scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminas prie termino. II

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminas prie termino. II

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/641/732
PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI.
SMULKMENOS
TERMINAS PRIE TERMINO. II
Vuliza, iemodanas, alaminas
Se kam a eiq i gal q ques ione, kodel Jono
Jablonskio emendamen i nd a usiSko
iemodano, ques o eike q susip o e i,
kokie kalbq sqlydiai e skoliniq s au ai e a
Li uania e uZ come p ie3 Sim me i. misq
lessikog a ia jos più
S o una amen e, dia
Syk5 oka. LKZ ll 1947
iemodaaas p esen a o i5
Su alkijos
- Geis a q i
Ke u alaki l iemadanas
- i5
Pane eZio, oLl<Z[ l969 nien e nep ideda.
Pi moje lie u iq
aSomosios kalbos leksikos
Ju gio Slapelio pa a imq
- 1907
knygeleje m.
S e imq i nesup an am4 iodii4 iodynelyje come non
comp endamas p esen a o bagaminas e aiSkinamas... s e imais
sup an amais
- aligia
(1.), ( .)
iemodanas
SNZZ 1907. Gale ume pensa e che anco a più p es o
lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4
waliza, walizka, walizeczka, juoba che as anclzi5kos o igmes
( alise allo a
<i al. aligia) in e nazionale
Zodis e a
nescelimas e
usq kalbai,
c ea mokesi
Jablonskis
gimnazijoje.
m.
s ampausdin oje Vinco 1897
Pie a io apysacoge
Keidoii qOnu d
consumama al-
iza V. Pie RR
1973 115,177
(4x), 178 (3x). Jono
Basana idiaus au obiog a ij oje
C onica della mia i a
e s o ia della
mala ia ne w4.
I85l-1922 m. ci ca 1906
m. a5oma: Spali426 d.
leko man pakel i
sunkiq alizq uojau
achyca dia pasi ode
[…]'> J. Basan MGK 1997
188.
Valyza issa a An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje
Kai kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja!
Diplomuo 4 aliz4 eiikai /! Mai R I 1987
169)
- dia alizay a ne l.,,kelei inis
bagaglia', e 2.
,,diploma ico cou ie di un ce o b[du
uZan spaudua o bagaglio non impugna o
cus ode" T22 l%6. TZ l%6 è e bagamin
-ul akinama, iaggi sk ynele daik am suside i", e
iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 odos o audeklo sk ynele,
keliones bagaminas", aigi no minimo dia quasi nd a,
iemodanas no s
- paZenklin a
s e imybe O
- o . ( . y. o o iq).
no min i p add a
già anksdiau:
iemodanas ( us.
iemodan) - bagaminus; alizka (lenk. walizka) - bagaminas KL
1933. Semb a, con inua che
upesdiq da d iemodanas:
no min ojams più
,,Kuo sos i u
suo
iemodanq?
- Si4 sla ybg meglio possiamo sos i ui e sono pladiai Zemaidiq
a meje usa o Zodis e ei5kia non solo kelei inibagaLau
bagamino. Tai
137
ok.
Reisegepdck, us.
iuk,be i demodanq'P.
S.
- GK 19367 l13. 1939, KP
o ganizza o
L. Damb ausko, edagua o A. Salio e
P. Ska dZiaus, aiso abu alizka
(lenk.) - bagaglio; iemodanas ( us. iemodan) - bagaminas.
Si ie no minimo
eml a ai iSlaiky i
LKRZ 1948
- iemodano dia
no s, n€ a, be
aliza. Valiza è
bagamino, è e
DZ 1954 diplo-
- l.,,uZan spaudua o ma inio coje io pa o mai5as, che
è neliedia ns'; pe almeno 2.,,bagaminas, demodanas"?
Baggamin o
DZ 1954 p incipalmen e o ni o come
bend ines lingu
Zodis, ma quasi non
comp ensibile be iemodano
- L,,kelionine deZe a cose consis i i;
demodanas'; bagagino p esen a a
ed al a eik5me
- con paZyma inek. (i3
ik qjq olygu a m.)
-,, isoki kaus ulii ( es Zii, scudu ai, ogge i ai); ik qdaq ySulys": Ii aiia o
su sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O iemodanas OL DSq
non ha jokiq no minamqiq limi iimq (nei 2 ., né n k.)
