Terminas prie termino. II

PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI. SMULKMENOS TERMINAS PRIE TERMINO. II Vuliza, iemodanas, lagaminas Jeigu kam a eiq i gal q klausimas, kodel Jono Jablonskio aisymuose nd a usiSko iemodano, ai eike q susip o e i, kokie kalbq sqlydiai i skoliniq s au ai bu o Lie u oje i uZ jos daugiau kaip p ie3 Sim me i. Deja, misq leksikog a ija dia Syk5 oka. LKZ ll 1947 iemodaaas pa eikiamas i5 Su alkijos - Geis a q i Ke u alaki l iemadanas - i5 Pane eZio, oLl<Z[ l969 nieko nep ideda. Pi moje lie u iq aSomosios kalbos leksikos pa a imq knygeleje - 1907 m. Ju gio Slapelio S e imq i nesup an am4 iodii4 iodynelyje kaip nesup an amas pa eikiamas lagaminas i aiSkinamas... s e imais sup an amais - alizas (1.), iemodanas ( .) SNZZ 1907. Gale ume many i, kad da anksdiau lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4 waliza, walizka, walizeczka, juoba kad as p anclzi5kos kilmes ( alise <i al. aligia) a p au inis Zodis ada bu o nes e imas i usq kalbai, ku ia Jablonskis mokesi gimnazijoje. 1897 m. spausdin oje Vinco Pie a io apysakoje Keidoii qOnu d a ojama aliza V. Pie RR 1973 115,177 (4x), 178 (3x). Jono Basana idiaus au obiog a ij oje Mano gy enimo k onika i ne w4 ligos is o ija. I85l-1922 m. apie 1906 m. a5oma: Spali426 d. leko man pakel i sunkiq alizq- uojau pasi ode achyca dia <"'> J. Basan MGK 1997 188. Valyza iksuo a An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje Kai kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja! / Diplomuo 4 aliz4 eiikai! Mai R I 1987 169) - dia alizay a ne l. ,,kelei inis lagaminas", o 2. ,,diploma inio ku je io am ik u b[du uZan spauduo as mui inese neliediamas lagaminas" T22 l%6. TZZ l%6 y a i lagaminas - ,,ul akinama keliones sk ynele daik am suside i", i iemodanas ( o .) - ,,nedidele i5 odos a audeklo sk ynele, keliones lagaminas", aigi no minimo dia be eik nd a, no s iemodanas - paZenklin a s e imybe - o . ( . y. o o iq). O no min i p add a jau anksdiau: iemodanas ( us. iemodan) - lagaminas; alizka (lenk. walizka) - lagaminas KL 1933. A odo, kad oliau no min ojams daugiau upesdiq da d iemodanas: ,,Kuo pakeis i iemodanq? - Si4 sla ybg ge iausiai galime pakeis i sa u lagaminu.Tai y a pladiai Zemaidiq a meje a ojamas Zodis i ei5kia ne ik kelei inibagaLau 137 ok. Reisegepdck, us. iuk,be i demodanq'P. S. - GK 19367 l13. KP 1939, eng as L. Damb ausko, edaguo as A. Salio i P. Ska dZiaus, aiso abu alizka (lenk.) - lagaminas; iemodanas ( us. iemodan) - lagaminas. Si ie no minimo eml a ai iSlaiky i LKRZ 1948 - iemodano dia n€ a, no s, be lagamino, y a i aliza. Valiza y a DZ 1954 - l. ,,uZan spauduo as diplo- ma inio ku je io pa5 o mai5as, ku is y a neliedia nas"; no s kam 2. ,,lagaminas, demodanas"? Lagaminas DZ 1954 pi miausia eikiamas kaip bend ines kalbos Zodis, be a si nesup an amas be iemodano - L ,,kelionine deZe daik ams su- side i; demodanas"; lagamino pa eikiama i ki a eik5me - su paZyma inek. (i3 ik qjq olygu a m.) -,, isoki kaus uliai (d abuZiai, skudu ai, daik ai); qdaik q ySulys": Ii aiia o su sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O iemodanas OL DSq ne u i jokiq no minamqiq ap ibojimq (nei 2 ., nei n k.) -,dele su ankena daik ams