scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Tarptautinė terminologijos konferencija „Tautinių kalbų terminologija ir globalizacija“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Tarptautinė terminologijos konferencija „Tautinių kalbų terminologija ir globalizacija“

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 2006
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/628/719
In e nacionaline
e minologi
os
kon e i a alb y
Tau ini7 k
e minologij a i
glob aliz acii a
ATBTNA AUKson 0
Li e uu i l
idiomas ins i u
c s
006 m. oc ub e
113 1 d. Lie u iq kalbos ins i u e yko a p au ine e minolo gi j a i
globalizac os kon e enc ija Tau iniq kalb7 e minologij ii a, ku i4
o ganiza o Lie u iq kalbos ins i o Te minologios cen as.
Kon e encij4 eme Li uania
uks an medio mineiimo
di ekciia an e LR P esiden e
kancelia ías y Li uania es a al
cien í ico e s udiiq ondas.
Con e encijoje
p aneiimus
cui e
11
cien í icosini-
nk l i5 Li uania
y 20 s ediq i5 uZsienio
- La ijos, Polonia,
Rusiios, S ediios.
Uc inos y
Húng ijos.
P anelimai lee lie u iq, anglq y usq idiomas.
Con e encia se
lle ó a cabo dos
días, y edi4j4
- suo ganizada excu siia i
Lie u os liaudies bui ies
muziejq
Rumiilkese.
Con e enci
4 ab a e
Lie u iq kalbos
di ec o del ins i u o
pa ad , o ojas,
humani iniq cien 4
dak a as
A u as |udZen is.
Plena men e
posedyie
desc end ina i o
pobndZio eó icos
p aneKimus skai e
s ediai
- Se giuszas
G iniewiczius, Vladimi as Leidikas, Ago a F6 is, Valen ina No od ano a,
Se gejus
Selo as.
P o eso de la Uni e sidad Bialys ok
habili uado cien í ico "l dak a as
S. G iniewiczius p aneiime,,Te minologiia globizaciios e oie"
pab eZe, que p amones, economía, kul u os, incluso dia io
e i o io de ida globalizac 'ia lemia nue os au iniq lingüq
exis imien o y s4 eikos son jg ac i amen e a ojamq lingüq
skaidiaus maZdiimas, ad iSliksiandiq unc ionq s i is y lingüija
p asiples.
s4lygas. Viena i5
Así bu ina p epa eng i
con iimas y neialiSkas
ecomendaciones, pag is as
na h aliq e oliuciios p ocesq
análisis y isq p ime a
in e nacionaline kalbq sE eika.
Según au o iaus, algunos
e minologios cien í icosiniq k ypdiq
pa ece bas an e pe spec i ai ios,
ad p aneiime pladiau ue on
aba cados ipologiniai y
compa igamieji e minologiios
y imai.
Es a ubinio A. Puikino usg ins i u o del lenguaje
P o eso ius habili uado ilologios
mokslq dak a as V. Leidikas pe skai e
p anelim4 del ka ed o de gene al y
usq kalbo y os
,,Globalización
y e mininiios
p oblemos",
en el que i5sa-
218 Albina A - kso ih e I In e nacionalini
e minologios hon e enciia.
miai apZ elge e compa ino es
poZiu ius i Siuolaiking globizacij4.
P ime jo poZiu io iaiininkai globalizcij4 como
nei egiamE p ipaZis a Siuolaikinio mundo pai
Tai leiclZia espi i uines kul u os ámbi o e
cons ui los in e nacionales nainos endencias4.
na e ialig bei spi i uiniq ku ini l ku im4, que es del
secula lyg nens su con enidoín y a ino su
o ma, o más p ecisamen e
- su lengua.
