scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminas prie termino. II

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminas prie termino. II

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/641/732
PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI.
SMULKMENOS
TERMINAS PRIE TERMINO. II
Vuliza, iemodanas, malaminas
Si kam a eiq i gal q cues ión, kodel Jono
Jablonskio aisimumes nd a usiSko
iemodano, es o eike q susip o e i, kokie
kalbq sqlydiai y skoliniq s au ai ue Li uania
y uZ como p ie3 Sim me i. misq
lexicog a ía sus más
Deja, dia Syk5 oka. LKZ
ll 1947 iemodaaas
p esen ado i5 Su alkijos
- Geis a q i
Ke u alaki l iemadanas
- i5
Pane eZio, oLl<Z[ l969 nada nep ideda.
Pi moje lie u iq
aSomosios kalbos leksikos
Ju gio Slapelio pa a imq
- 1907
knygeleje m.
S e imq y nesup an am4 iodii4 iodynelyje como no
comp endamas p esen aba malaminas y aiSkinamas... s e imais
sup an amais
- male a
(1.), ( .)
iemodanas
SNZZ 1907. Gale ume pensa que aún más emp ano
lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4
waliza, walizka, walizeczka, juoba que ese anclzi5kos
o ímenes ( alise en onces
<i al. aligia) in e nacional
Zodis ue
nescomis y
usq kalbai,
c ea mokesi
Jablonskis
gimnazijoje.
m.
imp usdin oje Vinco 1897
Pie a io apysaco en
Keidoii qOnu d
consumama al-
iza V. Pie RR
1973 115,177
(4x), 178 (3x). Jono
Basana idiaus au obiog a ij oje
Mi c ónica de ida y
his o ia de
en e medad ne w4.
I85l-1922 m. ace ca de
1906 m. a5oma:
Spali426 d. leko me
pakel i
achyca dia apa eode
sunkiq alizq uojau
<''> J. Basan MGK 1997
188.
Valyza ijada An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje Kai
kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja! Diplomuo 4 aliz4
eiikai! / Mai R I 1987
169)
- dia alizay a no l.,,kelei inis
male a', y 2.
,,diplomá ico cou ie de un cie o b[du
uZan spauduado no leído en aduanese
male ín" T22 l%6. TZ l%6 es á y malaminas
-ul akinama, iajes sk ynele daik am suside i", y
iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 piel o audeklo sk ynele,
keliones bagaminas", aigi no minimo dia casi nd a,
iemodanas aunque
- paZenklin a
s e imybe O
- o . ( . y. o o iq).
no min i p add a
ya anksdiau:
iemodanas ( us.
iemodan) - malaminas; alizka (lenk. walizka) - malaminas KL
1933. Pa ece, sigue, que
upesdiq da d iemodanas:
no min ojamos más
,,Kuo
eemplaza
Tai iemodanq?
-Si4 sla ybg mejo ísimo podemos eemplaza es pladiai
Zemaidiq a meje se u iliza Zodis y ei5kia no solo
su malamino.
kelei inibagaLau
137
ok.
Reisegepdck, us.
iuk,be y demodanq'P.
S.
- GK 19367 l13. 1939, KP
o ganizado
L. Damb ausko, edi ado A. Salio y P.
Ska dZiaus, aiso abu alizka
(lenk.) - male a; iemodanas ( us. iemodan) - lugaminas.
Si ie no minimo
eml a ai iSlaiky i
LKRZ 1948
- iemodano dia
aunque, n€ a, sin
aliza. Maliza es á
malamino, es y
DZ 1954 diplo-
- l.,,uZan spauduado ma inio coje io pa o mai5as, que
es neliedia ns'; aunque 2.,,lagaminas, demodanas"?
Malaminas
DZ 1954 p incipalmen e o ecido
como bend ines de idiomas
Zodis, pe o como no
en endiamas be iemodano
- L,,kelionine deZe a las cosas
euni se; demodanas'; male ino
p esen ada e o a eik5me
- con paZyma inek. (i3
ik qjq olygu a m.)
-,, isoki kaus uliai (d abuZias, skudu as, cosas ai); ik qdaq ySulys":
Ii aiia o con sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O
iemodanas OL DSq no iene jokiq no minamqiq limi aimq (nei 2 ., ni n k.)
