198
Pas ogė seno ėje i daba
JONAS KLIMAVIČIUS
Lie u iųkalbosins i u as
Kai Ame ikos as onau ai pakilo į kosmosą, ai ž elgė
ne ien į Žemės u ulį, be akimis ieškojo pi miausia
sa o mažo žemės lopinėlio, iš ku jie bu o kilę, ku
gy ena jiems a imi žmonės. Tas namų jausmas labai
giliai juos pe smelkė bū en kosmose.
p o . Jiři Ma an
(MoksloLie u a, 2008 11 7)
D abužiai y a mūsų pačių odos ęsinys, saugan is i
nuk eipian is mūsų šilumą i ene giją, o būs as y a
kolek y inė šeimos a g upės os pačios paski ies
p iemonė. Namai, kaip pas ogė, y a mūsų kūno ši-
lumos kon olės mechanizmų ęsinys – kolek y inė
oda a ba d abužis.
Ma shall McLuhan
(Kaipsup as imedijas.
Žmogaus ęsiniai, 2003, 128)
Žmogaus (i da p ožmogio) a si adimą, išlikimą i įsi i inimą pasau-
lyje, be isa ko, lėmė galėjimas malšin i alkį i pas ogė – nuo ka ščio
i šalčio, nuo ž ė ių i … gen ainių (pade mės Homosapiens), nes
labai neg ei ai a si ado i įsikūnijo sa oa imo samp a a. Žmogus žiū ėjo į
ž ė ių guolius, laužus, jų i gam os suku us u us (bu o u inisžmogus),
paukščių gūž as i manėsi kaip galėdamas. Jokia i a ei ies pažangiausia
a chia cheologija nea as i nea kas ų pi mykščių gam os did y ių an-
kų da bo pas ogių. Beje, iki šiol į ai iausiose pasaulio ie ose gy enama
p imi y iausiuose būs uose (a ba nusigy enama iki bebūsčio ege a imo
są a ynuose, pa il ėse…).
Tad pasidomėkime, ką čia gali a skleis i kalbos mokslas.
Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba
Te minologija | 2008 | 15 199
NAMAI NAMUČIAI
„A“ seniai „A“ aides
Išgi dau, Aš mačiau –
Kai a iau jau I s ačiau,
Žodį „mAmA“. I bu o – nA-mAs
Balys S iubas
(Ta emylė i, 2006, 61)
Filoso iškai ž elgian pa s na ū aliausias i uni e saliausias žmogaus pas-
ogės pa adinimas bū ų gy enimas – 8. „gy enamoji ie a; būs as, namai;
bu as; kamba ys“. Tačiau jo seno iškumo liudijimas siekia ik Mikalojaus
Daukšos Pos ilę (1599): Namuose ė omanogy enimųdaugy a, o oliau is-
o ija skęs a amžių ūkanose… Va o as da i F. Ku šaičio žodyne (Samdy as
gy enimas), ne J. Jablonskio (Jeibū ųkoksmebliuo asgy enimėlis,ge iau
bū ų). Gy enimas 9., a o as jau K. Si ydo, no s gy ojoje kalboje ik ai
da gy as, LKŽ III 1956 pažymė as psn. ( . y. pasenęs) „sodyba, žemė, ūkis“:
Gy enimasge oj ie oji ge sgy enimas Skisnemunė. Gaspado iusmi š a,
i gy enimas i s a Šã ės. Niekaip akademiniame žodyne nežymė as, be
ne da a mingiems bend inės kalbos a o ojams jau ge okai šypsningas
gy enimas 11. „aũkš as“: Pasis a ėnamąd iejųgy enimų  iškiai. Beje, DŽ1
1954 gy enimas 5., DŽ2 1972 gy enimas 4. „aukš as“ pažymė as šnek., be
DŽ3 1993 jo jau nė a. Da Mažosios Lie u os žodžiai – gy a a 4. „gy enama
ie a, sodyba, ūkis“ i gy namoji. Beje, panašių pa adinimų u i i ki os
kalbos – la . dzī oklis (bu as), us. жилье, lenk. mieszkanie, ok. Wohnung,
angl. dwelling.
Reikšmės mo y acijos požiū iu gana panaši i ie a [plg. sen. sl. i a i
„gy en i“ ( us. обитать i обитатель, aip pa обитель „būs as, ie a“)] –
18. „būs as, namai, bu einė“: Vie ukė okia,kadlo ukėslįs ų D ùskininkai
(19. „kiemas, ūkis, sodyba, gy enimas“: Ašišsa o ie osnieku neisiu, ik
įkapines Pl iškiai. Visos ie osjauišnyko,įgy en ie ęišėjo G škabūdis)
LKŽ XIX 1999. Beje, „ ie a“ y a i daik as 3., o daik as 4. „ūkis, sodyba“:
Taig ažusdaik elis:i g ažioj ie oj,i p iekelio Mi oslã as (LKŽ II2 1969).
Rus. место „ ie a“ – ki ų sla ų „mies as“: lenk. mias o, b us. места „ ie a,
aikš ė, mies as“ (e imologiškai siejama su lie . mis i,mais as) – iš čia mūsų
skolinys mies as.
Mūsų pasakos dažnai p asideda žodžiu gy eno, usų – жилбыл, be mūsų
bū i – 1. ‖ „gy en i“: Namie, ai isnamie,kaipbū i, aipbū i Ramýgala.
