scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas

Author: Regina Kvašytė
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/552/641
Tau ines ealijos:
nomina i i,
e mini e iq
consumo
REGINA K A5YTE
Siauliq un ue si e es
JVADINES
PASTABOS
In e pkul u ale illici o aiu a paZin i
ki q au q kul l 4 e ios e' peie
populia in i sa -o nau os nau os
s a k Ll l E. Kaiban su k l l os
eiSki i . s sa à uolo enka linguinei
ai5kai.
P ima iamen e demes, s
k yps a i di di e so s ile di
di ulgazione, pubiicis iniuose
- scien i iche,
scien i e
g oZini ose
- nei es i e di e si scopi usiamo4
ieksik; 1, cui budingas au inis
kolo i as. Tokio-s esama Ogni lingua
leksiko.s in u e le lingue.
consuma o i pi n iausia nazioneE igy a Ziniq su sa ,o e ios i a ealijas, eliau
usa i con oliai i.odi.iai
susipaZis a s s e imq au q kul u a. Nau ini colo i 4 al es o o niscono
(asmen a dZiai.
ie o a dZiai. simboli nomiinin ai) e bencl inie iodLiai
(ma e ialiosios e spi i uine kul u os ealij l,
eiikiniq e k . nomi. Tokie bencl iniai i.odi.iai a icolo
chiama i au iniq ea1ij l, . y. au ini sa i umu
pasiZymindiq ealiq ma e ialiosios e spi i uine
kul u os daik q e eiSkinig, appellinimen i.
ie e sceglie e dello s udio, il cui scopo
p op i linguos e ki q kalbq poZiu iu
discu i e minijE, a diiandi4
au ini l eali q pa .aclinimus,
ogge o. Teo ineje apZ aigoje
emiamasi pubiikazioni lie u iq e
. Zsienio linguomi, o ilius aciniq
pa yzdZiq 5al iniais sceglie e i ai us
cl ikalbiai e aiSkinamieii Zodynai.
TAUT N
VAL lU KI
ASTFIKAVIN4AS
Si a e ma, che,,ZodZio seman ica Snekos a e
ca a e is iche konk ediame ne a be eiklmes lei aiu a
suZadin i o immaginidini, an o unous al i Siek di e samen e
a ing speci ikal. nesessue lingosc' equi alen iSki i.odLiai
ak ualiza i kalbandiqj l s4mones u ini. (...> Leksinis ha onas
possono so ge e di e se associazioni <...-- Si 'k an o al o
ogge o è i.odilo seman ine au eoles, noi ina e nau osakos
ogge i. E noling is a 56 Regina K ai- i I Tau ines ealijos:
eks g, nau os kul [ os adizioni, his o ine p aei ies
puuadinimai, e minai
iakn l" (Guda idius 2000: B'+-85). Tu o è possibile nazionine
ealijas s ski s i i i ce o g uppoes secondo chiamamanus
Aloyzas Guda idius iSky e e niche okias gene esnes
s umen i musicos, e nici Sokiai, adizioni e
lessico consumo s ondi: nacionalind cucine, ubai,
pap odiai, au osaka e mi ologia, nazione s o ia
sogge i
(Guda idi-
us
2000: 79-80). Veliau au o e 5 ski s l'm4 ha p ecisa o, eigda no,
che,,paizZias, i le en i ma e iali speci ici os cul 4l
possono esse e:
1) nazionali cu es algiq e ge imq pa adini nai; 2)
nomi di s umen i musicaq; 3) nbq e apa o
denominazioni;
4) namq apy okos daik q e
i ankiq pa adini nai e 5)
bui ies kul u os e
is ome inio i e e
eiSkiniai" (Guda idius
2009: 9-l). Malima su ik i del qua oq pi m ljq
mine q se nan iniq g upiq, che ques o da e o
nau os ma e ialios os cose, kul u os ma
; asku ine, . y-. bui ies kul u os e
sociale i ale g uppies eiSkiniq
appellinin ai i indi,,d asine kul u os
eiikiniq s e 4'l Toliau i5 a cliiami
sop a u o liaudies kul u os dalykai.
