scieee Open visual document viewer

Terminas prie termino. II

Jonas Klimavičius

Full text

PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI. SMULKMENOS TERMINAS PRIE TERMINO. II Vuliza, iemodanas, alaminas Se kam a eiq i gal q ques ione, kodel Jono Jablonskio emendamen i nd a usiSko iemodano, ques o eike q susip o e i, kokie kalbq sqlydiai e skoliniq s au ai e a Li uania e uZ come p ie3 Sim me i. misq lessikog a ia jos più S o una amen e, dia Syk5 oka. LKZ ll 1947 iemodaaas p esen a o i5 Su alkijos - Geis a q i Ke u alaki l iemadanas - i5 Pane eZio, oLl<Z[ l969 nien e nep ideda. Pi moje lie u iq aSomosios kalbos leksikos Ju gio Slapelio pa a imq - 1907 knygeleje m. S e imq i nesup an am4 iodii4 iodynelyje come non comp endamas p esen a o bagaminas e aiSkinamas... s e imais sup an amais - aligia (1.), ( .) iemodanas SNZZ 1907. Gale ume pensa e che anco a più p es o lenkakalbeje Ma ijampoleje Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4 waliza, walizka, walizeczka, juoba che as anclzi5kos o igmes ( alise allo a <i al. aligia) in e nazionale Zodis e a nescelimas e usq kalbai, c ea mokesi Jablonskis gimnazijoje. m. s ampausdin oje Vinco 1897 Pie a io apysacoge Keidoii qOnu d consumama al- iza V. Pie RR 1973 115,177 (4x), 178 (3x). Jono Basana idiaus au obiog a ij oje C onica della mia i a e s o ia della mala ia ne w4. I85l-1922 m. ci ca 1906 m. a5oma: Spali426 d. leko man pakel i sunkiq alizq uojau achyca dia pasi ode […]'> J. Basan MGK 1997 188. Valyza issa a An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje Kai kam Mai onis aie: O siu bdlds, niekiai, bas unqgauja! Diplomuo 4 aliz4 eiikai /! Mai R I 1987 169) - dia alizay a ne l.,,kelei inis bagaglia', e 2. ,,diploma ico cou ie di un ce o b[du uZan spaudua o bagaglio non impugna o cus ode" T22 l%6. TZ l%6 è e bagamin -ul akinama, iaggi sk ynele daik am suside i", e iemodanas ( o .) -,,nedidele i5 odos o audeklo sk ynele, keliones bagaminas", aigi no minimo dia quasi nd a, iemodanas no s - paZenklin a s e imybe O - o . ( . y. o o iq). no min i p add a già anksdiau: iemodanas ( us. iemodan) - bagaminus; alizka (lenk. walizka) - bagaminas KL 1933. Semb a, con inua che upesdiq da d iemodanas: no min ojams più ,,Kuo sos i u suo iemodanq? - Si4 sla ybg meglio possiamo sos i ui e sono pladiai Zemaidiq a meje usa o Zodis e ei5kia non solo kelei inibagaLau bagamino. Tai 137 ok. Reisegepdck, us. iuk,be i demodanq'P. S. - GK 19367 l13. 1939, KP o ganizza o L. Damb ausko, edagua o A. Salio e P. Ska dZiaus, aiso abu alizka (lenk.) - bagaglio; iemodanas ( us. iemodan) - bagaminas. Si ie no minimo eml a ai iSlaiky i LKRZ 1948 - iemodano dia no s, n€ a, be aliza. Valiza è bagamino, è e DZ 1954 diplo- - l.,,uZan spaudua o ma inio coje io pa o mai5as, che è neliedia ns'; pe almeno 2.,,bagaminas, demodanas"? Baggamin o DZ 1954 p incipalmen e o ni o come bend ines lingu Zodis, ma quasi non comp ensibile be iemodano - L,,kelionine deZe a cose consis i i; demodanas'; bagagino p esen a a ed al a eik5me - con paZyma inek. (i3 ik qjq olygu a m.) -,, isoki kaus ulii ( es Zii, scudu ai, ogge i ai); ik qdaq ySulys": Ii aiia o su sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €. O iemodanas OL DSq non ha