Tau ines ealijos:
pa adinimai,
e minai
i iq a ojimas
REGINA K A5YTE
Siauliq un ue si e es
JVADINES
PASTABOS
Ta pkul u inis bend a imas
padeda paZin i ki q au q kul l 4 i ios
e' peie
populia in i sa -o au os
k Ll l E. Kaiban apie
au os
k l l os eiSki i . s
s a -
bus aidmuo enka kalbinei ai5kai.
Pi miausia demes, s k yps a
i ski ingo
s iliaus
- moksliniuose,
mokslo
populia inimo, pubiicis iniuose
bei g oZi-
ni ose
- eks uose i ski ingais ikslais
a ojam4 ieksik;1, ku iai budingas
au inis
kolo i as. Tokio-s
leksiko.s
esama
isose kalbose.
Kiek ienos kalbos
a o oias pi n iausia
igy a Ziniq apie
sa ,o
au E
i ios gy enimo ealijas,
eliau susipaZis a s s e imq au q kul u a. Tau ini kolo i 4 eks ui su eikia
a ojami ik iniai i.odi.iai
(asmen a dZiai.
ie o a dZiai. simboliniai pa a-
dinin ai) i bencl iniai iodLiai (ma e ialiosios
i d asines kul u os ealij l,
eiikiniq i k . pa adinimai).
Tokie bencl iniai i.odi.iai
s aipsnyje adinami
au iniq ea1ij l,
. y. au ini sa i umu
pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios i
d asines kul u os daik q i eiSkinig, pa adinimais.
ie i pasi ink i y imo,
ku io ikslas sa os
kalbos i ki q kalbq poZiu iu ap a i e minijE,
a di-
iandi4
au ini l
eali q pa .aclinimus, objek u.
Teo ineje apZ aigoje emiamasi
pubiikacijomis lie u iq i . Zsienio
kalbomis, o ilius aciniq pa yzdZiq 5al-
iniais pasi ink i i ai us
cl ikalbiai
i aiSkinamieii
Zodynai.
TAUT N
V REAL
lU KI ASTFIKAVIN4AS
Teigiama,
kad ,,ZodZio
seman ikos
ypa ybes konk ediame
Snekos ak e
ne a be eiklmes jos
padeda suZadin i
ienus
a
ki us
aizdinius,
Siek
iek
ski ingai ak ualizuo i
kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Leksinis
onas
u i
a ing speci ikal.
nes ski ingose kalbosc'
ek i alen iSki
i.odLiai gali kel i
ski ingas asociacijas <...-- Si 'k iek ki as
dalykas
y a i.odilo seman ines
au eoles,
mai inamos au osakos eks g, au os kul [ os adicijos,
is o ines
p aei ies
iakn l" (Guda idius
2000: B'+-85). Visas
au ines ealijas
galima
s ski s y i
i am ik as g upes pagal
pa adinamus objek us. E noling is as
56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos: puuadinimai, e minai
Aloyzas Guda idius iSsky e
okias bend esnes
au ines
leksikos a ojimo
s i is: nacionalind
i u e, ubai, muzikos ins umen ai, au iniai Sokiai,
adicijos
i pap odiai, au osaka
i mi ologija, au os is o ijos dalykai
(Gu-
da idius
2000: 79-80). Veliau au o ius 5 ski s l'm4 pa ikslino, eigda nas,
kad,,pa yzdZiais,
a spindindiais
ma e ialiosios kul os speci ik4'l gali bu i:
1) nacionalines i u es
algiq i ge imq pa adini nai;
2) muzikos ins u-
men q pa adinimai; 3) nbq i apa o pa adinimai;
4) namq apy okos
daik q
i i ankiq pa adini nai
i 5) bui ies
kul u os i is ome inio gy enimo eiS-
kiniai" (Guda idius
2009: 9-l). Galima su ik i del ke u iq pi m ljq mine q
se nan iniq
g upiq, kad ai ik ai au os ma e ialios os
kul u os
dalykai,
be
; asku ines,
. y-. bui ies
kul u os i isuomeninio
gy enimo
eiSkiniq
g upes
pa adinin ai a spindi ,,d asines
kul u os eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliia-
mi pi miausia
liaudies kul u os dalykai.
