Te minologija | 2007 | 14 37
Te minologija
eikia š edų būdu
ANNA-LENA BUCHER
Š edijos e minologijos cen as
Įžanga
Sa o s aipsnyje p is a ysiu kalbos padė į Š edijoje i Š edijos
e minologijos cen ą TNc, š edų e minologijos "hub" daugiau nei 65 me us.
Te minologijos da bą Š edijoje sis emingai a lieka i ki i subjek ai: kai
ku ios als ybinės agen ū os i p i ačios įmonės a ko sa o e minologijos
po eikius, ačiau is da glaudžiai bend ada biauja su TNc. Tačiau a si ado
nauja e minologijos inka, ku ioje e minologijos paslaugas siūlo i ki i
konsul an ai, o ne TNC, i ai aip pa bus paminė a.
Š edijos kalbos padė is Riksdagen (Š edijos pa lamen as) sa o kalbinėje
poli ikoje 2005 m. nusp endė, kad š edų kalba u ė ų bū i pag indinė Š edijos
kalba. Tačiau 2008 m. sausio mėn. da nag inėjamas klausimas, kaip ai u ė ų
bū i eglamen uojama įs a ymu. Daugelį me ų š edų kalba bu o neabejo inai
pag indinė Š edijos kalba, no s ši pozicija niekada nebu o o icialiai pa i in a.
Š edų kalba naudojama isose isuomenės s i yse, pa yzdžiui,
adminis acijoje, eisingumo i poli inėje sis emoje, aip pa isuose š ie imo
sis emos, da bo gy enimo i kul ū os lygmenyse. Ki os Š edijoje kalbančios
kalbos, a p jų i suomių kalba, bu o o icialiai pa i in os Š edijos
y iausybėje a ba ki aip bu o naudojamos, be jokiu būdu nepa eikė š edų
kalbos kaip aki aizdžios šalies pi mosios kalbos s a uso. Taip pa y a ak as,
kad Š edijoje šiandien, kaip i p aei yje, kalbama daugeliu ki ų kalbų. Da bo
jėgos mig acija nuo penkiasdešim ojo dešim mečio i ėliau ki os imig acijos
ūšys bei ES eikala imai, a si adę po o, kai Š edija p isijungė p ie ES 1995 m.,
u ėjo didelę į aką kalbos padėčiai i sup a imui apie kalbos naudojimą šalyje.
Ta p kalbų, ku ios bu o paskelb os nacionalinėmis mažumų kalbomis maždaug
p ieš šeše ius me us, y a samų, suomių, no s ai, kas iš ik ųjų yks a, y a ai,
kad š edų kalbos naudojimui g esia g ėsmė a ne gi jį pakeičia anglų kalbos
38 Anna-Lena Buche | Te minologijos da bas š edų būdu ish i pas a osios
daba inėje Š edijos e i o ijoje. Tačiau daba jie apo eisiškai p ipažin i,
a siž elgian į ES eisės ak ų eikala imus. Ki os d i daba o icialiai
p ipažin os mažumų kalbos, jidišas i omų kalba, aip pa u i ilgą šalies
naudojimo adiciją.
Pa adoksalu, kad š edų kalbos padė is Š edijoje eo iniu požiū iu gali bū i pažeis a
dėl kai ku ių šalies mažumų kalbų eisinio s a uso, jei jos s a usas nė a o icialiai
p ipažin as įs a yme. No s a odo mažai ikė ina, kad ai bū ų leis a p ak iškai
į yk i, da eikia s ebė i, a yks ančių diskusijų ezul a as nu aukia okias
spėliojimus.
naudojimas kai ku iose šalies s i yse i kalbos si uacijose. Tai ypač pasaky ina
apie ašy inių ak a ų i s aipsnių gamybą gam os i medicinos mokslų
aukš ojo mokslo i mokslinių y imų s i yse, aip pa is dažniau
a p au iniame e sle užsiimančiose įmonėse. No s anksčiau š edų kalba bu o
laikoma sa aime sup an ama, a si ado nuomonė, kad š edų kalbos pasi inkimui
kaip pageidaujamai kalbai į ai iose šalies s i yse gali p i eik i dėmesio i
pa amos. Todėl 2005 m. g uodį Riksdagas (Š edijos pa lamen as) nusp endė
p iim i naują Š edijos kalbų poli iką su ke u iais isapusiškais ikslais: 1. Š edų
kalba u i bū i pag indinė Š edijos kalba. 2. š edų kalba u ė ų bū i pilna kalba,
. y. ji u ė ų bū i naudojama isose isuomenės s i yse, a nau i i su ieny i
mūsų isuomenę. 3. o icialioje i iešojoje naudojamoje š edų kalboje š edų
kalba u i bū i eisinga, pap as a i sup an ama.
