scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminas prie termino. II

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminas prie termino. II

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/641/732
PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI.
SMULKMENOS
TERMINAS PRIE TERMINO. II
Vuliza, iemodanas, malaminho
Se kam a eiq i gal q ques ão, kodel Jono
Jablonskio aisimumos nd a usiSko
iemodano, isso eike q susip o e i, kokie
kalbq sqlydiai e skoliniq s au ai oi na
Li uânia e uZ como p ie3 Sim me i. misq
leksikog a ia jos mais
Deja, dia Syk5 oka. LKZ
ll 1947 iemodaaas
ap esen ado i5
Su alkijos
- Geis a q i
Ke u alaki l iemadanas
- i5
Pane eZio, oLl<Z[ l969 nada nep ideda.
Pi moje lie u iq
aSomosios kalbos leksikos
Ju gio Slapelio pa a imq
- 1907
knygeleje m.
S e imq e nesup an am4 iodii4 iodynelyje como não en endamas
ap esen ado malaminas e aiSkinamas... es animais
sup an amais
- male a
(1.), ( .)
iemodanas
SNZZ 1907. Gale ume acha que ainda mais cedo lenkakalbeje
Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4 waliza,
walizka, walizeczka, juoba que esse anclzi5kos o igmes
( alise en ão
<i al. aligia) in e nacional
Zodis e a
nes enimas
e usq kalbai,
c ia mokesi
Jablonskis
gimnazijoje.
m.
imp usdin oje Vinco 1897
Pie a io em apysaco
Keidoii qOnu d
consumama al-
iza V. Pie RR
1973 115,177
(4x), 178 (3x). Jono
Basana idiaus au obiog a ij oje
Minha c onica de ida
e his ó ia da doença
ne w4. I85l-1922 m.
sob e 1906 m. a5oma:
Spali426 d. leko man
pakel i
sunkiq alizq uojau
apa ece ode
achyca dia
[…]'> J. Basan MGK 1997
188.
Valyza ixada An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje Kai
kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja! Diplomuo 4 aliz4
eiikai! Mai R I 1987
169)
- dia alizay a ne l.,,kelei inis
male a', e 2.
,,diplomá ico cou ie de um ce o b[du
uZan spauduado não mo ida na al ândega"
T22 l%6. TZ l%6 é e malaminho
-ul akinama, iagens sk ynele daik am suside i", e
iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 odos ou audeklo sk ynele,
iagens bagaminas", aigi no minimo dia quase nd a,
iemodanas embo a
- paZenklin a
s e imybe O
- o . ( . y. o o iq).
no min i p add a
já anksdiau:
iemodanas ( us.
iemodan) - malaminas; alizka (lenk. walizka) - malaminas KL
1933. Pa ece, con inua que
upesdiq da d iemodanas:
no min ojams mais
,,Kuo
subs i ui
bagaminu. Tai iemodanq?
-Si4 sla ybg melho que podemos subs i ui são pladiai
Zemaidiq a meje usado Zodis e ei5kia não só
seu
kelei inibagaLau
137
ok.
Reisegepdck, us.
iuk,be e demodanq'P.
S.
- GK 19367 l13. 1939, KP
o ganizado
L. Damb ausko, edaguado A. Salio e P.
Ska dZiaus, aiso abu alizka
(lenk.) - mala de bagagem; iemodanas ( us. iemodan) - bagaminas.
Si ie no minimo
eml a ai iSlaiky i
LKRZ 1948
- iemodano dia
embo a, n€ a, sem
maliza. Maliza é
bagamino, é e
DZ 1954 diplo-
- l.,,uZan spauduado pau io de cou ie ma inio mai,
que é neliedia ns'; po quem 2.,,malasaminos,
demodanas"?
Malaminho
DZ 1954 p incipalmen e o necido
como bend ines de línguas
Zodis, mas meio não
en endí el be iemodano
- L,,kelionine deZe pa a coisas
consis i ; demodanas'; bagagino
ap esen ada e ou a eik5me
- com paZyma inek. (i3
ik qjq olygu a m.)
-,, isoki kaus ulias ( obuZias, skudu as, i ik ai); ik qdaq ySulys": Ii aiia o
com sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O iemodanas OL
DSq não em jokiq no minamqiq limi aimq (nei 2 ., nem n k.)