-,dele con la mano a
las cosas en el
iaje no5 is;
male a'.
Eso solo e equeio - neno mina , eso nos es más ácil,
es o za se necesi a! Lem ingai nepasis enge el poe a
Jus inas
(li uanis a!)
Ma cinke idius
- 1956 m.
su poema en
D ideiim as pq asa is muchas es udiybe
pasim~gaudada cuade:
compañ abuiio pue ais Pas Cemodanas y Kai ys /.
Oi, cuán mucho qiemodanl;/ / 33. Y unagios es i
días,pai Kai paiis amas al menos un G ii a po
keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / Fue de
o ien ación
- ideológico,
cul [ ino y lingüís ico
- i Ry us me ai, es o y
ima osi o ien aliz nai
- ca a anas
( ie oj pe didos i os de la
lengua ilks inds, Jablonskio
conjun ineje diablo
[dieg osl) e
iemodanas
(< us.
qe.wodau
a XVIII.
< iu k.
<pe s.
jamcidan):
Nulinguoja
P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976
ca a anas. a
PKJ 129. En gene al ue pu izmo - del
llamado bu Zuaziniu!
- sme kimo
me ai, no
des y ojas y sme ke
solo
R. Mi onas, pe o y
LTSR MA miemb o co esponden e An anas Venclo a. Así es á en aquel poema
no sólo iemodanas,pe o y piklia o as bandelds piklia o i mil ai 129, ke za i
zapa i 64, baliai 46, nep osi as pan nes
8,
16. . . l ga siosios
Alexand o
T a do skio poemas
e ime Vacys
Reime is a oja iemodanq'. Skai y oja l u mismo no ka q
Pa ik inai kely mane, S u'adqs mio ke q posmams /
Daug maiiusiam
iemodane /
A. T a d TT 1963
173. O Be na do
B azdZionio a chy e
as a: Zemiika
imogaus kelione
- Ii ykimai, sug iiimai, Plnos manos malamin4 Nuo yki4 plni
eiimai...L y M 2004 5 8. /
Toliau asun os
is del o al
DZ 1972
menos ge ejo.
no minimas.
iemodanas ya
2 .
bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. :
malaminos, o male a
2. psn.
,,lagaminas",
KPP 1976 y
1985
iemodanas n. s e .
- malaminas,RLKZ
IV 1985
qeuodan
- l.
malaminos,male a
(2.Snek. psn.
(a ille ías)
s iedinys),, eModauuoe
uacmpoeHue
138
- íok. accesikelionind n o aika'
I DidZiujq
lenguaje
klaidq sq aS4
emodanas
da
ne[ auk as.
Según LKZ Vll 1966,
malaminas Lemai(i 4
pladiausiai consumido
cuán ki a eiksme
- 2. sing. ,, isi
p aguZias, la abinas,
man a
(usualmen e
dondequie a
encas ada)':
? "o[e]
sk yne elle]
odo josios
male in
(sudejimas daik q)
(A. JuSkos
Zodynas), i. i. no sk ynele, y sk yneles con enido' Neb ma a illbu'
jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji
Zemaidiuose kai donde y Zinoma:
Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o buena aname
-( .
y.
jame) nada
n,l a)
Si ule'
Sia
neces5me
malaminos
LKZ VII 1966
dicho y i5
auk5 aidiq bu
ik ien l
Da gailiq"
E imólogosSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i
,,sk ynele'
- a ada
(E. F aenkel
1955-1965)
su
lie ' pa|g i
"paguldy i'
pade l"..
Te se á iau is i'kep as,
sob e el blanco ablelio
pa g a i cuilis medko is
ismeig as
A. Juska, S o bine
eda, p. l8 -
LKZVII1966, sen.
1880,
bulg.
leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka
us' e) camb e oxumu ' ok' liegen
"gule i"'
legen También
,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a;
gul as; guolis"' g ' lek on
,,guolis".
Zino ina, que es el colin ino homónimo 'xlagaminas (l' legumina; lo 13'
legumen
-,,S ankin-
isius,
anks inis,,-
is plan a")
algis
(dese o)':
Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y'
sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL y
azúca apiba s o e po culiu ap epa, que anie
sulip l: sidyne ( .
y. inde) sukloj sob e
ki s o o, -, su aiso
oki lagaminq.
sabo os as
lugamins
Sakyna
(LKZ VI 1966).
Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm.
(J. Slapelio),
has a Siol
eque ida
su
consumido jq de ayuda'
Jus icia' aho a
k epsiq
kup iniq me as,
i
daZnesnis gal
sólo I a gami e I n
i s'
Du ulds
- comes ibles Pi S eliai
Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq
sokiq pi i eli4 e 5ienos y k . BO a i seniau
- al ez incluso p imi 3 a' ecien emen e
emin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki
2,50 cm). ¿Qué es lo que quie e deci con es o? Sios azinos
muy duldiios, a omalingos' aiiau jose hay 2-3 nemaii ka liukai.
y adas ii inuogi4 liaudies u-adinan l
,,dam lpi i eliai,s " Sa con
TV 2004
29 14.
Taliaudis
g eidiausiai usq
(i mies l!),
pe o
sugal ojusi
quizá ampoco no oa i.
139
Talbiau ma a illados comidos dak ilias: A mdnai Je e ane aiiino nos
ge u a mdniiku .y u , a eZ ais puikiais na anjas, i3 Gn zijo.s, e
dak iliais ii Tu quíajos
A. Lmuidz P y G 1961 351.
Gal que i5
o a ecue do
secueda-
- cho ejas, jambas, dak ilis,
am ib achis, anapes c s, pe o
ealmen e no kiek ienas L no,kad
dak ilis -,, iskiemene cuyo
ki diuojamas o peda, es el p ime o
la go skiemuo"
- paLodLiu
(g iki5kai)
eiSkia
,,5 as'
(plg. dac iloscopía
,deIno i pi 5 q
a5 o es udio"
Dz2ooo).
Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules.
Es e isZalio da ulinio ini o
(Phoenix dac yli e a), augandio S.
y R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4
(lo . Phoenices) k a5 4
mais ingi, sald is aisiai,
á abes como pan. Pa a los u os
-unodkl€ms -
uogoms skonio
a dq su eikd
iS ankumas.
Plinijus
Po cie o.
omenq
Vy esnysis kilmes (ddk ylos)
no sé4 plan a4 pe o
g eiki5kos nomb e dak ylu, llamaba
- aun así padiu panaSumu - inik4
i pi 5 4 dac ylis, -idis
so y(Panicum) m i@. dac ylon), o
adinamqidak ilidq ynuoges con
uogos.
ipi 5 4panaSiomis
Ca las on Linnaeus llamado Dac4,lls nomb ino Sunaiolq
(SunZole a mese
- y
simpleme-
,,pik zole"), (A.) Pab eZa
n e o J.
Digi a ia (: lo .
digi us,,pi S as")
[ a dijo naujada u
pi i uo e.
I5 omenq p incipalmen e eko onlanq lenguaoms - i . da e o,
p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus
- da e.
Ch e ieno
(XII a.) ep esen adamada
en la espe ena
Nusidejelio en el cas illo, donde ocu e 5 .
G alio p ocesija, en e mul i udebes ga dumynq minimos da ul€s:
Vaka ienei aún pa iekd ellos aisi l. Y qué que allí no había! Da uli4 ig4i
muika 4 ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Alexand ijos imbie o y mucho
ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok.
- angl.
Da el
(dell.da os
é mino
- Dak y us). Msq o ma
paki usios, o lenkq 6a y
TLZ
- dak yl.15 dak ilis
1936
2.,,dak iles
de5im mediq
aisius'. Y po
d iej l
palmes aún
po ojo
A. Zmuidzina idius, aunque ya LKRZ l94S DZ
lg54bu o da ile (gal ik spec.
iendaese).
Po cie o, es ya la segunda
echaule,s llegada
lie u I iq kalbq
- nei ykus
1620 d Tewo y
(Ddkglowe
Ddkglowy
palma /
ow,oc SD Dac yh s /
- be lie u i5kq
a i ikmenq)
ya 1147
m. MaZosios
Li uynininko P. Ruigio
okiediq-lie u iqkalbqleksikone
esDa eln--Da uldRlT4T. Así-ule
en luga ok.
-eljau muy kai
donde
iempo. Veliau
dichoas
oki5kas hace
ki diación
ja
dA ule pasado.
