Pastogė senovėje ir dabar

198 Pas ogė seno ėje i daba JONAS KLIMAVIČIUS Lie u iųkalbosins i u as Kai Ame ikos as onau ai pakilo į kosmosą, ai ž elgė ne ien į Žemės u ulį, be akimis ieškojo pi miausia sa o mažo žemės lopinėlio, iš ku jie bu o kilę, ku gy ena jiems a imi žmonės. Tas namų jausmas labai giliai juos pe smelkė bū en kosmose. p o . Jiři Ma an (MoksloLie u a, 2008 11 7) D abužiai y a mūsų pačių odos ęsinys, saugan is i nuk eipian is mūsų šilumą i ene giją, o būs as y a kolek y inė šeimos a g upės os pačios paski ies p iemonė. Namai, kaip pas ogė, y a mūsų kūno ši- lumos kon olės mechanizmų ęsinys – kolek y inė oda a ba d abužis. Ma shall McLuhan (Kaipsup as imedijas. Žmogaus ęsiniai, 2003, 128) Žmogaus (i da p ožmogio) a si adimą, išlikimą i įsi i inimą pasau- lyje, be isa ko, lėmė galėjimas malšin i alkį i pas ogė – nuo ka ščio i šalčio, nuo ž ė ių i … gen ainių (pade mės Homosapiens), nes labai neg ei ai a si ado i įsikūnijo sa oa imo samp a a. Žmogus žiū ėjo į ž ė ių guolius, laužus, jų i gam os suku us u us (bu o u inisžmogus), paukščių gūž as i manėsi kaip galėdamas. Jokia i a ei ies pažangiausia a chia cheologija nea as i nea kas ų pi mykščių gam os did y ių an- kų da bo pas ogių. Beje, iki šiol į ai iausiose pasaulio ie ose gy enama p imi y iausiuose būs uose (a ba nusigy enama iki bebūsčio ege a imo są a ynuose, pa il ėse…). Tad pasidomėkime, ką čia gali a skleis i kalbos mokslas. Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba Te minologija | 2008 | 15 199 NAMAI NAMUČIAI „A“ seniai „A“ aides Išgi dau, Aš mačiau – Kai a iau jau I s ačiau, Žodį „mAmA“. I bu o – nA-mAs Balys S iubas (Ta emylė i, 2006, 61) Filoso iškai ž elgian pa s na ū aliausias i uni e saliausias žmogaus pas- ogės pa adinimas bū ų gy enimas – 8. „gy enamoji ie a; būs as, namai; bu as; kamba ys“. Tačiau jo seno iškumo liudijimas siekia ik Mikalojaus Daukšos Pos ilę (1599): Namuose ė omanogy enimųdaugy a, o oliau is- o ija skęs a amžių ūkanose… Va o as da i F. Ku šaičio žodyne (Samdy as gy enimas), ne J. Jablonskio (Jeibū ųkoksmebliuo asgy enimėlis,ge iau bū ų). Gy enimas 9., a o as jau K. Si ydo, no s gy ojoje kalboje ik ai da gy as, LKŽ III 1956 pažymė as psn. ( . y. pasenęs) „sodyba, žemė, ūkis“: Gy enimasge oj ie oji ge sgy enimas Skisnemunė. Gaspado iusmi š a, i gy enimas i s a Šã ės. Niekaip akademiniame žodyne nežymė as, be ne da a mingiems bend inės kalbos a o ojams jau ge okai šypsningas gy enimas 11. „aũkš as“: Pasis a ėnamąd iejųgy enimų  iškiai. Beje, DŽ1 1954 gy enimas 5., DŽ2 1972 gy enimas 4. „aukš as“ pažymė as šnek., be DŽ3 1993 jo jau nė a. Da Mažosios Lie u os žodžiai – gy a a 4. „gy enama ie a, sodyba, ūkis“ i gy namoji. Beje, panašių pa adinimų u i i ki os kalbos – la . dzī oklis (bu as), us. жилье, lenk. mieszkanie, ok. Wohnung, angl. dwelling. Reikšmės mo y acijos požiū iu gana panaši i ie a [plg. sen. sl. i a i „gy en i“ ( us. обитать i обитатель, aip pa обитель „būs as, ie a“)] – 18. „būs as, namai, bu einė“: Vie ukė okia,kadlo ukėslįs ų D ùskininkai (19. „kiemas, ūkis, sodyba, gy enimas“: Ašišsa o ie osnieku neisiu, ik įkapines Pl iškiai. Visos ie osjauišnyko,įgy en ie ęišėjo G škabūdis) LKŽ XIX 1999. Beje, „ ie a“ y a i daik as 3., o daik as 4. „ūkis, sodyba“: Taig ažusdaik elis:i g ažioj ie oj,i p iekelio Mi oslã as (LKŽ II2 1969). Rus. место „ ie a“ – ki ų sla ų „mies as“: lenk. mias o, b us. места „ ie a, aikš ė, mies as“ (e imologiškai siejama su lie . mis i,mais as) – iš čia mūsų skolinys mies as. Mūsų pasakos dažnai p asideda žodžiu gy eno, usų – жилбыл, be mūsų bū i – 1. ‖ „gy en i“: Namie, ai isnamie,kaipbū i, aipbū i Ramýgala. 