Come
esempioclZius
A. Gucla idius
Sokiq
o nisce i i oli
(be neiSski ia ciainq, ben nini i su a ing, e
dainazione budus alia i, ualia i), anche,,mi ologini l
bn ybiq, pasak l eikelg e e E nomiim a osaking
leksik4. esempiozdiiui, iuis'seno es lie u iq
sace do e. Zynys', omuul'bal q S .e o e',
b ybes ai ua as, haukas. gil ine.
a/ as'S en a a kojimo luogo': pasakiikos
luumi'
(Guda iiius 2009:
94-95). A od l.
che e sociale g enimo eilkini l bui ies kul os g uppois
na e ialiosios kul u os ealijq gnlpg. Al i5ce nima g uppod
assegna i upin oielis e koply' s ulpis - e q pa ek i i
liau-
- ques o adizioni.
i uaiai.
dies i en is (pa eik i pa zdi,iai indic. che più p ecisamen e bi q pa le i
su ioms budingus eiikinius) (Cluda idius
2009: au ini
94-95). Così
peci uma a -
come skleidZianiiais
ZodZiais
conside a i,,la
nazione g en enosi ambien e
- geog a iniq objek q, animaliijos bei ege ijos.
clima iniU na u a dei eikinig nomine e desiguoda q
nominim -1 g ado di de aglio" B0).
(G da idius
2000:
Rici endosi A. Guda idiaus ski s ymu,
adiau Siek iek pa obui nus suku q
klasi ikacii4, secondo seman ik4
gz lima suski s y i i is g uppies: 1)
ma e ialiosios liaudies kul a os
au iniu kolo i u nuscol in a leksikq
ealijas: 2) spi i uine liaudies kul u os
ealijas e 3) i u os his o ijas
ealijas.
ToliaL ciasc4 i!
Siq g upiq si può
spiega e
esempiozdiiui.
i a i nesnesne g uppi seman ica, ma e ialiosios kul u os g upeje
ealijq aki aizdZiai iSsiski ia ubq, a alynes, papuoialq, gc imq e k .
pa adini nq g upis. D asines kul ankiq, algiq, u os ealijo ns ik U
pap odiq abejo, e k . nomi. Be la classi icazione de aglio dipende dal
p iski i dain -1, daina imo bnd 1, 5oki 1, Zaidim l, i endiq, adiciiq,
po eikio iisci i lexicica uni à come pa e di de e mina a isu nos.
Pa yzdZiui, i ankiq nomiinin us può suddi ide e secondo s se o i in cui
o adicijq
sono u ilizza i: kal ys es, poodininkys es, essimo, k yZdi bys es e e c.,
T'c minologija
2009 I I 16
57
- secondo calendo ines i en es o
pan. cosi budu iSple ojama
hie a chiniais y5iais co ela a
schema di classi icazione, che,
eikalui caso. può anco a bll i
plediama.
i può b l i applica a e p op ie. e
s aniima cul u a ealijom e eiSkiniams
-
i eszo izmemi
e nog a izmams - analizza e.
SAVOS
KALBOS'TAUTINIV REALIJU
TERMINALI DI CLASSIFICAZIONE
E n o g o i z m ai s, . y. ZodZiais, accompaginandiais quale
no s di una nazione ma e iali o spi i uali pa ekusius
cul u os ealijas, i bend ing kalb4
(plg. e nog a ismo
,.Ku ios no s nazionali ma e iali o spi i uali k l u os
.ea1ijospa a inimas,pa ekgs!1i e a u in9ka1bq<..'>..
iksiiausia b 1 l chiami sa os
nau os ealilas. Kalbo y os
e min4 lodyne ipo a e
apib eZ ie's a e mazione
che così chiama i
,,ku ios no s nazionali"
ealijas, lasciZia
suppone, jog Ziu ima
a si i5 in e ni, alu a a
su dei, ku i4 pa lama,
casi spesso usa e pa-
poZi i iu. Zodynose in ali
Zymos e nog .
o e n. i5is i ia elemen i e nog a ici nel
linguaggio (pIg. e nog a ia,,1.
scienza, nazioni e al e
bei d asing kul [ ? : 2.
e niche bend i as,
s udian is jq ma e ialing
au q, bend ijq
ma e ialinis e spi i uine
ki q e niniq kul u os
ap aiymas.