200
Die eduok ienamgim i,ne ienambū i Mi oslã as (LKŽ I2 1968). Y a i
būnamaskamba ys Skisnemunė. Ta mėse – daugiausia žemaičių, be i
aka ų aukš aičių, lie u ininkų – gy as (a ba bū as) bu as 1. „gy enamasis
namas, oba, pi kia“: Aukš ibu ai–šal iba ščiai (J. B odo skio žodynas).
Vidujemiškos o ėjomažasbu as Daukšia (i bu elis „kampininkui ski -
as namelis“ Sla kai, Ž i gždáičiai). Pas ačiaubu elįan ma iųk an elio,
kalbinaume gelęd ylikosme elių Pl iškiai (i bu a 1. „ obesys, namas;
kamba ys“ K. Si ydo žodynas, M. Daukšos Ka ekizmas, S. Daukan as),
2. „be koks pas a as, obesys“, 3. „sodyba, bu a, gy enimas“ (i bu a 2.
„ūkis, gy enimas (su namais, žeme i isu į engimu)“), 4. „ als iečio obos
p iemenė (pp . su ugniaku u)“ (i bu ukas). Bend inėje kalboje bu as gal
ik p ieš šim me į apo „daugiabučio namo būs u“ (LKŽ I2 1968 bu as 5.
„namo dalis iš ieno a kelių kamba ių i i u ės“ nu ody as ne ik iš aš ų,
be i iš laikinosios sos inės Kauno!). Ju gio Šlapelio SNŽŽ 1907 bu a,bu as
da a miški – „namai, oba, ūmas“. Deja, jame nė a ada labai papli usios,
be keis inos s e imybės k a ie a. P ie bu o į esdinimo į bend inę kalbą
daugiausia p isidėjo didieji kalbininkai Jonas Jablonskis i Kazimie as Būga.
1918 m. Jablonskis ašė: ėmėnepap as aibels iįmanob u o du is J. Jabl R
I 1932 212, manob u e k a o J. Jabl R I 1932 213 [nežinia kodėl ne po 10
me ų a si anda gy enamasisbu as J. Jabl R I 1932 289 (2x)]. K. Būga 1921.
VII. 31 laiške Ju giui Ge uliui ašė: Kebliausiabussub u u (g y e n a m a
o b a) .<…><…>.Ūni e si o a yba u ėspasi ūpin inaujųb u ų s a y -
m u .–––Ašne ikišioleida nega ausaub u o i p i e s asesugy en ine 
be am ik okamba iokabinie ui K. Būg RR III 1961 904. P isidėjo i žino-
mi in eligen ai, isuomenės eikėjai: Kaipp aėjogimnazijosmokslome ai?
Menkai ea simenu.I-jei II-jeklasėjek a i e ą  u ėjaupas ūląJakobsienę
p ieBažny inėsga ės;pi maisiaisme aisb u o  y esniuoju-pe dė iniubu o
Pe asK iaučiūnas,<…> J. Basan MGK 1997 25. Ne umpą laiką bu as
bu o ne ik gy enamoji, be i adminis acinė pa alpa: „Lie u iųD augijos“
bu as J. Basan MGK 1997 282 (1916 m.); [1917 m.] apsigy enauaš [Lie u os
aido] edakcijosbeiadminis acijosbu e(Benedik inųga ėjeN .2) P. Klim
A s 1990 129; žodyno edakcijosbu e (1923 m.) K. Būg RR III 1961 485,
edakcijosbu e K. Būg RR III 1961 486 [da J. Jabl L 1985 60 (1922 m.);
K. Būg RR III 1961 904 (1921 m.); J. Balč RR II 1982 265 (1921 m.)].
Labai būdinga p iešp ieša: I lanky is ekda onebeįjopuošnųg y e n a m ą
b u ą ,be į i s u o m e n i š k ą j į ,<…> B. S uog R VI 1957 550 (1946 m.).
Jau i bu pinigiams apie 80 me ų.
Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba
Te minologija | 2008 | 15 201
Žemaičių bu einė 1. „būnamoji, gy enamoji ie a“ (i bu ainė 1. Dùse os;
2. „sodybos ie a, bu ie ė“, aip pa bu ainė 2.) bend inėje kalboje adosi
p ieš 100 me ų – „bu imo ie a, gy enamoji ie a“ SNŽŽ 1907, aip pa
„gy enamoji, bū amoji ie a“, be gana specializuo a, p z.: ju idinioasmens
bu einė ( eis.) DŽ3 1993.
Gy ojoje kalboje eikiamų žodžių bu o da daugiau, ik jie pap as ai y a
daugia eikšmiai: bkla 3. „gy enamoji ie a, būs inė“ Mi oslã as, K. Jau-
nius; būklas 1. „bu imo, gy enimo ie a, būs inė“ Pane ėžỹs, Vaižgan as,
A. Sabaliauskas-Žalia Rū a [K. Si ydo – i „būs inė“ (me gųbūklas), i
„guolis“ (guolisž ė ių,būklas)]; būklė 7. „gy enamoji ie a, bu einė, sody-
ba“ J. B odo skis, P. Ruigys, Kalesniñkai, Ma ijámpolė; bū is 3. „bū amoji
ie a, būklė, bu einė“ F. Ku šai is ‖ „gy enimas, ūkis“ Mažosios Lie u os
aš ai [o bu ys,-ė Geis a a, Šunska, bū ys Vilka škis – „gy en ojas“]; bu-
inys 4. „bū amoji ie a, būklė“ Vilkijà; b inė „bū amoji ie a, bu einė“:
Čiamanogim inė,ug inėi b inė A. Juškos žodynas, aip pa Vilka škis,
Geis a a, Kazl Rūdà; ¹bū ù ė 2. „bu einė“: Nėbū ù ės,nėpa ei u ėsne u-
u,nieko Šã ės (bū u  1. „bui is, gy enimas“ Laznai) LKŽ I2 1968.