Aunque TZZ 1936 paly a dak ilis
-,, iniko mes aisius". - Phoenix
( euuxc, l uuu c, nalxb, a
2.,,da ule", pe o allí hay y iniko
Quuuxoeaa, P.
dac . li e a
- $uuu < $uuuxouocua u
BYZ 1998.
Ve s iniuose
(i5
us 1kalbos) ZL SS
1969 da ules, no
Linoma,
aplicama, no s iniko
ai5kinime
ella es
-da ul6s, inikq palmes aisius"
TZZ l95l,,,da ules medZio
( inikq palmes)
se comen los
u os'.
140
TZ l%6 nada neno min a, solo
según kalb4. Nepada y a o denkos y
ai5kin a, T22l95l y 1969 no min a usq
elesniuose TZZ - 1985 aisius ne
ik inikas, j au be i da ule
( e minologi5kai
- sinonimías yda), 2001
i . inikas, y da ule
- y á bol, y
isios.
T a ky inas cosa y
no minamuosios en
idiomas
bend inds Zodynues.
DZ
1954 u as
nd a, o da ule bo .
su o medZio
,,palme
aisius".
comes ibles; niko
Así y dlesnias publicaciones. ISn$q el nomb e de plan a y
isiaus di ie en: plan a
-
da ulinis inlkas, aisius - da uld.
Po je, da ule hay y zoologijoje: moliuskas Li hophaga
li hophaga
- j i ine
da uld ( us.
uopcxoi Quuux).
Pad a y azúca es pud a
P. Ruigio Zodyne ya
(1147 m.) es okie ybe
pilde is. I3 K. Donelaidio
Me 4pad,ios
Ziemos
upesii lp a-
eco doame
dZios ba zdo i
puiynai Su sus
kuodais I ni Su
pi de uo i
pona[iai s o
ga bono ais
isu isi dmq /.
apa eodo
F.
Ku 5aidio
Sios ocie ibes casi se acaban, y A. JuSkos Zodyne,
Zodynu g e a
Sios dabin is" y eikSmes, ya eiSkiasi lib eosios
- pude e is,.puo5 is.
ple o es
,,k akmoly is",
Ju ba ke p ide is
-,,que pasipu usiais
cabellos"
LKZ X 1976.
La iai ebe u i okie ybg
pide is.
Li uiai p es inimosi Sal ini Be eik y skolinio o mq cambii e. an e5 me q -
anc lziSkos kilmes in e nacional Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus pe
usq k akmoliniai pol eliai odai que b q mink5 esnd".
1907 m. J. Slapelio S e im4 y nesup an an 4 iodii4 iodynelyje ya hay
100
ba s y i,
Mi os idiomas
Zodis
( a p jq e in e nacional) daZ
mayo ía p es ado no po
odos los eque dmemis, sino
sólo una c ea eque ida po
(a eque ingomis).F anc.
a ios
poud e pol eliai: i dan q, -
pap asliausiai - plg. lie .
isokie y
la abimo
(ne dulkes dulkes
l.,,bi ios mine alinds
qSos, zupe is"
Tau agnai,
2.,,escalbimo pol os"
Sugindiai
- LKLll 1969, aip pa
exploss amieji pol eliai, .
y. ( us.
pa akas nopox
ambién,,mil eliai",plg.
nopou ox
- pol os). Pana5iai y angl. po, de -
pol eliai, dulkes (i dus ), pa akas y
pud a. Cabe añadi que pud os
in e p au i5kumas es e dade o,
pe o no uni e sal, pa ,yzdZiui, i ali5kai
- cip ia (lo . Cyp ia
- Kip ieE, . y. Vene a
Kip ide).
La una neces5me in e nacional
sis emdlq pasolido
lodis pud a iene isq
- pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m.
pud ininkd,,mo eis,
que megs a G iZiai).
pud uo is"
4l

Exis e y pa ibiniq, neai5kiq asun oq. DZ 1972 apa eció y
azúca es pol a,,muy inulkus azúca '
-dada como...
azeologismo.
Pa eikimo budas b[ q acionalus,
po que cuk aus pud a nd a
pud ujada, mismo no minamasis
solución be ne acionalus, po que
LKZX 1976
kuo noapud ujada, ainene pud u.