-, dele com mancha
a i ens na iagem
n5 is; male a'.
Isso só e equeio - neno mina , isso nos é mais ácil, se
es o ça p ecisa! Lem ingai nepasis enge o poe a
Jus inas
(li uanis a!)
Ma cinke idius
- 1956 m.
seu poema em
D ideiim as pq asa is em mui as es udinha
pasimgaudama num e:
compan abuiio po ais Pas Cemodanas e Kai ys /.
Oi, quan o mui o qiemodanl;/ / 33. Y unagios es i
dias,pai Kai paiis amas pelo menos um G ii a po
keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / Foi de
o ien ação
- ideológico,
cul [ ino e linguís ico
- i Ry us me ai, isso e
ima osi o ien aliz nai
- ca a anas
(pos oj pe dendo i asias
línguas ilks inds, Jablonskio
cole ineje gal oje
[dieg osl) e
iemodanas
(< us.
qe.wodau
a XVIII.
< iu k.
<pe s.
jamcidan):
Nulinguoja
P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976
ca a anas. ai
PKJ 129. Em ge al oi pu izmo - do
chamado bu Zuaziniu!
- sme kimo
me ai, não
des y ojas e sme ke
só
R. Mi onas, mas e
LTSR MA memb o co esponden e An anas Venclo a. po an o es á naquele
poema não só iemodanas,mas e piklia o os bandelds piklia o i mil ai 129, ke za i
sapa i 64, baliai 46, nep osi as calças
8,
16. . . l ga siosios
Alexand o
T a do skio poemas
e ime Vacys
Reime is a oja iemodanq'. Skai y oja l u p óp io ne
ka q Pa ik inai kely mane, S u'adqs meu ke q posmams /
Mui os maiiusiam
iemodane /
A. T a d TT 1963
173. O Be na do
B azdZionio a chy e
as a: Zemiika
imogaus kelione
- Ii ykimai, sug iiimai, Plnos manos bagamin4 Nuo yki4 plni
eiimai...L e M 2004 5 8. /
Toliau coisasi
is del o ben
iemodanas já
ge ejo. DZ 1972
no minimas.
2 .
bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. :
malaminho, o male a
2. psn.
,,lagaminas",
KPP 1976 e
1985
iemodanas n. s e .
- malaminas,RLKZ
IV 1985
qeuodan
- l.
malaminho,male a
(2.Snek. psn.
(a ile ias)
s iedinys),, eModauuoe
uacmpoeHue
138
- iok. acessikelionind n o aika'
I DidZiujq
linguagem
klaidq sq aS4
emodanas
da
ne[ auk as.
Segundo LKZ Vll 1966,
bagaminas Lemai(i 4
pladiausiai consumido
quan o ki a eiksme
- 2. sing. ,, isi oZias,
la ab inhas, man a
(ge almen e
ondeque
encos ada)':
? "o[e]
sk yne elle]
oda josios
bagagem
(sudejimas daik q)
(A. JuSkos
Zodynas), i. i. não sk ynele, e sk yneles con eúdo' Neb ma a ilbu'
jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji
Zemaidiuose alguns onde e Zinoma:
Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o boa aname
-( .
y.
nele) nada
n,l a)
Si ule'
Sia
eik5me
malaminho
LKZ VII 1966
ap esen ado e
i5 auk5 aidiq
mas ik ien l
Da gailiq'
E imólogosSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i
,,sk ynele'
- ama ada
(E. F aenkel
1955-1965)
su
lie ' pa|g i
"paguldy i'
pade l"..
Te se á iau is i'kep as,
sob e o b anco ábelelho
pa g a e acilis medko is
ismeig as
A. Juska, S o bine
eda, p. l8 -
LKZVII1966, sen.
1880,
bulg.
leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka
us' e) camb e oxumu ' ok' liegen
"gule i"'
legen
,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a;
gul as; guolis"' g ' lek on
,,cuolis".
Zino ina, que é o colin ino homónimo 'xlagaminas (l' legumina; lo 13'
legumen
-,,S ankin-
isius,
anks inis,,-
is plan a")
algis
(dese a)":
Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y'
sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL e
cuk u apiba s o e po culiu ap epa, que anie
sulip l: sidyne ( .
y. inde) sukloj sob e
ki s ou o, -, su aiso
oki lagaminq.
sabo os as
lugamins
Sakyna
(LKZ VI 1966).
Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm.
(J. Slapelio),
a é Siol
necessá ia
sua
consumido jq ajuda'
Jus iça' ago a
k epsiq
kup iniq me as,
i
daZnesnis gal
só I a gami e I n i
s'
Du ulds
- comes í eis Pi S eliai
Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq
sokiq pi i eli4 e 5ienos e k . BO a i seniau
- al ez a é p imi 3 a' ecen emen e
emin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki
2,50 cm). Sios azinos mui o docediios, a omalingos' aiiau
jose são 2-3 nemaii ka liukai. y adas ii inuogi4 liaudies
u-adinan l
,,dam lpi i eliai,s " Sa com
TV 2004
29 14.
Taliaudis
g eidiausiai usq
(i mies l!),
mas
sugges iusi
al ez ambém não oa i.
139
Tal ez ma a ilbiau comidos dak ilhas: A mdnai Je e ane aiiino nos ge u
a mdniiku .y u , a eZ ais puikiais la anjas, i3 Gn zijo.s, e dak iliais ii
Tu ijos
A. Lmuidz P e G 1961 351.
Gal qual i5
o a lemb ança
sequeda-
- cho ejas, jambas, dak ilis,
am ib achis, anapes c s, mas
ealmen e não kiek ienas L no,kad
dak ilis -,, iskiemene whose
ki diuojamas ou peda, é longgas
p imei o skiemuo"
- paLodLiu
(g iki5kai)
eiSkia
,,5 as'
(plg. dac iloscopia
"deIno e pi 5 q
a5 o es udo"
Dz2ooo).
Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules.
Es e isZalio da ulinio ini o
(Phoenix dac yli e a), augandio S.
e R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4
(lo . Phoenices) k a5 4
mais ingi, sald is u os,
á abes como pão. Pa a F u os
-umdkl€ms -
uogoms skonio
a dq su eikd
iS ankumas.
Plinijus
Po sinal.
omenq
Vy esnysis kilmes (ddk ylos)
só4 plan a4 mas
g eiki5kos nome dak ylu, chamou não
- ainda assim padiu panaSumu -
dac ylon), o i pi 5 4 dac ylis, -idis
inik4 so y(Panicum) m i@.
adinamqidak ilidq ynuoges com
uogos.
ipi 5 4panaSiomis
Ca las on Linnaeus nome Dac4,lls apelino Sunaiolq (SunZole
a mese
- e
simplesm-
,,pik zole"), (A.) Pab eZa
en e o J.
Digi a ia (: lo .
digi us,,pi S as")
[ a dijo naujada u
pi i uo e.
I5 omenq p incipalmen e eko onlanq idiomas - i . da e o,
p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus
- da e.
Che ieno no
(XII a.) e a ada
espena
Nusidejelio no cas elo, onde oco e 5 .
G alio p ocessija, en e mul idões ga dumynq minimos da ul€s: Vaka ienei
ainda pa iekd lhes aisi l. E o que só lá não es a a! Da uli4 ig4i muika 4
ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Alexand ijos imbie o e mui o
ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok.
- angl.
Da el
(dell.da os
e mo
- Dak y us). Msq o ma
paki usios, e lenkq 6a e
TLZ
- dak yl.15 dak ilis
1936
2.,,dak iles
de5im mediq
aisius'. E po
d iej l
palmes ainda
us ojo
A. Zmuidzina idius, embo a já LKRZ l94S DZ
lg54bu o da ile (gal só spec.
lojaese).
Po ce o, isso já é a segunda
da aule,s àjima
lie u I iq kalbq
- nei ykus
1620 d Tewo e
(Ddkglowe
Ddkglowy
palma /
ow,oc SD Dac yh s /
- be lie u i5kq
a i ikmenq)
já 1147
m. MaZosios
Li uynininko P. Ruigio
okiediq-lie u iqkalbqleksikone
éDa eln--Da uldRlT4T. En ão-ule
em ez ok.
-eljau mui o
kai onde
mui o empo.
di oas
oki5kas há
Veliau
ja
ki diação dA ule passado.