-,dele con la manina
a bagagli in iaggio
non5 is; bagaglia'.
Ques o solo e eicheio - neno mina , è pe noi più acile,
s en a e nien e! Lem ingai nepasis enge poe a Jus inas
(li uanis a!)
Ma cinke idius
- 1956 m.
suo poema
D ideiim as pq asa is mol eybe s uden ija
pasimgaudama legge e:
col abuiio po ais Pas Cemodanas e Kai ys /. Oi,
quan o mol o qiemodanl;/ / 33. Y di e gios es i
gio ni,pai Kai paiis amas almeno uno G ii a po
keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / È s a o di
o ien amen o
- ideologico,
cul [ ino e linguis ico
- i Ry us me ai, ques o e
ima osi o ien aliz nai
- ca a an
(pos oj pe dusama i osios
lingua ilks inds, Jablonskio
complessineje kalboje
[dieg osl) e
iemodanas
(< us.
qe.wodau
a XVIII.
< iu k.
<pe s.
jamcidan):
Nulinguoja
P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976
ca a anas. a
PKJ 129. In gene ale u pu izmo - del
soccula o bu Zuaziniu!
- sme kimo
anni, non
des y ojas e sme ke
solo
R. Mi onas, ma e
LTSR MA memb o ko esponden e An anas Venclo a. Quindi c'è in quella poesia
non solo iemodanas,ma e piclia o os bandelds piclia o i mil ai 129, ke za i sca ai
64, baliai 46, nep osy os pan nes
8,
16. . . l ga siosios
Aleksand o
T a do skio poeme
e ime Vacys
Reime is a oja iemodanq'. S ai y oja l u s esso ne
ka q Pa ik inai kely mani, S u'adqs mio ke q posmams /
Daug maiiusiam
iemodane /
A. T a d TT 1963
173. O Be na do
B azdZionio a chy e
as a: Zemiika
imogaus kelione
- Ii ykimai, sug iiimai, Pienos manos bagamin4 Nuo yki4 pini
eiimai...L e M 2004 5 8. /
Toliau cosei is
del o ben
iemodanas già
ge ejo. DZ 1972
no minimas.
2 .
bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. :
bagamin o, o aliza
2. psn.
,,lagaminas",
KPP 1976 e
1985
iemodanas n. s e .
- bagaminas,RLKZ
IV 1985
qeuodan
- l.
alamine o, aliza
(2.Snek. psn.
(a ille ie)
s iedinys),, eModauuoe
uacmpoeHue
138
- idok. p ieikelionind n o aika'
I DidZiujq
linguis i
klaidq sq aS4
emodanas
da
ne[ auk as.
LKZ Vll 1966 secondo,
bagaminas Lemai(i 4
pladiausiai usa o
quan o ki a eiksme
- 2. sing. ,, isi abbiZii,
la andini, man a
(gene almen e
do unque
sco da a)':
? "o[e]
sk yne elle]
u o
josios
bagagin
(sudejimas daik q)
(A. JuSkos
Zodynas), . i. non sk ynele, e sk yneles con enu o' Neb me a iglibu'
jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji
Zemaidiuose kai ku e Zinoma:
Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o buona aname
-( .
y.
jame)
nien e n,l a)
Si ule'
Sia
bisogno5-
me alaminos
LKZ VII 1966
ipo a o i i5
auk5 aidiq bu
ik ien l
Da gailiq'
E imologiSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i
,,sk ynele'
- lega a
(E. F aenkel
1955-1965)
su
lie ' pa|g i
"paguldy i'
pade l"..
Te sa à iau is i'kep as, su
bianco a elli pa g a i
collis medko is ismeig as
A. Juska, S o bine
eda, p. l8 -
LKZVII1966, sen.
1880,
bulg.
leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka
us' e) camb e oxumu ' ok' liegen
"gule i"'
legen
,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a;
gul as; guolis"' g ' lek on
,,guolis".
Zino ina, che è il collin ino omonima 'xlagaminas (l) legumina; 13 lo '
legumen
-,,S ankin-
isius,
anks inis,,-
is pian a")
algis
(desse a)":
Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y'
sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL e
cuk u apiba s o e po uliu ap epa, che anie
sulip l: sidyne ( .
y. inde) sukloj su ki s
al o, -, s aiso oki
lagaminq.
buonus as
bagamins
Sakyna
(LKZ VI 1966).
Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm.
(J. Slapelio),
ino Siol
necessa ia
la sua
consume jq assis enza'
e i à' o a
k epsiq
kup iniq me as,
i
daZnesnis gal
solo I a gami e I n
i s'
Du ulds
- edibili Pi S eliai
Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq
sokiq pi i eli4 e 5ienos i k . BO a i seniau
- o se anche p imi 3 a' ecen emen e
icin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki
2,50 cm). Sios azinos mol o doldiios, a omalingos' aiiau jose
sono 2-3 nemaii ka liukai. y i a e ii inuogi4 liaudies
u-adinan l
,,dam lpi i eliai,s " Sa su
TV 2004
29 14.
Taliaudis
g eidiausiai usq
(i mies l!), ma
sugge a ousi
maga i
nemmeno non oa i.
139
Magbiau mangia i da iliai: A mdnai Je e ane aiiino us ge u a mdniiku
.y u , a eZ ais puikiais a ancinais, i3 Gn zijo.s, i da iliais ii Tu quie
A. Lmuidz P e G 1961 351.
Gal che i5
o a ico da
sequeda-
- cho ejas, jambas, dak ilis,
am ib achis, anapes c s, ma
da e o non kiek ienas L no,kad
dak ilis -,, iskiemene ku ios
ki diuojamas oppu e peda, è ilgas
p imo skiemuo"
- paLodLiu
(g echi5ka-
i) eiSkia
,,5 as'
(plg. da iloscopia
,deIno i pi 5 q
a5 o esame"
Dz2ooo).
Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules.
Ques o isZalio da ulinio ini o
(Phoenix dac yli e a), augandio S.
i R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4
(lo . Phoenices) k a5 4
mais ingi, sald is u i,
a abiam come pane. Pe F u i
-unodkl€ms -
uogoms sconio
a dq su eikd
iS ankumas.
Plinijus
T a l'al o.
omenq
Vy esnysis kilmes (ddk ylos)
non solo pian e4 ma
g eci5kos nome dak ylu, chiama o
- comunque padiu panaSumu -
dac ylon), o i pi 5 4 dac ylis, -idis
inik4 so y(Panicum) m i@.
adinamqidak ilidq ynuoges con
uogomi.
ipi 5 4panaSiomis
Ca las on Linnaeus nome Dac4,lls chiamino Sunaiolq (SunZole
a mese
- e
semplice-
,,pik zole"), (A.) Pab eZa
men e o
Digi a ia (: lo .
J. digi us,,pi S as")
[ a dijo naujada u
pi i uo e.
I5 omenq p incipalmen e eko onlanq kalbom - i . da e o,
p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus
- da e.
Che ieno a
(XII a.) a igu a a
es ina
Nusidejelio cas ello, do e a iene 5 .
G alio p ocessija, a mol eybes ga dumynq minimos da ul€s: Vaka ienei
anco a pa iekd lo o aisi l. E che solo lì non c'e a! Da uli4 ig4i muika 4
ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Aleksand ijos imbie o e mol i
ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok.
- angl.
Da el
(dell.da os
e mine
- Dak y us). Msq o ma
paki usios, o lenkq 6a e
TLZ
- dak yl.15 dak ilis
1936
2.,,dak iles
de5im mediq
aisius'. E po
d iej l
palmes anco a
po ojo
A. Zmuidzina idius, sebbene già LKRZ l94S DZ
lg54bu o da ile (gal ik spec.
negozioese).
D'al a pa e, è già il secondo
da ule,s l'a i amen o
lie u I iq kalbq
- nei ykus
1620 d Tewo e
(Ddkglowe
Ddkglowy
palma /
ow,oc SD Dac yh s /
- be lie u i5kq
a i ikmenq)
già 1147
m. MaZosios
Li uynininko P. Ruigio
okiediq-lie u iqkalbqleksikone
èDa eln--Da uldRlT4T. Quindi-ule
in ece ok.
-eljau mol o
kai do e
annea. Veliau
de oas
oki5kas
ki diazione
ja
dA ule passa o.
