Te minologija | 2007 | 14 135
Kai ku ie sinoniminių eligijos
e minų a osenos a ejai ka ekizmuose
(XVI a. i XIX a. galas – XX a. p adžia)
AUŠRA RimKU Ė
Lie u iųkalbosins i u as
Sinonimija ypač būdinga p adiniam e minijos kū imosi e apui, kai
inkamiausias e minas są okai pa adin i da nepasi ink as i ienu
me u y a a ojami keli e minai (sinonimai1) i (a ) a ian ai, iš ku-
ių ienas – dažniausiai s e imybė. Šio s aipsnio ikslas – ap a i p adinio
ašy inės eligijos e minijos kū imosi e apo (XVI a.)2 i laiko a pio, kai
o ma osi daba inė bend inė lie u ių kalba (XIX a. galas – XX a. p adžia),
g e a pa eikiamų sinoniminių eligijos e minų a oseną ka ekizmuose.
Nenag inėjami į ai iose ka ekizmų ie ose a o i sinoniminiai eligijos
e minai.
Kadangi eligijos aš ai nuo maždaug XVII a. idu io gausiau už e š i
s e imybėmis, ypač lenkybėmis (plačiau ž . Palionis 1979: 106), ai XVII–
XIX a. p adžios i idu io ka ekizmų eligijos e minai neap a iami.
1. ŠALTINIŲ APŽVALGA
Šio s aipsnio šal iniai – ys XVI a. ka ekizmai: Ma yno Maž ydo Ka-
echismusaP aʃ ySzadei,Makʃlasʃkai ima aʃ ay gieʃmesdelk ikʃcʒianiʃ es
beidelbe neliuiaununaujeyʃuguldy as(1547), Mikalojaus Daukšos Ka-
hechismasa bamokslaskiekwienamk ikszczioniip iwal s.Pa aszi aspe 
D.Iak baLedesma...Jguldi asiLięu ioLąnkiʃʒkoingLie uwiʃʒkape Ku-
nigaMikałoiuDaugʃʒaKánonikaʃʒemaicʒiu (1595), Me kelio Pe ke ičiaus
Ka ekizmas (1598)3 i ys XIX a. gale – XX a. p adžioje išleis i ka alikų
1 Apie e minų sinonimiją plačiau ž . Keinys 1980: 97–104; Gai enis 2002: 33–36; apie a ski ų s ičių
e minijos sinonimiją ž . Kaulakienė 2000: 23–28; Kazlauskai ė 2000: 25–31; Zemle ičiū ė 2001: 34–49;
Umb asas 2004: 100–118; S unžinas 2005: 7–26 i k .
2 Nekyla abejonių, kad eligijos e minai a o i ge okai anksčiau. Be o, seniausi išlikę po e ių eks ai iš
XVI a. p adžios ik pa i ina ak ą, kad eligijos eks ų bū a ku kas anksčiau – XIV a. pabaigoje a XV a.
p adžioje, ačiau jie neišlikę. Ano J. Lebedžio i J. Palionio, „XIV a. pabaigoje a ben XV a. p adžioje jau
bū a elemen a iausių lie u iškų ikybinių eks ų. Jų, žinoma, bu o nedaug, nes k ikščionybės skleidimui
uome iš ik ųjų ski a labai maža dėmesio“ (Lebedys, Palionis 1964: 110).
3 S aipsnyje ap a iamų sinoniminių eligijos e minų a osenos a ejų M. Pe ke ičiaus Ka ekizme ne as a.
136
ka ekizmai: MoksłasRimoKa aliku (1879),T umpasisKun.Filochowskio
ka ekizmas(1901), Ka akizmaika alikiszki.Visu eikalingiausidėl aikųi 
žmoniųp aszcziokųsuLemen o iui Minis an u u (1903). Medžiaga ink a
ik iš ka ekizmų, a si ibo a nuo giesmių, apeigų, suplikacijų i ki ų eks ų.
