144 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI
Te minas p ie e mino. VI
JONaS klIMa IČIUS
Núokana, O NE ciku à
Bo anikams jau daugiau kaip šim as me ų aišku, kad nuokana – y a
Lau yno I inskio naujada as. I inskio žodynų naujada ų gausumą p ieš
pusšim į me ų y a pas ebėjęs i pa odęs Jonas K uopas (K uopas 1998:
193, 195–196). I pa s jau seniai – di bdamas Lie u iųkalbosžodyno da -
bą – I inskį įsidėmėjau kaip nuoseklų s e imybių i a p au inių žodžių
lie u in oją i ne bea odai išką egzo izmų kei ėją. Pe Albinos Aukso iū-
ės dise acinius s aipsnius (Aukso iū ė A. 1995: 58–65; 1997, 33–39;
2000, 48–57; 2001, 95–111; 2002, 95–102; 2003, 135–142, 2004, 127–
149, 2007, 72–91; 2008, 132–141) plačiau susipažinęs su I inskio
naujãda os užmojais i ezul a ais (ne labai gausiõs isiškai indi idualios
i sunkiai su okiamos a isai nesu okiamos mo y acijos), os naujada os
am ik a sėkme, aip pa pas angomis jo ank aš inius inkamesnius nau-
jada us d a b a į i in i, susimąs ai: oks d ąsus, il ingas da bas, oks
gy as, gai us šal inis lie u ių kalbos p iespaudos laikais i okia saus a,
džiū is daba – lais ės me ais…
Mano šis mažy is žingsnelis be ik ai eo inio ikslo – į ody i, kad nuo-
kana y a I inskio naujada as, i pa ody i jo da ybos būdą, seman inę mo-
y aciją, iš dalies i e imologiją – u i i p ak inį – baig i į i in i nuoka-
ną isose lie u ių kalbos a osenos s i yse (ne ik bo anikos nomenkla-
ū oje), nes ši o da nepasiek a, gal i nesi ūpin a.
P ie nuokanos p iėjau ne pe jos da y oją I inskį, o isai ne yčia. Tai
bu o 1981 me ais – Juozo Glinskio d ama Ciku a–Sok a ui. Seniai žino-
a, kad A ėnų eismas Sok a ą nu eisęs my iop ypa ingu, no s š elnesniu
būdu – ne nus um i nuo uolos, o išge i nuodų. Čia – išge i kažkokios
cikù os. Kas č ia y a ciku a? Va gu a aiškinosi ašy ojas. O ne ūks a nu-
odymų, ko k ių nuodų išgė ė Sok a as, p z.: Во времена Сократапри-
Te minologija | 2010 | 17 145
говоренныйксмертивназначенноевремявыпивалчашурастертой
ядовитойцикуты(болиголова)Нерсесянц 1977: 139. <…>iš-
gė ėc i k u o s n u o d ų  au ę Kseno on as 1993: 12. <…>,mūsųlaikais
Sok a uine eikė ųišge im a u d o s s u l č i ų,<…> Ruso 1979: 30. <…>
mi isnuon u o k a n o s n u o d ų  au ės<…> A e ince as 1989: 188. I ai
ne ik Sok a o a eju, p z.: Sup an ama,ku kassaugiausulinkusiamba -
siu iau i,neguišaukso au ėsįs eika ąge i yną,maišy ąsunuodais–
nuodingąjanuokanai ku pele Lukianas 1975: 89. Ku is nu odymas
ik as? Nuokana(Cicu a) i mauda(Conium < g . koneion) y a os pačios
skė inių (daba – salie inių) šeimos gana panašūs augalai, abu nuodingi,
ik nuokana ( ūšis nuodingojinuokana–Cicu a i osa) ne isa, o ien jos
šaknys, mauda – isa (ypač aisiai); ski ingos i auga ie ės: nuokanų –
andens elkinių pak an ės, papelkiai, šlapios pie os, maudų – dyk ie ės,
sodyb ie ės, panamės, pa o iai. Jų panašumą liudija i kai ku ių kalbų
a dai: ok. Schie ling – mauda, Wa s s e schie ling (be i Wü e ich) –
nuokana, angl. p o i s o n-hemlock – mauda, w a e -hemlock (be i cowba-
ne) – nuokana. Rusai s engiasi ski i: nuokana – вех (lenk. wiechon),
цикýта, mauda – болиголóв,омéг. Taigi bo aninis ski umas aiškus, o ko
iš ik ųjų išgė ė Sok a as, u ė ų aiškin is klasikinės ilologijos specialis ai.