jokiq no minamqiq limi iimq (nei 2 ., né n k.) -,dele con la manina a bagagli in iaggio non5 is; bagaglia'. Ques o solo e eicheio - neno mina , è pe noi più acile, s en a e nien e! Lem ingai nepasis enge poe a Jus inas (li uanis a!) Ma cinke idius - 1956 m. suo poema D ideiim as pq asa is mol eybe s uden ija pasimgaudama legge e: col abuiio po ais Pas Cemodanas e Kai ys /. Oi, quan o mol o qiemodanl;/ / 33. Y di e gios es i gio ni,pai Kai paiis amas almeno uno G ii a po keli4dienq/ Su sunkiu iemodanu 128. / È s a o di o ien amen o - ideologico, cul [ ino e linguis ico - i Ry us me ai, ques o e ima osi o ien aliz nai - ca a an (pos oj pe dusama i osios lingua ilks inds, Jablonskio complessineje kalboje [dieg osl) e iemodanas (< us. qe.wodau a XVIII. < iu k. <pe s. jamcidan): Nulinguoja P iel y iemodanas Jus . Ma c DP. 1976 ca a anas. a PKJ 129. In gene ale u pu izmo - del soccula o bu Zuaziniu! - sme kimo anni, non des y ojas e sme ke solo R. Mi onas, ma e LTSR MA memb o ko esponden e An anas Venclo a. Quindi c'è in quella poesia non solo iemodanas,ma e piclia o os bandelds piclia o i mil ai 129, ke za i sca ai 64, baliai 46, nep osy os pan nes 8, 16. . . l ga siosios Aleksand o T a do skio poeme e ime Vacys Reime is a oja iemodanq'. S ai y oja l u s esso ne ka q Pa ik inai kely mani, S u'adqs mio ke q posmams / Daug maiiusiam iemodane / A. T a d TT 1963 173. O Be na do B azdZionio a chy e as a: Zemiika imogaus kelione - Ii ykimai, sug iiimai, Pienos manos bagamin4 Nuo yki4 pini eiimai...L e M 2004 5 8. / Toliau cosei is del o ben iemodanas già ge ejo. DZ 1972 no minimas. 2 . bagaminas,DZ 1993 iemodanas n k. : bagamin o, o aliza 2. psn. ,,lagaminas", KPP 1976 e 1985 iemodanas n. s e . - bagaminas,RLKZ IV 1985 qeuodan - l. alamine o, aliza (2.Snek. psn. (a ille ie) s iedinys),, eModauuoe uacmpoeHue 138 - idok. p ieikelionind n o aika' I DidZiujq linguis i klaidq sq aS4 emodanas da ne[ auk as. LKZ Vll 1966 secondo, bagaminas Lemai(i 4 pladiausiai usa o quan o ki a eiksme - 2. sing. ,, isi abbiZii, la andini, man a (gene almen e do unque sco da a)': ? "o[e] sk yne elle] u o josios bagagin (sudejimas daik q) (A. JuSkos Zodynas), . i. non sk ynele, e sk yneles con enu o' Neb me a iglibu' jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s ji Zemaidiuose kai ku e Zinoma: Bigelis ano ( ' y' io) lagamins' o buona aname -( . y. jame) nien e n,l a) Si ule' Sia bisogno5- me alaminos LKZ VII 1966 ipo a o i i5 auk5 aidiq bu ik ien l Da gailiq' E imologiSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i ,,sk ynele' - lega a (E. F aenkel 1955-1965) su lie ' pa|g i "paguldy i' pade l".. Te sa à iau is i'kep as, su bianco a elli pa g a i collis medko is ismeig as A. Juska, S o bine eda, p. l8 - LKZVII1966, sen. 1880, bulg. leia i,.gule i" e loii i,,de i, guldy i" (a i inka us' e) camb e oxumu ' ok' liegen "gule i"' legen ,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a; gul as; guolis"' g ' lek on ,,guolis". Zino ina, che è il collin ino omonima 'xlagaminas (l) legumina; 13 lo ' legumen -,,S ankin- isius, anks inis,,- is pian a") algis (desse a)": Suk aun ka on s oki lagaminq ii naliesninkq( ' y' sklindii l): ienqka qp ide'd uog4 ki q - obuoliL e cuk u apiba s o e po uliu ap epa, che anie sulip l: sidyne ( . y. inde) sukloj su ki s al o, -, s aiso oki lagaminq. buonus as bagamins Sakyna (LKZ VI 1966). Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm. (J. Slapelio), ino Siol necessa ia la sua consume jq assis enza' e i à' o a k epsiq kup iniq me as, i daZnesnis gal solo I a gami e I n i s' Du ulds - edibili Pi S eliai Lu iei!p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu. Y adaba i algomq sokiq pi i eli4 e 5ienos i k . BO a i seniau - o se anche p imi 3 a' ecen emen e icin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki 2,50 cm). Sios azinos mol o doldiios, a omalingos' aiiau jose sono 2-3 nemaii ka liukai. y i a e ii inuogi4 liaudies u-adinan l ,,dam lpi i eliai,s " Sa su TV 2004 29 14. Taliaudis g eidiausiai usq (i mies l!), ma sugge a ousi maga i nemmeno non oa i. 139 Magbiau mangia i da iliai: A mdnai Je e ane aiiino us ge u a mdniiku .y u , a eZ ais puikiais a ancinais, i3 Gn zijo.s, i da iliais ii Tu quie A. Lmuidz P e G 1961 351. Gal che i5 o a ico da sequeda- - cho ejas, jambas, dak ilis, am ib achis, anapes c s, ma da e o non kiek ienas L no,kad dak ilis -,, iskiemene ku ios ki diuojamas oppu e peda, è ilgas p imo skiemuo" - paLodLiu (g echi5ka- i) eiSkia ,,5 as' (plg. da iloscopia ,deIno i pi 5 q a5 o esame" Dz2ooo). Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules. Ques o isZalio da ulinio ini o (Phoenix dac yli e a), augandio S. i R. e i o; e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4 (lo . Phoenices) k a5 4 mais ingi, sald is u i, a abiam come pane. Pe F u i -unodkl€ms - uogoms sconio a dq su eikd iS ankumas. Plinijus T a l'al o. omenq Vy esnysis kilmes (ddk ylos) non solo pian e4 ma g eci5kos nome dak ylu, chiama o - comunque padiu panaSumu - dac ylon), o i pi 5 4 dac ylis, -idis inik4 so y(Panicum) m i@. adinamqidak ilidq ynuoges con uogomi. ipi 5 4panaSiomis Ca las on Linnaeus nome Dac4,lls chiamino Sunaiolq (SunZole a mese - e semplice- ,,pik zole"), (A.) Pab eZa men e o Digi a ia (: lo . J. digi us,,pi S as") [ a dijo naujada u pi i uo e. I5 omenq p incipalmen e eko onlanq kalbom - i . da e o, p anc. da ie , aisius de T oyes ka aliaus - da e. Che ieno a (XII a.) a igu a a es ina Nusidejelio cas ello, do e a iene 5 . G alio p ocessija, a mol eybes ga dumynq minimos da ul€s: Vaka ienei anco a pa iekd lo o aisi l. E che solo lì non c'e a! Da uli4 ig4i muika 4 ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Aleksand ijos imbie o e mol i ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau da e, ok. - angl. Da el (dell.da os e mine - Dak y us). Msq o ma paki usios, o lenkq 6a e TLZ - dak yl.15 dak ilis 1936 2.,,dak iles de5im mediq aisius'. E po d iej l palmes anco a po ojo A. Zmuidzina idius, sebbene già LKRZ l94S DZ lg54bu o da ile (gal ik spec. negozioese). D'al a pa e, è già il secondo da ule,s l'a i amen o lie u I iq kalbq - nei ykus 1620 d Tewo e (Ddkglowe Ddkglowy palma / ow,oc SD Dac yh s / - be lie u i5kq a i ikmenq) già 1147 m. MaZosios Li uynininko P. Ruigio okiediq-lie u iqkalbqleksikone èDa eln--Da uldRlT4T. Quindi-ule in ece ok. -eljau mol o kai do e annea. Veliau de oas oki5kas ki diazione ja dA ule passa o. No s TZZ 1936 paly a dak ilis -,, iniko mes aisius". - Phoenix ( euuxc, l uuu c, nalxb, a 2.,,da ule", ma lì c'è e iniko Quuuxoeaa, P. dac . li e a - $uuu < $uuuxouocua u BYZ 1998. Ve s iniuose (i5 us 1kalbos) ZL SS 1969 da ules, non Linoma, ichiama, no s iniko ai5kinime lei è -,,da ul6s, inikq palmes aisius" TZZ l95l,,,da ules medZio ( inikq palmes) i u i commes ibili'. 