de lo que ya Zodyno 1642 m.leidime
luga is mokinis e andame szkalinis; szkolny Szkalinis
SD3
I li e a ius,
Schola icus,
(436),
Schola icus
(Scholais, $kalinis) (518), del da ybos
pama o plg.szkala: $kola I
Schola,Academia, S3kala SD
(179),
SSkola
I Schola, SSkala
SD3
(436).
Cia eike q hay ambién a ian e del
añu i que
Si ydo Zodyne
ap endiz mol<y inis: Ku nie czyk I
y o huius opi icij moki inis
ku nieiaus SD, (69);
Mala czyk
I i o huius opi icij, moki inis mala iaus SD,
(76); Vcaei
I Di cipulus.
K d[amowski
cAei
Moki inis SD, (184); I
2
G an kalb4 yodino 3. Pa enge
lenk4-lie u i4 996. 74.
Gied ius Subadius, Vilnius,
I13
Declama o
I moki inis
g ajios
i ikalbos
SD, (128);
V icje
I Di cipulus.
Moki inis sD3
(453),
plg.
K d omow s wo
I K a omowJka
nauka
I
Rhe o ica,
Eloquen ia.
G ajy habla
I gauJi habla
( en pa ).
Mol<y inis (mokin inis)
ijado desde
Mah ydo
a5 q
has a pa
a XX.
medio, pa icula men e
daLnai encon ándose
x II-x III a.
i
manus as ónicos imp in iduchos
MaZosios
Li uania
Zodynues,
ejemliui,
Jungen
Pa un innis, i6. M.
Mokin innis II 503,
Leh ling mokin inis
Lex (58);
E,
P e o ija s Leh jung
Mokin innis, €s. (=is.-y.
D.) M. II (654), m.
1728
ank a5 iniame
okiediq-lie u iq kalbq
Zodyn
e
(Halleje)
Mokin inis (592),
Mokin inis
]s, 'lia
Jung e ,
Jump owa
(p i a5y a p owa
(1344),
Leh ling
Mokin inis (15010);
J. B odo skio
Leh jung
Mokin in-
is (762),
Jilnge
Ch i i (discipulus)
Moki inis, pa un inis,
J inge in
Moki ine Q6 ; Leh jung
Mokin inis (860),
Leh M igdlein
Mokin ine
(860); P Ruigio Moki inis, ino, m de Le nende,
Schil e , Leh bu ch
(89),Jilngea
Klau y ojis, ojo m.
Moki inis, nio. II (Zl7),
Leh jung,
Mokin inis, nio, m.lI
(24I), plg.
aip pa
K. G. Milkaus
Zodyne.
Z Sisodis
asladel as i i
Nesselmanno
,,Lie u iq
lengua
Lodyn4.
(1851),
andamas i E,
Ku 5aidio
Zodynues,
pa*yzdLiui:
Iilnge , de Leh ling.
mokin inis, die J. Chis i,
C is ous moki inei
(1870,672);
Leh ling, de ;
mokin inis, io
beim
Hand4
auchbu we kech
(1874,I8); y
mok inis, -io
sbs . Leh ling.
schille ; y
in d.e
die Bibel
J inge ch is i,
Iohannis (1883,
domu paiyme i,
260).
que MaZosios
Li uania
a. XVIII ank a5 en el
ad.
K auzds
zodyne
Salia Di cipel mokin inis
( 23 c), Leh ling
mokin innis (323 )
andame ambién y
Lodimokinys:
Jdge Jung.
Jiege jungs
mokinnys
(278).
Thi an asis,
Salia
K. Si ydo
Zodyno, sio
zodZio
ijsa imas.
is del o
mokinys
nepapli o,
po que
neis enge
a sis ig i
mokin inio,
moki inio y
nelie u iSkq
sinonimq
compe encia.
Todel a gu
mokinys del su
a
nepapli imo de a
Salia eikejq
pa adinimq con
b[d a diniu
a iksu
x-nokalinys,
ku inys,
pasiun inys,
quienes, pasak
is o inds
LodLi
da ybos
specialis q,
ue on
amadiai
u ilizados desde XVI-XVII a.3
3
A m b a z a s s. Daik a a dzi4
da ybos aida.
Lie u iq
ka bos
eiksmaiodiniai
ediniai, Vilnius,
1993, 14
127-728.
Como
Sio his o ia del é mino,
mues a adelan e lie u i5ko
mokinys uisikonse a gs
d ilejo Zodynq
neZinomas y no ojamos
desde inales del XVII a.
páginas en p ak iSkai
p ime as pa es.
has a XIX a.