Čia s a bu pasaky i ik ai, kad cicū a – ai ne ik nuokana, be i šiaip
nuodai (LoLieŽ 2007). Todėl Ne sesianco цикута(болиголов) gali eikš i
ne sinonimus: цикута – nuodai, o болиголов – konk e inimas: mauda.
Ki a e us, gali, be nebū inai: „cicu a a du omėnai adino nuodingą
augalą Coniummacula um“ LBŽ 1938 ( odėl k la si ki nės lo ynų kalbos
žodyne cicū a – 1) болиголов,цикута Дворецкий 1986), ik mo k sl i-
nė j e bo anikos nomenkla ū oje – p iešingai. Ta žodžio cicu a p iešybė –
„mauda“ i „nuokana“ – i da bend oji eikšmė – „nuodai“ – y a nepa-
keičiami ak ai, ik eikia saugo is juos suplak i. O ko ik ai išgė ė Sok a-
as (i kodėl g ai ko Sok a o ge i nuodai adinami ėly u – ho acijaus,
Plinijaus Vy esniojo – l o y n i šk u žodžiu) u ė ų aiškin is klasikinės
ilologijos specialis ai.
Lau ynui I inskiui jo gy enamas me as i aplinka – a imoji i ben-
d oji (be Vilniaus uni e si e o, paskui i su spaudos d audimu) – jam,
lie u ybei i lie u ių kalbai, pačiai jos gy asčiai bu o labai nepalankūs:
p iešauš is bu o, be ai – ilgõs nak ies p iešauš is… Tačiau jam ne ūko
dėkingų i ūpes ingų da bo palikuonių. Ne ienas I inskio naujada as
146 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI
iš ne umpos užma š ies pe im as pa eko į 1906–1907 m. Po ilo Ma u-
lionio eikalą Žolynas, kai po auš os jau skambėjo Vinco Kudi kos
Tau iškagiesmė i Mai onio JaunojiLie u a. Ta p jų i kalbamasis žodis:
Cicu a L. – nuokana I [inskis] – вехъ–szalej,cyku a Ma ulionis 1906–
1907. Kad ai I inskio naujada as, Ma ulioniui jau bu o aišku. Galima
ik pa i in i, kad iki I inskio jokiame lie u ių kalbos šal inyje – nei
a mėse, nei aš uose – nuokana (LKŽ VIII 1970) nežinoma. Kada i
ku iame iš gausių I inskio eikalų pi mą ka ą pa a o a nuokana – šis
a adimo džiaugsmelis paliekamas i inskininkams, daba žinoma ik ai,
kad da 1858 m. Gena ei ės e ime I inskis a oja žodį ciku as i iš-
našoje pa eikia jį kaip bo anikos e miną: Ciku asma inamasis.Cicu a
i osa.Szalejjadowi y I inskis R 1995: 285. Nuokana pa eko į J. Ba ono
žodyną: веха–nuokana RLŽ 1924. Ma ulionio Žolyne ūšis Cicu a i-
osa Lin. į a dijama p iešdėliniu e minu nuokanaga lė Jac[oby]. 1938 m.
Bo anikos žodyno komisijos suda y as i išleis as Lie u iškasbo anikos
žodynas.Idalis eikia Cicu a i osa L. – gi ige Wesse schie ling–вех
ядовитый–szalejjadowi y– eln u ks no minį lie u išką pa adinimą
nuodingojinuokana, aip pa egioninius sinonimus i nep igijusius nau-
jažodžius – mo kelės Seinai, mo kiukai Tau agė, mi š amukai K. G inius,
sme k ynis J.–A. Pab ėža, andensmaudas J.–A. Pab ėža, F. Ku šai is,
šelmis učyzninkas J. Fiedo owicz (1851). Bo anikos e minijos eikalas
galu inai a lik as – kapi alinė Lie u os lo a (6 .), 1998 m. Bo anikos
a dųžodynas, enciklopedijos čia jau ne u ėjo a go.
