PASTABOS. SVARSTYMAI. SIULYMAI.
SMULKMENOS
TERMINAS PRIE TERMINO. II
Vuliza, iemodanas, lagaminas
Jeigu
kam a eiq i gal q
klausimas,
kodel Jono Jablonskio
aisymuose nd a
usiSko iemodano, ai eike q susip o e i,
kokie kalbq sqlydiai i skoliniq s au ai
bu o Lie u oje
i uZ
jos daugiau
kaip p ie3
Sim me i.
Deja,
misq leksikog a ija
dia Syk5 oka. LKZ ll 1947
iemodaaas
pa eikiamas i5 Su alkijos
- Geis a q i
Ke u alaki l iemadanas
- i5
Pane eZio, oLl<Z[ l969 nieko nep ideda.
Pi moje
lie u iq aSomosios kalbos
leksikos
pa a imq
knygeleje
- 1907
m.
Ju gio Slapelio
S e imq i nesup an am4 iodii4 iodynelyje kaip nesup an amas
pa eikiamas
lagaminas i aiSkinamas... s e imais
sup an amais
- alizas
(1.),
iemodanas
( .)
SNZZ 1907. Gale ume
many i, kad da anksdiau
lenkakalbeje Ma ijampoleje
Jablonskis u ejo i5mok i lenki5k4 waliza, walizka, walizeczka,
juoba kad as
p anclzi5kos kilmes ( alise
<i al. aligia) a p au inis
Zodis
ada
bu o nes e imas
i usq kalbai,
ku ia
Jablonskis
mokesi
gimnazijoje.
1897 m. spausdin oje
Vinco
Pie a io apysakoje
Keidoii qOnu d
a ojama aliza V. Pie
RR 1973
115,177
(4x), 178
(3x). Jono Basana idiaus au obiog a ij oje
Mano gy enimo
k onika i
ne w4
ligos is o ija. I85l-1922 m. apie 1906
m. a5oma:
Spali426 d. leko man
pakel i sunkiq alizq- uojau
pasi ode
achyca dia
<"'> J. Basan MGK 1997
188.
Valyza iksuo a An ano Lelio (Lalio) LeLieZ 1919. Da 1923 m. sa y oje
Kai kam Mai onis aie: O siu bdlds,
niekiai, bas unqgauja! / Diplomuo 4 aliz4
eiikai! Mai R I 1987
169)
- dia alizay a ne l. ,,kelei inis
lagaminas", o 2.
,,diploma inio
ku je io am ik u b[du uZan spauduo as
mui inese neliediamas
lagaminas" T22 l%6. TZZ l%6 y a i lagaminas
- ,,ul akinama
keliones
sk ynele daik am suside i", i iemodanas ( o .) - ,,nedidele
i5 odos a audeklo
sk ynele,
keliones
lagaminas", aigi no minimo dia be eik nd a,
no s
iemodanas
- paZenklin a
s e imybe
- o . ( . y. o o iq).
O no min i p add a
jau anksdiau:
iemodanas ( us.
iemodan) - lagaminas; alizka (lenk. walizka) - lagaminas KL
1933. A odo,
kad
oliau
no min ojams daugiau upesdiq da d iemodanas:
,,Kuo
pakeis i
iemodanq?
- Si4 sla ybg
ge iausiai galime pakeis i
sa u lagaminu.Tai
y a pladiai Zemaidiq
a meje a ojamas Zodis i ei5kia ne ik kelei inibagaLau
137
ok.
Reisegepdck, us.
iuk,be i demodanq'P.
S.
- GK 19367 l13. KP 1939,
eng as
L. Damb ausko,
edaguo as A. Salio i P. Ska dZiaus,
aiso abu alizka
(lenk.) - lagaminas; iemodanas ( us. iemodan) - lagaminas.
Si ie
no minimo
eml a ai iSlaiky i
LKRZ 1948
- iemodano
dia
n€ a,
no s,
be lagamino,
y a i aliza. Valiza
y a DZ 1954
- l. ,,uZan spauduo as
diplo-
ma inio
ku je io pa5 o mai5as, ku is y a neliedia nas"; no s
kam 2. ,,lagaminas,
demodanas"?
