Terminas prie termino. II
Full text
PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI.
SMULKMENOS
TERMINAS PRIE TERMINO. II
Vuliza, iemodanas, malaminas
Si kam a eiq i gal q cues ión, kodel Jono
Jablonskio aisimumes nd a usiSko
iemodano, es o eike q susip o e i, kokie
kalbq sqlydiai y skoliniq s au ai ue Li uania
y uZ como p ie3 Sim me i. misq
lexicog a ía sus más
Deja, dia Syk5 oka. LKZ
ll 1947 iemodaaas
p esen ado i5 Su alkijos
- Geis a q i
Ke u alaki l iemadanas
- i5
Pane eZio, oLl<Z[ l969 nada nep ideda.
Pi moje lie u iq
aSomosios kalbos leksikos
Ju gio Slapelio pa a imq
- 1907
knygeleje m.
S e imq y nesup an am4 iodii4 iodynelyje como no
comp endamas p esen aba malaminas y aiSkinamas... s e imais
sup an amais
- male a
(1.), ( .)
iemodanas
SNZZ 1907. Gale ume pensa que aún más emp ano
lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4
waliza, walizka, walizeczka, juoba que ese anclzi5kos
o ímenes ( alise en onces
<i al. aligia) in e nacional
Zodis ue
nescomis y
usq kalbai,
c ea mokesi
Jablonskis
gimnazijoje.
m.
imp usdin oje Vinco 1897
Pie a io apysaco en
Keidoii qOnu d
consumama al-
iza V. Pie RR
1973 115,177
(4x), 178 (3x). Jono
Basana idiaus au obiog a ij oje
Mi c ónica de ida y
his o ia de
en e medad ne w4.
I85l-1922 m. ace ca de
1906 m. a5oma:
Spali426 d. leko me
pakel i
achyca dia apa eode
sunkiq alizq uojau
<''> J. Basan MGK 1997
188.
Valyza ijada An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje Kai
kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja! Diplomuo 4 aliz4
eiikai! / Mai R I 1987
169)
- dia alizay a no l.,,kelei inis
male a', y 2.
,,diplomá ico cou ie de un cie o b[du
uZan spauduado no leído en aduanese
male ín" T22 l%6. TZ l%6 es á y malaminas
-ul akinama, iajes sk ynele daik am suside i", y
iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 piel o audeklo sk ynele,
keliones bagaminas", aigi no minimo dia casi nd a,
iemodanas aunque
- paZenklin a
s e imybe O
- o . ( . y. o o iq).
no min i p add a
ya anksdiau:
iemodanas ( us.
iemodan) - malaminas; alizka (lenk. walizka) - malaminas KL
1933. Pa ece, sigue, que
upesdiq da d iemodanas:
no min ojamos más
,,Kuo
eemplaza
Tai iemodanq?
-Si4 sla ybg mejo ísimo podemos eemplaza es pladiai
Zemaidiq a meje se u iliza Zodis y ei5kia no solo
su malamino.
kelei inibagaLau
137
ok.
Reisegepdck, us.
iuk,be y demodanq'P.
S.
- GK 19367 l13. 1939, KP
o ganizado
L. Damb ausko, edi ado A. Salio y P.
Ska dZiaus, aiso abu alizka
(lenk.) - male a; iemodanas ( us. iemodan) - lugaminas.
Si ie no minimo
eml a ai iSlaiky i
LKRZ 1948
- iemodano dia
aunque, n€ a, sin
aliza. Maliza es á
malamino, es y
DZ 1954 diplo-
- l.,,uZan spauduado ma inio coje io pa o mai5as, que
es neliedia ns'; aunque 2.,,lagaminas, demodanas"?
Malaminas
DZ 1954 p incipalmen e o ecido
como bend ines de idiomas
Zodis, pe o como no
en endiamas be iemodano
- L,,kelionine deZe a las cosas
euni se; demodanas'; male ino
p esen ada e o a eik5me
- con paZyma inek. (i3
ik qjq olygu a m.)
-,, isoki kaus uliai (d abuZias, skudu as, cosas ai); ik qdaq ySulys":
Ii aiia o con sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O
iemodanas OL DSq no iene jokiq no minamqiq limi aimq (nei 2 ., ni n k.)