Kaip pa yzclZius
A. Gucla idius
pa eikia
Sokiq
pa adinimus
(be neiSski ia ciainq, no s nini i su a ing, i
daina imo budus
aliuo i, ualiuo i), aip pa ,,mi ologini l
bn ybiq, pasak l
eikelg
pa adinimus
bei ki E
a osaking leksik4. pa yzdiiui, iuis'seno es
lie u iq d asininkas. Zynys',
omuul'bal q S .e o e', a/ as'S en a a kojimo
ie a': pasakiikos b ybes
ai ua as, haukas. gil ine.
luumi" (Guda iiius
2009:
94-95). A od l.
kad
bui ies kul os
i isuomeninio g enimo eilkini l
g upei p iski i upin oielis i koply' s ulpis - e q pa ek i
i na e ialiosios
kul u os ealijq gnlpg. Ki a i5ski iama
g upd
- ai adicijos.
i uaiai.
liau-
dies i en is (pa eik i pa zdi,iai odo. kad iksliau bi q kalbe i apie ioms
budingus
eiikinius) (Cluda idius
2009:
94-95). Taip pa
au ini sa i uma a -
skleidZianiiais
ZodZiais
laikomi ,, au os
g enamosios aplinkos
- geog a iniq
objek q, gy unijos bei augalijos. klima iniU gam os
eiikinig pa adinimai
bei ne ienodas
q pa adinim -1 de alumo
laipsnis"
(G da idius
2000:
B0).
Remian is A. Guda idiaus ski s ymu,
adiau Siek iek pa obui nus suku q
klasi ikacii4,
au iniu kolo i u nuspal in a
leksikq
pagal seman ik4
gz lima
suski s y i
i is g upes: 1) ma e ialiosios
liaudies kul a os ealijos: 2) d asi-
nes liaudies kul u os ealijos
i 3) i u os
is o ijos ealijos.
ToliaL kiek ien4
i! Siq
g upiq galima
skaidy i
i a i nesnes seman ikos
g upes,
pa yzdiiui.
ma e ialiosios kul u os
ealijq
g upeje
aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes,
papuoialq,
ankiq,
algiq,
gc imq i k . pa adini nq g upis. D asines kul-
u os ealijo ns ik U p iski i dain -1, daina imo bnd 1, 5oki 1,
Zaidim l, i en-
diq, adiciiq, pap odiq
i k . pa adinimus.
Be
abejo,
klasi ikacijos de alumas
p iklauso nuo po eikio iiski i leksikos iene us kaip am ik os isu nos
dalis. Pa yzdZiui,
i ankiq pa adinin us galima
suski s y i pagal s i is, ku iose
T'c minologija
I 2009
I 16 57
jie naudojami: kal ys es, puodininkys es, audimo,
k yZdi bys es i pan.,
o
adicijq
- pagal
kalendo ines i en es a pan. Tokiu budu iSple ojama
hie-
a chiniais
y5iais susijusi klasi ikacijos
schema, ku i, eikalui esan . da gali
bll i plediama.
i gali b l i aikoma i sa os. i s e imos
kul u os ealijoms
bei eiSkiniams
- e nog a izmams
i egzo izmams
- analizuo i.
SAVOS
KALBOS'TAUTINIV REALIJU
KLASIFIKAVIMO TERMINAI
E n o g o
i z m ai s, . y. ZodZiais, pa adinandiais ku ios no s au os
ma e ialiosios
a d asines
kul u os ealijas,
pa ekusiais
i bend ing kalb4
(plg. e nog a izmas
,.Ku ios
no s au ybes ma e ialines a d asines k l u os
.ea1ijospa adinimas,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>..
iksiiausia
b 1 l
adin i sa os
au os ealilas. Kalbo y os e min4 lodyne pa-
eik os apib eZ ie's eiginys,
kad aip pa adinamos
,,ku ios
no s au ybes"
ealijos,
leidZia
many i, jog Ziu ima a si i5 idaus, e inama
kalbos,
apie
ku i4 kalbama,
poZi i iu. Zodynuose
okiais
a ejais
ne e ai a ojamos pa-
Zymos e nog .
a ba e n. i5ski ia e nog a ijos elemen us
kalboje (pIg. e no-
g a ija,,1.