XVI a. išleis us pi muosius ijų Vaka ų k ikščionybės šakų ka ekizmus
(e angelikų liu e onų, e angelikų e o ma ų i ka alikų), no s jie e s iniai,
galima laiky i labai s a biais ašy inės eligijos e minijos šal iniais. XIX a.
galo – XX a. p adžios ka alikų ka ekizmai y a išleis i spaudos d audimo
laiko a piu. Tuo me u iš kalbos nuosekliai im os gui i s e imybės. Kadangi
minė us ka ekizmus ski ia bemaž ys šim mečiai, s aipsnyje no ė a pa-
nag inė i i palygin i d iejų olimų i ski ingų laiko a pių sinoniminių
eligijos e minų pa eikimą, išsiaiškin i, ku iems sinonimams eikiama pi -
menybė i kodėl. Ap a ian g e a a ojamus sinoniminius eligijos e minus
paliečiami kilmės (lie u iškas a nelie u iškas e minas) i ki i s a besni
kalbos dalykai. Be o, e inan nag inėjamus eligijos e minų sinonimus,
a siž elgiama į jų a osenos aplinkybes.
2. SINONIMINIAI VIENAŽODŽIAI RELIGIJOS TERMINAI
XVI a. i XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose ienažodžiai sino-
niminiai eligijos e minai pa eikiami gana į ai iai: jie ašomi skliaus uose
a ba išnašoje, jungiami jung uku a ba, aip pa ski iami kableliu.
2.1. Visuose nag inėjamuose XVI a. i XIX a. galo – XX a. p adžios ka-
ekizmuose g e a esan ys sinoniminiai ienažodžiai eligijos e minai jun-
giami jung uku a ba.
2.1.1. Vienas e minas lie u iškas4, ki as skolin as5 (a ba hib i-
das):
Nuo ki ų nag inėjamų XVI a. ka ekizmų jis ski iasi uo, kad jame a ojama ge okai daugiau s e imybių,
a si adusių pažodžiui e čian iš lenkų kalbos.
4 Kadangi ka ekizmai y a e s iniai, juose esama i gana sunkiai a pažįs amų skolinių, ano K. Gai enio,
„slap ųjų skolinių“, a ba e inių (Gai enis 2002: 58). Dažniausiai pasiskolin a žodžio eikšmė ( eikšmės
skoliniai) a ba žodžio s uk ū a, . y. e s a pamo emiui ( e iniai) (plg. KTŽ 1990: 228–229, da ž . LKE
1999: 700). Da inius, pada y us nusižiū ėjus į ki os kalbos a i ikmenis, S . Keinys adina sekiniais (Keinys
1999: 113).
Ve inių y a isuose ap a iamuose ka ekizmuose, ypač XVI a., ačiau šiandien sunku pasaky i ( ai pada y i
galė ų ik kalbos is o ikai), a ka ekizmo au o ius pa s e inį pasida ė i pi mas pa a ojo. Kai kalbama
apie XVI a. ka ekizmus, galimas dalykas, kad e inys y a paim as iš aš ų, ku ie aip i liko neišspausdin i
(p z., S . Rapolionio, A. Kul iečio i k .). O galbū ai iš saky inės eligijos kalbos paim as žodis. Tad šiame
s aipsnyje e iniai, aip pa i naujada ai e inami labai a sa giai.
5 Skolin ais eligijos e minais s aipsnyje laikomi senieji skoliniai i bū inieji s e imos kilmės žodžiai – a-
dinamieji a p au iniai žodžiai, i pe ekliniai, p imes ieji – s e imybės. Senieji skoliniai y a p isi aikę p ie
lie u ių kalbos sis emos i y a no miniai. Dauguma jų suda o seniausią eligijos e minijos sluoksnį.
Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos...
Te minologija | 2007 | 14 137
ikėjimasa ba ie a6 MK 28, iešpa sa baponas MK 36;
moky ojasa bamis as DK 235;
k ei a ikis7a bae e ikas MRK 181, lokams aa bagodulys ėMRK 430,
ža ėjimasa bače as MRK 174;
a laidaia baa puskai KK 38, do ybėa bacna a KK 40, nusižeminimasa ba
paka a KK 49, ikėjimasa ba ie a KK 48;
komunija(a badaly umas) TFK 36, komunijaa basusi ienijimas TFK 62.
Tai galima adin i į ai iakilme sinonimija. Dažniausiai (išsky us lokams-
aa bagodulys ėi komunija(a badaly umas), komunijaa basusi ieniji-
mas) pi ma a ojamas sa os kilmės e minas, o po jung uko a ba pa eikia-
ma s e imybė, ečiau senasis skolinys. Galbū aip bu o bandoma g ynin i
Bažnyčios kalbą, ypač XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose.