Lagaminas
DZ 1954
pi miausia eikiamas kaip bend ines
kalbos
Zodis, be a si
nesup an amas be iemodano
- L ,,kelionine
deZe
daik ams su-
side i; demodanas";
lagamino pa eikiama i ki a eik5me
- su paZyma
inek. (i3
ik qjq olygu a m.)
-,, isoki kaus uliai (d abuZiai,
skudu ai,
daik ai); qdaik q
ySulys": Ii aiia o su sq o lagaminu. Visq lagaminq i ienq e2imq suk o €.
O iemodanas OL DSq ne u i jokiq no minamqiq ap ibojimq (nei 2 ., nei n k.)
-,dele su ankena
daik ams kelioneje
ne5 is;
lagaminas".
To ik i eikejo - neno mina , ai mums leng iau, s eng is
ne eikia! Lem ingai
nepasis enge
poe as
(li uanis as!)
Jus inas
Ma cinke idius
- 1956 m.
jo poemoje
D ideiim as pq asa is daugybe s uden ijos
pasim€gaudama
skai e:
Pas bend a-
buiio du is / Cemodanas
i Kai ys. / Oi, kiek daug qiemodanl; / 33. Ypai sma-
gios es i dienos, / Kai paiis amas ben ienas
/ G ii a po keli4dienq/ Su sunkiu
iemodanu 128. Bu o o ien a imo
- ideologinio,
kul [ inio i kalbinio
- i Ry us
me ai,
ai i ima osi o ien aliz nai
- ka a anas
( ie oj p a andamos gy osios
kalbos
ilks inds, Jablonskio bend ineje
kalboje
[dieg osl)
i iemodanas
(< us.
qe.wodau
XVIII a.
< iu k.
<pe s.
jamcidan):
Nulinguoja ka a anas.
/ P iel y
eina
iemodanas Jus . Ma c DP.PKJ 1976 129.
Apsk i ai bu o pu izmo - adinamo
bu Zuaziniu!
- sme kimo
me ai,
i sme ke
ne ik des y ojas
R. Mi onas, be i
LTSR MA na ys ko esponden as An anas Venclo a. Taigi y a oje poemoje ne
ik iemodanas,be
i piklia o os
bandelds
8,
piklia o i mil ai 129, ke za i ba-
ai 64,
baliai 46, nep osy os kelnes
16. . . l ga siosios
Aleksand o
T a do skio
poemos e ime Vacys
Reime is a oja iemodanq'. Skai y oja l u pa s ne ka q
/ Pa ik inai kely mane, / S u'adqs
mano
posmams
ke q
/ Daug maiiusiam iemo-
dane
A. T a d TT 1963 173.
O Be na do
B azdZionio a chy e
as a: Zemiika
imogaus kelione
- / Ii ykimai, sug iiimai, / Pilnos ankos lagamin4 / Nuo yki4
pilni eiimai...L
i M 2004 5 8.
Toliau eikalai
is del o
ge ejo.
ben
jau no minimas.
DZ 1972 iemodanas
2 .
lagaminas,DZ 1993
iemodanas n k.: lagaminas, o aliza
2. psn.
,,lagaminas",
KPP 1976
i 1985 iemodanas
n. s e .
- lagaminas,RLKZ
IV 1985
qeuodan
- l.
lagaminas, aliza
(2.Snek. psn.
(a ile ijos)
s iedinys),, eModauuoe
uacmpoeHue
138
- juok. p ieikelionind n o aika'
I DidZiujq
kalbos
klaidq sq aS4
emodanas
da
ne[ auk as.
LKZ Vll 1966 duomenimis,
lagaminas Lemai(i 4
pladiausiai
a ojamas
kiek ki a eiksme
- 2. sing. ,, isi d abuZiai,
skalbiniai,
man a
(pap as ai
ku
no s suk au a)":
?"o[e]
sk yne elle]
isas
josios
lagaminas
(sudejimas daik q)
(A. JuSkos
Zodynas),
. y. ne sk ynele,
o sk yneles
u inys' Neb nuos abu'
jeikaip ikZemaidiamslagaminassk yneles eik5meb[ qkiekne[p as a'no s
ji Zemaidiuose
kai ku i Zinoma:
Didelis ano ( ' y' io) lagamins' o ge a aname
-( .
y.
jame) nieko
n,l a)
Si ule'
Sia
eik5me
lagaminas
LKZ VII 1966
pa eik as
i i5 auk5 aidiq
be
ik ien l
Da gailiq'
E imologiSkaipaZiu ejuslagaminopi myk5 e eik5mekaip ik u e qb i i
,,sk ynele"
- siejama
(E. F aenkel
1955-1965)
su
lie '
pa|g i "paguldy i'
pade-
l"..