mokslas,
i ian is
au as i ki as
e nines bend i as,
jq ma e ialing
bei d asing
kul [ ?: 2. au q,
ki q e niniq
bend ijq ma e ialinis i d asines
kul u os ak q inkimas,
ap aiymas.
ka pin: is"
(TZZ 200I:220)). D6l okiq
Lodi.i l
a ojimo sa os kalbos eks e
daZniausiai
p oblem l nekyla a ba
jos
susijusios
su
aSybos
a kalbos
kul u os dalykais. Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje
daZniau
kulina ijos gaminiui pa adin i
a ojamas i.od s cepelinas nei didZ-
kukulis
(D2"2006; KP 2005: 36),
o la i l kalboje ypa ingas
la iSkas
su is,
..gaminamas
i5 a 5kes i pieno,
p idedan s ies o,
kiauSiniq, d uskos,
dai.nai
i kmynq; jam ne eikia
specialaus
nokinin o
pe iodo" (LLVV 4, 980:26),
adi an as du iniu iaq usie s
i daugiskai os a ba ienaskai os
kilmininko
junginiais
su ialu iniu demeniu einandiu ik iniu a du:
la4 u
sie s,
la , a
sie s
oniniq su is
- R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos
ypa umq a a ija .imo
galima
as i
i ki ose
kalbose.
Tadiau e minas
e no-
g a izmas ne inkan as ada,
kai eikia apibndin i, pa yzdLiui, sa os au os
is o ijos eiikinius. au inius judejimus i pan., ku ie aip pa p iklauso
au ini sa i um4
ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika laiky ina is o iue.
Is o ine
leksika.
a ba
is o izmai,
kaip
pasenusi ;
ealijq
pa adinimai
.,pa-
p as ai p isimene ni,
kai eikia
i a dy i
p aejusiq laikq daik us. eiSkinius.
Is o izmai
men2 seno g
( omuua
,,seno €s
bal q gendiq S en o e,
iq kul-
u inio gy enimo Zidinys'i iois ,,seno es
lie u iq pagoniq d asininkas,
58 Regina K i e I Tau ines
ealijos: puuadinimai,
e minai...
Zynys")"
(LK 1995: 41).
Kai k ie is o izmai
i aukiami
i iaiikinamuo-
sius, i I e diamuosius Zodynus, pa , yzdZi i,
apib eZ asis is o izmas
ic is
Iie u iq-anglq kalbq Zodyne
ap a5omas kaip ,,Li huanian
pagan p ies "
(NALKZ 2002:370).
Taip
pa elgiamasi i Lie uuiLl- usq
halb4
2od ,ne,
lk
da p idedama a i inkama is o izmo
paZyma
<is/o . (ln oecxuii) x: ec l.
)KpeqD
(LRKZ 200I 370). Aki aizdZi4 ki o lie u iq kalbos
is o izmo
- knyg-
neiys
- au ing speci ik4
aip pa a spindi cl ikalbiai
Zodynai.
Lie uui4-la -
uiq kalbq iodyne Kis Zodis
apib eZ as ap a5omuoju
bndu: ,, . e. .
g ama u
iznesa ais;
(aizlieg u)
g ama u izpla i ajs"
[is .
kn gq
iineiio ojas,
(L Zd aus-
q) knygq pla in ojas]1
l LV 1995:235), en pa panaiiai
apib din as i
edinys knygneiys e
,,(ca a
cenzi as aizlieg u)
g ama u iznesalana
(izpla-
iana)" (ca o
cenzi os
uid aus 4) k ygU iineiioji nas (pla inimas)j.
Ku -
sy o a ojimas odo, kad kai ku ie apib eZ ies elemen ai
pa eikiami kaip
komen a ai.
Zodis knygne!1,s i lie iq kalboje
y a i5gy engs
am ik us
eikSmes
pokydius: ei5kgs
,,slap 4
lie u i5k l
k yg. gaben o
j4
pe sien4'l
e-
liau im as
a o i
eikSme
,,k yg.l
pla in ojas"
(senesnioji
eikime jau
i o
seman iniu
is o izmu)
(Palionis
1979:301) .