Bend inėje kalboje da p isiku a. A. Juškos žodyno naujada as bu ykla
„būs inė, bu einė“ nepapli o. Būs as „pas ogė, namai, bu as“ g eičiausiai
J. Jablonskio naujada as (ž . J. Jabl R I 1932 22, 31 (1893 m.)), gal nusi-
žiū ė as nuo S. Daukan o būs inės, eik as J. Šlapelio SNŽŽ 1907: būs as –
„namuose ie a, gy enimas, k a e a“ (k a e a – nepa eik a) i ilgai glaus as
žodynuose – „pas ogė, namai, bu as“: mokyklos, ea obūs as DŽ1 1954,
sa gybosbūs as DŽ2 1972, o DŽ3 1993 be ilius acijos – ik daba ado sau
ik ą ie ą, apo gimininę są oką eiškiančiu žodžiu (hipe onimu) – „a ski as
gy enamasis namas a ba bu as daugiabučiame name a ba bend abu yje“.
Be eikalingas ik gy enamasisbūs as (pasi aikan is ne labai įky iai), nes
koks ki oks – bu ęs yskupobūs as J. Jabl R I 1932 31 (1893 m.) a edakci-
josbu as K. Būg RR III 1961, 485 senokai i ęs a ba būs ine (S. Dau kan o
naujada as, a o as i J. Jablonskio) „ ie a, ku kieno būs as, ku kieno
nuola esama, gy enama“ LKŽ I2 1968, „ ie a, pa alpa, ku kieno laikinai
bū ama“: ka iuomenės ado,sa gybos, inkimųbūs inė DŽ3, a ba minė a
bu eine (šiedu žodžiai konku uoja).
J. Jablonskio bend abu is LKŽ I2, jo i iešbu is (J. Jabl R I 1932 3 (1884
m.)) – LKŽ XIX 1999 pa eik as sakinys iš Auš os (1884 273) y a Jablonskio.
P adžioje iešbu is ilgokai bu o nea sisky ęs nuo iešnamio2. (Vilniaus
žinios 1904 1) i iešnamių (Auš a 1885 49) ( iešnamis bu ęs i 1. „smuklė,
202
užeiga“, ge okai ėliau – 3. „ iešieji namai“ LKŽ XIX 1999; iešnamio nė a
DŽ1–4). Minė ame J. Šlapelio SNŽŽ 1907 iešbu is–ho elis,gos inica.
Taigi maždaug p ieš 100 me ų bend inėje kalboje konku a o i di e en-
cija osi gy enimas,gy enamoji ie a,bu as,būs as,būs inė,bu einė/bu ainė.
1917 m. Kaune K aš o apsaugos minis e ijos išleis as (nenu ody a, be žino-
ma, kad pa engė Pe as Ruseckas) Ka Ž jau neblogai ski ia: būs as–квар-квар-
тиравъвойскахъ,помѣщенiе (be помѣщенiе–bus as,b u s i n ė ), bu as–
жилье,квартира (i bu ininkas–квартирмейстеръ), būs inė–жительство
(o жительство–gy enamoji ie a,būs inė), bu ainė–мѣстопребыванiе.
Ci iliniame gy enime būs as ilgą laiką bu o a si ne eikalingas. SNŽŽ
1924 y a bu oneliečiamybė – „ eisė, kad įei i į s e imą namą a ba bu ą
galima ik o namo šeimininkui leidus a ba eismui įsakius“. Ilgainiui
kei ėsi. Bu as liko 1. „namo dalis iš kelių kamba ių i i u ės“ DŽ1 1954
(„iš ieno a kelių“ DŽ2 1972 i DŽ3 1993). Būs as ne umpą laiką bu o
gana neapib ėž as – „pas ogė, namai, bu as“: mokyklos, ea obūs as DŽ1
1954, DŽ2 1972 – sa gybosbūs as (plg. LKŽ I2 1968: Gaila,kadmūsų
Dailėsd augijane u inuola iniobūs o š. Mokyklosdažnais inga inkamų
būs ų š.), o LKŽ I2 1968: Sa gybosbūs epasigi do iksmai š. (DŽ3 – jau
be ilius acijų), no s DŽ1 1954 panaši jau i būs inė – „ ie a, ku kieno
bū ama, gy enama“: ka iuomenės, ea o,s uden ųbūs inė. Vėliau būs inė
ski iama – „ ie a, pa alpa, ku kieno laikinai bū ama“: ka iuomenės ado
būs inė, inkimųbūs inė DŽ2 1972; DŽ3 1993 – da p idė a sa gybosbūs i-
nė. Būs inei aiškiai a sisky us nuo būs o, i būs as labai a sisky ė nuo bu o:
daba , a ga us nep iklausomybę, būs as – ai asmens a šeimos gy enamoji
pa alpa – namas, bu as, kamba ys bu e a bend abu yje: dweling–būs as
(namas, bu as i pan.) V. Bi MokALTTŽ 1998, būs oišlaidųkompensacija,
būs osubsidija SocApsTŽ 1999. Deja, nuo 1993 m. nebea naujinamas DŽ
a silieka: būs as – „namai, bu as, pas ogė“ DŽ4 2000, DŽ5 2003, DŽ6 2006.
