174 Jonas
JoNAs KLimA ičiUs
Ins i u s de la langue li uanienne
С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова,
Т. Г. Скопюк. УКАЗАТЕЛЬ ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКИХ
ДИССЕРТАцИй. Справочное пособие
Bélos ok […] Moscou, 2006, 752 p. Il a é é publié en 2006.
Se giejaus G inio o-G iniewicziaus mūsų Te minologijos cen ui
au og a uo a knyga. Se giejaus G inio o-G iniewicziaus mūsų
Te minologijos cen ui au og a uo a knyga. Se giejaus
G inio o-G iniewicziaus mūsų Te minologijos cen ui au og a uo a knyga.
P o esso ius i isi šios bibliog a ijos engėjai, aip pa isi 19462005 m. 2165
dise acijos au o iai (kai ku ie d iejų) i Rusijos e minologijos d augija
(ROSSTERM) gali pag įs ai didžiuo is p ieš pasaulį sa o didžiuliu da bu (deja,
knygos spauda mena so ie inio sku do laiko...). Le e me a é é in en é pa
Se giejus G inio as-G iniewiczius pou désigne une discipline scien i ique
complexe […] e minologie (synonyme de consomma ion de e minologie e de
e minologie hyb ide), ac uellemen au cou s de la pé iode susiklosčiusią jos
p oblema iką, mini pe inius 20 yea s išsisky usias k yp is […] g e inamąją,
onomasiologinę, semasiologinę, ipologinę, unkcinę, is o inę, kogni y i
e minologiją, pagalą […] pa akinę e minologiją, aip. Au o ius kelia eikalą
sumuo i i apibend in i ezul a us e minologijos a ei į lemia bū inybė ei i nuo ap ašymų p ie aiškinimų. Tai dik a o i bibliog a ijos sanda ą. Il s'agi d'un dic a o qui es publié chaque année.
Il s'agi d'une pa ie de la e minologie sys éma ique des bibliog aphies
c yp og aphiques: 1. Les e minologies e les bases des sky iai. 2. la
e minologie de ype. Les leksikos spéciaux e les e minijos ipai
(p o o e minai i liaudinė specialioji leksika, ama ininkys ės leksika,
p o esionalizmai, mik o e minijos, a ealinės i au inės e minijos, au o inės
e minijos); e minologie his o ique e e minologie diach onique; Il s'agi d'une
espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce
d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce d'espèce. 3. la e minologie de l'éc i u e (desk ip y ioji).
Klima ičius | Il a é é nommé p ésiden de la Commission.
Te minologie | 2007 | 14 175
4. la e minologie sémassiologique. 5.
Onomasiologie e e minologie. Le e me da yba.
La e minologie du cinéma.
7. La e minologie du Taikomoji. Te minologie du a ail.
8. La e minog aphie.
9. Te minologie de la connaissance.
Il s'agi d'une bibliog aphie des e minologies sys émiques: il s'agi d'abo d
d'un ce ain nomb e de choses (lexique spécialisé, e minine, lexique
scien i ique, lexique bend amoksline, lexique echnique e echnique
commune), puis des domaines scien i iques (lexique 8ys […] 88 k yp ys […] 85
hèses).
III […] Abėcėlinė. Il s'agi d'une égion si uée dans l'es de l'Uk aine.
Da kime p ès de S. G inio o à l'en ée. Au o ius eigia, kad mokslo y oje
ienu iš pag indinių mokslo s i ies aidos g eičio i plė ojimosi k yp imis
odiklių laikoma publikacijų skaičius i jų ema ika. Il s'agi d'un g oupe de
che cheu s qui s'es engagé à é udie le suje de la biblio hèque. Il s'agi
d'une publica ion ( isų) dynamique okia (XX a. dešim mečius): IV […] 11, V […] 11, VI […] 44, VII […] 480, VIII […] po 150 […] 200 kasme . Dise acijos S. G inio o laikomos pag indiniais (Dise a ions S. G inio o laikomos pag indiniais) es une édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion de l'édi ion.