Ki aip bu o su a p au inių žodžių žodynais. TŽŽ 1936 daugiausia
„bu o naudojamasi ge iausiais os ūšies žodynais p ancūzų, okiečių,
usų, lenkų i anglų kalbomis“ (5–6), odėl į engėjų aki a į leng ai ga-
lėjo pa ek i lenk. cyku a, us. цикута,o ne nuokana (iki LBŽ 1938 da
bu o 2 me ai)… Taigi i pa eik a: ciku a (lo .) – „labai nuodingas skė inių
giminės augalas“. Ve s iniai TŽŽ 1951 i 1969 žengė pusę žingsnio į
p iekį, pusę į šalį: ciku à – nu o d i n g o j i n u o k a n a ( oliau aiškinimas),
aigi da yk kaip žodynas: a ok ciku a, žinok, kad ai nuodingojinuokana;
be kam ji, jei eikiama ciku a? Tik DŽ 1972 asi: nuokana – bo . „skė-
inių šeimos ais inis augalas“ (cicu a): nuodingojinuokana (Cicu a i o-
sa). Nieko no miškiau nei DŽ 1993, DŽ 2000, nei TŽŽ 1985, TŽŽ I
1999. Tik TŽŽ 2001 ciku à (lo . cicu a – nuodingo augalo a das) n k.,
nuokana – „<…>“.
Te minologija | 2010 | 17 147
Taigi lieka du da bai – pe no minamąją leksikog a iją i ki ais būdais
ciku ą isai išgy endin i, o kad ai leng iau pa yk ų – paaiškin i nuokanos
da ybą i mo y aciją.
Žem. nukano i u ėčiau bū i žinojęs iš pa s udijų p adžios – eikiau-
siai iš ada populia aus Lau ynui I inskiui p iski o eiliuo o humo is inio
pasakojimo Sme onas:Nebibusiuasz ajpsmajłus,kad ajpn u k a n o j a,/
Pasikłausidamadwaseskada ajpnuo woja LLIch es 1957: 406 (Nebe-
būsiuaš aipsmailus,kad aipn u k a n o j o I inskis R 1995: 36). Nuka-
nojo paaiškin a: nuplakė, sumušė (406), isõs knygos Žodynėlyje: nuka-
no i – nukamuo i, nuplak i, sumuš i. Tai nė a ienin elis I inskio šio
žodžio a ojimo a ejis, p z.: Neba siž ilgėdamasbėgo ilkas,<…>,
bijodamas,kadoželissusa ošeimynapaskuinegin ųs,osuga ęs,kad
nenukano ų I inskis R 1995: 23. Žodžio nukano i i kano i LKŽ V
1959 yšys man paaiškėjo gal p ieš po ą me ų, be daba susi engus
ašy i sužino as daug anks esnis Be ndo Gliwos s aipsnis panašia ema
(Gliwa 2002).
Nuodingasis (beje, i ais inis – homeopa inis) augalas nuokana nė a
nei „gan seny os kilmės“ žodis, nei nežinomų „bo anikų naujada as“
(Gliwa 2002), o Lau yno I inskio galūnės edinys iš nukanó i, žem.
nukãno i 1. . „nukamuo i; nužudy i, užmuš i“ (plg. kanó i, žem. kãno i
1. „naikin i, žudy i; kamuo i, kankin i“: Bekanódamasnukanósia klius
kaipponasžmones A. Juškos žodynas, iškãno i 1. „išnaikin i, išžudy i“
Ša ės, užkãno i, „užmuš i“ Kuliai); ak. dz. i y . aukš . kanó i 2. in .
„me dė i, leis is, mi i“ Punskas, Lazdijai, nukanó i 2. „numi i“ Būd ie-
is (Lazdijų .), An aliep ė. Taigi kãnó i i nukãnó i y a ne ik ienõs
a mės, be i ch es oma inės senosios li e a ū os žodis – ne be eikalo
Danu ė Pe ke ičiū ė – ka u su nu o i,š ais y i – jį apibūdina kaip
I inskio o iginaliosios poezijos aizdingąjį eiksmažodį (Pe ke ičiū ė
1988: 205).
Naujada o kilmei e imologija ne eikalinga, be da inio nuokana mo y-
acijos aiškumą galė ų padidin i su kano i 3. (Rumšiškės) aiškiai giminiš-
kas aukš . 1kan i „alk i, maža algy i; p as ai ilkė i, sa e sk iaus i ( u in )“:
mūsųšuneliskãna,kãnape  isądieną Salamies is. mano ė ainesikanė-
da o:ge ai algyda o Bago oji. Kiaulėsiškanėjo,pe dienneše os Dusmenys
(no s 1nukanė i „nusibaig i“ Palanga y a žemaičių), kanybà scom niek.