No s TZZ 1936 paly a dak ilis
-,, iniko mes aisius". - Phoenix
( euuxc, l uuu c, nalxb, a
2.,,da ule", ma lì c'è e iniko
Quuuxoeaa, P.
dac . li e a
- $uuu < $uuuxouocua u
BYZ 1998.
Ve s iniuose
(i5
us 1kalbos) ZL SS
1969 da ules, non
Linoma,
ichiama, no s iniko
ai5kinime
lei è
-,,da ul6s, inikq palmes aisius"
TZZ l95l,,,da ules medZio
( inikq palmes)
i u i
commes ibili'.
140
TZ l%6 nien e neno min a, solo
secondo kalb4. Nepada y a o dkos e
ai5kin a, T22l95l e 1969 no min a usq
elesniuose TZZ - 1985 aisius ne
ik inikas, j au be i da ule
( e minologi5kai
- sinonimijos yda), 2001
i . inikas, e da ule
- e albe o, e
u ius.
T a ky inas cosa e
no minamuosiose
lingue DZ
bend inds Zodynuose.
1954 in u a
nd a, o da ule bo .
su o medZio
,,palme
isius".
commes ibile; niko
Così e dlesni nelle pubblicazioni. ISn$q il nome del pian o e
del isious di e iscono: pian a
-
da ulinis inlkas, aisius - da uld.
By he way, da ule è e zoologijoje: moliuskas
Li hophaga li hophaga
- j i ine
da uld ( us.
uopcxoi Quuux).
Pad a e zuc aus pud a
P. Ruigio Zodyne già
(1147 m.) è okie ybe
pilde is. I3 K. Donelaidio
Me 4pad,ios
Ziemos
upesii lp a-
ico doame
dZios ba zdo i
puiynai Su
p op i kuodais
appa eodo
isu isi dmq /.
pi de u i
I né Su
pona[iai s o
ga bono ais
F.
Ku 5aidio
Sios okie iby quasi inisce, o A. JuSkos Zodyne, Sios
Zodynu g e a
dabin is" e eikSmes, già eiSkiasi lib osios ple o es
- pude e is,.puo5 is.
,,k akmoly is",
Ju ba ke p ide is
-,,che sipiu usiai i
capelli"
LKZ X 1976.
La ii ebe u i okie ybg
pide is.
Li uii p es inimosi Sal ini Be eik e debinio o mq cambii e. p esso5 me q -
anc lziSkos o igmes in e nazionale Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus
pe usq k akmoliniai pol eliai odai kad b q mink5 esnd".
1907 m. J. Slapelio S e im4 e nesup an an 4 iodii4 iodynelyje già è
100
ba s y i,
Al e lingue
Zodis
( a p jq e in e nazionale) daZ
maggio pa e p es a o non
da u i i ichidmemi, ma solo
una c ea necessa ia pa ecchi
(a ichiedingomis).F anc.
poud e pol eliai: i dan q, -
pap asliausiai - plg. lie .
isokie i
la abimo
(ne dulkes dulkes
l.,,bi ios mine alinds
qSos, zupe is"
Tau agnai,
2.,,scalbimo pol e i'
Sugindiai
- LKLll 1969, aip pa
espls amieji pol eliai, .
y. ( us.
pa akas nopox
anche,,mil eliai",plg.
nopou ox
- pol e i). Pana5iai e angl. po, de -
pol eliai, dulkes (i dus ), pa akas e
pud a. Si può aggiunge e che pud os
in e p au i5kumas è e o, ma non
uni e sale, pa ,yzdZiui, i ali5kai
- cip ia (lo . Cyp ia
- Kip ieE, . y. Vene a
Kip ide).
Ta una necessi à5me lodis
sis emdlq pascolin o
pud a in e nazionale ha isq
- pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m.
pud ininkd,,mo eis,
che megs a G iZiai).
pud uo is"
4l

È e pa ibiniq, neai5kiq ogge oq. DZ 1972 appa e e zuc aus
pol a,,mol o minulkus zuc os"
-da a come...
azeologismo.
Pa eikimo budas b[ q acionalus,
pe ché zuc aus pud a nd a
pud uojama, s esso
no minamasis soluzione bu
nonapud uojama, ainene pud u.
ne acionalus, pe ché cui
LKZX 1976
- appè, 6a anco a e
pud inis zuc us,
pud inis ne igas,
pud ines
plunksnos.