176 Jonas Klima ičius | Ty imais selon l'analyse du dé ail e du gilumą. Jų skaičiaus augimas
[…] 269, 2001[…]2005 m. […] 147. Les e minologies de la disse a ion o men une dizaine de
calib es de la disse a ion. 2165 dise acijos […] ai Rusijos (i bu . SSRS) e minologijos
a uodas. Jame […] i A. Balašaičio (1961), K. Gai enio (1969), A. Kaulakienės (1983), S. Keinio
(1968) son des dise a ions qui on é é édigées pa des che cheu s amé icains. Il s'agi
d'un plus g and nomb e de Kalbininkų da bų: A. Sabaliausko (pa eik i klaidingi inicialai I. I.)
P édic ion des noms des plan es ag icoles dans les langues bal es J. Ka aciejaus Social
Te mino li o ského jezika (1987), R. Žuka Bui ydienės Te miņi b ačnogo ods a
li o skom jeziku (1992), aip pa A. Denze ičiū ės nichd onimi i p oduk yni od ob azo anja
bal skih jezika (P incipi nominacije) (Kaunas, 1988), D. Eigi ija Li o ska na odna
e minologija (Vilnius, 1989). Pas (Vilnius, 1989) a é é publié. Il n'y a pas de dise a ions de
deux passés dans la li é a u e odyklėje Li uanie kalbo y a. N. i Z. Ba eiky ės
Устойчивость словосочетаний в научной речи (Moscou, 1982), L. Ju e ičiū ės Процесс
интернационализации научно-технической терминологии в условиях развития
русского двуязычия (Moscou, 1992) Le p ocessus de in e na ionalisa ion de la
e minologie scien i ique e echnique dans les condi ions de dé eloppemen de la langue
usse (Moscou, 1992). P ie anglis ikos p iklauso R. Jasuda ičiū ės É ude his o ique des
mo s d'in e p é a ion des mo s (su les ma iè es de l'imën subs an iels,
des pa ies indiquan des a b es en langue anglaise (Lening adas, 1979). Su
li uanis ika ik ai siejasi Z. Daunienės dise acija Торговая лексика в белорусской
деловой письменности в 15нач. 17 вв. (Vilnius, 1965) e R. Dailidėno Li uanizmy dans
l'ancienne éc i u e comme ciale belgaise (Minskas, 1989), mais il n'y a pas de mineu
dans leu odyklėje. Z. Babickienės dise acija Réguliè e polysémie en usse e
li uanienne lexicog aphie (Lening adas, 1983) Il n'y a pas de a ail e minologique.
P ie li uanis ikos iš dalies p iklauso L. Ne skajos dise acija Балтийская
географическая терминология в сопоставлении со славянской (Москва, 1973), o
odyklėje ne iksuo a. E. Telešo (E. Yu. Тяляшоc) hèse su la eche che e la mise en
œu e d'un modèle concep uel de domaine pou sou eni le dialogue humain-machine
(Kaunas, 1983) à la eche che scien i ique humani ai e.
***
A me us li uanis ikos, aip pa isų bu usių SSRS i esamų Rusijos au ų,
užsienio kalbų e minologijos dise acijas, usų dalis lik ų didžiausia. Neži
nia, kaip lie u ių e minologija a ody ų p ieš, sakykim, kazachų a ne
u kmėnų e minologiją. (La e minologie u kmène es la e minologie la plus connue de la Li uanie e es u ilisée dans de nomb eux end oi s du monde.) Pou quoi les Russes n'on pas besoin de...
įspūdingas: V […] 6, VI […] 64, VII […] 226, VIII […] 483, IX […] 972, no s čia p asideda mažėjimas: X
Te minologie | 2007 | 14 177 açons […] ê e liaudies e minijos […] a eind eusi
ik abiejų ankų pi š ų skaičių (ž . A. Rimku ė. Li uanie e minologijos
dise acijos. […] Te minologie 14, 179[…]187). 1949 […]1989 m. apgin os 141 ilol. m.
kandida o i 22 dak a o dise acijos (Aukš asis mokslas. In o macinis
biule enis, numé o qua e. Lie u os kalbininkų, li e a ū ologų i
au osakininkų dise acijos (1949-1989), Vilnius, 1991) […] aigi iš iso 163 (o
e minologijos uo laiku […] 4). Il es égalemen connu sous le nom de
dise acijos. Tiek ge ai, kad bu ome, o po pe aukos ėl galime bū i
iesiogiai a ne iesiogiai mokiniai, o mūsų žu nale i kolegos. (Nous sommes
di ec emen ou indi ec emen liés à un jou nal ou à un jou nal.) Ne eikia įsis o i į pesimizmą, be u im ge ai į e in i padė į. Je suis sû que ous ê es d'acco d a ec moi.