140 TZ l%6 nien e neno min a, solo secondo kalb4. Nepada y a o dkos e ai5kin a, T22l95l e 1969 no min a usq elesniuose TZZ - 1985 aisius ne ik inikas, j au be i da ule ( e minologi5kai - sinonimijos yda), 2001 i . inikas, e da ule - e albe o, e u ius. T a ky inas cosa e no minamuosiose lingue DZ bend inds Zodynuose. 1954 in u a nd a, o da ule bo . su o medZio ,,palme isius". commes ibile; niko Così e dlesni nelle pubblicazioni. ISn$q il nome del pian o e del isious di e iscono: pian a - da ulinis inlkas, aisius - da uld. By he way, da ule è e zoologijoje: moliuskas Li hophaga li hophaga - j i ine da uld ( us. uopcxoi Quuux). Pad a e zuc aus pud a P. Ruigio Zodyne già (1147 m.) è okie ybe pilde is. I3 K. Donelaidio Me 4pad,ios Ziemos upesii lp a- ico doame dZios ba zdo i puiynai Su p op i kuodais appa eodo isu isi dmq /. pi de u i I né Su pona[iai s o ga bono ais F. Ku 5aidio Sios okie iby quasi inisce, o A. JuSkos Zodyne, Sios Zodynu g e a dabin is" e eikSmes, già eiSkiasi lib osios ple o es - pude e is,.puo5 is. ,,k akmoly is", Ju ba ke p ide is -,,che sipiu usiai i capelli" LKZ X 1976. La ii ebe u i okie ybg pide is. Li uii p es inimosi Sal ini Be eik e debinio o mq cambii e. p esso5 me q - anc lziSkos o igmes in e nazionale Zodis, a ejEs kalb4 - pud a,,smulkus pe usq k akmoliniai pol eliai odai kad b q mink5 esnd". 1907 m. J. Slapelio S e im4 e nesup an an 4 iodii4 iodynelyje già è 100 ba s y i, Al e lingue Zodis ( a p jq e in e nazionale) daZ maggio pa e p es a o non da u i i ichidmemi, ma solo una c ea necessa ia pa ecchi (a ichiedingomis).F anc. poud e pol eliai: i dan q, - pap asliausiai - plg. lie . isokie i la abimo (ne dulkes dulkes l.,,bi ios mine alinds qSos, zupe is" Tau agnai, 2.,,scalbimo pol e i' Sugindiai - LKLll 1969, aip pa espls amieji pol eliai, . y. ( us. pa akas nopox anche,,mil eliai",plg. nopou ox - pol e i). Pana5iai e angl. po, de - pol eliai, dulkes (i dus ), pa akas e pud a. Si può aggiunge e che pud os in e p au i5kumas è e o, ma non uni e sale, pa ,yzdZiui, i ali5kai - cip ia (lo . Cyp ia - Kip ieE, . y. Vene a Kip ide). Ta una necessi à5me lodis sis emdlq pascolin o pud a in e nazionale ha isq - pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m. pud ininkd,,mo eis, che megs a G iZiai). pud uo is" 4l È e pa ibiniq, neai5kiq ogge oq. DZ 1972 appa e e zuc aus pol a,,mol o minulkus zuc os" -da a come... azeologismo. Pa eikimo budas b[ q acionalus, pe ché zuc aus pud a nd a pud uojama, s esso no minamasis soluzione bu nonapud uojama, ainene pud u. ne acionalus, pe ché cui LKZX 1976 - appè, 6a anco a e pud inis zuc us, pud inis ne igas, pud ines plunksnos. Pol e e di alluminio I e minijq i5 ka o nep asisk e be: PolZ 1984 nydpa me . - pol e i: alluminio ni e , pe li o pol e i,S a ZZO02 -i polli di alluminio ( aip dolomi e, pa calki4 i nagiemio pollele, mine ali pollele, plas i ika