An asis
poZiu is
- an iglobalis q, u indiq obje i o4 panaikin i jAV y kai
k iq ki g i5si ysdiusiq als ybiq ieipa a im4 y
publica b i nacionaliz no (ne asizn o i 5enybg.
y So inizmo) V. Leidiko
opina que ediasis
poZi is pude
o ma se sólo en los
úl imos años
- es eacción i p imuosius du poZiu ius. o Salininkai a i man
que na u alesos globaliza ions ple os y comúnas
in e nacionales ma e iales y espi i uales cul u os se
puede pasick i puoselejan kul h 4 nacionalinio o al menos
egionalinu ni el. Vie5nia Veng iios A. F5.i p aneli-
i5
Pedo uni e sidad n okslq dak a e
me,,Te miniia y socialine-economine
globalización" nag inejo
e. minijos p oblemas, siedama con
socialine y económica jas
globalización.
i pab eZe, que ace cando XX a. cambii e adicalmen e social y
económicas s4lygos: su gido mucho nomb inandiq e minq, a nue os
naujq s4 okq y las s4 okas clasi ica y e minus escoge i necesi a muy
ápidamen e. Neisigilinus i s4 okq esmg casualmen e y apib eZ is,
e mininai pa enkami
- es o s - kelia an o naudolimosi sE okq sis ema, an o
e minq consumo p oble.mq. Sólo usando iSsamesnemis
especialosimas y lenguaje Zinios, se puede c ea adecuados
s4 ok l e e minq sis emas. P o eso e del Es ado de Moscú
ni e si e o de medicina habili ua a cien q dak a e como
ku iamas kogni-
i odon ologijos
V. No od ano a aiSkino, y iosios Pasak mokslo schemos.
e ninas y su sa , ybds puede bu i a skleijos, dZiami
sólo dos dos aspec os p incipales - kogni y iuoju y
unidades e elaZiaba e ninologías sis em l, que
comunicaciniu. Aspec o Cogni i is eSkia que e minías
paZinimo q sis emas Ziniq
pueden concep ualmen e como apib eZ i an e dade o
(specialiq
sis emas), esme.
Swedio
i5
Moscú, Kalbq y k l u q ins i u o p o ec o es,
habili uado
ilologías cien í ico dc a o S. Selo o p aneiime i
e ninija
.,Nomenkla u a
(T ys p incipales poZiu iai nag ine as
nomenkla u os i i nomenkla u E)" e n inía
elaciónis, apZ elg os daZniausios nomenkia u os
desc eiZ imis, e minija y nomenkla u a se
apib eZ ys, sus compa in os s - e minijos nes
conside an didZi4ja iodyno pa e. S.
especiales de
(LSP) apib eZe es no nenkla u os sq okas: 1) augalq i gy nq
lenguas Selo as
noksliniq i liaudiikg pa adinimq inkinys; 2) Zyminiq i - kinys del
Zemesnio na u al uni al:
1'e n. inologija
200( | 13 219 |
3) con ac uiniq Zenklq ki , des inado a konk edioms s4 okes y obje os
Zyme i. P anelejes pab eZe, que di e en es
nomenkla u as apib eZ ys ne a odas5kai nesusiiusios e
independien es, ellas ienen muy mucho en común. Aunque
sepa a los ienq de o a es bas an e di ícil, adiau es
posible jq ski pas ebe i ing4 kilmg.
Pi m4il con e encias
posedi p adejo p o eso
habili uado dak a as
)6nos
Pusz ay, Be zsenyi
D6nielio koledZo
U alo ilologías
edejas. P ane5ime
ka ed os kalbq
,,Te miniia
- lengua i5licimo ga an a" él pab eZe,
que lengua iSlieka solo en onces,
cuando ella es á u ilizada en odos
los ámbi os de ida. Tik es a us
es a al4 u indios idiomas pueden
bn i i ai iapusi5kai u ilizadas.
Tu indioms es a ini s a us4 ( adiau
nedaug consumido jq) lenguas g esia
5ieos pelig os: globalizaciones s ip ejimas, anglq
lengua y a imas polí icas y ciencia en ida y
p ác icines idiomas au ines iSs mimas.