4. Kiek ienas u i eisę į kalbą: moky is š edų kalbos, moky is užsienio kalbų
i naudo i sa o gim ąją a mažumos kalbą. Naujojoje kalbos poli ikoje aip
pa eigiama, kad bus im asi p iemonių, kad bū ų galima suku i š edų
e minus i iš aiškas isose s i yse, ku iose mes no ime galė i naudo i
š edų kalbą, i ai, žinoma, y a bū ina sąlyga an am ikslui.
Te minologijos da bas Š edijoje
Š edų kalbos ado ėlių, g ama ikos, žodynų, žodynų i k . kū imas u i ilgą adiciją. Olle Josephson,1 1 Josephson
ežisie ius, O. (2004) Ju. I ågasa a själ kla he e om s enskan, engelskan och alla and a sp åk i S e ige. S okholmas:
No s ed s O dbok. ISBN 91-7227-406-9.
glaudžiai susijusi ūšis Meänkielä. Šiomis kalbomis isada bu o kalbama
Te minologija | 2007 | 14 39 Š edijos kalbos a yba sako, kad kalbos ugdymo
eiksmai […] Sp achp lege eiksmai, jei mes naudojame okiečių žodį […]
šiandienos š edų kalbos bend uomenėje pap as ai y a in o muojami
[…]socialiniu[…] idealu, o ne […]kul ū iniu[…]. Socialinis idealas suku ia
a gumen us, ku ie pab ėžia naudo ojų pa ogumą i siekia e ek y aus isų
piliečių i gy en ojų bend a imo kuo lygesnėmis sąlygomis. Kalbų ugdymas
kul ū iniu požiū iu su elkia dėmesį į kalbą, o ne į jos naudo ojus, o s engiasi
išsaugo i i plė o i u ingą, daugialypę kalbą su s ip iomis adicijomis i
ska in i iš aiškingą, logišką i nuoseklų kalbos sis emą, pag įs ą jos is o ine
adicija.
"Socialinis" idealas paska ino įku i Š edijos e minologijos cen ą. Pi muosius
žingsnius bu o im asi 1936 m., kai inžine ijos mokslų akademijoje bu o įku as
nomenkla ū os komi e as. Inžinie iai, ypač iš adėjai i s anda izuo ojai,
a siliepė į didėjančią po eikį u ė i inkamą e minologiją2. Po penke ių me ų,
1941 m., komi e o pag indu i y iausybės nus a y u s a u u bu o įku as
nuola inis echninės e minologijos cen as. Jos pa adinimas apo Tekniska
nomenkla u cen alen (Š edijos echninės e minologijos cen as) i jos
ak onimas bu o TNc. 2000 m. TNC bu o ekons uo a i pa adinimas pakeis as į
Te minologijos cen ą (Š edijos e minologijos cen as). Pa adinimas bu o
sąmoningai apibend in as, kad a spindė ų cen o eiklos plė ą. Tačiau
ak onimas "TNc" bu o išsaugo as, kad bū ų pab ėž a jo eiklos ęs inumas.
Tie džen elmenai ( aip, ai bu o ik džen elmenai!), ku ie įkū ė TNC, bu o labai oli ma an ys. Vis da šiandien,
p aėjus daugiau nei 65 me ams, mes "TNc" su inkame su socialinio idealo pi mumu i laikome sa o da bą
"mode nu". Mūsų požiū is y a labai p agma iškas, mes sp endžiame konk ečių a o ojų g upių
komunikacijos p oblemas i y a na ū alu p ipažin i "socialinį" būdą kaip ienin elį galimą būdą. To po eikiai i
eikala imai kyla iš specialis ų po eikio e ek y iai bend au i. Sėkmės ma as, mūsų da bo ezul a as y a jų
po eikių pa enkinimas, i dėl os pačios p iežas ies ezul a as, e minologinis ezul a as, eiškia su ikimą i
p iėmimą. be jokio no ma y aus eikala imo, susi a imas 2 P o okoll ö id samman äde med
Nomenkla u kommi én, Kungl. Ingenjö s e enskapsakademien den 15 sausio 1936. (Nomenkla ū os komi e o,
Ka ališkosios inžine ijos mokslų akademijos, posėdžio p o okolas, 1936 m. sausio 15 d.)