2.1.2. Abu e minai lie u iški: išgany ojasa baišgelbė ojasDK 97,
paduksisa ba il is DK 159, aliaa bano asDK 125. Daukšos Ka ekizme
a ojamas e minas išgany ojasy a eikšmės skolinys, plg. lenk. zbawiciel
„išgelbė ojas“. O paduksis – naujada as (plg. lenk.nadzieja,u ność,du ność
Palionis 2004: 291) iš eikšmės skolinio duksė i 4. „ ikė is, u ė i il į, il is“
(LKŽe pasiduksė i– ik A. Ba an).
Jung uku a ba jungiamų sinoniminių ienažodžių eligijos e minų as a
isuose nag inė uose ka ekizmuose. Juo gali bū i jungiami i ne sinonimai,
p z.: g asymasa bake š a imas MK 36, pa epimasa basu aukimasMK 33
i k .
2.2 Daukšos Ka ekizme sinoniminiai eligijos e minai pa eikiami išna-
šose8. Galima ap a i okius a ejus:
2.2.1. Vienas e minas lie u iškas (gali bū i Daukšos naujada as),
ki as skolin as (a ba hib idas):
gam a9–cna a DK 263, ga bė–čės is DK 397, įsčios–žy a as DK 105,
išpažinimas–spa iedis DK 309, pasaulis –s ie as DK 177, pa eikslas –
ab ozas DK 191, p aga as –pekla DK 399, p iešininkas–nep ie elius DK
177, ikėjimas – ie a DK 103, žaizda – ona DK 351.
6 Te minų kilmė s aipsnyje de aliau neaiškinama. Be eik isų ienažodžių eligijos e minų, ku ie dažnai
eina sudė inių e minų dėmenimis, kilmė ap a a s aipsnyje Nelie u iškiXIXa.galo–XXa.p adžioska a-
likųka ekizmų e minai(ž . Rimku ė 2005: 42–66).
7 Tu bū e inys iš lenk. k zywowie ny.
8 S aipsnyje pa eikiama su b ūkšnio ženklu.
9 LKŽe gam a– 3. S. Dauk „do ybė“.
138
Ano J. K uopo, Daukša dažniau negu Maž ydas g e a a ojo skolin us
i lie u iškus os pačios ealijos pa adinimus (K uopas 1998: 245–252).
Galima da y i p ielaidą, jog Daukša lie u iškus gy osios kalbos žodžius
sąmoningai aiškino skoliniais, kad juos sup as ų d asininkai, ge ai nemo-
kan ys lie u ių kalbos. Daukšos Ka ekizme eikšmės skoliniai, p z.: išpa-
žinimas(„išpažin is“, plg. lenk. wyznanie,spowiedź), gam a („do ybė“, plg.
lenk. cno aPalionis 2004: 115), sinonimiškai a ojami su s e imybėmis
(spa iedis,cna a).
2.2.2. Abu e minai lie u iški:
didžia imas–pu lumas10 DK 253, mi is –gil inė DK 355, nuodėmė –nu-
sidėjimas DK 183, nusiminimas –abejojimas DK 28511, pad ū inimas –pa-
s ip inimasDK 259, paduksis – ikėjimasis DK 377, pagunda–pagundymas
DK 409, pap o ys –pajunkimas DK 317, paskandinimas –p apuolimas DK
141, pašalpa –pagalba DK 199, p iejau a–siela DK 271, siela–p iežinė DK
321, siel a as–apmaudas DK 315, su ė ėjas12 –da y ojas DK 335.
Nemaža dalis ap a iamų lie u iškos kilmės eligijos e minų laiky ini kon-
eks iniais sinonimais, nes dažnai pap as osios kalbos žodžiams su eikiama
nauja eikšmė. Be o, iš pa yzdžių ma y i sunkios Daukšos pas angos (šiuo
a eju – išnašoje) kuo iksliau i pap asčiau iš e s i ka ekizmo eks ą – ie oj
eikšmės skolinių, p z.: p iejau a„sąžinė“, plg. lenk. sumnienie Palionis 2004:
365, p iežinė„sąžinė“, plg. lenk. sumnienie Palionis 2004: 371, su ė ėjas,
plg. lenk. S wo zyciel, siūloma a o i pap as osios kalbos žodžius.
