Kai kurie sinoniminių religijos terminų vartosenos atvejai katekizmuose (XVI a. ir XIX a. galas – XX a. pradžia)

Te minologija | 2007 | 14 135 Kai ku ie sinoniminių eligijos e minų a osenos a ejai ka ekizmuose (XVI a. i XIX a. galas – XX a. p adžia) AUŠRA RimKU Ė Lie u iųkalbosins i u as Sinonimija ypač būdinga p adiniam e minijos kū imosi e apui, kai inkamiausias e minas są okai pa adin i da nepasi ink as i ienu me u y a a ojami keli e minai (sinonimai1) i (a ) a ian ai, iš ku- ių ienas – dažniausiai s e imybė. Šio s aipsnio ikslas – ap a i p adinio ašy inės eligijos e minijos kū imosi e apo (XVI a.)2 i laiko a pio, kai o ma osi daba inė bend inė lie u ių kalba (XIX a. galas – XX a. p adžia), g e a pa eikiamų sinoniminių eligijos e minų a oseną ka ekizmuose. Nenag inėjami į ai iose ka ekizmų ie ose a o i sinoniminiai eligijos e minai. Kadangi eligijos aš ai nuo maždaug XVII a. idu io gausiau už e š i s e imybėmis, ypač lenkybėmis (plačiau ž . Palionis 1979: 106), ai XVII– XIX a. p adžios i idu io ka ekizmų eligijos e minai neap a iami. 1. ŠALTINIŲ APŽVALGA Šio s aipsnio šal iniai – ys XVI a. ka ekizmai: Ma yno Maž ydo Ka- echismusaP aʃ ySzadei,Makʃlasʃkai ima aʃ ay gieʃmesdelk ikʃcʒianiʃ es beidelbe neliuiaununaujeyʃuguldy as(1547), Mikalojaus Daukšos Ka- hechismasa bamokslaskiekwienamk ikszczioniip iwal s.Pa aszi aspe  D.Iak baLedesma...Jguldi asiLięu ioLąnkiʃʒkoingLie uwiʃʒkape Ku- nigaMikałoiuDaugʃʒaKánonikaʃʒemaicʒiu (1595), Me kelio Pe ke ičiaus Ka ekizmas (1598)3 i ys XIX a. gale – XX a. p adžioje išleis i ka alikų 1 Apie e minų sinonimiją plačiau ž . Keinys 1980: 97–104; Gai enis 2002: 33–36; apie a ski ų s ičių e minijos sinonimiją ž . Kaulakienė 2000: 23–28; Kazlauskai ė 2000: 25–31; Zemle ičiū ė 2001: 34–49; Umb asas 2004: 100–118; S unžinas 2005: 7–26 i k . 2 Nekyla abejonių, kad eligijos e minai a o i ge okai anksčiau. Be o, seniausi išlikę po e ių eks ai iš XVI a. p adžios ik pa i ina ak ą, kad eligijos eks ų bū a ku kas anksčiau – XIV a. pabaigoje a XV a. p adžioje, ačiau jie neišlikę. Ano J. Lebedžio i J. Palionio, „XIV a. pabaigoje a ben XV a. p adžioje jau bū a elemen a iausių lie u iškų ikybinių eks ų. Jų, žinoma, bu o nedaug, nes k ikščionybės skleidimui uome iš ik ųjų ski a labai maža dėmesio“ (Lebedys, Palionis 1964: 110). 3 S aipsnyje ap a iamų sinoniminių eligijos e minų a osenos a ejų M. Pe ke ičiaus Ka ekizme ne as a. 136 ka ekizmai: MoksłasRimoKa aliku (1879),T umpasisKun.Filochowskio ka ekizmas(1901), Ka akizmaika alikiszki.Visu eikalingiausidėl aikųi  žmoniųp aszcziokųsuLemen o iui Minis an u u (1903). Medžiaga ink a ik iš ka ekizmų, a si ibo a nuo giesmių, apeigų, suplikacijų i ki ų eks ų. XVI a. išleis us pi muosius ijų Vaka ų k ikščionybės šakų ka ekizmus (e angelikų liu e onų, e angelikų e o ma ų i ka alikų), no s jie e s iniai, galima laiky i labai s a biais ašy inės eligijos e minijos šal iniais. XIX a. galo – XX a. p adžios ka alikų ka ekizmai y a išleis i spaudos d audimo laiko a piu. Tuo me u iš kalbos nuosekliai im os gui i s e