scieee Open visual document viewer

Terminas prie termino. II

Jonas Klimavičius

Full text

PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI. SMULKMENOS TERMINAS PRIE TERMINO. II Vuliza, iemodanas, malaminas Si kam a eiq i gal q cues ión, kodel Jono Jablonskio aisimumes nd a usiSko iemodano, es o eike q susip o e i, kokie kalbq sqlydiai y skoliniq s au ai ue Li uania y uZ como p ie3 Sim me i. misq lexicog a ía sus más Deja, dia Syk5 oka. LKZ ll 1947 iemodaaas p esen ado i5 Su alkijos - Geis a q i Ke u alaki l iemadanas - i5 Pane eZio, oLl<Z[ l969 nada nep ideda. Pi moje lie u iq aSomosios kalbos leksikos Ju gio Slapelio pa a imq - 1907 knygeleje m. S e imq y nesup an am4 iodii4 iodynelyje como no comp endamas p esen aba malaminas y aiSkinamas... s e imais sup an amais - male a (1.), ( .) iemodanas SNZZ 1907. Gale ume pensa que aún más emp ano lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4 waliza, walizka, walizeczka, juoba que ese anclzi5kos o ímenes ( alise en onces <i al. aligia) in e nacional Zodis ue nescomis y usq kalbai, c ea mokesi Jablonskis gimnazijoje. m. imp usdin oje Vinco 1897 Pie a io apysaco en Keidoii qOnu d consumama al- iza V. Pie RR 1973 115,177 (4x), 178 (3x). Jono Basana idiaus au obiog a ij oje Mi c ónica de ida y his o ia de en e medad ne w4. I85l-1922 m. ace ca de 1906 m. a5oma: Spali426 d. leko me pakel i achyca dia apa eode sunkiq alizq uojau <''> J. Basan MGK 1997 188. Valyza ijada An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje Kai kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja! Diplomuo 4 aliz4 eiikai! / Mai R I 1987 169) - dia alizay a no l.,,kelei inis male a', y 2. ,,diplomá ico cou ie de un cie o b[du uZan spauduado no leído en aduanese male ín" T22 l%6. TZ l%6 es á y malaminas -ul akinama, iajes sk ynele daik am suside i", y iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 piel o audeklo sk ynele, keliones bagaminas", aigi no minimo dia casi nd a, iemodanas aunque - paZenklin a s e imybe O - o . ( . y. o o iq). no min i p add a ya anksdiau: iemodanas ( us. iemodan) - malaminas; alizka (lenk. walizka) - malaminas KL 1933. Pa ece, sigue, que upesdiq da d iemodanas: no min ojamos más ,,Kuo eemplaza Tai iemodanq? -Si4 sla ybg mejo ísimo podemos eemplaza es pladiai Zemaidiq a meje se u iliza Zodis y ei5kia no solo su malamino. kelei inibagaLau 137 ok. Reisegepdck, us. iuk,be y demodanq'P. S. - GK 19367 l13. 1939, KP o ganizado L. Damb ausko, edi ado A. Salio y P. Ska dZiaus, aiso abu alizka (lenk.) - male a; iemodanas ( us. iemodan) - lugaminas. Si ie no minimo eml a ai iSlaiky i LKRZ 1948 - iemodano dia aunque, n€ a, sin aliza. Maliza es á malamino, es y DZ 1954 diplo- - l.,,uZan spauduado ma inio coje io pa o mai5as, que es neliedia ns'; aunque 2.,,lagaminas, demodanas"? Malaminas DZ 1954 p incipalmen e o ecido como bend ines de idiomas Zodis, pe o como no en endiamas be iemodano - L,,kelionine deZe a las cosas euni se; demodanas'; male ino p esen ada e o a eik5me - con paZyma inek. (i3 ik qjq olygu a m.) -,, isoki kaus uliai (d abuZias, skudu as, cosas ai); ik qdaq ySulys": Ii aiia o con sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O iemodanas OL DSq no iene jokiq no minamqiq limi aimq (nei 2 ., ni n k.) -,dele