ak q accolimas,
ka pin: is'
(TZZ 200I:220)). D6l okiq
Lodi.i l del consumo sa os linguis e
es e p oblem l nekyla oppu e daZ
lingua aSybos kul u os dalykais.
maggio pa e sue lega e con a
Pa'u yzdLiui,lie u iq kalboje daZniau
culina ijos del p odo o denomina e
usa o i.od s cepelinas nei didZkukulis
(D2006; KP 2005: 36), la iSkas o
su is,..p oduce i5 a 5kes e
la i l pa lboje un pa icola e
la e, con l'aggiun a di bu o,
dai.nai kiauSiniq, saluskos, e
kmynq;" gli se e un pe iodo
speciale" (LLVV 4, […]980:26),
iaq usie s i mol eiskai os
nokinin o adi an as du iniu
oppu e ienaskai os kilmininko
junginiais con ialu iniu demeniu
la4 u la , a sie s oniniq su is
einandiu ik iniu nome: sie s,
- R. K.]. Panaiiq a iniq ealijq pa adinimq a osenos ypa umq o
a ija .imo si può o a e nelle lingue. e noi al iose Tadiau e mine
g a izmas noninkan as allo a, quando bisogna desc ndi i, esempioLiui, la
p op ia nazione s o ia eiikini. au ini judejimus ed e c., che anche
appa engono au ini sa i um4 ii eiKkiandiai ieksikai. Tokia leksika
laiky ina is o iue.
Is o ine
lessika.
oppu e
is o izma-
denomini-
i,
mi come ealijq
pasenusi ;
.,usualmen e icimene ni, quando
bisogna i a di a e p aejusiq laikq
daik us. eiSkinius.
Is o izmai bal q
men2 seno g
( omuua
,,seno €s iq cul u inio i a Zidinys'i
gendiq S en o e,
iois,,seno es lie u iq pagoniq
d asininkas, 58 Regina K i e I Tau ines
e minai...
ealijos: puuadinimai,
Zynys")'
(LK 1995: 41).
Kai k ie s o icoizmai i aukiami e
iaiikinamuosius, e I e diamuosius Zodynus,
pa , yzdZi i, apib eZ asis s o icoizmas
ic is
Iie u iq-anglq kalbq Zodyne
ap a5omas come,,Li huanian
pagan p ies "
(NALKZ 2002:370).
Così si a i e Li uuiLl- usq
halb4
2od ,ne, lk anco a aggiuga a
co isponden a his o izmo <is/o .
(ln oecxuii) x: ec l. paZyma
)KpeqD
(LRKZ 200I 370). Aki aizdZi4 al o lie u iq lingua
his o izmo
-
knygneiys
- au ing speci ik4 i le e
anche cl ikalbiai
Zodynai.
Li uui4-la uiq kalbq iodyne
Kis Zodis apib eZ as
ap a5omuoju
bndu:,, . e. . g ama u
iznesa ais;
(aizlieg u)
g ama u
[is .
kn gq iineiio ojas, q) knygq
dis ibin ojas]1 l LV 1995:235),
izpla i ajs" (L Zd aus-
là s esso panaiiai
desc i din o e edinys
knygneiys e
,,(ca a cenzi as
p ohib u) g ama u
iznesalana
(izpla iana)" (ca o cenzi os uid aus 4) k ygU iineiioji nas
(pla inimas)j. Ku sy o uso indica che alcuni elemen i
apib eZ ies engono p esen a i come commen i.
Zodis knygne!1,s e lie iq alboje
è i5gy engs am ik us eikSmes
pokydius: ei5kgs lie u i5k l
,,slap 4 k yg.
gaben o pe
j4
sien4'l eliau
p eso a usa e
(senesnioji
eikSme
s"
,,k yg.l
dis ibin oja-
eikime già
i o
seman iniu
is o izmu)
(Palionis
1979:301) .