200 Die eduok ienamgim i,ne ienambū i Mi oslã as (LKŽ I2 1968). Y a i būnamaskamba ys Skisnemunė. Ta mėse – daugiausia žemaičių, be i aka ų aukš aičių, lie u ininkų – gy as (a ba bū as) bu as 1. „gy enamasis namas, oba, pi kia“: Aukš ibu ai–šal iba ščiai (J. B odo skio žodynas). Vidujemiškos o ėjomažasbu as Daukšia (i bu elis „kampininkui ski - as namelis“ Sla kai, Ž i gždáičiai). Pas ačiaubu elįan ma iųk an elio, kalbinaume gelęd ylikosme elių Pl iškiai (i bu a 1. „ obesys, namas; kamba ys“ K. Si ydo žodynas, M. Daukšos Ka ekizmas, S. Daukan as), 2. „be koks pas a as, obesys“, 3. „sodyba, bu a, gy enimas“ (i bu a 2. „ūkis, gy enimas (su namais, žeme i isu į engimu)“), 4. „ als iečio obos p iemenė (pp . su ugniaku u)“ (i bu ukas). Bend inėje kalboje bu as gal ik p ieš šim me į apo „daugiabučio namo būs u“ (LKŽ I2 1968 bu as 5. „namo dalis iš ieno a kelių kamba ių i i u ės“ nu ody as ne ik iš aš ų, be i iš laikinosios sos inės Kauno!). Ju gio Šlapelio SNŽŽ 1907 bu a,bu as da a miški – „namai, oba, ūmas“. Deja, jame nė a ada labai papli usios, be keis inos s e imybės k a ie a. P ie bu o į esdinimo į bend inę kalbą daugiausia p isidėjo didieji kalbininkai Jonas Jablonskis i Kazimie as Būga. 1918 m. Jablonskis ašė: ėmėnepap as aibels iįmanob u o du is J. Jabl R I 1932 212, manob u e k a o J. Jabl R I 1932 213 [nežinia kodėl ne po 10 me ų a si anda gy enamasisbu as J. Jabl R I 1932 289 (2x)]. K. Būga 1921. VII. 31 laiške Ju giui Ge uliui ašė: Kebliausiabussub u u (g y e n a m a o b a) .<…><…>.Ūni e si o a yba u ėspasi ūpin inaujųb u ų s a y - m u .–––Ašne ikišioleida nega ausaub u o i p i e s asesugy en ine  be am ik okamba iokabinie ui K. Būg RR III 1961 904. P isidėjo i žino- mi in eligen ai, isuomenės eikėjai: Kaipp aėjogimnazijosmokslome ai? Menkai ea simenu.I-jei II-jeklasėjek a i e ą  u ėjaupas ūląJakobsienę p ieBažny inėsga ės;pi maisiaisme aisb u o  y esniuoju-pe dė iniubu o Pe asK iaučiūnas,<…> J. Basan MGK 1997 25. Ne umpą laiką bu as bu o ne ik gy enamoji, be i adminis acinė pa alpa: „Lie u iųD augijos“ bu as J. Basan MGK 1997 282 (1916 m.); [1917 m.] apsigy enauaš [Lie u os aido] edakcijosbeiadminis acijosbu e(Benedik inųga ėjeN .2) P. Klim A s 1990 129; žodyno edakcijosbu e (1923 m.) K. Būg RR III 1961 485, edakcijosbu e K. Būg RR III 1961 486 [da J. Jabl L 1985 60 (1922 m.); K. Būg RR III 1961 904 (1921 m.); J. Balč RR II 1982 265 (1921 m.)]. Labai būdinga p iešp ieša: I lanky is ekda onebeįjopuošnųg y e n a m ą b u ą ,be į i s u o m e n i š k ą j į ,<…> B. S uog R VI 1957 550 (1946 m.). Jau i bu pinigiams apie 80 me ų. Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba Te minologija | 2008 | 15 201 Žemaičių bu einė 1. „būnamoji, gy enamoji ie a“ (i bu ainė 1. Dùse os; 2. „sodybos ie a, bu ie ė“, aip pa bu ainė 2.) bend inėje kalboje adosi p ieš 100 me ų – „bu imo ie a, gy enamoji ie a“ SNŽŽ 1907, aip pa „gy enamoji, bū amoji ie a“, be gana specializuo a, p z.: ju idinioasmens bu einė ( eis.) DŽ3 1993. Gy ojoje kalboje eikiamų žodžių bu o da daugiau, ik jie pap as ai y a daugia eikšmiai: bkla 3. „gy enamoji ie a, būs inė“ Mi oslã as, K. Jau- nius; būklas 1. „bu imo, gy enimo ie a, būs inė“ Pane ėžỹs, Vaižgan as, A. Sabaliauskas-Žalia Rū a [K. Si ydo – i „būs inė“ (me gųbūklas), i „guolis“ (guolisž ė ių,būklas)]; būklė 7. „gy enamoji ie a, bu einė, sody- ba“ J. B odo skis, P. Ruigys, Kalesniñkai, Ma ijámpolė; bū is 3. „bū amoji ie a, būklė, bu einė“ F. Ku šai is ‖ „gy enimas, ūkis“ Mažosios Lie u os aš ai [o bu ys,-ė Geis a a, Šunska, bū ys Vilka škis – „gy en ojas“]; bu- inys 4. „bū amoji ie a, būklė“ Vilkijà; b inė „bū