kelioneje ne5 is; lagaminas". To ik i eikejo - neno mina , ai mums leng iau, s eng is ne eikia! Lem ingai nepasis enge poe as (li uanis as!) Jus inas Ma cinke idius - 1956 m. jo poemoje D ideiim as pq asa is daugybe s uden ijos pasim€gaudama skai e: Pas bend a- buiio du is / Cemodanas i Kai ys. / Oi, kiek daug qiemodanl; / 33. Ypai sma- gios es i dienos, / Kai paiis amas ben ienas / G ii a po keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. Bu o o ien a imo - ideologinio, kul [ inio i kalbinio - i Ry us me ai, ai i ima osi o ien aliz nai - ka a anas ( ie oj p a andamos gy osios kalbos ilks inds, Jablonskio bend ineje kalboje [dieg osl) i iemodanas (< us. qe.wodau XVIII a. < iu k. <pe s. jamcidan): Nulinguoja ka a anas. / P iel y eina iemodanas Jus . Ma c DP.PKJ 1976 129. Apsk i ai bu o pu izmo - adinamo bu Zuaziniu! - sme kimo me ai, i sme ke ne ik des y ojas R. Mi onas, be i LTSR MA na ys ko esponden as An anas Venclo a. Taigi y a oje poemoje ne ik iemodanas,be i piklia o os bandelds 8, piklia o i mil ai 129, ke za i ba- ai 64, baliai 46, nep osy os kelnes 16. . . l ga siosios Aleksand o T a do skio poemos e ime Vacys Reime is a oja iemodanq'. Skai y oja l u pa s ne ka q / Pa ik inai kely mane, / S u'adqs mano posmams ke q / Daug maiiusiam iemo- dane A. T a d TT 1963 173. O Be na do B azdZionio a chy e as a: Zemiika imogaus kelione - / Ii ykimai, sug iiimai, / Pilnos ankos lagamin4 / Nuo yki4 pilni eiimai...L i M 2004 5 8. Toliau eikalai is del o ge ejo. ben jau no minimas. DZ 1972 iemodanas 2 . lagaminas,DZ 1993 iemodanas n k.: lagaminas, o aliza 2. psn. ,,lagaminas", KPP 1976 i 1985 iemodanas n. s e . - lagaminas,RLKZ IV 1985 qeuodan - l. lagaminas, aliza (2.Snek. psn. (a ile ijos) s iedinys),, eModauuoe uacmpoeHue 138 - juok. p ieikelionind n o aika' I DidZiujq kalbos klaidq sq aS4 emodanas da ne[ auk as. LKZ Vll 1966 duomenimis, lagaminas Lemai(i 4 pladiausiai a ojamas kiek ki a eiksme - 2. sing. ,, isi d abuZiai, skalbiniai, man a (pap as ai ku no s suk au a)": ?"o[e] sk yne elle] isas josios lagaminas (sudejimas daik q) (A. JuSkos Zodynas), . y. ne sk ynele, o sk yneles u inys' Neb nuos abu' jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji Zemaidiuose kai ku i Zinoma: Didelis ano ( ' y' io) lagamins' o ge a aname -( . y. jame) nieko n,l a) Si ule' Sia eik5me lagaminas LKZ VII 1966 pa eik as i i5 auk5 aidiq be ik ien l Da gailiq' E imologiSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i ,,sk ynele" - siejama (E. F aenkel 1955-1965) su lie ' pa|g i "paguldy i' pade- l".. Te bus iau is i'kep as, an bal o s alelio pa g as i peilis medko is ismeig as A. Juska, S o bine eda, 1880, p. l8 - LKZVII1966, sen. bulg. leia i ,.gule i" i loii i,,de i, guldy i" (a i inka us' e) camb i oxumu ' ok' liegen "gule i"' legen ,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a; gul as; guolis"' g ' lek on ,,guolis". Zino ina, kad y a skolin inis homonimas 'xlagaminas (l' legumina; 13 lo ' legumen - ,,ankS inis aisius, anks inis augalas") ,, algis (dese as)": Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y' sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL i cuk u apiba s o i kiauliu ap epa, kad anie sulip l: sidyne ( . y. inde) sukloj an ki s ki o, -, su aiso oki lagaminq. skanus as lagamins Sakyna (LKZ VI 1966). Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm. (J. Slapelio), iki Siol eikalingas jos a o ojq pagalbos' Tiesa' daba k epsiq i kup iniq me as, daZnesnis gal ik I a gami n e I i s' Du ulds - algomi Pi S eliai Lieiu !p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu.Y adaba i algomq sokiq pi i eli4- e 5ienos i k . BO a i seniau - gal ne p imi 3 a' neseniai p imin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki 2,50 cm). Sios azinos labai saldiios, a omalingos' aiiau jose y a 2-3 nemaii ka liukai. y inamos ii ynuogi4 liaudies u-adinan l ,,dam lpi i eliai,s " Sa su TV 2004 29 14.Taliaudis g eidiausiai usq (i mies l!), be sugal ojusi gal i gi ne oa i. 139 Gal nuos abiau algomi dak iliai: A mdnai Je e ane aiiino mus ge u a - mdniiku .y u , puikiais apelsinais, a eZ ais i3 Gn zijo.s, i dak iliais ii Tu kijos A. Lmuidz P i G 1961 351. Gal kas p isimena i5 eileda os - cho ejas, jambas, dak ilis, am ib achis, anapes c s, be ik ai ne kiek ienas L no,kad dak ilis - ,, i- skiemene peda, ku ios ki diuojamas a ba y a ilgas pi masis skiemuo" - paLodLiu (g aiki5kai) eiSkia ,,pi 5 as" (plg. dak iloskopija ,deIno i pi 5 q a5 o y imas" Dz2ooo). Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules. Tai isZalio da ulinio ini o (Phoenix dac yli e a), augandio S. i R. e i o;e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4 (lo . Phoenices) k a5 4 mais ingi, sald is aisiai, a abams kaip duona. Vaisiams - ienasdkl€ms uogoms - a dq su eikd omenq skonio iS ankumas. Beje. Plinijus Vy esnysis g aiki5kos kilmes (ddk ylos) a du dak ylu, adino ne ien4 augal4 be - is uo padiu panaSumu i pi 5 4 - inik4 so y(Panicum) m i@. dac ylon), o dac ylis, -idis adinamqidak ilidq- ynuoges su ipi 5 4panaSiomis uogomis. Ca las on Linnaeus a du Dac4,lls pa adino Sunaiolq (SunZole a mese - i iesiog ,,pik zole"), o J. (A.) Pab eZa Digi a ia (: lo . digi us ,,pi S as") [ a dijo naujada u pi i uo e. I5 omenq pi miausia eko onlanq kalboms - i . da e o, p anc. da ie , ai- sius - da e. Ch e ieno de T oyes (XII a.) aizduojamoje aka ieneje ka aliaus Nusidejelio pilyje, ku yks a 5 . G alio p ocesija, a p daugybes ga dumynq minimos da ul€s: Vaka ienei da pa iekd jiems aisi l. I ko ik en nebu o! Da uli4 ig4i muika 4 ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Aleksand ijos imbie o i daug ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau - angl. da e, ok. Da el (elld.da- os e minas - Dak y us). Msq o mos paki usios, o lenkq - dak yl.15 6a i TLZ 1936 dak ilis 2. ,,dak iles palmes aisius". I po d iej l de5im mediq da a ojo A.Zmuidzina idius, no s jau LKRZ l94S DZ lg54bu o da ile (gal ik spec. pa duo u ese). Beje, ai jau an asis da ule,s a ejimas I lie u iq kalbq - nei ykus SD 1620 (Ddkglowe d Tewo / palma i Ddkglowy ow,oc / Dac yh s - be lie u i5kq a i ikmenq) jau 1147 m. MaZosios Lie u os Zodynininko P. Ruigio okiediq-lie- u iqkalbqleksikone y aDa eln--Da uldRlT4T.Taigi-ule ie oj ok. -eljau labai seniai. Veliau kai ku eik as oki5kas ki dia imas dA ule ja p aei is. No s TZZ 1936 y a dak ilis 2. ,,da ule", be en y a i inikas - ,, iniko pal- mes aisius". Phoenix - ( euuxc, l uuu c, nalxb, a Quuuxoeaa, P. dac . li e a - $uuu < $uuuxouocua u BYZ 1998. Ve s iniuose (i5 us 1kalbos) ZL SS 1969 da ules, Linoma, ne eikiama, no s iniko ai5kinime ji y a - ,,da ul6s, inikq palmes aisius" TZZ l95l,,,da ules medZio ( inikq palmes) algomas aisius". 