Terminas prie termino. II
Full text
PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI.
SMULKMENOS
TERMINAS PRIE TERMINO. II
Vuliza, iemodanas, alaminas
Se kam a eiq i gal q ques ione, kodel Jono
Jablonskio emendamen i nd a usiSko
iemodano, ques o eike q susip o e i,
kokie kalbq sqlydiai e skoliniq s au ai e a
Li uania e uZ come p ie3 Sim me i. misq
lessikog a ia jos più
S o una amen e, dia
Syk5 oka. LKZ ll 1947
iemodaaas p esen a o i5
Su alkijos
- Geis a q i
Ke u alaki l iemadanas
- i5
Pane eZio, oLl<Z[ l969 nien e nep ideda.
Pi moje lie u iq
aSomosios kalbos leksikos
Ju gio Slapelio pa a imq
- 1907
knygeleje m.
S e imq i nesup an am4 iodii4 iodynelyje come non
comp endamas p esen a o bagaminas e aiSkinamas... s e imais
sup an amais
- aligia
(1.), ( .)
iemodanas
SNZZ 1907. Gale ume pensa e che anco a più p es o
lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4
waliza, walizka, walizeczka, juoba che as anclzi5kos o igmes
( alise allo a
<i al. aligia) in e nazionale
Zodis e a
nescelimas e
usq kalbai,
c ea mokesi
Jablonskis
gimnazijoje.
m.
s ampausdin oje Vinco 1897
Pie a io apysacoge
Keidoii qOnu d
consumama al-
iza V. Pie RR
1973 115,177
(4x), 178 (3x). Jono
Basana idiaus au obiog a ij oje
C onica della mia i a
e s o ia della
mala ia ne w4.
I85l-1922 m. ci ca 1906
m. a5oma: Spali426 d.
leko man pakel i
sunkiq alizq uojau
achyca dia pasi ode
[…]'> J. Basan MGK 1997
188.
Valyza issa a An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje
Kai kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja!
Diplomuo 4 aliz4 eiikai /! Mai R I 1987
169)
- dia alizay a ne l.,,kelei inis
bagaglia', e 2.
,,diploma ico cou ie di un ce o b[du
uZan spaudua o bagaglio non impugna o
cus ode" T22 l%6. TZ l%6 è e bagamin
-ul akinama, iaggi sk ynele daik am suside i", e
iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 odos o audeklo sk ynele,
keliones bagaminas", aigi no minimo dia quasi nd a,
iemodanas no s
- paZenklin a
s e imybe O
- o . ( . y. o o iq).
no min i p add a
già anksdiau:
iemodanas ( us.
iemodan) - bagaminus; alizka (lenk. walizka) - bagaminas KL
1933. Semb a, con inua che
upesdiq da d iemodanas:
no min ojams più
,,Kuo sos i u
suo
iemodanq?
- Si4 sla ybg meglio possiamo sos i ui e sono pladiai Zemaidiq
a meje usa o Zodis e ei5kia non solo kelei inibagaLau
bagamino. Tai
137
ok.
Reisegepdck, us.
iuk,be i demodanq'P.
S.
- GK 19367 l13. 1939, KP
o ganizza o
L. Damb ausko, edagua o A. Salio e
P. Ska dZiaus, aiso abu alizka
(lenk.) - bagaglio; iemodanas ( us. iemodan) - bagaminas.
Si ie no minimo
eml a ai iSlaiky i
LKRZ 1948
- iemodano dia
no s, n€ a, be
aliza. Valiza è
bagamino, è e
DZ 1954 diplo-
- l.,,uZan spaudua o ma inio coje io pa o mai5as, che
è neliedia ns'; pe almeno 2.,,bagaminas, demodanas"?
Baggamin o
DZ 1954 p incipalmen e o ni o come
bend ines lingu
Zodis, ma quasi non
comp ensibile be iemodano
- L,,kelionine deZe a cose consis i i;
demodanas'; bagagino p esen a a
ed al a eik5me
- con paZyma inek. (i3
ik qjq olygu a m.)
-,, isoki kaus ulii ( es Zii, scudu ai, ogge i ai); ik qdaq ySulys": Ii aiia o
su sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O iemodanas OL DSq
non ha jokiq no minamqiq limi iimq (nei 2 ., né n k.)