iniai pollele, ili azione pollele), e aluminio pold a ( aip pa cemen o pold a). P incipZio a ando e minijq ling is i5kai soluzione azionaleus - ali non sis emiche in e nazionale LodLio pud a ichi5mes i iu a e:se nonapud uja a, è non pud a, ma pol elli. Quindi il elino zucchu o, alumiinio pol elli, cemen o pol elli. Me eo Z 7975 cuec cuan n1,dpa - sniegdulkes, dulkiikasis sniegas. De a iq i1 ine? DZ lg54 è solo iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, do e p ie5deliniai eiksmalodliai sono p esen a i sepa a amen e, è pladiau e più p eciso - e iibaige gi iq ki s i,.jau iisibaige mil c i, paailkin a,, isai baig i kq a e (i5 in e ni)". Ma ase e5mes demuo ,,i5 in e ni" bu inas, nea odo o i.ibaigimo ki 's i caso anche impossim. DZ 1993 neliko esempiolio iibaige gi "iq ki s i esempioLiai più ada ai a all ai5kinimo, ma è con o me su lingua? LKZI l94l iibaig iilius uojamo non solo,,iS idiniais" esempioliais: ISbaig as la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei su i a e lascia o salikus J. Mu kos pasakos. O a già quei pap oiiai iJbaigia ei ii mados G uZiai. Iisigaigiau aus i d obq J. Slapelis; scadenza'. Taip bu g a us a inns, solo iibaigimas nekoks Geis a ai. ,,lS idines" eik5m6s sen enza azionemaZodZiui i aig i è pe dd as cosa - ibaig i,,i idines" eik5n. es i5 iso non ha: Dal l neibaigem ugi 4sO i Duse os 'LKZI,l94ll. Bulbo non ini e dgol Kipi5kis (LKz1,196- In gene ale ini e quasi 8). con u iis p eesdeliais ei5kia solo sempliceq [ ykio eiksl4 Apibaigiau laukq ake i, o a eisiu Jau e pus isiio i i5kiai. jie inige sd l Skiisnemund. Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys. V ka pa sibaigiau ei i ul imi ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius, egu pe sibaigs ku e lls Su iliSkis. Kad già ol iig qiei, ques o p abaik g qi kiau ai Knpi5kis. J s suo dena o ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio em i K inEinas. Zodynas. Jau subaig,2 Pa a.i- -k laiikcl, come uo a a i uisibaige Ke i alakiai. 142 Vedinys galas" -,,i5baigimas, iibaiga DZ 1954,,,pabaiga, galas" DL 1972 e 1993 paludi a o è mol o solo i5 A. Ba anausko a o, LKZ IV 1957 aduzione della Bibbia: Se gejimas gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm l6,9 (1998 SR ISm l 6,8 - is a lnema umo lailcymasis base). DZ isbaigos,.liekanos" è i5 1932 RIZ ( d6cmana - esidui, i| igos). D ikalbys es empiis de alq iibaigejas gamyboje chiaminosi semplicemen e usi5kai - do oiikas ( us. doeoduu c). Oli moksSkai doeod ca PolL 1984 - inimasse apdi bimen o. Sis dueZodis e mine è e TechEnc I 2000. Tadiau Snekamo nella pa ola papli gs iigaigimas. Nei KPP 1976 e 1985, né TT 1992 iSbaigimas niekaip ne aisomas. Zinoma, a mese iibaig i ei5kia semplicemen e ,,pieghi", o dia -,,galu inai ini e". VienaZodis e mine icclusione da e o più con enien e e sis emi5kesio - g e a lui è e iibaigejas, e 13 baigiamojo apdi bimo a gu o bu q adegua o baigiamasis apdi bejas. KPP 1985 è solo iimaig as kai do e ge ialu baig as, obulas, Kino inale'. s udio nel po olio da maia iibaig 4( baig 4 de ini i amen e pa aiy 4 pa eng l scena iijQ. Si okia a osena da e o e a [ky i, S ampine - j4 equejo e ma e. Tadiau iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 issa o da i5 p