Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Tau ines ealijos: pa adinimai, e minai i iq a ojimas REGINA K A5YTE Siauliq un ue si e es JVADINES PASTABOS Ta pkul u inis bend a imas padeda paZin i ki q au q kul l 4 i ios e' peie populia in i sa -o au os k Ll l E. Kaiban apie au os k l l os eiSki i . s s a - bus aidmuo enka kalbinei ai5kai. Pi miausia demes, s k yps a i ski ingo s iliaus - moksliniuose, mokslo populia inimo, pubiicis iniuose bei g oZi- ni ose - eks uose i ski ingais ikslais a ojam4 ieksik;1, ku iai budingas au inis kolo i as. Tokio-s leksiko.s esama isose kalbose. Kiek ienos kalbos a o oias pi n iausia igy a Ziniq apie sa ,o au E i ios gy enimo ealijas, eliau susipaZis a s s e imq au q kul u a. Tau ini kolo i 4 eks ui su eikia a ojami ik iniai i.odi.iai (asmen a dZiai. ie o a dZiai. simboliniai pa a- dinin ai) i bencl iniai iodLiai (ma e ialiosios i d asines kul u os ealij l, eiikiniq i k . pa adinimai). Tokie bencl iniai i.odi.iai s aipsnyje adinami au iniq ea1ij l, . y. au ini sa i umu pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios i d asines kul u os daik q i eiSkinig, pa adinimais. ie i pasi ink i y imo, ku io ikslas sa os kalbos i ki q kalbq poZiu iu ap a i e minijE, a di- iandi4 au ini l eali q pa .aclinimus, objek u. Teo ineje apZ aigoje emiamasi pubiikacijomis lie u iq i . Zsienio kalbomis, o ilius aciniq pa yzdZiq 5al- iniais pasi ink i i ai us cl ikalbiai i aiSkinamieii Zodynai. TAUT N V REAL lU KI ASTFIKAVIN4AS Teigiama, kad ,,ZodZio seman ikos ypa ybes konk ediame Snekos ak e ne a be eiklmes jos padeda suZadin i ienus a ki us aizdinius, Siek iek ski ingai ak ualizuo i kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Leksinis onas u i a ing speci ikal. nes ski ingose kalbosc' ek i alen iSki i.odLiai gali kel i ski ingas asociacijas <...-- Si 'k iek ki as dalykas y a i.odilo seman ines au eoles, mai inamos au osakos eks g, au os kul [ os adicijos, is o ines p aei ies iakn l" (Guda idius 2000: B'+-85). Visas au ines ealijas galima s ski s y i i am ik as g upes pagal pa adinamus objek us. E noling is as 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos: puuadinimai, e minai Aloyzas Guda idius iSsky e okias bend esnes au ines leksikos a ojimo s i is: nacionalind i u e, ubai, muzikos ins umen ai, au iniai Sokiai, adicijos i pap odiai, au osaka i mi ologija, au os is o ijos dalykai (Gu- da idius 2000: 79-80). Veliau au o ius 5 ski s l'm4 pa ikslino, eigda nas, kad,,pa yzdZiais, a spindindiais ma e ialiosios kul os speci ik4'l gali bu i: 1) nacionalines i u es algiq i ge imq pa adini nai; 2) muzikos ins u- men q pa adinimai; 3) nbq i apa o pa adinimai; 4) namq apy okos daik q i i ankiq pa adini nai i 5) bui ies kul u os i is ome inio gy enimo eiS- kiniai" (Guda idius 2009: 9-l). Galima su ik i del ke u iq pi m ljq mine q se nan iniq g upiq, kad ai ik ai au os ma e ialios os kul u os dalykai, be ; asku ines, . y-. bui ies kul u os i isuomeninio gy enimo eiSkiniq g upes pa adinin ai a spindi ,,d asines kul u os eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliia- mi pi miausia liaudies kul u os dalykai. Kaip pa yzclZius A. Gucla idius pa eikia Sokiq pa adinimus (be neiSski ia ciainq, no s nini i su a ing, i daina imo budus aliuo i, ualiuo i), aip pa ,,mi ologini l bn ybiq, pasak l eikelg pa adinimus bei ki E a osaking leksik4. pa yzdiiui, iuis'seno es lie u iq d asininkas. Zynys', omuul'bal q S .e o e', a/ as'S en a a kojimo ie