In e nacionaline
e minologi
os
kon e i a alb y
Tau ini7 k
e minologij a i
glob aliz acii a
ATBTNA AUKson 0
Li e uu i l
idiomas ins i u
c s
006 m. oc ub e
113 1 d. Lie u iq kalbos ins i u e yko a p au ine e minolo gi j a i
globalizac os kon e enc ija Tau iniq kalb7 e minologij ii a, ku i4
o ganiza o Lie u iq kalbos ins i o Te minologios cen as.
Kon e encij4 eme Li uania
uks an medio mineiimo
di ekciia an e LR P esiden e
kancelia ías y Li uania es a al
cien í ico e s udiiq ondas.
Con e encijoje
p aneiimus
cui e
11
cien í icosini-
nk l i5 Li uania
y 20 s ediq i5 uZsienio
- La ijos, Polonia,
Rusiios, S ediios.
Uc inos y
Húng ijos.
P anelimai lee lie u iq, anglq y usq idiomas.
Con e encia se
lle ó a cabo dos
días, y edi4j4
- suo ganizada excu siia i
Lie u os liaudies bui ies
muziejq
Rumiilkese.
Con e enci
4 ab a e
Lie u iq kalbos
di ec o del ins i u o
pa ad , o ojas,
humani iniq cien 4
dak a as
A u as |udZen is.
Plena men e
posedyie
desc end ina i o
pobndZio eó icos
p aneKimus skai e
s ediai
- Se giuszas
G iniewiczius, Vladimi as Leidikas, Ago a F6 is, Valen ina No od ano a,
Se gejus
Selo as.
P o eso de la Uni e sidad Bialys ok
habili uado cien í ico "l dak a as
S. G iniewiczius p aneiime,,Te minologiia globizaciios e oie"
pab eZe, que p amones, economía, kul u os, incluso dia io
e i o io de ida globalizac 'ia lemia nue os au iniq lingüq
exis imien o y s4 eikos son jg ac i amen e a ojamq lingüq
skaidiaus maZdiimas, ad iSliksiandiq unc ionq s i is y lingüija
p asiples.
s4lygas. Viena i5
Así bu ina p epa eng i
con iimas y neialiSkas
ecomendaciones, pag is as
na h aliq e oliuciios p ocesq
análisis y isq p ime a
in e nacionaline kalbq sE eika.
Según au o iaus, algunos
e minologios cien í icosiniq k ypdiq
pa ece bas an e pe spec i ai ios,
ad p aneiime pladiau ue on
aba cados ipologiniai y
compa igamieji e minologiios
y imai.
Es a ubinio A. Puikino usg ins i u o del lenguaje
P o eso ius habili uado ilologios
mokslq dak a as V. Leidikas pe skai e
p anelim4 del ka ed o de gene al y
usq kalbo y os
,,Globalización
y e mininiios
p oblemos",
en el que i5sa-
218 Albina A - kso ih e I In e nacionalini
e minologios hon e enciia.
miai apZ elge e compa ino es
poZiu ius i Siuolaiking globizacij4.
P ime jo poZiu io iaiininkai globalizcij4 como
nei egiamE p ipaZis a Siuolaikinio mundo pai
Tai leiclZia espi i uines kul u os ámbi o e
cons ui los in e nacionales nainos endencias4.
na e ialig bei spi i uiniq ku ini l ku im4, que es del
secula lyg nens su con enidoín y a ino su
o ma, o más p ecisamen e
- su lengua.
An asis
poZiu is
- an iglobalis q, u indiq obje i o4 panaikin i jAV y kai
k iq ki g i5si ysdiusiq als ybiq ieipa a im4 y
publica b i nacionaliz no (ne asizn o i 5enybg.
y So inizmo) V. Leidiko
opina que ediasis
poZi is pude
o ma se sólo en los
úl imos años
- es eacción i p imuosius du poZiu ius. o Salininkai a i man
que na u alesos globaliza ions ple os y comúnas
in e nacionales ma e iales y espi i uales cul u os se
puede pasick i puoselejan kul h 4 nacionalinio o al menos
egionalinu ni el. Vie5nia Veng iios A. F5.i p aneli-
i5
Pedo uni e sidad n okslq dak a e
me,,Te miniia y socialine-economine
globalización" nag inejo
e. minijos p oblemas, siedama con
socialine y económica jas
globalización.