Rh en ai i bando pa ody i
ci uo o Zodyno suda y ojai,
is del o palikdami galimybg
5i iodi a o i
XiuolaikiSkesne eikSme,
ku i ma o a a me us kome'n a us i paZymq. An-
glg kalbos Zodyne
au ski ian os .iiuolaikine
i is o ine . io iodZio eikS -nes:
"1. (knygq
pla in ojas)
bookdis ib o ; 2.
is . book sp eade ;
book-hawke "
(NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq
kalb4 lodyne
su paZyma is o ija
pa €.ik as
ik e inys KHuzoHoLua
(LRKZ 2001:
357). Ki g Saiiq
is o iz ng anclama
i
lie u iq kalbos a o ojams
ski uose iodynuose,
pa yzdZiui,
La ui4-lie uuiq
kalbq iodyne kaip is o izmai iksuo os
okios La ijos
g enimo ealiios:
jaunla oieli,,is/. jaunala iai
(X1X a. lei ojo i sep in o o
deiim meiiq hul u-
inio-nacionalinio
sqiudiio La uijoje
dalyuiai " LLZ 2003: -308);
jauns a s-
nie i
,,is .
Ia :iq in eligen ijos
demok a inio
..Naujosios
s ooes"
sqindlio XIX
c .
pasku iniojo deiim meiio
dalyuiai'
ILZ 2003:
308
).
I pas a o
jo
pa .,,zdiio
ma y i, kad is o izmas nei e diamas,
nei a5omas
sulie u in a
o ma ( okia
gali nybe
bu o - eikejo ik pakeis i galung)
- pa eikia nas ik komel a a-s
(plg. ai5kinamajame la i l kalbos
Zodyne
,,oe./.
aunas
s a as
dalibnieki"
(LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose.
pa yzdliui, La uiq- us4
ka b4
I l,a "iq kalbos Zod)iq eikimiq aiikinimai
Pl .'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL.
Z p,. 'l.
I Apie La i;os calij ;
p; adinimus.
a p j l
iiamc s aipsny
j
e e c'iami
1
lic' u i l
kalbE
2006: ai1. pa ) . Vilk i c. K ,ai e
1006.
i is o izmus. pla.'iau
i . K a e 1005.
' e ninologija
| 2009
I 16 59
lodyne pa c'ikiami
la i5kq q clu iniq e iniai su ko nen a ais
skliaus uose
(u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e
0eHmenu HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo
u npoclemu ne bcKozo )au euux XIX ae ca a llameuu)>
(L <V I, 1979: 487),
(HoBo eqeH4l.;'
(y acmuuxu
0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu
e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488).
Tam ik q Rusi-
jos
is o iios a psni
ilius uojan is
piniginio iene o
pa adinimas ie uoncas
i auk as
iabielq bal q
kalbq
a p au ini ; ZodZiq Zodynus:
.,1.
msiikas auk-
sines mone os pa adinimas
(nuo XVII a.);
2. SSSR
als .
banko bilie as,
lyg s
10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a
SSSR auksine
mone a (daugiausia
a siskai ymams
s 1
k . als l,bemis)"
Q22 2001:112)
(plg.
ZodZio ie uoncs apib eZ i
la iq
kalba:
,,1.
K ie iia
(lldz 1917. g.) ze a
mo e a
3 ubiu e ba.
2. Padomj -
Sa ien ba
(no 1922. bdz 1947.
g.)
-
audasz me
l0 ublu e iba"
[1. Rusiioie
(iki 1917 m.) 3 ubliq e es
zmksine mone a.
2. So ie l Saj ngoje
(n o 1922
iki 1947 m.) - 10 ubliq
e es
piniginis Zenklas]
(SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne iksuo-
os ne' 3 mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes i ik iena i5
jq pe eikiama
ansk ibuo a o ma:,,1. audonasis
(Rusiios
euksine n one aiki 1917
u.a');2.
d e o n c a s [i5 e in a
iio s aipsnio au o esl,
deSim ubline
(1922-1947
n.): 3. Snek. deiim ubliq" (RLKZ 2002:834). o i lusq-la iq kalbq
Zod n4
iis Zodis nei a k as. Ap a i a eiai
leidZia
eig i.
kad
p agma inis
poZih is
! is o izmus
ski iasi.
SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV
KLASI F
I
K AVI
N,I
O T E
R
i l
I
NAI
S e i nq
kalbq speci inia ns clalykams
pa aclin i
a o i as
e minas
e g -
: o i z m a s *,,s e imZodis. skolinys, eiikian is
nepaZis am4. s e imai
(, pai
olimai) 5aliai b ding4 bui ies a kul u os
ealij4"
$2,'Z 200i: 190).
