scieee Open visual document viewer

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Regina Kvašytė

Full text

Tau ines ealijos: nomb imíos, e miníos y iq consumo REGINA K A5YTE Siauliq un ue si e es JVADINES PASTABOS In e pkul u alismo in e accion ayuda paZin i ki q au q kul l 4 e ios e' peie popula a in i sa -o nau os nau os s a k Ll l E. Kaiban sob e k l l os eiSki i . s se á papel enka lingüinei ai5kai. P ime o demes, s k yps a i de di e en e es ilo de popula ización, - cien í icos, cien í ico y pubiicis iniuose g oZini ose - en ex os y di e en es p opósi os us ojam4 ieksik; 1, a la cual budingas au inis kolo i as. Tokio-s esama Cada una de las leksiko.s en odos los idiomas. consumido es pi n iausia naciónE igy a Ziniq sob e sa ,o y ios ida ealías, p opo ciona u ilizados e i iciai i.odi.iai eliau susipaZis a s s e imq au q cul u a. Nau ini colo i 4 al ex o (asmen a dZiai. ie o a dZiai. símbolos nomb esinin ai) y bencl iniai iodLiai (ma e ialiosios y espi i uines kul u os ealij l, eiikiniq y k . nomb inimai). Tokie bencl iniai i.odi.iai a ículo llamados au iniq ea1ij l, . y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios y espi i uines kul u os daik q y eiSkinig, nomb inamien os. ie y elegi , cuyo obje i o de es udio suos idiomas y ki q kalbq poZiu iu discu i i e minijE, a diiandi4 au ini l eali q pa .aclinimus, obje o. Teo ineje apZ aigoje emiamasi pubiikaciones lie u iq y . Zsienio lenguas, a ilius aciniq pa yzdZiq 5al iniais elegi i ai us cl ikalbiai e aiSkinamieii Zodynai. TAUT N VAL lU KI ASTFIKAVIN4AS Se alega, que,,ZodZio semán icas Snekos ak e peculia idades konk ediame ne a be eiklmes ellas ayuda suZadin i o imagindinos, an o unus o os Siek di e en emen e onas a ing speci ikal. nes dis in os idiomasosc' ac ualiza se kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Lexinis iene equi alen iSki i.odLiai pueden le an a di e en es asociaciones <...-- Si 'k an o o o asun o es i.odilo s ski s ii i cie o g upoes según i ulánus obje os. seman ines au eoles, alimen adas nau osakos eks g, E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos: nau os kul [ os adiciones, his o ines p aei ies iakn l" puuadinimai, e mininai (Guda idius 2000: B'+-85). Todo es posible nacionalines ealijas Aloyzas Guda idius iSky e é nicas okias gene esnes ins umen os de música, au inyas Sokiai, adiciones s e as de consumo léxico: nacionalind ki e, ubai, y pap odías, au osaka y mi ología, au os his o ia (Guda idi- us 2000: 79-80). Viau au o 5 ski s l'm4 e isio, eigda no, que,,pai zdZias, e lejiyas ma e iales ma e iales cul u a os especi ic4'l pueden se : 1) nacionales ki es algiq e ge imq pa adini nai; 2) denominaciones ins umen os musicaq; 3) nbq y apa o denominaciones; 4) namq apy okos daik q y i ankiq pa adini nai y 5) bui ies kul u os y is ome inio ida eiSkiniai" (Guda idius 2009: 9-l). Malima su ik i del ke u iq pi m ljq mine q se nan iniq g upiq, que es o ealmen e nau os ma e ialios os asun os, kul u os pe o ; asku ines, . y-. bui ies kul u os y socialino ida g upes eiSkiniq i ulinin ai e lindi,,d asines kul u os eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliiami p incipalmen e liaudies kul u os dalykai. Cómo ejemclZius A. Gucla idius Sokiq p opo ciona nomb es (be neiSski ia ciainq, aunque nini i su a ing, e daina imo budus aliu i, ualiu i), ambién,,mi ologini l bn ybiq, pasak l eikelg y o osE nomb es a osaking leksik4. ejemzdiiui, iuis'seno es lie u iq sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e', b ybes ai ua as, haukas. gil