i pab eZe, que ace cando XX a. cambii e adicalmen e social y
económicas s4lygos: su gido mucho nomb inandiq e minq, a nue os
naujq s4 okq y las s4 okas clasi ica y e minus escoge i necesi a muy
ápidamen e. Neisigilinus i s4 okq esmg casualmen e y apib eZ is,
e mininai pa enkami
- es o s - kelia an o naudolimosi sE okq sis ema, an o
e minq consumo p oble.mq. Sólo usando iSsamesnemis
especialosimas y lenguaje Zinios, se puede c ea adecuados
s4 ok l e e minq sis emas. P o eso e del Es ado de Moscú
ni e si e o de medicina habili ua a cien q dak a e como
ku iamas kogni-
i odon ologijos
V. No od ano a aiSkino, y iosios Pasak mokslo schemos.
e ninas y su sa , ybds puede bu i a skleijos, dZiami
sólo dos dos aspec os p incipales - kogni y iuoju y
unidades e elaZiaba e ninologías sis em l, que
comunicaciniu. Aspec o Cogni i is eSkia que e minías
paZinimo q sis emas Ziniq
pueden concep ualmen e como apib eZ i an e dade o
(specialiq
sis emas), esme.
Swedio
i5
Moscú, Kalbq y k l u q ins i u o p o ec o es,
habili uado
ilologías cien í ico dc a o S. Selo o p aneiime i
e ninija
.,Nomenkla u a
(T ys p incipales poZiu iai nag ine as
nomenkla u os i i nomenkla u E)" e n inía
elaciónis, apZ elg os daZniausios nomenkia u os
desc eiZ imis, e minija y nomenkla u a se
apib eZ ys, sus compa in os s - e minijos nes
conside an didZi4ja iodyno pa e. S.
especiales de
(LSP) apib eZe es no nenkla u os sq okas: 1) augalq i gy nq
lenguas Selo as
noksliniq i liaudiikg pa adinimq inkinys; 2) Zyminiq i - kinys del
Zemesnio na u al uni al:
1'e n. inologija
200( | 13 219 |
3) con ac uiniq Zenklq ki , des inado a konk edioms s4 okes y obje os
Zyme i. P anelejes pab eZe, que di e en es
nomenkla u as apib eZ ys ne a odas5kai nesusiiusios e
independien es, ellas ienen muy mucho en común. Aunque
sepa a los ienq de o a es bas an e di ícil, adiau es
posible jq ski pas ebe i ing4 kilmg.
Pi m4il con e encias
posedi p adejo p o eso
habili uado dak a as
)6nos
Pusz ay, Be zsenyi
D6nielio koledZo
U alo ilologías
edejas. P ane5ime
ka ed os kalbq
,,Te miniia
- lengua i5licimo ga an a" él pab eZe,
que lengua iSlieka solo en onces,
cuando ella es á u ilizada en odos
los ámbi os de ida. Tik es a us
es a al4 u indios idiomas pueden
bn i i ai iapusi5kai u ilizadas.
Tu indioms es a ini s a us4 ( adiau
nedaug consumido jq) lenguas g esia
5ieos pelig os: globalizaciones s ip ejimas, anglq
lengua y a imas polí icas y ciencia en ida y
p ác icines idiomas au ines iSs mimas.
Kad bu q iSsaugo a au ine habla, hay que o alece sa imong,
p omo e paga b4 hom ajai lengbai.
Pi m4 4 con e encias dien4
lee le algunas apZ alginio
p esen adoomoio pobndZio
p aneSimai.
Swediias e minologías cen o gene aline
di ek o e Anna Lena Buche p is a e Swedijos
e minologi os abajo expe imen i i,!gy 4 más
que po 60 me q. Como p aneleja in o mó, el p ime
Swediias écnica e minijos cen o e apa inició
en 1936, cuando InZine ijos mokslq akademijoie
ue is eig as nomenkla u as komi eas, y po
penke iq me q en su luga iku as pe manen e
écnico e minijos cen o
- Cen o Sueco de
Te minología
Técnica
(TNC) cuyo es a us
s oppade gobie no.
Desde el momen o, en que TNC ue
es eig as, el mundo muy cambii e, adiau
cen o obje i os y p incipios
undamen ales i5liko los mismos.
P aneiejos opinión, el abajo de
e minología y e minija eque idos
igualamen e del q padiq p iZasdiq y
Siandien: mejo i i yiius, o más
conc e amen e - solgs i p oblemas de
comunicación, kylandias konk ediom
g upos consumido iq, acili im
comunic a im4.
P imanei4
,,No ma y
su
codi ikaci a
Siuolaikineje uk ainiedig e minologijoie"
skai e ieinia ii Cha ko o nacional del V.