No e p oblème es à l'échelle. Be u im apsigin i nuo e minologijos p o anų
e inimų i ka š akošiško adybiško s a ega imo. Nous a ons é é in o més pa le
minis è e des A ai es é angè es. La e minologie es un jou nal p a ique, o
pap ašius pag įs i […] kad siau ai specializuo as, u i aiškų aikomąjį (kalbos
p ak ikos), ai u im pasaky i, kad jie, ką nežino […] žu nale (i ologijos cen e)
Te minologie de ces choses iš labai maža […] jie daba kiasi eik Lie u os kalbos
komisijos pakomisijos (no égiens de la cen ologie des a ailleu s pa icipan kai
šlubu abiem, ypač Vals ine ling is ine). Pa ikėję sa o galia aginimais s aigiai už
plaukų iš auk i lie u ių e minologiją į aukščiausią lygį iman is g ynosios eo ijos
kū imo, nežinia kodėl mano, kad ai ge iausia da y i ma šu iš Ry ų į Vaka us. Beje, S.
G inio o duomenimis, e minologijos i is o inės leksikologijos dise acijos en 100
ka ų mažiau... Moksle apsk i ai nė a okių akosky os, juoba šuoliais pakei ę
k yp į ne apsime eu opiniu e minologijos cen u. Il s'agi d'une é ude qui a é é
éalisée pa le cen e eu opéen de e minologie. La héo ie e minologique de
Li uanie pa Jono Jablonskio (ling is inę, žinomą iš negausių eiginių i iš p ak inio
įgy endinimo) e S asio Šalkauskio (daugiau bend ąją, iš dalies loginę) nuosekliau, be
su pe ūkiais kū ė ik Kazimie as Gai enis, iš dalies kū ė, daugiau mokė S asys
Keinys. Main enan pause, da ge ai, kad mūsų i iamieji da bai, no s neapkaišy i
mokslingumo plunksnomis, be u i neblogą eo inį pamušalą (iš pa i šiaus jo
nema y i, be y a). Il es égalemen connu sous le nom de Dab u. Cependan , il es
nécessai e d'e ec ue un changemen de pla eau mas o g yną eo e iką, iš ku io
bū ų galima lauk i monog a ijos a p adžiai ben ado ėlio a ba ku is elk i g upę
kolek y inei monog a ijai. Il au que u ailles à l'école. C'es le momen de ai e le
bondage. Il au é i ie : les e minologues usses son ès nomb eux, l'épopéji
es éla gi, mais j'ai le même p oblème, nous, les e minologues des chemins de e ,
les p oblèmes de l'u ilisa ion des chemins de e . Nesid o ėkime pe im i, s a biausia
mokėkime ai nuodugniai, ūpes ingai,
178 Jonas Klima ičius | be kumulia y iai, sis emiškai pada y i. (Jonas
pe spec i es son les mêmes.
Il es nécessai e de commence à connaî e les ésul a s des a ein es (e
des pasiek ų) des e minologies linguis iques de la Li uanie. Il au d'abo d
mieux s'assu e que nous cul i ons p incipalemen la desc ip ion de la
e minologie onomasiologique. Bū ina yž ingai šalin i ieną nege ą pe k ypį
ne ai, kad ši k yp is pe daug da ybiška, be ai, kad e minizacijos būdu
suku ų e minų da ybinė analizė išk eipia e minijos kū imo aizdą. Le
édac eu en che a mis en place un gais u ši o nepašalins, au bend os
nuos a os: da ybos analizė naujada ams, e iniams. des au es c yp es
u im ik pačius bū iniausius papildus, eikalingus pag indinei k ypčiai i jai
pa em i (didžiausias, u in is i da žadan is dise acinių ezul a ų is o inė
e minologija), a ba į ai ių p admenų, plė o ė i a ei is da isai neaiški. Vieno
ès s a baus aiškumo au bū inai i g ei ai: kiek ūks a, kad
e minologijos dise acijos i e minologų skaičius suda y ų dešim adalį
kalbo y os, i kada suda ys.
Gau a es décédé le 12 décemb e 2006.
Jonas Klima ičius
Ins i u s de la langue li uanienne
P. Vileišio g. 5, LT - 10308 Il es si ué dans la égion de Vileišio.
E. paš as e [email p o égé]
Klima ičius) es un joueu de oo ball amé icain. Les ac uali és e les