ine. a/ as'S en a a kojimo luga ': pasakiikos luumi' (Guda iiius 2009: 94-95). A od l. que y social de g enimo eilkini l bui ies cul os g upo na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. O o i5sege iama asigni i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i g upod liau- - es adiciones. i uaiai. dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indican. que más p ecisamen e bi q habe i sob e ioms budingus eiikinius) (Cluda idius 2009: au ini 94-95). También peculia uma a - skleidZianiiais ZodZías conside adas,,la nación g en enósia ambien e - geog a iniq obje q, animales y plan asijas. clima iniU na u aleza eiikinig denominaciones y desiguodas q denominainim -1 g ado de de alle" B0). (G da idius 2000: Resiendo A. Guda idiaus ski s ymu, adiau Siek iek pa obui nus suku q klasi ikacii4, según seman ik4 au iniu suski s y i i is g upes: 1) ma e iosios liaudies kul a os kolo i u nuscol in a leksikq gz lima ealijas: 2) espi i uines liaudies kul u os ealías y 3) i u os ealías de his o ia. ToliaL cada4 i! Siq g upiq se puede explica ejemzdiiui. i a i nesnes g upos semán icos, ma e ialiosios kul u os g upie ealijq aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq y k . nomb ei nq g upois. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U p iski i y k . nomb inimus. Be de alle de la clasi icación depende de po eikio iisci i dain -1, dainación bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq, pap odiq abejo, lexicikos unidades como cie a isu nos pa e. Pa yzdZiui, i ankiq i ulinin us puede desglosa se po s e as en las que se u ilizan: kal ys es, puodininkys es, audimo, k yZdi bys es y e c., o adicijq T'c minologija 2009 I I 16 57 - según calendo ines i en es o pan. Tokio budu iSple ojama hie a chiniais y5iais elacionada schema de clasi icación, que, eque ui caso. aún puede bll i plediama. i puede b l i aplicada y p opias. y ex anjima cul u a a ealijom y eiSkiniams - i exzo izmos e nog a izmams - analiza . SAVOS KALBOS'TAUTINIV REALIJU TERMINAS DE CALIFICACIÓN el Consejo de Adminis ación y el Consejo de Adminis ación de la Unión Eu opea E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, acompañinandías cuya aunque nacioos ma e iales o espi i uales pa ekusim ealidades cul u as, i bend ing kalb4 (plg. e nog a ismo ,.Ku ios aunque nacionalidades ma e iales o espi i uales k l u os .ea1ijospa adinación,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>.. iksiiausia b 1 l llama suos nau os ealilas. Kalbo y os e min4 lodyne p esen adas apib eZ ie's ase ción que así denominan ,,ku ios aunque nacionalidades" ealías, leidZia c ee , jog Ziu ima a si i5 in e nos, e aluación sob e lengua, Zodynos en ales casos ku i4 habama, poZi i iu. con ecuencia se usan pa- Zymos e nog . o e n. i5is i ia elemen os e nog a ías en el habla (pIg. e nog a ía,,1. ciencia, naciones y o a bei d asing kul [ ? : 2. é nicas bend i as, i ian is jq ma e ialing au q, bend ijq ma e ialinis e espi i uines ki q e niniq ecopimas, ap aiymas. kul u os ak q ka pin: is' (TZZ 200I:220)). D6l okiq Lodi.i l consumo suos ex os de lengua p oblem l nekyla o daZ menudo kul u os dalykais. sus elacionadas con a de la aSybos Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau culina ijos al p oduc o nomb a se u iliza i.od s cepelinas nei didZkukulis (D2006; KP 2005: 36), la iSkas o su is,..p oducido i5 a 5kes y la i l leng oje especial leche, añadiendo man equilla, dai.nai kiauSiniq, d uskos, y kmynq;" le necesi a un pe iodo especial" (LLVV 4, 980:26), iaq usie s e múl iplesiskai