amoji ie a, bu einė“: Čiamanogim inė,ug inėi b inė A. Juškos žodynas, aip pa Vilka škis, Geis a a, Kazl Rūdà; ¹bū ù ė 2. „bu einė“: Nėbū ù ės,nėpa ei u ėsne u- u,nieko Šã ės (bū u  1. „bui is, gy enimas“ Laznai) LKŽ I2 1968. Bend inėje kalboje da p isiku a. A. Juškos žodyno naujada as bu ykla „būs inė, bu einė“ nepapli o. Būs as „pas ogė, namai, bu as“ g eičiausiai J. Jablonskio naujada as (ž . J. Jabl R I 1932 22, 31 (1893 m.)), gal nusi- žiū ė as nuo S. Daukan o būs inės, eik as J. Šlapelio SNŽŽ 1907: būs as – „namuose ie a, gy enimas, k a e a“ (k a e a – nepa eik a) i ilgai glaus as žodynuose – „pas ogė, namai, bu as“: mokyklos, ea obūs as DŽ1 1954, sa gybosbūs as DŽ2 1972, o DŽ3 1993 be ilius acijos – ik daba ado sau ik ą ie ą, apo gimininę są oką eiškiančiu žodžiu (hipe onimu) – „a ski as gy enamasis namas a ba bu as daugiabučiame name a ba bend abu yje“. Be eikalingas ik gy enamasisbūs as (pasi aikan is ne labai įky iai), nes koks ki oks – bu ęs yskupobūs as J. Jabl R I 1932 31 (1893 m.) a edakci- josbu as K. Būg RR III 1961, 485 senokai i ęs a ba būs ine (S. Dau kan o naujada as, a o as i J. Jablonskio) „ ie a, ku kieno būs as, ku kieno nuola esama, gy enama“ LKŽ I2 1968, „ ie a, pa alpa, ku kieno laikinai bū ama“: ka iuomenės ado,sa gybos, inkimųbūs inė DŽ3, a ba minė a bu eine (šiedu žodžiai konku uoja). J. Jablonskio bend abu is LKŽ I2, jo i iešbu is (J. Jabl R I 1932 3 (1884 m.)) – LKŽ XIX 1999 pa eik as sakinys iš Auš os (1884 273) y a Jablonskio. P adžioje iešbu is ilgokai bu o nea sisky ęs nuo iešnamio2. (Vilniaus žinios 1904 1) i iešnamių (Auš a 1885 49) ( iešnamis bu ęs i 1. „smuklė, 202 užeiga“, ge okai ėliau – 3. „ iešieji namai“ LKŽ XIX 1999; iešnamio nė a DŽ1–4). Minė ame J. Šlapelio SNŽŽ 1907 iešbu is–ho elis,gos inica. Taigi maždaug p ieš 100 me ų bend inėje kalboje konku a o i di e en- cija osi gy enimas,gy enamoji ie a,bu as,būs as,būs inė,bu einė/bu ainė. 1917 m. Kaune K aš o apsaugos minis e ijos išleis as (nenu ody a, be žino- ma, kad pa engė Pe as Ruseckas) Ka Ž jau neblogai ski ia: būs as–квар-квар- тиравъвойскахъ,помѣщенiе (be помѣщенiе–bus as,b u s i n ė ), bu as– жилье,квартира (i bu ininkas–квартирмейстеръ), būs inė–жительство (o жительство–gy enamoji ie a,būs inė), bu ainė–мѣстопребыванiе. Ci iliniame gy enime būs as ilgą laiką bu o a si ne eikalingas. SNŽŽ 1924 y a bu oneliečiamybė – „ eisė, kad įei i į s e imą namą a ba bu ą galima ik o namo šeimininkui leidus a ba eismui įsakius“. Ilgainiui kei ėsi. Bu as liko 1. „namo dalis iš kelių kamba ių i i u ės“ DŽ1 1954 („iš ieno a kelių“ DŽ2 1972 i DŽ3 1993). Būs as ne umpą laiką bu o gana neapib ėž as – „pas ogė, namai, bu as“: mokyklos, ea obūs as DŽ1 1954, DŽ2 1972 – sa gybosbūs as (plg. LKŽ I2 1968: Gaila,kadmūsų Dailėsd augijane u inuola iniobūs o š. Mokyklosdažnais inga inkamų būs ų š.), o LKŽ I2 1968: Sa gybosbūs epasigi do iksmai š. (DŽ3 – jau be ilius acijų), no s DŽ1 1954 panaši jau i būs inė – „ ie a, ku kieno bū ama, gy enama“: ka iuomenės, ea o,s uden ųbūs inė. Vėliau būs inė ski iama – „ ie a, pa alpa, ku kieno laikinai bū ama“: ka iuomenės ado būs inė, inkimųbūs inė DŽ2 1972; DŽ3 1993 – da p idė a sa gybosbūs i- nė. Būs inei aiškiai a sisky us nuo būs o, i būs as labai a sisky ė nuo bu o: daba , a ga us nep iklausomybę, būs as – ai asmens a šeimos gy enamoji pa alpa – namas, bu as, kamba ys bu e a bend abu yje: dweling–būs as (namas, bu as i pan.) V. Bi MokALTTŽ 1998, būs oišlaidųkompensacija, būs osubsidija SocApsTŽ 1999. Deja, nuo 1993 m. nebea naujinamas DŽ a silieka: būs as – „namai, bu as, pas ogė“ DŽ4 2000, DŽ5 2003, DŽ6 2006. Ž m o ga u s  b ū s