-,dele con la manina
a bagagli in iaggio
non5 is; bagaglia'.
Ques o solo e eicheio - neno mina , è pe noi più acile,
s en a e nien e! Lem ingai nepasis enge poe a Jus inas
(li uanis a!)
Ma cinke idius
- 1956 m.
suo poema
D ideiim as pq asa is mol eybe s uden ija
pasimgaudama legge e:
col abuiio po ais Pas Cemodanas e Kai ys /. Oi,
quan o mol o qiemodanl;/ / 33. Y di e gios es i
gio ni,pai Kai paiis amas almeno uno G ii a po
keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / È s a o di
o ien amen o
- ideologico,
cul [ ino e linguis ico
- i Ry us me ai, ques o e
ima osi o ien aliz nai
- ca a an
(pos oj pe dusama i osios
lingua ilks inds, Jablonskio
complessineje kalboje
[dieg osl) e
iemodanas
(< us.
qe.wodau
a XVIII.
< iu k.
<pe s.
jamcidan):
Nulinguoja
P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976
ca a anas. a
PKJ 129. In gene ale u pu izmo - del
soccula o bu Zuaziniu!
- sme kimo
anni, non
des y ojas e sme ke
solo
R. Mi onas, ma e
LTSR MA memb o ko esponden e An anas Venclo a. Quindi c'è in quella poesia
non solo iemodanas,ma e piclia o os bandelds piclia o i mil ai 129, ke za i sca ai
64, baliai 46, nep osy os pan nes
8,
16. . . l ga siosios
Aleksand o
T a do skio poeme
e ime Vacys
Reime is a oja iemodanq'. S ai y oja l u s esso ne
ka q Pa ik inai kely mani, S u'adqs mio ke q posmams /
Daug maiiusiam
iemodane /
A. T a d TT 1963
173. O Be na do
B azdZionio a chy e
as a: Zemiika
imogaus kelione
- Ii ykimai, sug iiimai, Pienos manos bagamin4 Nuo yki4 pini
eiimai...L e M 2004 5 8. /
Toliau cosei is
del o ben
iemodanas già
ge ejo. DZ 1972
no minimas.
2 .
bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. :
bagamin o, o aliza
2. psn.
,,lagaminas",
KPP 1976 e
1985
iemodanas n. s e .
- bagaminas,RLKZ
IV 1985
qeuodan
- l.
alamine o, aliza
(2.Snek. psn.
(a ille ie)
s iedinys),, eModauuoe
uacmpoeHue
138
- idok. p ieikelionind n o aika'
I DidZiujq
linguis i
klaidq sq aS4
emodanas
da
ne[ auk as.
LKZ Vll 1966 secondo,
bagaminas Lemai(i 4
pladiausiai usa o
quan o ki a eiksme
- 2. sing. ,, isi abbiZii,
la andini, man a
(gene almen e
do unque
sco da a)':
? "o[e]
sk yne elle]
u o
josios
bagagin
(sudejimas daik q)
(A. JuSkos
Zodynas), . i. non sk ynele, e sk yneles con enu o' Neb me a iglibu'
jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji
Zemaidiuose kai ku e Zinoma:
Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o buona aname
-( .
y.
jame)
nien e n,l a)
Si ule'
Sia
bisogno5-
me alaminos
LKZ VII 1966
ipo a o i i5
auk5 aidiq bu
ik ien l
Da gailiq'
E imologiSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i
,,sk ynele'
- lega a
(E. F aenkel
1955-1965)
su
lie ' pa|g i
"paguldy i'
pade l"..
Te sa à iau is i'kep as, su
bianco a elli pa g a i
collis medko is ismeig as
A. Juska, S o bine
eda, p. l8 -
LKZVII1966, sen.
1880,
bulg.
leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka
us' e) camb e oxumu ' ok' liegen
"gule i"'
legen
,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a;
gul as; guolis"' g ' lek on
,,guolis".
Zino ina, che è il collin ino omonima 'xlagaminas (l) legumina; 13 lo '
legumen
-,,S ankin-
isius,
anks inis,,-
is pian a")
algis
(desse a)":
Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y'
sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL e
cuk u apiba s o e po uliu ap epa, che anie
sulip l: sidyne ( .
y. inde) sukloj su ki s
al o, -, s aiso oki
lagaminq.
buonus as
bagamins
Sakyna
(LKZ VI 1966).
Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm.
(J. Slapelio),
ino Siol
necessa ia
la sua
consume jq assis enza'
e i à' o a
k epsiq
kup iniq me as,
i
daZnesnis gal
solo I a gami e I n
i s'
Du ulds
- edibili Pi S eliai
Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq
sokiq pi i eli4 e 5ienos i k . BO a i seniau
- o se anche p imi 3 a' ecen emen e
icin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki
2,50 cm). Sios azinos mol o doldiios, a omalingos' aiiau jose
sono 2-3 nemaii ka liukai. y i a e ii inuogi4 liaudies
u-adinan l
,,dam lpi i eliai,s " Sa su
TV 2004
29 14.
Taliaudis
g eidiausiai usq
(i mies l!), ma
sugge a ousi
maga i
nemmeno non oa i.
139
Magbiau mangia i da iliai: A mdnai Je e ane aiiino us ge u a mdniiku
.y u , a eZ ais puikiais a ancinais, i3 Gn zijo.s, i da iliais ii Tu quie
A. Lmuidz P e G 1961 351.
Gal che i5
o a ico da
sequeda-
- cho ejas, jambas, dak ilis,
am ib achis, anapes c s, ma
da e o non kiek ienas L no,kad
dak ilis -,, iskiemene ku ios
ki diuojamas oppu e peda, è ilgas
p imo skiemuo"
- paLodLiu
(g echi5ka-
i) eiSkia
,,5 as'
(plg. da iloscopia
,deIno i pi 5 q
a5 o esame"
Dz2ooo).
Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules.
Ques o isZalio da ulinio ini o
(Phoenix dac yli e a), augandio S.
i R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4
(lo . Phoenices) k a5 4
mais ingi, sald is u i,
a abiam come pane. Pe F u i
-unodkl€ms -
uogoms sconio
a dq su eikd
iS ankumas.
Plinijus
T a l'al o.
omenq
Vy esnysis kilmes (ddk ylos)
non solo pian e4 ma
g eci5kos nome dak ylu, chiama o
- comunque padiu panaSumu -
dac ylon), o i pi 5 4 dac ylis, -idis
inik4 so y(Panicum) m i@.
adinamqidak ilidq ynuoges con
uogomi.
ipi 5 4panaSiomis
Ca las on Linnaeus nome Dac4,lls chiamino Sunaiolq (SunZole
a mese
- e
semplice-
,,pik zole"), (A.) Pab eZa
men e o
Digi a ia (: lo .
J. digi us,,pi S as")
[ a dijo naujada u
pi i uo e.
I5 omenq p incipalmen e eko onlanq kalbom - i . da e o,
p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus
- da e.
Che ieno a
(XII a.) a igu a a
es ina
Nusidejelio cas ello, do e a iene 5 .
G alio p ocessija, a mol eybes ga dumynq minimos da ul€s: Vaka ienei
anco a pa iekd lo o aisi l. E che solo lì non c'e a! Da uli4 ig4i muika 4
ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Aleksand ijos imbie o e mol i
ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok.
- angl.
Da el
(dell.da os
e mine
- Dak y us). Msq o ma
paki usios, o lenkq 6a e
TLZ
- dak yl.15 dak ilis
1936
2.,,dak iles
de5im mediq
aisius'. E po
d iej l
palmes anco a
po ojo
A. Zmuidzina idius, sebbene già LKRZ l94S DZ
lg54bu o da ile (gal ik spec.
negozioese).
D'al a pa e, è già il secondo
da ule,s l'a i amen o
lie u I iq kalbq
- nei ykus
1620 d Tewo e
(Ddkglowe
Ddkglowy
palma /
ow,oc SD Dac yh s /
- be lie u i5kq
a i ikmenq)
già 1147
m. MaZosios
Li uynininko P. Ruigio
okiediq-lie u iqkalbqleksikone
èDa eln--Da uldRlT4T. Quindi-ule
in ece ok.
-eljau mol o
kai do e
annea. Veliau
de oas
oki5kas
ki diazione
ja
dA ule passa o.