os o nokinin o adi an as du iniu unaaskai os kilmininko junginiais con ialu iniu demeniu la4 u la , a sie s oniniq su is einandiu ik iniu nomb e: sie s, - R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq o a ija .imo se puede encon a en lenguas. e noi o osas Tadiau é mino g a izmas noinkan as en onces, cuando hay que desc ndi i, ejemLiui, suos naciones his o ias eiikinius. au inos judejimus y e c., que ambién pe enecen au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika laiky ina is o iue. His o ine his o izm- o leksika. ai, ciones pasenusi ; como ealijq denomina- .,usualmen e ecuimene ni, cuando hay que i a di a p aejusiq laikq daik us. eiSkinius. His o izmai S en o e, men2 seno g ( omuua ,,seno €s iq cul u inio ida Zidinys'i bal q gendiq iois,,seno es lie u iq pagoniq d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines e minai... ealijos: puuadinimai, Zynys")' (LK 1995: 41). Kai k ie his o izmai i aukiami y iaiikinamuosius, y I e diamuosius Zodynus, pa , yzdZi i, apib eZ asis his o izmas ic is Iie u iq-anglq kalbq Zodyne ap a5omas como,,Li huanian pagan p ies " (NALKZ 2002:370). El núme o de pe sonas que abajan en el sec o es muy ele ado. Así mismo se a iene y Li uuiLl- usq halb4 2od ,ne, lk aún añadida co espondien e his o ismo <is/o . (ln oecxuii) x: ec l. paZyma )KpeqD (LRKZ 200I 370). El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o Aki aizdZi4 o o lie u iq lenguaje his ó ico - knygneiys - au ing speci ik4 ambién e leja cl ikalbiai Zodynai. Lie uui4-la uiq kalbq iodyne Kis Zodis apib eZ as ap a5omuoju bndu:,, . e. . g ama u iznesa ais; (aizlieg u) g ama u [is . kn gq iineiio ojas, q) lib oq pla in ojas]1 l LV 1995:235), izpla i ajs" (L Zd aus- allí mismo panaiiai desc i din o e edinys knygneiys e ,,(ca a cenzi as p ohib u) g ama u iznesalana (izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas (pla inimas)j. Ku sy o uso indica que algunos elemen os apib eZ ies se p esen an como comen a ios. Zodis knygne!1,s y lie iq palboje es i5gy engs am ik us eikSmes pokydius: ei5kgs lie u i5k l ,,slap 4 k yg. gaben o po j4 sien4'l eliau om as consumi (senesnioji pla in ojas" ,,k yg.l eikSme necesi ime ya i o seman iniu his o izmu) (Palionis 1979:301) . Rh en es o e a an mos a ci ado Zodyno suda y ojai, is del o dejando possibilybg 5i iodi usa XiuolaikiSkesne eikSme, que ma o a a me us kome'n a us y paZymq. Anglg del lenguaje Zodyne au ski ian os.iiuolaikine i his o ine. io iodZio eikS -nes: "1. (knygq pla in ojas) bookdis ib o ; 2. is . book sp eade ; book-hawke ' (NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq kalb4 lodyne con paZyma his o ia pa €.ik as sólo e inys KHuzoHoLua (LRKZ 2001: 357). Ki g Saiiq his o iz ng anclama lie u iq idioma iodynos pa a los i usua ios de la lengua, ejemZiui, La ui4-lie uuiq kalbq iodyne como iksuo asmai ales his o ias g enimo ealiios: jaunla oieli,is La . jaunala iai (X1X a. lei ojo i sep in o o deiim meiiq hul u inio-nacionalinio jauns a ssqiudiio La uijoje dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq in eligenciajos ,,is . democ á ico ..Naujosios s ooes" c . sqindlio XIX del úl imo su pa yuiai' ILZ 2003:). 308 I pas a o pa .,,zdiio e , que his o izmas ni e diamas, ni a5omas deiim meiio sulie u in a o ma ( okia gali nybe e a - eikejo sólo eempla galung) -a nas p esen ado ik komel a a-s (plg. ai5kinamajame la i l de Zodyne ,,./oe. aunas s a as dalibnieki' (LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose. ejemliui, La uiq- us4 ka b4 I l,a "iq idiomas Zod)iq eikimiq aiikinimai Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL. Z p., 'l. 2006: es o1. pa ) . Vilk i c. I Sob e La i; os calij ; p; adinimus. en e j l iiamc a ículosny e j e c'iami lic' u i l 1 kalbE y his o izmus. pla. 