con la mano a las cosas en el iaje no5 is; male a'. Eso solo e equeio - neno mina , eso nos es más ácil, es o za se necesi a! Lem ingai nepasis enge el poe a Jus inas (li uanis a!) Ma cinke idius - 1956 m. su poema en D ideiim as pq asa is muchas es udiybe pasim~gaudada cuade: compañ abuiio pue ais Pas Cemodanas y Kai ys /. Oi, cuán mucho qiemodanl;/ / 33. Y unagios es i días,pai Kai paiis amas al menos un G ii a po keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / Fue de o ien ación - ideológico, cul [ ino y lingüís ico - i Ry us me ai, es o y ima osi o ien aliz nai - ca a anas ( ie oj pe didos i os de la lengua ilks inds, Jablonskio conjun ineje diablo [dieg osl) e iemodanas (< us. qe.wodau a XVIII. < iu k. <pe s. jamcidan): Nulinguoja P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976 ca a anas. a PKJ 129. En gene al ue pu izmo - del llamado bu Zuaziniu! - sme kimo me ai, no des y ojas y sme ke solo R. Mi onas, pe o y LTSR MA miemb o co esponden e An anas Venclo a. Así es á en aquel poema no sólo iemodanas,pe o y piklia o as bandelds piklia o i mil ai 129, ke za i zapa i 64, baliai 46, nep osi as pan nes 8, 16. . . l ga siosios Alexand o T a do skio poemas e ime Vacys Reime is a oja iemodanq'. Skai y oja l u mismo no ka q Pa ik inai kely mane, S u'adqs mio ke q posmams / Daug maiiusiam iemodane / A. T a d TT 1963 173. O Be na do B azdZionio a chy e as a: Zemiika imogaus kelione - Ii ykimai, sug iiimai, Plnos manos malamin4 Nuo yki4 plni eiimai...L y M 2004 5 8. / Toliau asun os is del o al DZ 1972 menos ge ejo. no minimas. iemodanas ya 2 . bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. : malaminos, o male a 2. psn. ,,lagaminas", KPP 1976 y 1985 iemodanas n. s e . - malaminas,RLKZ IV 1985 qeuodan - l. malaminos,male a (2.Snek. psn. (a ille ías) s iedinys),, eModauuoe uacmpoeHue 138 - íok. accesikelionind n o aika' I DidZiujq lenguaje klaidq sq aS4 emodanas da ne[ auk as. Según LKZ Vll 1966, malaminas Lemai(i 4 pladiausiai consumido cuán ki a eiksme - 2. sing. ,, isi p aguZias, la abinas, man a (usualmen e dondequie a encas ada)': ? "o[e] sk yne elle] odo josios male in (sudejimas daik q) (A. JuSkos Zodynas), i. i. no sk ynele, y sk yneles con enido' Neb ma a illbu' jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji Zemaidiuose kai donde y Zinoma: Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o buena aname -( . y. jame) nada n,l a) Si ule' Sia neces5me malaminos LKZ VII 1966 dicho y i5 auk5 aidiq bu ik ien l Da gailiq" E imólogosSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i ,,sk ynele' - a ada (E. F aenkel 1955-1965) su lie ' pa|g i "paguldy i' pade l".. Te se á iau is i'kep as, sob e el blanco ablelio pa g a i cuilis medko is ismeig as A. Juska, S o bine eda, p. l8 - LKZVII1966, sen. 1880, bulg. leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka us' e) camb e oxumu ' ok' liegen "gule i"' legen También ,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a; gul as; guolis"' g ' lek on ,,guolis". Zino ina, que es el colin ino homónimo 'xlagaminas (l' legumina; lo 13' legumen -,,S ankin- isius, anks inis,,- is plan a") algis (dese o)': Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y' sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL y azúca apiba s o e po culiu ap epa, que anie sulip l: sidyne ( . y. inde) sukloj sob e ki s o o, -, su aiso oki lagaminq. sabo os as lugamins Sakyna (LKZ VI 1966). Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm. (J. Slapelio), has a Siol eque ida su consumido jq de ayuda' Jus icia' aho a k epsiq kup iniq me as, i daZnesnis gal sólo I a gami e I n i s' Du ulds - comes ibles Pi S eliai Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq sokiq pi i eli4 e 5ienos y k . BO a i seniau - al ez incluso p imi 3 a' ecien emen e emin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki 2,50 cm). ¿Qué es lo que quie e deci con es o? Sios azinos muy duldiios, a omalingos' aiiau jose hay 2-3 nemaii ka liukai. y adas ii inuogi4 liaudies u-adinan l ,,dam lpi i eliai,s " Sa con TV 2004 29 14. Taliaudis g eidiausiai usq (i mies l!), pe o sugal ojusi quizá ampoco no oa i. 139 Talbiau ma a illados comidos dak ilias: A mdnai Je e ane aiiino nos ge u a mdniiku .y u , a eZ ais puikiais na anjas, i3 Gn zijo.s, e dak iliais ii Tu quíajos A. Lmuidz P y G 1961 351. Gal que i5 o a ecue do secueda- - cho ejas, jambas, dak ilis, am ib achis, anapes c s, pe o ealmen e no kiek ienas L no,kad dak ilis -,, iskiemene cuyo ki diuojamas o peda, es el p ime o la go skiemuo" - paLodLiu (g iki5kai) eiSkia ,,5 as' (plg. dac iloscopía ,deIno i pi 5 q a5 o es udio" Dz2ooo). Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules. Es e isZalio da ulinio ini o (Phoenix dac yli e a), augandio S. y R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4 (lo . Phoenices) k a5 4 mais ingi, sald is aisiai, á abes como pan. Pa a los u os -unodkl€ms - uogoms skonio a dq su eikd iS ankumas. Plinijus Po cie o. omenq Vy esnysis kilmes (ddk ylos) no sé4 plan a4 pe o g eiki5kos nomb e dak ylu, llamaba - aun así padiu panaSumu - inik4 i pi 5 4 dac ylis, -idis so y(Panicum) m i@. dac ylon), o adinamqidak ilidq ynuoges con uogos. ipi 5 4panaSiomis Ca las on Linnaeus llamado Dac4,lls nomb ino Sunaiolq (SunZole a mese - y simpleme- ,,pik zole"), (A.) Pab eZa n e o J. Digi a ia (: lo . digi us,,pi S as") [ a dijo naujada u pi i uo e. I5 omenq p incipalmen e eko onlanq lenguaoms - i . da e o, p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus - da e. Ch e ieno (XII a.) ep esen adamada en la espe ena Nusidejelio en el cas illo, donde ocu e 5 . G alio p ocesija, en e mul i udebes ga dumynq minimos da ul€s: Vaka ienei aún pa iekd ellos aisi l. Y qué que allí no había! Da uli4 ig4i muika 4 ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Alexand ijos imbie o y mucho ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok. - angl. Da el (dell.da os é mino - Dak y us). Msq o ma paki usios, o lenkq 6a y TLZ - dak yl.15 dak ilis 1936 2.,,dak iles de5im mediq aisius'. Y po d iej l palmes aún po ojo A. Zmuidzina idius, aunque ya LKRZ l94S DZ lg54bu o da ile (gal ik spec. iendaese). Po cie o, es ya la segunda echaule,s llegada lie u I iq kalbq - nei ykus 1620 d Tewo y (Ddkglowe Ddkglowy palma / ow,oc SD Dac yh s / - be lie u i5kq a i ikmenq) ya 1147 m. MaZosios Li uynininko P. Ruigio okiediq-lie u iqkalbqleksikone esDa eln--Da uldRlT4T. Así-ule en luga ok. -eljau muy kai donde iempo. Veliau dichoas oki5kas hace ki diación ja dA ule pasado. Aunque TZZ 1936 paly a dak ilis -,, iniko mes aisius". - Phoenix ( euuxc, l uuu c, nalxb, a 2.,,da ule", pe o allí hay y iniko Quuuxoeaa, P. dac . li e a - $uuu < $uuuxouocua u BYZ 1998. Ve s iniuose (i5 us 1kalbos) ZL SS 1969 da ules, no Linoma, aplicama, no s iniko ai5kinime ella es -da ul6s, inikq palmes aisius" TZZ l95l,,,da ules medZio ( inikq palmes) se comen los u os'. 