144 J. Klima ičius | Te minas an e é mino. VI
Te minus an e é mino. VI
JONaS klIMa IČIUS
Núokana, O NE ciku à
A los bo ánicos ya más como cien años es á cla o que nuokana es Lau yno
I inskio naujada as. La abundancia de los ocynos no ada os de I inskio
hace medio siglo hace es no ado y mos ado Jonas K uopas (K uopas 1998:
193, 195196). Y él mismo ya hace mucho iempo abajando abajo de
dicodyno de la lengua Li uania I inskį įsidėmėjau como nuoseklų s e imybių i
a p au inių žodžių lie u in oją and e en bea odai išką egzo izmų kei ėją.
Pe Albinas Aukso iū ė dise acinius a ículos (Aukso iū ė A. 1995: 5865; 1997, 3339;
2000, 48–57; 2001, 95–111; 2002, 95–102; 2003, 135–142, 2004, 127–
149, 2007, 7291; 2008, 132141) más ampliamen e amilia izado con I inskios
inno ada os in en os y esul ados (incluso muy gausiõs comple amen e
indi iduales y di ícilmen e pe cibidas o del odo no pe cibidas mo i aciones),
esos no ada os a cie a sėkme, ambién es ue zosos sus manliames
inkamesnius inno ada us d a b a o alece , susimąs ai: al aląsus,
il ingas abajo, al i is, džiu us uen e de la lengua li uana en iempos de
op esión y d aš a, džiū is aho a años de libe ad...
Mi es e pequei í pasoel sin ealmen e obje i o eó ico p oba , que nuokana
es I inskio naujada as, y mos a su da ybos mane a, seman ína mo i ació,
de pa e y e imologiją iene y p ác ico e mina a ianza nuokaná en odas
las lenguas li uanas a osenos ámbi os (no solo bo anikos
nomenkla ū oje), po que ši o aún pasach a, al ez y no nesi ūpin a. Al
nuokanos acudí no a a és de su da y oja I inskį, sino oda po nicia. Es o
ue en 1981 Juozo Glinskio d ama Ciku a Sok a ui. Hace mucho iempo se sabe
que el ibunal A ėnų Sok a ą n eisęs my iop peculia , aunque esmelne niu
mane a no bul umba de la oca, y esbo a poisų. Aquí expi i algúnkokios
cikù os. ¿ Qué č ia es ciku a? Ba gu o acla isi esc ibido . O no ūks a
ins ucciones, co k ių nuodų išgė ė Sóc a es, p z. : Во времена Сократа при-
Te minología | 2010 | 17 145
говоренныйксмертивназначенноевремявыпивалчашурастертой
довитой цикуты (болиголова) Нерсесянц 1977: 139. <...> izgė ė c i k u o s n u o d ų
au ę Kseno on as 1993: 12. […]...>, en nues os iempos Sóc a ui no debie a oma m
a u d o s u l č i ų, […] Ruso 1979: 30. <...> mue e desde n u o k a n o s n u o d ų au ės <...>
A e ince 1989: 188. Y es o no solo caso de Sóc a es, ej. : Comp endama, dónde quién
saugiau sulinkusiam ba siu iau i, negu de o o au ės į s eika ą bebe inoą, mišy ą
con poodais poisingąja nuokana y ku pele Lukianas 1975: 89. ¿Cuál o denamien o es
e dade o? Nuokana (Cicu a) y mauda (Conium < g . koneion) son de la misma skė inių
(daba salie inių) amilia plan as bas an e simila es, ambas son enenosas, sólo
nuokana ( ūšis eningoji nuokana Cicu a i osa) no oda, y solo su aíz, mauda oda
(especialmen e u os); dis in as y ege a ie és: nuokanų agua elkinių pak an ės,
papelkiai, hlapios me os, maudų dyk ie ės, sodyb ie ės, panamės, pa o iai. Su
simili ud a es igua y algunos nomb es de lenguas: ok. Schie ling mauda, Wa s s e
schie ling (be i Wü e ich) nuokana, angl. p o i s o n-hemlock mauda, w a e -hemlock
(be i cowbane) nuokana. Rusai s enia dis ingui : nuokana eh (lenk. wiechon),
цикý a, mauda boligoló , омéг. Así bo ánico dis inción cla o, a lo que en ealidad