140 TZZ l%6 nieko neno min a, ik ai5kin a, T22l95l i 1969 no min a pagal usq kalb4. Nepada y a a kos i elesniuose TZZ - 1985 aisius j au ne ik inikas, be i da ule ( e minologi5kai - sinonimijos yda), 2001 i . inikas, i da ule - i medis, i aisius. T a ky inas dalykas i no minamuosiuose bend inds kalbos Zodynuose. DZ 1954 niko nd a, o da ule bo . ,,palme su algomais aisiais; o medZio aisius". Taip i dlesniuose leidimuose. IS ikn$q augalo i aisiaus pa adinimai ski iasi: augalas - da ulinis inlkas, aisius - da uld. Beje, da ule y a i zoologijoje: moliuskas Li hophaga li hophaga - j i ine da uld ( us. uopcxoi Quuux). Pad a i cuk aus pud a Jau P. Ruigio Zodyne (1147 m.) y a okie ybe pilde is. I3 K. Donelaidio Me 4pad,ios Ziemos upesii lp adZios p isimename ba zdo i puiynai / Su sa o kuodais ga bono ais isu pasi odo / I nei pi de uo i pona[iai s o isi dmq. Su F. Ku 5aidio Zodynu Sios okie ybes be eik baigiasi, o A. JuSkos Zodyne, g e a Sios eikSmes, jau eiSkiasi lais osios ple o es - pude e is,.puo5 is. dabin is" i ,,k akmoly is", Ju ba ke p ide is - ,,kas pasipu usiais plaukais" LKZ X 1976. La iai ebe u i okie ybg pide is. Lie u iai skolinimosi Sal ini i skolinio o mq pakei e. Be eik p ie5 100 me q - 1907 m. J. Slapelio S e im4 i nesup an an 4 iodii4 iodynelyje jau y a p anc lziSkos kilmes a p au inis Zodis, a ejEs pe usq kalb4 - pud a,,smulkus k akmoliniai mil eliai odai ba s y i, kad b q mink5 esnd". Ki os kalbos Zodis ( a p jq i a p au inis) daZniausiai skolinamasis ne isomis eikdmemis, o ik iena ku ia eikalinga (a keliomis eikalingomis).P anc. pou- d e - pap asliausiai isokie mil eliai: i dan q, i skalbimo (ne dulkes - plg. lie . dulkes l.,,bi ios mine alinds qSos, zupe is" Tau agnai, 2. ,,skalbimo mil eliai" Sugindiai - LKLll 1969, aip pa sp ogs amieji mil eliai, . y. pa akas ( us. nopox i gi ,,mil eliai",plg. nopou ox - mil eliai). Pana5iai i angl. po, de - mil eliai, dulkes (i dus ), pa akas i pud a. Galima p idu i, kad pud os a p au i5kumas y a ik as, be ne isuo inis, pa ,yzdZiui, i ali5kai - cip ia (lo . Cyp ia - Kip ieE, . y. Vene a Kip ide). Ta iena eik5me pasiskolin as a p au inis lodis pud a u i isq sis emdlq - pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m. pud ininkd ,,mo eis, ku i megs a pud uo is" G iZiai). 4l Y a i pa ibiniq, neai5kiq dalykq. DZ 1972 a si ado i cuk aus pud a ,,labai smulkus cuk us" - pa eik a kaip... azeologizmas. Pa eikimo budas b[ q aci- onalus, nes cuk aus pud a nd a pud uojama, be pa s no minamasis sp endimas ne acionalus, nes kuo ne apud uojama, ainene pud u.LKZX 1976 - aip pa , 6a da i pud inis cuk us, pud inis sniegas, pud ines plunksnos . Aliuminio pud a I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ 1984 nydpa me . - mil eliai: aliuminio ni e iai, pe li o mil eliai,S a ZZO02 -i aliuminio mil eliai ( aip pa dolomi o, kalki4 i nagiemio mil eliui, mine aliniai mil eliai, plas i ika iniai mil eIiai, ili a imo mil