ie5ka io) è Li u i5kas, a nu alkio i gebama i obulq( obulos acogogos, e c.). Mas us. mus elis. mai sbus Yok. MaJJs ab (paZodZiuib q,,dydZio odiklis") i iS jo us.azacu ma6- aii ,,Zemlapio o b eZinio di linea di lunghi san ykis con l'e e o pos o o nub eZ o daik o llgiu" (mas elis DZ 1954), e,,san ykinis be cui sizZio misu a",,,uZmojis, olum is" (mas elis 2.,3. DZ 1954). Kalbininkas Jonas Jablonskis e ma ema ico ZigmasZemai is anche così da e -,,mas el[" i a dijo ZodZiu mas as'.Zemelapimas u a J. Jablonskis &KZVII 1966); mas as yacama1 i .uacwma6 mas as G e TTR 1920. Be DZ 1954 mas a 1.2 . mas elis i D21972),no s mas elisbu ojau LKRZ 1948 e anco a p ima (in segui o ed emo). Fondamen o del cambio più che dubbabile: mas elis - ques o solo malas mas a... E in nessun'al a lingua di ale gud agal i5ko ..mas elio" nd a. Ques o non - TZZ 1%6 eme ge e skolinys mai abas bas a anco a ( ok.) - 1 . ,,m as elis, minuscolo me o, acce a o in - con a aia in g ande me o, sos i uzione di al o 2.,,san ykinis cui misu a (...)", dizio". Pe ò ma ecen emen e abbas anza - K 1933 - aisy a: mai abas ( us. masi ab < ok. Maszs ab) plaiiu mai abu, plaiiu - masea: 43 mas u. KP 1939 aiso: mai aba (...) - mqs as: <"'>; (Zemelapio) mas elis. Mai abas è e in due elesni in e szioni T22 l95l e 1969, e... DZ 1954 - l.,,mas elis", 2.,,qualunque dimensione ela i a, mas a' (i DZ 1972). Gal odel ik ned 4siai p ilaiky i KPP 1976 e 1985: mai aba s e . - mai abai (- mas ai, uimojis, meglio bande mas ds, pla us dimensione: Veiklc s uimojai). mas o, dideles) composizioni. S qmbaus mai abo (- di g an RLKZ II 7983 n ac q6 - solo |. mas e lis. 2. p k. wm mas as, u a cuma6ua i, ma no s l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio] uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo - plaiiu mas u [uimoju], mai abiikai, Mauuma6uocmu - la gus mas as, (g andes) uimojis, mai abiikumas: sumanym4uZmojis [mai abiikumasJ. Si può inequan emen e di e che mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas allo a d ib e d ibo nuo kai ku iq li e a [ os e dailds k i ikq e ideologiniq impiegjq lDpq e plunksnq, ma se e p ide i - anche se e a Za gonind a osena, e a e ibile occa e. sma kiau Jos adessonelikg no padujq. DL 1993 mai abas n k. = 1. mas elis,2. mas a 1 ( . y.,,uZmojis, olume, g andezza"). O a già l0 me q ka q ki 4 già e de5im 4 legau: Dio ka alys d nd a poli ine sq oka, odel ji n2 a e poli inis mas elis, secondo do e! bii 4 si può c ea e di e amen e poli ing p ak ikcl oppu e c i ica e i poli ini c eini J. Ra z Esch 1996 60. Skais4'1116 esse e lungo empo neabejo inai empo può secondo imogiSkc1 m a s I i J. L e G o V V 2003 120. e Re ikia q his o ij q p is imin i, che s u o k u m ik ql'qs a ybingumo e indipendemybes kainq ik qjimas eli <...> Moksll 2004 l8 13. Kije o i ykiai dal li e iikos dainuojaniios e oliucijos ski iasi mas eliais, suscupusia ene gia i y aniia g esmeYd2004 49 33. <...> - è una an as ine u/opija con elemen i di de ec i e, e le engono o iginali à e in igos e i k a I a i m a y a k i o m a s e I i o nei applicabili eal is iniams ku iniams Vd 2005 5 55. Ne a abej oni4 kad 2 004 anni, ne e m a u oj an s am iu, o se pe ino paiiu s ambiausiu, - s o ico mas eliu, ieis i bilsimos Li uania s o ia sin czes i ch "onologijos abeles b Vd 2005 10 4. <...