a': pasakiikos b ybes ai ua as, haukas. gil ine. luumi" (Guda iiius 2009: 94-95). A od l. kad bui ies kul os i isuomeninio g enimo eilkini l g upei p iski i upin oielis i koply' s ulpis - e q pa ek i i na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. Ki a i5ski iama g upd - ai adicijos. i uaiai. liau- dies i en is (pa eik i pa zdi,iai odo. kad iksliau bi q kalbe i apie ioms budingus eiikinius) (Cluda idius 2009: 94-95). Taip pa au ini sa i uma a - skleidZianiiais ZodZiais laikomi ,, au os g enamosios aplinkos - geog a iniq objek q, gy unijos bei augalijos. klima iniU gam os eiikinig pa adinimai bei ne ienodas q pa adinim -1 de alumo laipsnis" (G da idius 2000: B0). Remian is A. Guda idiaus ski s ymu, adiau Siek iek pa obui nus suku q klasi ikacii4, au iniu kolo i u nuspal in a leksikq pagal seman ik4 gz lima suski s y i i is g upes: 1) ma e ialiosios liaudies kul a os ealijos: 2) d asi- nes liaudies kul u os ealijos i 3) i u os is o ijos ealijos. ToliaL kiek ien4 i! Siq g upiq galima skaidy i i a i nesnes seman ikos g upes, pa yzdiiui. ma e ialiosios kul u os ealijq g upeje aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, ankiq, algiq, gc imq i k . pa adini nq g upis. D asines kul- u os ealijo ns ik U p iski i dain -1, daina imo bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i en- diq, adiciiq, pap odiq i k . pa adinimus. Be abejo, klasi ikacijos de alumas p iklauso nuo po eikio iiski i leksikos iene us kaip am ik os isu nos dalis. Pa yzdZiui, i ankiq pa adinin us galima suski s y i pagal s i is, ku iose T'c minologija I 2009 I 16 57 jie naudojami: kal ys es, puodininkys es, audimo, k yZdi bys es i pan., o adicijq - pagal kalendo ines i en es a pan. Tokiu budu iSple ojama hie- a chiniais y5iais susijusi klasi ikacijos schema, ku i, eikalui esan . da gali bll i plediama. i gali b l i aikoma i sa os. i s e imos kul u os ealijoms bei eiSkiniams - e nog a izmams i egzo izmams - analizuo i. SAVOS KALBOS'TAUTINIV REALIJU KLASIFIKAVIMO TERMINAI E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, pa adinandiais ku ios no s au os ma e ialiosios a d asines kul u os ealijas, pa ekusiais i bend ing kalb4 (plg. e nog a izmas ,.Ku ios no s au ybes ma e ialines a d asines k l u os .ea1ijospa adinimas,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>.. iksiiausia b 1 l adin i sa os au os ealilas. Kalbo y os e min4 lodyne pa- eik os apib eZ ie's eiginys, kad aip pa adinamos ,,ku ios no s au ybes" ealijos, leidZia many i, jog Ziu ima a si i5 idaus, e inama kalbos, apie ku i4 kalbama, poZi i iu. Zodynuose okiais a ejais ne e ai a ojamos pa- Zymos e nog . a ba e n. i5ski ia e nog a ijos elemen us kalboje (pIg. e no- g a ija,,1. mokslas, i ian is au as i ki as e nines bend i as, jq ma e ialing bei d asing kul [ ?: 2. au q, ki q e niniq bend ijq ma e ialinis i d asines kul u os ak q inkimas, ap aiymas. ka pin: is" (TZZ 200I:220)). D6l okiq Lodi.i l a ojimo sa os kalbos eks e daZniausiai p oblem l nekyla a ba jos susijusios su aSybos a kalbos kul u os dalykais. Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau kulina ijos gaminiui pa adin i a ojamas i.od s cepelinas nei didZ- kukulis (D2"2006; KP 2005: 36), o la i l kalboje ypa ingas la iSkas su is, ..gaminamas i5 a 5kes i pieno, p idedan s ies o, kiauSiniq, d uskos, dai.nai i kmynq; jam ne eikia specialaus nokinin o pe iodo" (LLVV 4, 980:26), adi an as du iniu iaq usie s i daugiskai os a ba ienaskai os kilmininko junginiais su ialu iniu demeniu einandiu ik iniu a du: la4 u sie s, la , a sie s oniniq su is - R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq a a ija .imo galima as i i ki ose kalbose. Tadiau e minas e no- g a izmas ne inkan as ada, kai eikia apibndin i, pa yzdLiui, sa os au os is o ijos eiikinius. au inius judejimus i pan., ku ie aip pa p iklauso au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika laiky ina is o iue. Is o ine leksika. a ba is o izmai, kaip pasenusi ; ealijq pa adinimai .,pa- p as ai p isimene ni, kai eikia i a dy i p aejusiq laikq daik us. eiSkinius. Is o izmai men2 seno g ( omuua ,,seno €s bal q gendiq S en o e, iq kul- u inio gy enimo Zidinys'i iois ,,seno es lie u iq pagoniq d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines ealijos: puuadinimai, e minai... Zynys")" (LK 1995: 41). Kai k ie is o izmai i aukiami i iaiikinamuo- sius, i I e diamuosius Zodynus, pa , yzdZi i, apib eZ asis is o izmas ic is Iie u iq-anglq kalbq Zodyne ap a5omas kaip ,,Li huanian pagan p ies " (NALKZ 2002:370). Taip pa elgiamasi i Lie uuiLl- usq halb4 2od ,ne, lk da p idedama a i inkama is o izmo paZyma <is/o . (ln oecxuii) x: ec l. )KpeqD (LRKZ 200I 370). Aki aizdZi4 ki o lie u iq kalbos is o izmo - knyg- neiys - au ing speci ik4 aip pa a spindi cl ikalbiai Zodynai. Lie uui4-la - uiq kalbq iodyne Kis Zodis apib eZ as ap a5omuoju bndu: ,, . e. . g ama u iznesa ais; (aizlieg u) g ama u izpla i ajs" [is . kn gq iineiio ojas, (L Zd aus- q) knygq pla in ojas]1 l LV 1995:235), en pa panaiiai apib din as i edinys knygneiys e ,,(ca a cenzi as aizlieg u) g ama u iznesalana (izpla- iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas (pla inimas)j. Ku - sy o a ojimas odo, kad kai ku ie apib eZ ies elemen ai pa eikiami kaip komen a ai. Zodis knygne!1,s i lie iq kalboje y a i5gy engs am ik us eikSmes pokydius: ei5kgs ,,slap 4 lie u i5k l k yg. gaben o j4 pe sien4'l e- liau im as a o i eikSme ,,k yg.l pla in ojas" (senesnioji eikime jau i o seman iniu is o izmu) (Palionis 1979:301) . Rh en ai i bando pa ody i ci uo o Zodyno suda y ojai, is del o palikdami galimybg 5i iodi a o i XiuolaikiSkesne eikSme, ku i ma o a a me us kome'n a us i paZymq. An- glg kalbos Zodyne au ski ian os .iiuolaikine i is o ine . io iodZio eikS -nes: "1. (knygq pla in ojas) bookdis ib o ; 2. is . book sp eade ; book-hawke " (NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq kalb4 lodyne su paZyma is o ija pa €.ik as ik e inys KHuzoHoLua (LRKZ 2001: 357). Ki g Saiiq is o iz ng anclama i lie u iq kalbos a o ojams ski uose iodynuose, pa yzdZiui, La ui4-lie uuiq kalbq iodyne kaip is o izmai iksuo os okios La ijos g enimo ealiios: jaunla oieli,,is/. jaunala iai (X1X a. lei ojo i sep in o o deiim meiiq hul u- inio-nacionalinio sqiudiio La uijoje dalyuiai " LLZ 2003: -308); jauns a s- nie i ,,is . Ia :iq in eligen ijos demok a inio ..Naujosios s ooes" sqindlio XIX c . pasku iniojo deiim meiio dalyuiai' ILZ 2003: 308 ). I pas a o jo pa .,,zdiio ma y i, kad is o izmas nei e diamas, nei a5omas sulie u in a o ma ( okia gali nybe bu o - eikejo ik pakeis i galung) - pa eikia nas ik komel a a-s (plg. ai5kinamajame la i l kalbos Zodyne ,,oe./. aunas s a as dalibnieki" (LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose. pa yzdliui, La uiq- us4 ka b4 I l,a "iq kalbos Zod)iq eikimiq aiikinimai Pl .'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL. Z p,. 