40 Anna-Lena Buche | Te minologijos da bas š edų būdu ampa no ma
klien o g upės jausmų po eikių, jų sąlygos ampa no ma. Ši no ma su ienija
naudojimą ame naudo ojų inkle.
Naujoji "TNc" y a p i ačia bend o ė. Tačiau mes is da gauname y iausybės
do aciją iš Įmonių, ene ge ikos i yšių minis e ijos, kad galė ume eik i kaip
š edų e minologijos eiklos cen as. Do acija suda o maždaug 50% me inės
apy a os. Pag indinis TNC ikslas bu o i is da y a pa enkin i isų ūšių
e minologinius po eikius, ku iuos gali u ė i am ik i p ak ikuojančiųjų
inklai be eik be ku ioje da bo s i yje. No in pasiek i šį ikslą, TNc:
• eikia e minologines paslaugas i emia e minologinį da bą ykdančias iešąsias
agen ū as, o ganizacijas, o ganizacijas i įmones;
• ku ia e minologinius p oduk us, okius kaip žodynų są ašai i e minų bankai;
• Rengia echninių eks ų ašymo aisykles i gai es;
• enka, už egis uoja i apdo oja e minologinę in o maciją, p z.,
naujus e minus, senus e minus naujame kon eks e, są okinę in o maciją;
• eikia paskai as i ku sus e minologijos i echninio ašymo s i yje;
• bend ada biauja su ki omis kalbų i e minologijos agen ū omis iek
nacionaliniu, iek a p au iniu lygiu;
• Daly auja a p au inėje s anda izacijoje
ISO i cEN.
Bend ada bia imo inklai
Ki a Š edijos kalbos ugdymo agen ū a, Š edijos kalbos a yba, y a
inansuojama Kul ū os minis e ijos. Ta yba p ižiū i bend ą kalbos
naudojimą, o TNc p ižiū i specialių ikslų kalbas, daugiausia dėmesio ski ian
e minologijai. D iejų kalbų ugdymo agen ū ų, u inčių ski ingas
a sakomybės s i is, egzis a imas Š edijoje niekada nebu o p oblema. Abi
agen ū os daly auja ki ų kalbų specialis ų įs aigų inkle, p z., Š edijos
akademijoje, žiniasklaidos ( laik aščių, adijo i ele izijos) kalbų
konsul an uose, p emje o biu e, Š edijos s anda ų ins i u e i . . Šis
inklas susi inka ke u is ka us pe me us, kad a pusa yje keis ųsi
in o macija; aip pa ap a i kalbų poli ikos klausimus i am ik us
pag indinius kalbos a e minų klausimus.
Ki as bend ada bia imas, labai s a bus TNc, y a Šiau ės šalių inklas
konk ečiai naudo ojų g upei. Taigi, ne dėl nu odymų iš i šaus, o dėl am ik os
Te minologija | 2007 | 14 41
No d e m3. Šiau ės šalių e minologijos bend ada bia imas egzis uoja nuo
1940-ųjų, o 1976 m. įku as "No d e m" inklas šiek iek o malizuoja
bend ada bia imą. Ji bu o įku a dėl pačių agen ū ų inicia y ų. "No d e m"
nė a nep iklausomas eisinis asmuo i ne u i sa o inansa imo, ačiau gali
k eip is dėl inansa imo am ik iems p ojek ams.
TNc[…]S e minologija PRODUCTION
Te minologiniai p ojek ai, ku ie bu o paski i TNC pe pi muosius jo
egzis a imo me us 1940-aisiais, lėmė žodynus į ai iose echninėse s i yse,
pa yzdžiui, įkū imo žodynas, emaliuojimo žodynas, medžiagų s ip umo žodynas
i namų dažymo e minų žodynas. Pag indinis ikslas bu o apib ėž i i
apibūdin i są okas ienoje dalyko s i yje (a ba specializuo os p ak ikos
s i yje) š edų kalba, a spindin š edų są okų pasaulį, aip pa pa eik i
ek i alen us ki ose Šiau ės kalbose, dažnai aip pa i š edų kalboje.
Anglų, okiečių i p ancūzų kalbos.