Ka azino uni e sidad - Uk ainiediq lengua
ka ed os p o eso o e Liudmila Boja o a.
i paZymejo, que lingüís ico e minijos no mos pag ind . conside ada
bend ines no ma de lengua, a siZ elgian i aquellos i,odi,iq da ybos y
a osenos peculia umus, que bndingi e minoms y que pueden bn i
conside ados p o esionais uk ainiedi l no mas de lengua a ian es.
Desde XX a. del úl imo deiim medio uk ainiediq lingüo y oje p incipal
cualquie unidad de lenguaje no ma de e aluación c i e io es su
consen imien o con p od - k i ias gim osios palab as i,odi q da ybos,
mo ologías, sin akses y k . modelos. Remdamiesi (i o sis eminiu
c i e iiumi. uk ai-
220 Albina Aukso i e In e nacionaline
, minok gijos kon 'e encia...
niediq e minologai ne ekomenduoja consumi
e ini l, pa ekusi l i au ing e minijos sis em4 i5
usq idiomas, quienes dubliuoja desde seno
a ojamus su I5 me q Zodinoje iSleis q na y i de
idiomas une us. pas a qj l nemaZa cambiosdiq,
elacionadaq con eo iniu e minq da ybos y
a osenos no mll in e p e inim uk ainiediq kalbole.
Heng ijos P esiden e
Lo ando Te minologías
del Consejo, E eSo
Uni e sidad p o eso
habili uado dak a as,
cien l academías
Veng ijos
nokslq
dak a as
nen. Vihnos
in o mó sob e
2005 m. ge'guZes
Voig as
Somba hejuje ku 4
Veng ijos e minologios coyb4, p esen 6 ios ikslos y abajo p og amq.
eng q enniniios a ky is pab eZe, kacl p incipalmen e cons i uido bos
planas, a siZ elgian i lo que que eng q habla, cuya apa ybei claugiau que
na al milion l Zmoniq, i iandiq ne Veng ijo e. O o impo an e p oblema
del ayun amien o - adici se a globalizaciones, ypad Eu opa B 'nd ijoje.
uks an is me l, a oiama no sólo Veng iio e, pe o ella es una lengua
Kolegos la iai - p o eso habili uado dak a as u is Bo zo s y
compu ado ías cien q dak a e Ilze I ena Ilzi4ia ii Rygos i o macini l
ecnologiaq ins i u o, p o eso habili uada dak a e Valen ina Skujinia ii
La iq ins i - o de lengua y doc o an as de la Uni e sidad de Le onia,
Tilde miemb o del consejo
And ejs
Vasilje s sob e
habló
in e nacionales e minq
duomenq bazes de inimo
|ie p is a e
p oblemas. EUROTERMBANK p oyec o4, iskele
p oblemas.
con las que se en en a c eando in e nacionalini e minq bank4, y,
basándome en la expe iencia de Le onia, kele 4 1 p oblemq solucioni no
pa eike buclq.
Depa amen o Li u iq de la
Di ección Gene al de T aducción de
la Comisión Eu opea Vi aliia
Vilniaus biu o e eja , humani iniq cien í icq dak a e
Spokiene supaZindi o bend 4ja Eu opea S4jungos con mul iiakalbe
kaupmenq de lengua, p esen ación y ges ión, se is6 del Depa amen o de
ins i ucij l e is aigq Te minology e minq base IATE ( angl. In e ec iue o
e minologq del idioma Li ui l de la Di ección Gene al de T aducción de la
Eu ope), sus k imo lie u i l p opósi os, e apas o ganiza i os, abajo de
Comisión Eu opea.
Swediai
nag inejo minq
p aneiin uose
e imo
e i5 La ijos su
p oblemas. de
ísica da a-
T imo y e minologías ccn o cla buo ojas,
nokslq as kai ku iq e minijos a kybos
e.iksniq Vale ijs Kmgle skis analiza o
au oma iza i nE e dian clokumen us,
i3 La iios ex o pe kelim4 bazg. uni e sidad
ins umen os, ap a e paleng inandias e minq
asocijuoi duomeng a p o eso o e nokslq
p oblemas, kylan ias y Eu opa y La ijoje.
dak a 6 Gun a Luodmele ap a e e miniios
e ejui,
abajandiam
S4jungoje, I-a ijos
T'c minologiia
| 2006 | 13 221
p o eso de la uni e sidad habili uado de ilología
cien q dak a as And ejs
Veisbe gs p aneiime,,Te minija bei a5 u" pab eZe, e e imas i.odLiu que
más impo an e lingüine p oblema, con la cual en en a La ijas e ejai,
Te minológica de Le onia nekoo dinuopaslaugos jamas, en el ámbi o
e minología ielpa auja ne a ka. P aneiejo opina, hay que c ea
es e minija y su es anda iza ización. Dado que el abajo de la
aducción i.odLiu y aS u de la Unión Eu opea y de la Ins i ución
Le iones e minijos cen ing bend 4j4 da aq bazg y encon a galimybiq
cons an emen e edaguo i.