2.2.3. Abu e minai skolin i: abyda–k i da DK 181 (b us. абiдаi
b us. кpивдa, lenk. k zywda). Iš o galima sp ęs i, kad abu žodžiai gana
plačiai a o i, no s a o as i lie u iškas žodis sk iauda.
2.3. XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose sinoniminiai eligijos
e minai ašomi skliaus uose. Ap a ini okie a ejai:
2.3.1. Vienas e minas lie u iškas, ki as skolin as (a ba hib idas):
duona(os ija) MRK 322, godulys ė(lokams a) MRK 234, kančia(mūka)
MRK 88, nusižeminimas(paka a) MRK 432, paslap is( ajemnyčia) MRK
10 Ano K. Būgos, ai Daukšos naujada as, plg. pu lus (Būga III 1961: 77).
11 Kon eks inis sinonimas.
12 Tai eikšmės skolinys, plg. lenk. S wo zyciel. Ano K. Būgos, „mūsų e i „ wo zyć, scha en“ kilimo y a
sa as žodis. <...>, kai e i a ojama lenkiško žodžio „ wo zyć“ eikšme, ada a ojamas ne su e ojas, o
su ė ėjas“ (Būga II 1959: 132). Z. Zinke ičiaus manymu, su e ojas „nebu o Maž ydo naujada as. Ma y ,
ai iš seno lie u ių u ė as žodis“ (Zinke ičius 2000: 76, 123), ačiau LKŽ XVII o nepa i ina – iš gy osios
kalbos ( a mių) nepa eikia nei su e ojo, nei su ė ėjo.
Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos...
Te minologija | 2007 | 14 139
35, paš en inimas(konsek acija) MRK 322, pik žodžia imas(blužnijimas)
MRK 185, p aga as(pekla) MRK 144, p o as( azumas) MRK 240, sos as
( onas) MRK 101, s abmeldys(pagonis)MRK 173, s ebuklas(čiūdas)MRK
81, obulys ė(doskonalas is) MRK 281, il is(nodieja) MRK 170, ženklas
(čiūdas) MRK 2313;
lokams a(godulys ė) KK 47, sme is(mi imas) KK 16;
a laidai(a puskai) TFK 6, do ybė(cna a) TFK 70, godulys ė(lokams a)
TFK 26, išmalda(almužna) TFK 27, malonė(loska) TFK 47, nusižeminimas
(paka a) TFK 26, p iede mė(pa ynas ė) TFK 69, p aga as(pekla) TFK 28,
sąžinė(sumenė) TFK 54, s abmeldys(pagonis) TFK 39.
Reikia many i, kad minė uose ka ekizmuose sa os kilmės e minui y a
eikiama pi menybė, ne jei skliaus uose ašomi a p au iniai žodžiai (os-
ija,konsek acija) i senieji skoliniai (pagonis). Kaip ma y i iš pa yzdžių,
MoksłeRimoKa aliku i T umpajameKun.Filochowskioka ekizme skliaus-
uose ašomos s e imybės (i hib idiniai e minai) daba inės bend inės
kalbos požiū iu laiky inos ne a o inomis, a ėjusiomis iš lenkų, bal a usių i
ki ų kalbų. Nelie u iškos kilmės eligijos e minai bu o plačiai a ojami i
įp as i, odėl, ma y , no ė a, kad siūlomi lie u iški a i ikmenys bū ų isiems
sup an ami. Ka akizmuoseka alikiszkuose skliaus uose ašomas lie u iškas
e minas, ačiau okių a ejų ik po a. MoksłeRimoKa aliku i Ka akizmuose
ka alikiszkuosey a pa eikimo ne ienodumų, p z.: do a(cna a)MRK 17 i
cna a(do a) MRK 168, nusiminimas(despe acija) MRK 169 i despe acija
(nusiminimas) MRK 431; mylis a(malonė) KK 10 i malonė(mylis a) KK
12. Tai ody ų, kad kai a ne isada ge ai bu o apgal o a i aiški.
2.3.2. Abu e minai s e imybės: pakū a(spa iednė) MRK 303, TFK
25. Tai kon eks iniai sinonimai (lenk.poku ai spowiedź), odėl kalbė i apie
no minimą i kai ą nė negalima.
2.4. Ka ekizme MoksłasRimoKa aliku as as ienas a ejis, kai sinoni-
mas ski iamas kableliu, p z., ajemnyčia,paslap is MRK 86. Pi menybė
da eikiama lenkybei (lenk. ajemnica).
