scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Author: Regina Kvašytė
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/552/641
Tau ines ealijos:
nomb imíos,
e miníos y iq
consumo
REGINA K A5YTE
Siauliq un ue si e es
JVADINES
PASTABOS
In e pkul u alismo in e accion ayuda
paZin i ki q au q kul l 4 e ios e' peie
popula a in i sa -o nau os nau os
s a k Ll l E. Kaiban sob e k l l os
eiSki i . s se á papel enka lingüinei
ai5kai.
P ime o demes, s k yps a i
de di e en e es ilo de
popula ización,
- cien í icos,
cien í ico y
pubiicis iniuose
g oZini ose
- en ex os y di e en es
p opósi os us ojam4 ieksik; 1, a la
cual budingas au inis kolo i as.
Tokio-s esama Cada una de las
leksiko.s en odos los idiomas.
consumido es pi n iausia naciónE igy a Ziniq sob e sa ,o y ios ida ealías,
p opo ciona u ilizados e i iciai i.odi.iai
eliau susipaZis a s s e imq au q cul u a. Nau ini colo i 4 al ex o
(asmen a dZiai.
ie o a dZiai. símbolos nomb esinin ai) y
bencl iniai iodLiai (ma e ialiosios y espi i uines
kul u os ealij l, eiikiniq y k . nomb inimai). Tokie
bencl iniai i.odi.iai a ículo llamados au iniq
ea1ij l, . y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq
ma e ialiosios y espi i uines kul u os daik q y
eiSkinig, nomb inamien os.
ie y elegi , cuyo obje i o de es udio
suos idiomas y ki q kalbq poZiu iu
discu i i e minijE, a diiandi4
au ini l eali q pa .aclinimus, obje o.
Teo ineje apZ aigoje emiamasi
pubiikaciones lie u iq y . Zsienio
lenguas, a ilius aciniq pa yzdZiq
5al iniais elegi i ai us cl ikalbiai e
aiSkinamieii Zodynai.
TAUT N
VAL lU KI
ASTFIKAVIN4AS
Se alega, que,,ZodZio semán icas Snekos ak e peculia idades
konk ediame ne a be eiklmes ellas ayuda suZadin i o
imagindinos, an o unus o os Siek di e en emen e
onas a ing speci ikal. nes dis in os idiomasosc'
ac ualiza se kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Lexinis iene
equi alen iSki i.odLiai pueden le an a di e en es
asociaciones <...-- Si 'k an o o o asun o es i.odilo
s ski s ii i cie o g upoes según i ulánus obje os.
seman ines au eoles, alimen adas nau osakos eks g,
E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos:
nau os kul [ os adiciones, his o ines p aei ies iakn l"
puuadinimai, e mininai
(Guda idius 2000: B'+-85). Todo es posible nacionalines ealijas
Aloyzas Guda idius iSky e é nicas okias gene esnes
ins umen os de música, au inyas Sokiai, adiciones
s e as de consumo léxico: nacionalind ki e, ubai,
y pap odías, au osaka y mi ología, au os his o ia
(Guda idi-
us
2000: 79-80). Viau au o 5 ski s l'm4 e isio, eigda no,
que,,pai zdZias, e lejiyas ma e iales ma e iales cul u a os
especi ic4'l pueden se :
1) nacionales ki es algiq e ge imq pa adini nai;
2) denominaciones ins umen os musicaq; 3)
nbq y apa o denominaciones;
4) namq apy okos daik q y
i ankiq pa adini nai y 5)
bui ies kul u os y
is ome inio ida
eiSkiniai" (Guda idius
2009: 9-l). Malima su ik i del ke u iq pi m ljq mine q
se nan iniq g upiq, que es o ealmen e nau os
ma e ialios os asun os, kul u os pe o
; asku ines, . y-. bui ies kul u os y
socialino ida g upes eiSkiniq i ulinin ai
e lindi,,d asines kul u os eiikiniq
s e 4'l Toliau i5 a cliiami p incipalmen e
liaudies kul u os dalykai.
Cómo
ejemclZius A.