> e misu ando s o icamen e adicinemis adinam l pa uq poli ica idin1s s o iainds sensibilcu o s occsio poli in€s della nazione, come o ali à, posizion4apmqs i a nazioninds s a egie misu me ns ne u ej o Yd2005 i 25 62. Ma j4sup a imu unico mas I is, cui misu o ina Bainyiia, è ikslingumd.s, <'..> NZA2005 6265. e La i a iia semb a a iale un al o mas ello Vd 2005 27 80. […] kalbai uisime kq ne aiko bend ines kalbos mas eli4 L e M 2005 […], 26 4. Ta s essa ge o ds s a oybe, solo, ai| u, napalygin i kuklesniu mas eliu Vd 2005 37 4. Valu a e i a imi iio azione secondo gli s anda d classiinds poli ine eo ia <...> Vd 2005 46 62. Sa o la o oq eikia alu a e in un più ampio ispe o ialies, eu opei, con es o, o se e mondi endcij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, il cui e i o io cop e s ebinq nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <""'>, sa à p addi o 144 in exploi azione p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas conside a mas elis, o s o ie i yki4mas elis. equisi iim4a a ge ing mo mas elis, comp ende e i misu a e le dimensioni, misu a e, alu a e e pa agona e mas eliu (e non misu 2 ), mas eli isada dia b o mas as l kodel ku i mas eli,ne poli ini, secondo mas elio anche cambiu, a i mas eliu - o già del u o non c'è e a, che a5oma? IS ados 1. Più come p ie5 100 me q lie u iq kalboje già è s a o pe lenkq kalbq a ejEs anclziSkos Ne kq eliau o igmes in e nazionale Lodis aliza. ji eme s um i o o iSka usybe iemodanas. Ma in quel momen o ( I 907) già imamas usa e e lie u iSkas bagaminas. ValizalSnyko paleng a, so ie mediu ma non pesai, iemodanas u ejo didelg paspi l i5 usi5kos neblogai isigalejEs lagaminas (ypai d ikalbys ds, is del o già codi icou o e lagaminel is). 2. Jalu K. Si ydo senajame Zodyne (1620) e a lo . Dac ylus (medis aisius), ma anco a be lie u i5ko con o mi à. i P. Ruigio Zodyne (1741) - oki5kos o igmes o ma Da ule, o I 936 m. Th p au ini4Zodii7Zo$,ne - dak ilis 2.,,dak iles palmes aisius" ( . - os come e eileda os y.,,da ule") padios o igmes dac ilis (g . da ylos -,,pi S as"). Damqpi i eliajs a ol e sono chiama e am ik os ynuoges. 3. Già P. Ruigio Zodyne è okie ybe pide is. o J. Slapelio S e im l i (1747) nesup an amyiodZi4io iinelyje poud e - pud a.P anc. - isokie nil elii (i la bimo), anche dulkes (angl. powde - (1907) e pa akas < us. nopox). Pud a ha is4 sis emelg - pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inuk. I jq non alica zuc aus o aluminio, cenlen o pu&'a Qa nd a pud uojama ), pud inis zuc us, odel dia o na a pol eliai, pol elinis. 4.De aliil iibaigimas gale q bn i i a dijamas e al imen i - baigiamasis apdi bimas,be neimanomas iibaigimasis apdi bejas. Tadiau a idLiai eikspaZ algius malodLio iibaig i seman ik4 ede e, che ne a jokiq kliudiq e minu iibaigimas, anche isbaigejas. Impo an e e b e i à del e mine. 5. Lobinis a Jonas Jablonskis e na ema ikos Zigmas Zemai is ,.mas el ' a dijo LodL umas as. m. Tadiau 1936 in e nazionaleiniqiodii4iodyney ai: mai abas ( ok.)-1.,,mas eLis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodZioma as". MaS abas, aisi o m. Kalbos 19'72 già 1939 ma e a anco a e a a djo, 1954 m., e anche m. 145