-,dele con la mano a
las cosas en el
iaje no5 is;
male a'.
Eso solo e equeio - neno mina , eso nos es más ácil,
es o za se necesi a! Lem ingai nepasis enge el poe a
Jus inas
(li uanis a!)
Ma cinke idius
- 1956 m.
su poema en
D ideiim as pq asa is muchas es udiybe
pasim~gaudada cuade:
compañ abuiio pue ais Pas Cemodanas y Kai ys /.
Oi, cuán mucho qiemodanl;/ / 33. Y unagios es i
días,pai Kai paiis amas al menos un G ii a po
keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / Fue de
o ien ación
- ideológico,
cul [ ino y lingüís ico
- i Ry us me ai, es o y
ima osi o ien aliz nai
- ca a anas
( ie oj pe didos i os de la
lengua ilks inds, Jablonskio
conjun ineje diablo
[dieg osl) e
iemodanas
(< us.
qe.wodau
a XVIII.
< iu k.
<pe s.
jamcidan):
Nulinguoja
P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976
ca a anas. a
PKJ 129. En gene al ue pu izmo - del
llamado bu Zuaziniu!
- sme kimo
me ai, no
des y ojas y sme ke
solo
R. Mi onas, pe o y
LTSR MA miemb o co esponden e An anas Venclo a. Así es á en aquel poema
no sólo iemodanas,pe o y piklia o as bandelds piklia o i mil ai 129, ke za i
zapa i 64, baliai 46, nep osi as pan nes
8,
16. . . l ga siosios
Alexand o
T a do skio poemas
e ime Vacys
Reime is a oja iemodanq'. Skai y oja l u mismo no ka q
Pa ik inai kely mane, S u'adqs mio ke q posmams /
Daug maiiusiam
iemodane /
A. T a d TT 1963
173. O Be na do
B azdZionio a chy e
as a: Zemiika
imogaus kelione
- Ii ykimai, sug iiimai, Plnos manos malamin4 Nuo yki4 plni
eiimai...L y M 2004 5 8. /
Toliau asun os
is del o al
DZ 1972
menos ge ejo.
no minimas.
iemodanas ya
2 .
bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. :
malaminos, o male a
2. psn.
,,lagaminas",
KPP 1976 y
1985
iemodanas n. s e .
- malaminas,RLKZ
IV 1985
qeuodan
- l.
malaminos,male a
(2.Snek. psn.
(a ille ías)
s iedinys),, eModauuoe
uacmpoeHue
138
- íok. accesikelionind n o aika'
I DidZiujq
lenguaje
klaidq sq aS4
emodanas
da
ne[ auk as.
Según LKZ Vll 1966,
malaminas Lemai(i 4
pladiausiai consumido
cuán ki a eiksme
- 2. sing. ,, isi
p aguZias, la abinas,
man a
(usualmen e
dondequie a
encas ada)':
? "o[e]
sk yne elle]
odo josios
male in
(sudejimas daik q)
(A. JuSkos
Zodynas), i. i. no sk ynele, y sk yneles con enido' Neb ma a illbu'
jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji
Zemaidiuose kai donde y Zinoma:
Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o buena aname
-( .
y.
jame) nada
n,l a)
Si ule'
Sia
neces5me
malaminos
LKZ VII 1966
dicho y i5
auk5 aidiq bu
ik ien l
Da gailiq"
E imólogosSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i
,,sk ynele'
- a ada
(E. F aenkel
1955-1965)
su
lie ' pa|g i
"paguldy i'
pade l"..
Te se á iau is i'kep as,
sob e el blanco ablelio
pa g a i cuilis medko is
ismeig as
A. Juska, S o bine
eda, p. l8 -
LKZVII1966, sen.
1880,
bulg.
leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka
us' e) camb e oxumu ' ok' liegen
"gule i"'
legen También
,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a;
gul as; guolis"' g ' lek on
,,guolis".
Zino ina, que es el colin ino homónimo 'xlagaminas (l' legumina; lo 13'
legumen
-,,S ankin-
isius,
anks inis,,-
is plan a")
algis
(dese o)':
Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y'
sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL y
azúca apiba s o e po culiu ap epa, que anie
sulip l: sidyne ( .
y. inde) sukloj sob e
ki s o o, -, su aiso
oki lagaminq.
sabo os as
lugamins
Sakyna
(LKZ VI 1966).
Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm.
(J. Slapelio),
has a Siol
eque ida
su
consumido jq de ayuda'
Jus icia' aho a
k epsiq
kup iniq me as,
i
daZnesnis gal
sólo I a gami e I n
i s'
Du ulds
- comes ibles Pi S eliai
Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq
sokiq pi i eli4 e 5ienos y k . BO a i seniau
- al ez incluso p imi 3 a' ecien emen e
emin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki
2,50 cm). ¿Qué es lo que quie e deci con es o? Sios azinos
muy duldiios, a omalingos' aiiau jose hay 2-3 nemaii ka liukai.
y adas ii inuogi4 liaudies u-adinan l
,,dam lpi i eliai,s " Sa con
TV 2004
29 14.
Taliaudis
g eidiausiai usq
(i mies l!),
pe o
sugal ojusi
quizá ampoco no oa i.
139
Talbiau ma a illados comidos dak ilias: A mdnai Je e ane aiiino nos
ge u a mdniiku .y u , a eZ ais puikiais na anjas, i3 Gn zijo.s, e
dak iliais ii Tu quíajos
A. Lmuidz P y G 1961 351.
Gal que i5
o a ecue do
secueda-
- cho ejas, jambas, dak ilis,
am ib achis, anapes c s, pe o
ealmen e no kiek ienas L no,kad
dak ilis -,, iskiemene cuyo
ki diuojamas o peda, es el p ime o
la go skiemuo"
- paLodLiu
(g iki5kai)
eiSkia
,,5 as'
(plg. dac iloscopía
,deIno i pi 5 q
a5 o es udio"
Dz2ooo).
Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules.
Es e isZalio da ulinio ini o
(Phoenix dac yli e a), augandio S.
y R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4
(lo . Phoenices) k a5 4
mais ingi, sald is aisiai,
á abes como pan. Pa a los u os
-unodkl€ms -
uogoms skonio
a dq su eikd
iS ankumas.
Plinijus
Po cie o.
omenq
Vy esnysis kilmes (ddk ylos)
no sé4 plan a4 pe o
g eiki5kos nomb e dak ylu, llamaba
- aun así padiu panaSumu - inik4
i pi 5 4 dac ylis, -idis
so y(Panicum) m i@. dac ylon), o
adinamqidak ilidq ynuoges con
uogos.
ipi 5 4panaSiomis
Ca las on Linnaeus llamado Dac4,lls nomb ino Sunaiolq
(SunZole a mese
- y
simpleme-
,,pik zole"), (A.) Pab eZa
n e o J.
Digi a ia (: lo .
digi us,,pi S as")
[ a dijo naujada u
pi i uo e.
I5 omenq p incipalmen e eko onlanq lenguaoms - i . da e o,
p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus
- da e.
Ch e ieno
(XII a.) ep esen adamada
en la espe ena
Nusidejelio en el cas illo, donde ocu e 5 .
G alio p ocesija, en e mul i udebes ga dumynq minimos da ul€s:
Vaka ienei aún pa iekd ellos aisi l. Y qué que allí no había! Da uli4 ig4i
muika 4 ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Alexand ijos imbie o y mucho
ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok.
- angl.
Da el
(dell.da os
é mino
- Dak y us). Msq o ma
paki usios, o lenkq 6a y
TLZ
- dak yl.15 dak ilis
1936
2.,,dak iles
de5im mediq
aisius'. Y po
d iej l
palmes aún
po ojo
A. Zmuidzina idius, aunque ya LKRZ l94S DZ
lg54bu o da ile (gal ik spec.
iendaese).
Po cie o, es ya la segunda
echaule,s llegada
lie u I iq kalbq
- nei ykus
1620 d Tewo y
(Ddkglowe
Ddkglowy
palma /
ow,oc SD Dac yh s /
- be lie u i5kq
a i ikmenq)
ya 1147
m. MaZosios
Li uynininko P. Ruigio
okiediq-lie u iqkalbqleksikone
esDa eln--Da uldRlT4T. Así-ule
en luga ok.
-eljau muy kai
donde
iempo. Veliau
dichoas
oki5kas hace
ki diación
ja
dA ule pasado.