Apibend inamosios pas abos. Ti iamoje medžiagoje g ynai lie u iškų
e minų sinonimijos a ejų y a ik Maž ydo i Daukšos ka ekizmuose. Tai
galima sie i su au o ių pas angomis ieško i ikslesnio a i ikmens e čian
ka ekizmus. G e a a ojami sinoniminiai ienažodžiai eligijos e minai
13 Kon eks inis sinonimas.

140
jungiami jung uku a ba(Maž ydo i Daukšos Ka ekizmai, MoksłasRimo
Ka aliku,Ka akizmaika alikiszki), pa eikiami išnašoje (Daukšos Ka ekiz-
mas), skliaus uose (MoksłasRimoKa aliku,T umpasisKun.Filochowskio
ka ekizmas, Ka akizmaika alikiszki) a ba ski iami kableliu (MoksłasRimo
Ka aliku). XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose y auja į ai iakilmė
sinonimija ( ienas e minas lie u iškas, ki as skolin as a ba hib idas). Tokios
sinonimijos a osenos a ejų y a i XVI a. ka ekizmuose, ačiau da ge okai
mažiau (žinoma, eikia nepami š i, kad ski iasi šal inių apim is). Ap a ia-
muose ka ekizmuose galima įž elg i lie u iško ienažodžio eligijos e mino
a osenos pi mumo dėsningumą. Tai – kalbos g yninimo siekimas.
3. SINONIMINIAI SUDėTINIŲ RELIGIJOS
TERMINŲ DėMENyS
Ka ekizmuose aip pa a ojama są okų, ku ios y a į a dy os d iem su-
dė iniais e minais. Sinoniminis gali bū i ienas (a daugiau negu ienas)
iš sudė inio e mino dėmenų. Sinoniminiai sudė inių eligijos e minų dė-
menys aip pa į ai iai pa eikiami.
3.1. Sinoniminiai sudė inių eligijos e minų dėmenys jungiami jung-
uku a ba.
3.1.1. Į ai iakilmiai dėmenys:
a) sinoniminis pag indinis dėmuo:
ab ozasa bapa eikslasŠ en ojo MRK 181, apeigosa bace emonijosbaž-
nyčiosš en os MRK 419, pa eikslasa baab ozasViešpa iesJėzaus MRK
181;
do ybėa bacna adie iška KK 48.
b) sinoniminis šalu inis dėmuo: dalineia banezupelnia puskai KK 38.
Maž ydo Ka ekizme i MoksłeRimoKa alikubei Ka akizmuoseka ali-
kiszkuose sinonimiškai a ojami skolin i i lie u iškos kilmės dėmenys.
Pi menybė eikiama lie u iškam e minui.
3.1.2. Vienakilmiai dėmenys:
da y ojasa basu e ojasdangaus DK 131, plg. su ė ėjasa bada y ojas
žemės DK 133, pasisakymasa baišpažinimasnuodėmių DK 289.
Kaip ma y i iš pa yzdžių, į šią g upę pa enka i okių žodžių, kaip su e -
ojas,su ė ėjasi išpažinimas, ku ių eikšmė skolin a, o o ma lie u iška.
Šio ipo pa yzdžių, kai isi sudė inių e minų dėmenys lie u iški, as a ik
Daukšos Ka ekizme.
Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos...
Te minologija | 2007 | 14 141
3.2. Sinoniminis sudė inio e mino dėmuo ašomas išnašoje.
3.2.1. Į ai iakilmiai dėmenys: š enčiausiasskomis – s alas DK 379
(b us. dial. скам’я, us. cкaмья).
3.2.2. Vienakilmiai dėmenys: nuodėmė didžiausia –ma inan i DK
331.
3.3. XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose sinoniminiai sudė inių
eligijos e minų dėmenys ašomi skliaus uose.