a s neliečiamas.Begy en ojosu ikimoįei iįb ū s ą ne- leidžiama, – paskelbė a ku os Lie u os Respublikos Kons i ucija (24 s .). Y a i Būs op og amosįs a ymas. Bu o S a ybos i u banis ikos minis e ijos Būs odepa amen as.B u ų  o n d a s ,ku įsuda ėapie1mln.306 ūks . b u ų i apie1 ūks .b e n d a b u č i ų LA 1999 144 11 i o Būs ų ondu. Laik aš is pa ašo, kad, sakysim, Danijoje y a būs oi s a ybosminis as LA 1995 182 3. Be … Iš ka o slys elė a – p ie žodžio būs as – kaip anuome p ie bu as – im as lipdy i kaip ka ei balnas inkan is pažyminys gy ena- masis, p z.: 69,3p oc.apklaus ųjųgy enadaugiabučiuosedaugiaaukščiuose Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba Te minologija | 2008 | 15 203 namuose.Įdomu,kadšisskaičiusbe eiksu ampasu okiu odikliu,kaipb ūs o nuosa ybės o ma–68p oc. esponden ųgy enab u u o s e,p iklausančiuose als ybei.G y e n a m o j o  b ū s o sa ininkaiy a ik8p oc.apklaus ųjų LA 1995 107 9; g y e n a m o j o  b ū s o ge inimas LA 2000 35 1; gy ena- m ų j ų  b ū s ų  s ygius Dn d 2000 5–8 13. Pagaliau u ė ų aiškiau a siski i būs inė i bu einė. Bu einė y a gy as že- maičių (i pažemai ės) žodis – 1. „būnamoji, gy enamoji ie a“, 2. „sodybos ie a, bu ie ė“ (3. „gy enimas, bū is, bui is“ Skisnemunė) LKŽ I2 1968. No s i būs inė LKŽ I2 1968 aiškinama „ ie a, ku y a kieno būs as, ku kieno nuola esama, gy enama“, be aip gal bu o ik šio naujada o kū ė- jui S. Daukan ui, o balsa imoapylinkiųbūs inės š ši ai neigia. Va osenoje da painiojama, p z.: Ilgąlaikąne u ėjusisa ob u e i n ė s ,FSBKdaba  u i nedideliusbiu usP ahoje,Va šu oje,Hagojei pag indinęb ū s i n ę Vienoje LA 1994 195 6. Gana aiškiai ski ia V. Bi MokALTTŽ 1998: house–namas, pas a as;bu einė;o ice – 2. būs inė,kon o a;headqua e s–š abas,pag in- dinėbūs inė;compaignheadqua e s– inkimųkampanijosbūs inė.Bu einė – ai ezidencija: esidence – 2. bu einė, ezidencija (1. gy enamoji ie a;<…>) V. Bi MokALTTŽ 1998. Beje, jau SNŽŽ 1907 ezidencija – „ka aliaus, kunigaikščio a šiaip aukš os ypa os gy enimas, gy enamoji ie a, bu einė“ (o pa i bu einė – „bu imo ie a, gy enimo ie a“), TŽŽ 1936 – „bu einė; <…> gy enamoji ie a“. Kai būs as aukiamas į būs ų egis ą nu odan ad esą, a ojamas e - minas gy enamoji ie a. Kai bu o išdidžiai kalbama apie ¹/₆pasaulioplo oplačiąją ė ynę i dai- nuojama I pla usgik aš asmūsgim asis, a si ado i įs abusis gy enamasis plo as, p i e ęs i žodynininkus da y i a ski ą plo o eikšmę – 3. „ski a ku iam no s ikslui ie a“ DŽ1 1954, DŽ2 1972, DŽ3 1993. No s i būs as, i žmogus – imačiai1. Visai be išdidys ės iksuo a nobeliniame B. Pas e - nako omane Dak a asŽi aga:Be kolkask a m b a i u o s e š a u.Daba  ai adinasig y e n a m a s i s p l o a s B. Pas DŽ 1991 177. Di ban iems gy en ojamsmessu eiksimeki ągy enamąjįplo ą,<…> B. Pas DŽ 1991 213. Angl. la – ai ik oks bu as, ku io isi kamba iai iename aukš e ALKŽ 1975, o as gy enamasisp l o a s –li ing/dwellingspace (space–e d ė, 1 Beje, okiečių ašizmas i nacionalsocializmas siekė ne plo o, o gy ybinėse d ės – ma ą okiečių e nog a o F i zo Ra zelio da p ieš 1890 m. iš biologijos į poli inę geog a iją pe kel ą, o geog a o Ka lo E ns o Haus- ho e io pa e s ą pama ine geopoli ikos są oka – Lebens aum – 1926 m. omane VolkohneRaum(Tau abe e d ės) Hansas G immas į edė į ak ualiąją poli iką (Kopaliński 2001). 