scieee Open visual document viewer

Tarptautinė terminologijos konferencija „Tautinių kalbų terminologija ir globalizacija“

Albina Auksoriūtė

Full text

In e nacionaline e minologi os kon e i a alb y Tau ini7 k e minologij a i glob aliz acii a ATBTNA AUKson 0 Li e uu i l idiomas ins i u c s 006 m. oc ub e 113 1 d. Lie u iq kalbos ins i u e yko a p au ine e minolo gi j a i globalizac os kon e enc ija Tau iniq kalb7 e minologij ii a, ku i4 o ganiza o Lie u iq kalbos ins i o Te minologios cen as. Kon e encij4 eme Li uania uks an medio mineiimo di ekciia an e LR P esiden e kancelia ías y Li uania es a al cien í ico e s udiiq ondas. Con e encijoje p aneiimus cui e 11 cien í icosini- nk l i5 Li uania y 20 s ediq i5 uZsienio - La ijos, Polonia, Rusiios, S ediios. Uc inos y Húng ijos. P anelimai lee lie u iq, anglq y usq idiomas. Con e encia se lle ó a cabo dos días, y edi4j4 - suo ganizada excu siia i Lie u os liaudies bui ies muziejq Rumiilkese. Con e enci 4 ab a e Lie u iq kalbos di ec o del ins i u o pa ad , o ojas, humani iniq cien 4 dak a as A u as |udZen is. Plena men e posedyie desc end ina i o pobndZio eó icos p aneKimus skai e s ediai - Se giuszas G iniewiczius, Vladimi as Leidikas, Ago a F6 is, Valen ina No od ano a, Se gejus Selo as. P o eso de la Uni e sidad Bialys ok habili uado cien í ico "l dak a as S. G iniewiczius p aneiime,,Te minologiia globizaciios e oie" pab eZe, que p amones, economía, kul u os, incluso dia io e i o io de ida globalizac 'ia lemia nue os au iniq lingüq exis imien o y s4 eikos son jg ac i amen e a ojamq lingüq skaidiaus maZdiimas, ad iSliksiandiq unc ionq s i is y lingüija p asiples. s4lygas. Viena i5 Así bu ina p epa eng i con iimas y neialiSkas ecomendaciones, pag is as na h aliq e oliuciios p ocesq análisis y isq p ime a in e nacionaline kalbq sE eika. Según au o iaus, algunos e minologios cien í icosiniq k ypdiq pa ece bas an e pe spec i ai ios, ad p aneiime pladiau ue on aba cados ipologiniai y compa igamieji e minologiios y imai. Es a ubinio A. Puikino usg ins i u o del lenguaje P o eso ius habili uado ilologios mokslq dak a as V. Leidikas pe skai e p anelim4 del ka ed o de gene al y usq kalbo y os ,,Globalización y e mininiios p oblemos", en el que i5sa- 218 Albina A - kso ih e I In e nacionalini e minologios hon e enciia. miai apZ elge e compa ino es poZiu ius i Siuolaiking globizacij4. P ime jo poZiu io iaiininkai globalizcij4 como nei egiamE p ipaZis a Siuolaikinio mundo pai Tai leiclZia espi i uines kul u os ámbi o e cons ui los in e nacionales nainos endencias4. na e ialig bei spi i uiniq ku ini l ku im4, que es del secula lyg nens su con enidoín y a ino su o ma, o más p ecisamen e - su lengua. An asis poZiu is - an iglobalis q, u indiq obje i o4 panaikin i jAV y kai k iq ki g i5si ysdiusiq als ybiq ieipa a im4 y publica b i nacionaliz no (ne asizn o i 5enybg. y So inizmo) V. Leidiko opina que ediasis poZi is pude o ma se sólo en los úl imos años - es eacción i p imuosius du poZiu ius. o Salininkai a i man que na u alesos globaliza ions ple os y comúnas in e nacionales ma e iales y espi i uales cul u os se puede pasick i puoselejan kul h 4 nacionalinio o al menos egionalinu ni el. Vie5nia Veng iios A. F5.i p aneli- i5 Pedo uni e sidad n okslq dak a e me,,Te miniia y socialine-economine globalización" nag inejo e. minijos p oblemas, siedama con socialine y económica jas globalización. i pab eZe, que ace cando XX a. cambii e adicalmen e social y económicas s4lygos: su gido mucho nomb inandiq e minq, a nue os