Aunque TZZ 1936 paly a dak ilis
-,, iniko mes aisius". - Phoenix
( euuxc, l uuu c, nalxb, a
2.,,da ule", pe o allí hay y iniko
Quuuxoeaa, P.
dac . li e a
- $uuu < $uuuxouocua u
BYZ 1998.
Ve s iniuose
(i5
us 1kalbos) ZL SS
1969 da ules, no
Linoma,
aplicama, no s iniko
ai5kinime
ella es
-da ul6s, inikq palmes aisius"
TZZ l95l,,,da ules medZio
( inikq palmes)
se comen los
u os'.
140
TZ l%6 nada neno min a, solo
según kalb4. Nepada y a o denkos y
ai5kin a, T22l95l y 1969 no min a usq
elesniuose TZZ - 1985 aisius ne
ik inikas, j au be i da ule
( e minologi5kai
- sinonimías yda), 2001
i . inikas, y da ule
- y á bol, y
isios.
T a ky inas cosa y
no minamuosios en
idiomas
bend inds Zodynues.
DZ
1954 u as
nd a, o da ule bo .
su o medZio
,,palme
aisius".
comes ibles; niko
Así y dlesnias publicaciones. ISn$q el nomb e de plan a y
isiaus di ie en: plan a
-
da ulinis inlkas, aisius - da uld.
Po je, da ule hay y zoologijoje: moliuskas Li hophaga
li hophaga
- j i ine
da uld ( us.
uopcxoi Quuux).
Pad a y azúca es pud a
P. Ruigio Zodyne ya
(1147 m.) es okie ybe
pilde is. I3 K. Donelaidio
Me 4pad,ios
Ziemos
upesii lp a-
eco doame
dZios ba zdo i
puiynai Su sus
kuodais I ni Su
pi de uo i
pona[iai s o
ga bono ais
isu isi dmq /.
apa eodo
F.
Ku 5aidio
Sios ocie ibes casi se acaban, y A. JuSkos Zodyne,
Zodynu g e a
Sios dabin is" y eikSmes, ya eiSkiasi lib eosios
- pude e is,.puo5 is.
ple o es
,,k akmoly is",
Ju ba ke p ide is
-,,que pasipu usiais
cabellos"
LKZ X 1976.
La iai ebe u i okie ybg
pide is.
Li uiai p es inimosi Sal ini Be eik y skolinio o mq cambii e. an e5 me q -
anc lziSkos kilmes in e nacional Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus pe
usq k akmoliniai pol eliai odai que b q mink5 esnd".
1907 m. J. Slapelio S e im4 y nesup an an 4 iodii4 iodynelyje ya hay
100
ba s y i,
Mi os idiomas
Zodis
( a p jq e in e nacional) daZ
mayo ía p es ado no po
odos los eque dmemis, sino
sólo una c ea eque ida po
(a eque ingomis).F anc.
a ios
poud e pol eliai: i dan q, -
pap asliausiai - plg. lie .
isokie y
la abimo
(ne dulkes dulkes
l.,,bi ios mine alinds
qSos, zupe is"
Tau agnai,
2.,,escalbimo pol os"
Sugindiai
- LKLll 1969, aip pa
exploss amieji pol eliai, .
y. ( us.
pa akas nopox
ambién,,mil eliai",plg.
nopou ox
- pol os). Pana5iai y angl. po, de -
pol eliai, dulkes (i dus ), pa akas y
pud a. Cabe añadi que pud os
in e p au i5kumas es e dade o,
pe o no uni e sal, pa ,yzdZiui, i ali5kai
- cip ia (lo . Cyp ia
- Kip ieE, . y. Vene a
Kip ide).
La una neces5me in e nacional
sis emdlq pasolido
lodis pud a iene isq
- pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m.
pud ininkd,,mo eis,
que megs a G iZiai).
pud uo is"
4l
Exis e y pa ibiniq, neai5kiq asun oq. DZ 1972 apa eció y
azúca es pol a,,muy inulkus azúca '
-dada como...
azeologismo.
Pa eikimo budas b[ q acionalus,
po que cuk aus pud a nd a
pud ujada, mismo no minamasis
solución be ne acionalus, po que
LKZX 1976
kuo noapud ujada, ainene pud u.