'iau i . K a e K ,ai e 1006. 1005. " e ninología 2009 I 16 59 | lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo es con ko nen a ais skliaus uose (u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)> (L <V I, 1979: 487), (HoBo eqeH4l. ; ' (y acmuuxu 0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam ik q Rusia his o iios a psni la unidad mone a ia ilus an e nomb e ie uoncas i auk as iabielq bal q kalbq in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas nomb e de monedas de o o 2. SSSR als . .,1. (XVII a.); bille e, lyg s banco 10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a SSSR auksine mone a (mayo men e als l,bemis)" s 1 liquidaciones k . Q22 2001:112) (plg. ZodZio habla: ie uoncs ,,1. apib eZ i K ie iia la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a 3 ubiu e ba. 2. Padomj - Sa ien ba (no 1922. bdz 1947. g.) - audasz me l0 ublu e iba' [1. Rusiioie (has a 1917 m.) 3 ubliq e es zmksine moneda. 2. So ie l Saj ngoje (n o 1922 al es has a 1947 m.) - 10 ubliq monedinis Zenklas) (SV 1999: I29). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne ijsuo as ne' 3 mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes y sólo una i5 jq ansmi ida ansc i a o ma:,,1. audonasis (Rusiios euksine n one aiki 1917 u.a'); 2. d e o n c a s [i5 e in a iio a ículo au o esl, (1922-1947 deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i lusq-la iq kalbq Zod n4 iis Zodis nei a k as. Ap a i casos deci i. pe mi Zia que p agma inis poZih is ! his o ismo di ie e. SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV KLASI F K I N,I R I AVI O T E i l NAI S e i nq pa aclin i e minas kalbq speci inia ns nepaZis am4. es animai clalykams a o i as e g -: o i z m a s *,,s e imZodis. debinys, e i iéndose ( pai olimai) 5aliai b ding4 bui ies a kul u os ealij4" $2,'Z 200i: 190). En li e a u a lingüís ica como sinónimo del é mino uni isino (yo equi alen e plu ali o) il oiamas e minas g z o in e I e y sucl i inis e k sik a (cuando se habla de okiq ZodZi i isumE): o .ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pa a da s ili ii s1- eci3lu5 ZodZi l especialing4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne p esen ada apib eZ is obje i o4. Cómo usq acen úa okiq au iniq eaiijLl consumo eigia socioling is e Nina Medko ska a, no an o a skleidiia . "egzo izmai a aiSkina s e i nq 2000: kul u E. si nbolizuoja' ({Ne <oBcKa- kie.k i4 52). Te ninas ' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l l)u i..n " 60 Regina K aiy c | eulijos: ' aL ines po :uclini nai. al plazo... exzo izmqs, p ielingai nei p ii es ab a asis e nog a izm, usado ki q kalbq ealiioms nomb a , con cie os iSlygomis adiau - p óximos másq giminiikq kalbq i kul u q, ejemZiui. lie u i l y la iq, eales nomb inan es iodZiams l a dy i é mino exzo izmas nc' inka, po que mine q au l ealiios, aunque y son noZinomas, ne a egzo ines ik Eja 5io Zodio en sen ido. Exis e undamen o alega que ap aly ieji e ninai e nog a izn as y exzo iz nas o man un cie oE an onimq po 4 clasi icando au iniq nomb inimus ealilq según pe enymq su o es animai lenguaba. O cómo eike l llama i oki4 leksik4, cuando e clian pe kelia na ji i5 o iginalalo idiomas i o as idiomas eks 4? Todo, k4 o as kul h os no ó, ep esen an e pe o no en endió, lo que le pa ece ex aña y equie e especi iciniq los k i u os, ku i4 a spin li s . ku as in e p e aciones, es una señal, que ex o esama ex o, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes Valen inos N aslcl os a i mación, aclina ni laklnon is (Maceona 2001: 111). 