imybės. Kadangi minė us ka ekizmus ski ia bemaž ys šim mečiai, s aipsnyje no ė a pa- nag inė i i palygin i d iejų olimų i ski ingų laiko a pių sinoniminių eligijos e minų pa eikimą, išsiaiškin i, ku iems sinonimams eikiama pi - menybė i kodėl. Ap a ian g e a a ojamus sinoniminius eligijos e minus paliečiami kilmės (lie u iškas a nelie u iškas e minas) i ki i s a besni kalbos dalykai. Be o, e inan nag inėjamus eligijos e minų sinonimus, a siž elgiama į jų a osenos aplinkybes. 2. SINONIMINIAI VIENAŽODŽIAI RELIGIJOS TERMINAI XVI a. i XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose ienažodžiai sino- niminiai eligijos e minai pa eikiami gana į ai iai: jie ašomi skliaus uose a ba išnašoje, jungiami jung uku a ba, aip pa ski iami kableliu. 2.1. Visuose nag inėjamuose XVI a. i XIX a. galo – XX a. p adžios ka- ekizmuose g e a esan ys sinoniminiai ienažodžiai eligijos e minai jun- giami jung uku a ba. 2.1.1. Vienas e minas lie u iškas4, ki as skolin as5 (a ba hib i- das): Nuo ki ų nag inėjamų XVI a. ka ekizmų jis ski iasi uo, kad jame a ojama ge okai daugiau s e imybių, a si adusių pažodžiui e čian iš lenkų kalbos. 4 Kadangi ka ekizmai y a e s iniai, juose esama i gana sunkiai a pažįs amų skolinių, ano K. Gai enio, „slap ųjų skolinių“, a ba e inių (Gai enis 2002: 58). Dažniausiai pasiskolin a žodžio eikšmė ( eikšmės skoliniai) a ba žodžio s uk ū a, . y. e s a pamo emiui ( e iniai) (plg. KTŽ 1990: 228–229, da ž . LKE 1999: 700). Da inius, pada y us nusižiū ėjus į ki os kalbos a i ikmenis, S . Keinys adina sekiniais (Keinys 1999: 113). Ve inių y a isuose ap a iamuose ka ekizmuose, ypač XVI a., ačiau šiandien sunku pasaky i ( ai pada y i galė ų ik kalbos is o ikai), a ka ekizmo au o ius pa s e inį pasida ė i pi mas pa a ojo. Kai kalbama apie XVI a. ka ekizmus, galimas dalykas, kad e inys y a paim as iš aš ų, ku ie aip i liko neišspausdin i (p z., S . Rapolionio, A. Kul iečio i k .). O galbū ai iš saky inės eligijos kalbos paim as žodis. Tad šiame s aipsnyje e iniai, aip pa i naujada ai e inami labai a sa giai. 5 Skolin ais eligijos e minais s aipsnyje laikomi senieji skoliniai i bū inieji s e imos kilmės žodžiai – a- dinamieji a p au iniai žodžiai, i pe ekliniai, p imes ieji – s e imybės. Senieji skoliniai y a p isi aikę p ie lie u ių kalbos sis emos i y a no miniai. Dauguma jų suda o seniausią eligijos e minijos sluoksnį. Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos... Te minologija | 2007 | 14 137 ikėjimasa ba ie a6 MK 28, iešpa sa baponas MK 36; moky ojasa bamis as DK 235; k ei a ikis7a bae e ikas MRK 181, lokams aa bagodulys ėMRK 430, ža ėjimasa bače as MRK 174; a laidaia baa puskai KK 38, do ybėa bacna a KK 40, nusižeminimasa ba paka a KK 49, ikėjimasa ba ie a KK 48; komunija(a badaly umas) TFK 36, komunijaa basusi ienijimas TFK 62. Tai galima adin i į ai iakilme sinonimija. Dažniausiai (išsky us lokams- aa bagodulys ėi komunija(a badaly umas), komunijaa basusi ieniji- mas) pi ma a ojamas sa os kilmės e minas, o po jung uko a ba pa eikia- ma s e imybė, ečiau