-siemp e, 6a aún y
pud inis azúca ,
pud inis niegas,
pud ines
plunksnos.
Powde de aluminio
I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ
1984 nydpa me .
- pol os: ni e ales de aluminio,
pol os pe li o,S a ZZO02
-i pol os de aluminio ( ambién dolomi o, pa kalki4 i nagiemio pol o,
pol os mine ales, plas i ika iniai pol eIi, ili aIamien o pol o), y pol o de
aluminio ( ambién pa cemen o pol o).
Fundamen Zando manejando
e minijq ling is i5kai solución
acionalus
- ales no
sis émicas
de in e nacional
LodLio pud a eik5mes enuncia :si noapud ujada, es no pud a, y pol elías.
Así il elino azúca , aluminio pol elías, cemen o pol elías. Me eo Z 7975
cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, polkiikasis niegas.
De a iq i1acabamien o?
DZ lg54 es sólo iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, donde p ie5deliniai eiksmalodliai se
p esen an po sepa ado, es á pladío y más p eciso - e iibaige gi iq ki s i,.jau
iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq in e io hace (i5)". Pe o ese
neces5mes demuo
,,i5 in e nos" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso incluso imposible.
DZ 1993 neliko ejemplolio iibaige gi "iq ki s i ejemLiai más adap ada al
ai5kinimo, pe o ¿cómo con lengua?
LKZI l94l iibaig iilius uojamo no solo,,iS idiniais" ejemliais: ISbaig as
la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei en o illa e solido
sanos J. Mu kos pasakos. Aho a ya esos pap oiiai iJbaigia ei ii mados
Geo Ziai.
Iisibaigiau aus i
d obq J.
Slapelis; caducidad'.
Taip bu g a us a inns, sólo
iibaigimas nekoks Geis a ai.
,,lS idines" eik5m6s sen encia
eiksmaZodZiui iibaig i es
pe dd as asun o
- ibaig i,,i idines" eik5n. es i5
iso no iene: Dal l neibaigem
ugi 4sO i Duse os
'LKZI,l94ll. Bulbos no e minadas dgol Kipi5kis
(LKz1,196-
En gene al acaba casi
8). con odosis
p esdeliais ei5kia ik sencq
[ ykio eiksl4 Apibaigiau
laukq ake i, aho a eisiu
Jau y pusb iio i i5kiai.
jie a miige sd l
Skiisnemund.
Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys.
V ka pa sibaigiau ei i úl imos ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius,
egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad ya ol iig qiei, es p abaik g qi
kiau ai Knpi5kis. J s su dine o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio em i K inEinas.
Zodynas. Jau subaig,2
Pa a.i- -k laiikcl, como us asun os uisibaige Ke i alakiai.
142
Vedinys galas"
-,,i5baigimas,
iibaiga
DZ
1954,,,pabaiga, galas"
DL 1972 y 1993
paludi ado es muy
sólo i5 A.
Ba anausko
a o, LKZ IV 1957
aducción de la Biblia: Se gejimas
gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm
l6,9 (1998 SR ISm
l6,8 -
is a lnema umo
lailcymasis undamen o).
DZ isbaigos,.liekanos" es i5
1932 RIZ
( d6cmana
- esiduos, i| inigos).
D ikalbys es iemposis de alq iibaigejas gamyboje adinosi simplemen e usi5kai
- do oiikas ( us.
doeoduu c). Oli moksSkai
doeod ca PolL 1984
- inalizadois apdi bismo. Sis dosZodis é mino es
y TechEnc
I 2000. Tadiau
Snekamojoje kalboje
papli gs iibaigimas. Ni KPP
1976 y 1985, ni TT 1992
iSbaigimas niekaip
ne aisomas. Zinoma,
a mese ibaig i ei5kia
simplemen e
,,pun ua ",
o dia
-,,galu inas
acaba ".
VienaZodis é mino
iciguamien o cie amen e más
cómodo e sis em5kes
- g e a él es á y iibaigejas, y 13 baigiamojo apdi bimo a gu o
bu q adecuado baigiamasis apdi bejas.