Ling is ineje li e a u oje kaip ien isinio
e mino sinonimas
(jo daugis-
kai os a i ikmuo) il oiamas i sucl i inis
e minas
e
g z o in e I e k sik a
(kai kalbama
apie okiq ZodZi i
isumE):
.ZodL ai
a s1- eci3lu5 ZodZi l
jun-
giniai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. no in su eik i s ili ii ypa-
ing4 kolo i 4 <...>" (KTZ 1990:
55). Kalbo l, os e min l iod ne pa eik a
apib eZ is
akcen uoja okiq au iniq eaiijLl a ojimo
iksl4. Kaip
eigia
usq
socioling is e Nina Medko ska a,
."egzo izmai
ne iek a skleidiia
a aiSkina
s e i nq
kul u E. kie.k
i4 si nbolizuoja"
(N{e <oBcKa-
2000:
52). Te ninas
' lik. ina. kad )o l ne ko ck i os klai a L e l
l)u i ..n "
60 Regina K aiy c | ' aL ines
eulijos:
po :uclini nai. e minui...

egzo izmqs, p ielingai nei p iei ai ap a asis e nog a izmas,
a ojamas ki q
kalbq ealiioms pa adin i,
adiau
su am ik o nis iSlygomis
- a imiausiq
giminiikq kalbq i kul u q, pa yzdZiui.
lie u i l i la iq, ealiias
pa adi-
nan iems
iodZiams l a dy i e minas egzo izmas nc' inka, nes mine q au l
ealiios, no s i y a neZinomos, ne a egzo ines ik Eja 5io
Zodiio p asme.
Y a pag indo eig i, kad ap aly ieji e ninai e nog a izn as
i egzo iz nas
suda o
am ik E
an onimq po 4
klasi ikuojan au iniq
ealilq
pa adinimus
pagal
p iklausymq
sa o a s e imai kalbai. O kaip eike l adin i oki4
leksik4, kai e clian
ji i5 o iginalo
kalbos
pe kelia na
i ki os kalbos eks 4?
Visa,
k4 ki os kul h os
a s o as
pas ebejo,
be nesup a o, kas
jam a odo
keis a i eikalauja in e p e acijos,
y a signalas,
kad eks e esama
speci i-
niq os k i u os, ku i4 a spin li s . ku as eks as,
ele'n en q, ku ie, ling o-
kul h ologes Valen inos
N aslcl os eigimu, aclina ni laklnon is (Maceona
2001:
111).
Susiau inan
5i eigini iki leksikos l gmens, galima eig i. kad
I a k il n o s. a ba I a k i n i n i I e k s i k a- ai ku ios no s kalbos
leksiniai
iene ai. ne u in ys
iesioginio leksinio seman inio a i ik nens
ki oje kalboje
(Ba ka s
2001:9). Teigian a, kad e minas lahuna budingas
anko oniiko-
sios
k " l u os adiciiai
( 4ea oe
2006:
79),
o pi mieii 5 e ninq kalbo y ai
p i aike Kanados
nokslininkai
ean-Paul
Vinay i ean Da belne
(I{y"o
2007 135). Te ninas l kuna
.a oiamas
daugell'je
kalbll, a p jq angl l,
p anc[2 1,
la i l (Banka s
2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975
i k .). Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne pa eik as
lo ynq kilmes i.odi,io
lakina apib eiimas
..[o . lacuna
- idubi nas,
sp aga]
eks o sp aga. p aiei-
di nas,
hks ama
ic a" Q22 2001:425) su eikia
pag ind4
suabejo i o.
kad 5is e minas inkan- as
mine ai
leksikai
pa adin i.
Teigiama, kad au inis
k l i is sa i umas
gali a siskleis i ne ik speci ini l iod>liq bu i nu, be i
okiq ZodZiq
s ygiun i
ki a kalba i5 eiki oms
eiki nems
pe eik i.
Taigi,
o-
kios
.,sp agos'l
,.bal os
dcmes
kalbos
seman iniame
Zemelapyje" adinan os
uo padi e minu (C e auon
1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq a si adi n4
lemiz a i inkan g
k - l u q ski mai <...>. Ki u a ei
lak n4 lemia ne ie'-
nos kalbos a i inkamo deno a o l kumas, o ai, kad kalbai a si nes a bu
ski i ai.
k4 ski ia
ki a kalba"
(Meu onc <aq
2000: 53).