senasis skolinys. Galbū aip bu o bandoma g ynin i Bažnyčios kalbą, ypač XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose. 2.1.2. Abu e minai lie u iški: išgany ojasa baišgelbė ojasDK 97, paduksisa ba il is DK 159, aliaa bano asDK 125. Daukšos Ka ekizme a ojamas e minas išgany ojasy a eikšmės skolinys, plg. lenk. zbawiciel „išgelbė ojas“. O paduksis – naujada as (plg. lenk.nadzieja,u ność,du ność Palionis 2004: 291) iš eikšmės skolinio duksė i 4. „ ikė is, u ė i il į, il is“ (LKŽe pasiduksė i– ik A. Ba an). Jung uku a ba jungiamų sinoniminių ienažodžių eligijos e minų as a isuose nag inė uose ka ekizmuose. Juo gali bū i jungiami i ne sinonimai, p z.: g asymasa bake š a imas MK 36, pa epimasa basu aukimasMK 33 i k . 2.2 Daukšos Ka ekizme sinoniminiai eligijos e minai pa eikiami išna- šose8. Galima ap a i okius a ejus: 2.2.1. Vienas e minas lie u iškas (gali bū i Daukšos naujada as), ki as skolin as (a ba hib idas): gam a9–cna a DK 263, ga bė–čės is DK 397, įsčios–žy a as DK 105, išpažinimas–spa iedis DK 309, pasaulis –s ie as DK 177, pa eikslas – ab ozas DK 191, p aga as –pekla DK 399, p iešininkas–nep ie elius DK 177, ikėjimas – ie a DK 103, žaizda – ona DK 351. 6 Te minų kilmė s aipsnyje de aliau neaiškinama. Be eik isų ienažodžių eligijos e minų, ku ie dažnai eina sudė inių e minų dėmenimis, kilmė ap a a s aipsnyje Nelie u iškiXIXa.galo–XXa.p adžioska a- likųka ekizmų e minai(ž . Rimku ė 2005: 42–66). 7 Tu bū e inys iš lenk. k zywowie ny. 8 S aipsnyje pa eikiama su b ūkšnio ženklu. 9 LKŽe gam a– 3. S. Dauk „do ybė“. 138 Ano J. K uopo, Daukša dažniau negu Maž ydas g e a a ojo skolin us i lie u iškus os pačios ealijos pa adinimus (K uopas 1998: 245–252). Galima da y i p ielaidą, jog Daukša lie u iškus gy osios kalbos žodžius sąmoningai aiškino skoliniais, kad juos sup as ų d asininkai, ge ai nemo- kan ys lie u ių kalbos. Daukšos Ka ekizme eikšmės skoliniai, p z.: išpa- žinimas(„išpažin is“, plg. lenk. wyznanie,spowiedź), gam a („do ybė“, plg. lenk. cno aPalionis 2004: 115), sinonimiškai a ojami su s e imybėmis (spa iedis,cna a). 2.2.2. Abu e minai lie u iški: didžia imas–pu lumas10 DK 253, mi is –gil inė DK 355, nuodėmė –nu- sidėjimas DK 183, nusiminimas –abejojimas DK 28511, pad ū inimas –pa- s ip inimasDK 259, paduksis – ikėjimasis DK 377, pagunda–pagundymas DK 409, pap o ys –pajunkimas DK 317, paskandinimas –p apuolimas DK 141, pašalpa –pagalba DK 199, p iejau a–siela DK 271, siela–p iežinė DK 321, siel a as–apmaudas DK 315, su ė ėjas12 –da y ojas DK 335. Nemaža dalis ap a iamų lie u iškos kilmės eligijos e minų laiky ini kon- eks iniais sinonimais, nes dažnai pap as osios kalbos žodžiams su eikiama nauja eikšmė. Be o, iš pa yzdžių ma y i sunkios Daukšos pas angos (šiuo a eju – išnašoje) kuo iksliau i pap asčiau iš e s i ka ekizmo eks ą – ie oj eikšmės skolinių, p z.: p iejau a„sąžinė“, plg. lenk. sumnienie Palionis 2004: 365, p iežinė„sąžinė“, plg. lenk. sumnienie Palionis 2004: 371, su ė ėjas, plg. lenk. S wo zyciel, siūloma a o i pap as osios kalbos žodžius. 