140 TZ l%6 nada neno min a, solo según kalb4. Nepada y a o denkos y ai5kin a, T22l95l y 1969 no min a usq elesniuose TZZ - 1985 aisius ne ik inikas, j au be i da ule ( e minologi5kai - sinonimías yda), 2001 i . inikas, y da ule - y á bol, y isios. T a ky inas cosa y no minamuosios en idiomas bend inds Zodynues. DZ 1954 u as nd a, o da ule bo . su o medZio ,,palme aisius". comes ibles; niko Así y dlesnias publicaciones. ISn$q el nomb e de plan a y isiaus di ie en: plan a - da ulinis inlkas, aisius - da uld. Po je, da ule hay y zoologijoje: moliuskas Li hophaga li hophaga - j i ine da uld ( us. uopcxoi Quuux). Pad a y azúca es pud a P. Ruigio Zodyne ya (1147 m.) es okie ybe pilde is. I3 K. Donelaidio Me 4pad,ios Ziemos upesii lp a- eco doame dZios ba zdo i puiynai Su sus kuodais I ni Su pi de uo i pona[iai s o ga bono ais isu isi dmq /. apa eodo F. Ku 5aidio Sios ocie ibes casi se acaban, y A. JuSkos Zodyne, Zodynu g e a Sios dabin is" y eikSmes, ya eiSkiasi lib eosios - pude e is,.puo5 is. ple o es ,,k akmoly is", Ju ba ke p ide is -,,que pasipu usiais cabellos" LKZ X 1976. La iai ebe u i okie ybg pide is. Li uiai p es inimosi Sal ini Be eik y skolinio o mq cambii e. an e5 me q - anc lziSkos kilmes in e nacional Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus pe usq k akmoliniai pol eliai odai que b q mink5 esnd". 1907 m. J. Slapelio S e im4 y nesup an an 4 iodii4 iodynelyje ya hay 100 ba s y i, Mi os idiomas Zodis ( a p jq e in e nacional) daZ mayo ía p es ado no po odos los eque dmemis, sino sólo una c ea eque ida po (a eque ingomis).F anc. a ios poud e pol eliai: i dan q, - pap asliausiai - plg. lie . isokie y la abimo (ne dulkes dulkes l.,,bi ios mine alinds qSos, zupe is" Tau agnai, 2.,,escalbimo pol os" Sugindiai - LKLll 1969, aip pa exploss amieji pol eliai, . y. ( us. pa akas nopox ambién,,mil eliai",plg. nopou ox - pol os). Pana5iai y angl. po, de - pol eliai, dulkes (i dus ), pa akas y pud a. Cabe añadi que pud os in e p au i5kumas es e dade o, pe o no uni e sal, pa ,yzdZiui, i ali5kai - cip ia (lo . Cyp ia - Kip ieE, . y. Vene a Kip ide). La una neces5me in e nacional sis emdlq pasolido lodis pud a iene isq - pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m. pud ininkd,,mo eis, que megs a G iZiai). pud uo is" 4l Exis e y pa ibiniq, neai5kiq asun oq. DZ 1972 apa eció y azúca es pol a,,muy inulkus azúca ' -dada como... azeologismo. Pa eikimo budas b[ q acionalus, po que cuk aus pud a nd a pud ujada, mismo no minamasis solución be ne acionalus, po que LKZX 1976 kuo noapud ujada, ainene pud u. -siemp e, 6a aún y pud inis azúca , pud inis niegas, pud ines plunksnos. Powde de aluminio I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ 1984 nydpa me . - pol os: ni e ales de aluminio, pol os pe li o,S a ZZO02 -i pol os de aluminio ( ambién dolomi o, pa kalki4 i nagiemio pol o, pol os mine