Ž m o ga u s  b ū s a s neliečiamas.Begy en ojosu ikimoįei iįb ū s ą ne-
leidžiama, – paskelbė a ku os Lie u os Respublikos Kons i ucija (24 s .).
Y a i Būs op og amosįs a ymas. Bu o S a ybos i u banis ikos minis e ijos
Būs odepa amen as.B u ų  o n d a s ,ku įsuda ėapie1mln.306 ūks .
b u ų i apie1 ūks .b e n d a b u č i ų LA 1999 144 11 i o Būs ų ondu.
Laik aš is pa ašo, kad, sakysim, Danijoje y a būs oi s a ybosminis as LA
1995 182 3. Be … Iš ka o slys elė a – p ie žodžio būs as – kaip anuome
p ie bu as – im as lipdy i kaip ka ei balnas inkan is pažyminys gy ena-
masis, p z.: 69,3p oc.apklaus ųjųgy enadaugiabučiuosedaugiaaukščiuose
Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba

Te minologija | 2008 | 15 203
namuose.Įdomu,kadšisskaičiusbe eiksu ampasu okiu odikliu,kaipb ūs o
nuosa ybės o ma–68p oc. esponden ųgy enab u u o s e,p iklausančiuose
als ybei.G y e n a m o j o  b ū s o sa ininkaiy a ik8p oc.apklaus ųjų LA
1995 107 9; g y e n a m o j o  b ū s o ge inimas LA 2000 35 1; gy ena-
m ų j ų  b ū s ų  s ygius Dn d 2000 5–8 13.
Pagaliau u ė ų aiškiau a siski i būs inė i bu einė. Bu einė y a gy as že-
maičių (i pažemai ės) žodis – 1. „būnamoji, gy enamoji ie a“, 2. „sodybos
ie a, bu ie ė“ (3. „gy enimas, bū is, bui is“ Skisnemunė) LKŽ I2 1968.
No s i būs inė LKŽ I2 1968 aiškinama „ ie a, ku y a kieno būs as, ku
kieno nuola esama, gy enama“, be aip gal bu o ik šio naujada o kū ė-
jui S. Daukan ui, o balsa imoapylinkiųbūs inės š ši ai neigia. Va osenoje
da painiojama, p z.: Ilgąlaikąne u ėjusisa ob u e i n ė s ,FSBKdaba  u i
nedideliusbiu usP ahoje,Va šu oje,Hagojei pag indinęb ū s i n ę Vienoje
LA 1994 195 6. Gana aiškiai ski ia V. Bi MokALTTŽ 1998: house–namas,
pas a as;bu einė;o ice – 2. būs inė,kon o a;headqua e s–š abas,pag in-
dinėbūs inė;compaignheadqua e s– inkimųkampanijosbūs inė.Bu einė –
ai ezidencija: esidence – 2. bu einė, ezidencija (1. gy enamoji ie a;<…>)
V. Bi MokALTTŽ 1998. Beje, jau SNŽŽ 1907 ezidencija – „ka aliaus,
kunigaikščio a šiaip aukš os ypa os gy enimas, gy enamoji ie a, bu einė“
(o pa i bu einė – „bu imo ie a, gy enimo ie a“), TŽŽ 1936 – „bu einė;
<…> gy enamoji ie a“.
Kai būs as aukiamas į būs ų egis ą nu odan ad esą, a ojamas e -
minas gy enamoji ie a.
Kai bu o išdidžiai kalbama apie ¹/₆pasaulioplo oplačiąją ė ynę i dai-
nuojama I pla usgik aš asmūsgim asis, a si ado i įs abusis gy enamasis
plo as, p i e ęs i žodynininkus da y i a ski ą plo o eikšmę – 3. „ski a
ku iam no s ikslui ie a“ DŽ1 1954, DŽ2 1972, DŽ3 1993. No s i būs as,
i žmogus – imačiai1. Visai be išdidys ės iksuo a nobeliniame B. Pas e -
nako omane Dak a asŽi aga:Be kolkask a m b a i u o s e š a u.Daba 
ai adinasig y e n a m a s i s p l o a s B. Pas DŽ 1991 177. Di ban iems
gy en ojamsmessu eiksimeki ągy enamąjįplo ą,<…> B. Pas DŽ 1991 213.
Angl. la – ai ik oks bu as, ku io isi kamba iai iename aukš e ALKŽ
1975, o as gy enamasisp l o a s –li ing/dwellingspace (space–e d ė,
1 Beje, okiečių ašizmas i nacionalsocializmas siekė ne plo o, o gy ybinėse d ės – ma ą okiečių e nog a o
F i zo Ra zelio da p ieš 1890 m. iš biologijos į poli inę geog a iją pe kel ą, o geog a o Ka lo E ns o Haus-
ho e io pa e s ą pama ine geopoli ikos są oka – Lebens aum – 1926 m. omane VolkohneRaum(Tau abe
e d ės) Hansas G immas į edė į ak ualiąją poli iką (Kopaliński 2001).