eliai), i aliuminio pud a ( aip pa cemen o pud a). Pag indZiau a kan e minijq ling is i5kai acionalus sp endimas - okios nesis emines a p au inio LodLio pud a eik5mes a sisaky i:jei ne apud uojama, ai ne pud a, o mil eliai. Taigi il elinis cuk us, aliuminio mil eliai, cemen o mil eliai. Me eo Z 7975 cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, dulkiikasis sniegas. De a iq i1baigimas? DZ lg54 y a ik iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, ku p ie5deliniai eiks- malodliai pa eikiami a ski ai, y a pladiau i iksliau - i iibaige gi iq ki s i,.jau iisibaige mil c i, paailkin a ,, isai baig i kq da y i (i5 idaus)". Be as eik5mes demuo ,,i5 idaus" nea odo bu inas, o i.ibaigimo ki 's i a eju ne negalimas. DZ 1993 neliko pa yzdlio iibaige gi "iq ki s i pa yzdLiai labiau p ide in a p ie ai5kinimo, be a de a su kalba? LKZI l94l iibaig iilius uojamas ne ik,,iS idiniais" pa yzdliais: ISbaig as la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei an k an o i palei- do s eikus J. Mu kos pasakos. Daba jau ie pap oiiai iJbaigia ei ii mados G uZiai. Iisibaigiau aus i d obq J. Slapelis; iibaigimas'. Taip bu g a us a inns, ik iibaigimas nekoks Geis a ai. ,,lS idines" eik5m6s eikimas eiksmaZodZiui iibaig i y a pe dd as dalykas - ibaig i ,,i idines" eik5n. es i5 iso ne u i: Dal l neibaigem ugi 4sO i Duse os 'LKZI,l94ll. Bulbos neibaig os dgol Kipi5kis (LKz1,1968). Apsk i ai baig i be eik su isais p iesdeliais ei5kia ik pap as q [ ykio eiksl4 Apibaigiau laukq ake i, daba eisiu pus yiio i i5kiai. Jau i jie a baige sd l Skiisnemund. Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys. V ka pa sibaigiau ei i pasku inius ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius, egu pe sibaigs ku- e lls Su iliSkis. Kad jau ol iig qiei, ai p abaik g qi kiau ai Knpi5kis. J s sa o pinigus ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio Zodynas. Jau subaig,2 em i K inEinas. Pa a.i- -k laiikcl, kaip a o eikalai uisibaige Ke i alakiai. 142 Vedinys iibaiga -,,i5baigimas, galas" DZ 1954,,,pabaiga, galas" DL 1972 i 1993 y a labai e as, LKZ IV 1957 paliudy as ik i5 A. Ba anausko Biblijos e imo: Se gejimas gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm 6, l9 (1998 SR ISm 6, l8 - lailcymasis is a l- nema umo pag indas). DZ isbaigos,.liekanos" y a i5 RIZ 1932 ( d6cmana - liekanos, i|baigos). D ikalbys es laikais de aliq iibaigejas gamyboje adinosi iesiog usi5kai - do oiikas ( us. doeoduu c). O moksliSkai doeod ca PolL 1984 - baigiamasis apdi bimas. Sis d iZodis e minas y a i TechEnc I 2000. Tadiau Snekamojoje kalboje papli gs iibaigimas. Nei KPP 1976 i 1985, nei TT 1992 iSbaigimas niekaip ne aisomas. Zinoma, a mese iibaig i ei5kia iesiog ,,pabaig i", o dia - ,,galu inai pabaig i". VienaZodis e minas iibaigimas ik ai pa ogesnis i sis e- mi5kesnis - g e a jo y a i iibaigejas, o 13 baigiamojo apdi bimo a gu a bu q inkamas baigiamasis apdi bejas. KPP 1985 y a ik iibaig as kai ku ge ialu baig as, obulas, galu inis'. Kino s udijos po elyje da maia iibaig 4( baig 4 galu inai pa aiy 4 pa eng l sce- na ijQ. Si okia a osena ik ai bu o [ky i, S ampine - j4 eikejo s abdy i. Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 iksuo as da i5 p ie5ka io) y a lie u i5kas, o nu alkio i gebama i obulq( obulos a os ogos i pan.). Mas us. mus elis. mai sbus Yok. MaJJs ab (paZodZiuib q,,dydZio odiklis") i iS jo us.azacu ma6- aii ,,Zem€lapio a b eZinio linijos ilgio san ykis su ik uoju ie os a nub eZ o daik o llgiu" (mas elis DZ 1954), i ,,san ykinis be ku io dydZio ma as", ,,uZmojis, apim is" (mas as 2.,3. DZ 1954). Kalbininkas Jonas Jablonskis i ma ema ikas ZigmasZemai is i gi aip da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu mas as'.Zemelapimas u da o J. Jablonskis &KZVII 1966); mas as yacama1 i .uacwma6 mas as G i TTR 1920. Be DZ 1954 mas as 1.2 . mas elis i D21972),no s mas elisbu ojau LKRZ 1948 i da anksdiau ( uoj ma ysime). Kei imo pag indas daugiau negu abejo inas: mas elis - ai ik malas mas as... I jokioje ki oje kalboje okio gud agal i5ko ..mas elio" nd a. To da negana - TZZ 1%6 a si anda i skolinys mai abas ( ok.) - 1 . ,,m as - elis, nedidelis ma as, su a iamai p iimamas ie oj ki o didelio ma o, (...)", 2. ,,san ykinis be ku io dydZio ma as". No s isai neseniai - K 1933 - aisy a: mai abas ( us. masi ab < ok. Maszs ab) - mas as: plaiiu mai abu , plaiiu 43 mas u. KP 1939 aiso: mai aba (...) - mqs as: <"'>; (Zemelapio) mas elis. Mai abas y a i d iejuose elesniuose e s iniuose T22 l95l i 1969, i .. . DZ 1954 - l.,,mas elis", 2. ,,ko no s san ykinis dydis, mas as" (i DZ 1972). Gal odel ik ned 4siai bande p ilaiky i KPP 1976 i 1985: mai aba s e . - ge iau mas ds, uimojis, dydis: Veiklc s pla us mai abai (- mas ai, uimojai). S qmbaus mai abo (- didelio mas o, dideles) kompozicijos. RLKZ II 7983 n ac wm q6 - ik | . mas e lis. 2. p k. mas as, be u a cuma6ua i , no s l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio] uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo - plaiiu mas u [uimoju] , mai abiikai, Mauuma6uocmu - pla us mas as, (didelis) uimojis, mai abiikumas: sumanym4uZmojis [mai abiikumasJ. Galima neklys an pasaky i, kad mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas ada d ib e d ibo nuo kai ku iq li e a [ os i dailds k i ikq i ideologiniq da buo ojq lDpq i plunksnq, be eikia p ide i - no s ai bu o Za gonind a osena, bu o baisu sma kiau palies i. Jos daba nelikg ne padujq. DL 1993 mai abas n k. = 1. mas elis,2. mas as 1 ( . y. ,,uZmojis, apim is, dydis"). Daba jau l0 me q ka q ki 4 jau i de5im 4 skai au: Die o ka alys d nd a poli ine sq oka, odel ji n2 a i poli inis mas elis, pagal ku ! bii 4 galima iesiogiai ku i poli ing p ak ikcl a ba k i ikuo i poli inius da inius J. Ra z Esch 1996 60. Skais4'1116 laikas neabejo inai gali bu i ilgas laikas pagal imogiSkc1 m a s e I i J. L e G o V V 2003 120. Re ikia q is o ij q p is imin i, kad s u o k u m ik ql'q als ybingumo i nep iklausomybes kainq ik qjimas eli <...> Moksll 2004 l8 13. Kije o i ykiai nuo lie u iikos dainuojaniios e oliucijos ski iasi mas eliais, susikaupusia ene gija i y aniia g esmeYd2004 49 33. <...> - ai an as ine u/opija su de ek y o elemen ais, i jai keliami o iginalumo bei in igos e i k a I a i m a i y a k i o m a s e I i o nei aikomi eal is iniams ku iniams Vd 2005 5 55. Ne a abej oni4 kad 2 004 me ai, ne i m a u oj an s am b iu, gal ne paiiu s ambiausiu, - is o iniu mas eliu, ieis i bilsimos Lie u os is o ijos sin czes i ch "onologijos len eles Vd 2005 10 4. <...