4
Va lu Uni e si y especialq q kalbq sección
doc o an e Ma a Malachowicz sob e ezau 4 habló
como sob e am ik q s idiq Ziniq o denamien o
angliSkais ilius a o y lenkiSkais é minos
p iemong y eó icas ezau o sanda os s4 okas
económicos.
Con e encia p ime as días lab4 p anelimu,,Cu imien o de e minología
es anda iza" a y ios impo ancia in e nacional pa a yiiems" uZbaige
Nijole Dudlauskiene, Depa amen o de Li uania de es anda izaciones
Me odinio seleo edeja.
ji
con ó, cómo se p epa an las no mas e minq de Li uania, cuán jq
p epa a, cómo se ealiza Li uania es ánda q e minq ekspe iz6.
lie u iSkq
An 4 día de la con e encia is p aneiimus cui e publicnis i5 uZ ex anje o
-
I e a Pu ele, Ani a Sc=ucka de la uni e sidad y Elena
Pu ele p anelime,,Kalbq kon ak ai i jq ap aiikos la i l
Pachomo a. La ijos La iq kalbos ins i u o asis en e I.
e minijoje" pab dZ6, que kalbq kon ak ai lemia cada
lengua y e minijos ple E unciona an o
posi i amen e, an o nega i amen e. Vie-
- jie
4
nas papli usig ii
obse img al
labia siai y daZmás
e ec o pada iniq
son skoliniai, i.odi,i l
da yboje
- ins umen os y modelos
in e nacionales. Kalbq con ac os
lemia e imq y e alq apa eadim4,
kalbai nebudingq especialumq.
del iq e ec os ima paZodini ; as is
Uni e sidad de La ia La iq
ins i u o de lenguaje asis en e A.
Siucka su p aneiime nag inejo
S4 de la Unión Eu opea ac q e minus aspec aksiniu, o Kalining ado S a e
Technical Uni e si y del des y oja del inglés E., Pachomo a economía o-
- e minij4, usom4 en
umuos In e ne .
An 4 kon e os dien4 p incipalmen e
iSklausy a lie u iq kalbininkq y
specialis q p aneiim l. Vilniaus
pedagoginio uni e si a ios p o eso
Vincen as l) o inas p aneiime,,I5
lenguaje ciencia e ming his o ios"
p is a e Adomo S uob io ( e oja
su nde - Adomas Ske e is) p ác ico
lie u iq lenguaje enseñamien o(si)
ski 4eli ado Kalbamokslis lie u iikos
kelbos
(1906).
P aneiejas analizó manualelio e minus, jq da yb4, Sal inius, kilmg, i e 222
Albina Aukso ih e I In e nacionaline e minologijos kon e encija.
ino au o iaus es ue zo ku i sus e minus, apZ elge, cuan o
A. S uob io a o q e minq iSliko ac ualesineje kalbo y os
e minijoje.
Lie u iq kalbos
ins i u o Te minologías cen o doc o an es
Palmi os
Zemle idiu es p anelimas ambién ue des inado his ó icos
lie u i l e minijos y ine ima ns, ii apZ elge XIX a. inales
lie u iq medicina enninijos
Sal inius.
P ane(eja pab eZe', que XIX aigole. pabaigole iiauggs
aui sus ip elgs inio a ginimo s4iudis muy asideo al
Li u i5kos p ados gausejin o.
A pesa de la p ohibición de p ensa, ue
iSleis a po 20 ski ingq populia inam lj l
medicina lib ogeiiq, en los calenda ios de ese
iempo g e a i ai i ; ciencia iiniq ue
scleidZiamas y medicina Zinios, a ieliolikoje
anuome leis q laik aidiq publicada ce ca de
100 publicacij g i ai iais medicina y higieneas
cues iones.
Así, p ensa médica del inal del XIX a. es
aliosa emp ano lie u ig n edicinos e mini
os pe iodo medZiaga. Li u iq idioma ins i u o
Kalbos his o ias y dialek ologi os secciones
l y esnioii ciencia empleada hu nani a iniq
nokslq dak a e Niiole Cepiene nag in6io
senqj l y elesniq lie u iikq a5 q,
p incipalmen e Ry l P usijas lie u iq- okieiiq
y okiediq-lie u iq kalbq Zodynq, skolinius y jq
a ian es. Vy au o DidZioio de la Uni e sidad
lek o e humani iniq cien í icq dak a e I na
Zelle skai e p aneiimq
,,Sq okos p ak ini
apib elZ is
aspek u e minologijos".