naujq s4 okq y las s4 okas clasi ica y e minus escoge i necesi a muy ápidamen e. Neisigilinus i s4 okq esmg casualmen e y apib eZ is, e mininai pa enkami - es o s - kelia an o naudolimosi sE okq sis ema, an o e minq consumo p oble.mq. Sólo usando iSsamesnemis especialosimas y lenguaje Zinios, se puede c ea adecuados s4 ok l e e minq sis emas. P o eso e del Es ado de Moscú ni e si e o de medicina habili ua a cien q dak a e como ku iamas kogni- i odon ologijos V. No od ano a aiSkino, y iosios Pasak mokslo schemos. e ninas y su sa , ybds puede bu i a skleijos, dZiami sólo dos dos aspec os p incipales - kogni y iuoju y unidades e elaZiaba e ninologías sis em l, que comunicaciniu. Aspec o Cogni i is eSkia que e minías paZinimo q sis emas Ziniq pueden concep ualmen e como apib eZ i an e dade o (specialiq sis emas), esme. Swedio i5 Moscú, Kalbq y k l u q ins i u o p o ec o es, habili uado ilologías cien í ico dc a o S. Selo o p aneiime i e ninija .,Nomenkla u a (T ys p incipales poZiu iai nag ine as nomenkla u os i i nomenkla u E)" e n inía elaciónis, apZ elg os daZniausios nomenkia u os desc eiZ imis, e minija y nomenkla u a se apib eZ ys, sus compa in os s - e minijos nes conside an didZi4ja iodyno pa e. S. especiales de (LSP) apib eZe es no nenkla u os sq okas: 1) augalq i gy nq lenguas Selo as noksliniq i liaudiikg pa adinimq inkinys; 2) Zyminiq i - kinys del Zemesnio na u al uni al: 1'e n. inologija 200( | 13 219 | 3) con ac uiniq Zenklq ki , des inado a konk edioms s4 okes y obje os Zyme i. P anelejes pab eZe, que di e en es nomenkla u as apib eZ ys ne a odas5kai nesusiiusios e independien es, ellas ienen muy mucho en común. Aunque sepa a los ienq de o a es bas an e di ícil, adiau es posible jq ski pas ebe i ing4 kilmg. Pi m4il con e encias posedi p adejo p o eso habili uado dak a as )6nos Pusz ay, Be zsenyi D6nielio koledZo U alo ilologías edejas. P ane5ime ka ed os kalbq ,,Te miniia - lengua i5licimo ga an a" él pab eZe, que lengua iSlieka solo en onces, cuando ella es á u ilizada en odos los ámbi os de ida. Tik es a us es a al4 u indios idiomas pueden bn i i ai iapusi5kai u ilizadas. Tu indioms es a ini s a us4 ( adiau nedaug consumido jq) lenguas g esia 5ieos pelig os: globalizaciones s ip ejimas, anglq lengua y a imas polí icas y ciencia en ida y p ác icines idiomas au ines iSs mimas. Kad bu q iSsaugo a au ine habla, hay que o alece sa imong, p omo e paga b4 hom ajai lengbai. Pi m4 4 con e encias dien4 lee le algunas apZ alginio p esen adoomoio pobndZio p aneSimai. Swediias e minologías cen o gene aline di ek o e Anna Lena Buche p is a e Swedijos e minologi os abajo expe imen i i,!gy 4 más que po 60 me q. Como p aneleja in o mó, el p ime Swediias écnica e minijos cen o e apa inició en 1936, cuando InZine ijos mokslq akademijoie ue is eig as nomenkla u as komi eas, y po penke iq me q en su luga iku as pe manen e écnico e minijos cen o - Cen o Sueco de Te minología Técnica (TNC) cuyo es a us s oppade gobie no. Desde el momen o, en que TNC ue es eig as, el mundo muy cambii e, adiau cen o obje i os y p incipios undamen ales i5liko los mismos. P aneiejos opinión, el abajo de e minología y e minija eque idos igualamen e del q padiq p iZasdiq y Siandien: mejo i i yiius, o más conc e amen e - solgs i p oblemas de comunicación, kylandias konk ediom g upos consumido iq, acili im comunic a im4. P imanei4 ,,No ma y su codi ikaci a Siuolaikineje uk ainiedig e minologijoie" skai e ieinia ii Cha ko o nacional del V. Ka azino uni e sidad - Uk ainiediq lengua ka