2.2.3. Abu e minai skolin i: abyda–k i da DK 181 (b us. абiдаi b us. кpивдa, lenk. k zywda). Iš o galima sp ęs i, kad abu žodžiai gana plačiai a o i, no s a o as i lie u iškas žodis sk iauda. 2.3. XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose sinoniminiai eligijos e minai ašomi skliaus uose. Ap a ini okie a ejai: 2.3.1. Vienas e minas lie u iškas, ki as skolin as (a ba hib idas): duona(os ija) MRK 322, godulys ė(lokams a) MRK 234, kančia(mūka) MRK 88, nusižeminimas(paka a) MRK 432, paslap is( ajemnyčia) MRK 10 Ano K. Būgos, ai Daukšos naujada as, plg. pu lus (Būga III 1961: 77). 11 Kon eks inis sinonimas. 12 Tai eikšmės skolinys, plg. lenk. S wo zyciel. Ano K. Būgos, „mūsų e i „ wo zyć, scha en“ kilimo y a sa as žodis. <...>, kai e i a ojama lenkiško žodžio „ wo zyć“ eikšme, ada a ojamas ne su e ojas, o su ė ėjas“ (Būga II 1959: 132). Z. Zinke ičiaus manymu, su e ojas „nebu o Maž ydo naujada as. Ma y , ai iš seno lie u ių u ė as žodis“ (Zinke ičius 2000: 76, 123), ačiau LKŽ XVII o nepa i ina – iš gy osios kalbos ( a mių) nepa eikia nei su e ojo, nei su ė ėjo. Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos... Te minologija | 2007 | 14 139 35, paš en inimas(konsek acija) MRK 322, pik žodžia imas(blužnijimas) MRK 185, p aga as(pekla) MRK 144, p o as( azumas) MRK 240, sos as ( onas) MRK 101, s abmeldys(pagonis)MRK 173, s ebuklas(čiūdas)MRK 81, obulys ė(doskonalas is) MRK 281, il is(nodieja) MRK 170, ženklas (čiūdas) MRK 2313; lokams a(godulys ė) KK 47, sme is(mi imas) KK 16; a laidai(a puskai) TFK 6, do ybė(cna a) TFK 70, godulys ė(lokams a) TFK 26, išmalda(almužna) TFK 27, malonė(loska) TFK 47, nusižeminimas (paka a) TFK 26, p iede mė(pa ynas ė) TFK 69, p aga as(pekla) TFK 28, sąžinė(sumenė) TFK 54, s abmeldys(pagonis) TFK 39. Reikia many i, kad minė uose ka ekizmuose sa os kilmės e minui y a eikiama pi menybė, ne jei skliaus uose ašomi a p au iniai žodžiai (os- ija,konsek acija) i senieji skoliniai (pagonis). Kaip ma y i iš pa yzdžių, MoksłeRimoKa aliku i T umpajameKun.Filochowskioka ekizme skliaus- uose ašomos s e imybės (i hib idiniai e minai) daba inės bend inės kalbos požiū iu laiky inos ne a o inomis, a ėjusiomis iš lenkų, bal a usių i ki ų kalbų. Nelie u iškos kilmės eligijos e minai bu o plačiai a ojami i įp as i, odėl, ma y , no ė a, kad siūlomi lie u iški a i ikmenys bū ų isiems sup an ami. Ka akizmuoseka alikiszkuose skliaus uose ašomas lie u iškas e minas, ačiau okių a ejų ik po a. MoksłeRimoKa aliku i Ka akizmuose ka alikiszkuosey a pa eikimo ne ienodumų, p z.: do a(cna a)MRK 17 i cna a(do a) MRK 168, nusiminimas(despe acija) MRK 169 i despe acija (nusiminimas) MRK 431; mylis a(malonė) KK 10 i malonė(mylis a) KK 12. Tai ody ų, kad kai a ne isada ge ai bu o apgal o a i aiški. 2.3.2. Abu e minai s e imybės: pakū a(spa iednė) MRK 303, TFK 25. Tai kon eks iniai sinonimai (lenk.poku ai spowiedź), odėl kalbė i apie no minimą i kai ą nė negalima. 