Gucla idius
Sokiq
p opo ciona nomb es
(be neiSski ia ciainq, aunque nini i su a ing, e
daina imo budus aliu i, ualiu i), ambién,,mi ologini l
bn ybiq, pasak l eikelg y o osE nomb es
a osaking leksik4. ejemzdiiui, iuis'seno es
lie u iq sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e',
b ybes ai ua as, haukas. gil ine.
a/ as'S en a a kojimo luga ': pasakiikos
luumi'
(Guda iiius 2009:
94-95). A od l.
que y social de g enimo eilkini l bui ies cul os g upo
na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. O o i5sege iama
asigni i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i
g upod liau-
- es adiciones.
i uaiai.
dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indican. que más p ecisamen e bi q
habe i sob e ioms budingus eiikinius) (Cluda idius
2009: au ini
94-95). También
peculia uma a -
skleidZianiiais
ZodZías
conside adas,,la
nación g en enósia ambien e
- geog a iniq obje q, animales y plan asijas.
clima iniU na u aleza eiikinig denominaciones y
desiguodas q denominainim -1 g ado de de alle" B0).
(G da idius
2000:
Resiendo A. Guda idiaus ski s ymu,
adiau Siek iek pa obui nus suku q
klasi ikacii4, según seman ik4 au iniu
suski s y i i is g upes: 1)
ma e iosios liaudies kul a os
kolo i u nuscol in a leksikq gz lima
ealijas: 2) espi i uines liaudies
kul u os ealías y 3) i u os ealías
de his o ia.
ToliaL cada4 i!
Siq g upiq se
puede explica
ejemzdiiui.
i a i nesnes g upos semán icos, ma e ialiosios kul u os g upie ealijq
aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq y k . nomb ei nq
g upois. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U p iski i
y k . nomb inimus. Be de alle de la clasi icación depende de po eikio iisci i
dain -1, dainación bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq, pap odiq abejo,
lexicikos unidades como cie a isu nos pa e. Pa yzdZiui, i ankiq
i ulinin us puede desglosa se po s e as en las que se u ilizan:
kal ys es, puodininkys es, audimo, k yZdi bys es y e c., o adicijq
T'c minologija
2009 I I 16
57
- según calendo ines i en es o pan.
Tokio budu iSple ojama
hie a chiniais y5iais elacionada
schema de clasi icación, que,
eque ui caso. aún puede bll i
plediama.
i puede b l i aplicada y p opias. y
ex anjima cul u a a ealijom y
eiSkiniams
-
i exzo izmos
e nog a izmams - analiza .
SAVOS
KALBOS'TAUTINIV REALIJU
TERMINAS DE CALIFICACIÓN el Consejo de Adminis ación y el Consejo de Adminis ación de la Unión Eu opea
E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, acompañinandías cuya
aunque nacioos ma e iales o espi i uales pa ekusim
ealidades cul u as, i bend ing kalb4
(plg. e nog a ismo
,.Ku ios aunque nacionalidades ma e iales o
espi i uales k l u os
.ea1ijospa adinación,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>..
iksiiausia b 1 l llama suos
nau os ealilas. Kalbo y os
e min4 lodyne p esen adas
apib eZ ie's ase ción que así
denominan
,,ku ios aunque
nacionalidades" ealías,
leidZia c ee , jog Ziu ima
a si i5 in e nos,
e aluación sob e lengua,
Zodynos en ales casos
ku i4 habama, poZi i iu.
con ecuencia se usan
pa-
Zymos e nog .
o e n. i5is i ia elemen os e nog a ías en
el habla (pIg. e nog a ía,,1.
ciencia, naciones y o a
bei d asing kul [ ? : 2.
é nicas bend i as,
i ian is jq ma e ialing
au q, bend ijq
ma e ialinis e
espi i uines ki q e niniq
ecopimas, ap aiymas.
kul u os ak q
ka pin: is'
(TZZ 200I:220)). D6l okiq
Lodi.i l consumo suos ex os de
lengua p oblem l nekyla o daZ menudo
kul u os dalykais.
sus elacionadas con a de la aSybos
Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau
culina ijos al p oduc o nomb a se
u iliza i.od s cepelinas nei didZkukulis
(D2006; KP 2005: 36), la iSkas o
su is,..p oducido i5 a 5kes y
la i l leng oje especial
leche, añadiendo man equilla,
dai.nai kiauSiniq, d uskos, y
kmynq;" le necesi a un pe iodo
especial" (LLVV 4, 980:26),
iaq usie s e múl iplesiskai os o
nokinin o adi an as du iniu
unaaskai os kilmininko
junginiais con ialu iniu demeniu
la4 u la , a sie s oniniq su is
einandiu ik iniu nomb e: sie s,
- R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq o
a ija .imo se puede encon a en lenguas. e noi o osas Tadiau
é mino g a izmas noinkan as en onces, cuando hay que desc ndi i,
ejemLiui, suos naciones his o ias eiikinius. au inos judejimus y e c.,
que ambién pe enecen au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia
leksika laiky ina is o iue.