ed os p o eso o e Liudmila Boja o a. i paZymejo, que lingüís ico e minijos no mos pag ind . conside ada bend ines no ma de lengua, a siZ elgian i aquellos i,odi,iq da ybos y a osenos peculia umus, que bndingi e minoms y que pueden bn i conside ados p o esionais uk ainiedi l no mas de lengua a ian es. Desde XX a. del úl imo deiim medio uk ainiediq lingüo y oje p incipal cualquie unidad de lenguaje no ma de e aluación c i e io es su consen imien o con p od - k i ias gim osios palab as i,odi q da ybos, mo ologías, sin akses y k . modelos. Remdamiesi (i o sis eminiu c i e iiumi. uk ai- 220 Albina Aukso i e In e nacionaline , minok gijos kon 'e encia... niediq e minologai ne ekomenduoja consumi e ini l, pa ekusi l i au ing e minijos sis em4 i5 usq idiomas, quienes dubliuoja desde seno a ojamus su I5 me q Zodinoje iSleis q na y i de idiomas une us. pas a qj l nemaZa cambiosdiq, elacionadaq con eo iniu e minq da ybos y a osenos no mll in e p e inim uk ainiediq kalbole. Heng ijos P esiden e Lo ando Te minologías del Consejo, E eSo Uni e sidad p o eso habili uado dak a as, cien l academías Veng ijos nokslq dak a as nen. Vihnos in o mó sob e 2005 m. ge'guZes Voig as Somba hejuje ku 4 Veng ijos e minologios coyb4, p esen 6 ios ikslos y abajo p og amq. eng q enniniios a ky is pab eZe, kacl p incipalmen e cons i uido bos planas, a siZ elgian i lo que que eng q habla, cuya apa ybei claugiau que na al milion l Zmoniq, i iandiq ne Veng ijo e. O o impo an e p oblema del ayun amien o - adici se a globalizaciones, ypad Eu opa B 'nd ijoje. uks an is me l, a oiama no sólo Veng iio e, pe o ella es una lengua Kolegos la iai - p o eso habili uado dak a as u is Bo zo s y compu ado ías cien q dak a e Ilze I ena Ilzi4ia ii Rygos i o macini l ecnologiaq ins i u o, p o eso habili uada dak a e Valen ina Skujinia ii La iq ins i - o de lengua y doc o an as de la Uni e sidad de Le onia, Tilde miemb o del consejo And ejs Vasilje s sob e habló in e nacionales e minq duomenq bazes de inimo |ie p is a e p oblemas. EUROTERMBANK p oyec o4, iskele p oblemas. con las que se en en a c eando in e nacionalini e minq bank4, y, basándome en la expe iencia de Le onia, kele 4 1 p oblemq solucioni no pa eike buclq. Depa amen o Li u iq de la Di ección Gene al de T aducción de la Comisión Eu opea Vi aliia Vilniaus biu o e eja , humani iniq cien í icq dak a e Spokiene supaZindi o bend 4ja Eu opea S4jungos con mul iiakalbe kaupmenq de lengua, p esen ación y ges ión, se is6 del Depa amen o de ins i ucij l e is aigq Te minology e minq base IATE ( angl. In e ec iue o e minologq del idioma Li ui l de la Di ección Gene al de T aducción de la Eu ope), sus k imo lie u i l p opósi os, e apas o ganiza i os, abajo de Comisión Eu opea. Swediai nag inejo minq p aneiin uose e imo e i5 La ijos su p oblemas. de ísica da a- T imo y e minologías ccn o cla buo ojas, nokslq as kai ku iq e minijos a kybos e.iksniq Vale ijs Kmgle skis analiza o au oma iza i nE e dian clokumen us, i3 La iios ex o pe kelim4 bazg. uni e sidad ins umen os, ap a e paleng inandias e minq asocijuoi duomeng a p o eso o e nokslq p oblemas, kylan ias y Eu opa y La ijoje. dak a 6 Gun a Luodmele ap a e e miniios e ejui, abajandiam S4jungoje, I-a ijos T'c minologiia | 2006 | 13 221 p o eso de la uni e sidad habili uado de ilología cien q dak a as And ejs Veisbe gs p aneiime,,Te minija bei a5 u" pab eZe, e e imas i.odLiu que más impo an e lingüine p oblema, con la cual en en a La ijas e ejai, Te minológica de Le onia nekoo dinuopaslaugos jamas, en el