Rh en ques o e ce co
mos a e ci a o Zodyno
suda y ojai, is del o lasciando possibilybg
5i iodi usa e
XiuolaikiSkesne eikSme, che ma o a ipme us
kome'n a us e paZymq. Anglg delle lingue Zodyne au
di e enan os.iiuolaikine i is o ine. io iodZio
eikS -nes:
"1. (knygq
pla in ojas)
bookdis ib o ; 2.
is . book sp eade ;
book-hawke '
(NLAKZ 2002:356). Lie uui7- usq
kalb4 lodyne su paZyma s o ia
pa €.ik as ik e inys
KHuzoHoLua (LRKZ 2001:
357). Ki g Saiiq his o iz ng anclama
lie u iq lingua u en ii des ina i a iodyn,
i
esempioZiui, La ui4-lie uuiq kalbq
iodyne come issuomai ali s o ii
g enimo ealiios: jaunla oi La eli,,is/.
jaunala iai (X1X a. lei ojo i
sep in o o deiim meiiq
hul u inio-nazionale
jauns a ssqiudiio La uijoje
dalyuiai " LLZ 2003: -308); nie i Ia :iq
in elligen ijos
,,is .
democ a ico
..Naujosios
s ooes" c .
sqindlio XIX
dell'ul imo
suoi pa iyuia'
ILZ 2003:).
308 I pas a o pa .,,zdiio ede e, che
his o izmo né e diamas, né a5omas
deiim meiio i
sulie u in a o ma ( okia gali nybe
e a - eichejo solo sos i u galung)
-a nas p esen a o solo komel a a-s
(plg. ai5kinamajame la i l di
Zodyne
,,./oe.
aunas
s a as
dalibnieki'
(LLW 4, 1980:40))3. Ki q kalbq al iniuose.
esempioli, La uiq- us4
ka b4
I l,a "iq delle Zod)iq eikimiq aiikinimai
Pl . 'ia 7 . h . i Ic. ('L.l', ili(nL.
Z p., 'l. 2006: ques o1. pa ) . Vilk i c.
I Sob e La i; os
calij ; p; adinimus.
a j l iiamc
a icoliny e e c'iami
j
lic' u i l kalbE e
1
his o izmus. pla. 'iau
i . K a e 1005.
K ,ai e
1006.
" e ninologia
2009 I 16 59
|
lodyne pa c'ikiami la i5kq q clu iniq alo i su
ko nen a ais skliaus uose
(u na4ona s ss (npoepeccu6Hb e 0eHmenu
HeLJuoH( ; bHozo aumu( eo anuuoeo u
npoclemu ne bcKozo )au euux ae XIXca a llameuu)>
(L <V I, 1979: 487),
(HoBo eqeH4l. ; '
(y acmuuxu
0e, , oxpemuHecKozo 0a s euu uHmeJ i l zeHlJuu
e 90-u c zo)u XIX BeKa 6llameuu)> (LKV l. 1979:488). Tam
ik q Russia s o iios a psni uni à mone a ia
ilus uojan e nome ie uoncas i auk as iabielq bal q
kalbq in e p au ini ; ZodZiq Zodynus: msiikas mone e
d'o o nome 2. SSSR als .
.,1.
(XVII a.);
biglie o,
lyg s banko
10 b, bu gs apwa oje 1922-1947:3. 1923 i leis a
S.S.R auksine
mone a
(sop a u o
k . als l,bemis)" s 1
se lemen imams
Q22 2001:112)
(plg.
ZodZio
pa la:
ie uoncs
,,1.
apib eZ i
K ie iia
la iq (lldz 1917. g.) ze a mo e a
3 ubiu
e ba. 2.
Padomj - Sa ien ba
(no 1922. bdz 1947.
g.)
-
audasz me l0
ublu e iba'
[1. Rusiioie
( ino 1917 m.) 3 ubliq
e es zmksine mone a.
2. So ie l Saj ngoje
(n o 1922
ino 1947 m.) - 10 ubliq
e es
mone inis Zenklas)
(SV 1999: I29)). Rusq-lie uuiq kalbq lodyne issuo e ne' 3
mine o n sq kaibos ZodZio eiki nes e solo una i5 jq
asmessia a o ma asc i a:,,1. audonasis
(Rusiios euksine
n one aiki 1917 u.a'); 2.
d e o n c a s [i5 e in a iio a icolo au o esl, (1922-1947
deSim ubline n.): 3. Snek. dei ubim liq" (RLKZ 2002:834). o i
lusq-la iq kalbq
Zod n4 iis Zodis
nei a k as.