His o ine
his o izm-
o leksika.
ai,
ciones
pasenusi ;
como ealijq
denomina-
.,usualmen e ecuimene ni,
cuando hay que i a di a p aejusiq
laikq daik us. eiSkinius.
His o izmai
S en o e, men2 seno g
( omuua
,,seno €s iq cul u inio ida Zidinys'i
bal q gendiq
iois,,seno es lie u iq pagoniq
d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines
e minai...
ealijos: puuadinimai,
Zynys")'
(LK 1995: 41).
Kai k ie his o izmai i aukiami y
iaiikinamuosius, y I e diamuosius Zodynus,
pa , yzdZi i, apib eZ asis his o izmas
ic is
Iie u iq-anglq kalbq Zodyne
ap a5omas como,,Li huanian
pagan p ies "
(NALKZ 2002:370). El núme o de pe sonas que abajan en el sec o es muy ele ado.
Así mismo se a iene y
Li uuiLl- usq halb4
2od ,ne, lk aún añadida
co espondien e his o ismo
<is/o . (ln oecxuii) x: ec l.
paZyma
)KpeqD
(LRKZ 200I 370). El Consejo de Adminis ación y
Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o Aki aizdZi4 o o lie u iq lenguaje his ó ico
-
knygneiys
- au ing speci ik4 ambién
e leja cl ikalbiai
Zodynai.
Lie uui4-la uiq kalbq
iodyne Kis Zodis
apib eZ as ap a5omuoju
bndu:,, . e. . g ama u
iznesa ais;
(aizlieg u)
g ama u
[is .
kn gq iineiio ojas, q) lib oq
pla in ojas]1 l LV 1995:235),
izpla i ajs" (L Zd aus-
allí mismo panaiiai
desc i din o e edinys
knygneiys e
,,(ca a cenzi as
p ohib u) g ama u
iznesalana
(izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas
(pla inimas)j. Ku sy o uso indica que algunos elemen os
apib eZ ies se p esen an como comen a ios.
Zodis knygne!1,s y lie iq palboje
es i5gy engs am ik us eikSmes
pokydius: ei5kgs lie u i5k l
,,slap 4 k yg.
gaben o po
j4
sien4'l eliau
om as
consumi
(senesnioji
pla in ojas"
,,k yg.l
eikSme
necesi ime
ya i o
seman iniu
his o izmu)
(Palionis
1979:301) .
Rh en es o e a an
mos a ci ado Zodyno
suda y ojai, is del o dejando possibilybg
5i iodi usa
XiuolaikiSkesne eikSme, que ma o a a me us
kome'n a us y paZymq. Anglg del lenguaje Zodyne
au ski ian os.iiuolaikine i his o ine. io iodZio
eikS -nes:
"1. (knygq
pla in ojas)
bookdis ib o ; 2.
is . book sp eade ;
book-hawke '
(NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq
kalb4 lodyne con paZyma
his o ia pa €.ik as sólo
e inys KHuzoHoLua (LRKZ
2001:
357). Ki g Saiiq his o iz ng anclama
lie u iq idioma iodynos pa a los
i
usua ios de la lengua, ejemZiui,
La ui4-lie uuiq kalbq iodyne como
iksuo asmai ales his o ias g enimo
ealiios: jaunla oieli,is La .
jaunala iai (X1X a. lei ojo i
sep in o o deiim meiiq
hul u inio-nacionalinio
jauns a ssqiudiio La uijoje
dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq
in eligenciajos
,,is .
democ á ico
..Naujosios
s ooes" c .
sqindlio XIX
del úl imo
su pa yuiai'
ILZ 2003:).