ales, plas i ika iniai pol eIi, ili aIamien o pol o), y pol o de aluminio ( ambién pa cemen o pol o). Fundamen Zando manejando e minijq ling is i5kai solución acionalus - ales no sis émicas de in e nacional LodLio pud a eik5mes enuncia :si noapud ujada, es no pud a, y pol elías. Así il elino azúca , aluminio pol elías, cemen o pol elías. Me eo Z 7975 cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, polkiikasis niegas. De a iq i1acabamien o? DZ lg54 es sólo iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, donde p ie5deliniai eiksmalodliai se p esen an po sepa ado, es á pladío y más p eciso - e iibaige gi iq ki s i,.jau iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq in e io hace (i5)". Pe o ese neces5mes demuo ,,i5 in e nos" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso incluso imposible. DZ 1993 neliko ejemplolio iibaige gi "iq ki s i ejemLiai más adap ada al ai5kinimo, pe o ¿cómo con lengua? LKZI l94l iibaig iilius uojamo no solo,,iS idiniais" ejemliais: ISbaig as la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei en o illa e solido sanos J. Mu kos pasakos. Aho a ya esos pap oiiai iJbaigia ei ii mados Geo Ziai. Iisibaigiau aus i d obq J. Slapelis; caducidad'. Taip bu g a us a inns, sólo iibaigimas nekoks Geis a ai. ,,lS idines" eik5m6s sen encia eiksmaZodZiui iibaig i es pe dd as asun o - ibaig i,,i idines" eik5n. es i5 iso no iene: Dal l neibaigem ugi 4sO i Duse os 'LKZI,l94ll. Bulbos no e minadas dgol Kipi5kis (LKz1,196- En gene al acaba casi 8). con odosis p esdeliais ei5kia ik sencq [ ykio eiksl4 Apibaigiau laukq ake i, aho a eisiu Jau y pusb iio i i5kiai. jie a miige sd l Skiisnemund. Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys. V ka pa sibaigiau ei i úl imos ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius, egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad ya ol iig qiei, es p abaik g qi kiau ai Knpi5kis. J s su dine o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio em i K inEinas. Zodynas. Jau subaig,2 Pa a.i- -k laiikcl, como us asun os uisibaige Ke i alakiai. 142 Vedinys galas" -,,i5baigimas, iibaiga DZ 1954,,,pabaiga, galas" DL 1972 y 1993 paludi ado es muy sólo i5 A. Ba anausko a o, LKZ IV 1957 aducción de la Biblia: Se gejimas gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm l6,9 (1998 SR ISm l6,8 - is a lnema umo lailcymasis undamen o). DZ isbaigos,.liekanos" es i5 1932 RIZ ( d6cmana - esiduos, i| inigos). D ikalbys es iemposis de alq iibaigejas gamyboje adinosi simplemen e usi5kai - do oiikas ( us. doeoduu c). Oli moksSkai doeod ca PolL 1984 - inalizadois apdi bismo. Sis dosZodis é mino es y TechEnc I 2000. Tadiau Snekamojoje kalboje papli gs iibaigimas. Ni KPP 1976 y 1985, ni TT 1992 iSbaigimas niekaip ne aisomas. Zinoma, a mese ibaig i ei5kia simplemen e ,,pun ua ", o dia -,,galu inas acaba ". VienaZodis é mino iciguamien o cie amen e más cómodo e sis em5kes - g e a él es á y iibaigejas, y 13 baigiamojo apdi bimo a gu o bu q adecuado baigiamasis apdi bejas. KPP 1985 es sólo iibaig as kai donde ge ialu baig as, obulas, Kino inal". po olio de es udio aún maia iibaig 4( baig 4 inalmen e pa aiy 4 pa eng l guiijQ. Si okia a osena ealmen e ue [ky i, S ampine - j4 equejo de ene . Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 ijoso o da i5 p ie5ka io) es Li u i5kas, a la nu alkio i gebama i obulq( obulos acaciones, e c.). Mas us. mus elis. mai sbus Yok. MaJJs ab (paZodZiuib q,,dydZio odiklis") i iS jo us.azacu ma6- aii ,,Zem~lapio o b eZinio de línea de longi ud san ykis con el echoio de luga o nub eZ o daik o llgiu" (mas elis DZ 1954), y,,san ykinis be cuyo sizZio medida",,,uZmojis, olum is" (mas elis 2.,3. DZ 1954). Kalbininkas Jonas Jablonskis y el ma emá ico ZigmasZemai is ambién así da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu mas as'.Zemelapimas u hace J. Jablonskis &KZVII 1966); mis as yacama1 e.uacwma6 mis as G y TTR 1920. Be DZ 1954 más a d 1.2 . mas elis i D21972),no s mas elisbu ojau LKRZ 1948 y aún an es (ya e emos). Fundamen o de Cambio más que dudoso: mas elis - es sólo malas mas a... Y en ninguna o a lengua en al gud agal i5ko ..mas elio" nd a. Eso aún no bas a - TZZ 1%6 apa ece y skolinys mai abas ( ok.) - 1 . ,,m as elis, meno meZE, acep ado - acue dama en luga de 2.,,San ykinis cuyo o o g an meZE, amañoZio meZE". (...)", Aunque pe o muy ecien emen e - K 1933 - aisy a: mai abas ( us. masi ab < ok. Maszs ab) plaiiu mai abu, plaiiu - mansión: 43 mas u. KP 1939 aiso: mai aba (...) - mqs as: <"'>; (Zemelapio) mas elis. Mai abas es á y en dos elesnios e e nos T22 l95l y 1969, y... DZ 1954 - l.,,mas elis", 2.,,koquie a el amaño ela i o, mas ' (i DZ 1972). Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i KPP 1976 y 1985: mai aba s e . - mai abai (- mas ai, uimojis, mejo bande mas ds, pla us amaño: Veiklc s uimojai). mas o, dideles) composiciones. S qmbaus mai abo (- de g an RLKZ II 7983 n ac q6 - sólo |. mas e lis. 2. p k. wm mas as, u a cuma6ua i, pe o aunque l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio] uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo - plaiiu mas u [uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu - amplio mas as, (g andes) uimojis, mai abiikumas: sumanym4uZmojis [mai abiikumasJ. Se puede incon unden emen e deci que mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas en onces d ib e d ibo desde kai ku iq li e a [ os i dailds k i ikq i ideologiniq emplejq lDpq i plunksnq, pe o hay que p ide i - aunque es o e a Za gonind a osena, e a e ible oca . sma kiau Jos aho anelikg no padujq. DL 1993 mai abas n k. = 1. mas elis,2. mis a 1 ( . y.,,uZmojis, olumen, amaño"). Aho a ya l0 me q ka q ki 4 ya y de5im 4 leau: Dios ka alys d nd a poli ine sq oka, odel ji n2 a y poli inis mas elis, según donde! bii 4 se puede c ea di ec amen e poli ing p ak ikcl o c i ica poli inos p oducidos J. Ra z Esch 1996 60. Skais4'1116 puede se la go iempo noabejo inai iempo según imogiSkc1 m a s I i J. L e G o V V 2003 120. e Re ikia q his o ij q p is imin i, que s u o k u m ik ql'qes a ybingumo y independemybes kainq ik qjimas eli <...> Moksll 2004 l8 13. Kije o i ykiai desde Li u iikos dainuojaniios e oliucijos di e encia mas eliais, susacubusia ene gia y y aniia g esmeYd2004 49 33. <...> - es an as ine u/ opia con elemen os de de ec i e, y le ele an o iginalidad y in igos e i k a I a i m a y a k i o m a s e I i o nei aplicados eal is iniams ku iniams Vd 2005 5 55. Ne a abej oni4 kad 2 004 años, incluso e m a u oj an s am iu, al ez incluso paiiu s ambiausiu, - his o iniu mas eliu, ieis i bilsimos Li uania his o ia sin czes i ch "onologijos b ableles Vd 2005 10 4. <...