La iq kalbininkas
And ejis
Banka as oki4
leksik4 ski s o
i absoliudias
i elia y ias lakhnas, o
pi nqsias da
lclu pog upius:..e nog a ines
lakhnas
(balzams,
scgia. suk e,
Llgo uako s, la s.
ausekl is, dc inas, Pe kons, sui u
sieoas)
<...>
i ling is ines
iak as <...>. Pagal papli im4
lakunos ski s omos
i nacionalines
(bulzams,
(;NP, kokle)
i egionines
(Ae s.
unss,
(imelis,
upjmaize) (Banka s
2001:
61
Tc n inologija
| 2009 | 16
9-10). Aki aizdu, kad as pa s Zodis gali a i ik i kelis klasi ikacijos
ipus,
pa yzdilui, balzams
pa enka i e nog a iniq,
i i nacionaliniq leksiniq ie-
ne q g upg. Tadiau
oks ski s ymas gana sude ingas, nes ne isada leng a
p iski i ien4 a ki 4 Zodi ik ienam pog upiui. Taigi la iq kalbos Zodis
balzams
(ieigu ai ne konk e aus La ij4 ep ezen uojandio
gaminio Rlgc s
melnais balzams pa adinimo
nomenkla inis Zodis,
ku is daZnai p agma i-
niais sume imais a s o a isq gaminio pa adinim4)
galeiq bl i i egionine
lakuna, nes
panaiiq ge im "l gaminama
i ki u , ne ik La ijoje
(plg.
Bi ne io
balzamas
i k .) a ba
ne ne u e i au inio kolo i o (plg. skolinio
i5
g aikq
kalbos balzamas eikimes ,,lg . balsamon
- a ona ine de a] 1. gam iniq
a ba sin e iniq de q i palas e e iniuose aliejuose; gam iniai
-ai y a augalq
apykai os p oduk as; 2.
a m. gydomoji a ba
kosme .
p iemone, pagamin a
i5 okio i palo; 3. s ip us alkoholinis ge imas, su aisy as
su balzamo eks-
ak ais a ba
aliejais"
(T22 2001: 90). La iq kalbos
poZiu iu skoiiniu i5
g aikq kalbos
pa adin a
ealija
p iski ina e nog a izmams,
odel lakuna
sup an ama d ejopai: ai ie a eks e, ku i4 eikia uZpildy i, ki a e us,
ai ealij4, ku i4 eikia apibudin i ki os kalbos p iemonemis, pa adinan is
e minas.
Vis del o esama
i ki okios nuomones,
pa yzdi.iui, A. Guda idius
pab dZia, kad ,,lakuna;
Zymi ZodZio nebu im4 ienoje kalboje (angl. lack
' hkumas, s oka') ki os kalbos
a Z ilgiu,
kai abie
q kalbq a spindimoje ik-
o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys i pan. egzis uoja. Taigi lakunq bu-
imo p ieZas is y a ne ealiojo pasaulio
i ai o e,
o pasaulio
ka ego izacijos
ypa umai kalboie" (Guda idius
2007 : 93).
Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg pa adinimus sieia su ek i alen ii-
kumu: ,,sunku as i ek i alen q ki oje kalboje, nes ki os au os gy enime
ne a pa adinamq daik q a eiikiniq. Si leksika, ku i4 galima bu q adin i
b e e k i a 1
e n e iS e in a
s aipsnio au o es], labai
s a bi au os
ma e-
ialinei i d asinei kul u ai paZin i"
(Guda idius
2000:79;
Guda idius 2009:
93-94).I5lo ynq kilmes i.odiio eleuiualen as
,,[o . aecluiualens
(kilm. aequi-
ualen is) lygia e is, lygia eikimis daik as; olygi e e, olygus dydis; lyg-
muo, a i ikmuo" GZZ 2001: 198) kilgs e minas adici5kai
a ojamas
i ai iq Saliq kalbininkq da buose, no s jo eik5me
gali a ijuo i (Ce ne
2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu
2006; I4eauoe 2006; Caeez.