Kad bu q iSsaugo a au ine habla, hay que o alece sa imong,
p omo e paga b4 hom ajai lengbai.
Pi m4 4 con e encias dien4
lee le algunas apZ alginio
p esen adoomoio pobndZio
p aneSimai.
Swediias e minologías cen o gene aline
di ek o e Anna Lena Buche p is a e Swedijos
e minologi os abajo expe imen i i,!gy 4 más
que po 60 me q. Como p aneleja in o mó, el p ime
Swediias écnica e minijos cen o e apa inició
en 1936, cuando InZine ijos mokslq akademijoie
ue is eig as nomenkla u as komi eas, y po
penke iq me q en su luga iku as pe manen e
écnico e minijos cen o
- Cen o Sueco de
Te minología
Técnica
(TNC) cuyo es a us
s oppade gobie no.
Desde el momen o, en que TNC ue
es eig as, el mundo muy cambii e, adiau
cen o obje i os y p incipios
undamen ales i5liko los mismos.
P aneiejos opinión, el abajo de
e minología y e minija eque idos
igualamen e del q padiq p iZasdiq y
Siandien: mejo i i yiius, o más
conc e amen e - solgs i p oblemas de
comunicación, kylandias konk ediom
g upos consumido iq, acili im
comunic a im4.
P imanei4
,,No ma y
su
codi ikaci a
Siuolaikineje uk ainiedig e minologijoie"
skai e ieinia ii Cha ko o nacional del V.
Ka azino uni e sidad - Uk ainiediq lengua
ka ed os p o eso o e Liudmila Boja o a.
i paZymejo, que lingüís ico e minijos no mos pag ind . conside ada
bend ines no ma de lengua, a siZ elgian i aquellos i,odi,iq da ybos y
a osenos peculia umus, que bndingi e minoms y que pueden bn i
conside ados p o esionais uk ainiedi l no mas de lengua a ian es.
Desde XX a. del úl imo deiim medio uk ainiediq lingüo y oje p incipal
cualquie unidad de lenguaje no ma de e aluación c i e io es su
consen imien o con p od - k i ias gim osios palab as i,odi q da ybos,
mo ologías, sin akses y k . modelos. Remdamiesi (i o sis eminiu
c i e iiumi. uk ai-
220 Albina Aukso i e In e nacionaline
, minok gijos kon 'e encia...
niediq e minologai ne ekomenduoja consumi
e ini l, pa ekusi l i au ing e minijos sis em4 i5
usq idiomas, quienes dubliuoja desde seno
a ojamus su I5 me q Zodinoje iSleis q na y i de
idiomas une us. pas a qj l nemaZa cambiosdiq,
elacionadaq con eo iniu e minq da ybos y
a osenos no mll in e p e inim uk ainiediq kalbole.
Heng ijos P esiden e
Lo ando Te minologías
del Consejo, E eSo
Uni e sidad p o eso
habili uado dak a as,
cien l academías
Veng ijos
nokslq
dak a as
nen. Vihnos
in o mó sob e
2005 m. ge'guZes
Voig as
Somba hejuje ku 4
Veng ijos e minologios coyb4, p esen 6 ios ikslos y abajo p og amq.
eng q enniniios a ky is pab eZe, kacl p incipalmen e cons i uido bos
planas, a siZ elgian i lo que que eng q habla, cuya apa ybei claugiau que
na al milion l Zmoniq, i iandiq ne Veng ijo e. O o impo an e p oblema
del ayun amien o - adici se a globalizaciones, ypad Eu opa B 'nd ijoje.
uks an is me l, a oiama no sólo Veng iio e, pe o ella es una lengua
Kolegos la iai - p o eso habili uado dak a as u is Bo zo s y
compu ado ías cien q dak a e Ilze I ena Ilzi4ia ii Rygos i o macini l
ecnologiaq ins i u o, p o eso habili uada dak a e Valen ina Skujinia ii
La iq ins i - o de lengua y doc o an as de la Uni e sidad de Le onia,
Tilde miemb o del consejo
And ejs
Vasilje s sob e
habló
in e nacionales e minq
duomenq bazes de inimo
|ie p is a e
p oblemas. EUROTERMBANK p oyec o4, iskele
p oblemas.
con las que se en en a c eando in e nacionalini e minq bank4, y,
basándome en la expe iencia de Le onia, kele 4 1 p oblemq solucioni no
pa eike buclq.