Te bus
iau is
i'kep as, an bal o s alelio
pa g as i peilis medko is
ismeig as
A. Juska,
S o bine
eda,
1880,
p. l8 - LKZVII1966, sen.
bulg.
leia i ,.gule i"
i loii i,,de i, guldy i" (a i inka us' e) camb
i oxumu ' ok' liegen
"gule i"'
legen
,de ", sich legen,'gul i(s)", lo ' lec us,,lo a;
gul as;
guolis"' g ' lek on
,,guolis".
Zino ina, kad y a skolin inis homonimas 'xlagaminas (l' legumina; 13
lo '
legumen
- ,,ankS inis
aisius,
anks inis
augalas")
,, algis
(dese as)":
Suk aun
ka on s
oki lagaminq
ii naliesninkq( '
y' sklindii l): ienqka qp ide'd
uog4
ki q - obuoliL i cuk u apiba s o i kiauliu ap epa,
kad anie sulip l: sidyne ( .
y. inde) sukloj an ki s
ki o, -, su aiso
oki lagaminq.
skanus
as lagamins
Sakyna
(LKZ VI 1966).
Mums upimaslle u i5kaslagaminas,bend ineikalbai eik asjaul90Tm.
(J. Slapelio),
iki Siol
eikalingas
jos a o ojq
pagalbos'
Tiesa'
daba
k epsiq
i
kup iniq me as,
daZnesnis
gal
ik I a
gami
n
e I
i s'
Du ulds
- algomi Pi S eliai
Lieiu !p a y i,pi i uslaiZy i- aikaijaulabaiskanu.Y adaba i algomq
sokiq
pi i eli4- e 5ienos
i k . BO a
i seniau
- gal ne p imi 3 a'
neseniai
p imin a:Razinqniiys.<...>.4.s ambios,n dsingos,pailgos azinos(ilgisiki
2,50 cm). Sios
azinos labai saldiios, a omalingos' aiiau jose y a 2-3 nemaii
ka liukai. y inamos
ii ynuogi4 liaudies u-adinan l
,,dam lpi i eliai,s " Sa su
TV 2004
29 14.Taliaudis
g eidiausiai
usq
(i mies l!),
be sugal ojusi
gal i gi
ne oa i.
139
Gal nuos abiau algomi dak iliai: A mdnai Je e ane aiiino mus ge u a -
mdniiku .y u ,
puikiais apelsinais,
a eZ ais
i3 Gn zijo.s,
i dak iliais ii Tu kijos
A. Lmuidz P i G 1961 351.
Gal kas
p isimena
i5 eileda os
- cho ejas,
jambas,
dak ilis, am ib achis, anapes c s,
be ik ai ne kiek ienas L no,kad
dak ilis - ,, i-
skiemene
peda,
ku ios ki diuojamas a ba
y a ilgas pi masis
skiemuo"
- paLodLiu
(g aiki5kai)
eiSkia
,,pi 5 as"
(plg. dak iloskopija
,deIno i pi 5 q
a5 o y imas"
Dz2ooo).
Tie dak ilioi i5 Tu kijos - Iai da ules.
Tai isZalio da ulinio ini o (Phoenix
dac yli e a), augandio S.
i R. e i o;e i PV. Azijoje, a d4gawsiopagal. inikieii 4
(lo . Phoenices) k a5 4
mais ingi, sald is aisiai, a abams kaip duona.
Vaisiams
- ienasdkl€ms
uogoms
- a dq su eikd
omenq
skonio
iS ankumas.
Beje.
Plinijus
Vy esnysis
g aiki5kos
kilmes (ddk ylos)
a du dak ylu, adino ne ien4 augal4
be
- is uo padiu panaSumu
i pi 5 4
- inik4 so y(Panicum) m i@. dac ylon), o
dac ylis,
-idis adinamqidak ilidq- ynuoges
su
ipi 5 4panaSiomis
uogomis.