Ap a i casi
eig i.
lasciZia che
p agma inis
poZih is
! his o ismo
di e isce.
SVETIMV KALBV ]'AU IINIU REALIIV
KLASI F K
I N,I R I
AVI O T E
i l NAI
S e i nq pa aclin i e mas kalbq speci inia ns
nepaZis am4. s aniimai
clalykams a o i as e g -: o i z m a s
*,,s e imZodis. debinys, i e endosi
( pai olimai) 5aliai
b ding4 bui ies a
kul u os ealij4"
$2,'Z 200i: 190).
In le e a u a linguis ica come sinonimo
del e mine uni isino
(io plu isci o
co isponden e)
sucl i inis e e minas
il oiamo e
g z o in e I e k sik a
(quando si pa la
di okiq ZodZi i
isumE): a
.ZodL ai junginiai, paim i ii oiimq. mai,ai Zinom l kalbq. pe da e s ili ii
s1- eci3lu5 ZodZi l
pa icola e4 colo i 4 […]>" (KTZ 1990: 55). Kalbo l, os e min l iod ne
p esen a a apib eZ is obie i o4. Come usq accen ua okiq au iniq
eaiijLl consuma o i eigia socioling is e Nina Medko ska a, non
an o a skleidiia
. "egzo izmai a
aiSkina s e i nq
2000: kul u E.
si nbolizuoja'
({Ne <oBcKa-
kie.k i4
52). Te nina
' lik. ina. )kado l ne ko ck i os klai a L e l
l)u i..n "
60 Regina K aiy c |
eulijos:
' aL ines po :uclini nai. e mine...

egzo izmqs, p ielingai nei p ii è ap a asis e nog a izma,
usa o ki q kalbq ealiioms chiama e, con ce ce io nis
iSlygomi adiau
- p ossimiq giminiikq kalbq i kul u q,
pa yzdZiui.
lie u i l e la iq, ealiie nomminan i iodZiam l a di ii e mine
exzo izmas nc' inka, nes mine q au l ealiios, sebbene e siano
nonZinomi, ne a egzo ines ik Eja 5io
Zodio senso.
È ondamen o a e ma e che ap aly ie e ninai
e nog a izn as ed exzo iz nas cos i uiscono un ce oE
an onimq po 4 classi icando au iniq nomi ealilq secondo
appa enymq p op io o s imai lingbai. O come eike l
chiama i oki4 leksik4, quando e clian pe kelia na ji i5
o iginalalo lingua i al e lingua eks 4?
Tu o, k4 al e kul h os no ò, app esen an e ma non
capì, cosa gli semb a s ana e ichiede
speci iniq os k i u os, ku i4 a spin li s . ku as
in e p e azioni, è un segnale, che es o esama
eks as, ele'n en q, ku i, ling okul h ologes
Valen inos
N aslcl os a e ma secondo, aclina ni laklnon is (Maceona
2001:
111). 5i eigini ino lessikos l gmens, si può eig i. che I a k il n
Susiau inan
o s. o I a k i n i n i I e k s i k a ai ku ios no s delle leksiniai
uni àe ai. senza co ispondenza seman ica del lessino
di e o in un'al a lingua
(Ba ka s anko oniiko- 2001:9). Teigian a che il
adizciiai
e mine lahuna budingas sios k " l u os
( 4ea oe
2006: o p imiieii 5
79),
e ninq
pa lo y ai
p i aike Kanados
i ean Da belne ean-Paul
nokslininkai Vinay
(I{y"o
2007 135). Te ninas l kuna
.a oiamas kalbll, a jq
la i l (Banka s
angl l, mol iell'je p anc[2 1,
2006), us l (C enanos 1965: Mypan ,ee 1975 e k .).