204 ie a; o plo as–a ea); loo space LAKŽ 1991, būs as–lodging,dwelling, apa men , oom LAKŽ 1991. Da keisčiau – no s augimo akcele acija siekė apie 15 cm, būs o aukš is so ie ijoje nuo 3–4 m smuko iki pus ečio. Ka- ei inės aukš esnės, be en ame pačiame plo e bu o guldoma i d iem, i ne im aukš ais… P isi egis a imo i plo o 1 asmeniui no ma ne ką i šijo kapo plo ą… Daniilo Cha mso iksuo a: Reikė ų,kad isisa ogy enamajame plo egulė ų D. Cha ms N 1998 116. Tai bu o ik a so ie inė ko a dėl bū io – dėl mažyčio plo elio plačiojoje šalyje. Mūsųdaug,o ie osmaža K. Bagd VDP 1973, – apibūdino ašy ojas Kazys Bagdona ičius humo is- ikos knygoje Va gasdėlplo o. Vėliau ašy ojas Riman as Če niauskas ašė: S o iueilėje [bu o, o ne apelsinų] 104- asi gy enupilnak aujįgy enimą. Rūpes is dėl gy enamojoplo o kelda o skausmus ši diesplo e. O kai žmonės pasiga o pasakymą ne u iugy enamojoplo o, bu ų sky imo aisyklėse a si- ado melaginga o muluo ė ge in ibu osąlygas, anksčiau aiky a ik iems, ku ie jau u i bu ą, be u i eisę gau i i ge esnį, didesnį. Da keis enybė – ame gy enamajameplo e bu o naudingasisplo as, į ku į neįėjo p ieškam- ba is, i u ė, onia, uale as, balkonas (balkonai). Jaunimėlis ne ūpes ingai nusiga o ą plo ą – ik ne gy enamąjį, o lais ą– gimdieniams, ki okiems sambū iams – ienų, be ė ų, be … su pada iniais. Tai bu o adinama plo a o i M 1985 1 22. Laik aščiai ašyda o, žodynai, deja, ne iksa o. Raš o žmonės, kū ėjai suko gal ą i dėl ki okio plo o – spaudos, leidybos, p z.: <…>an ojo omopa engėjaisu eikė„plo o“V.Mon ilai,be ne eko M.Sluckisi Al .Bieliauskas P g 1983 12 121. <….> P.C i kaibu oski as didžiulisplo as:monog a iniaisky iai ečio omoan ojedalyjei ke i ame ome.Reikėjopasi enkin ikuklesniuplo u P g 1983 12 123. <…>jiedaba  u i ik aipakankamaiplo oi sa opublicis iniams,eseis iniamspamąs ymams, i g ožineikū ybaipublikuo i L i M 1986 29 4. Kodėl plo as, o ne pap as a ie a? A i o ki aip nuo A gimimo i Nep iklausomybės a ga imo me ų? I aip, i , deja, ne. Visai sup an ami junginiai pa odos,ekspozicijos,s endųplo- as, eklamosplo as, be kodėl kompiu e io plo as [10 megabai ų] LA 1997 240 2? Sup an amas pa duo u ės p ekybosplo as,da bopa alpųplo as, be kodėl ko adėlplo ųsenamies yje R 1990 60 5, plo as ais inei, o ne sklypas, ie a? T upučiuką andasi naujumo, be apsukus g įž ama p ie seno, p z.: Visag y e n i m o  e p ė užimamako ojančiųg upių, <…>. <…>. Visa jaunimog y e n i m o  e d ė da osipap asčiausiaiužg ob a,i mes ėlp a- Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba Te minologija | 2008 | 15 205 andamegalimybębū ipačiaissa imi, u ė isa okasdienybėjelais ąp l o ą , a si a ko skiškąz o n ą ,ku iojebū umenuoši dūssa opačiųno ams LA 1994 194 15. So ie inis gy enamasisplo as pi maisiais me ais laikėsi labai i ai, p z.: ap a asg y e n a m o j o  p l o o s a y b o s <…>klausimas VlnL 1991 21 1, u iap ūpin ig y e n a m u o j u  p l o u LA 1992 13 6, g y e n a m o j o p l o o sek o ius LA 1994 224 13. Ne bui iniame lygmenyje: Vilnie ė,našlė, <…> u igy enamąjįplo ą.Susipažinčiau. 1992 m. bu o p iim as ne Gy en- ojųap ūpinimogy enamuojuplo uįs a ymas.Gy enamasisplo as ėjo paskui gy enamąjįbūs ą, p z.: Nuola osk eipiasižmonėsį ai iausiaisklausimais. Vienasopiausių–g y e n a m o j o b ū s o p oblema.<…>g y e n a m u o j u p l o u  eikiaap ūpin isa ininkamsg ąžinamųnamųgy en ojus, – ašoma s aipsnyje Opiausiasklausimas–g y e n a m a s i s b ū s a s LA 1995 101 17. I a si adus būs ui g e a laikėsi i gy enamasisplo as, p z.: LDDP ado- ausisnuos a a,kadb ū s a s y anacionalinė e ybėi nacionalinisp io i e- as, au osegzis encijosi išlikimoga an asbeišeimospilna e iškumosąlyga, <…>:LDDPžadap io i e iškai em ijaunųšeimųapsi ūpinimog y e n a - m u o j u  b ū s u p ojek us.