isgė ė Sóc a es, debe ía cla i ica especialis as de ilología clásica. Aquí es
impo an e deci sólo es o de que cicū a es no sólo nucana, sino ambién has a
enenas (LoLieŽ 2007). Po consiguien e Ne sesianco cicu a (болиголов) puede eikš i
no sinónimos: цикута nuodai, a болиголов conc e ización: mauda. Po o a pa e,
puede, pe o no necesa iamen e: cicu a nomb ėnai llamano plan aseno enenosa
Conium macula um LBŽ 1938 ( odėl k la si ki nės la ynų kalbos žodyne cicū a 1)
болиголов, цикута Дворецкий 1986), sólo mo k sl i- mauda y nuokana y da da
signi icado común nuodai son hechos inmu ables, sólo hay que suplla i ica los. O co
ealmen e isgė ė Sóc a es (i po qué g ai ko Sóc a es bebe i enai se llaman
nė j e bo anikos nomenkla ū oje – p iešingai. Ta žodžio cicu a p iešybė –
ėly u ho acijaus, Plinius Vy esniojo l o y n i šk u palab as) debe ían cla i ica los
especialis as de ilología clásica.
Lau yn I inskiui su i iendo me as y en o no ínmoji y comunes (be Vilniaus
uni e si e o, paskui y con p ensa p ohibima) él, lie u ybei y lie u ių kalbai,
pačiai sus gy asčiai ue on muy nepalankūs: an esauš is e a, pe o es o
ilgõs nak ies p iešauš is... Tačiau jam ne ūko dėkingų i ūpes ingų
da bo palikuonių. No un no ada de I inski
J. Klima ičius | Te minas an e é mino. VI de ne umpos zama š ies pe im as
en ó en 1461907 m. Po ilo Ma ulionio eikalą Žolynas, cuando después de
au š os ya sonambėjo Vinco Kudi kos Tau iška giesmė y Mai onio Jaunoji
Lie u a. En e ellas y hablamos palab a: Cicu a L. nuokana I [inskis] ehъ
szalej, cyku a Ma ulionis 1906 1907. Que es e I inskio naujada as, Ma ulioniui
ya e a ob io. Se puede sólo con i ma que has a I inskio en ningún uen e del
idioma li uanos ni a mėse, ni esc i os nuokana (LKŽ VIII 1970) desconocido.
Kada y en el cual de gausių I inskio eikalų p ime a ez pa a o a nuokana
es e descub imien o aleg iaugsmelis dejándose i inskininkams, aho a se
conoce sólo es o que aún 1858 m. Gena ei ės e ime I inskis usaba la palab a
ciku as y isnašoje lo p esen a como bo anikos e miną: Ciku as ma inamasis
Cicu a i osa. Szalej jadowi y I inskis R 1995: 285. Nuokana en ó en el
dicciona io J. Ba ono: eha nuokana RLŽ 1924. Ma ulionio Žolyne especieis
Cicu a i osa Lin. į a dijama p iešdėliniu é mino nuokana ga lė Jac[oby. m.
La comisión del dicciona io Bo ánico compilado y edlecido Lie u iškas
bo anikos žodynas. I pa e p opo cionan Cicu a i osa L. gi ige
Wesse schie ling eh yaдовитый szalej jadowi y eln u ks no minį
lie u išką pa adinimą nuodingoji nuokana, así como egioninius sinonimus
nauja i nep igij mi žodžius mo k Seukai, mo ki Tau agė, G š amukai K.,
G inius, sme k ynis J. 1938A. Pab ėža, agua maudas J.A. Pab ėža, F.
Ku šai is, šelmis učyzninkas J. Fiedo owicz (1851). Bo anikos e minijos
asun o inalmen e ealizado kapi alinė Lie u os lo a (6 .), 1998 m. Bo anikos
a dų žodynas, enciklopedijos aquí ya ne u ėjo a go. O aip ue con las
palab as in e nacionales de dicciona ios. TŽ 1936 p incipalmen e bu o
u ilizado los mejo es de esa especie dicodiños en lenguas ancūzų, okiečių,
usų, polkų y inglés (56), po lo que en o ganizado es aki a į ácilmen e podía
en a el lenk. cyku a, us. ciku a,o no nuokana (has a LBŽ 1938 aún e a 2
años)... Así y pa eik a: ciku a (lo .) labai oxicingas skė inių giminės augalas.