Taiiau Tn p au ini7 iodli4 Iodyne ipo a o la ynq
o igmes i.odi,io lakina desc eiamen o
..[o . lacuna
- idubi nas, sp aga]
es o sp aga.
p aieidi ns,
hks ama ic a" Q22
2001:425) o nisce
suobjo i o.
base4 che 5is e mine
inkan- as mine ai pa adizi.
leksikai Teigiama, che nazionale k l i is
sa i umas può ap i si non solo speci ini l iod>liq
bu i nu, ma e okiq ZodZiq s ygiun i al a lingua
i5 eiki om pe eik i. o eiki nems Taigi, kios dcmes
seman iniame
.,sp agos'l
,bal os kalbos Zemelapyje" adinan os quello padi e mine (C e auon
1965:120).,.Vie u a eiu lak lnq a si adi n4 lemiz a i inkan g k - l u q
ski mai <...>. Ki u a ei lak n4 lemia ne ie'nos della lingua
co ispondamo deno a o l kumas, e il a o, che kalbai a si nes impo a
ques o des in.
k4 di idia
al a
(Meu onc <aq
lingua" 2000: 53).
La iq kalbininkas
And ejis
Banka as oki4 leksik4
sci s o e ela i ias lakhnas, o
lclu pog upius:..e nog a ines
i absoliudias pi nqsias da
lakhnas scgia. suk e,
(balzams, Llgo uako s, la s.
aus isekl, dc inas, Pe kons,
iak as <...>. Secondo
sui u <...> sieoas) e linguis iche
lapi im4 le lacune si
suddi idono i nazionali
(bulzams,
(;NP, kokle)
i
(Ae s. (imelis, upjmaize) (Banka s balzamas i5 e k .) o anche
egionine
ne u e i nazionale kolo i o (plg. skolinio g aikq kalbos balzamas
eikimes,,lg . balsamon - a ona ine de a] 1. gam iniq o
unss, 2001:
61
Tc n inologia
| 2009 | 16
9-10). Ok, che lo s esso Zodis può co isponde e qualche classi icazione
ipus, esempioil, balzams pa enka e e nog a iniq, e i nacionaliniq leksiniq
iene q g upg. Tadiau ale sca amen o piu os o sude ico, pe ché non
semp e è acile assegna e ien4 o ki 4 Zodi solo a un so og uppo. Quindi
la iq della lingua Zodis balzams
(ieigu ques o non di conc e e La ij4
app esen ojandio del p odo o Rlgc s melnais
balzams denominazione che daZnai
a s o a isq nominim del p odo o4) galeiq bl i i
p agma inomenkla inis Zodis, niais sume imais
egionine lakuna, poich e al u , non solo La ijoje
panaiiq ge im "l p odo o Bi ne io
(plg.
sin e iniq de q solpalli in olii essenziali; na u inii
-ai è un
p odo o del
a m. cu a i a oppu e mezzione, p odo o i5 ale sol olo;
ciclo ege alq; 2. kosme .
3. be anda alcolica o e, p epa a a con es a i di
balzamo o poZiu iu skoiiniu i5 oie'
(T22 2001: 90). La iq linguq g eikq lingu nomini a p iski ina
e nog a izmams, ealija odel lakuna sup an ama d ejopai: ques o luogo
es e, ku i4 bisogno uZpildy i, al a e us, ques o ealij4, ku i4 bisogno
del o esama esempio.iui, A. Guda idius pab dZia, che,,lacuna; Zymi ZodZio
desc udi i al e lingue p iemonemis, chiaminan e e m. e al e opinioni, Vis
nebu im4 in uno alboje (angl. lack ' hkumas, s oka') al e lingue a Z ilgiu,
quando abie q kalbq i limoje ik o eje a ii inkamas daik as, eiSkinys e
pan. esis uoja. Quindi lakunq dell'esse e p iZas is è non ealio mondo
ca ego izazioni i ai o e, e peculia umai mondo kalboie" (Guda idius
2007 : 93).
Ki i au o iai speci inig au iniq ealijg nomi nimi lega con
ek i alen iikumu:,,sunku o a e ek i alen q in al o kalboje, nes al e
nau os nella ne a pa adinamq daik q o eiikiniq. Si leksika, ku i4 può bu q
chiami i b e e k i a 1 e n e iS e in a a icolo au o es], mol o
ma es a bi nau os ialine e spi i uine kul u ai paZin i" 2000:79;
(Guda idius
Guda idius 2009:
93-9I5).lo ynq o igmes i.odiio eleuiualen as
,,[o . aecualluiens
(kilm. aequiualen is) lygia e is, lygia eikimis daik as; olighi alo e, oligus
g andezza; li ello, co ispondenza" GZZ 2001: 198) kilgs e mine adizci5kai
usa o i ai iq Saliq kalbininkq la o i, sebbene il suo eikme possa a ia e
(Ce ne
2006; Papau ely e-Klo iene 2007; Polko 4iko a 2006; Bnaxon, Oaop zu
2006; I4eauoe 2006; Caeez. 7999 e k .). Ki as da ybiSkai a imas
san yki su ek i alen iSkumu e mas lie u iq kalboje nusakan is
- n e k u i u a - Ien ine leksika - apib eZiamas come,,o iginalo lingu
i.odi,iaia i A. Gucla i ius i oia i i bos a ian 4c unc (Gucla idius
2007: 93).