<…>bu osiūlymų,kad iems,ku ies a o s i g y e n a m ą j į  p l o ą ,bū ųpanaikin asp idė inės e ėsmokes is LA 1996 186 3. Laik aščiai išsijuosę s a ė ą plo ą. Jeigu, kalban apie būs o dydį i kainą (už 1 m²), eikia plo o, ai u i bū i būs oplo as. Ne daba iš Seimo kancelia ijos skleidžiamas gy enamasisplo as LŽ 2008 241 1. Šiaip nepeik inas pa adinimas gy enamosiospa alpos, be jei jau y a e - minas būs as, ai anas pa adinimas da osi ne eikalingas. Žiū in e imologiškai pi miausia minė inas indoeu opie iškas žodis na- mas. Kapi alinėje Tamazo Gamk elidzės i Viačesla o I ano o monog a- ijoje Indoeu opiečiųkalbai indoeu opiečiai (1984, 1332 p.) pagal adiciją „bu einė“, „sodyba“ sup an amos ne kaip pas a as, gy en ie ė, o kaip so- cialinės o ganizacijos iene ai – giminės. Lie . namas ga su n ski iasi nuo isų indoeu opiečių, u inčių čia p iebalsį d – sen. ind. dma-, g . dómos, lo . domus, sen. sl. domū. Tai gali bū i pap as as one inis eiškinys – ókiu a eju p imenamas namuda is<*damuda is, be jis eikiausiai y a palygin i nesenas – K. Si ydo naujada as, ai ody ų i jo a ian as namuda y ojas, i isiškai aki aizdus o naujada o pa yzdys – K. Si ydo žodyne g e a esan is lo . aedi ica o . Todėl gana pag įs ai gal ojama apie ki okią namo kilmę, juoba kad duomenų ne ūks a – g . nómos/nom „ganykla; kaime- nė; paša as; gy en ie ė“, noms,-dos/nomes „piemuo“, némein „gany i; 206 aldy i; gy en i“, némomai „mai in is; gy en i, bū i; aldy i“. Toliausiai šiuo keliu nuėjo ge manis as Vy au as Balaišis – namą susiejo su Nemunu (plg. g . nemos i lo . nemus „miškelis, k ūmynai su ganyklomis“). Čia s a bu pažymė i, kad sinonimijos šioje s i yje indoeu opiečių kalbose bū a nuo seno, pa yzdžiui, didesnis už namą iene as – iešė (jos aldo as – ieš-pa s), be i sala ( us. село); namo a iešės/salos ap a as – ga das i kas ap e - a – ga das ( us. город), be i pilis (g . polis), go . bau gs ( ok. Bu g), sen. angl. dūn (angl. own). Nežinia kodėl e imologai nea k eipė dėmesio į žem. numo gy uliškumą: Numasy a yčiomisbuda o asdėlgy oliųsudumgalum, aplubo as; ienamgales o i aguočiai,oan amea kliai,o iduugniskū enas pa šal į,pa speigą (A. Juškos žodynas, LKŽ VIII 1970), plg. num(o)galis „seno inio namo galas, ku laikomi gy uliai“. Nea si ik inai a si ado namas 4. „ a as“ K. Si ydo žodynas, Šiaulia, Šedu à, Su liškis, Ramýgala, Pane ėžỹs. Pasida ė ski umas: Delžmonių oba,odelgy uoliųkū ė,numas (A. Juškos žodynas, LKŽ XVI 1995). Lie u iųkalbosa lase žodis namas ka og a uo as ik eikšme „ a as“, o namas, kaip gy enamojo namo pa- adinimas, e inamas kaip „ e esnis (g eičiausiai naujesnis), ien iso plo o nesuda o ( ik iau pasi aiko be eik isame lie u ių kalbos plo e) i dėl o neka og a uo as“ (Lie u iųkalbosa lasas. I. Leksika, 1977 34). Namas pi miausia y a 1. „gy enamasis a šiaip koks obesys“. Senuosiuo- se aš uose i a mėse namas u i i sa o a ian ą – daugiskai inius namus ( ienio eikšme!). O isu namai u i i sa o nepap as ąją eikšmę – 2. „nuo- la inė gy enamoji ie a“. Taigi žmogus s a osinamą,namass o i,g iū a, namas i as,g ažus,sumansa da (namas – pas a as), be gy ena i ką no s eikianamuose,būna(namie),einaišnamų,(pa )einaįnamus(namo),ilgisi namų,lankonamus. Gali gy en i ne a ski ame name, o bu e (daugiabučiame name) a bend abu yje, be ai – jo namai, en jis namie. A k eip inas dėme- sys į da ieną niuansą: manonamai i jonamai,ašnamie i jisnamie,einu namo i jiseinanamo, be ašeinupasjįįnamus (o ne namo), ašjonamuose (o ne namie). Reikšmėmis 2. „šeimos ūkis, sodyba“ i 3. „šeimyna, žmonės, d auge gy enan ys“ a mėse a ojama i namas, i namai (i senuosiuose aš uose), be bend inei kalbai pagal sis emą p i ik ų ik namai (ne aip kaip LKŽ VIII 1970). Indoeu opie iška, no s kiek mažiau, i oba ( a m. i ioba) – 1. „gy e- namasis namas, pi kia“, 2. „pa alpa pas a e, kamba ys“ ‖ „d auge esan ys žmonės, šeimyna“ (da obesys, obėsys, obėsis