Ve s iniai TŽŽ 1951 y 1969 zengé medio paso a adelan e, medio al país: ciku à nu
o d i n g o j i n u o k a n a ( oliau aiškinimas), aigi da yk como dicciona io:
a ok ciku a, conozco que es eningoji nuokana; pe o pa a qué ella, si se
p opo ciona cicu a? Sólo DŽ 1972 asi: nuokana bo . skė inių šeimos aisinis
plan aas (cicu a): eningoji nuokana (Cicu a i osa). Nada no miškiau ni DŽ
1993, DŽ 2000, ni TŽ 1985, TŽ I 1999. Sólo TŽ 2001 ciku à (la . cicu a nomb e de
plan a noci o) n k., nuokana <...>.
Te minología | 2010 | 17 147
Así queda quedan dos abajos a a és no minamąja leksikog a ía y
o as mane as ciku ą oda sob e i i , y que es o más acili ákų explica
nuokanos da ybą y mo i ación.
Žem. nukano i debe ía se conojęs desde mismo comienzo de es udios
p obablemen e de en onces popula us Lau ynui I inskiu a ibuido eiliuo o humo is a
cuen o Sme onas: Nebibusiu asz ajp smajłus, que ajp n u k a n o j a,
Pasikłausidama dwases kada / ajpwoja nuo LL 1957: 406 (Neb es ebūsiu aš aip
smailus, ka n aip u k a n o j o I inskis R 1995: 36). Nukanojo explicókin a: nuplakė,
sumušė (406), isõs lib ogos Žodynėlyje: nukano i nukamuo i, nuplak i, sumuš i. Es e
no es el único caso de I inski de uso de es a palab a, ej. :Na sižgullándose co ió el
lobo, <...>, emiendo que el cabello con su amilia despues noin asen, y conga ęs, que
no hundiesen I inskis R 1995: 23. La palab a nukano i y kano i LKŽ V 1959 conexión me
explicó al ez hace un pa ą años, pe o aho a susi epiós esc ibi sužinado mucho
an e io Be ndo Gliwos a ículo semejan e ema
(Gliwa 2002).
Nuodingasis (puje, y ais inis homeopa inis) plan a nuokana no exis e ni
gan seny os o igen palab a, ni nežinomų bo anikų naujada as (Gliwa 2002),
o Lau yno I inskio galūnės edinys iš nukanó i, abajo. nukãno i 1. .
nukamuu i; ma a , za a š i (plg. kanó i, ie a. kãno i 1. des ui , ma a ;
kamuo i, kankin i: Bekanódamas nukanósi caballlius como ponas pe sonas
A. Juškos ocynas, iškãno i 1. ishnikin i, ex asesina e Ša ės, zakãno i,
užmuš i Kuliai); ak. dz. y y . al o. kanó i 2. in . me dė i, leis is, mo i i
Punskas, Lazdijai, nukanó i 2. numi i Būd ie is (Lazdijų .), An aliep ė.
Así kãnó i y nukãnó i es no sólo unõs a mės, sino y ch es oma ines
iejas li e a u a de la palab a no sin necesidad Danu ė Pe ke ičiū ė jun o
con nu o i, š ais y i lo desc ibe como I inskio o iginalia poesía
igu dingąjį eiksmažodį (Pe ke ičiū ė
1988: 205).
Naujada o o igmei e imología no es necesa ia, pe o nuokana da inio mo i ació la
cla idad pod ían aumen a con kano i 3. (Rumšiškės) cla amen e kininiškas al o.
1kan i alk i, maža algy i; p as ai ilkė i, sí mismo sk iaus i ( u in ): nues o
šunelis kãna, kãna po oda el día Salamies is. mis pad es noikanėda o: bien comía
daba Bago oji. Kiaulės iškanėjo, pe dien neše os Dusmenys (no s 1nukanė i
nusibaig i Palanga es žemaičių), kanybà scom niek. sudjiū ėlis, sausas homb e o
animales Jonas Jablonskis (Veliuona),
148 J. Klima ičius | Te minas an e é mino. VI kanypà: Kanypa es liesa maža žmona
A. Juškos žodynas, ambién nukanko i nugalaby i, nužudy i Joniškėlis, kanýko i
kankin i, na Pašikin i i inys, Linku a (LKŽ V 1959).