Depa amen o Li u iq de la
Di ección Gene al de T aducción de
la Comisión Eu opea Vi aliia
Vilniaus biu o e eja , humani iniq cien í icq dak a e
Spokiene supaZindi o bend 4ja Eu opea S4jungos con mul iiakalbe
kaupmenq de lengua, p esen ación y ges ión, se is6 del Depa amen o de
ins i ucij l e is aigq Te minology e minq base IATE ( angl. In e ec iue o
e minologq del idioma Li ui l de la Di ección Gene al de T aducción de la
Eu ope), sus k imo lie u i l p opósi os, e apas o ganiza i os, abajo de
Comisión Eu opea.
Swediai
nag inejo minq
p aneiin uose
e imo
e i5 La ijos su
p oblemas. de
ísica da a-
T imo y e minologías ccn o cla buo ojas,
nokslq as kai ku iq e minijos a kybos
e.iksniq Vale ijs Kmgle skis analiza o
au oma iza i nE e dian clokumen us,
i3 La iios ex o pe kelim4 bazg. uni e sidad
ins umen os, ap a e paleng inandias e minq
asocijuoi duomeng a p o eso o e nokslq
p oblemas, kylan ias y Eu opa y La ijoje.
dak a 6 Gun a Luodmele ap a e e miniios
e ejui,
abajandiam
S4jungoje, I-a ijos
T'c minologiia
| 2006 | 13 221
p o eso de la uni e sidad habili uado de ilología
cien q dak a as And ejs
Veisbe gs p aneiime,,Te minija bei a5 u" pab eZe, e e imas i.odLiu que
más impo an e lingüine p oblema, con la cual en en a La ijas e ejai,
Te minológica de Le onia nekoo dinuopaslaugos jamas, en el ámbi o
e minología ielpa auja ne a ka. P aneiejo opina, hay que c ea
es e minija y su es anda iza ización. Dado que el abajo de la
aducción i.odLiu y aS u de la Unión Eu opea y de la Ins i ución
Le iones e minijos cen ing bend 4j4 da aq bazg y encon a galimybiq
cons an emen e edaguo i.
4
Va lu Uni e si y especialq q kalbq sección
doc o an e Ma a Malachowicz sob e ezau 4 habló
como sob e am ik q s idiq Ziniq o denamien o
angliSkais ilius a o y lenkiSkais é minos
p iemong y eó icas ezau o sanda os s4 okas
económicos.
Con e encia p ime as días lab4 p anelimu,,Cu imien o de e minología
es anda iza" a y ios impo ancia in e nacional pa a yiiems" uZbaige
Nijole Dudlauskiene, Depa amen o de Li uania de es anda izaciones
Me odinio seleo edeja.
ji
con ó, cómo se p epa an las no mas e minq de Li uania, cuán jq
p epa a, cómo se ealiza Li uania es ánda q e minq ekspe iz6.
lie u iSkq
An 4 día de la con e encia is p aneiimus cui e publicnis i5 uZ ex anje o
-
I e a Pu ele, Ani a Sc=ucka de la uni e sidad y Elena
Pu ele p anelime,,Kalbq kon ak ai i jq ap aiikos la i l
Pachomo a. La ijos La iq kalbos ins i u o asis en e I.
e minijoje" pab dZ6, que kalbq kon ak ai lemia cada
lengua y e minijos ple E unciona an o
posi i amen e, an o nega i amen e. Vie-
- jie
4
nas papli usig ii
obse img al
labia siai y daZmás
e ec o pada iniq
son skoliniai, i.odi,i l
da yboje
- ins umen os y modelos
in e nacionales. Kalbq con ac os
lemia e imq y e alq apa eadim4,
kalbai nebudingq especialumq.
del iq e ec os ima paZodini ; as is
Uni e sidad de La ia La iq
ins i u o de lenguaje asis en e A.