62 K a Regina y e I Tau ines ealijos: pauadinimai,
e mininai...
iodi.i l jungini, eiSki4 daik s. p ocessi, eiSkinius o al i a i della i a,
senzaindi ansi o kalbo e equi alen eq" 1978:
(Amb asas-Sasna a
132). più con enien e usa e più b e e,
bud a diiai Lymi
. y. con p ieidelio paVis del o a
pa icola men eybg, kylandiq i5
beda y as sude inio e mine
Salu inis demuo. Ii daik a a dZiq con
ne u ejimo ondamen iniu
p ieidelio bepada y i,,san ykiniai
daik a a dZiu clalyko" i a dijamo
(Keinys
1999:80). Beek i aleni possono conside a si e e nog a ismo. e
egzo izmo, se au ini kolo i u nuscol in a alu a a delle lingue,
leksika i ku i4 e diama, poZiu iu. Anche siuloma okiE leksik4
sepa a e da in gene ale linguaggio equi alen een l ne u indios
leksikos Onopzu 2006: 5 ).
(Bnaxon, Panaiia eik5me come
beekuiualen e leksika ia ig
ling is ind'je li e a u a oje
a oiamas e mis egionini
g og a ine leksika
(la . egionalgeog a iska
leksika).
|l a oja La ijos ealijq pe eikimE
okiecYig la iq kalbininke Ilga Migla
(Migla 1996: kalba nag inejan i 2).
Siuo e mine accen ua o
e i o iale - non seman inis o
equi alen iSkumo demuo. Nujajame
-
e minq Zodyne pola iq kalbo y os
(Valodniec bas
ma e minu
ua dn ca) alla
ne andama leksika,
quale as e i o
skaid ojoia sa os
lingu Lodi.i4,
Leul u iniais skoliniai s (la .
denomina a kul u-
aizguuumi). I5 ede e
lingua apib eZ ies
che si a a o iginalo
(la .
auo e s s)
Zodis, o
ek i ajeigu
azeologismo che.
e imo kalboje (Ia .
inkan o posakis
ne andama len o
me l,e e s s),
as e imas i 4
(jeigu ques o delle
abeceles lingua eigu
di e se Be
-
ansli e uoja n-
as, - ansk ibuo jamas).
o, lì s esso si
indica anche che
okiq skoliniq
sluoksnis è già
mine i e nog a iz na
(VPSV 2007:198). Men e e con o uus usa e, la iq lingua du inys ne a
nes pab eZiamas pe ulas nel senso del con enu o, uno ali nazionali
lexicimo as e ikimo - di e o del as e imen o budq, a equi alen e
esempiozdi,iui, e al okie pa lamosios leksika comen azione, aiSkinimas,
p agma iniu poZiu iu può bn i pascel imen i as e ikimo bndai,
modi icazione e e c., . y.koma ki oki iebqen q. non limi abile oppu e
ansk iba imu.
ansli e a im
Todel usa e ien
i ebu l
5iE
gius ainga o,
(be dispone a osena adicij l,
lie u i l kalbole 5is s de inis
e mine e mine
comodi à nusileidZia la iq delle a Z ilgiu
nauiada ui). A ol e in gene ale ne a base
a pa la e di skoliniq esse adim4.
Di ingo ali
pa', yzdLi l leksi(eos
beekuiualen es
issazione i ama
i ai i in
Zodynca e
- e aiSkinamuosi6, e e diamuosiT.