308 I pas a o pa .,,zdiio e , que
his o izmas ni e diamas, ni a5omas
deiim meiio
sulie u in a o ma ( okia gali nybe
e a - eikejo sólo eempla galung)
-a nas p esen ado ik komel a a-s
(plg. ai5kinamajame la i l de
Zodyne
,,./oe.
aunas
s a as
dalibnieki'
(LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose.
ejemliui, La uiq- us4
ka b4
I l,a "iq idiomas Zod)iq eikimiq aiikinimai
Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL.
Z p., 'l. 2006: es o1. pa ) . Vilk i c.
I Sob e La i; os
calij ; p; adinimus.
en e j l iiamc
a ículosny e
j
e c'iami lic' u i l
1
kalbE y his o izmus.
pla. 'iau i . K a e
K ,ai e
1006.
1005.
" e ninología
2009 I 16 59
|
lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo es
con ko nen a ais skliaus uose
(u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu
HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u
npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)>
(L <V I, 1979: 487),
(HoBo eqeH4l. ; '
(y acmuuxu
0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu
e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam
ik q Rusia his o iios a psni la unidad mone a ia
ilus an e nomb e ie uoncas i auk as iabielq bal q
kalbq in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas nomb e
de monedas de o o 2. SSSR als .
.,1.
(XVII a.);
bille e, lyg s
banco
10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a
SSSR auksine
mone a
(mayo men e
als l,bemis)" s 1
liquidaciones k .
Q22 2001:112)
(plg.
ZodZio
habla:
ie uoncs
,,1.
apib eZ i
K ie iia
la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a
3 ubiu
e ba. 2.
Padomj - Sa ien ba
(no 1922. bdz 1947.
g.)
-
audasz me l0
ublu e iba'
[1. Rusiioie
(has a 1917 m.) 3 ubliq
e es zmksine moneda.
2. So ie l Saj ngoje
(n o 1922 al es
has a 1947 m.) - 10 ubliq
monedinis
Zenklas)
(SV 1999: I29). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne ijsuo as ne' 3
mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes y sólo una i5 jq
ansmi ida ansc i a o ma:,,1. audonasis
(Rusiios euksine
n one aiki 1917 u.a'); 2.
d e o n c a s [i5 e in a iio a ículo au o esl, (1922-1947
deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i
lusq-la iq kalbq
Zod n4 iis Zodis
nei a k as.
Ap a i casos
deci i.
pe mi Zia que
p agma inis
poZih is
! his o ismo
di ie e.
SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV
KLASI F K
I N,I R I
AVI O T E
i l NAI
S e i nq pa aclin i e minas kalbq speci inia ns
nepaZis am4. es animai
clalykams a o i as e g -: o i z m a s
*,,s e imZodis. debinys, e i iéndose
( pai olimai) 5aliai
b ding4 bui ies a
kul u os ealij4"
$2,'Z 200i: 190).
En li e a u a lingüís ica como sinónimo del
é mino uni isino
(yo equi alen e
plu ali o) il oiamas
e minas g z o in e I e
y sucl i inis e
k sik a
(cuando se habla
de okiq ZodZi i
isumE): o
.ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pa a da s ili ii
s1- eci3lu5 ZodZi l
especialing4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne
p esen ada apib eZ is obje i o4. Cómo usq acen úa okiq au iniq
eaiijLl consumo eigia socioling is e Nina Medko ska a, no an o
a skleidiia
. "egzo izmai a
aiSkina s e i nq
2000: kul u E.
si nbolizuoja'
({Ne <oBcKa-
kie.k i4
52). Te ninas
' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l
l)u i..n "
60 Regina K aiy c |
eulijos:
' aL ines po :uclini nai. al plazo...

exzo izmqs, p ielingai nei p ii es ab a asis e nog a izm,
usado ki q kalbq ealiioms nomb a , con cie os iSlygomis
adiau
- p óximos másq giminiikq kalbq i
kul u q, ejemZiui.
lie u i l y la iq, eales nomb inan es iodZiams l a dy i é mino
exzo izmas nc' inka, po que mine q au l ealiios, aunque y son
noZinomas, ne a egzo ines ik Eja 5io
Zodio en sen ido.
Exis e undamen o alega que ap aly ieji e ninai
e nog a izn as y exzo iz nas o man un cie oE an onimq
po 4 clasi icando au iniq nomb inimus ealilq según
pe enymq su o es animai lenguaba. O cómo eike l llama i
oki4 leksik4, cuando e clian pe kelia na ji i5 o iginalalo
idiomas i o as idiomas eks 4?