2.4. Ka ekizme MoksłasRimoKa aliku as as ienas a ejis, kai sinoni- mas ski iamas kableliu, p z., ajemnyčia,paslap is MRK 86. Pi menybė da eikiama lenkybei (lenk. ajemnica). Apibend inamosios pas abos. Ti iamoje medžiagoje g ynai lie u iškų e minų sinonimijos a ejų y a ik Maž ydo i Daukšos ka ekizmuose. Tai galima sie i su au o ių pas angomis ieško i ikslesnio a i ikmens e čian ka ekizmus. G e a a ojami sinoniminiai ienažodžiai eligijos e minai 13 Kon eks inis sinonimas. 140 jungiami jung uku a ba(Maž ydo i Daukšos Ka ekizmai, MoksłasRimo Ka aliku,Ka akizmaika alikiszki), pa eikiami išnašoje (Daukšos Ka ekiz- mas), skliaus uose (MoksłasRimoKa aliku,T umpasisKun.Filochowskio ka ekizmas, Ka akizmaika alikiszki) a ba ski iami kableliu (MoksłasRimo Ka aliku). XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose y auja į ai iakilmė sinonimija ( ienas e minas lie u iškas, ki as skolin as a ba hib idas). Tokios sinonimijos a osenos a ejų y a i XVI a. ka ekizmuose, ačiau da ge okai mažiau (žinoma, eikia nepami š i, kad ski iasi šal inių apim is). Ap a ia- muose ka ekizmuose galima įž elg i lie u iško ienažodžio eligijos e mino a osenos pi mumo dėsningumą. Tai – kalbos g yninimo siekimas. 3. SINONIMINIAI SUDėTINIŲ RELIGIJOS TERMINŲ DėMENyS Ka ekizmuose aip pa a ojama są okų, ku ios y a į a dy os d iem su- dė iniais e minais. Sinoniminis gali bū i ienas (a daugiau negu ienas) iš sudė inio e mino dėmenų. Sinoniminiai sudė inių eligijos e minų dė- menys aip pa į ai iai pa eikiami. 3.1. Sinoniminiai sudė inių eligijos e minų dėmenys jungiami jung- uku a ba. 3.1.1. Į ai iakilmiai dėmenys: a) sinoniminis pag indinis dėmuo: ab ozasa bapa eikslasŠ en ojo MRK 181, apeigosa bace emonijosbaž- nyčiosš en os MRK 419, pa eikslasa baab ozasViešpa iesJėzaus MRK 181; do ybėa bacna adie iška KK 48. b) sinoniminis šalu inis dėmuo: dalineia banezupelnia puskai KK 38. Maž ydo Ka ekizme i MoksłeRimoKa alikubei Ka akizmuoseka ali- kiszkuose sinonimiškai a ojami skolin i i lie u iškos kilmės dėmenys. Pi menybė eikiama lie u iškam e minui. 3.1.2. Vienakilmiai dėmenys: da y ojasa basu e ojasdangaus DK 131, plg. su ė ėjasa bada y ojas žemės DK 133, pasisakymasa baišpažinimasnuodėmių DK 289. Kaip ma y i iš pa yzdžių, į šią g upę pa enka i okių žodžių, kaip su e - ojas,su ė ėjasi išpažinimas, ku ių eikšmė skolin a, o o ma lie u iška. Šio ipo pa yzdžių, kai isi sudė inių e minų dėmenys lie u iški, as a ik Daukšos Ka ekizme. Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos... Te minologija | 2007 | 14 141 3.2. Sinoniminis sudė inio e mino dėmuo ašomas išnašoje. 3.2.1. Į ai iakilmiai dėmenys: š enčiausiasskomis – s alas DK 379 (b us. dial. скам’я, us. cкaмья). 3.2.2. Vienakilmiai dėmenys: nuodėmė didžiausia –ma inan i DK 331. 3.3. XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose sinoniminiai sudė inių eligijos e minų dėmenys ašomi skliaus uose. 3.3.1. Vienakilmiai dėmenys: neišdildomasženklas(žymė)MRK 314. 