No s TZZ 1936 paly a dak ilis
-,, iniko mes aisius". - Phoenix
( euuxc, l uuu c, nalxb, a
2.,,da ule", ma lì c'è e iniko
Quuuxoeaa, P.
dac . li e a
- $uuu < $uuuxouocua u
BYZ 1998.
Ve s iniuose
(i5
us 1kalbos) ZL SS
1969 da ules, non
Linoma,
ichiama, no s iniko
ai5kinime
lei è
-,,da ul6s, inikq palmes aisius"
TZZ l95l,,,da ules medZio
( inikq palmes)
i u i
commes ibili'.
140
TZ l%6 nien e neno min a, solo
secondo kalb4. Nepada y a o dkos e
ai5kin a, T22l95l e 1969 no min a usq
elesniuose TZZ - 1985 aisius ne
ik inikas, j au be i da ule
( e minologi5kai
- sinonimijos yda), 2001
i . inikas, e da ule
- e albe o, e
u ius.
T a ky inas cosa e
no minamuosiose
lingue DZ
bend inds Zodynuose.
1954 in u a
nd a, o da ule bo .
su o medZio
,,palme
isius".
commes ibile; niko
Così e dlesni nelle pubblicazioni. ISn$q il nome del pian o e
del isious di e iscono: pian a
-
da ulinis inlkas, aisius - da uld.
By he way, da ule è e zoologijoje: moliuskas
Li hophaga li hophaga
- j i ine
da uld ( us.
uopcxoi Quuux).
Pad a e zuc aus pud a
P. Ruigio Zodyne già
(1147 m.) è okie ybe
pilde is. I3 K. Donelaidio
Me 4pad,ios
Ziemos
upesii lp a-
ico doame
dZios ba zdo i
puiynai Su
p op i kuodais
appa eodo
isu isi dmq /.
pi de u i
I né Su
pona[iai s o
ga bono ais
F.
Ku 5aidio
Sios okie iby quasi inisce, o A. JuSkos Zodyne, Sios
Zodynu g e a
dabin is" e eikSmes, già eiSkiasi lib osios ple o es
- pude e is,.puo5 is.
,,k akmoly is",
Ju ba ke p ide is
-,,che sipiu usiai i
capelli"
LKZ X 1976.
La ii ebe u i okie ybg
pide is.
Li uii p es inimosi Sal ini Be eik e debinio o mq cambii e. p esso5 me q -
anc lziSkos o igmes in e nazionale Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus
pe usq k akmoliniai pol eliai odai kad b q mink5 esnd".
1907 m. J. Slapelio S e im4 e nesup an an 4 iodii4 iodynelyje già è
100
ba s y i,
Al e lingue
Zodis
( a p jq e in e nazionale) daZ
maggio pa e p es a o non
da u i i ichidmemi, ma solo
una c ea necessa ia pa ecchi
(a ichiedingomis).F anc.
poud e pol eliai: i dan q, -
pap asliausiai - plg. lie .
isokie i
la abimo
(ne dulkes dulkes
l.,,bi ios mine alinds
qSos, zupe is"
Tau agnai,
2.,,scalbimo pol e i'
Sugindiai
- LKLll 1969, aip pa
espls amieji pol eliai, .
y. ( us.
pa akas nopox
anche,,mil eliai",plg.
nopou ox
- pol e i). Pana5iai e angl. po, de -
pol eliai, dulkes (i dus ), pa akas e
pud a. Si può aggiunge e che pud os
in e p au i5kumas è e o, ma non
uni e sale, pa ,yzdZiui, i ali5kai
- cip ia (lo . Cyp ia
- Kip ieE, . y. Vene a
Kip ide).
Ta una necessi à5me lodis
sis emdlq pascolin o
pud a in e nazionale ha isq
- pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m.
pud ininkd,,mo eis,
che megs a G iZiai).
pud uo is"
4l
È e pa ibiniq, neai5kiq ogge oq. DZ 1972 appa e e zuc aus
pol a,,mol o minulkus zuc os"
-da a come...
azeologismo.
Pa eikimo budas b[ q acionalus,
pe ché zuc aus pud a nd a
pud uojama, s esso
no minamasis soluzione bu
nonapud uojama, ainene pud u.
ne acionalus, pe ché cui
LKZX 1976
- appè, 6a anco a e
pud inis zuc us,
pud inis ne igas,
pud ines
plunksnos.