KPP 1985 es sólo iibaig as kai
donde ge ialu baig as, obulas,
Kino inal".
po olio de es udio aún maia iibaig 4( baig 4 inalmen e pa aiy 4
pa eng l guiijQ. Si okia a osena ealmen e ue
[ky i, S ampine
- j4 equejo de ene . Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 ijoso o da i5
p ie5ka io) es Li u i5kas, a la nu alkio i gebama i obulq( obulos acaciones,
e c.).
Mas us. mus elis. mai sbus
Yok. MaJJs ab
(paZodZiuib q,,dydZio odiklis")
i iS jo us.azacu ma6- aii
,,Zem~lapio o b eZinio de línea de longi ud san ykis
con el echoio de luga o nub eZ o daik o llgiu"
(mas elis DZ 1954), y,,san ykinis be cuyo sizZio
medida",,,uZmojis, olum is" (mas elis 2.,3. DZ 1954).
Kalbininkas
Jonas Jablonskis y el ma emá ico ZigmasZemai is
ambién así da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu
mas as'.Zemelapimas u hace J. Jablonskis
&KZVII 1966); mis as yacama1 e.uacwma6 mis as
G y TTR 1920.
Be DZ 1954 más a d
1.2 . mas elis
i D21972),no s mas elisbu ojau
LKRZ
1948 y aún an es
(ya e emos). Fundamen o de
Cambio más que dudoso: mas elis
- es sólo malas mas a... Y en ninguna o a lengua en al gud agal i5ko
..mas elio"
nd a.
Eso aún
no bas a
- TZZ 1%6 apa ece y skolinys mai abas
( ok.)
- 1
. ,,m as elis, meno
meZE, acep ado
-
acue dama en luga de
2.,,San ykinis cuyo
o o g an meZE,
amañoZio meZE".
(...)",
Aunque pe o muy
ecien emen e
- K 1933 - aisy a: mai abas
( us. masi ab < ok. Maszs ab)
plaiiu mai abu, plaiiu
- mansión:
43
mas u.
KP 1939 aiso:
mai aba (...) - mqs as:
<"'>; (Zemelapio)
mas elis.
Mai abas es á y en dos elesnios
e e nos
T22 l95l y 1969, y... DZ
1954
- l.,,mas elis", 2.,,koquie a el amaño
ela i o, mas '
(i DZ 1972).
Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i
KPP 1976 y 1985: mai aba s e . -
mai abai (- mas ai, uimojis,
mejo bande mas ds, pla us
amaño: Veiklc s uimojai).
mas o, dideles) composiciones.
S qmbaus mai abo (- de g an
RLKZ II 7983 n ac q6 - sólo |.
mas e lis. 2. p k.
wm
mas as, u a cuma6ua i, pe o aunque l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio]
uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo
- plaiiu mas u
[uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu
- amplio mas as, (g andes) uimojis,
mai abiikumas: sumanym4uZmojis
[mai abiikumasJ. Se puede incon unden emen e
deci que mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas
en onces d ib e d ibo desde kai ku iq li e a [ os
i dailds k i ikq i ideologiniq emplejq lDpq i
plunksnq, pe o hay que p ide i
- aunque es o e a
Za gonind a osena,
e a e ible oca .
sma kiau
Jos
aho anelikg no
padujq.
DL 1993
mai abas
n k. = 1.
mas elis,2. mis a
1
( .
y.,,uZmojis,
olumen, amaño").
Aho a ya l0 me q ka q ki 4 ya y de5im 4 leau: Dios ka alys d nd a poli ine sq oka,
odel ji n2 a y poli inis mas elis, según donde! bii 4 se puede c ea di ec amen e
poli ing p ak ikcl o c i ica poli inos p oducidos J. Ra z Esch
1996
60. Skais4'1116
puede se la go iempo
noabejo inai iempo
según imogiSkc1 m a s I
i J. L e G o V V 2003 120.
e
Re ikia q his o ij q p is imin i, que s u o k u m
ik ql'qes a ybingumo y independemybes kainq
ik qjimas eli <...> Moksll
2004 l8 13.
Kije o i ykiai desde
Li u iikos dainuojaniios
e oliucijos di e encia
mas eliais, susacubusia
ene gia y y aniia
g esmeYd2004
49 33.