XIX. a inales
Li u i5kas Lodis
mlsq p ie5 akis. Al
mokinys el i5kyla
adgs Zodi su
Jonas
enacimien o
Jablonskis, 5i
mucho con ibuyó
An ano Ju5kos lie u iq kalbos Zodyne y su uZ a5y ose
,,Li u i5kose
canciones". S ai
Jablonskio
p esen ida
,,Lie u iq dZiagoje
lengua Zodyno" me-
llegamos: mokinys,
mokini
1) Velj inos, Vilnjaus
mokinei (y eHn u ) a5d
J. d.
2) abou eu i
mokom4 a i
3) Él da ebe mokinys Sl. on eul6 coc ou b Bb y enu u
( abajo aún nemoka, mokos ange con o os, nep a gs
abaja , e c.).4 bien
,,Lie u iq kalbos Zodyno"
ka o ekoje bene Sal inis
An ano Ju5kos canciones:
más abundan es son
Mokinej
gieda,
a gonai
gaudiia
J.d.121.6. El Consejo de Adminis ación
Pa a u u py agq?
Mokiniuj pa ie i.
K e ingos
d. 1560 g oma a
mokinej aie. J.
(AlsedZiai).
Veliuonos
mokiniai iinuzes
aid. J. d.712.
Ii Vilniaus mokinej
Zinq papieii. J. d. 963.
Vel n6s
aj
mokindj
pasal*i.
ma J. d.I.L2.
Plg. da Con kunigilejs, con mokinilejs, con ma gajs
a gonelej's [pa-
Iaidosiul. J. d.1216.
Mokinio apa ición
Zinan ,
SaliaVeliuo,no
en endámonos que
Veliuonoje eik6
seniausiq beiku a
Lie u os mokyklq, una
an e bainydios, I42L
cons uídos
jezui q ne 1579 m.
m.
Más ejemploLi 4 i5
A. Ju5kos Zodyno:
Mokinis, mdkinia, m.; -n6, -nds, - .
yqeHu ca, yqeHuua;
ucze i, uczenica
Ku s m6kos molcslq, ese mokinys Iau is da
ese mokinys, . y. jin mokina a i.
Mokinys
gizelis, mismo oJ a
cu so aún
b I o n s k i s J.
nesiu a.
Kup (= Kupi5kis).
Li u iq del idioma Zodynui Raides medZiaga.
capí ulo. F 99-5.
L-M. -Lie u os mokslq akademija. Rank a5diq
115
I5 Mykolo MieZinio
Zodyno
(1894):
Mokinys, .
moki inis, m. e.
. maceklis,
e,:ucze -, -ica,
e mina o .
y{eHI,IK.
Thigi
Zodis mokinys
XIX a.
en la segunda
mi ad ue ya
bas an e papli gs:
a amen e
u ilizado
Zodis a gu a ap q
dainos i.odLi .
Daik a a dis
mokinys
g eidiausiai ue
bas an e pladiai
Zinomas no solo en
las canciones
memind ose
luga eso 6se,
aunque, como
ma eme, aún no
spejgs iSs um i
Zeko e ki q
s e imybiq, segundo
e us, di lis i le
cuán kliude y
sinónimi5kai u ilizado
molg inis.
Tadiau
como y
cuando
isigalej o
Lodis mokinys?
No malmen e
A. Ju5ka
uZ a-
Sinejo esos
ZodZius, a los
iSgi s daban
i iosas Zmoniq
i5
de lengua.
Todel
e ec i amen e
mokinys ue padiq
Zmoniq a o as
Zodis.
Jonas
Jablonski
ace ca
Zodi mokinys es a59s al
menos dos eces.
Pi m4 syki
jis,,Va po" 1904 m.
No. L a ojam4
i'odi molq lnis aiso
L.o dLiu mokiny
s,
p amas, ab dZd
es,,p
que m o kiny s
desc asdiausi-
as
Zmo niq
-
de lengua
Zodis"5.
An 4 sykiJablonskiui
epa i 5i
Zodi eko
bemaZ po
ke i dio
amZiaus
Vik o o Kaman ausko
Zodynelio
eseña6.
Todel odos, que lei e
Jablonskio lenguaje
aisymus y que jq
pais6, susida 6
pama uo 4 i5 ad4,kad
mokinys no solo
Jablonskio i eisin as,
pe o al Zodis.
y c eado
Nep iklausomybes
me aismoklnys
isigalejo como
e minos
escola es y
uni e so inai
papli o.
Mokinio ski um4 n o
molq inio y úl imojo L,odLio
consumo in eligen as
eik5me es ap a q i dlesni
kalbininkaiT.
Aho a
mokinys e
baZnydios al
lenguaje
se á
i5s umgs<
moly ini8.
s
Jablonskis J. Kalbo asun os
(Ra5omosios c í ica del lenguaje).
- Rink iniai
ai ai 2, Vilnius,
1959, 62.
6
Jablonski J. Musq de las lenguas
Las
cosas Zodynelio.
Ace cobiome-
jimas del
V Kaman ausko
,,Tiumpo de idiomas
ne aisyklingumq e
ba ba izmq
Zodynelio'
(Kaunas, -
Ten ibid,
1928).
485-486.
Po
cie o,
allí se habla y del
ZodZiq apai alas
y molg i' nis
eik5miq y
a osenos.