5i eigini has a leksikos l gmens, puede eig i. que I a k il Susiau inan n o s. o I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s idiomas leksiniai unidadesai. ca ecien es de di ec o léxino semán ico co espondien e nens en o o idioma (Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a que adiciiai el é mino lahuna budingas sios k " l u os ( 4ea oe 2006: o p ime osieii 79), 5 e ninq kalbo y ai p i aike Kanados i ean Da belne ean-Paul nokslininkai Vinay (I{y"o 2007 135). Te ninas l kuna .a oiamas kalbll, en e jq p anc[2 1, la i l (Banka s angl l, muchosell'je 2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 y k .). Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne p esen adous la ynq o igmes i.odi,io lakina desc ición ..[o . laguna - idubi nas, sp aga] ex o sp aga. p aieidi ns, hks ama ic a" Q22 2001:425) p opo ciona suabejo i o. und4 que 5is é mino inkan- as mine ai nomb izi. leksikai Teigiama, que nacional k l i is sa i umas puede a sclleis i no sólo speci ini l iod>liq bu i nu, pe o y okiq ZodZiq s ygiun i o a lengua i5 eiki om pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes seman iniame .,sp agos'l ,bal os idiomas Zemelapyje" adinan os aquel padi é mino (C e auon 1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq apa ece adi n4 lemiz co espondi g k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos lengua co espondien eamo deno a o l kumas, y lo que, que kalbai a si nesimpo a es o des inados. k4 apo a o a (Meu onc <aq lengua" 2000: 53). La iq kalbininkas And ejis Banka as oki4 leksik4 di i s o y ela i ias lakhnas, lclu pog upius:..e nog a ines o i absoliudias pi nqsias da lakhnas scgia. suk e, (balzams, Llgo uako s, la s. aus isekl, dc inas, Pe kons, lingüís icas iak as <...>. sui u <...> sieoas) y Según p e ali im4 las lacunas se di iden i nacionales (bulzams, (;NP, kokle) y (Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 y k .) o incluso egionines ne u e i au inio kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq o unss, 2001: 61 Tc n inología | 2009 | 16 9-10). Ob iamen e, que el mismo Zodis puede cumpli a ios ipos de clasi icación, ejemilui, balzams pa enka y e nog a iniq, y i nacionaliniq leksiniq iene q g upg. Tadío al di isión bas an e sude igo, po que no siemp e es ácil asigna ien4 o ki 4 Zodi sólo a un subg upo. Así la iq del lenguaje Zodis balzams (ieigu es o no conc e os La ij4 ep esen aojandio del p oduc o Rlgc s melnais balzams nomb e del cual daZnai p agma inomenkla inis Zodis, niais galeiq bl i i egionine lakuna, pues y elu , no solo sume imais a s o a isq nomb e del p oduc o4) La ijoje panaiiq ge im "l p oduzama Bi ne io (plg. sin e iniq de q soluciones en acei es e e ís icos; na u ales -ai es un p oduc o del a m. cu a i o ó p omone, ab icado i5 al de solución; 3. mu e alq ege al; 2. kosme . bebida alcohólica ue e, acondicionado con ex ac os de balzamo o poZiu iu skoiiniu i5 acei es' (T22 2001: 90). La iq lengua de g eikq lengua nomb ida a ibui ina e nog a izmams, ealija odel lakuna en endama d ejopai: es luga ex e, ku i4 necesi a uZpildy i, o a e us, es o ealij4, ku i4 necesi a opiniones, Vis del o esama ejembdi.iui, A. Guda idius pab dZia, que,,laguna; desc udi i o as lenguas p iemonemis, nomb inan e e m. y o as Zymi ZodZio nebu im4 en un mismo kalboje (angl. lack ' hkumas, s oka') o as lenguas a Z ilgiu, cuando abie q kalbq e lejimoje ik o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys y pan. exis e. Así lakunq p es o de laZas is es no ealojo mundo ca ego izaciones i ai o e, y peculia umai mundo kalboie" (Guda idius 2007 : 93). Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomb inimas elaciona con equi alen een iikumu:,,sunku encon a equi alen een q o o kalboje, nes o as nau os ida ne a pa adinamq daik q o eiikiniq. Si leksika, que4 puede bu q llama i b e e k i a 1 e n e iS e in a a ículo au o es], muy ma es a bi nau os ialine y espi i ualine cul u ai paZin i" 2000:79; (Guda idius Guda idius 2009: 93-9I5).lo ynq o ímes i.odiio eleuiualen as ,,[o . aecualluiens (kilm. aequiualen is) lygia e is, iguala eikimis daik as; solygi alo , solyguos amaño; ni el, equi alen e" GZZ 2001: 198) kilgs é mino adici5kai u ilizado i ai iq Saliq kalbininkq abajos, aunque su eik5me puede a i a (Ce ne 2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu 2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 y k .). Ki as da ybiSkai a imas san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is - n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas como,,o iginalo idiomas i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius 2007: 93). 62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai, e mininai... iodi.i l junginiai, eiSki4 daik s. p ocesos, eiSkinius o o os hechos de ida, ne u indius e imo kalbo e equi alen eq" 1978: (Amb asas-Sasna a 132). cómodo consumi más co o, i. bud a diiai Lymi especialybg, y. con p ieidelio paVis del o a kylandiq i5 nou ejimo undiniu beda y as sude inio é mino Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq con daik a a dZiu clalyko" i a dijamo p e iidelio bepada y i,,san ykiniai (Keinys 1999:80). Beek i alenios se pueden conside a y e nog a ismo. y exzo izmo, si au ini colo i u nuscol in a alinama de idiomas, leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Incluso siuloma okiE leksik4 sepa a de en gene al en la lengua equi alen een l ne u indios leksikos Onopzu 2006: 5 ). (Bnaxon, Panaiia eik5me como beekuiualen e leksika ia ig ling is ind'je li e a u a oje a oiamas e minus egionini g og a ine leksika (la . egionalgeog a iska leksika). |l us oja La ijas ealijq pe eikimE okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla (Migla 1996: kalba nag inejan i 2). Siuo é mino acen uado e i o ial - no seman inis o equi alen iSkumo demuo. Noujajame e minq Zodyne - pola iq kalbo y os (Valodniec bas ma e minu ua dn ca) a la cual ne andama leksika, ansmi ido skaid ojoia sa os idiomas Lodi.i4, Leul u iniais skoliniai s (la . llamada kul u- aizguuumi). I5 se puede del lenguaje e que es el o iginal (la . apib eZ ies auo e s s) Zodis, o ek i ajeigu azeologismo que. e imo kalboje (Ia . inkan o posakis ne andama len o me l,e e s s), ansliamas i 4 (jeigu es o de unas abeceles lengua eigu di e en es Be - ansli e uoja n- as, - ansk ibuo jamas). o, allí mismo ambién se indica que okiq skoliniq sluoksnis es ya mine i e nog a iz na (VPSV 2007:198). Aunque y con enien eus usa , la iq lengua du inys ne a nes pab eZiamas obulas sen ido del con enido, uno ales nacionines lexicimo pe eikimo - di ec o del aslegimo budq, a equi alen e y ki okie habamosios lexiciko comen a acion, aiSkinimas, cambio y e c., p agma iniu poZiu iu puede bn i paselenkami pe eikimo bndai, ejzdi,iui, . y.koma ki oki iebqen q. no limi able o ansc iba imu. ansli e a im Todel consumi ien i ebu l 5iE jus ainga