Kãnó i y kan i son p e acios di e en es no sólo nukãnó i, nukan i ( ambién
nukanko i), sino ambién iškãnó i, zakkãno i, izkan i ( ambién izkaný sunk) más
habla an e la segunda e sión de Gliwosa nuokana: nuko i kankin i, kamuo i
Viekšniai, Lazdynų Pelėda (LKŽ VIII 1970) (sin habla ya de la posibilidad de g andes
onos). Y la p ime a e dade a e sión de o igen sopo a no solo Gliwos
menimas lenk. konać me dė i (o no bū i mi š an !..), us. do-конать p i aig i,
nugaluo i, pe o y k o n-eц galas (e imólogos explican que le kininiškas i н а-ч
а-ло p adžia). Así muy apliclus nukano i explicación nugaluo i (I inskis R 1995,
Žodynėlis). Lo más impo an e es que nuokana galūnės edinys de nukano i, y no
de kano i y p ensaga nuo- ( aip ašo Gliwa). Nuola se dice que da ybos no debe
con undi se con la palab a sudė imi, pe o is klumpama. Nuokano analogía
mos a ía que núõadas más bien es no de nudua 13. nunuodi a sólo A. Juškos
dicciona (LKŽ II2 1969), aunque de apdui i 2. se di a enų abda a 2. nuodai
Vajasiškis, y de adi ina 2. pake ė i (kokiomis žolėmis): Sėdžiu como apduo o
Ka sakiškis (LKŽ II2 1969) apda ai 1. įsie ios he olés, medios po los cuales cada
abdicado, paje amien o; apypenai Duse os, A. Juškos Dic iona y (LKŽ I2 1968). El
enodo más bien es de nude se 9. užmis i, ma a e l. nus ip i, išd ės i: Dos
po šiukai c ece bien, y uno nusidjo Ka sakiškis (LKŽ II2 1969).
IŠVADOS
Lau yno I inskio naujada as nuokana en cien í icas bo anikos
nomenkla ū ą en ó po 19061907 m. Po ilo Ma ulionio Žolyną y inalmen e
a ianzado 1938 m. Lie u iškame bo anikos žodyne. Klasikinėje la ynų kalboje
cicu a es plan a mauda y apsk i ai nuodai, a cien í icinėje bo anikoje,
aunque panašus, pe o o o nuokana. Nuokanos o alecimien o en oda los
a osenoje de la lengua li uanas neleis inai už ukęs. Nuokana
no minamojoje leksikog a ijoje apa ece sólo 1972 m. Daba inės lie u ių
kalbos žodyne, y ciku a sólo 2001 m. In e nacionalinių žodžių žodyne
pažymė a n k. (ne eik ina), sus i ui as nuokana. En Ve imuos aún pasaba
ciku a, Sóc a es esą izgė ęs es o nuodų, eso ciku os, y si lie u iškai eso
maudos, eso nuokanos. ¿po qué g iego Sóc a es izgė ė la yniškų ciku ų (daugiskai a!

Te minologija | 2010 | 17 149 plg. amunėlių) y en gene al lo en ealidad
maudų o nuokanų, debe ía explicad nomb e de plan a nuokana (cicu a)
kin is klasikinės ilologijos specialis ai, o ne bo anikos e minologai. O
más ácilmen e isu ij i in os, p a a u explica su da ibá y
mo i ación. Nuokana žemaičio I inskio he he he he he he he he he he he he
he he he he he he he he he he kamuo i, plg. da nukanė i
nousace ).
LITERATŪRA Y ŠALTINIAI
Aukso iū ė A. 1995: L. I inskio P igim umenės nomb es de axsonos. Te minología 2, 5865. Aukso iū ė A. 1997:
Lau yno I inskio P igim umenės sis emá ica ca ego ías de denominaciones. Lau yno I inskio calenda os
150-mecho. S aipsniai y documen os, Vilnius, 3339. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio e mininai de la micología.