204
ie a; o plo as–a ea); loo space LAKŽ 1991, būs as–lodging,dwelling,
apa men , oom LAKŽ 1991. Da keisčiau – no s augimo akcele acija siekė
apie 15 cm, būs o aukš is so ie ijoje nuo 3–4 m smuko iki pus ečio. Ka-
ei inės aukš esnės, be en ame pačiame plo e bu o guldoma i d iem, i
ne im aukš ais… P isi egis a imo i plo o 1 asmeniui no ma ne ką i šijo
kapo plo ą… Daniilo Cha mso iksuo a: Reikė ų,kad isisa ogy enamajame
plo egulė ų D. Cha ms N 1998 116. Tai bu o ik a so ie inė ko a dėl
bū io – dėl mažyčio plo elio plačiojoje šalyje. Mūsųdaug,o ie osmaža
K. Bagd VDP 1973, – apibūdino ašy ojas Kazys Bagdona ičius humo is-
ikos knygoje Va gasdėlplo o. Vėliau ašy ojas Riman as Če niauskas ašė:
S o iueilėje [bu o, o ne apelsinų] 104- asi gy enupilnak aujįgy enimą.
Rūpes is dėl gy enamojoplo o kelda o skausmus ši diesplo e. O kai žmonės
pasiga o pasakymą ne u iugy enamojoplo o, bu ų sky imo aisyklėse a si-
ado melaginga o muluo ė ge in ibu osąlygas, anksčiau aiky a ik iems,
ku ie jau u i bu ą, be u i eisę gau i i ge esnį, didesnį. Da keis enybė –
ame gy enamajameplo e bu o naudingasisplo as, į ku į neįėjo p ieškam-
ba is, i u ė, onia, uale as, balkonas (balkonai).
Jaunimėlis ne ūpes ingai nusiga o ą plo ą – ik ne gy enamąjį, o lais ą–
gimdieniams, ki okiems sambū iams – ienų, be ė ų, be … su pada iniais.
Tai bu o adinama plo a o i M 1985 1 22. Laik aščiai ašyda o, žodynai,
deja, ne iksa o.
Raš o žmonės, kū ėjai suko gal ą i dėl ki okio plo o – spaudos, leidybos,
p z.: <…>an ojo omopa engėjaisu eikė„plo o“V.Mon ilai,be ne eko
M.Sluckisi Al .Bieliauskas P g 1983 12 121. <….> P.C i kaibu oski as
didžiulisplo as:monog a iniaisky iai ečio omoan ojedalyjei ke i ame
ome.Reikėjopasi enkin ikuklesniuplo u P g 1983 12 123. <…>jiedaba  u i
ik aipakankamaiplo oi sa opublicis iniams,eseis iniamspamąs ymams,
i g ožineikū ybaipublikuo i L i M 1986 29 4. Kodėl plo as, o ne pap as a
ie a?
A i o ki aip nuo A gimimo i Nep iklausomybės a ga imo me ų? I
aip, i , deja, ne. Visai sup an ami junginiai pa odos,ekspozicijos,s endųplo-
as, eklamosplo as, be kodėl kompiu e io plo as [10 megabai ų] LA 1997
240 2? Sup an amas pa duo u ės p ekybosplo as,da bopa alpųplo as, be
kodėl ko adėlplo ųsenamies yje R 1990 60 5, plo as ais inei, o ne sklypas,
ie a? T upučiuką andasi naujumo, be apsukus g įž ama p ie seno, p z.:
Visag y e n i m o  e p ė užimamako ojančiųg upių, <…>. <…>. Visa
jaunimog y e n i m o  e d ė da osipap asčiausiaiužg ob a,i mes ėlp a-
Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba
Te minologija | 2008 | 15 205
andamegalimybębū ipačiaissa imi, u ė isa okasdienybėjelais ąp l o ą ,
a si a ko skiškąz o n ą ,ku iojebū umenuoši dūssa opačiųno ams LA
1994 194 15.
So ie inis gy enamasisplo as pi maisiais me ais laikėsi labai i ai, p z.:
ap a asg y e n a m o j o  p l o o s a y b o s <…>klausimas VlnL 1991 21
1, u iap ūpin ig y e n a m u o j u  p l o u LA 1992 13 6, g y e n a m o j o
p l o o sek o ius LA 1994 224 13. Ne bui iniame lygmenyje: Vilnie ė,našlė,
<…> u igy enamąjįplo ą.Susipažinčiau. 1992 m. bu o p iim as ne Gy en-
ojųap ūpinimogy enamuojuplo uįs a ymas.Gy enamasisplo as ėjo paskui
gy enamąjįbūs ą, p z.: Nuola osk eipiasižmonėsį ai iausiaisklausimais.