Pol e e di alluminio
I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ
1984 nydpa me .
- pol e i: alluminio ni e , pe li o
pol e i,S a ZZO02
-i polli di alluminio ( aip dolomi e, pa calki4 i nagiemio pollele, mine ali
pollele, plas i ika iniai pollele, ili azione pollele), e aluminio pold a ( aip pa
cemen o pold a).
P incipZio a ando e minijq
ling is i5kai soluzione
azionaleus
- ali non
sis emiche
in e nazionale
LodLio pud a ichi5mes i iu a e:se nonapud uja a, è non pud a, ma pol elli.
Quindi il elino zucchu o, alumiinio pol elli, cemen o pol elli. Me eo Z 7975
cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, dulkiikasis sniegas.
De a iq i1 ine?
DZ lg54 è solo iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, do e p ie5deliniai eiksmalodliai sono
p esen a i sepa a amen e, è pladiau e più p eciso - e iibaige gi iq ki s i,.jau
iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq a e (i5 in e ni)". Ma ase e5mes
demuo
,,i5 in e ni" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso anche impossim. DZ
1993 neliko esempiolio iibaige gi "iq ki s i esempioLiai più ada ai a all
ai5kinimo, ma è con o me su lingua?
LKZI l94l iibaig iilius uojamo non solo,,iS idiniais" esempioliais: ISbaig as
la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei su i a e lascia o
salikus J. Mu kos pasakos. O a già quei pap oiiai iJbaigia ei ii mados
G uZiai.
Iisigaigiau aus i
d obq J.
Slapelis; scadenza'.
Taip bu g a us a inns, solo
iibaigimas nekoks Geis a ai.
,,lS idines" eik5m6s sen enza
azionemaZodZiui i aig i è pe dd as
cosa
- ibaig i,,i idines" eik5n. es i5
iso non ha: Dal l neibaigem
ugi 4sO i Duse os
'LKZI,l94ll. Bulbo non ini e dgol Kipi5kis
(LKz1,196-
In gene ale ini e quasi
8). con u iis
p eesdeliais ei5kia solo sempliceq
[ ykio eiksl4 Apibaigiau
laukq ake i, o a eisiu
Jau e pus isiio i i5kiai.
jie inige sd l
Skiisnemund.
Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys.
V ka pa sibaigiau ei i ul imi ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius,
egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad già ol iig qiei, ques o p abaik g qi
kiau ai Knpi5kis. J s suo dena o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio
em i K inEinas.
Zodynas. Jau subaig,2
Pa a.i- -k laiikcl, come uo a a i uisibaige Ke i alakiai.
142
Vedinys galas"
-,,i5baigimas,
iibaiga
DZ
1954,,,pabaiga, galas"
DL 1972 e 1993
paludi a o è mol o
solo i5 A.
Ba anausko
a o, LKZ IV 1957
aduzione della Bibbia: Se gejimas
gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm
l6,9 (1998 SR ISm
l 6,8 -
is a lnema umo
lailcymasis base).
DZ isbaigos,.liekanos" è i5
1932 RIZ
( d6cmana
- esidui, i| igos).
D ikalbys es empiis de alq iibaigejas gamyboje chiaminosi semplicemen e usi5kai
- do oiikas ( us.
doeoduu c). Oli moksSkai
doeod ca PolL 1984
- inimasse apdi bimen o. Sis dueZodis e mine è e
TechEnc
I 2000. Tadiau
Snekamo nella pa ola
papli gs iigaigimas. Nei KPP
1976 e 1985, né TT 1992
iSbaigimas niekaip
ne aisomas. Zinoma,
a mese iibaig i ei5kia
semplicemen e
,,pieghi", o
dia
-,,galu inai
ini e".
VienaZodis e mine icclusione
da e o più con enien e e
sis emi5kesio
- g e a lui è e iibaigejas, e 13 baigiamojo apdi bimo a gu o
bu q adegua o baigiamasis apdi bejas.
KPP 1985 è solo iimaig as kai
do e ge ialu baig as, obulas,
Kino inale'.
s udio nel po olio da maia iibaig 4( baig 4 de ini i amen e pa aiy 4
pa eng l scena iijQ. Si okia a osena da e o e a
[ky i, S ampine
- j4 equejo e ma e. Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 issa o da i5
p ie5ka io) è Li u i5kas, a nu alkio i gebama i obulq( obulos acogogos, e c.).