Te minología 7, 4857. Aukso iū ė A. 2001: L. I inskio mine alogías naujada ai. Te minología 8, 95111.
Aukso iū ė A. 2002: Kele as L. I inskio nomb es de plan as. Te minología 9, 95102. Aukso iū ė A. 2003:
Indi idualieji L. I inskio Lenkųžemaičių kalbų žodino y P igim umenės augalų a dai. –
Te minología 10, 135142.
Aukso iū ė A. 2004: Neaiškios da ybos L. I inskio P igim umenės naujažodžiai. P oblemas de e minología de
his o ia y p esen e, Vilnius, 127149.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno I inskio ke u kalbio ódyno e minai. Te minología 14, 7291. Aukso iū ė A. 2008:
Kele as a gai in ų Lau yno I inskio nomb es de plan as. Te minología 15, 132141. A e ince as S. 1989: NT
esumenga Ka alikų kalendo ius žinynas 1989. Ve ė P. Kimb ys. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas,
Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas,
Vilnius. Gliwa 2002: Nuodan ‘cicu a i osa L. y núokanis ‘ oks hybas Lac a ius u pis Weinm. denominaciones
de plan as nuodingas en lenguas li uanas. Onomasiology Online 3 (2002) a linguis ic jou nal edi ed by Joachim
G zega, Al ed Bammesbe ge and Ma ion Schöne , ISSN 16169484. I inskis L. R 1995: esc i os. Suda ė R.
Mikšy ė, edaga o V. Vanagas y V. Vi kauskas, Vilnius. K uopas J. 1998: L. I inskio leksikog a inie abajos.
ecop iniai aš ai, Vilnius, 191198. Kseno on as 1993: e ospec i as sob e Sóc a es. Ve ė V. Kazanskienė,
Vilnius. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. I pa e. Suda ė Bo anikos ódyno komisija, di igidauj doc. L.
Vailionio, edaga o d . J. Dagys, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969: Lie u ių
kalbos žodynas 2, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u ių kalbos žodynas 8,
Vilnius. LLIch es 1957: Li u ias li e a u a de la his o ia ch es oma ija, Vilnius. LoLieŽ 2007: Kuza inis K.
Lo ynųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius.
Lukian 1975: Die ai, he e os, p anašai. Ve ė L. Valkūnas. Ma ulionis P. 19061907: Žolynas. Dalis II. Lie u os
augalų žodynas i augalų aislas, Vilnius. RLŽ 1924: Ba onas J. usiškai lie u iškas žodynas, Kaunas. Ruso Ž. Ž.
1979: ink iniai aš ai. Ve ė L. A. Skūpas, Vilnius. TŽ 1936: In e nacional de las palab as dicciona io. Suda ė K.
Bo u a, P . Čepėnas, S. Si u y ė-Čepėnienė, edaga o J. Žiugžda, pe žiū ėjo Vacl. Bi žiška, P . Do ydai is,
Kaunas. TŽ 1951: In e nacional de palab as dicciona io. Edaga o I. V. Liochinas y F. N. Pe o as, aduc O.
Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Li u iškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 1969:
In e nacional de las palab as dicciona io. Edaga o I. Liochinas, S. Lokšina, F. Pe o as ( y . edac o ius) y L.
Šaumianas, aduc O. Do eikienė, J. Kabelka y ch. Lemchenas, Li u iškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas,
Vilnius.
150 J. Klima ičius | Te minas an e é mino. VI TŽŽ 1985: In e nacional de las palab as
diccionas. A s. edac o ius V. K ie kauskas, Vilnius. TŽ I 1999: Vai ke ičiū ė V.
In e nacional de palab as dicciona AK, Vilnius. TŽ 2001: Dicciona io de palab as
in e nacionales. A s. edac o ius A. Kinde ys, Vilnius.
Дворецкий И. Х. 1986: Латинско–русскийсловрь, Москва: „Русский язык“.
Нерсесянц В. С. 1977: Сократ, Москва: „Наука“.
Recibió 2010-12-29
Jonas Klima ičius
E u o g. 56-14,
04107 Vilnius, Li uania