Pol e e di alluminio
I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ
1984 nydpa me .
- pol e i: alluminio ni e , pe li o
pol e i,S a ZZO02
-i polli di alluminio ( aip dolomi e, pa calki4 i nagiemio pollele, mine ali
pollele, plas i ika iniai pollele, ili azione pollele), e aluminio pold a ( aip pa
cemen o pold a).
P incipZio a ando e minijq
ling is i5kai soluzione
azionaleus
- ali non
sis emiche
in e nazionale
LodLio pud a ichi5mes i iu a e:se nonapud uja a, è non pud a, ma pol elli.
Quindi il elino zucchu o, alumiinio pol elli, cemen o pol elli. Me eo Z 7975
cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, dulkiikasis sniegas.
De a iq i1 ine?
DZ lg54 è solo iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, do e p ie5deliniai eiksmalodliai sono
p esen a i sepa a amen e, è pladiau e più p eciso - e iibaige gi iq ki s i,.jau
iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq a e (i5 in e ni)". Ma ase e5mes
demuo
,,i5 in e ni" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso anche impossim. DZ
1993 neliko esempiolio iibaige gi "iq ki s i esempioLiai più ada ai a all
ai5kinimo, ma è con o me su lingua?
LKZI l94l iibaig iilius uojamo non solo,,iS idiniais" esempioliais: ISbaig as
la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei su i a e lascia o
salikus J. Mu kos pasakos. O a già quei pap oiiai iJbaigia ei ii mados
G uZiai.
Iisigaigiau aus i
d obq J.
Slapelis; scadenza'.
Taip bu g a us a inns, solo
iibaigimas nekoks Geis a ai.
,,lS idines" eik5m6s sen enza
azionemaZodZiui i aig i è pe dd as
cosa
- ibaig i,,i idines" eik5n. es i5
iso non ha: Dal l neibaigem
ugi 4sO i Duse os
'LKZI,l94ll. Bulbo non ini e dgol Kipi5kis
(LKz1,196-
In gene ale ini e quasi
8). con u iis
p eesdeliais ei5kia solo sempliceq
[ ykio eiksl4 Apibaigiau
laukq ake i, o a eisiu
Jau e pus isiio i i5kiai.
jie inige sd l
Skiisnemund.
Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys.
V ka pa sibaigiau ei i ul imi ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius,
egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad già ol iig qiei, ques o p abaik g qi
kiau ai Knpi5kis. J s suo dena o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio
em i K inEinas.
Zodynas. Jau subaig,2
Pa a.i- -k laiikcl, come uo a a i uisibaige Ke i alakiai.
142
Vedinys galas"
-,,i5baigimas,
iibaiga
DZ
1954,,,pabaiga, galas"
DL 1972 e 1993
paludi a o è mol o
solo i5 A.
Ba anausko
a o, LKZ IV 1957
aduzione della Bibbia: Se gejimas
gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm
l6,9 (1998 SR ISm
l 6,8 -
is a lnema umo
lailcymasis base).
DZ isbaigos,.liekanos" è i5
1932 RIZ
( d6cmana
- esidui, i| igos).
D ikalbys es empiis de alq iibaigejas gamyboje chiaminosi semplicemen e usi5kai
- do oiikas ( us.
doeoduu c). Oli moksSkai
doeod ca PolL 1984
- inimasse apdi bimen o. Sis dueZodis e mine è e
TechEnc
I 2000. Tadiau
Snekamo nella pa ola
papli gs iigaigimas. Nei KPP
1976 e 1985, né TT 1992
iSbaigimas niekaip
ne aisomas. Zinoma,
a mese iibaig i ei5kia
semplicemen e
,,pieghi", o
dia
-,,galu inai
ini e".
VienaZodis e mine icclusione
da e o più con enien e e
sis emi5kesio
- g e a lui è e iibaigejas, e 13 baigiamojo apdi bimo a gu o
bu q adegua o baigiamasis apdi bejas.
KPP 1985 è solo iimaig as kai
do e ge ialu baig as, obulas,
Kino inale'.
s udio nel po olio da maia iibaig 4( baig 4 de ini i amen e pa aiy 4
pa eng l scena iijQ. Si okia a osena da e o e a
[ky i, S ampine
- j4 equejo e ma e. Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 issa o da i5
p ie5ka io) è Li u i5kas, a nu alkio i gebama i obulq( obulos acogogos, e c.).