3.3.1. Vienakilmiai dėmenys: neišdildomasženklas(žymė)MRK 314.
3.3.2. Į ai iakilmiai dėmenys:
a) sinoniminis pag indinis dėmuo:
apeigos(ce emonijos)k ikš oš .MRK 316, apeigos(ce emonijos)š en os
MRK 24, apeigos(ce emonijos)bažnyčiosš . MRK 185, apie ag yniausia
(čyščiausia)MRK 325, apmislyjimas[kančių(mūkų)čysčiaus] MRK 353,
do a(cna a)čys a os MRK 276, do a(cna a)k ikščioniška MRK 278, do a
(cna a)pakū os MRK 342, ga singiausiass ebuklas(čiūdas) MRK 81, iš a mė
(dek e as)[gal osbažnyčiosš.]MRK 129, iš a mė(dek e as)Tė oš en ojo
MRK 129, k ikščioniškado a(cna a)MRK 280, k ikščioniška obulys ė(dos-
konalas is,š en enybė) MRK 283, k u inakančia(mūka)MRK 319, nesu-
skai omas(čiūdas)s ebuklas MRK 85, pasky imas(paznočijimas)bažnyčios
MRK 126, sos as( onas)AugsčiausiojoMRK 421, sos as( onas)Die o
MRK 281, š en inybė(doskonalas is)k ikščioniška MRK 278, obulys ė(dos-
konalas is,š en enybė)k ikščioniška MRK 278;
amžinamūka(kančia)KK 16, malonė(mylis a)Die o KK 12, plg. mylis a
(malonė)Die o KK 10, nag ada(užmokes is)posme čio KK 9;
Bažnyčiosapeigos(ce emonijos)TFK 40, die iškado ybė(cna a) TFK 27, di-
džiausiado ybė(cna a) TFK 27, S.Bažnyčiosapeigos(ce emonijos) TFK 70.
b) sinoniminis šalu inis dėmuo:
ak as il ies(nodiejos) MRK 337, do as(cna ly as)gy enimas MRK 275,
do anojimasliglaikinės(dočėsnos)ko onės MRK 363, d asia[ obula(dosko-
nali)] MRK 37, išnaikinimasko onėsliglaikinės(dočesnos) MRK 306, liuosa
( alna) alėžmogaus MRK 292, nedabojimasp ide ysčių(pa ynasčių)š. i-
kėjimo MRK 34, nus ojimas il ies(nodiejos) MRK 431, užsilaikimasdo oje
(cna oje) MRK 406, isuo ini(zupelni)a laidai MRK 371;
isuo inei(zupelni)[a puskai] KK 38, isuo iniai(zupelni)a puskai KK 38;
PanaTeisingoji(Vie noji) TFK 18, e gijos(ne alios)namai TFK 6, isuo-
iniai(zupelni)a laidai TFK 61.
142
Daugiausia pa yzdžių as a ka ekizme MoksłasRimoKa aliku. XIX a.
galo – XX a. p adžios ka ekizmuose dažniausiai skliaus uose pa eikiami
s e imos kilmės dėmenys. Galima sp ęs i, kad aip siekiama lie u in i.
Apibend inamosios pas abos. Sinoniminiai sudė inių e minų dėme-
nys, kaip i sinoniminiai ienažodžiai eligijos e minai, jungiami jung uku
a ba(Maž ydo i Daukšos Ka ekizmai i MoksłasRimoKa aliku,Ka akizmai
ka alikiszki), ašomi skliaus uose (MoksłasRimoKa aliku,T umpasisKun.
Filochowskioka ekizmas, Ka akizmaika alikiszki). Ras a ik po a a ejų, kai
jie pa eikiami išnašoje (Daukšos Ka ekizmas). Kadangi sinoniminiai sudė inių
eligijos e minų dėmenys daugiausia y a s e imos kilmės, galima many i,
kad ka ekizmų au o iai okiu pa eikimo būdu lie u ino eligijos kalbą.
4. KITI SINONIMINIŲ RELIGIJOS TERMINŲ
VA oSenoS A VeJAi
Ka ekizmuose aip pa a ojama eligijos są okų, ku ios y a į a dy os
ienažodžiu i sudė iniu e minais. Tokie sinoniminiai e minai aip pa y a
jungiami jung ukais a ba,a , be o, ienas iš sinonimų gali bū i ašomas
skliaus uose a ba išnašoje.
4.1. Abu e minai lie u iški: gil inėa bami isamžina DK 97, pik os
d asiosa ba elniai KK 10.
4.2. Vienas lie u iškas, ki as skolin as e minas:
š en as is14a basak amen asbažnyčios MK 18, š en as isa basak amen as
al o iaus MK 25;
gailėjimasužnuodemes–pakū a DK 259, išpažinimasnuodėmių–spa iedis
DK 349, mokslasišpažinimo –spa iedis DK 309;
di ma onėa pa i inimasš .Tikėjime MRK 434;
Tė asŠ en asisa baPopiežius KK 23;
pa i inimas ikėjime(Di ma onė) TFK 25.