Embo a TZZ 1936 paly a dak ilis
-,, iniko mes aisius". - Phoenix
( euuxc, l uuu c, nalxb, a
2.,,da ule", mas lá es á e iniko
Quuuxoeaa, P.
dac . li e a
- $uuu < $uuuxouocua u
BYZ 1998
Ve s iniuose
(i5
us 1kalbos) ZL SS
1969 da ules, não
Linoma,
aplicama, no s iniko
ai5kinime
ela é
-da ul6s, inikq palmes aisius"
TZZ l95l,,,da ules medZio
( inikq palmes)
isi é comido'.
140
TZ l%6 nada neno min a, só ai5kin a,
kalb4. Nepada y a o denkos e
T22l95l e 1969 no min a usq segundo
elesniuose TZZ - 1985 aisius ne
ik inikas, j au be i da ule
( e minologi5kai
- sinonimijas yda), 2001
i . inikas, e da ule
- e á o e, e
u o.
T a ky inas coisa e
no minamuosiuses
línguas
bend inds Zodynues.
DZ
1954 em u as
nd a, o da ule bo .
su ha medZio
,,palme
aisius".
comes í eis; niko
Assim e dlesnias publicações. ISn$q i ulo do ege al e do
isous di e em: plan a
-
da ulinis inlkas, aisius - da uld.
Po je, da ule es á e zoologijoje: moliuskas
Li hophaga li hophaga
- j i ine
da uld ( us.
uopcxoi Quuux).
Pad a e açúca es pud a
P. Ruigio Zodyne já
(1147 m.) é okie ybe
pilde is. I3 K. Donelaidio
Me 4pad,ios
Ziemos
upesii lp a-
lemb emame
dZios ba zdo i
puiynai Su seus
kuodais I nem
pi de pona[iai
s o isu
Su ga bono ais
isi dmq /.
apa eceodo
F.
Ku 5aidio
Sios okie ibes quase se acabam, e A. JuSkos
Zodynu g e a
Zodyne, Sios dabin is" e eikSmes, já eiSkiasi
- pude e is,.puo5 is.
li esosios ple o es
,,k akmoly is",
Ju ba ke p ide is
-,,que pasipu usiais
pelos"
LKZ X 1976.
La iai ebe u i okie ybg
pide is.
Li uiai emp inimosi Sal ini Be eik e skolinio o mq cambi e. pe o5 me q -
p anc lziSkos o igmes in e nacionalinis Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus
pe usq k akmoliniai pow eliai odai kad b q mink5 esnd".
1907 m. J. Slapelio S e im4 e nesup an an 4 iodii4 iodynelyje já es á
100
ba s y i,
Ou os idiomas
Zodis
( a p jq e in e nacional) daZ
p incipalmen e emp es ado
não po odas as
eque dmemis, mas só uma
(a exigingomis).F anc.
c ia necessá ia po á ias
poud e mil eliai: i dan q, -
pap asliausiai - plg. lie .
isokie e
la abimo
(ne dulkes dulkes
l.,,bi ios mine alinds
qSos, zupe is"
Tau agnai,
2.,,skalbimo powde s'
Sugindiai
- LKLll 1969, aip pa
exploss amieji po eliai, .
y. ( us.
pa akas nopox
ambém,,mil eliai",plg.
nopou ox
- pó). Pana5iai e angl. po, de - pó eliai,
dulkes (i dus ), pa akas e pud a.
Pode-se adiciona que pud os
in e p au i5kumas é e dadei o, mas
não uni e sal, pa ,yzdZiui, i ali5kai
- cip ia (lo . Cyp ia
- Kip ieE, . y. Vene a
Kip ide).
Ta uma eik5me o in e nacional
paslondado
lodis pud a em isq sis emdlq
- pud ua . pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m.
pud ininkd,,mo eis,
que megs a G iZiai).
pud uo is"
4l

Exis e e pa ibiniq, neai5kiq assun oq. DZ 1972 apa eceu e
açúca es póda,,mui o minulkus açúca '
-dada como...
azeologismo.
Pa eikimo budas b[ q acionalus,
po que açúca es pud a nd a
pud ujada, mesmo no minamasis
solução mas ne acionalus, po que
LKZX 1976
ao nãoapud ujada, ainene pud u.
- apo mesmo, 6a
ainda e pud inis
açúca , pud inis
ne egas, pud ines
plunksnos.