ámbi o e minología ielpa auja ne a ka. P aneiejo opina, hay que c ea es e minija y su es anda iza ización. Dado que el abajo de la aducción i.odLiu y aS u de la Unión Eu opea y de la Ins i ución Le iones e minijos cen ing bend 4j4 da aq bazg y encon a galimybiq cons an emen e edaguo i. 4 Va lu Uni e si y especialq q kalbq sección doc o an e Ma a Malachowicz sob e ezau 4 habló como sob e am ik q s idiq Ziniq o denamien o angliSkais ilius a o y lenkiSkais é minos p iemong y eó icas ezau o sanda os s4 okas económicos. Con e encia p ime as días lab4 p anelimu,,Cu imien o de e minología es anda iza" a y ios impo ancia in e nacional pa a yiiems" uZbaige Nijole Dudlauskiene, Depa amen o de Li uania de es anda izaciones Me odinio seleo edeja. ji con ó, cómo se p epa an las no mas e minq de Li uania, cuán jq p epa a, cómo se ealiza Li uania es ánda q e minq ekspe iz6. lie u iSkq An 4 día de la con e encia is p aneiimus cui e publicnis i5 uZ ex anje o - I e a Pu ele, Ani a Sc=ucka de la uni e sidad y Elena Pu ele p anelime,,Kalbq kon ak ai i jq ap aiikos la i l Pachomo a. La ijos La iq kalbos ins i u o asis en e I. e minijoje" pab dZ6, que kalbq kon ak ai lemia cada lengua y e minijos ple E unciona an o posi i amen e, an o nega i amen e. Vie- - jie 4 nas papli usig ii obse img al labia siai y daZmás e ec o pada iniq son skoliniai, i.odi,i l da yboje - ins umen os y modelos in e nacionales. Kalbq con ac os lemia e imq y e alq apa eadim4, kalbai nebudingq especialumq. del iq e ec os ima paZodini ; as is Uni e sidad de La ia La iq ins i u o de lenguaje asis en e A. Siucka su p aneiime nag inejo S4 de la Unión Eu opea ac q e minus aspec aksiniu, o Kalining ado S a e Technical Uni e si y del des y oja del inglés E., Pachomo a economía o- - e minij4, usom4 en umuos In e ne . An 4 kon e os dien4 p incipalmen e iSklausy a lie u iq kalbininkq y specialis q p aneiim l. Vilniaus pedagoginio uni e si a ios p o eso Vincen as l) o inas p aneiime,,I5 lenguaje ciencia e ming his o ios" p is a e Adomo S uob io ( e oja su nde - Adomas Ske e is) p ác ico lie u iq lenguaje enseñamien o(si) ski 4eli ado Kalbamokslis lie u iikos kelbos (1906). P aneiejas analizó manualelio e minus, jq da yb4, Sal inius, kilmg, i e 222 Albina Aukso ih e I In e nacionaline e minologijos kon e encija. ino au o iaus es ue zo ku i sus e minus, apZ elge, cuan o A. S uob io a o q e minq iSliko ac ualesineje kalbo y os e minijoje. Lie u iq kalbos ins i u o Te minologías cen o doc o an es Palmi os Zemle idiu es p anelimas ambién ue des inado his ó icos lie u i l e minijos y ine ima ns, ii apZ elge XIX a. inales lie u iq medicina enninijos Sal inius. P ane(eja pab eZe', que XIX aigole. pabaigole iiauggs aui sus ip elgs inio a ginimo s4iudis muy asideo al Li u i5kos p ados gausejin o. A pesa de la p ohibición de p ensa, ue iSleis a po 20 ski ingq populia inam lj l medicina lib ogeiiq, en los calenda ios de ese iempo g e a i ai i ; ciencia iiniq ue scleidZiamas y medicina Zinios, a ieliolikoje anuome leis q laik aidiq publicada ce ca de 100 publicacij g i ai iais medicina y higieneas cues iones. Así, p ensa médica del inal del XIX a. es aliosa emp ano lie u ig n edicinos e mini os pe iodo medZiaga. Li u iq idioma ins i u o Kalbos his o ias y dialek ologi os secciones l y esnioii ciencia empleada hu nani a iniq nokslq dak a e Niiole Cepiene nag in6io senqj l y elesniq lie u iikq a5 q, p incipalmen e Ry l P usijas lie u iq- okieiiq y okiediq-lie u iq kalbq Zodynq, skolinius y jq a ian es. Vy au o DidZioio de la