3.3.2. Į ai iakilmiai dėmenys: a) sinoniminis pag indinis dėmuo: apeigos(ce emonijos)k ikš oš .MRK 316, apeigos(ce emonijos)š en os MRK 24, apeigos(ce emonijos)bažnyčiosš . MRK 185, apie ag yniausia (čyščiausia)MRK 325, apmislyjimas[kančių(mūkų)čysčiaus] MRK 353, do a(cna a)čys a os MRK 276, do a(cna a)k ikščioniška MRK 278, do a (cna a)pakū os MRK 342, ga singiausiass ebuklas(čiūdas) MRK 81, iš a mė (dek e as)[gal osbažnyčiosš.]MRK 129, iš a mė(dek e as)Tė oš en ojo MRK 129, k ikščioniškado a(cna a)MRK 280, k ikščioniška obulys ė(dos- konalas is,š en enybė) MRK 283, k u inakančia(mūka)MRK 319, nesu- skai omas(čiūdas)s ebuklas MRK 85, pasky imas(paznočijimas)bažnyčios MRK 126, sos as( onas)AugsčiausiojoMRK 421, sos as( onas)Die o MRK 281, š en inybė(doskonalas is)k ikščioniška MRK 278, obulys ė(dos- konalas is,š en enybė)k ikščioniška MRK 278; amžinamūka(kančia)KK 16, malonė(mylis a)Die o KK 12, plg. mylis a (malonė)Die o KK 10, nag ada(užmokes is)posme čio KK 9; Bažnyčiosapeigos(ce emonijos)TFK 40, die iškado ybė(cna a) TFK 27, di- džiausiado ybė(cna a) TFK 27, S.Bažnyčiosapeigos(ce emonijos) TFK 70. b) sinoniminis šalu inis dėmuo: ak as il ies(nodiejos) MRK 337, do as(cna ly as)gy enimas MRK 275, do anojimasliglaikinės(dočėsnos)ko onės MRK 363, d asia[ obula(dosko- nali)] MRK 37, išnaikinimasko onėsliglaikinės(dočesnos) MRK 306, liuosa ( alna) alėžmogaus MRK 292, nedabojimasp ide ysčių(pa ynasčių)š. i- kėjimo MRK 34, nus ojimas il ies(nodiejos) MRK 431, užsilaikimasdo oje (cna oje) MRK 406, isuo ini(zupelni)a laidai MRK 371; isuo inei(zupelni)[a puskai] KK 38, isuo iniai(zupelni)a puskai KK 38; PanaTeisingoji(Vie noji) TFK 18, e gijos(ne alios)namai TFK 6, isuo- iniai(zupelni)a laidai TFK 61. 142 Daugiausia pa yzdžių as a ka ekizme MoksłasRimoKa aliku. XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose dažniausiai skliaus uose pa eikiami s e imos kilmės dėmenys. Galima sp ęs i, kad aip siekiama lie u in i. Apibend inamosios pas abos. Sinoniminiai sudė inių e minų dėme- nys, kaip i sinoniminiai ienažodžiai eligijos e minai, jungiami jung uku a ba(Maž ydo i Daukšos Ka ekizmai i MoksłasRimoKa aliku,Ka akizmai ka alikiszki), ašomi skliaus uose (MoksłasRimoKa aliku,T umpasisKun. Filochowskioka ekizmas, Ka akizmaika alikiszki). Ras a ik po a a ejų, kai jie pa eikiami išnašoje (Daukšos Ka ekizmas). Kadangi sinoniminiai sudė inių eligijos e minų dėmenys daugiausia y a s e imos kilmės, galima many i, kad ka ekizmų au o iai okiu pa eikimo būdu lie u ino eligijos kalbą. 4. KITI SINONIMINIŲ RELIGIJOS TERMINŲ VA oSenoS A VeJAi Ka ekizmuose aip pa a ojama eligijos są okų, ku ios y a į a dy os ienažodžiu i sudė iniu e minais. Tokie sinoniminiai e minai aip pa y a jungiami jung ukais a ba,a , be o, ienas iš sinonimų gali bū i ašomas skliaus uose a ba išnašoje. 4.1. Abu e minai lie u iški: gil inėa bami isamžina DK 97, pik os d asiosa ba elniai KK 10. 4.2. Vienas lie u iškas, ki as skolin as e minas: š en as is14a basak amen asbažnyčios MK 18, š en as isa basak amen as al o iaus MK 25; gailėjimasužnuodemes–pakū a DK 259, išpažinimasnuodėmių–spa iedis DK 349, mokslasišpažinimo –spa iedis DK 309; di ma onėa pa i inimasš .Tikėjime MRK 434; Tė asŠ en asisa baPopiežius KK 23; pa i inimas ikėjime(Di ma onė) TFK 25. 