Mas us. mus elis. mai sbus
Yok. MaJJs ab
(paZodZiuib q,,dydZio odiklis")
i iS jo us.azacu ma6- aii
,,Zemlapio o b eZinio di linea di lunghi san ykis con
l'e e o pos o o nub eZ o daik o llgiu" (mas elis
DZ 1954), e,,san ykinis be cui sizZio
misu a",,,uZmojis, olum is" (mas elis 2.,3. DZ 1954).
Kalbininkas
Jonas Jablonskis e ma ema ico ZigmasZemai is
anche così da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu
mas as'.Zemelapimas u a J. Jablonskis
&KZVII 1966); mas as yacama1 i .uacwma6 mas as
G e TTR 1920.
Be DZ 1954 mas a
1.2 . mas elis
i D21972),no s mas elisbu ojau
LKRZ
1948 e anco a p ima
(in segui o ed emo). Fondamen o
del cambio più che dubbabile:
mas elis
- ques o solo malas mas a... E in nessun'al a lingua di ale gud agal i5ko
..mas elio"
nd a.
Ques o
non
- TZZ 1%6 eme ge e skolinys mai abas
bas a anco a ( ok.)
- 1
. ,,m as elis, minuscolo
me o, acce a o in
-
con a aia in
g ande me o,
sos i uzione di al o
2.,,san ykinis cui misu a
(...)",
dizio". Pe ò ma
ecen emen e
abbas anza
- K 1933 - aisy a: mai abas
( us. masi ab < ok. Maszs ab)
plaiiu mai abu, plaiiu
- masea:
43
mas u.
KP 1939 aiso:
mai aba (...) - mqs as:
<"'>; (Zemelapio)
mas elis.
Mai abas è e in due elesni in e szioni
T22 l95l e 1969, e... DZ
1954
- l.,,mas elis", 2.,,qualunque dimensione
ela i a, mas a'
(i DZ 1972).
Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i
KPP 1976 e 1985: mai aba s e . -
mai abai (- mas ai, uimojis,
meglio bande mas ds, pla us
dimensione: Veiklc s uimojai).
mas o, dideles) composizioni.
S qmbaus mai abo (- di g an
RLKZ II 7983 n ac q6 - solo |.
mas e lis. 2. p k.
wm
mas as, u a cuma6ua i, ma no s l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio] uimojo,
mai abiskas,Macu ma6uo
- plaiiu mas u
[uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu
- la gus mas as, (g andes) uimojis,
mai abiikumas: sumanym4uZmojis
[mai abiikumasJ. Si può inequan emen e di e che
mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas allo a
d ib e d ibo nuo kai ku iq li e a [ os e dailds
k i ikq e ideologiniq impiegjq lDpq e plunksnq, ma
se e p ide i
- anche se e a Za gonind
a osena, e a e ibile
occa e.
sma kiau
Jos
adessonelikg no
padujq.
DL 1993
mai abas
n k. = 1.
mas elis,2. mas a
1
( .
y.,,uZmojis,
olume,
g andezza").
O a già l0 me q ka q ki 4 già e de5im 4 legau: Dio ka alys d nd a poli ine sq oka,
odel ji n2 a e poli inis mas elis, secondo do e! bii 4 si può c ea e di e amen e
poli ing p ak ikcl oppu e c i ica e i poli ini c eini J. Ra z Esch
1996
60. Skais4'1116
esse e lungo empo
neabejo inai empo può
secondo imogiSkc1 m a s
I i J. L e G o V V 2003
120.
e
Re ikia q his o ij q p is imin i, che s u o k u m
ik ql'qs a ybingumo e indipendemybes kainq
ik qjimas eli <...> Moksll
2004 l8 13.
Kije o i ykiai dal li e iikos
dainuojaniios e oliucijos
ski iasi mas eliais,
suscupusia ene gia i
y aniia g esmeYd2004
49 33.