> y medida desde el pun o de is a de la his o ia adicinemis adinam l pa uq poli ica idin1s his o iainds sensible s ockcsio poli in€s de la nacio, como o alidad, posicij4apmqs i as nacionalinds es a egia desde el pun o de i is a ns ne u ej o Yd2005 25 62. Pe o j4sup a imu el único mas I is, po el cual medidao ina Bainyiia, es ikslingumd.s, <'..> NZA2005 6265. e La ida iia pa ece ocu e o o mas elio Vd 2005 27 80. […] kalbai uisime kq ne aiko bend ines de mas eli4 L y M 2005 […], 26 4. Ta misma ge o ds es adoybe, sólo, ai| u, napalygin i kuklesniu mas eliu Vd 2005 37 4. Al e alua iio hechos de la acción clásinds poli ines eo ía escala <...> Vd 2005 46 62. Sa o da bq eikia alo a en compa ado más amplio ialies, eu opeos, con ex o, al ez y mundo endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, cuyo e i o ioind alcance de s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, se á p add o a 144 explo ación p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas iene mas elis, o his o ias i yki4mas elis. equi im4a obje i oing mo mas elis, comp ende i medi dimensiones, medi , alo a y compa a mas eliu (y no mesu 2 ), incluso mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, según mas eliu caambiu, ocu e mas eliu - ¿ya no se cuida del odo, qué a5oma? IS ados 1. Más como p ie5 100 me q lie u iq kalboje ya ue pe lenkq kalbq a ejEs anclziSkos Ne kq eliau kilmes in e nacional Lodis aliza. ji eme s um i o o iSka usybe iemodanas. Pe o en ese momen o ( I 907) ya imamas consumi y lie u iSkas malaminas. ValizalSnyko paleng a, so ie mediu pe o nohe niai, iemodanas u ejo didelg paspi l i5 usi5kos neblogai isigalejEs lagaminas (ypai d ikalbys ds, is del o ya codi icoo o e lagaminel is). 2. Jalu K. Si ydo senajame Zodyne (- 1620) ue lo . Dac ylus (medis aisius), pe o aún sin lie u i5ko co espondimens. i P. Ruigio Zodyne (1741) - oki5kos o ímes o ma Da ule, o I 936 m. Th p au ini4Zodii7Zo$,ne - dak ilis 2.,,dak iles palmes aisius" ( . - os como y eileda os y.,,da ule") padios o ímes dac ilis (g . dac ylos -,,pi S as"). Damqpi i eliajs a eces se llaman am ik os ynuoges. 3. Ya P. Ruigio Zodyne es okie ybe pide is. o J. Slapelio (1747) S e im l y nesup an amyiodZi4io iinelyje poud e - pud a.P anc. - isokie nil eliai (i la bimo), incluso dulkes (angl. powde (1907) - e pa akas < us. nopox). Pud a iene is4 sis emelg - pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inukas. I jq no si e azúca es o aluminio, cenlen o pu&'a Qa nd a pud uojama ), pud inis azúca es, odel dia p opo cionada pol eliai, pol elinis. 4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas y o a - baigiamasis apdi bimas,bu neimanomasis apdi bejas. Tadiau a idLiai eikspaZ algius malodLio iibaig i seman ik4 e , que ne a jokiq kliudiq e minu iibaigimas, ambién isbaigejas. Impo an e y la b e edad del é mino. 5. O binis a Jonas Jablonskis y na emá ico Zigmas Zemai is ,.mas el ' a dijo LodL umas as. m. Tadiau 1936 in e nacionaliniqiodii4iodyney ai: mai abas ( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as". MaS abas, co egido m. incluso 19'72 ya Kalbos pe o ue 1939 ada djo, aún y 1954 en., e m. 145