TNC e minologijos da bo mokslinį pag indą ge ai apibūdino pi masis TNC
di ek o ius Johnas Wenne be gas. Jis u ėjo elek o echnikos inžine ijos
dak a o laipsnį i aip pa u ėjo gilių kalbų žinių. Beje, jis pažinojo Eugeną
Wüs e į i , kaip i Wüs e is, laikė šią są oką iš esmės nep iklausoma nuo kalbos
iš aiškos i paaiškino, kodėl y a p ak iška a ski i objek us ealiame
pasaulyje, są okas i e minus bei apib ėžimus. Jis eigė: "Te minologijos
da bas u i d i puses: pa i in i inkamus e minus i nus a y i jų
eikšmę".4
Anks y osios TNc e minologijos gamybos ikslas bu o pa enkin i
komunikacijos po eikius, a si adusius dėl indus ializacijos, s anda izacijos
i in e nacionaliza imo, ku ie uo me u yko isame aka ie iškame pasaulyje.
Inicia o iai pa ys bu o ekspe ai, ku ie labai dažnai a s o a o ne ik ieną
įmonę a ieną o ganizacinę įs aigą, be i isą eminę s i į a p ekybą.
1960-aisiais e minologiniai p ojek ai bu o inicijuo i iš ki ų dalykų s ičių, išsky us g iež ai echnines,
pa yzdžiui, miškininkys ė, da bo aplinka, alymas, pensijos i . . Te minologijos da bas, susijęs su
e imu, apo labiau y aujan is aš uoniasdešim ojo dešim mečio pabaigoje. Šiau ės šalys y a:
Danija, Fa e ų salos, Suomija, G enlandija, Islandija, No egija i Š edija. 4 Wenne be g, J. (1955).
O d ö kla inga . O d och u yck, 25, p. 21-22. (TNc 25).

42 Anna-Lena Buche | Te minologijos da bas š edų kalba išsamus e imo
zonos (EEE) sukū imu. Maždaug 10 000 puslapių o icialių EC dokumen ų bu o
iš e s a į š edų kalbą, o TNc daly a imo ezul a as bu o šiek iek ki oks
žodynas "EC žodžiai i iš aiškos"5. Šiame žodynelyje y a š edų i anglų kalbų
e minų, azių, a dų i kon eks ų, iš auk ų iš kai ku ių esminių Eu opos
Sąjungos dokumen ų, pa yzdžiui, Romos su a ies, lygiag ečių e sijų. Tikslas
bu o pa eik i gai es e ėjams i ki iems naudo ojams, kad bū ų iš eng a
daugelio e imų, susijusių su omis pačiomis są okomis. 1995 m. Š edijai
įs ojus į ES, "TNC" bu o p iski os ke u ios išsamios užduo ys, susijusios su
Eu opos Komisijos e minų banko "Eu odicau om" a naujinimu su š edų
e minologija. Pe penke ius me us TNc a naujino "Eu odicau om" maždaug
140 000 š edų e minų, daugiausia aip pa su apib ėžimais, apimančiais apie 100
ski ingų eminių s ičių.
"TNC" e minologinės užklausos paslauga y a iena iš paslaugų, eikiamų iems,
ku iems eikia e minologinės in o macijos i pagalbos e minologijos klausimais.
Tai, kas išski ia e minologines užklausas nuo ki ų e minologijos kū inių,
pa yzdžiui, žodynų, y a jos " iesiog laiku" pobūdis. Ki a e us, ai, kas jungia šią
eiklą su žodynų kū imu, y a ai, kad ji apima be eik as pačias eiklą:
e minologinės in o macijos paiešką, analizę i daugeliu a ejų naujų
e minologinių žinių kū imą naujų e minų, apib ėžimų, są okų ap ašymų i . .
pa idalu. Tam ik os užklausos apdo ojimą galima laiky i am ik u e minologijos
p ojek u mažesniu mas u. P ašymų kaupimas i bend a imas a p TNc i klien ų
aip pa ska ina didesnius p ojek us. Nuo pa įkū imo TNc eikia e minologinių
užklausų paslaugą specializuo iems kalbos naudo ojams i isuomenei. Pap as ai
anks esnėse dienose daugelis užklausų bu o susijusios su są okomis i e minų,
p iklausančių pag indiniam i bend am echniniam žodynui. Tai bu o na ū alu, kad
TNc egzis a imo p adžioje žmonės ieškojo ekomendacijų, kaip a ski i
bend ąsias echnines są okas, okias kaip mašina, į ankis i apa a as, nes iki o
laiko ienin elė pa a imas, ku į bu o galima as i, bu o 5 EGs o d och u yck (Ec
žodžiai i iš aiškos) (1993). Vikenas. ISBN 91-7119-394-4.
p ojek as, ku is yko nuo 1989 m. i oliau, susijusį su Eu opos ekonominės
Te minologija | 2007 | 14 43 ai, ką nu odė bend ieji žodynai, i ai bu o daugiausia
apibūdinamasis, o ne bend ada biaujan is no ma y us pobūdis.