Todo, k4 o as kul h os no ó, ep esen an e pe o no
en endió, lo que le pa ece ex aña y equie e
especi iciniq los k i u os, ku i4 a spin li s . ku as
in e p e aciones, es una señal, que ex o esama
ex o, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes Valen inos
N aslcl os a i mación, aclina ni laklnon is (Maceona
2001:
111). 5i eigini has a leksikos l gmens, puede eig i. que I a k il
Susiau inan
n o s. o I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s idiomas leksiniai
unidadesai. ca ecien es de di ec o léxino semán ico
co espondien e nens en o o idioma
(Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a que
adiciiai
el é mino lahuna budingas sios k " l u os
( 4ea oe
2006: o p ime osieii
79),
5 e ninq
kalbo y ai
p i aike Kanados
i ean Da belne ean-Paul
nokslininkai Vinay
(I{y"o
2007 135). Te ninas l kuna
.a oiamas kalbll, en e jq
p anc[2 1, la i l (Banka s
angl l, muchosell'je
2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 y k .).
Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne p esen adous
la ynq o igmes i.odi,io lakina desc ición
..[o . laguna
- idubi nas, sp aga]
ex o sp aga.
p aieidi ns,
hks ama ic a" Q22
2001:425) p opo ciona
suabejo i o.
und4 que 5is é mino
inkan- as mine ai nomb izi.
leksikai Teigiama, que nacional k l i is sa i umas
puede a sclleis i no sólo speci ini l iod>liq bu i nu,
pe o y okiq ZodZiq s ygiun i o a lengua i5 eiki om
pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes seman iniame
.,sp agos'l
,bal os idiomas Zemelapyje" adinan os aquel padi é mino (C e auon
1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq apa ece adi n4 lemiz co espondi g
k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos lengua
co espondien eamo deno a o l kumas, y lo que, que kalbai a si
nesimpo a es o des inados.
k4 apo a
o a
(Meu onc <aq
lengua" 2000: 53).
La iq kalbininkas
And ejis
Banka as oki4 leksik4
di i s o y ela i ias lakhnas,
lclu pog upius:..e nog a ines
o i absoliudias pi nqsias da
lakhnas scgia. suk e,
(balzams, Llgo uako s, la s.
aus isekl, dc inas, Pe kons,
lingüís icas iak as <...>.
sui u <...> sieoas) y
Según p e ali im4 las lacunas
se di iden i nacionales
(bulzams,
(;NP, kokle)
y
(Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 y k .) o incluso
egionines
ne u e i au inio kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas
eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq o
unss, 2001:
61
Tc n inología
| 2009 | 16
9-10). Ob iamen e, que el mismo Zodis puede cumpli a ios ipos de
clasi icación, ejemilui, balzams pa enka y e nog a iniq, y i nacionaliniq
leksiniq iene q g upg. Tadío al di isión bas an e sude igo, po que no
siemp e es ácil asigna ien4 o ki 4 Zodi sólo a un subg upo. Así la iq
del lenguaje Zodis balzams
(ieigu es o no conc e os La ij4 ep esen aojandio
del p oduc o Rlgc s melnais balzams nomb e del cual
daZnai p agma inomenkla inis Zodis, niais
galeiq bl i i egionine lakuna, pues y elu , no solo
sume imais a s o a isq nomb e del p oduc o4)
La ijoje panaiiq ge im "l p oduzama Bi ne io
(plg.
sin e iniq de q soluciones en acei es e e ís icos; na u ales
-ai es un
p oduc o del
a m. cu a i o ó p omone, ab icado i5 al de solución; 3.
mu e alq ege al; 2. kosme .
bebida alcohólica ue e, acondicionado con ex ac os de
balzamo o poZiu iu skoiiniu i5 acei es'
(T22 2001: 90). La iq lengua de g eikq lengua nomb ida a ibui ina
e nog a izmams, ealija odel lakuna en endama d ejopai: es luga ex e,
ku i4 necesi a uZpildy i, o a e us, es o ealij4, ku i4 necesi a
opiniones, Vis del o esama ejembdi.iui, A. Guda idius pab dZia, que,,laguna;
desc udi i o as lenguas p iemonemis, nomb inan e e m. y o as
Zymi ZodZio nebu im4 en un mismo kalboje (angl. lack ' hkumas, s oka')
o as lenguas a Z ilgiu, cuando abie q kalbq e lejimoje ik o eje
a ii inkamas daik as, eiSkinys y pan. exis e. Así lakunq p es o de laZas is
es no ealojo mundo ca ego izaciones i ai o e, y peculia umai mundo
kalboie" (Guda idius
2007 : 93).
Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomb inimas elaciona con
equi alen een iikumu:,,sunku encon a equi alen een q o o kalboje, nes
o as nau os ida ne a pa adinamq daik q o eiikiniq. Si leksika, que4 puede
bu q llama i b e e k i a 1 e n e iS e in a a ículo au o es], muy
ma es a bi nau os ialine y espi i ualine cul u ai paZin i" 2000:79;
(Guda idius
Guda idius 2009:
93-9I5).lo ynq o ímes i.odiio eleuiualen as
,,[o . aecualluiens
(kilm. aequiualen is) lygia e is, iguala eikimis daik as; solygi alo ,
solyguos amaño; ni el, equi alen e" GZZ 2001: 198) kilgs é mino adici5kai
u ilizado i ai iq Saliq kalbininkq abajos, aunque su eik5me puede a i a
(Ce ne
2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu
2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 y k .). Ki as da ybiSkai a imas
san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is
- n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas como,,o iginalo idiomas
i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius
2007: 93).
62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai,
e mininai...
iodi.i l junginiai, eiSki4 daik s. p ocesos, eiSkinius o o os hechos de
ida, ne u indius e imo kalbo e equi alen eq" 1978:
(Amb asas-Sasna a
132). cómodo consumi más co o, i.
bud a diiai Lymi especialybg,
y. con p ieidelio paVis del o a
kylandiq i5 nou ejimo undiniu
beda y as sude inio é mino
Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq con
daik a a dZiu clalyko" i a dijamo
p e iidelio bepada y i,,san ykiniai
(Keinys
1999:80). Beek i alenios se pueden conside a y e nog a ismo. y
exzo izmo, si au ini colo i u nuscol in a alinama de idiomas,
leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Incluso siuloma okiE leksik4
sepa a de en gene al en la lengua equi alen een l ne u indios
leksikos Onopzu 2006: 5 ).
(Bnaxon, Panaiia eik5me como
beekuiualen e leksika ia ig
ling is ind'je li e a u a oje
a oiamas e minus egionini
g og a ine leksika
(la . egionalgeog a iska
leksika).
|l us oja La ijas ealijq pe eikimE
okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla
(Migla 1996: kalba nag inejan i 2).
Siuo é mino acen uado e i o ial -
no seman inis o equi alen iSkumo
demuo. Noujajame e minq Zodyne
-
pola iq kalbo y os
(Valodniec bas
ma e minu
ua dn ca) a la cual
ne andama leksika,
ansmi ido
skaid ojoia sa os
idiomas Lodi.i4,
Leul u iniais skoliniai s (la .
llamada kul u-
aizguuumi). I5 se puede
del lenguaje
e que es el o iginal
(la .
apib eZ ies auo e s s)
Zodis, o
ek i ajeigu
azeologismo que.
e imo kalboje (Ia .
inkan o posakis
ne andama len o
me l,e e s s),
ansliamas i 4 (jeigu
es o de unas abeceles
lengua eigu
di e en es Be
-
ansli e uoja n-
as, - ansk ibuo jamas).
o, allí mismo
ambién se indica
que okiq skoliniq
sluoksnis es ya
mine i e nog a iz na
(VPSV 2007:198). Aunque y con enien eus usa , la iq lengua du inys ne a
nes pab eZiamas obulas sen ido del con enido, uno ales nacionines
lexicimo pe eikimo - di ec o del aslegimo budq, a equi alen e
y ki okie habamosios lexiciko comen a acion, aiSkinimas, cambio y e c.,
p agma iniu poZiu iu puede bn i paselenkami pe eikimo bndai, ejzdi,iui,
. y.koma ki oki iebqen q. no limi able o ansc iba imu.
ansli e a im
Todel consumi
ien i ebu l
5iE
jus ainga o,
(be iene a osenos adicij l,
lie u i l kalbole 5is s de inis
é mino é mino
comodidad nusileidZia la iq de la lengua
a Z ilgiu nauiada ui). A eces en gene al
su gadim4.
ne a azón pa a habla de skoliniq
Di ingo ales
pa', yzdLi l leksi(eos
beekuiualen es
ixación andama
i ai ies
Zodynas
- y aiSkinamuosi6, y e diamuosiT.