Siucka su p aneiime nag inejo
S4 de la Unión Eu opea ac q e minus aspec aksiniu, o Kalining ado S a e
Technical Uni e si y del des y oja del inglés E., Pachomo a economía o-
- e minij4, usom4 en
umuos In e ne .
An 4 kon e os dien4 p incipalmen e
iSklausy a lie u iq kalbininkq y
specialis q p aneiim l. Vilniaus
pedagoginio uni e si a ios p o eso
Vincen as l) o inas p aneiime,,I5
lenguaje ciencia e ming his o ios"
p is a e Adomo S uob io ( e oja
su nde - Adomas Ske e is) p ác ico
lie u iq lenguaje enseñamien o(si)
ski 4eli ado Kalbamokslis lie u iikos
kelbos
(1906).
P aneiejas analizó manualelio e minus, jq da yb4, Sal inius, kilmg, i e 222
Albina Aukso ih e I In e nacionaline e minologijos kon e encija.

ino au o iaus es ue zo ku i sus e minus, apZ elge, cuan o
A. S uob io a o q e minq iSliko ac ualesineje kalbo y os
e minijoje.
Lie u iq kalbos
ins i u o Te minologías cen o doc o an es
Palmi os
Zemle idiu es p anelimas ambién ue des inado his ó icos
lie u i l e minijos y ine ima ns, ii apZ elge XIX a. inales
lie u iq medicina enninijos
Sal inius.
P ane(eja pab eZe', que XIX aigole. pabaigole iiauggs
aui sus ip elgs inio a ginimo s4iudis muy asideo al
Li u i5kos p ados gausejin o.
A pesa de la p ohibición de p ensa, ue
iSleis a po 20 ski ingq populia inam lj l
medicina lib ogeiiq, en los calenda ios de ese
iempo g e a i ai i ; ciencia iiniq ue
scleidZiamas y medicina Zinios, a ieliolikoje
anuome leis q laik aidiq publicada ce ca de
100 publicacij g i ai iais medicina y higieneas
cues iones.
Así, p ensa médica del inal del XIX a. es
aliosa emp ano lie u ig n edicinos e mini
os pe iodo medZiaga. Li u iq idioma ins i u o
Kalbos his o ias y dialek ologi os secciones
l y esnioii ciencia empleada hu nani a iniq
nokslq dak a e Niiole Cepiene nag in6io
senqj l y elesniq lie u iikq a5 q,
p incipalmen e Ry l P usijas lie u iq- okieiiq
y okiediq-lie u iq kalbq Zodynq, skolinius y jq
a ian es. Vy au o DidZioio de la Uni e sidad
lek o e humani iniq cien í icq dak a e I na
Zelle skai e p aneiimq
,,Sq okos p ak ini
apib elZ is
aspek u e minologijos".
Ii paZymejo, e minologijā
que s4 oca con enido se
con o as s4 ocas del
de e mina y Desp Soma
mismo conjun o, liejan o
sq okos apib eZ is y
exac lus su i a diji ns
y écnicaos lengua
j4
demen a suje es nokslo
qualybg.
A siZ elgian i o m4 i
u ini, iiski iama nemaZai
apib eZ ies hiiq. adiau
más impo an es se
conside an la llamada
ampli ud u inio, y la
cuales p aneSeja
can idad apib eZ ys, las
nag inejo iSsamiau.