Nuo 1940-ojų iki 1960-ojų dauguma užklausų bu o susijusios su mokslo i echnikos
s i imis. Šiandien ji apima į ai ias s i is: mediciną i s eika os p iežiū ą, eisę,
chemiją, iešąjį adminis a imą, mokymąsi i mokymąsi, kompiu e ių mokslą,
gy ybės mokslus i elekomunikacijas. Panašus eiškinys pasi eiškia i šiuolaikinių
paslaugų naudo ojų p o esijų į ai o ėje; Anksčiau dauguma naudo ojų bu o
specialis ai am ik oje s i yje, o šiandien naudo ojai linkę di b i iešojoje
adminis acijoje a ba kaip e ėjai, moky ojai, echniniai ašy ojai, žu nalis ai
i . . Įdomus užklausos paslaugos aspek as y a ai, kaip ji padeda TNc […] ap ik i
[…] naujas endencijas LSP, ienoje a keliose eminėse s i yse. Kaip minė a
aukščiau, anglų kalba u i didelę į aką š edų kalbai kai ku iose s i yse i kalbos
si uacijose. 1996 m., kai in e ne as i el. paš as bu o da palygin i nauji, is
daugiau žmonių klausia apie š edų kalbos ek i alen us okioms są okoms kaip
"namų puslapis", "el. paš as", "in e ne as", "cha as". Ne ukus po o Š edijos
kalbos a yba i TNc įkū ė Jung inę Š edijos kompiu e ių e minologijos g upę.
Vėliau mes įkū ėme ki as panašias g upes, a p jų i Š edijos gy ybės mokslų
e minologijos jung inę g upę. Šių g upių ikslas - konsoliduo i i , a siž elgian į
daba inio naudojimo ūkumus, suku i inkamą e minologiją, ku i ne eikalau ų
pe ėjimo iš š edų į anglų kalbą, aip pa sude in i esamą e minologiją
analizuojan są okas i pa eikdama pa ikimas apib ėž is i paaiškinimus. G upes
suda o bend osios kalbos auginimo ekspe ai, e minologai, eminės s i ies
ekspe ai, ka ais i žiniasklaidos a s o ai. Šios g upės nė a panašios į
p ojek ines g upes, ku ios engia specialios s i ies žodyną, jas eikia sup as i
kaip a a inę sky ių, ku is sp endžia (išgydo) e minų p oblemas iek
pasauliečiams, iek ekspe ams, . y. ne ik ekspe ams. G upės dažnai ak uoja
a ski as są okas, o ne isas są okų sis emas, kaip nea idėlio iną p iemonę
pasiūly i e minus, ku ie ge ai a nauja besikeičiančiam naudojimui.
TERMBANKS
Pi masis "TNc" e minas bu o ko elės ailas. Ši ko ų kolekcija bu o
sukaup a jau nuo pa p adžių, 1930-ųjų pabaigoje. Kiek ienoje ko elėje
bu o e minas i jo šal inis, o labai dažnai e minai bu o iš aukos iš
ado ėlių i li e a ū os. 1960 m. pabaigoje TNc p adėjo
44 Anna-Lena Buche | Te minologijos da bas š edų būdu naudoja
e minų banko kū imą, į ku į 1980-ųjų idu yje bu o galima pa ek i pe
modemą. 1987 m. "TNC" pi mą ka ą išleido sa o e minų banką an CD-ROM.
Ki i "TNc" e minų banko leidiniai bu o paskelb i 1989, 1992 i 2005 me ais.