Vienasopiausių–g y e n a m o j o b ū s o p oblema.<…>g y e n a m u o j u
p l o u  eikiaap ūpin isa ininkamsg ąžinamųnamųgy en ojus, – ašoma
s aipsnyje Opiausiasklausimas–g y e n a m a s i s b ū s a s LA 1995 101
17. I a si adus būs ui g e a laikėsi i gy enamasisplo as, p z.: LDDP ado-
ausisnuos a a,kadb ū s a s y anacionalinė e ybėi nacionalinisp io i e-
as, au osegzis encijosi išlikimoga an asbeišeimospilna e iškumosąlyga,
<…>:LDDPžadap io i e iškai em ijaunųšeimųapsi ūpinimog y e n a -
m u o j u  b ū s u p ojek us.<…>bu osiūlymų,kad iems,ku ies a o s i
g y e n a m ą j į  p l o ą ,bū ųpanaikin asp idė inės e ėsmokes is LA 1996
186 3. Laik aščiai išsijuosę s a ė ą plo ą. Jeigu, kalban apie būs o dydį i
kainą (už 1 m²), eikia plo o, ai u i bū i būs oplo as. Ne daba iš Seimo
kancelia ijos skleidžiamas gy enamasisplo as LŽ 2008 241 1.
Šiaip nepeik inas pa adinimas gy enamosiospa alpos, be jei jau y a e -
minas būs as, ai anas pa adinimas da osi ne eikalingas.
Žiū in e imologiškai pi miausia minė inas indoeu opie iškas žodis na-
mas. Kapi alinėje Tamazo Gamk elidzės i Viačesla o I ano o monog a-
ijoje Indoeu opiečiųkalbai indoeu opiečiai (1984, 1332 p.) pagal adiciją
„bu einė“, „sodyba“ sup an amos ne kaip pas a as, gy en ie ė, o kaip so-
cialinės o ganizacijos iene ai – giminės. Lie . namas ga su n ski iasi nuo
isų indoeu opiečių, u inčių čia p iebalsį d – sen. ind. dma-, g . dómos,
lo . domus, sen. sl. domū. Tai gali bū i pap as as one inis eiškinys – ókiu
a eju p imenamas namuda is<*damuda is, be jis eikiausiai y a palygin i
nesenas – K. Si ydo naujada as, ai ody ų i jo a ian as namuda y ojas,
i isiškai aki aizdus o naujada o pa yzdys – K. Si ydo žodyne g e a
esan is lo . aedi ica o . Todėl gana pag įs ai gal ojama apie ki okią namo
kilmę, juoba kad duomenų ne ūks a – g . nómos/nom „ganykla; kaime-
nė; paša as; gy en ie ė“, noms,-dos/nomes „piemuo“, némein „gany i;
206
aldy i; gy en i“, némomai „mai in is; gy en i, bū i; aldy i“. Toliausiai šiuo
keliu nuėjo ge manis as Vy au as Balaišis – namą susiejo su Nemunu (plg.
g . nemos i lo . nemus „miškelis, k ūmynai su ganyklomis“). Čia s a bu
pažymė i, kad sinonimijos šioje s i yje indoeu opiečių kalbose bū a nuo
seno, pa yzdžiui, didesnis už namą iene as – iešė (jos aldo as – ieš-pa s),
be i sala ( us. село); namo a iešės/salos ap a as – ga das i kas ap e -
a – ga das ( us. город), be i pilis (g . polis), go . bau gs ( ok. Bu g), sen.
angl. dūn (angl. own). Nežinia kodėl e imologai nea k eipė dėmesio į žem.
numo gy uliškumą: Numasy a yčiomisbuda o asdėlgy oliųsudumgalum,
aplubo as; ienamgales o i aguočiai,oan amea kliai,o iduugniskū enas
pa šal į,pa speigą (A. Juškos žodynas, LKŽ VIII 1970), plg. num(o)galis
„seno inio namo galas, ku laikomi gy uliai“. Nea si ik inai a si ado namas
4. „ a as“ K. Si ydo žodynas, Šiaulia, Šedu à, Su liškis, Ramýgala,
Pane ėžỹs. Pasida ė ski umas: Delžmonių oba,odelgy uoliųkū ė,numas
(A. Juškos žodynas, LKŽ XVI 1995). Lie u iųkalbosa lase žodis namas
ka og a uo as ik eikšme „ a as“, o namas, kaip gy enamojo namo pa-
adinimas, e inamas kaip „ e esnis (g eičiausiai naujesnis), ien iso plo o
nesuda o ( ik iau pasi aiko be eik isame lie u ių kalbos plo e) i dėl o
neka og a uo as“ (Lie u iųkalbosa lasas. I. Leksika, 1977 34).
Namas pi miausia y a 1. „gy enamasis a šiaip koks obesys“. Senuosiuo-
se aš uose i a mėse namas u i i sa o a ian ą – daugiskai inius namus
( ienio eikšme!). O isu namai u i i sa o nepap as ąją eikšmę – 2. „nuo-
la inė gy enamoji ie a“. Taigi žmogus s a osinamą,namass o i,g iū a,
namas i as,g ažus,sumansa da (namas – pas a as), be gy ena i ką no s
eikianamuose,būna(namie),einaišnamų,(pa )einaįnamus(namo),ilgisi
namų,lankonamus. Gali gy en i ne a ski ame name, o bu e (daugiabučiame
name) a bend abu yje, be ai – jo namai, en jis namie. A k eip inas dėme-
sys į da ieną niuansą: manonamai i jonamai,ašnamie i jisnamie,einu
namo i jiseinanamo, be ašeinupasjįįnamus (o ne namo), ašjonamuose
(o ne namie). Reikšmėmis 2. „šeimos ūkis, sodyba“ i 3. „šeimyna, žmonės,
d auge gy enan ys“ a mėse a ojama i namas, i namai (i senuosiuose
aš uose), be bend inei kalbai pagal sis emą p i ik ų ik namai (ne aip kaip
LKŽ VIII 1970).