Pó de alumínio
I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ
1984 nydpa me .
- powde s: aluminium ni e e s,
pe li o powde s,S a ZZO02
-i pódeis de alumínio ( aipão dolomi e, pa kalki4 i nagiemio pódeio,
mine ais pódeis, plas i ika iniai pódeIios, ili ação pódeIos), e alumínio
póda ( aipão cemen o póda).
BaseZiu a ando e minijq
ling is i5kai solução acionalus
- ais não
sis emá icas
de in e nacional
LodLio pud a eik5mes enuncia :se nãoapud ujada, é não pud a, e po
pul e ias. En ão il elino açúca , alumínio pó elhas, cimen o pó elhas.
Me eo Z 7975 cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, dulkiikasis sniegas.
De a iq i1acabamen o?
DZ lg54 é só iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, onde p ie5deliniai eiksmalodliai são
ap esen ados sepa adamen e, é pladiau e mais p eciso - e iibaige gi iq
ki s i,.jau iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq in e nal (i5)". Mas esse
eik5mes demuo
,,i5 in e nos" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso nem impossim. DZ
1993 neliko exemplolio iibaige gi "iq ki s i exemplosLiai mais ape ada ao
ai5kinimo, mas é compa su lingua?
LKZI l94l iibaig iilius uojamo não só,,iS idiniais" exemplosliais: ISbaig as
la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei sob e a cos a e
lançou saudá el J. Mu kos pasakos. Ago a já aqueles pap oiiai iJbaigia ei ii
mados
Geo Ziai.
Iisibaigiau aus i
d obq J.
Slapelis; caducidade'.
Taip bu g a us a inns, só
iibaigimas nekoks Geis a ai.
,,lS idines" eik5m6s sen ença
eiksmaZodZiui iinaig i é pe dd as
assun o
- ibaig i,,i idines" eik5n. es i5
iso não em: Dal l neibaigem
ugi 4sO i Duse os
'LKZI,l94ll. Bulbos não acabados dgol Kipi5kis
(LKz1,196-
Em ge al acaba quase
8). com odosis
p essdeliais ei5kia só simplesq
[ ykio eiksl4 Apibaigiau
laukq ake i, ago a eisiu
Já e pusb iio i i5kiai.
eles a injaige sd l
Skiisnemund.
Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys.
V ka pa sibaigiau ei i úl imos ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius,
egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad já ol iig qiei, isso p abaik g qi
kiau ai Knpi5kis. J s seu dinhei o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio
em i K inEinas.
Zodynas. Jau subaig,2
Pa a.i- -k laiikcl, como eu asun oi uisibaige Ke i alakiai.
142
Vedinys galas"
-,,i5baigimas,
iibaiga
DZ
1954,,,pabaiga, galas"
DL 1972 e 1993
paludi ado é mui o
i5 A. Ba anausko
a o, LKZ IV 1957 só
adução da Bíblia: Se gejimas gi
zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm
l6,9 (1998 SR ISm
l6,8 -
is a lnema umo
lailcymasis base).
DZ isbaigos,.liekanos" é i5
1932 RIZ
( d6cmana
- emanescen es, i| igos).
D ikalbys es emposis de alq iibaigejas gamyboje chaminosi simplesmen e usi5kai
- do oiikas ( us.
doeoduu c). O moksliSkai
doeod ca PolL 1984
- acabamen o em o no. Sis doisZodis e mo é e
TechEnc
I 2000. Tadiau
Snekamojoje alboje
papli gs iibaigimas. Nem KPP
1976 e 1985, nem TT 1992
iSbaigimas niekaip
ne aisomas. Zinoma,
a mese iibaig i ei5kia
simplesmen e
,,paga i", o
dia
-,,galu inai
acaba ".
VienaZodis e mo icadução
ealmen e mais con enien e e
sis emi5kes
- g e a ele é e iibaigejas, e 13 baigiamojo apdi bimo a gu ou
bu q adequamos baigiamasis apdi bejas.
KPP 1985 é só iibaig as qual onde
ge ialu baig as, obulas, Kino
inalinis'.
po ólio de es údio ainda maia iibaig 4( baig 4 inalmen e pa aiy 4
pa eng l guiijQ. Si okia a osena ealmen e oi
[ky i, S ampine
- j4 eikejo pa a . Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 ixouo as da i5
p ie5ka io) é Li u i5kas, e nu alkio i gebama e obulq( obulos é ias, e c.).