I l au o i
Plac'ia su liaudies lokiq e iaidinq appellinimi e. Ce nc 2006. Plai'ia su. la i l eal à della lingua ki q kalbq
iod ose i . K ai e 2003, su lie u iq lingua calijas la i l kalba i . K ii e 2(i05. '
Te minologia
I 2009
1
16 63
i,odL,io au ini colo i 4 si s o za di i le e e
nei commen i oppu e anche paZymoje.
Pa:,1 zdiiu| spi i uine liaudies kul u os ealijq
g upe e lie u iams ypad budingas daina imo
budo nomeamen o su a ine Lie uuiq-la oiq
kalb y lodyne iene p esen a o con un
ce o a paZyma. Zodis s esso ne e diamas,
iene p esen a o solo commen a : au as
dziesmu ian s)" (LLV 1995:
,, olk. con ac uine (lie uuieiu
495). o anglq pa la lie u iikail Zodi a s oja ap aymas:,, lk. Li huanian
polyphonic pa -song" (NLAKZ 2002:768), anche i Lie uui7- us7 kc lbq
iodyne (cy ap 4He)), MHo o o/ oca-a xopoBa z oBcKa- l
HapoAHa- l ecH, l) (LRKZ 2007:802). Lie u iq-la uiq kalb4 iodyne
issuo as speci inio algio kepinio - il nome Saho is kul. Sako is
za ains
-
,,2.
(lie uuieiu nacionalais
p ags no olam)" (LLV 1995:
502) pe aiy as lie u i5kai, o
anglakalbiai supaZindinami.
come
Sako is
semb a:,, -
( esembling unk
ul. py amidal cake he ee-
wi h spi es)'
(NLAKZ 2002:778); i e odq i ii aizd4 esama
i Lie uuiq- us4 kalb4 iodyne: o3.
kul.
Q eop
eco. n , i op B e K . ID
(LRKZ 2001:
816).
Rus T-lie uui4 kalb4 iodyne ansli e uo u equi alen u asmessoamo
usq liaudies muzikos nomeamen o ins umen o 6ana ailKa balalaika"
,,muz.
(KRLZ 2003:26), panaiiai da oma i Rus l-la ui4
kalbq iodyne,,balalaika'
(KLV 1988: 25), e
supplemen a i e
lie u il1, e la iq
(a ba ienole i5 iq)
de ini i ali ZodZiai
come liaudies
nome di canzone
ocmyLuKa
.,das u5ka
(humo is ine
usq liaudies
(RLKZ 2003:
daina)" BB3):
,,ias uika
(k ieuu
au as
dziesma)"
(KLV 19BB:563) o nome del cop icapo emminU
KoKoLuHuK
-.,kokoK liks
(k ieuu sieuielu au as e pa
galuas o a)" kokolnileas
(q usq mo e q cappuccio)] apib eZdiq, (KLV 19BB:
196. Come ede e i5 be comunejo aiSkinimo, che
pa ikslina ios pobldi - humo is ine. Visilkai nessuna
ques o n s l liaudies daina, li au ii anco a
uZuominos su au i5kum4 nonlea, quando sq
lingu e nog a izmas caMolap lie u i l lingua
asmikiamo i,odi.i ui dulys
(RLKZ 2003:722). To s esso usiSko e nog a izmo co ispondenza
la i l lingua è s esso du inio e inys pa ua is
(KLV 1988:465) as, che e dal e i5 pa i iSsaugo usq kul [ ai
bnding4 a spal i. Ques o iSlaiky a e aiSkinamajame la i l
lingua Zodyne:
,,pa nesajama ejas ga a oianas ie ce, ku a
udeni ka se ku u e ai elek isks sildi ajs"
neliojamas acqua Sildymo ku enginys, iame
acqua iildo nas kn ykloje o elek iniu Sildy u u], a
u i ilius aciniai pa'u yzdi,iai susi su Rusiia
paZis a g 1986:533). Tiems, che
(LLW 6(1), usq kul u 4, 5is daik as
associcijuojasi con speci ines o me e
des inazione daik u, adiau okiq
associacij l be più as o o pe skaidius
con es o nekyla. iSgi dus lie u iik4 i.odi
ui dulys. p assi de o
Nelle pubblicazioni linguis iche iodis
samouc as iene conside a o come non
des inina s e i n be
(KP 2005:99).
6:l Regina K aS, e
I nau ine ealiios: pauadinimai, e mini..