'l. I Apie La i;os calij ; p; adinimus. a p j l iiamc s aipsny j e e c'iami 1 lic' u i l kalbE 2006: ai1. pa ) . Vilk i c. K ,ai e 1006. i is o izmus. pla.'iau i . K a e 1005. ' e ninologija | 2009 I 16 59 lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq e iniai su ko nen a ais skliaus uose (u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u npoclemu ne bcKozo )au euux XIX ae ca a llameuu)> (L <V I, 1979: 487), (HoBo eqeH4l.;' (y acmuuxu 0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam ik q Rusi- jos is o iios a psni ilius uojan is piniginio iene o pa adinimas ie uoncas i auk as iabielq bal q kalbq a p au ini ; ZodZiq Zodynus: .,1. msiikas auk- sines mone os pa adinimas (nuo XVII a.); 2. SSSR als . banko bilie as, lyg s 10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a SSSR auksine mone a (daugiausia a siskai ymams s 1 k . als l,bemis)" Q22 2001:112) (plg. ZodZio ie uoncs apib eZ i la iq kalba: ,,1. K ie iia (lldz 1917. g.) ze a mo e a 3 ubiu e ba. 2. Padomj - Sa ien ba (no 1922. bdz 1947. g.) - audasz me l0 ublu e iba" [1. Rusiioie (iki 1917 m.) 3 ubliq e es zmksine mone a. 2. So ie l Saj ngoje (n o 1922 iki 1947 m.) - 10 ubliq e es piniginis Zenklas] (SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne iksuo- os ne' 3 mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes i ik iena i5 jq pe eikiama ansk ibuo a o ma:,,1. audonasis (Rusiios euksine n one aiki 1917 u.a');2. d e o n c a s [i5 e in a iio s aipsnio au o esl, deSim ubline (1922-1947 n.): 3. Snek. deiim ubliq" (RLKZ 2002:834). o i lusq-la iq kalbq Zod n4 iis Zodis nei a k as. Ap a i a eiai leidZia eig i. kad p agma inis poZih is ! is o izmus ski iasi. SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV KLASI F I K AVI N,I O T E R i l I NAI S e i nq kalbq speci inia ns clalykams pa aclin i a o i as e minas e g - : o i z m a s *,,s e imZodis. skolinys, eiikian is nepaZis am4. s e imai (, pai olimai) 5aliai b ding4 bui ies a kul u os ealij4" $2,'Z 200i: 190). Ling is ineje li e a u oje kaip ien isinio e mino sinonimas (jo daugis- kai os a i ikmuo) il oiamas i sucl i inis e minas e g z o in e I e k sik a (kai kalbama apie okiq ZodZi i isumE): .ZodL ai a s1- eci3lu5 ZodZi l jun- giniai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. no in su eik i s ili ii ypa- ing4 kolo i 4 <...>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne pa eik a apib eZ is akcen uoja okiq au iniq eaiijLl a ojimo iksl4. Kaip eigia usq socioling is e Nina Medko ska a, ."egzo izmai ne iek a skleidiia a aiSkina s e i nq kul u E. kie.k i4 si nbolizuoja" (N{e <oBcKa- 2000: 52). Te ninas ' lik. ina. kad )o l ne ko ck i os klai a L e l l)u i ..n " 60 Regina K aiy c | ' aL ines eulijos: po :uclini nai. e minui... egzo izmqs, p ielingai nei p iei ai ap a asis e nog a izmas, a ojamas ki q kalbq ealiioms pa adin i, adiau su am ik o nis iSlygomis - a imiausiq giminiikq kalbq i kul u q, pa yzdZiui. lie u i l i la iq, ealiias pa adi- nan iems iodZiams l a dy i e minas egzo izmas nc' inka, nes mine q au l ealiios, no s i y a neZinomos, ne a egzo ines ik Eja 5io Zodiio p asme. Y a pag indo eig i, kad ap aly ieji e ninai e nog a izn as i egzo iz nas suda o am ik E an onimq po 4 klasi ikuojan au iniq ealilq pa adinimus pagal p iklausymq sa o a s e imai kalbai. O kaip eike l adin i oki4 leksik4, kai e clian ji i5 o iginalo kalbos pe kelia na i ki os kalbos eks 4? Visa, k4 ki os kul h os a s o as pas ebejo, be nesup a o, kas jam a odo keis a i eikalauja in e p e acijos, y a signalas, kad