7999 i k .). Ki as da ybiSkai a imas san yki
su ek i alen iSkumu
nusakan is
e minas lie u iq kalboje
- n e e k u i u a -
Ien ine leksika - apib eZiamas kaip,,o iginalo
kalbos i.odi,iaia
i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4 /c unc (Gucla idius 2007: 93).
62 Regina K a y e I Tau ines ealijos: pauadinimai,
e minai...
i.odii l junginiai, eiSki4 daik s. p ocesus, eiSkinius a ki us gy enimo
ak us,
ne u indius e imo kalbo e ek i alen q"
(Amb asas-Sasna a
1978:
132).
Vis del o
pa ogesnis a o i
a
umpesnis, . y.
su p ieideliu
be-
pa-
da y as sude inio e mino Salu inis
demuo. Ii daik a a dZiq su p ieideliu
be- pada y i ,,san ykiniai
bud a diiai Lymi ypa ybg,
kylandiq i5 ne u ejimo
pama iniu daik a a dZiu
i a dijamo
clalyko"
(Keinys
1999:80). Beek i alen-
iiais galima laiky i i e nog a izmus. i egzo izmus,
jeigu au ini kolo i u
nuspal in a
leksika
e inama kalbos,
i ku i4 e diama, poZiu iu. Ne gi
siuloma okiE leksik4 a ski i nuo apsk i ai kalboje ek i alen l
ne u indios
leksikos
(Bnaxon,
Onopzu 2006: 5 ).
Panaiia eik5me kaip beekuiualen e leksika ia ig ling is ind'je
li e a-
oje a oiamas e minas
egionini g og a ine leksika
(la . egionalgeog a iska
leksika).
|l a oja La ijos ealijq pe eikimE
o-
kiecYig
kalba nag inejan i
la iq kalbininke Ilga Migla (Migla 1996:
2).
Siuo
e minu akcen uojamas
e i o inis - ne seman inis a ek i alen iSkumo
-
demuo. Naujajame
la iq kalbo y os
e minq Zodyne
(Valodniec bas
po-
ma e minu skaid ojoia
ua dn ca)
leksika,
ku iai pe eik i ne andama
sa os
kalbos Lodi.i4, adinama
Leul u iniais skoliniai s (la .
kul u-
aizguuumi). I5
apib eZ ies
ma y i, kad ai o iginalo kalbos
(la .
auo e s s)
Zodis,
posakis
a azeologizmas, ku is.
jeigu ne andama
inkan o
ek i a-
len o e imo kalboje (Ia .
me l,e e s s),
pe keliamas
i 4 (jeigu ai ienos
abeceles kalba
- ansli e uoja nas,
eigu ski ingos
- ansk ibuo
jamas).
Be
o, en pa da
nu odoma, kad okiq skoliniq sluoksnis
y a jau
mine i e no-
g a iz na
(VPSV 2007:198). No s i pa ogus a o i, la iq kalbos
du inys
ne a
obulas u inio p asme,
nes pab eZiamas
ienas okios au ines
leksikos
pe eikimo - iesioginio pe kelimo budq, o p agma iniu poZiu iu gali bn i
pasi enkami
i ki okie kalbamosios leksikos
pe eikimo bndai, pa yzdi,iui,
komen a imas, aiSkinimas, pakei imas i pan., . y. iebkoma
ki okiq ek i-
alen q. neapsi ibojama
ansli e a im
a ba ansk iba imu.
Todel a o i
ien
5i e minE
i ebu l eisinga
(be
o, lie u i l kalbole 5is s de inis
e minas
ne u i a osenos adicij l,
pa ogumo
a Z ilgiu
nusileidZia la iq kalbos
nauiada ui). Ka ais apsk i ai
ne a
pag indo kalbe i apie skoliniq a si adim4.
Ski ingo okios beekuiualen es
leksi(eos iksa imo
pa', yzdLi l
andama
i ai-
iuose
Zodynuose
- i aiSkinamuosiuose6, i e diamuosiuoseT.
I l au o iai
Plac'ia
apie liaudies lokiq i iaidinq pa adinimus i . Ce nc 2006.
Plai'ia apie. la i l kalbos ealijas ki q kalbq iod ose i . K ai e 2003, apie lie u iq kalbos calijas la i l
kalba i . K ' ii e 2(i05.