Ca las on Linnaeus a du Dac4,lls pa adino Sunaiolq (SunZole
a mese
- i
iesiog
,,pik zole"),
o J.
(A.) Pab eZa Digi a ia (: lo .
digi us ,,pi S as")
[ a dijo
naujada u pi i uo e.
I5 omenq pi miausia eko onlanq kalboms - i . da e o, p anc.
da ie , ai-
sius
- da e.
Ch e ieno
de T oyes
(XII a.) aizduojamoje
aka ieneje
ka aliaus
Nusidejelio pilyje, ku yks a 5 .
G alio p ocesija,
a p daugybes ga dumynq
minimos da ul€s: Vaka ienei
da pa iekd
jiems aisi l. I ko ik en nebu o!
Da uli4 ig4i muika 4 ieiu 4 g ana 4, g azdikeli4 Aleksand ijos imbie o i
daug
ki qskands 4T oyes Pe s 2003 59. Toliau
- angl.
da e, ok.
Da el
(elld.da-
os e minas
- Dak y us). Msq o mos
paki usios,
o lenkq
- dak yl.15
6a i TLZ
1936
dak ilis 2. ,,dak iles
palmes
aisius". I po d iej l
de5im mediq
da
a ojo
A.Zmuidzina idius, no s
jau LKRZ l94S DZ lg54bu o da ile (gal ik spec.
pa duo u ese).
Beje,
ai
jau an asis da ule,s a ejimas
I lie u iq kalbq
- nei ykus
SD 1620
(Ddkglowe
d Tewo
/ palma
i Ddkglowy ow,oc / Dac yh s
- be lie u i5kq
a i ikmenq)
jau 1147
m. MaZosios
Lie u os Zodynininko P. Ruigio
okiediq-lie-
u iqkalbqleksikone
y aDa eln--Da uldRlT4T.Taigi-ule
ie oj
ok.
-eljau
labai
seniai. Veliau
kai ku eik as
oki5kas
ki dia imas dA ule
ja
p aei is.
No s TZZ 1936
y a
dak ilis 2. ,,da ule",
be en y a
i
inikas - ,, iniko
pal-
mes aisius". Phoenix - ( euuxc,
l uuu c,
nalxb, a
Quuuxoeaa,
P. dac . li e a
- $uuu < $uuuxouocua u
BYZ 1998. Ve s iniuose
(i5
us 1kalbos)
ZL SS
1969 da ules,
Linoma,
ne eikiama, no s iniko
ai5kinime
ji y a
- ,,da ul6s,
inikq
palmes
aisius" TZZ l95l,,,da ules medZio
( inikq palmes)
algomas
aisius".
140
TZZ l%6 nieko neno min a, ik ai5kin a, T22l95l i 1969 no min a
pagal
usq
kalb4. Nepada y a a kos i elesniuose TZZ - 1985 aisius
j au
ne ik inikas,
be i da ule
( e minologi5kai
- sinonimijos
yda), 2001 i . inikas, i da ule
- i
medis, i aisius.
T a ky inas
dalykas i no minamuosiuose bend inds
kalbos
Zodynuose.
DZ
1954
niko nd a, o da ule
bo .
,,palme
su
algomais aisiais;
o medZio aisius".
Taip i dlesniuose leidimuose. IS ikn$q augalo i aisiaus
pa adinimai
ski iasi:
augalas
- da ulinis inlkas, aisius
- da uld.
Beje, da ule y a i zoologijoje: moliuskas Li hophaga
li hophaga
- j i ine
da uld ( us.
uopcxoi Quuux).
Pad a i cuk aus pud a
Jau P. Ruigio Zodyne
(1147 m.) y a okie ybe
pilde is. I3 K. Donelaidio
Me 4pad,ios
Ziemos
upesii lp adZios
p isimename
ba zdo i
puiynai / Su sa o
kuodais
ga bono ais
isu
pasi odo
/ I nei
pi de uo i pona[iai s o
isi dmq.
Su
F. Ku 5aidio
Zodynu
Sios okie ybes be eik baigiasi, o A. JuSkos Zodyne,
g e a
Sios
eikSmes,
jau eiSkiasi
lais osios ple o es
- pude e is,.puo5 is.
dabin is" i
,,k akmoly is",
Ju ba ke
p ide is - ,,kas
pasipu usiais plaukais"
LKZ X 1976.