-siemp e, 6a aún y
pud inis azúca ,
pud inis niegas,
pud ines
plunksnos.
Powde de aluminio
I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ
1984 nydpa me .
- pol os: ni e ales de aluminio,
pol os pe li o,S a ZZO02
-i pol os de aluminio ( ambién dolomi o, pa kalki4 i nagiemio pol o,
pol os mine ales, plas i ika iniai pol eIi, ili aIamien o pol o), y pol o de
aluminio ( ambién pa cemen o pol o).
Fundamen Zando manejando
e minijq ling is i5kai solución
acionalus
- ales no
sis émicas
de in e nacional
LodLio pud a eik5mes enuncia :si noapud ujada, es no pud a, y pol elías.
Así il elino azúca , aluminio pol elías, cemen o pol elías. Me eo Z 7975
cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, polkiikasis niegas.
De a iq i1acabamien o?
DZ lg54 es sólo iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, donde p ie5deliniai eiksmalodliai se
p esen an po sepa ado, es á pladío y más p eciso - e iibaige gi iq ki s i,.jau
iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq in e io hace (i5)". Pe o ese
neces5mes demuo
,,i5 in e nos" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso incluso imposible.
DZ 1993 neliko ejemplolio iibaige gi "iq ki s i ejemLiai más adap ada al
ai5kinimo, pe o ¿cómo con lengua?
LKZI l94l iibaig iilius uojamo no solo,,iS idiniais" ejemliais: ISbaig as
la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei en o illa e solido
sanos J. Mu kos pasakos. Aho a ya esos pap oiiai iJbaigia ei ii mados
Geo Ziai.
Iisibaigiau aus i
d obq J.
Slapelis; caducidad'.
Taip bu g a us a inns, sólo
iibaigimas nekoks Geis a ai.
,,lS idines" eik5m6s sen encia
eiksmaZodZiui iibaig i es
pe dd as asun o
- ibaig i,,i idines" eik5n. es i5
iso no iene: Dal l neibaigem
ugi 4sO i Duse os
'LKZI,l94ll. Bulbos no e minadas dgol Kipi5kis
(LKz1,196-
En gene al acaba casi
8). con odosis
p esdeliais ei5kia ik sencq
[ ykio eiksl4 Apibaigiau
laukq ake i, aho a eisiu
Jau y pusb iio i i5kiai.
jie a miige sd l
Skiisnemund.
Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys.
V ka pa sibaigiau ei i úl imos ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius,
egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad ya ol iig qiei, es p abaik g qi
kiau ai Knpi5kis. J s su dine o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio em i K inEinas.
Zodynas. Jau subaig,2
Pa a.i- -k laiikcl, como us asun os uisibaige Ke i alakiai.
142
Vedinys galas"
-,,i5baigimas,
iibaiga
DZ
1954,,,pabaiga, galas"
DL 1972 y 1993
paludi ado es muy
sólo i5 A.
Ba anausko
a o, LKZ IV 1957
aducción de la Biblia: Se gejimas
gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm
l6,9 (1998 SR ISm
l6,8 -
is a lnema umo
lailcymasis undamen o).
DZ isbaigos,.liekanos" es i5
1932 RIZ
( d6cmana
- esiduos, i| inigos).
D ikalbys es iemposis de alq iibaigejas gamyboje adinosi simplemen e usi5kai
- do oiikas ( us.
doeoduu c). Oli moksSkai
doeod ca PolL 1984
- inalizadois apdi bismo. Sis dosZodis é mino es
y TechEnc
I 2000. Tadiau
Snekamojoje kalboje
papli gs iibaigimas. Ni KPP
1976 y 1985, ni TT 1992
iSbaigimas niekaip
ne aisomas. Zinoma,
a mese ibaig i ei5kia
simplemen e
,,pun ua ",
o dia
-,,galu inas
acaba ".
VienaZodis é mino
iciguamien o cie amen e más
cómodo e sis em5kes
- g e a él es á y iibaigejas, y 13 baigiamojo apdi bimo a gu o
bu q adecuado baigiamasis apdi bejas.