Uni e sidad lek o e humani iniq cien í icq dak a e I na Zelle skai e p aneiimq ,,Sq okos p ak ini apib elZ is aspek u e minologijos". Ii paZymejo, e minologijā que s4 oca con enido se con o as s4 ocas del de e mina y Desp Soma mismo conjun o, liejan o sq okos apib eZ is y exac lus su i a diji ns y écnicaos lengua j4 demen a suje es nokslo qualybg. A siZ elgian i o m4 i u ini, iiski iama nemaZai apib eZ ies hiiq. adiau más impo an es se conside an la llamada ampli ud u inio, y la cuales p aneSeja can idad apib eZ ys, las nag inejo iSsamiau. Kompuu e ijos e ninijos aid4 analiz o Lie iq lengua su p ane'5ime da b - o oia humaui a ini l mokshl cen o ancinioii del ciencia ins i u o Te minologijos dak a e Angele Kaulakiencl. i pab eZe que Siuo iempo u imq deiim ies compu ado ijas e minq Zodynq e minija indica que 35-e iq me q compu ado ijas a psnis es su ku imosi e apa, cuyo p incipales ca ac e ís icas - pag is oii sinonimía y TokiE ko npi e ías pade i deden algunos an o kalbiniq, a ian iiku nas. ac ualing an o socioling is iniq. an o in e' ling is iniq eiksni l. Kompuu e ijos e minijos e nE olia gse Ma e na ikos e in o na ikos ins i u o docen as n a e na ikos G igas. sob e kompiu e iios ie5kojo esolimq, k4 cien í ic l dak a as Gin au as |is hablejo da i e minU san umpas, anglq idiomas e minijoje a ojamomi san umpomis: pe im i las i5 anglq 'I'c minologija | 2006 | 13 nesu umpin us s4 okq usa sus nomb es 223 idiomas, aduc i, ie oj jq su o ku i san umpas. l)a is p aneiimus pe scai e ki q s idiq specialis ai. Vilniaus Uni e sidad Komunikacijos acul ad de Knygo y os y documen o y os ins i u o doc o an e Nijole BlindZiu iene apZ elge biblio ekininkys es y bibliog a ía e mininiios aid4 y kai 4. i paZymeo que Sios a edas ac uales e minías aid4 i5 pa es de leden inno q q uso ecni biblio ekininkys e e y padios concep o de biblio eca. Dos p aneiimas ue on des inados a konk edi ecnología Telekomunikacijq y acul ado de s4 ocos y é minos nag ine i: Kaunas Uni e sidad de elec ónica Signalq p ocesamien o ka ed o lec o S asys Zajandkauskas habló sob e klys kelius ei5kian poliikumq y a ines s4 ocas, y Vilniaus Uni e si y Facul ad de Física del Depa amen o de Radio isicos el empleado cien í ico senio de ciencia na u al doc o q Vale ijonas Zalkauskas ap a e e minq ueiksena, ualdysena, uaizduosena a osen?. Kon e encijos da b4 desc end ino y i e ino Lie u iq kalbos ins i u o Te minologijos cen o senio ísimo cien í ico abajado humani a iniq mokslq dak a as jonas Klima idius y habili uo as ilologijos mokslq dak a as Se geius Selo as. Con e enciaias ema, p aneiemes examina e i emas y le an a p egun as bas an e ac uales no solo Li uania que abajan e minologías da b4, y ki q bu 5aliL1 albinis as, e minólogos, e ejams. l)aug diskusijq ocu ió no solo en e p aneiejq, sino ambién en e susi inkusiq klausy ojq. Sioje, p ak iSkai ya e diojoje, Lie u osi l kalbos cen o ins i u o Te minologijos o ganizuo oje in e nacionalineic e minologijos kon e encijoje pa icipa on no sólo le ijos, Veng ijos, Rusijos cien í icos y e minologos, con los que ya no ieni me ai colabo amos, sino ambién s ediai i5 5aliq, con las cuales aún no había glaudZiq Polonia. y5iLl. - Swedijos. Uk ainos, Así suspaZinación con g Saliq e minologías abajo peculia idades y allí di bandiais e minologais ue muy impo an e y naudinqas. Recibió 2006-l 1-30 Albina Aukso iu e Lic u i l ins i u o de lengua I'. Vileio g. 5, LI-10308 Vilnius E. pai as [email p o ec ed] 224 Albina A kso iu e ll-a p au ine e n inologijc s kon 'e enc i ja..