La iai ebe u i okie ybg
pide is.
Lie u iai skolinimosi Sal ini
i skolinio o mq
pakei e.
Be eik
p ie5
100
me q - 1907 m. J. Slapelio S e im4 i nesup an an 4 iodii4 iodynelyje jau y a
p anc lziSkos
kilmes a p au inis Zodis, a ejEs
pe
usq
kalb4 - pud a,,smulkus
k akmoliniai mil eliai odai
ba s y i,
kad b q mink5 esnd".
Ki os kalbos
Zodis
( a p
jq i a p au inis) daZniausiai
skolinamasis ne isomis
eikdmemis, o ik iena ku ia eikalinga
(a
keliomis
eikalingomis).P anc. pou-
d e
- pap asliausiai
isokie
mil eliai: i dan q,
i skalbimo
(ne
dulkes
- plg. lie .
dulkes l.,,bi ios mine alinds qSos, zupe is"
Tau agnai,
2. ,,skalbimo
mil eliai"
Sugindiai
- LKLll 1969, aip pa
sp ogs amieji mil eliai, .
y.
pa akas
( us.
nopox
i gi ,,mil eliai",plg. nopou ox
- mil eliai). Pana5iai
i angl.
po, de - mil eliai,
dulkes (i dus ),
pa akas i pud a. Galima p idu i, kad
pud os a p au i5kumas
y a ik as, be ne
isuo inis, pa ,yzdZiui, i ali5kai
- cip ia (lo . Cyp ia
- Kip ieE,
. y. Vene a Kip ide).
Ta iena eik5me
pasiskolin as
a p au inis lodis pud a u i isq sis emdlq
- pud uo i. pud a imas, pud in i, pud inl,pud inukas ( a m.
pud ininkd ,,mo eis,
ku i megs a
pud uo is"
G iZiai).
4l

Y a i pa ibiniq, neai5kiq dalykq. DZ 1972 a si ado i cuk aus
pud a ,,labai
smulkus cuk us"
- pa eik a
kaip... azeologizmas.
Pa eikimo budas b[ q aci-
onalus, nes cuk aus
pud a nd a
pud uojama,
be
pa s no minamasis sp endimas
ne acionalus,
nes kuo ne apud uojama, ainene
pud u.LKZX 1976
- aip pa ,
6a da
i pud inis cuk us,
pud inis sniegas,
pud ines plunksnos .
Aliuminio pud a
I e minijq
i5 ka o nep asisk e be: PolZ 1984 nydpa
me .
- mil eliai: aliuminio
ni e iai, pe li o mil eliai,S a ZZO02
-i aliuminio
mil eliai ( aip
pa
dolomi o,
kalki4 i nagiemio mil eliui, mine aliniai mil eliai, plas i ika iniai mil eIiai,
ili a imo mil eliai), i aliuminio pud a ( aip pa
cemen o
pud a).
Pag indZiau a kan e minijq
ling is i5kai
acionalus
sp endimas
- okios
nesis emines
a p au inio
LodLio
pud a eik5mes a sisaky i:jei ne apud uojama,
ai ne pud a, o mil eliai. Taigi il elinis cuk us, aliuminio mil eliai, cemen o
mil eliai. Me eo Z 7975 cuec cuan n1,dpa
- sniegdulkes, dulkiikasis sniegas.
De a iq i1baigimas?
DZ lg54 y a ik iibaig i s iubq alg, i. DZ 1972, ku p ie5deliniai
eiks-
malodliai pa eikiami a ski ai, y a pladiau i iksliau - i iibaige gi iq ki s i,.jau
iisibaige mil c i, paailkin a ,, isai baig i kq da y i (i5 idaus)". Be as eik5mes
demuo
,,i5
idaus"
nea odo
bu inas,
o i.ibaigimo ki 's i a eju ne negalimas. DZ
1993 neliko pa yzdlio iibaige gi "iq ki s i pa yzdLiai labiau p ide in a p ie
ai5kinimo,
be a de a su
kalba?
LKZI l94l iibaig iilius uojamas ne ik,,iS idiniais" pa yzdliais: ISbaig as
la bas A. Juikos Zodynas. Tuoka pauki is iibaige nei an k an o i palei-
do s eikus J. Mu kos pasakos.