„sudžiū ėlis, sausas žmogus a ba gy ulys“ Jonas Jablonskis (Veliuona),
148 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI
kanypà:Kanypay aliesamažažmona A. Juškos žodynas, aip pa nukanko i
„nugalaby i, nužudy i“ Joniškėlis, kanýko i „kankin i, naikin i“ Paš i inys,
Linku a (LKŽ V 1959).
Kãnó i i kan i ski ingi p iešdėliai – ne ik nukãnó i,nukan i ( aip pa
nukanko i), be i iškãnó i,užkãno i,iškan i( aip pa iškanýko i) – labiau-
siai kalba p ieš Gliwos an osios e sijos – nuokana:nuko i „kankin i,
kamuo i“ Viekšniai, Lazdynų Pelėda (LKŽ VIII 1970) – galimybę (nekal-
ban jau apie didelius one ikos sunkumus). O pi mąją – ik ąją – kilmės
e siją emia ne ik Gliwos minimas lenk. konać „me dė i“ (o ne „bū i
mi š an “!..), us. до-конать „p ibaig i, nugaluo i“, be i к о н-ец „galas“
(e imologai aiškina, kad jam giminiškas i н а-ч а-ло „p adžia“). Taigi
labai aiklus nukano i aiškinimas – nugaluo i (I inskis R 1995, Žodynėlis).
S a biausia, kad nuokana – galūnės edinys iš nukano i, o ne iš kano i
i p iesagos nuo- ( aip ašo Gliwa). Nuola sakoma, kad da ybos negalima
painio i su žodžio sudė imi, be is klumpama.
Nuokanosanalogija ody ų, kad núõdas eikiau y a ne iš nuduo i 13.
„nunuody i“ ik A. Juškos žodynas (LKŽ II2 1969), no s iš apduo i 2. „už-
duo i nuodų“ – apda a 2. „nuodai“ Vajasiškis, o iš apduo i 2. ‖ „pake ė i
(kokiomis žolėmis)“: Sėdžiukaipapduo as Ka sakiškis (LKŽ II2 1969) –
apda ai 1. „į ai ios žolės, p iemonės, ku iomis kas apduodamas, pake imas;
apypenai“ Duse os, A. Juškos žodynas (LKŽ I2 1968). Nuodas eikiau y a
iš nudė i 9. „užmuš i, nužudy i“ ‖ e l. „nus ip i, išd ės i“: Dupa šiukai
augage ai,o ienasnusidjo Ka sakiškis (LKŽ II2 1969).
IŠVADOS
Lau yno I inskio naujada as nuokana į mokslinės bo anikos nomenkla-
ū ą pa eko pe 1906–1907 m. Po ilo Ma ulionio Žolyną i galu inai
į i in as 1938 m. Lie u iškamebo anikosžodyne. Klasikinėje lo ynų kal-
boje cicu a y a augalas mauda i apsk i ai nuodai, o mokslinėje bo ani-
koje, no s panašus, be ki as – nuokana.Nuokanos į i inimas isoje
lie u ių kalbos a osenoje neleis inai už ukęs. Nuokana no minamojo-
je leksikog a ijoje a si anda ik 1972 m. – Daba inėslie u iųkalbosžo-
dyne, o ciku a ik 2001 m. Ta p au iniųžodžiųžodyne pažymė a n k.
(ne eik ina), pakai as – nuokana. Ve imuose is da pasi aiko ciku a, So-
k a as esą išgė ęs ai nuodų, ai ciku os, o jei lie u iškai – ai maudos, ai
nuokanos. Kodėl g aikas Sok a as išgė ė lo yniškų ciku ų (daugiskai a!

Te minologija | 2010 | 17 149
plg. amunėlių) i apsk i ai ko iš ik ųjų – maudų a nuokanų, u ė ų aiš-
kin is klasikinės ilologijos specialis ai, o ne bo anikos e minologai. O
kad augalo a das nuokana (cicu a) leng iau isu įsi i in ų, p a a u
paaiškin i jo da ybą i mo y aciją. Nuokana žemaičio I inskio pada y a
iš nukano i „nužudy i“ (kano i – „naikin i; kamuo i“, plg. da nukanė i
„nusibaig i“).
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aukso iū ė A. 1995: L. I inskio „P igim umenės“ aksonų pa adinimai. – Te minologija 2, 58–65.
Aukso iū ė A. 1997: Lau yno I inskio „P igim umenės“ sis ema ikos ka ego ijų pa adinimai. – Lau yno
I inskiokalendo iaus150-mečiui.S aipsniaii dokumen ai, Vilnius, 33–39.
Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio mikologijos e minai. – Te minologija 7, 48–57.
Aukso iū ė A. 2001: L. I inskio mine ologijos naujada ai. – Te minologija 8, 95–111.
Aukso iū ė A. 2002: Kele as L. I inskio augalų pa adinimų. – Te minologija 9, 95–102.
Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno i P igim umenės augalų a dai. –
Te minologija 10, 135–142.
Aukso iū ė A. 2004: Neaiškios da ybos L. I inskio P igim umenės naujažodžiai. – Te minologijosis o ijosi 
daba iesp oblemos, Vilnius, 127–149.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno I inskio ke u kalbio žodyno e minai. – Te minologija 14, 72–91.
Aukso iū ė A. 2008: Kele as a gai in ų Lau yno I inskio augalų a dų. – Te minologija 15, 132–141.
A e ince as S. 1989: NT apž alga – Ka alikųkalendo iusžinynas1989. Ve ė P. Kimb ys.
DŽ 1972: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ 1993: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
DŽ 2000: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius.
Gliwa 2002: Nuodingų augalų núokana ‘cicu a i osa L.’ bei núokanis ‘ oks g ybas Lac a ius u pis Weinm.’
pa adinimai lie u ių kalboje. – OnomasiologyOnline 3 (2002) a linguis ic jou nal edi ed by Joachim
G zega, Al ed Bammesbe ge and Ma ion Schöne , ISSN 1616–9484.
I inskis L. R 1995: aš ai. Suda ė R. Mikšy ė, edaga o V. Vanagas i V. Vi kauskas, Vilnius.
K uopas J. 1998: L. I inskio leksikog a iniai da bai. – ink iniai aš ai, Vilnius, 191–198.
Kseno on as 1993: a siminimaiapieSok a ą. Ve ė V. Kazanskienė, Vilnius.
LBŽ 1938: Lie u iškasbo anikosžodynas.Idalis. Suda ė Bo anikos žodyno komisija, ado aujama doc.
L. Vailionio, edaga o d . J. Dagys, Kaunas.
LKŽ I2 1968: Lie u iųkalbosžodynas 1, Vilnius.
LKŽ II2 1969: Lie u iųkalbosžodynas 2, Vilnius.
LKŽ V 1959: Lie u iųkalbosžodynas 5, Vilnius.
LKŽ VIII 1970: Lie u iųkalbosžodynas 8, Vilnius.
LLIch es 1957: Lie u iųli e a ū osis o ijosch es oma ija, Vilnius.
LoLieŽ 2007: Kuza inis K. Lo ynų–lie u iųkalbųžodynas, Vilnius.
Lukianas 1975: Die ai,he e os,p anašai. Ve ė L. Valkūnas.
Ma ulionis P. 1906–1907: Žolynas.DalisII.Lie u osaugalųžodynasi augalų aislas, Vilnius.
RLŽ 1924: Ba onas J. usiškailie u iškasžodynas, Kaunas.
Ruso Ž. Ž. 1979: ink iniai aš ai. Ve ė L. A. Skūpas, Vilnius.
TŽŽ 1936: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, S. Si u y ė-Čepėnienė, edaga o
J. Žiugžda, pe žiū ėjo Vacl. Bi žiška, P . Do ydai is, Kaunas.
TŽŽ 1951: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Redaga o I. V. Liochinas i F. N. Pe o as, e ė O. Ka inskai ė,
ch. Lemchenas, J. Talman as, lie u iškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas, Vilnius.
TŽŽ 1969: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Redaga o I. Liochinas, S. Lokšina, F. Pe o as ( y . edak o ius) i
L. Šaumianas, e ė O. Do eikienė, J. Kabelka i ch. Lemchenas, lie u iškąjį leidimą edaga o ch. Lem-
chenas, Vilnius.
150 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI
TŽŽ 1985: Ta p au iniųžodžiųžodynas. A s. edak o ius V. K ie kauskas, Vilnius.
TŽŽ I 1999: Vai ke ičiū ė V. Ta p au iniųžodžiųžodynas A–K, Vilnius.
TŽŽ 2001: Ta p au iniųžodžiųžodynas. A s. edak o ius A. Kinde ys, Vilnius.
Дворецкий И. Х. 1986: Латинско–русскийсловрь, Москва: „Русский язык“.
Нерсесянц В. С. 1977: Сократ, Москва: „Наука“.
Gau a 2010-12-29
Jonas Klima ičius
E u o g. 56-14,
04107 Vilnius, Lie u a