KPP 1985 es sólo iibaig as kai
donde ge ialu baig as, obulas,
Kino inal".
po olio de es udio aún maia iibaig 4( baig 4 inalmen e pa aiy 4
pa eng l guiijQ. Si okia a osena ealmen e ue
[ky i, S ampine
- j4 equejo de ene . Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 ijoso o da i5
p ie5ka io) es Li u i5kas, a la nu alkio i gebama i obulq( obulos acaciones,
e c.).
Mas us. mus elis. mai sbus
Yok. MaJJs ab
(paZodZiuib q,,dydZio odiklis")
i iS jo us.azacu ma6- aii
,,Zem~lapio o b eZinio de línea de longi ud san ykis
con el echoio de luga o nub eZ o daik o llgiu"
(mas elis DZ 1954), y,,san ykinis be cuyo sizZio
medida",,,uZmojis, olum is" (mas elis 2.,3. DZ 1954).
Kalbininkas
Jonas Jablonskis y el ma emá ico ZigmasZemai is
ambién así da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu
mas as'.Zemelapimas u hace J. Jablonskis
&KZVII 1966); mis as yacama1 e.uacwma6 mis as
G y TTR 1920.
Be DZ 1954 más a d
1.2 . mas elis
i D21972),no s mas elisbu ojau
LKRZ
1948 y aún an es
(ya e emos). Fundamen o de
Cambio más que dudoso: mas elis
- es sólo malas mas a... Y en ninguna o a lengua en al gud agal i5ko
..mas elio"
nd a.
Eso aún
no bas a
- TZZ 1%6 apa ece y skolinys mai abas
( ok.)
- 1
. ,,m as elis, meno
meZE, acep ado
-
acue dama en luga de
2.,,San ykinis cuyo
o o g an meZE,
amañoZio meZE".
(...)",
Aunque pe o muy
ecien emen e
- K 1933 - aisy a: mai abas
( us. masi ab < ok. Maszs ab)
plaiiu mai abu, plaiiu
- mansión:
43
mas u.
KP 1939 aiso:
mai aba (...) - mqs as:
<"'>; (Zemelapio)
mas elis.
Mai abas es á y en dos elesnios
e e nos
T22 l95l y 1969, y... DZ
1954
- l.,,mas elis", 2.,,koquie a el amaño
ela i o, mas '
(i DZ 1972).
Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i
KPP 1976 y 1985: mai aba s e . -
mai abai (- mas ai, uimojis,
mejo bande mas ds, pla us
amaño: Veiklc s uimojai).
mas o, dideles) composiciones.
S qmbaus mai abo (- de g an
RLKZ II 7983 n ac q6 - sólo |.
mas e lis. 2. p k.
wm
mas as, u a cuma6ua i, pe o aunque l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio]
uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo
- plaiiu mas u
[uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu
- amplio mas as, (g andes) uimojis,
mai abiikumas: sumanym4uZmojis
[mai abiikumasJ. Se puede incon unden emen e
deci que mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas
en onces d ib e d ibo desde kai ku iq li e a [ os
i dailds k i ikq i ideologiniq emplejq lDpq i
plunksnq, pe o hay que p ide i
- aunque es o e a
Za gonind a osena,
e a e ible oca .
sma kiau
Jos
aho anelikg no
padujq.
DL 1993
mai abas
n k. = 1.
mas elis,2. mis a
1
( .
y.,,uZmojis,
olumen, amaño").
Aho a ya l0 me q ka q ki 4 ya y de5im 4 leau: Dios ka alys d nd a poli ine sq oka,
odel ji n2 a y poli inis mas elis, según donde! bii 4 se puede c ea di ec amen e
poli ing p ak ikcl o c i ica poli inos p oducidos J. Ra z Esch
1996
60. Skais4'1116
puede se la go iempo
noabejo inai iempo
según imogiSkc1 m a s I
i J. L e G o V V 2003 120.
e
Re ikia q his o ij q p is imin i, que s u o k u m
ik ql'qes a ybingumo y independemybes kainq
ik qjimas eli <...> Moksll
2004 l8 13.
Kije o i ykiai desde
Li u iikos dainuojaniios
e oliucijos di e encia
mas eliais, susacubusia
ene gia y y aniia
g esmeYd2004
49 33.