Daba jau ie pap oiiai iJbaigia ei ii mados
G uZiai.
Iisibaigiau aus i
d obq J. Slapelis;
iibaigimas'.
Taip bu
g a us a inns,
ik iibaigimas nekoks Geis a ai.
,,lS idines"
eik5m6s eikimas eiksmaZodZiui
iibaig i y a pe dd as
dalykas
- ibaig i ,,i idines"
eik5n. es i5 iso ne u i: Dal l
neibaigem
ugi 4sO i Duse os
'LKZI,l94ll. Bulbos neibaig os dgol Kipi5kis
(LKz1,1968).
Apsk i ai baig i be eik
su isais
p iesdeliais ei5kia ik pap as q
[ ykio eiksl4 Apibaigiau
laukq ake i, daba eisiu
pus yiio i i5kiai.
Jau i
jie
a baige sd l Skiisnemund.
Nubaigiau au i linu,s Pane d,L ys.
V ka
pa sibaigiau
ei i pasku inius ugius Pane ezys. Pas umk nuoddgulius, egu
pe sibaigs ku-
e lls Su iliSkis. Kad jau ol iig qiei, ai p abaik g qi kiau ai Knpi5kis. J s
sa o
pinigus ( u Q p ibaiggs F. Ku 5aidio
Zodynas. Jau subaig,2
em i K inEinas.
Pa a.i- -k laiikcl, kaip a o eikalai uisibaige Ke i alakiai.
142
Vedinys
iibaiga -,,i5baigimas,
galas"
DZ 1954,,,pabaiga,
galas"
DL 1972
i 1993
y a labai e as,
LKZ IV 1957
paliudy as
ik i5 A. Ba anausko
Biblijos
e imo: Se gejimas
gi zokon4y a iibaiga nesugedimo ISm
6, l9 (1998 SR ISm
6, l8 - lailcymasis
is a l- nema umo
pag indas).
DZ isbaigos,.liekanos" y a i5
RIZ 1932
( d6cmana
- liekanos, i|baigos).
D ikalbys es laikais de aliq iibaigejas gamyboje adinosi iesiog usi5kai
- do oiikas ( us.
doeoduu c). O moksliSkai
doeod ca PolL 1984
- baigiamasis
apdi bimas. Sis d iZodis e minas y a i TechEnc
I 2000. Tadiau
Snekamojoje
kalboje papli gs
iibaigimas. Nei KPP 1976 i 1985, nei TT 1992
iSbaigimas
niekaip ne aisomas. Zinoma,
a mese iibaig i ei5kia
iesiog
,,pabaig i",
o dia
- ,,galu inai
pabaig i".
VienaZodis e minas iibaigimas
ik ai pa ogesnis
i sis e-
mi5kesnis
- g e a
jo y a i iibaigejas, o 13 baigiamojo apdi bimo a gu a bu q
inkamas baigiamasis
apdi bejas.
KPP 1985
y a ik iibaig as kai ku ge ialu
baig as, obulas,
galu inis'.
Kino
s udijos
po elyje da maia iibaig 4( baig 4 galu inai pa aiy 4 pa eng l sce-
na ijQ. Si okia a osena ik ai bu o
[ky i, S ampine
- j4 eikejo s abdy i. Tadiau
iibaig as, iibaig umas (LKZ lV I 957 iksuo as da i5 p ie5ka io) y a lie u i5kas,
o nu alkio i gebama
i obulq( obulos
a os ogos i pan.).
Mas us. mus elis. mai sbus
Yok. MaJJs ab
(paZodZiuib q,,dydZio odiklis")
i iS
jo us.azacu ma6- aii
,,Zem€lapio
a b eZinio linijos ilgio san ykis su ik uoju ie os
a nub eZ o daik o
llgiu" (mas elis
DZ 1954), i ,,san ykinis be ku io dydZio ma as",
,,uZmojis,
apim is" (mas as
2.,3. DZ 1954). Kalbininkas
Jonas Jablonskis i ma ema ikas
ZigmasZemai is i gi aip da e
-,,mas el[" i a dijo ZodZiu mas as'.Zemelapimas u
da o J. Jablonskis
&KZVII 1966); mas as yacama1 i .uacwma6 mas as
G i TTR 1920.