o, (be iene a osenos adicij l, lie u i l kalbole 5is s de inis é mino é mino comodidad nusileidZia la iq de la lengua a Z ilgiu nauiada ui). A eces en gene al su gadim4. ne a azón pa a habla de skoliniq Di ingo ales pa', yzdLi l leksi(eos beekuiualen es ixación andama i ai ies Zodynas - y aiSkinamuosi6, y e diamuosiT. I l au o es Plac'ia sob e liaudies lokiq y iaidinq denominainimas y. Ce nc 2006. Plai'ia sob e. la i l ealidad del lenguaje ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, sob e lie u iq lengua calijas la i l habla i . K ii e 2(i05) Te minología I 2009 1 16 63 i,odL,io au ini colo i 4 a a de e leja se en los comen a ios o aunque paZymoje. Pa:,1 zdiiu| espi i uines liaudies kul u os ealijq g upe e lie u iams ypad budingas daina imo budo nomb amien o su a ine Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne se p esen a con cie o paZyma. El Zodis mismo ne e diamas, se p esen a sólo comen a io: au as dziesmu ian s)" (LLV 1995: ,, olk. con ac uine (lie uuieiu 495). o anglq habla lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), ambién y Lie uui7- us7 kc lbq iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Li uuiq-la uiq kalb4 iodyne ijsuo as especi icinio algio kepinio - nomb e Saho is kul. Sako is za ains - ,,2. (lie uuieiu nacionalais p ags no olam)" (LLV 1995: 502) pe aiy as lie u i5kai, a anglakalbiai supaZindinami. como Sako is pa ece:,, ul. ( esembling unk py amidal cake he ee- wi h spi es)' (NLAKZ 2002:778); y e e odq i ii aizd4 esama i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3. kul. Q eop eco. n , i op B e K . ID po ejemplo (LRKZ 2001: 816). Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen e ansmi ido usq liaudies muzikos nomb e ins umen o 6ana ailKa balalaika" ,,muz. (KRLZ 2003:26), panaiiai da oma e Rus l-la ui4 kalbq iodyne,,balalaika' (KLV 1988: 25), y adicionalmen e y lie u il1, y la iq (a ba ienole i5 iq) se de inen ales canción como ZodZiai nomb e de liaudies ocmyLuKa .,das u5ka (humo is ine usq liaudies (RLKZ 2003: daina)" BB3): ,,ias uika (k ieuu au as dziesma)" (KLV 19BB:563) o nomb e del casco emenU KoKoLuHuK -.,kokoK liks (k ieuu sieuielu au as e pa galuas o a)" kokolnileas (q us mo e q casco de cabeza)] apib eZdiq, (KLV 19BB: 196. Como se e i5 sin comúnjo aiSkinimo, que ios pobldi - humo is ine. Visilkai ninguna uZuominos es o n s l liaudies canción, li u io aún pa ikslina sob e au i5kum4 neliega, cuando sq lengua e nog a izmas caMolap lie u i l habla ansmi idiamos i,odi.i ui dulys (RLKZ 2003:722). La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido e nog a ismo equi alen e la i l habla es mismo du inio e inys pa ua is (KLV 1988:465) as, que e dal e i5 pa es iSsaugo usq kul [ ai bnding4 a spal i. Es o iSlaiky a y aiSkinamajame la i l lengua Zodyne: del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. To mismo usiSko ,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs" neliojamas agua Sildymo ku enginys, iame agua iildo nas kn ykloje o elec iniu Sildy u u], a odos ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi con Rusiia paZis a g 1986:533). Tiems, qué (LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as asocijuojasi con speci ines o ma y des ino daik u, adiau okiq asociacij l sin ex ensnio o pe skaidius con ex o nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi ui dulys. p ac icas dicho En publicaciones de la lengua iodis samouc as se conside a como ne eik ina s e i n be (KP 2005:99). 6:l Regina K aS, e I nau ines ealiios: pauadinimai, e mininai..