<...> - es an as ine u/ opia con elemen os de de ec i e, y le ele an o iginalidad y
in igos e i k a I a i m a y a k i o m a s
e
I i o nei aplicados eal is
iniams ku iniams Vd 2005
5 55. Ne a abej oni4 kad 2
004 años, incluso e m a u oj an s am iu, al ez incluso paiiu s ambiausiu, -
his o iniu mas eliu, ieis i bilsimos Li uania his o ia sin czes i ch "onologijos
b
ableles
Vd 2005 10
4. <...> y medida desde el pun o de is a de la his o ia adicinemis adinam l
pa uq poli ica idin1s his o iainds sensible s ockcsio poli in€s de la nacio,
como o alidad, posicij4apmqs i as nacionalinds es a egia desde el pun o de
i
is a ns ne u ej o Yd2005
25
62. Pe o j4sup a imu el único mas I is,
po el cual medidao ina Bainyiia, es
ikslingumd.s, <'..> NZA2005 6265.
e
La ida iia pa ece ocu e
o o mas elio Vd 2005 27
80. […] kalbai uisime kq
ne aiko bend ines de
mas eli4 L y M 2005 […], 26
4. Ta misma ge o ds
es adoybe, sólo, ai| u,
napalygin i kuklesniu mas
eliu Vd 2005
37
4. Al e alua iio hechos de la acción clásinds poli ines eo ía escala <...> Vd 2005 46
62. Sa o da bq eikia alo a en compa ado más amplio ialies, eu opeos, con ex o,
al ez y mundo endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, cuyo e i o ioind
alcance de s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, se á p add o a
144
explo ación p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas iene mas elis, o his o ias
i yki4mas elis. equi im4a obje i oing mo mas elis, comp ende i
medi dimensiones, medi , alo a y compa a mas eliu (y no mesu 2 ), incluso
mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, según mas eliu
caambiu, ocu e mas eliu
- ¿ya no se cuida del odo, qué
a5oma?
IS ados
1. Más como p ie5 100 me q
lie u iq kalboje ya ue pe lenkq
kalbq a ejEs anclziSkos Ne kq
eliau kilmes in e nacional Lodis
aliza.
ji eme s um i o o iSka
usybe iemodanas.
Pe o en ese momen o
( I 907) ya imamas consumi y lie u iSkas
malaminas. ValizalSnyko paleng a,
so ie mediu pe o nohe niai, iemodanas
u ejo didelg paspi l i5 usi5kos
neblogai isigalejEs lagaminas (ypai
d ikalbys ds, is del o ya codi icoo o e
lagaminel is).
2. Jalu K.
Si ydo senajame
Zodyne
(- 1620) ue lo . Dac ylus (medis aisius),
pe o aún sin lie u i5ko co espondimens.
i
P. Ruigio Zodyne
(1741)
- oki5kos o ímes o ma Da ule, o I 936 m.
Th p au ini4Zodii7Zo$,ne
- dak ilis 2.,,dak iles
palmes aisius"
( .
- os como y eileda os
y.,,da ule") padios
o ímes
dac ilis
(g .
dac ylos
-,,pi S as").
Damqpi i eliajs a eces se llaman
am ik os ynuoges.
3. Ya P. Ruigio Zodyne es
okie ybe pide is. o J. Slapelio
(1747)
S e im l y
nesup an amyiodZi4io iinelyje
poud e
- pud a.P anc. - isokie nil eliai (i la bimo), incluso dulkes (angl. powde
(1907)
- e pa akas < us. nopox).
Pud a iene is4
sis emelg
- pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inukas. I jq
no si e azúca es o aluminio, cenlen o pu&'a Qa nd a
pud uojama ), pud inis azúca es, odel dia p opo cionada
pol eliai, pol elinis.
4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas y
o a - baigiamasis apdi bimas,bu
neimanomasis apdi bejas. Tadiau a idLiai
eikspaZ algius malodLio iibaig i seman ik4
e , que ne a jokiq kliudiq e minu iibaigimas,
ambién isbaigejas. Impo an e y la b e edad
del é mino.
5. O binis a Jonas Jablonskis y
na emá ico Zigmas Zemai is
,.mas el '
a dijo
LodL umas as. m.
Tadiau 1936
in e nacionaliniqiodii4iodyney ai: mai abas
( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as".
MaS abas,
co egido m.
incluso 19'72 ya
Kalbos pe o ue
1939 ada djo,
aún y 1954 en., e
m.
145