> i is o ijos mas eliu ma uojan adicinemis adinam l pa uq poli ika idin1s is o inds nuojau os s okcsio i poli in€s au os, kaip isumos, pozicij4apmqs y os nacionalinds s a egijos ma - me ns ne u ej o Yd2005 25 62. Be j4sup a imu ienin elis mas e I is, ku iuo ma uo ina Bainyiia, y a ikslingumd.s, <'..> NZA2005 6265. Gy enimas iia yks a a si ki u mas eliu Vd 2005 27 80. <...> kalbai uisime kq ne aiko bend ines kalbos mas eli4 L i M 2005 26 4. Ta pa i ge o ds als ybe, <...>, ik, ai| u, napalygin i kuklesniu mas eliu Vd 2005 37 4. Ve inan iio eiksmo pada inius klasikinds poli ines eo ijos mas eliu <...> Vd 2005 46 62. Sa o 144 da bq eikia e in i pla esniame kon eks e, palygin i ialies, Eu opos, gal i pasaulio endencij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, ku io e i o ind apim is s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <"'>, bus p add as eksploa uo i p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas laiko mas elis, is o ijos a i yki4mas elis. eikala im4a iksling mo mas elis, su ok i mas eli- isada dia b o mas as l kodel ku i pagal mas eli,ne poli ini, mas eliu ma uo i ma menis, ma uo i, e in i i lygin i mas eliu (o ne ma u2 ), ne s ambiu, yks a mas eliu - a jau isai nejaudiama, kas a5oma? IS ados 1. Daugiau kaip p ie5 100 me q lie u iq kalboje jau bu o pe lenkq kalbq a ejEs p anclziSkos kilmes a p au inis Lodis aliza. Ne kq eliau ji eme s um i o o iSka usybe iemodanas. Be uo me u ( I 907) jau imamas a o i i lie u iSkas lagaminas. ValizalSnyko paleng a, be nesunkiai, iemodanas so ie mediu u ejo didelg paspi l i5 usi5kos d ikalbys ds, is del o jau kodi ikuo as i neblogai isigalejEs lagaminas (ypai lagaminel is). 2. Jalu K. Si ydo senajame Zodyne (- 1620) bu o lo . Dac ylus (medis i aisius), be da be lie u i5ko a i ikmens. P. Ruigio Zodyne (1741) - oki5kos kilmes o ma Da ule, o I 936 m. Th p au ini4Zodii7Zo$,ne - dak ilis 2. ,,dak iles palmes aisius" ( . y. ,,da ule") - os padios kilmes kaip i eileda os dak ilis (g . dak ylos -,,pi S as"). Damqpi i eliajs ka ais adinamos am ik os ynuoges. 3. Jau P. Ruigio Zodyne (1747) y a okie ybe pide is. o J. Slapelio S e im l i nesup an amyiodZi4io iinelyje (1907) - pud a.P anc. poud e - isokie nil- eliai (i skalbimo), ne dulkes (angl. powde - i pa akas < us. nopox). Pud a u i is4 sis emelg - pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inukas. I jq ne inka cuk aus a aliuminio, cenlen o pu&'a Qa nd a pud uojama ), pud inis cuk us, odel dia eikiama mil eliai, mil elinis. 4. De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas i ki aip - baigiamasis apdi bi- mas,be neimanomas baigiamasis apdi bejas. Tadiau a idLiai paZ algius eiks- malodLio iibaig i seman ik4 ma y i, kad ne a jokiq kliudiq e minu iibaigimas, aip pa isbaigejas. S a bu i e mino umpumas. 5. Kalbininkas Jonas Jablonskis i na ema ikas Zigmas Zemai is ,.mas el ' a dijo LodL umas as. Tadiau 1936 m. Ta p au iniqiodii4iodyney ai: mai abas ( ok.)-1.,,mas eIis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodydZioma as". MaS abas, aisy as jau 1939 m. Kalbos pa a djo, be bu o da i 1954 m., i ne 19'72 m. 145