Indoeu opie iška, no s kiek mažiau, i oba ( a m. i ioba) – 1. „gy e-
namasis namas, pi kia“, 2. „pa alpa pas a e, kamba ys“ ‖ „d auge esan ys
žmonės, šeimyna“ (da obesys, obėsys, obėsis i iobesys, iobesis, io-
bėsys, iobėsis „koks no s ūkio pas a as“ i obos, iobos – „ isi ieno ūkio
Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba
Te minologija | 2008 | 15 213
IŠVADOS
Na ū aliausias i uni e saliausias žmogaus pas ogės pa adinimas gy eni-
mas ( aip pa gy a a,gy enamoji) u i ipologinių bend ybių – la . dzī oklis,
us. жилье, lenk. mieszkanie, ok. Wohnung, angl. dwelling, be y a daugiau
a minis i isai ne e mininis. Mo y aciškai gana panaši i ie a. Su eiks-
mažodžiu bū i siejasi bu as (gy ojoje kalboje i daugiau edinių). Nuo bu o
ski iasi J. Jablonskio naujada as būs as (jo aip pa bend abu is i iešbu is),
daba inę eikšmę galu inai įga ęs ik a kū us nep iklausomybę. Da nė a
isai aiškiai a sisky ę žemaičių kilmės bu einė i S. Daukan o naujada as,
a o as i J. Jablonskio, būs inė – pap as ai laikina. Ypa ingas so ie mečio
pada as – gy enamasisplo as. Jis ( aip pa seniau a o as gy enamasisbu as)
paska ino i seman iškai pe eklinį pa adinimą gy enamasisbūs as. Va ose-
na jų abiejų sunkiai išsibūna. Gy enamosiospa alpos nepeik inos, be u in
būs ą da osi ne eikalingos.
Iš indoeu opiečių seno ės eina namas. Kiek mažiau indoeu opie iška o-
ba. Ne ne bal iška, o ik lie u iška pie ų aukš aičių pi kia.
Tuo indoeu opie iška lie u ių seno ė i g ynumas baigiasi. Sla ai p ime ė
g yčią,seklyčią,pakajų/pakajus, ge manai – bakūžę,s ubą/s ubas, ūmą,
iš omanų olybių pe lenkus b ukosi palocius/palociai,s ancija.G yčią,
seklyčią,s ubą pasilaikom sa o e nog a inei seno ei, au osakinei a osenai,
egioniniam kolo i ui. Rūmai bend inėje kalboje – „ ep ezen acinis pas a as
a ba am ik a įs aiga“. Ki us bend inėje kalboje a om į pelus.
Naujaisiais laikais iš pla aus pasaulio ėjo p ašma nieji būs ai – ezidencija,
apa amen as(a ski asbu as), ila( asa namis),ko edžas(pilai ė).
Seno inio namo dalys bu o sa os – pama as,siena,sija,lubos,g indys,
s ogas,du ys,langas,slenks is,p ieangis,p iebu is,p ienamis,p iemenė,
aukš as, naujada as i u ė. S e imos kilmės kama a,kamba ys,gonkos
(n k.=p ieangis).
Naujo iško, poniško namo dalių daug a p au inių – e anda,ko ido ius,
es ibiulis (iš dalies p iemenė,p ieškamba is),holas(p ieškamba is), ojė,salė,
balkonas,lodžija, ne ambū as(p iedu is),salonas(s e ainė),salka(man-
sa da–pas ogėskamba ėlis),mezoninas(pusaukš is, a paukš is,an aukš is,
an namis), lygelis (nelabai spa nas, ge iau šalinamis).
Naujausi – anglybės pen hauzas(=pas ogėsbu as),lo as(=e d ėbu is,
didbu is,aukš abu is).
Kalba be naujãda os – kalba be a ei ies.

214
ŠALTINIAI
ALKŽ 1975 – Anglų–lie u iųkalbųžodynas. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū-
ė, Vilnius.
ALKŽ 1998 – B. S ece ičius. Anglų–lie u iųkalbųžodynas, Vilnius.
A chŽ 2004 – L. Ki kauskienė, N. Ki kauskas. Anglų–lie u iųkalbųaiškinamasisa chi ek ū os
žodynas, Vilnius.
A chŽ 2007 – Cy il M. Ha is. Ilius uo asa chi ek ū osis o ijosžodynas. Suda y oja i moks-
linė edak o ė A. Janke ičienė, lie u iškų e minų edak o ė G. Kazlauskai ė,
Vilnius.
K. Bagd VDP 1973 – K. Bagdona ičius. Va gasdėlplo o, Vilnius.
J. Balč RR II 1982 – J. Balčikonis. Rink iniai aš ai 2, Vilnius.
J. Bal VMI I 1934 – J. Bal ušai is. Visuo inėmenois o ija, Kaunas.
J. Bal VMI II 1939 – J. Bal ušai is. Visuo inėmenois o ija, Kaunas.
J. Basan MGK 1997 – J. Basana ičius. Manogy enimok onikai ne ųligosis o ija.1851–1922m.,
Vilnius.