Mas us. mus elis. mai sbus
Yok. MaJJs ab
(paZodZiuib q,,dydZio odiklis")
i iS jo us.azacu ma6- aii
,,Zemâlapio ou b eZinio de linha de comp io san ykis
com o ealho luga ou nub eZ o daik o llgiu"
(mas elis DZ 1954), e,,san ykinis mas cujo sizZio
medida",,,uZmojis, olume" (mas elis 2.,3. DZ 1954).
Kalbininkas
Jonas Jablonskis e ma emá ico ZigmasZemai is
ambém assim da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu
mas as'.Zemelapimas u az J. Jablonskis
&KZVII 1966); mis as yacama1 e.uacwma6 mis as
G e TTR 1920.
Be DZ 1954 mas as
1.2 . mas elis
i D21972),no s mas elisbu ojau
LKRZ
1948 e ainda mais cedo
(daqui a e ). Fundamen o de
Al e ação mais do que du idoso:
mas elis
- isso é só malas mas a... E em nenhuma ou a língua desse gud agal i5ko
..mas elio"
nd a.
Isso ainda
não
- TZZ 1%6 apa ece e skolinys mai abas
bas a ( oc.)
- 1
. ,,m as elis, minúsculo
me o, acei o acei auda
-
de aco do em luga de
2.,,san ykinis me o
ou o g ande me o,
cujo dydZio". Embo a
(...)",
mas bas an e
ecen emen e
- K 1933 - aisy a: mai abas
( us. masi ab < ok. Maszs ab)
plaiiu mai abu, plaiiu
- mis a:
43
machu.
KP 1939 aiso:
mai aba (...) - mqs as:
<"'>; (Zemelapio)
mas elis.
Mai abas es á e em dois elesnios
e á ios
T22 l95l e 1969, e... DZ
1954
- l.,,mas elis", 2.,,qualque dimensão
ela i a, mas a'
(i DZ 1972).
Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i
KPP 1976 e 1985: mai aba s e . -
mai abai (- mas ai, uimojis,
melho bande mas ds, pla us
amanho: Veiklc s uimojai).
maes o, dideles) composições.
S qmbaus mai abo (- de g ande
RLKZ II 7983 n ac q6 - só |.
mas e lis. 2. p k.
wm
mas as, u a cuma6ua i, mas embo a l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio]
uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo
- plaiiu ex ens u
[uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu
- amplus mas as, (g elis) uimojis, mai abiikumas:
sumanym4uZmojis [mai abiikumasJ. Pode-se
inequan emen e dize que mai abiikas,
mqi qbiikai, mqi abiikumas en ão d ib e d ibo nuo
kai ku iq li e a [ os e dailds k i ikq e ideologiniq
abalhjq lDpq e plunksnq, mas p ecisa p ide i
- embo a isso e a
Za gonind a osena,
e a e í el oca .
sma kiau
Jos
ago anelikg não
padujq.
DL 1993
mai abas
n k. = 1.
mas elis,2. mis a
1
( .
y.,,uZmojis,
olume, amanho").
Ago a já l0 me q ka q ki 4 já e de5im 4 leau: Deus ka alys d nd a poli ine
sq oka, odel ji n2 a e poli inis mas elis, segundo onde! bii 4 pode c ia
di e amen e poli ing p ak ikcl ou c i ica os poli inis p oduções J. Ra z Esch
1996
60. Skais4'1116
pode se longo empo de
neabejo inai empo
aco do imogiSkc1 m a s
I i J. L e G o V V 2003
120.
e
Re ikia q his o ij q p is imin i, que s u o k u m
ik ql'qes a ybingumo e independemybes kainq
ik qjimas eli <...> Moksll
2004 l8 13.
Kije o i ykiai do Li u iikos
dainuojaniios e oliucijos
di e encia mas eliais,
suscupusia ene gia e
y aniia g esmeYd2004
49 33.