i iobesys, iobesis, io- bėsys, iobėsis „koks no s ūkio pas a as“ i obos, iobos – „ isi ieno ūkio Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba Te minologija | 2008 | 15 213 IŠVADOS Na ū aliausias i uni e saliausias žmogaus pas ogės pa adinimas gy eni- mas ( aip pa gy a a,gy enamoji) u i ipologinių bend ybių – la . dzī oklis, us. жилье, lenk. mieszkanie, ok. Wohnung, angl. dwelling, be y a daugiau a minis i isai ne e mininis. Mo y aciškai gana panaši i ie a. Su eiks- mažodžiu bū i siejasi bu as (gy ojoje kalboje i daugiau edinių). Nuo bu o ski iasi J. Jablonskio naujada as būs as (jo aip pa bend abu is i iešbu is), daba inę eikšmę galu inai įga ęs ik a kū us nep iklausomybę. Da nė a isai aiškiai a sisky ę žemaičių kilmės bu einė i S. Daukan o naujada as, a o as i J. Jablonskio, būs inė – pap as ai laikina. Ypa ingas so ie mečio pada as – gy enamasisplo as. Jis ( aip pa seniau a o as gy enamasisbu as) paska ino i seman iškai pe eklinį pa adinimą gy enamasisbūs as. Va ose- na jų abiejų sunkiai išsibūna. Gy enamosiospa alpos nepeik inos, be u in būs ą da osi ne eikalingos. Iš indoeu opiečių seno ės eina namas. Kiek mažiau indoeu opie iška o- ba. Ne ne bal iška, o ik lie u iška pie ų aukš aičių pi kia. Tuo indoeu opie iška lie u ių seno ė i g ynumas baigiasi. Sla ai p ime ė g yčią,seklyčią,pakajų/pakajus, ge manai – bakūžę,s ubą/s ubas, ūmą, iš omanų olybių pe lenkus b ukosi palocius/palociai,s ancija.G yčią, seklyčią,s ubą pasilaikom sa o e nog a inei seno ei, au osakinei a osenai, egioniniam kolo i ui. Rūmai bend inėje kalboje – „ ep ezen acinis pas a as a ba am ik a įs aiga“. Ki us bend inėje kalboje a om į pelus. Naujaisiais laikais iš pla aus pasaulio ėjo p ašma nieji būs ai – ezidencija, apa amen as(a ski asbu as), ila( asa namis),ko edžas(pilai ė). Seno inio namo dalys bu o sa os – pama as,siena,sija,lubos,g indys, s ogas,du ys,langas,slenks is,p ieangis,p iebu is,p ienamis,p iemenė, aukš as, naujada as i u ė. S e imos kilmės kama a,kamba ys,gonkos (n k.=p ieangis). Naujo iško, poniško namo dalių daug a p au inių – e anda,ko ido ius, es ibiulis (iš dalies p iemenė,p ieškamba is),holas(p ieškamba is), ojė,salė, balkonas,lodžija, ne ambū as(p iedu is),salonas(s e ainė),salka(man- sa da–pas ogėskamba ėlis),mezoninas(pusaukš is, a paukš is,an aukš is, an namis), lygelis (nelabai spa nas, ge iau šalinamis). Naujausi – anglybės pen hauzas(=pas ogėsbu as),lo as(=e d ėbu is, didbu is,aukš abu is). Kalba be naujãda os – kalba be a ei ies. 214 ŠALTINIAI ALKŽ 1975 – Anglų–lie u iųkalbųžodynas. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū- ė, Vilnius. ALKŽ 1998 – B. S ece ičius. Anglų–lie u iųkalbųžodynas, Vilnius. A chŽ 2004 – L. Ki kauskienė, N. Ki kauskas. Anglų–lie u iųkalbųaiškinamasisa chi ek ū os žodynas, Vilnius. A chŽ 2007 – Cy il M. Ha is. Ilius uo asa chi ek ū osis o ijosžodynas. Suda y oja i moks- linė edak o ė A. Janke ičienė, lie u iškų e minų edak o ė G. Kazlauskai ė, Vilnius. K. Bagd VDP 1973 – K. Bagdona ičius. Va gasdėlplo o, Vilnius. J. Balč RR II 1982 – J. Balčikonis. Rink iniai aš ai 2, Vilnius. J. Bal VMI I 1934 – J. Bal ušai is. Visuo inėmenois o ija, Kaunas. J. Bal VMI II 1939 – J. Bal ušai is. Visuo inėmenois o ija, Kaunas. J. Basan MGK 1997 – J. Basana ičius. Manogy enimok onikai ne ųligosis o ija.1851–1922m., Vilnius. V. Bi MokALTTŽ 1998 – V. Bi inai ė. Mokomasisanglų–lie u iųkalbų eisės e minųžodynas, Vilnius. K. Būg RR III 1961 – K. Būga. Rink iniai aš ai 3, Vilnius. D. Cha ms N 1998 – D. Cha msas. Nu ikimas, Kaunas. D nd – Dieno idis (sa ai aš is). DŽ1 1954 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ2 