Mas us. mus elis. mai sbus
Yok. MaJJs ab
(paZodZiuib q,,dydZio odiklis")
i iS jo us.azacu ma6- aii
,,Zemlapio o b eZinio di linea di lunghi san ykis con
l'e e o pos o o nub eZ o daik o llgiu" (mas elis
DZ 1954), e,,san ykinis be cui sizZio
misu a",,,uZmojis, olum is" (mas elis 2.,3. DZ 1954).
Kalbininkas
Jonas Jablonskis e ma ema ico ZigmasZemai is
anche così da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu
mas as'.Zemelapimas u a J. Jablonskis
&KZVII 1966); mas as yacama1 i .uacwma6 mas as
G e TTR 1920.
Be DZ 1954 mas a
1.2 . mas elis
i D21972),no s mas elisbu ojau
LKRZ
1948 e anco a p ima
(in segui o ed emo). Fondamen o
del cambio più che dubbabile:
mas elis
- ques o solo malas mas a... E in nessun'al a lingua di ale gud agal i5ko
..mas elio"
nd a.
Ques o
non
- TZZ 1%6 eme ge e skolinys mai abas
bas a anco a ( ok.)
- 1
. ,,m as elis, minuscolo
me o, acce a o in
-
con a aia in
g ande me o,
sos i uzione di al o
2.,,san ykinis cui misu a
(...)",
dizio". Pe ò ma
ecen emen e
abbas anza
- K 1933 - aisy a: mai abas
( us. masi ab < ok. Maszs ab)
plaiiu mai abu, plaiiu
- masea:
43
mas u.
KP 1939 aiso:
mai aba (...) - mqs as:
<"'>; (Zemelapio)
mas elis.
Mai abas è e in due elesni in e szioni
T22 l95l e 1969, e... DZ
1954
- l.,,mas elis", 2.,,qualunque dimensione
ela i a, mas a'
(i DZ 1972).
Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i
KPP 1976 e 1985: mai aba s e . -
mai abai (- mas ai, uimojis,
meglio bande mas ds, pla us
dimensione: Veiklc s uimojai).
mas o, dideles) composizioni.
S qmbaus mai abo (- di g an
RLKZ II 7983 n ac q6 - solo |.
mas e lis. 2. p k.
wm
mas as, u a cuma6ua i, ma no s l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio] uimojo,
mai abiskas,Macu ma6uo
- plaiiu mas u
[uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu
- la gus mas as, (g andes) uimojis,
mai abiikumas: sumanym4uZmojis
[mai abiikumasJ. Si può inequan emen e di e che
mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas allo a
d ib e d ibo nuo kai ku iq li e a [ os e dailds
k i ikq e ideologiniq impiegjq lDpq e plunksnq, ma
se e p ide i
- anche se e a Za gonind
a osena, e a e ibile
occa e.
sma kiau
Jos
adessonelikg no
padujq.
DL 1993
mai abas
n k. = 1.
mas elis,2. mas a
1
( .
y.,,uZmojis,
olume,
g andezza").
O a già l0 me q ka q ki 4 già e de5im 4 legau: Dio ka alys d nd a poli ine sq oka,
odel ji n2 a e poli inis mas elis, secondo do e! bii 4 si può c ea e di e amen e
poli ing p ak ikcl oppu e c i ica e i poli ini c eini J. Ra z Esch
1996
60. Skais4'1116
esse e lungo empo
neabejo inai empo può
secondo imogiSkc1 m a s
I i J. L e G o V V 2003
120.
e
Re ikia q his o ij q p is imin i, che s u o k u m
ik ql'qs a ybingumo e indipendemybes kainq
ik qjimas eli <...> Moksll
2004 l8 13.
Kije o i ykiai dal li e iikos
dainuojaniios e oliucijos
ski iasi mas eliais,
suscupusia ene gia i
y aniia g esmeYd2004
49 33.