<...> - é uma an as ine u/opija com elemen os de de e i e, e lhe le an am
o iginalidade e in igos e i k a I a i m a i y a k i o m a s
e
I i o nei aplicados eal is
iniams ku iniams Vd 2005
5 55. Ne a abej oni4 kad 2
004 anos, mesmo e m a u oj an s am iu, al ez a é paiiu s ambiausiu, -
his o iniu mas eliu, ieis i bilsimos Li uânia his o ias sin czes e ch "onologijas
b
abeles
Vd 2005 10
4. <...> e escala de his ó ia medindo adicinemis adinam l pa uq poli ica
idin1s his o inds nocei o s occsio poli in€s da nação, como o alidade,
posicij4apmqs y os nacionalinds es a égias dimensme ns ne u ej o Yd2005
i
25
62. Mas j4sup a imu o único mas I is,
pelo qual mesu o ina Bainyiia, é
ikslingumd.s, <'..> NZA2005 6265.
e
A ida iia como acon ece
ou o mas elho Vd 2005 27
80. […]...> kalbai uisime kq
ne aiko bend ines kalbos
mas eli4 L e M 2005 […], 26
4. Ta mesma ge o ds
es adoybe, só, ai| u,
napalygin i kuklesniu mas
eliu Vd 2005
37
4. Ao a alia os ac os iio acção clássinds poli ines eo ia escala <...> Vd 2005 46 62.
Sa o da bq eikia a alia num con ex o compa a i amen e mais amplo ialies,
eu opeus, al ez e mundial endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, cujo
e i ó io ab angendo s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, se á
144
p add o a explo ação p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas conside a mas elis, ou
his ó ias i yki4mas elis. exigim4a obje i oing mo mas elis, pe cebe i
medi dimensões, medi , a alia e compa a mas eliu (e não mesu 2 ), mesmo
mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, segundo mas eliu
g ambiu, acon ece mas eliu
- ou já não se in e essa, o que
a5oma?
IS ados
1. Mais como p ie5 100 me q
lie u iq kalboje já oi pe lenkq
kalbq a ejEs p anclziSkos Ne kq
eliau o igmes in e nacional
Lodis aliza.
ji eme s um i o o iSka
usybe iemodanas.
Mas naquele empo
( I 907) já imamas usa e lie u iSkas
bagaminas. ValizalSnyko paleng a,
so ie mediu mas nãoengui, iemodanas
u ejo didelg paspi l i5 usi5kos
neblogai isigalejEs lagaminas (ypai
d ikalbys ds, is del o já codi icoo e
lagaminel is).
2. Jalu K.
Si ydo senajame
Zodyne
(- 1620) oi lo . Dac ylus (medis aisius),
mas ainda sem con o midade lie u i5ko.
i
P. Ruigio Zodyne
(1741)
- oki5kos o igmes o ma Da ule, o I 936 m.
Th p au ini4Zodii7Zo$,ne
- dak ilis 2.,,dak iles
palmes aisius"
(i.
- os como e eileda
y.,,da ule") padios
o igmes
dac ilis
(g .
dac ylos
-,,pi S as").
Damqpi i eliajs às ezes são
chamadas am ik os ynuoges.
3. Já P. Ruigio Zodyne é okie ybe
pide is. o J. Slapelio S e im l e
(1747)
nesup an amyiodZi4io iinelyje
poud e
- pud a.P anc. - iskie nil eliais (i la bimo), a é dulkes (angl. powde - e
(1907)
pa akas < us. nopox).
Pud a em is4
sis emelg
- pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inukas. I jq
não se e açúca es ou alumínio, cenlen o pu&'a Qa nd a
pud uojama ), pud inis açúca es, odel dia o necida
pul e iai, pul e inis.
4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas e
ou a - baigiamasis apdi bimas,bu
neimanomas iibaigimasis apdi bejas. Tadiau
a idLiai eikspaZ algius malodLio iibaig i
seman ik4 e , que ne a jokiq kliudiq e minu
iibaigimas, ambém isbaigejas. Impo an e e a
b e idade do e mo.
5. Lobinis a Jonas Jablonskis e
na emá ico Zigmas Zemai is
,.mas el '
a dijo
LodL umas as. m.
Tadiau 1936
in e nacionaliniqiodii4iodyney ai: mai abas
( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as".
MaS abas,
co igido m.
mesmo 19'72 já
Kalbos mas oi
1939 ada dio,
ainda e 1954 em., e
m.
145