eks e esama speci i- niq os k i u os, ku i4 a spin li s . ku as eks as, ele'n en q, ku ie, ling o- kul h ologes Valen inos N aslcl os eigimu, aclina ni laklnon is (Maceona 2001: 111). Susiau inan 5i eigini iki leksikos l gmens, galima eig i. kad I a k il n o s. a ba I a k i n i n i I e k s i k a- ai ku ios no s kalbos leksiniai iene ai. ne u in ys iesioginio leksinio seman inio a i ik nens ki oje kalboje (Ba ka s 2001:9). Teigian a, kad e minas lahuna budingas anko oniiko- sios k " l u os adiciiai ( 4ea oe 2006: 79), o pi mieii 5 e ninq kalbo y ai p i aike Kanados nokslininkai ean-Paul Vinay i ean Da belne (I{y"o 2007 135). Te ninas l kuna .a oiamas daugell'je kalbll, a p jq angl l, p anc[2 1, la i l (Banka s 2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 i k .). Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne pa eik as lo ynq kilmes i.odi,io lakina apib eiimas ..[o . lacuna - idubi nas, sp aga] eks o sp aga. p aiei- di nas, hks ama ic a" Q22 2001:425) su eikia pag ind4 suabejo i o. kad 5is e minas inkan- as mine ai leksikai pa adin i. Teigiama, kad au inis k l i is sa i umas gali a siskleis i ne ik speci ini l iod>liq bu i nu, be i okiq ZodZiq s ygiun i ki a kalba i5 eiki oms eiki nems pe eik i. Taigi, o- kios .,sp agos'l ,.bal os dcmes kalbos seman iniame Zemelapyje" adinan os uo padi e minu (C e auon 1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq a si adi n4 lemiz a i inkan g k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'- nos kalbos a i inkamo deno a o l kumas, o ai, kad kalbai a si nes a bu ski i ai. k4 ski ia ki a kalba" (Meu onc <aq 2000: 53). La iq kalbininkas And ejis Banka as oki4 leksik4 ski s o i absoliudias i elia y ias lakhnas, o pi nqsias da lclu pog upius:..e nog a ines lakhnas (balzams, scgia. suk e, Llgo uako s, la s. ausekl is, dc inas, Pe kons, sui u sieoas) <...> i ling is ines iak as <...>. Pagal papli im4 lakunos ski s omos i nacionalines (bulzams, (;NP, kokle) i egionines (Ae s. unss, (imelis, upjmaize) (Banka s 2001: 61 Tc n inologija | 2009 | 16 9-10). Aki aizdu, kad as pa s Zodis gali a i ik i kelis klasi ikacijos ipus, pa yzdilui, balzams pa enka i e nog a iniq, i i nacionaliniq leksiniq ie- ne q g upg. Tadiau oks ski s ymas gana sude ingas, nes ne isada leng a p iski i ien4 a ki 4 Zodi ik ienam pog upiui. Taigi la iq kalbos Zodis balzams (ieigu ai ne konk e aus La ij4 ep ezen uojandio gaminio Rlgc s melnais balzams pa adinimo nomenkla inis Zodis, ku is daZnai p agma i- niais sume imais a s o a isq gaminio pa adinim4) galeiq bl i i egionine lakuna, nes panaiiq ge im "l gaminama i ki u , ne ik La ijoje (plg. Bi ne io balzamas i k .) a ba ne ne u e i au inio kolo i o (plg. skolinio i5 g aikq kalbos balzamas eikimes ,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq a ba sin e iniq de q i palas e e iniuose aliejuose; gam iniai -ai y a augalq apykai os p oduk as; 2. a m. gydomoji a ba kosme . p iemone, pagamin a i5 okio i palo; 3. s ip us alkoholinis ge imas, su aisy as su balzamo eks- ak ais a ba aliejais" (T22 2001: 90). La iq kalbos poZiu iu skoiiniu i5 g aikq kalbos pa adin a ealija p iski ina e nog a izmams, odel lakuna sup an ama d ejopai: ai ie a eks e, ku i4 eikia uZpildy i, ki a e us, ai ealij4, ku i4 eikia apibudin i ki os kalbos p iemonemis, pa adinan is e minas. Vis del o esama i ki okios nuomones, pa yzdi.iui, A. Guda idius pab dZia, kad ,,lakuna; Zymi ZodZio nebu im4 ienoje kalboje (angl. lack ' hkumas, s oka') ki os kalbos a Z ilgiu, kai abie q kalbq a spindimoje ik- o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys i pan. egzis uoja. Taigi lakunq bu- imo p ieZas is y a ne ealiojo pasaulio i ai o e, o pasaulio ka ego izacijos ypa umai kalboie" (Guda idius 2007 : 93). Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg pa adinimus sieia su ek i alen ii- kumu: ,,sunku as i ek i alen q ki oje kalboje, nes ki os au os gy enime ne a pa adinamq daik q a eiikiniq. Si leksika, ku i4 galima bu q adin i b e e k i a 1 e n e iS e in a s aipsnio au o es], labai s a bi au os ma e- ialinei i d asinei kul u ai paZin i" (Guda idius 2000:79; Guda idius 2009: 93-94).I5lo ynq kilmes i.odiio eleuiualen as ,,[o . aecluiualens (kilm. aequi- ualen is) lygia e is, lygia eikimis daik as; olygi e e, olygus dydis; lyg- muo, a i ikmuo" GZZ 2001: 198) kilgs e minas adici5kai a ojamas i ai iq Saliq kalbininkq da buose, no s jo eik5me gali a ijuo i (Ce ne 2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu 2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 i k .). Ki as da ybiSkai a imas san yki su ek i alen iSkumu nusakan is e minas lie u iq kalboje - n e e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas kaip,,o iginalo kalbos i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4 /c unc (Gucla idius 2007: 93). 62 Regina K a y e I Tau ines ealijos: pauadinimai, e minai... i.odii l junginiai, eiSki4 daik s. p ocesus, eiSkinius a ki us gy enimo ak us, ne u indius e imo kalbo e ek i alen q" (Amb asas-Sasna a 1978: 132). Vis del o pa ogesnis a o i a umpesnis, . y. su p ieideliu be- pa- da y as sude inio e mino Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq su p ieideliu be- pada y i ,,san ykiniai bud a diiai Lymi ypa ybg, kylandiq i5 ne u ejimo pama iniu daik a a dZiu i a dijamo clalyko" (Keinys 1999:80). Beek i alen- iiais galima laiky i i e nog a izmus. i egzo izmus, jeigu au ini kolo i u nuspal in a leksika e inama kalbos, i ku i4 e diama, poZiu iu. Ne gi siuloma okiE leksik4 a ski i nuo apsk i ai kalboje ek i alen l ne u indios leksikos (Bnaxon, Onopzu 2006: 5 ). Panaiia eik5me kaip beekuiualen e leksika ia ig ling is ind'je li e a- oje a oiamas e minas egionini g og a ine leksika (la . egionalgeog a iska leksika). |l a oja La ijos ealijq pe eikimE o- kiecYig kalba nag inejan i la iq kalbininke Ilga Migla (Migla 1996: 2). Siuo e minu akcen uojamas e i o inis - ne seman inis a ek i alen iSkumo - demuo. Naujajame la iq kalbo y os e minq Zodyne (Valodniec bas po- ma e minu skaid ojoia ua dn ca) leksika, ku iai pe eik i ne andama sa os kalbos Lodi.i4, adinama Leul u iniais skoliniai s (la . kul u- aizguuumi). I5 apib eZ ies ma y i, kad ai o iginalo kalbos (la . auo e s s) Zodis, posakis a azeologizmas, ku is. jeigu ne andama inkan o ek i a- len o e imo kalboje (Ia . me l,e e s s), pe keliamas i 4 (jeigu ai ienos abeceles kalba - ansli e uoja nas, eigu ski ingos - ansk ibuo jamas). Be o, en pa da nu odoma, kad okiq skoliniq sluoksnis y a jau mine i e no- g a iz na (VPSV 2007:198). No s i pa ogus a o i, la iq kalbos du inys ne a obulas u inio p asme, nes pab eZiamas ienas okios au ines leksikos pe eikimo - iesioginio pe kelimo budq, o p agma iniu poZiu iu gali bn i pasi enkami i ki okie kalbamosios leksikos pe eikimo bndai, pa yzdi,iui, komen a imas, aiSkinimas, pakei imas i pan., . y. iebkoma ki okiq ek i- alen q. neapsi ibojama ansli e a im a ba ansk iba imu. Todel a o i ien 5i e minE i ebu l eisinga (be o, lie u i l kalbole 5is s de inis e minas ne u i a osenos adicij l, pa ogumo a Z ilgiu nusileidZia la iq kalbos nauiada ui). Ka ais apsk i ai ne a pag indo kalbe i apie skoliniq a si adim4. Ski ingo okios beekuiualen es leksi(eos iksa imo pa', yzdLi l andama i ai- iuose Zodynuose - i aiSkinamuosiuose6, i e diamuosiuoseT. I l au o iai Plac'ia apie liaudies lokiq i iaidinq pa adinimus i . Ce nc 2006. Plai'ia apie. la i l kalbos ealijas ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, apie lie u iq kalbos calijas la i l kalba i . K ' ii e 2(i05. Te minologiia I 2009 1 16 63 i,odL,io au ini kolo i 4 s engiasi a spinde i komen a uose a ba no s paZy- moje. Pa:,1 zdiiu| d asines liaudies kul u os ealijq g upe e lie u iams ypad budingas daina imo budo pa adinimas su a ine Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne pa eikiamas su am ik a paZyma. Pa s Zodis ne e diamas, pa eikiamas ik komen a as: ,, olk. su a ine (lie uuieiu au as dziesmu ian s)" (LLV 1995: 495). o anglq kalba lie u iikail Zodi a s oja ap a5ymas: ,, lk. Li huanian po- lyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), aip pa i Lie uui7- us7 kc lbq iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa / z oBcKa- l HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Lie uuiq-la uiq kalb4 iodyne iksuo as speci inio algio - kepinio - pa adinimas Saho is ,,2. kul. Sako is (lie uuieiu nacionalais za ains p ags no olam)" (LLV 1995: 502) pe aiy as lie u i5kai, o anglakalbiai su- paZindinami. kaip Sako is a odo: ,, ul. py amidal cake ( esembling he ee- unk wi h spi es)" (NLAKZ 2002:778); nuo odq i ii aizd4 esama i Lie u- uiq- us4 kalb4 iodyne: o3. kul. eco. n , i op B Qop e e K .ID (LRKZ 2001: 816). Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u ek i alen u pe eikiamas usq liaudies muzikos ins umen o pa adinimas 6ana ailKa ,,muz. balalaika" (RLKZ 2003:26), panaiiai da oma i Rus l-la ui4 kalbq iodyne,,balalaika" (KLV 1988: 25), o papildomai i lie u il1, i la iq (a ba ienole i5 iq) aii- kinami okie ZodZiai kaip liaudies dainos pa adinimas ocmyLuKa .,das u5- ka (humo is ine usq liaudies daina)" (RLKZ 2003: BB3): ,,ias uika (k ieuu au as dziesma)" (KLV 19BB:563) a mo e U gal os apdangalo pa adinimas KoKoLuHuK - .,kokoK liks (k ieuu sieuielu au as e pa galuas o a)" kokolnileas ( usq mo e q gal os apdangalas)] (KLV 19BB: 196). Kaip ma y i i5 apib eZdiq, be bend ojo aiSkinimo, kad ai n s l liaudies daina, lie u iai da pa ikslina ios pobldi - humo is ine. Visilkai jokios uZuominos apie au i5kum4 nelieka, kai sq kalbos e nog a izmas caMolap lie u i l kalba pe eikiamas i,odi.i ui dulys (RLKZ 2003:722). To pa ies usiSko e nog a izmo a i ikmuo la i l kalba y a du inio e inys pa ua is (KLV 1988:465) as, ku is pa s e dal i i5 dalies iSsaugo usq kul [ ai bnding4 a spal i. Tai iSlaiky a i aiSkinamajame la i l kalbos Zodyne: ,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs" neliojamas andens Sildymo enginys, ku- iame anduo iildo nas kn ykloje a ba elek iniu Sildy u u], o isi ilius a- ciniai pa'u yzdi,iai susi g su Rusiia (LLW 6(1), 1986:533). Tiems, kas paZis a usq kul u 4, 5is daik as asocijuojasi su speci ines o mos i paski ies daik u, adiau okiq asociacij l be pla esnio kon eks o nekyla. iSgi dus a pe skaidius lie u iik4 i.odi ui dulys. Kalbos p ak ikos leidiniuose pa eik as iodis samo- uc as e inamas kaip ne eik ina s e i n be (KP 2005:99). 6:l Regina K aS, e I Tau ines ealiios: pauadinimai, e minai..