V. Bi MokALTTŽ 1998 – V. Bi inai ė. Mokomasisanglų–lie u iųkalbų eisės e minųžodynas, Vilnius.
K. Būg RR III 1961 – K. Būga. Rink iniai aš ai 3, Vilnius.
D. Cha ms N 1998 – D. Cha msas. Nu ikimas, Kaunas.
D nd – Dieno idis (sa ai aš is).
DŽ1 1954 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ2 1972 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ3 1993 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ4 2000 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ5 2003 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas , Vilnius.
DŽ6 2006 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
J. Jabl R I 1932 – Jablonskio aš ai 1, Kaunas.
J. Jabl L 1985 – JonoJablonskiolaiškai, Vilnius.
Ka Ž 1919 – Ka iškaslie u iškai- usiškasi  usiškai-lie u iškasžodynėlis, Kaunas.
P. Klim A s 1990 – P. Klimas. Išmanoa siminimų, Vilnius.
LA – Lie u osaidas (sa ai aš is).
LAKŽ 1991 – B. Piesa skas, B. S ece ičius. Lie u ių–anglųkalbųžodynas, Vilnius.
L i M – Li e a ū ai menas (sa ai aš is).
LKŽ I2 1968 – Lie u iųkalbosžodynas 1, Vilnius.
LKŽ II2 1969 – Lie u iųkalbosžodynas 2, Vilnius.
LKŽ III 1956 – Lie u iųkalbosžodynas 3, Vilnius.
LKŽ VIII 1970 – Lie u iųkalbosžodynas 8, Vilnius.
LKŽ X 1976 – Lie u iųkalbosžodynas 10, Vilnius.
LKŽ XII 1981 – Lie u iųkalbosžodynas 12, Vilnius.
LKŽ XIV 1986 – Lie u iųkalbosžodynas 14, Vilnius.
LKŽ XVI 1995 – Lie u iųkalbosžodynas 16, Vilnius.
LKŽ XIX 1999 – Lie u iųkalbosžodynas 19, Vilnius.
LŽ – Lie u osžinios (dien aš is).
M – Mokslei is (žu nalas).
PONS.ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lie u iųkalbųžodynas, Kaunas.
P g – Pe galė (žu nalas).
R – Respublika (dien aš is).
š – aš ai.
Sa su TV – Sa ai ėsuTV (sa ai aš is).
SD 1642 – Pi masislie u iųkalbosžodynas: Kons an inas Si ydas. Dic iona ium iumlin-
gua um [ o og a uo inis eks as], 1979.
SNŽŽ 1907 – S e imųi nesup an amųžodžiųžodynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė.
SNŽŽ 1924 – J. No kus. S e imųi nesup an amųžodžiųžodynėlis, Kaunas.
SocApsTŽ 1999 – Socialinėsapsaugos e minųžodynas, Vilnius.
B. S uog R VI 1957 – B. S uoga. Raš ai 6, Vilnius.
Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba
Te minologija | 2008 | 15 215
TechEnc I 2000 – Technikosenciklopedija 1, Vilnius.
TLE II 1986 – Ta ybųLie u osenciklopedija 2, Vilnius.
š – a ybiniai aš ai.
TT 1992 – Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Kli-
ma ičius, Vilnius.
TŽŽ 1936 – Ta p au iniųžodžiųžodynas, Kaunas.
TŽŽ 1985 – Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius.
TŽŽ 2001 – Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius.
Vd – Veidas (sa ai inis žu nalas).
A. Vi Į 1924 – A. Vi eliūnas. Į a daia ba e minai, p iim i Te minologijos komisijos, Kaunas.
VLE X 2006 – Visuo inėlie u iųenciklopedija 10, Vilnius.
VlnL – Vilniauslaik aš is.
LITERATŪRA
Balaišis V. 1987: De li . Flussname Nemunas und das li . namas „Haus“. – Kalbo y a 37(3), 18–23.
Kalbospa a imai.Leksika:skolinių a ojimas. Au o ė i suda y oja D. Mikulėnienė, Vilnius, 2005.
Kiek iena kalba – ai a ski as pasaulis. Pokalbis su Ji žiu Ma anu. – MoksloLie u a 2008 11 1, 6; 12 12–13.
Klima ičius J. 2000: Alki ius,eke is,alko . – Gim ojikalba 4–6, 20–23.
Klima ičius J. 2003: Vila– asa namis,ko edžas–pilai ė. – Gim ojikalba 10, 10–13.
Kopaliński W. 2001: Žodynas.XXamžiausį ykiai,są okosi mi ai. Ve ė N. K ie kauskas, Vilnius.
Lie u iųkalbosa lasas. I. Leksika. A s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius, 1977.
Li auischese ymologischesWö e buch on E ns F aenkel, Heidelbe g–Gö ingen, 1955–1965.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u iųkalbosleksika, Vilnius.
Senkus J. 1965: Gy enamojo namo a dai. – Kalboskul ū a 8, 38–40.
Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс. 1984: Индоевропейскийязыкииндоевропейцы, I–II, Тбилиси.
Gau a 2008-10-24
Jonas Klima ičius
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308
E. paš as: e [email p o ec ed]