Te minologiia
I 2009
1
16 63
i,odL,io au ini kolo i 4 s engiasi
a spinde i komen a uose a ba no s paZy-
moje. Pa:,1 zdiiu| d asines liaudies kul u os ealijq g upe e lie u iams
ypad
budingas
daina imo budo pa adinimas su a ine
Lie uuiq-la oiq kalb y lodyne
pa eikiamas su am ik a paZyma. Pa s Zodis
ne e diamas,
pa eikiamas ik
komen a as:
,, olk. su a ine (lie uuieiu
au as dziesmu ian s)" (LLV 1995:
495). o anglq kalba lie u iikail Zodi a s oja ap a5ymas:
,, lk. Li huanian po-
lyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), aip pa i Lie uui7- us7 kc lbq
iodyne (cy ap 4He)),
MHo o o/ oca-a xopoBa / z oBcKa- l HapoAHa- l ecH, l)
(LRKZ 2007:802). Lie uuiq-la uiq kalb4 iodyne
iksuo as
speci inio algio
-
kepinio - pa adinimas
Saho is
,,2.
kul. Sako is
(lie uuieiu
nacionalais
za ains
p ags
no olam)" (LLV 1995:
502) pe aiy as
lie u i5kai, o anglakalbiai su-
paZindinami.
kaip Sako is
a odo: ,, ul.
py amidal cake
( esembling
he ee-
unk wi h spi es)"
(NLAKZ 2002:778); nuo odq i ii aizd4 esama
i Lie u-
uiq- us4 kalb4 iodyne:
o3.
kul. eco. n , i op B
Qop e
e K .ID
(LRKZ 2001:
816).
Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u ek i alen u pe eikiamas
usq liaudies muzikos
ins umen o
pa adinimas
6ana ailKa
,,muz.
balalaika"
(RLKZ 2003:26),
panaiiai
da oma i Rus l-la ui4 kalbq iodyne,,balalaika"
(KLV 1988: 25), o papildomai
i lie u il1, i la iq (a ba
ienole i5
iq) aii-
kinami okie ZodZiai
kaip liaudies
dainos pa adinimas
ocmyLuKa
.,das u5-
ka (humo is ine
usq liaudies daina)"
(RLKZ 2003:
BB3):
,,ias uika
(k ieuu
au as
dziesma)"
(KLV 19BB:563) a mo e U gal os apdangalo pa adinimas
KoKoLuHuK
- .,kokoK liks
(k ieuu
sieuielu au as e pa galuas o a)"
kokolnileas
( usq
mo e q gal os apdangalas)]
(KLV 19BB: 196). Kaip ma y i i5
apib eZdiq,
be bend ojo aiSkinimo,
kad ai n s l liaudies daina, lie u iai da pa ikslina
ios
pobldi - humo is ine. Visilkai jokios
uZuominos apie au i5kum4
nelieka,
kai sq kalbos e nog a izmas caMolap
lie u i l kalba pe eikiamas
i,odi.i
ui dulys
(RLKZ 2003:722). To pa ies usiSko e nog a izmo a i ikmuo la i l
kalba y a
du inio e inys pa ua is
(KLV 1988:465)
as,
ku is
pa s
e dal i
i5 dalies iSsaugo
usq kul [ ai bnding4 a spal i. Tai iSlaiky a i aiSkinamajame
la i l kalbos Zodyne:
,,pa nesajama
ejas ga a oianas
ie ce, ku a udeni ka se
ku u e ai elek isks sildi ajs" neliojamas
andens Sildymo
enginys,
ku-
iame anduo iildo nas
kn ykloje a ba elek iniu Sildy u u], o isi ilius a-
ciniai pa'u yzdi,iai
susi
g
su Rusiia
(LLW 6(1),
1986:533). Tiems, kas
paZis a
usq kul u 4, 5is daik as asocijuojasi su
speci ines o mos i paski ies daik u,
adiau okiq asociacij l
be pla esnio
kon eks o nekyla. iSgi dus
a pe skaidius
lie u iik4 i.odi ui dulys.
Kalbos
p ak ikos
leidiniuose
pa eik as
iodis samo-
uc as
e inamas kaip ne eik ina s e i n be
(KP 2005:99).
6:l Regina K aS, e
I Tau ines ealiios: pauadinimai, e minai..