I l au o es
Plac'ia sob e liaudies lokiq y iaidinq denominainimas y. Ce nc 2006. Plai'ia sob e. la i l ealidad del lenguaje
ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, sob e lie u iq lengua calijas la i l habla i . K ii e 2(i05)
Te minología
I 2009
1
16 63
i,odL,io au ini colo i 4 a a de e leja se en
los comen a ios o aunque paZymoje.
Pa:,1 zdiiu| espi i uines liaudies kul u os
ealijq g upe e lie u iams ypad budingas
daina imo budo nomb amien o su a ine
Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne se p esen a con
cie o paZyma. El Zodis mismo ne e diamas,
se p esen a sólo comen a io: au as dziesmu
ian s)" (LLV 1995:
,, olk. con ac uine (lie uuieiu
495). o anglq habla lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian
polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), ambién y Lie uui7- us7 kc lbq
iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l
HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Li uuiq-la uiq kalb4 iodyne
ijsuo as especi icinio algio kepinio - nomb e Saho is kul. Sako is
za ains
-
,,2.
(lie uuieiu nacionalais
p ags no olam)" (LLV 1995:
502) pe aiy as lie u i5kai, a
anglakalbiai supaZindinami.
como
Sako is
pa ece:,, ul.
( esembling unk
py amidal cake he ee-
wi h spi es)'
(NLAKZ 2002:778); y e e odq i ii aizd4
esama i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3.
kul.
Q eop
eco. n , i op B e K . ID po ejemplo
(LRKZ 2001:
816).
Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen e ansmi ido
usq liaudies muzikos nomb e ins umen o 6ana ailKa balalaika"
,,muz.
(KRLZ 2003:26), panaiiai da oma e Rus l-la ui4
kalbq iodyne,,balalaika'
(KLV 1988: 25), y
adicionalmen e y
lie u il1, y la iq
(a ba ienole i5 iq) se
de inen ales
canción como
ZodZiai nomb e de
liaudies ocmyLuKa
.,das u5ka
(humo is ine
usq liaudies
(RLKZ 2003:
daina)" BB3):
,,ias uika
(k ieuu
au as
dziesma)"
(KLV 19BB:563) o nomb e del casco emenU
KoKoLuHuK
-.,kokoK liks
(k ieuu sieuielu au as e pa
galuas o a)" kokolnileas
(q us mo e q casco de cabeza)] apib eZdiq, (KLV
19BB: 196. Como se e i5 sin comúnjo aiSkinimo, que
ios pobldi - humo is ine. Visilkai ninguna uZuominos
es o n s l liaudies canción, li u io aún pa ikslina
sob e au i5kum4 neliega, cuando sq lengua
e nog a izmas caMolap lie u i l habla
ansmi idiamos i,odi.i ui dulys
(RLKZ 2003:722). La Comisión conside a que las medidas adop adas
po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido
e nog a ismo equi alen e la i l habla es mismo du inio e inys pa ua is
(KLV 1988:465) as, que e dal e i5 pa es iSsaugo usq
kul [ ai bnding4 a spal i. Es o iSlaiky a y aiSkinamajame
la i l lengua Zodyne:
del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. To mismo usiSko
,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a
udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs"
neliojamas agua Sildymo ku enginys, iame agua
iildo nas kn ykloje o elec iniu Sildy u u], a odos
ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi con Rusiia paZis a g
1986:533). Tiems, qué
(LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as
asocijuojasi con speci ines o ma y
des ino daik u, adiau okiq asociacij l
sin ex ensnio o pe skaidius con ex o
nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi ui dulys.
p ac icas dicho
En publicaciones de la lengua iodis
samouc as se conside a como
ne eik ina s e i n be
(KP 2005:99).
6:l Regina K aS, e
I nau ines ealiios: pauadinimai, e mininai..