4.3. Vienažodis e minas skolin as, sudė inis suda y as iš į ai ios
kilmės dėmenų ( isi dėmenys skolin i, dėmenys gali bū i hib idiniai):
k edaa basambū isApaš alų DK 115–117, k edaa basudėjimasApaš alų
DK 119;
despe acijaa banu o ijimas il iesapieišganymą KK 48, di ma onėa ba
pa i inimas Vie oje KK 47, spa iednėa baišpažinimas isųg iekų KK 32;
14 Š en as is, plg. lenk. świę ość (ž . LKŽe). Te minas š en as is a ojamas sak amen o eikšme. Ano
J. K uopo, ai Maž ydo e inys (K uopas 1998: 252). LKŽe žymima ženklu „x“, . y. jis laikomas daba i-
nėje kalboje ne a o inu žodžiu.
Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos...
Te minologija | 2007 | 14 143
Bažnyčios y esnybėsdaleidimas(dispensas) TFK 46.
Apibend inamosios pas abos. Ka ekizmuose as a a ejų, kai sinoni-
miniai y a ienažodžiai i sudė iniai eligijos e minai. Daugiausia ienas
e minas lie u iškas, o ki as skolin as.
IŠVADOS
1. Religijos e minijos sinonimija iek XVI a., iek XIX a. gale – XX a.
p adžioje y a na ū alus jos kū imosi i ys ymosi eiškinys.
2. XVI a. i XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose g e a pa eikiamų
sinoniminių eligijos e minų ( ienažodžių i sudė inių) a osena į ai i:
sinonimai jungiami jung ukua ba, ašomi skliaus uose, išnašose a ba ski-
iami kableliu.
3. Tiek XVI a., iek XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose y auja
į ai iakilmė, . y. lie u iškos i nelie u iškos kilmės, eligijos e minų sino-
nimija. Daugeliu a ejų ją galima laiky i pag įs a, nes aip siekiama g ynin i
a ba šalin i skolin ą e miną.
4. Sinoniminiai eligijos e minai ka ekizmuose aip pa eikiami, ma y ,
dėl į ai ių p iežasčių: 1) ka ekizmų au o iams bu o sunku nusp ęs i, ku-
iam e minui eik i pi menybę: lie u iškam a skolin am ( a p au iniam,
s e imybei a hib idui); 2) jiems aip pa ūpėjo g ynin i kalbą – lie u iškai
pa adin i (ka ais ne a gai in i) anksčiau a o as k ikščionybės są okas
(ypač ai s engėsi da y i Daukša); 3) s a bi p iežas is, dėl ko a ojami kai
ku ie s e imos kilmės eligijos e minai, galė ų bū i i įp o is nuo seno
juos a o i.
5. Iš g e a a ojamų e minų sinonimiškumo galima sp ęs i, kad ne ik
XVI a., be i XIX a. gale – XX a. p adžioje eligijos e minija bu o ebe-
ku iama, a koma i no minama.
ŠALTINIAI
DK – Ka hechismasa bamokslaskiekwienamk ikszczioniip iwal s.Pa aszi aspe D.Iak baLedesma...
 J‡guldi asi‡Lię‡u ioLąnkiákoingLie uwiákape KunigaMikałoiuDaugáaKánonikaáemaic¸iu,
Vilnius, 1595. – Mikalojaus Daukšos 1595 me ų ka ekizmas. Ka echismus on Mikalojus Daukša
om Jah e 1595. Vilnius, 1995.
KK – Ka akizmaika alikiszki. Visu eikalingiausidėl aikųi žmoniųp aszcziokųsuLemen o iui 
  Minis an u u, Bi ėnai, 1903.
MK – Maž ydas M. Ka echismusaP aſ ySzadei,Makſlasſkai ima aſ ay gieſmesdelk ikſc¸ianiſ esbeidel
  be neliuiaununaujeyſuguldy as, 1547. – Guido Michelini. Ma yno Maž ydo aš ai i jų šal iniai.
Vilnius, 2000, 61–99.
MRK – MoksłasRimoKa aliku. Naujeipe weize as,pe aisi asi an aka aa spaus as, Vilnius, 1879
(su pieš uku – 1888).