2006 m. TNc ga o specialų inansa imą iš Įmonių, užim umo i komunikacijų
minis e ijos, kad p adė ų ku i nacionalinį in e ne inį e minų banką
"Riks e mbanken". Šios inicia y os p iežas ys nu ody os keliuose
y iausybės įs a ymuose. Š ai ienas pa yzdys: "Te minologijos da bas
p isideda p ie ge ai eikiančios kalbos isose isuomenės s i yse i padidina
e ek y umą į ai iose mokslo s i yse i a p jų. G ei as isuomenės
ys ymasis eikalauja nuola inio da bo, siekian suku i i pada y i p ieinamą
susi a ą e minologiją is daugiau i daugiau eminių s ičių. Tokią plė ą
pa i ina leng a p ieiga p ie e minų pe in e ne ą nacionaliniame e minų
banke. […]6
Pi mojo kū imo e apo me u mes paž elgėme į ki us in e ne inius e minų
bankus, p z., ES IATE i Lie u os Te minų Bankas. Daba mes esame
an ajame e ape i iki šiol sukū ėme p og aminę į angą i e minų banko
p o o ipą, ku iame y a apie 7 000 į ašų, ku ių dauguma y a iš TNc žodynų. Mūsų
žodynas bus Riks e mbanken pag indas, ačiau jau p adė as ki ų šalių,
daugiausia iešųjų įs aigų, medžiagos inkimas. No ėdami nusp ęs i, ku ios
e minologijos gali bū i į auk os į Riks e mbanken, mes engiame kokybės
k i e ijus, ku iais klasi ikuosime i į e insime į ai ias e minologijas.
Pi miausia bu o laikomi s a biausiais šiais k i e ijais: pa ikimumas, kilmė,
kilmė, ak ualumas, o iginalumas; "Riks e mbanken" pi mąją e siją
planuojame paskelb i iki 2008 m. pabaigos.
mokymas "Ac iVi ieS"
Š edijoje e minologijos ku sai p asidėjo ėliau nei kai ku iose ki ose Šiau ės šalyse. Te minologijos
mokymas uni e si e uose Danijoje i Suomijoje p asidėjo gana dideliu mas u 1970-ųjų p adžioje
( e slo ekonomikoje), o Š edijoje mokymas bu o ap ibo as mokymuisi da be (TNC), o ne laipsnio a
diplomo p og amose. Š edijos e 6 cen as nuo "IT-poli ik ö samhälle ill poli ik ö IT-samhälle "
(2005). 207 puslapis. (SOU 2004-05:175). (Vy iausybės įs a ymo p ojek as dėl Š edijos Ik poli ikos).
kompiu e ių padedamus me odus glosa ių engimui, o ai lėmė elek oninio
Te minologija | 2007 | 14 45 minologija y a seniausia Šiau ės egione, ačiau įdomu
ai, kad mes ėluojame įku i mokymą mūsų uni e si e uose. No d e m
bend ada bia imo sis emoje bu o o ganizuojami ke u i magis an ū os
ku sai - pi masis - 1978 m. Šiau ės šalyse žinių cen ai y a šiek iek ski ingi, o
s a bi šių ku sų unkcija bu o p isidė i p ie žinių dalijimosi, mainų i plė os.
Šie ku sai palaipsniui aip pa a edė p ie mokymo Š edijos uni e si e uose, o
didžiąją dalį mokymo eikia TNc, ka ais bend ada biaudama su S okholmo
uni e si e o In e p e a imo i e imo s udijų ins i u u. Dauguma šių ku sų y a
ki ų p og amų dalis, daugiausia e imo mokymo a kalbų mokymo p og amų. 2002
m. pa asa į S okholmo uni e si e e bu o įku as pi masis a ski as
e minologijos ku sas. 2008 m. sausio mėn. baigėme ke i ą k edi inį ku są i
an ą ka ą - in e ne inį nuo olinį ku są. TNc aip pa siūlo specialių p ojek ų a
in e esų g upių, iek iešojo, iek p i ačiojo sek o iaus, ku sus. Tiesą sakan ,
mokymo eikla pe pasku inį dešim me į išaugo daugiau nei ki a TNC eikla. Dėl o,
kad daba inė in o macinė i žinių isuomenė (ž . oliau) padidino e minologinį
sąmoningumą, a si ado šis po eikis; daugeliui žmonių eikia daugiau sup as i
e minologijos eo iją i e minologijos da bo p incipus bei me odus.
Kalban apie mokymąsi, TNC a ei ies izija y a okia:
• pa eng i i plė o i daugiau in e ne inių ku sų iek nacionaliniu, iek
Šiau ės šalių lygiu;
• a gumen uo i už e minologijos modulius isose uni e si e inėse
p og amose, ne ik e imo i ling is inių p og amų, i ai anks y oje
mokymo s adijoje. esame įsi ikinę, kad e minologinis sąmoningumas y a
s a bi i e inga žinios įgijimo p iemonė.
Naujasis iššūkis
Visuomenės pe ėjimas nuo p amoninės į žiniomis pag įs ą isuomenę kelia
naujų eikala imų i u i į akos i e minologijos da bui. Daba eikla, susijusi
su
• kokybės už ik inimas,