Ii paZymejo, e minologijā
que s4 oca con enido se
con o as s4 ocas del
de e mina y Desp Soma
mismo conjun o, liejan o
sq okos apib eZ is y
exac lus su i a diji ns
y écnicaos lengua
j4
demen a suje es nokslo
qualybg.
A siZ elgian i o m4 i
u ini, iiski iama nemaZai
apib eZ ies hiiq. adiau
más impo an es se
conside an la llamada
ampli ud u inio, y la
cuales p aneSeja
can idad apib eZ ys, las
nag inejo iSsamiau.
Kompuu e ijos e ninijos aid4
analiz o Lie iq lengua su p ane'5ime
da b - o oia humaui a ini l mokshl
cen o ancinioii del ciencia
ins i u o Te minologijos
dak a e
Angele Kaulakiencl.
i pab eZe que Siuo iempo u imq deiim ies
compu ado ijas e minq Zodynq e minija
indica que 35-e iq me q compu ado ijas
a psnis es su ku imosi e apa, cuyo
p incipales ca ac e ís icas
- pag is oii
sinonimía y
TokiE ko npi e ías pade i deden algunos an o kalbiniq,
a ian iiku nas. ac ualing
an o socioling is iniq. an o in e' ling is iniq eiksni l.
Kompuu e ijos e minijos e nE olia
gse Ma e na ikos e in o na ikos
ins i u o docen as n a e na ikos G igas.
sob e kompiu e iios ie5kojo esolimq, k4
cien í ic l dak a as Gin au as |is hablejo
da i e minU san umpas, anglq idiomas
e minijoje a ojamomi san umpomis:
pe im i las i5 anglq 'I'c minologija | 2006 | 13
nesu umpin us s4 okq usa sus nomb es
223 idiomas, aduc i, ie oj jq
su
o ku i san umpas.
l)a is p aneiimus pe scai e
ki q s idiq specialis ai.
Vilniaus Uni e sidad
Komunikacijos acul ad de Knygo y os y documen o y os ins i u o
doc o an e Nijole BlindZiu iene apZ elge biblio ekininkys es y bibliog a ía
e mininiios aid4 y kai 4.
i paZymeo que Sios a edas ac uales e minías aid4
i5 pa es de leden inno q q uso ecni
biblio ekininkys e e y padios concep o de biblio eca.
Dos p aneiimas ue on des inados a konk edi
ecnología Telekomunikacijq y acul ado de
s4 ocos y é minos nag ine i: Kaunas Uni e sidad de
elec ónica Signalq p ocesamien o ka ed o lec o
S asys Zajandkauskas habló sob e klys kelius
ei5kian poliikumq y a ines s4 ocas, y Vilniaus
Uni e si y Facul ad de Física del Depa amen o
de Radio isicos el empleado cien í ico senio de
ciencia na u al doc o q Vale ijonas Zalkauskas
ap a e e minq ueiksena, ualdysena, uaizduosena
a osen?.
Kon e encijos da b4 desc end ino y i e ino Lie u iq kalbos
ins i u o Te minologijos cen o senio ísimo cien í ico
abajado humani a iniq mokslq dak a as jonas Klima idius y
habili uo as ilologijos mokslq dak a as Se geius Selo as.
Con e enciaias ema,
p aneiemes examina e i
emas y le an a p egun as
bas an e ac uales no solo
Li uania que abajan
e minologías da b4, y ki q
bu
5aliL1 albinis as,
e minólogos, e ejams.
l)aug diskusijq ocu ió no
solo en e p aneiejq, sino
ambién en e susi inkusiq
klausy ojq.
Sioje, p ak iSkai ya e diojoje,
Lie u osi l kalbos cen o
ins i u o Te minologijos
o ganizuo oje in e nacionalineic
e minologijos kon e encijoje
pa icipa on no sólo le ijos, Veng ijos,
Rusijos cien í icos y e minologos,
con los que ya no ieni me ai
colabo amos, sino ambién s ediai i5
5aliq, con las cuales
aún no había
glaudZiq Polonia.
y5iLl.
- Swedijos.
Uk ainos, Así suspaZinación con g Saliq
e minologías abajo peculia idades y allí
di bandiais e minologais ue muy
impo an e y naudinqas.
Recibió
2006-l 1-30
Albina Aukso iu e
Lic u i l ins i u o de lengua
I'. Vileio g. 5, LI-10308 Vilnius
E. pai as [email p o ec ed]
224 Albina A kso iu e ll-a p au ine e n inologijc s kon 'e enc
i
ja..