Kompuu e ijos e ninijos aid4
analiz o Lie iq lengua su p ane'5ime
da b - o oia humaui a ini l mokshl
cen o ancinioii del ciencia
ins i u o Te minologijos
dak a e
Angele Kaulakiencl.
i pab eZe que Siuo iempo u imq deiim ies
compu ado ijas e minq Zodynq e minija
indica que 35-e iq me q compu ado ijas
a psnis es su ku imosi e apa, cuyo
p incipales ca ac e ís icas
- pag is oii
sinonimía y
TokiE ko npi e ías pade i deden algunos an o kalbiniq,
a ian iiku nas. ac ualing
an o socioling is iniq. an o in e' ling is iniq eiksni l.
Kompuu e ijos e minijos e nE olia
gse Ma e na ikos e in o na ikos
ins i u o docen as n a e na ikos G igas.
sob e kompiu e iios ie5kojo esolimq, k4
cien í ic l dak a as Gin au as |is hablejo
da i e minU san umpas, anglq idiomas
e minijoje a ojamomi san umpomis:
pe im i las i5 anglq 'I'c minologija | 2006 | 13
nesu umpin us s4 okq usa sus nomb es
223 idiomas, aduc i, ie oj jq
su
o ku i san umpas.
l)a is p aneiimus pe scai e
ki q s idiq specialis ai.
Vilniaus Uni e sidad
Komunikacijos acul ad de Knygo y os y documen o y os ins i u o
doc o an e Nijole BlindZiu iene apZ elge biblio ekininkys es y bibliog a ía
e mininiios aid4 y kai 4.
i paZymeo que Sios a edas ac uales e minías aid4
i5 pa es de leden inno q q uso ecni
biblio ekininkys e e y padios concep o de biblio eca.
Dos p aneiimas ue on des inados a konk edi
ecnología Telekomunikacijq y acul ado de
s4 ocos y é minos nag ine i: Kaunas Uni e sidad de
elec ónica Signalq p ocesamien o ka ed o lec o
S asys Zajandkauskas habló sob e klys kelius
ei5kian poliikumq y a ines s4 ocas, y Vilniaus
Uni e si y Facul ad de Física del Depa amen o
de Radio isicos el empleado cien í ico senio de
ciencia na u al doc o q Vale ijonas Zalkauskas
ap a e e minq ueiksena, ualdysena, uaizduosena
a osen?.
Kon e encijos da b4 desc end ino y i e ino Lie u iq kalbos
ins i u o Te minologijos cen o senio ísimo cien í ico
abajado humani a iniq mokslq dak a as jonas Klima idius y
habili uo as ilologijos mokslq dak a as Se geius Selo as.
Con e enciaias ema,
p aneiemes examina e i
emas y le an a p egun as
bas an e ac uales no solo
Li uania que abajan
e minologías da b4, y ki q
bu
5aliL1 albinis as,
e minólogos, e ejams.
l)aug diskusijq ocu ió no
solo en e p aneiejq, sino
ambién en e susi inkusiq
klausy ojq.
Sioje, p ak iSkai ya e diojoje,
Lie u osi l kalbos cen o
ins i u o Te minologijos
o ganizuo oje in e nacionalineic
e minologijos kon e encijoje
pa icipa on no sólo le ijos, Veng ijos,
Rusijos cien í icos y e minologos,
con los que ya no ieni me ai
colabo amos, sino ambién s ediai i5
5aliq, con las cuales
aún no había
glaudZiq Polonia.
y5iLl.
- Swedijos.
Uk ainos, Así suspaZinación con g Saliq
e minologías abajo peculia idades y allí
di bandiais e minologais ue muy
impo an e y naudinqas.
Recibió
2006-l 1-30
Albina Aukso iu e
Lic u i l ins i u o de lengua
I'. Vileio g. 5, LI-10308 Vilnius
E. pai as [email p o ec ed]
224 Albina A kso iu e ll-a p au ine e n inologijc s kon 'e enc
i
ja..