1972 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ3 1993 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ4 2000 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ5 2003 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas , Vilnius. DŽ6 2006 – Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. J. Jabl R I 1932 – Jablonskio aš ai 1, Kaunas. J. Jabl L 1985 – JonoJablonskiolaiškai, Vilnius. Ka Ž 1919 – Ka iškaslie u iškai- usiškasi  usiškai-lie u iškasžodynėlis, Kaunas. P. Klim A s 1990 – P. Klimas. Išmanoa siminimų, Vilnius. LA – Lie u osaidas (sa ai aš is). LAKŽ 1991 – B. Piesa skas, B. S ece ičius. Lie u ių–anglųkalbųžodynas, Vilnius. L i M – Li e a ū ai menas (sa ai aš is). LKŽ I2 1968 – Lie u iųkalbosžodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969 – Lie u iųkalbosžodynas 2, Vilnius. LKŽ III 1956 – Lie u iųkalbosžodynas 3, Vilnius. LKŽ VIII 1970 – Lie u iųkalbosžodynas 8, Vilnius. LKŽ X 1976 – Lie u iųkalbosžodynas 10, Vilnius. LKŽ XII 1981 – Lie u iųkalbosžodynas 12, Vilnius. LKŽ XIV 1986 – Lie u iųkalbosžodynas 14, Vilnius. LKŽ XVI 1995 – Lie u iųkalbosžodynas 16, Vilnius. LKŽ XIX 1999 – Lie u iųkalbosžodynas 19, Vilnius. LŽ – Lie u osžinios (dien aš is). M – Mokslei is (žu nalas). PONS.ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lie u iųkalbųžodynas, Kaunas. P g – Pe galė (žu nalas). R – Respublika (dien aš is). š – aš ai. Sa su TV – Sa ai ėsuTV (sa ai aš is). SD 1642 – Pi masislie u iųkalbosžodynas: Kons an inas Si ydas. Dic iona ium iumlin- gua um [ o og a uo inis eks as], 1979. SNŽŽ 1907 – S e imųi nesup an amųžodžiųžodynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽŽ 1924 – J. No kus. S e imųi nesup an amųžodžiųžodynėlis, Kaunas. SocApsTŽ 1999 – Socialinėsapsaugos e minųžodynas, Vilnius. B. S uog R VI 1957 – B. S uoga. Raš ai 6, Vilnius. Jonas Klima ičius | Pas ogėseno ėjei daba Te minologija | 2008 | 15 215 TechEnc I 2000 – Technikosenciklopedija 1, Vilnius. TLE II 1986 – Ta ybųLie u osenciklopedija 2, Vilnius. š – a ybiniai aš ai. TT 1992 – Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Kli- ma ičius, Vilnius. TŽŽ 1936 – Ta p au iniųžodžiųžodynas, Kaunas. TŽŽ 1985 – Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius. TŽŽ 2001 – Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius. Vd – Veidas (sa ai inis žu nalas). A. Vi Į 1924 – A. Vi eliūnas. Į a daia ba e minai, p iim i Te minologijos komisijos, Kaunas. VLE X 2006 – Visuo inėlie u iųenciklopedija 10, Vilnius. VlnL – Vilniauslaik aš is. LITERATŪRA Balaišis V. 1987: De li . Flussname Nemunas und das li . namas „Haus“. – Kalbo y a 37(3), 18–23. Kalbospa a imai.Leksika:skolinių a ojimas. Au o ė i suda y oja D. Mikulėnienė, Vilnius, 2005. Kiek iena kalba – ai a ski as pasaulis. Pokalbis su Ji žiu Ma anu. – MoksloLie u a 2008 11 1, 6; 12 12–13. Klima ičius J. 2000: Alki ius,eke is,alko . – Gim ojikalba 4–6, 20–23. Klima ičius J. 2003: Vila– asa namis,ko edžas–pilai ė. – Gim ojikalba 10, 10–13. Kopaliński W. 2001: Žodynas.XXamžiausį ykiai,są okosi mi ai. Ve ė N. K ie kauskas, Vilnius. Lie u iųkalbosa lasas. I. Leksika. A s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius, 1977. Li auischese ymologischesWö e buch on E ns F aenkel, Heidelbe g–Gö ingen, 1955–1965. Sabaliauskas A. 1990: Lie u iųkalbosleksika, Vilnius. Senkus J. 1965: Gy enamojo namo a dai. – Kalboskul ū a 8, 38–40. Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс. 1984: Индоевропейскийязыкииндоевропейцы, I–II, Тбилиси. Gau a 2008-10-24 Jonas Klima ičius Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 E. paš as: e [email p o ec ed]