4.3. Vienažodis e minas skolin as, sudė inis suda y as iš į ai ios kilmės dėmenų ( isi dėmenys skolin i, dėmenys gali bū i hib idiniai): k edaa basambū isApaš alų DK 115–117, k edaa basudėjimasApaš alų DK 119; despe acijaa banu o ijimas il iesapieišganymą KK 48, di ma onėa ba pa i inimas Vie oje KK 47, spa iednėa baišpažinimas isųg iekų KK 32; 14 Š en as is, plg. lenk. świę ość (ž . LKŽe). Te minas š en as is a ojamas sak amen o eikšme. Ano J. K uopo, ai Maž ydo e inys (K uopas 1998: 252). LKŽe žymima ženklu „x“, . y. jis laikomas daba i- nėje kalboje ne a o inu žodžiu. Auš a Rimku ė | Kaiku iesinoniminių eligijos e minų a osenos... Te minologija | 2007 | 14 143 Bažnyčios y esnybėsdaleidimas(dispensas) TFK 46. Apibend inamosios pas abos. Ka ekizmuose as a a ejų, kai sinoni- miniai y a ienažodžiai i sudė iniai eligijos e minai. Daugiausia ienas e minas lie u iškas, o ki as skolin as. IŠVADOS 1. Religijos e minijos sinonimija iek XVI a., iek XIX a. gale – XX a. p adžioje y a na ū alus jos kū imosi i ys ymosi eiškinys. 2. XVI a. i XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose g e a pa eikiamų sinoniminių eligijos e minų ( ienažodžių i sudė inių) a osena į ai i: sinonimai jungiami jung ukua ba, ašomi skliaus uose, išnašose a ba ski- iami kableliu. 3. Tiek XVI a., iek XIX a. galo – XX a. p adžios ka ekizmuose y auja į ai iakilmė, . y. lie u iškos i nelie u iškos kilmės, eligijos e minų sino- nimija. Daugeliu a ejų ją galima laiky i pag įs a, nes aip siekiama g ynin i a ba šalin i skolin ą e miną. 4. Sinoniminiai eligijos e minai ka ekizmuose aip pa eikiami, ma y , dėl į ai ių p iežasčių: 1) ka ekizmų au o iams bu o sunku nusp ęs i, ku- iam e minui eik i pi menybę: lie u iškam a skolin am ( a p au iniam, s e imybei a hib idui); 2) jiems aip pa ūpėjo g ynin i kalbą – lie u iškai pa adin i (ka ais ne a gai in i) anksčiau a o as k ikščionybės są okas (ypač ai s engėsi da y i Daukša); 3) s a bi p iežas is, dėl ko a ojami kai ku ie s e imos kilmės eligijos e minai, galė ų bū i i įp o is nuo seno juos a o i. 5. Iš g e a a ojamų e minų sinonimiškumo galima sp ęs i, kad ne ik XVI a., be i XIX a. gale – XX a. p adžioje eligijos e minija bu o ebe- ku iama, a koma i no minama. ŠALTINIAI DK – Ka hechismasa bamokslaskiekwienamk ikszczioniip iwal s.Pa aszi aspe D.Iak baLedesma...  J‡guldi asi‡Lię‡u ioLąnkiákoingLie uwiákape KunigaMikałoiuDaugáaKánonikaáemaic¸iu, Vilnius, 1595. – Mikalojaus Daukšos 1595 me ų ka ekizmas. Ka echismus on Mikalojus Daukša om Jah e 1595. Vilnius, 1995. KK – Ka akizmaika alikiszki. Visu eikalingiausidėl aikųi žmoniųp aszcziokųsuLemen o iui    Minis an u u, Bi ėnai, 1903. MK – Maž ydas M. Ka echismusaP aſ ySzadei,Makſlasſkai ima aſ ay gieſmesdelk ikſc¸ianiſ esbeidel   be neliuiaununaujeyſuguldy as, 1547. – Guido Michelini. Ma yno Maž ydo aš ai i jų šal iniai. Vilnius, 2000, 61–99. MRK – MoksłasRimoKa aliku. Naujeipe weize as,pe aisi asi an aka aa spaus as, Vilnius, 1879 (su pieš uku – 1888).