Be DZ 1954
mas as 1.2 . mas elis
i D21972),no s mas elisbu ojau
LKRZ
1948 i da anksdiau
( uoj ma ysime). Kei imo pag indas
daugiau negu
abejo inas:
mas elis
- ai ik malas mas as... I jokioje ki oje kalboje okio gud agal i5ko
..mas elio"
nd a.
To da
negana
- TZZ 1%6 a si anda i skolinys mai abas
( ok.)
- 1
. ,,m
as
-
elis, nedidelis ma as,
su a iamai
p iimamas
ie oj ki o didelio ma o,
(...)",
2. ,,san ykinis
be
ku io dydZio ma as". No s
isai neseniai
- K 1933
- aisy a:
mai abas ( us. masi ab < ok. Maszs ab)
- mas as:
plaiiu mai abu , plaiiu
43
mas u.
KP 1939 aiso:
mai aba (...) - mqs as:
<"'>; (Zemelapio)
mas elis.
Mai abas y a i d iejuose elesniuose
e s iniuose
T22 l95l i 1969, i .. . DZ
1954
- l.,,mas elis", 2. ,,ko no s san ykinis dydis,
mas as"
(i DZ 1972).
Gal
odel ik ned 4siai
bande
p ilaiky i KPP 1976 i 1985: mai aba s e . - ge iau
mas ds,
uimojis, dydis: Veiklc s
pla us mai abai (- mas ai,
uimojai). S qmbaus
mai abo (- didelio mas o,
dideles) kompozicijos.
RLKZ II 7983
n ac
wm
q6 - ik | . mas e lis. 2. p k.
mas as,
be
u a cuma6ua i ,
no s l. mas elinis,be 2.p k.pla aus [didelio] uimojo, mai abiskas,Macu ma6uo
- plaiiu mas u
[uimoju] , mai abiikai, Mauuma6uocmu
- pla us mas as,
(didelis)
uimojis, mai abiikumas: sumanym4uZmojis
[mai abiikumasJ. Galima neklys an
pasaky i,
kad mai abiikas, mqi qbiikai, mqi abiikumas ada
d ib e
d ibo nuo kai
ku iq li e a [ os i dailds k i ikq i ideologiniq
da buo ojq lDpq
i plunksnq,
be
eikia p ide i
- no s ai bu o Za gonind
a osena,
bu o baisu
sma kiau
palies i.
Jos
daba nelikg ne
padujq.
DL 1993
mai abas
n k. = 1.
mas elis,2. mas as
1
( .
y. ,,uZmojis,
apim is,
dydis").
Daba
jau l0 me q ka q ki 4 jau i de5im 4
skai au: Die o ka alys d nd a
poli ine sq oka, odel
ji n2 a i poli inis mas elis, pagal ku ! bii 4 galima
iesiogiai ku i poli ing p ak ikcl a ba k i ikuo i poli inius da inius J. Ra z Esch
1996
60. Skais4'1116
laikas
neabejo inai
gali bu i ilgas laikas
pagal imogiSkc1
m a s
e
I
i J. L e G o V V 2003 120.
Re ikia q is o ij q p is imin i, kad s u o k u m
ik ql'q als ybingumo
i nep iklausomybes
kainq ik qjimas eli <...> Moksll
2004 l8 13.
Kije o i ykiai nuo lie u iikos
dainuojaniios e oliucijos
ski iasi
mas eliais, susikaupusia
ene gija i y aniia
g esmeYd2004
49 33.
<...> - ai
an as ine u/opija su de ek y o elemen ais, i jai keliami o iginalumo bei in igos
e i k a I a i m a i y a k i o m a s
e
I i o nei aikomi eal is iniams
ku iniams Vd 2005
5 55. Ne a abej oni4 kad 2
004 me ai, ne i m a u
oj an s am
b
iu, gal ne
paiiu
s ambiausiu, - is o iniu mas eliu, ieis i bilsimos Lie u os is o ijos sin czes i
ch "onologijos
len eles
Vd 2005 10
4. <...> i is o ijos
mas eliu ma uojan
adicinemis adinam l pa uq poli ika idin1s is o inds nuojau os s okcsio
i
poli in€s au os,
kaip isumos,
pozicij4apmqs y os
nacionalinds
s a egijos
ma -
me ns ne u ej o Yd2005
25
62. Be
j4sup a imu
ienin elis
mas
e
I is, ku iuo
ma uo ina Bainyiia, y a ikslingumd.s,
<'..> NZA2005 6265.