<...> - è una an as ine u/opija con elemen i di de ec i e, e le engono o iginali à e
in igos e i k a I a i m a y a k i o m a s
e
I i o nei applicabili eal is
iniams ku iniams Vd 2005
5 55. Ne a abej oni4 kad 2
004 anni, ne e m a u oj an s am iu, o se pe ino paiiu s ambiausiu, - s o ico
mas eliu, ieis i bilsimos Li uania s o ia sin czes i ch "onologijos abeles
b
Vd 2005 10
4. <...> e misu ando s o icamen e adicinemis adinam l pa uq poli ica
idin1s s o iainds sensibilcu o s occsio poli in€s della nazione, come o ali à,
posizion4apmqs i a nazioninds s a egie misu me ns ne u ej o Yd2005
i
25
62. Ma j4sup a imu unico mas I is, cui
misu o ina Bainyiia, è ikslingumd.s,
<'..> NZA2005 6265.
e
La i a iia semb a a iale
un al o mas ello Vd 2005
27 80. […] kalbai uisime kq
ne aiko bend ines kalbos
mas eli4 L e M 2005 […], 26
4. Ta s essa ge o ds
s a oybe, solo, ai| u,
napalygin i kuklesniu mas
eliu Vd 2005
37
4. Valu a e i a imi iio azione secondo gli s anda d classiinds poli ine eo ia <...>
Vd 2005 46 62. Sa o la o oq eikia alu a e in un più ampio ispe o ialies, eu opei,
con es o, o se e mondi endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, il cui
e i o io cop e s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, sa à p addi o
144
in exploi azione p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas conside a mas elis, o s o ie
i yki4mas elis. equisi iim4a a ge ing mo mas elis, comp ende e i
misu a e le dimensioni, misu a e, alu a e e pa agona e mas eliu (e non misu 2 ),
mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, secondo mas elio
anche cambiu, a i mas eliu
- o già del u o non c'è e a, che
a5oma?
IS ados
1. Più come p ie5 100 me q
lie u iq kalboje già è s a o pe
lenkq kalbq a ejEs anclziSkos
Ne kq eliau o igmes
in e nazionale Lodis aliza.
ji eme s um i o o iSka
usybe iemodanas.
Ma in quel momen o
( I 907) già imamas usa e e lie u iSkas
bagaminas. ValizalSnyko paleng a,
so ie mediu ma non pesai, iemodanas
u ejo didelg paspi l i5 usi5kos
neblogai isigalejEs lagaminas (ypai
d ikalbys ds, is del o già codi icou o e
lagaminel is).
2. Jalu K.
Si ydo senajame
Zodyne
(1620) e a lo . Dac ylus (medis aisius), ma
anco a be lie u i5ko con o mi à.
i
P. Ruigio Zodyne
(1741)
- oki5kos o igmes o ma Da ule, o I 936 m.
Th p au ini4Zodii7Zo$,ne
- dak ilis 2.,,dak iles
palmes aisius"
( .
- os come e eileda os
y.,,da ule") padios
o igmes
dac ilis
(g .
da ylos
-,,pi S as").
Damqpi i eliajs a ol e sono
chiama e am ik os ynuoges.
3. Già P. Ruigio Zodyne è okie ybe
pide is. o J. Slapelio S e im l i
(1747)
nesup an amyiodZi4io iinelyje
poud e
- pud a.P anc. - isokie nil elii (i la bimo), anche dulkes (angl. powde -
(1907)
e pa akas < us. nopox).
Pud a ha is4
sis emelg
- pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inuk. I jq non
alica zuc aus o aluminio, cenlen o pu&'a Qa nd a
pud uojama ), pud inis zuc us, odel dia o na a pol eliai,
pol elinis.
4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas e
al imen i - baigiamasis apdi bimas,be
neimanomas iibaigimasis apdi bejas. Tadiau
a idLiai eikspaZ algius malodLio iibaig i
seman ik4 ede e, che ne a jokiq kliudiq
e minu iibaigimas, anche isbaigejas.
Impo an e e b e i à del e mine.
5. Lobinis a Jonas Jablonskis e
na ema ikos Zigmas Zemai is
,.mas el '
a dijo
LodL umas as. m.
Tadiau 1936
in e nazionaleiniqiodii4iodyney ai: mai abas
( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as".
MaS abas,
aisi o m. Kalbos
19'72 già 1939
ma e a anco a e
a a djo,
1954 m., e anche
m.
145