<...> - es an as ine u/ opia con elemen os de de ec i e, y le ele an o iginalidad y
in igos e i k a I a i m a y a k i o m a s
e
I i o nei aplicados eal is
iniams ku iniams Vd 2005
5 55. Ne a abej oni4 kad 2
004 años, incluso e m a u oj an s am iu, al ez incluso paiiu s ambiausiu, -
his o iniu mas eliu, ieis i bilsimos Li uania his o ia sin czes i ch "onologijos
b
ableles
Vd 2005 10
4. <...> y medida desde el pun o de is a de la his o ia adicinemis adinam l
pa uq poli ica idin1s his o iainds sensible s ockcsio poli in€s de la nacio,
como o alidad, posicij4apmqs i as nacionalinds es a egia desde el pun o de
i
is a ns ne u ej o Yd2005
25
62. Pe o j4sup a imu el único mas I is,
po el cual medidao ina Bainyiia, es
ikslingumd.s, <'..> NZA2005 6265.
e
La ida iia pa ece ocu e
o o mas elio Vd 2005 27
80. […] kalbai uisime kq
ne aiko bend ines de
mas eli4 L y M 2005 […], 26
4. Ta misma ge o ds
es adoybe, sólo, ai| u,
napalygin i kuklesniu mas
eliu Vd 2005
37
4. Al e alua iio hechos de la acción clásinds poli ines eo ía escala <...> Vd 2005 46
62. Sa o da bq eikia alo a en compa ado más amplio ialies, eu opeos, con ex o,
al ez y mundo endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, cuyo e i o ioind
alcance de s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, se á p add o a
144
explo ación p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas iene mas elis, o his o ias
i yki4mas elis. equi im4a obje i oing mo mas elis, comp ende i
medi dimensiones, medi , alo a y compa a mas eliu (y no mesu 2 ), incluso
mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, según mas eliu
caambiu, ocu e mas eliu
- ¿ya no se cuida del odo, qué
a5oma?
IS ados
1. Más como p ie5 100 me q
lie u iq kalboje ya ue pe lenkq
kalbq a ejEs anclziSkos Ne kq
eliau kilmes in e nacional Lodis
aliza.
ji eme s um i o o iSka
usybe iemodanas.
Pe o en ese momen o
( I 907) ya imamas consumi y lie u iSkas
malaminas. ValizalSnyko paleng a,
so ie mediu pe o nohe niai, iemodanas
u ejo didelg paspi l i5 usi5kos
neblogai isigalejEs lagaminas (ypai
d ikalbys ds, is del o ya codi icoo o e
lagaminel is).
2. Jalu K.
Si ydo senajame
Zodyne
(- 1620) ue lo . Dac ylus (medis aisius),
pe o aún sin lie u i5ko co espondimens.
i
P. Ruigio Zodyne
(1741)
- oki5kos o ímes o ma Da ule, o I 936 m.
Th p au ini4Zodii7Zo$,ne
- dak ilis 2.,,dak iles
palmes aisius"
( .
- os como y eileda os
y.,,da ule") padios
o ímes
dac ilis
(g .
dac ylos
-,,pi S as").
Damqpi i eliajs a eces se llaman
am ik os ynuoges.
3. Ya P. Ruigio Zodyne es
okie ybe pide is. o J. Slapelio
(1747)
S e im l y
nesup an amyiodZi4io iinelyje
poud e
- pud a.P anc. - isokie nil eliai (i la bimo), incluso dulkes (angl. powde
(1907)
- e pa akas < us. nopox).
Pud a iene is4
sis emelg
- pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inukas. I jq
no si e azúca es o aluminio, cenlen o pu&'a Qa nd a
pud uojama ), pud inis azúca es, odel dia p opo cionada
pol eliai, pol elinis.
4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas y
o a - baigiamasis apdi bimas,bu
neimanomasis apdi bejas. Tadiau a idLiai
eikspaZ algius malodLio iibaig i seman ik4
e , que ne a jokiq kliudiq e minu iibaigimas,
ambién isbaigejas. Impo an e y la b e edad
del é mino.
5. O binis a Jonas Jablonskis y
na emá ico Zigmas Zemai is
,.mas el '
a dijo
LodL umas as. m.
Tadiau 1936
in e nacionaliniqiodii4iodyney ai: mai abas
( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as".
MaS abas,
co egido m.
incluso 19'72 ya
Kalbos pe o ue
1939 ada djo,
aún y 1954 en., e
m.
145