Gy enimas
iia
yks a a si ki u mas eliu Vd 2005 27 80.
<...> kalbai
uisime kq
ne aiko
bend ines kalbos
mas eli4 L i M 2005
26 4. Ta
pa i ge o ds
als ybe,
<...>,
ik,
ai| u, napalygin i
kuklesniu mas
eliu Vd 2005
37
4. Ve inan iio eiksmo
pada inius klasikinds
poli ines eo ijos
mas eliu <...> Vd 2005 46 62. Sa o
144
da bq eikia e in i
pla esniame
kon eks e,
palygin i ialies, Eu opos,
gal i
pasaulio
endencij lmas eliu Moksll 2005 l8 5. Sls klkinls, ku io e i o ind
apim is s ebinq
nei ike inais mas eliais - 75 X 45 km <"'>, bus
p add as
eksploa uo i
p ij4me 4 d 2005 51 23. Znogiikas laiko mas elis,
is o ijos
a
i yki4mas elis. eikala im4a iksling mo mas elis, su ok i mas eli- isada dia
b o mas as
l kodel
ku i
pagal
mas eli,ne poli ini,
mas eliu ma uo i ma menis,
ma uo i, e in i i lygin i mas eliu (o ne ma u2 ), ne s ambiu, yks a mas eliu
- a
jau isai nejaudiama, kas a5oma?
IS ados
1. Daugiau
kaip p ie5 100 me q lie u iq kalboje
jau bu o pe lenkq kalbq
a ejEs
p anclziSkos
kilmes a p au inis Lodis aliza.
Ne kq eliau
ji eme
s um i
o o iSka usybe iemodanas.
Be uo me u
( I 907)
jau imamas a o i i lie u iSkas
lagaminas. ValizalSnyko
paleng a,
be nesunkiai, iemodanas
so ie mediu
u ejo
didelg paspi l i5 usi5kos d ikalbys ds,
is del o
jau kodi ikuo as
i neblogai
isigalejEs
lagaminas (ypai lagaminel is).
2. Jalu
K. Si ydo senajame
Zodyne
(- 1620) bu o lo . Dac ylus
(medis
i
aisius), be da be lie u i5ko a i ikmens.
P. Ruigio Zodyne
(1741)
- oki5kos
kilmes o ma Da ule, o I 936 m. Th p au ini4Zodii7Zo$,ne
- dak ilis 2. ,,dak iles
palmes aisius"
( . y. ,,da ule")
- os
padios
kilmes
kaip i eileda os dak ilis
(g .
dak ylos
-,,pi S as").
Damqpi i eliajs ka ais
adinamos am ik os ynuoges.
3. Jau P.
Ruigio Zodyne
(1747)
y a okie ybe
pide is. o J. Slapelio S e im l
i nesup an amyiodZi4io iinelyje
(1907)
- pud a.P anc.
poud e
- isokie
nil-
eliai (i skalbimo), ne dulkes (angl. powde - i pa akas < us. nopox).
Pud a
u i is4 sis emelg
- pud uo i, pud a imas, pud in i, pud ine, pud inukas. I jq
ne inka cuk aus a aliuminio, cenlen o
pu&'a Qa nd a
pud uojama ), pud inis
cuk us,
odel dia eikiama mil eliai,
mil elinis.
4. De aliil iibaigimas gale q
bn i i a dijamas
i ki aip - baigiamasis
apdi bi-
mas,be neimanomas baigiamasis apdi bejas.
Tadiau a idLiai
paZ algius
eiks-
malodLio iibaig i seman ik4
ma y i, kad ne a
jokiq kliudiq e minu iibaigimas,
aip pa isbaigejas. S a bu
i e mino umpumas.
5. Kalbininkas Jonas Jablonskis
i na ema ikas Zigmas Zemai is
,.mas el '
a dijo
LodL umas as.
Tadiau 1936
m. Ta p au iniqiodii4iodyney ai: mai abas
( ok.)-1.,,mas eIis,{"')",2.,,san ykinisbe ku iodydZioma as".
MaS abas,
aisy as
jau 1939
m. Kalbos
pa a djo,
be bu o da i 1954 m., i ne 19'72
m.
145