<...> - è una an as ine u/opija con elemen i di de ec i e, e le engono o iginali à e
in igos e i k a I a i m a y a k i o m a s
e
I i o nei applicabili eal is
iniams ku iniams Vd 2005
5 55. Ne a abej oni4 kad 2
004 anni, ne e m a u oj an s am iu, o se pe ino paiiu s ambiausiu, - s o ico
mas eliu, ieis i bilsimos Li uania s o ia sin czes i ch "onologijos abeles
b
Vd 2005 10
4. <...> e misu ando s o icamen e adicinemis adinam l pa uq poli ica
idin1s s o iainds sensibilcu o s occsio poli in€s della nazione, come o ali à,
posizion4apmqs i a nazioninds s a egie misu me ns ne u ej o Yd2005
i
25
62. Ma j4sup a imu unico mas I is, cui
misu o ina Bainyiia, è ikslingumd.s,
<'..> NZA2005 6265.
e
La i a iia semb a a iale
un al o mas ello Vd 2005
27 80. […] kalbai uisime kq
ne aiko bend ines kalbos
mas eli4 L e M 2005 […], 26
4. Ta s essa ge o ds
s a oybe, solo, ai| u,
napalygin i kuklesniu mas
eliu Vd 2005
37
4. Valu a e i a imi iio azione secondo gli s anda d classiinds poli ine eo ia <...>
Vd 2005 46 62. Sa o la o oq eikia alu a e in un più ampio ispe o ialies, eu opei,
con es o, o se e mondi endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, il cui
e i o io cop e s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, sa à p addi o
144
in exploi azione p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas conside a mas elis, o s o ie
i yki4mas elis. equisi iim4a a ge ing mo mas elis, comp ende e i
misu a e le dimensioni, misu a e, alu a e e pa agona e mas eliu (e non misu 2 ),
mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, secondo mas elio
anche cambiu, a i mas eliu
- o già del u o non c'è e a, che
a5oma?
IS ados
1. Più come p ie5 100 me q
lie u iq kalboje già è s a o pe
lenkq kalbq a ejEs anclziSkos
Ne kq eliau o igmes
in e nazionale Lodis aliza.
ji eme s um i o o iSka
usybe iemodanas.
Ma in quel momen o
( I 907) già imamas usa e e lie u iSkas
bagaminas. ValizalSnyko paleng a,
so ie mediu ma non pesai, iemodanas
u ejo didelg paspi l i5 usi5kos
neblogai isigalejEs lagaminas (ypai
d ikalbys ds, is del o già codi icou o e
lagaminel is).
2. Jalu K.
Si ydo senajame
Zodyne
(1620) e a lo . Dac ylus (medis aisius), ma
anco a be lie u i5ko con o mi à.
i
P. Ruigio Zodyne
(1741)
- oki5kos o igmes o ma Da ule, o I 936 m.
Th p au ini4Zodii7Zo$,ne
- dak ilis 2.,,dak iles
palmes aisius"
( .
- os come e eileda os
y.,,da ule") padios
o igmes
dac ilis
(g .
da ylos
-,,pi S as").
Damqpi i eliajs a ol e sono
chiama e am ik os ynuoges.
3. Già P. Ruigio Zodyne è okie ybe
pide is. o J. Slapelio S e im l i
(1747)
nesup an amyiodZi4io iinelyje
poud e
- pud a.P anc. - isokie nil elii (i la bimo), anche dulkes (angl. powde -
(1907)
e pa akas < us. nopox).
Pud a ha is4
sis emelg
- pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inuk. I jq non
alica zuc aus o aluminio, cenlen o pu&'a Qa nd a
pud uojama ), pud inis zuc us, odel dia o na a pol eliai,
pol elinis.
4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas e
al imen i - baigiamasis apdi bimas,be
neimanomas iibaigimasis apdi bejas. Tadiau
a idLiai eikspaZ algius malodLio iibaig i
seman ik4 ede e, che ne a jokiq kliudiq
e minu iibaigimas, anche isbaigejas.
Impo an e e b e i à del e mine.
5. Lobinis a Jonas Jablonskis e
na ema ikos Zigmas Zemai is
,.mas el '
a dijo
LodL umas as. m.
Tadiau 1936
in e nazionaleiniqiodii4iodyney ai: mai abas
( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as".
MaS abas,
aisi o m. Kalbos
19'72 già 1939
ma e a anco a e
a a djo,
1954 m., e anche
m.
145