',1...) moky inis,
-iai isq
p ime o S .
Ra5 o kalboje es
discipinys de C is o.
Aho a ienu o ou
Siuo LodLi es llamado y
in eligen e"
. - Palbos
pa a jas'
En Pa uche
L. Damb auskas,
edado
A. Salys y P .
Ska dZius'
Kaunas:
Lie u iq
kalbos
d augijos
leidinys,
1939, 78.
8
S k a d Z i u s P. Nue o Tes amen o
e imq lie u iq habla.
- Li uanis ikas
abajos ambién su
4,'1,979,65-11,0;
Rink iniai ai ai 3:
Bend ines kalbos
kul i a, Vilnius.
1998. 519-566.
I 6
Pas a aisiais
Si oki4 Jabjo kilmes
e sij4 i i ino
deSim mediais
lonskio cien í ico
sky ium he edo
y ine ojas y,
iman , su leksikos
aisymq Algi das
Sabaliauskas.
jas
a k e
Jis kio dialog4 con Pane dZio apylinkiq a oju, i5 cuyo o bininkas
Jablonspopulia in o-
i5gi dgs p a inamo
Lodi
eik5me, e
a oja-
mokinys,
m4 a i,
jaudio,
p adejgs ji consumi
,,moksl4 einandio, mokyklq lankandio aiko o
jaunuolio" eik5me. Ano Sabaliausko, mokinys,
como y molg kla, puede es puosele ojo saky i,
m[sq didZiojo idiomas Jono Jablonskio Lodliaie.
Thigi aisy i molq ini i mokini, como a i ma A noldas Pi odkinasl0,
Jablonskiui i5 ik qiq ne equejo: mokinys ue documen ado m lsq
Zodynos no syki ci a gs ya
Jablonskis
casi es Sim ai me q...
es
,,seni
Dauk54", y
Si yd4 adiau anks y qjq
o os
mokinys uZ a5ymq Senieji,
au o , L.odLio
galejo ypad y neZino i.
Jablonsjam di ícilmen e
como Zinome, kis más
hand a5 iniai, Zodynai e an
accesibles, mismo además,
impo an e lenguaje
aisymq Sal iniu laike
gy qi4, Snekamqj4
Zmoniq kalb4. Tad del Sio LodLio his o ias
p iekai5 au i, jueba ella sme k i o kesin is su
noZonismo uno nou u d ume Jablonskiui a im i i5
ZodZio ap endiz au o ys ds p imo umo juzg.
Juklonskis a sky d i,odli 4 molg inis i mokinys
no idinkamo consumi molg ini,,in eligen o"
pe spejo polinkio eik5me y con eso p esidejo al
mokinys a o eik5mes, i,odLio i eisino sen4, del
i,odLio in eligen as isigalejimo.
A mes Siandien Zinome isq ac ualineje diabolje a ojamq
ZodZiq uZ a5ymus, ingius y pan. ?
p immuosius Zod jqZiq
eik5mes kai os Tik ai
eike q so yeles au i,
que,,Lie u iq idiomas Lodyne"
(8,1970,
322)
LodLio his o ia
mokinys
Zodyno,
XIX a.
sólo
pa eik a desde
desde A. Ju5kos . y.
an osios
pusds.
Juk ZodZio mo pe íodos,
nu yldjus
p adiniSio
donde que es más an iguo
gy a i-
m sq del lenguaje Zodis,
casos, ZodZio iki o os
pajauninado d uge, como
cuan o i5k eipiamas
pana5iais de ida dojo.
Te mino
lección
his o ia
- o o eco da o io,
naias ocasiones senqjq
como nos
au o iq, hand a5 iniq
Zop a e s l i ai iopos
e
Sabaliauskas A. i ku
lodii4kilmg,Yilnius, 1994, jie?
Cuen ojimo sob e
226-227;
Sabaliauska s A. ZodZiai keliauja, Kaunas, 1993, 100--102.
0
Pi odkinas A. JonoJablonskio lenguaje aisymai, Kaunas, 1986,62.
17
dynq lexicicos es udios, po in, (senqjq como
eque ido his ó ico ai q) Zodynas y o os his ó icas
lexicologías in es igaciones. FROM TIIE HISTORY OF
TIIE WORD MOKII,IYS (PUP[))
Summa y
I is usually supposed
e m mokinys was
i s eco ded
by An anas ha he
Ju5ka in he second hal o he L9 h cen u y and ha i was app o ed by
Jonas
Jablonskis.
This a icle p o ides some da a ha he wo d mokinys was al eady in he gi en
dic iona y o Kons an inaq Si ydas in he 17 h cen u y and in he manusc ip o
o K ause in he 18 h cen u y.
he dic iona y om Li huania Mino , he so called Ge man-Li huanian dic iona y
Vincen
DROTVINAS Gau a 2 i)1 10 11
Uni e sidad
pedagógica de Vilniaus
Se denkos
g. 3 , 2009
Vilnius
E. Pa.S as
[email p o ec ed]
118