144 J. Klima ičius | Te minas bei Te min. VI
Te minus bei Te min. VI
JONaS klIMa IČIUS
Núokana, O NE ciku à
Bo anike n schon meh als hunde Jah e kla , dass nuokana is Lau yno
I inskios neue ada . I inskios Wo yns Neuada s Viel al o halbs ündigem
Jah is beme k und gezeig wo den Jonas K uopas (K uopas 1998: 193,
195196). Und selbs schon lange a bei end li auische Sp ache Wodyno A bei
I inskį einsidėmėjau als nuoseklų s e imybių und in e na ionalen Wö e n
lie u in oją und soga bea odai išką egzo izmų kei ėją. Pe Albinos
Aukso iū ės dise acinius A ikel (Aukso iū ė A. 1995: 5865; 1997, 3339;
2000, 48–57; 2001, 95–111; 2002, 95–102; 2003, 135–142, 2004, 127–
149, 2007, 7291; 2008, 132141) b ei e e e au gewo den mi I inskies
neue ada os Zielen und E gebnissen (ne seh gausiõs öllig indi idualios und
schwe e s ändlichen ode ganz un e s ändlichen Mo i a ionen), jene
neue ada os gewiss a sėkme, auch bemühungen seine handlichen
inkamesnie neue ada us d a b a es zus ellen, susimąs ai: solch ap e ,
il inge A bei , solch lebend, k ä ige Quell de li auischen Sp ache un e
Un e d ückungszei en und d oh a, džiū is je z Jah en F eihei ...
Mein dieses kleiniges Sch i el ohne wi klich heo e ischen Zweck zu
beweisen, dass nuokana is I inskios neue ada , und zu zeigen seine
Da bie ha , seman ische Mo i a ion, aus Teil und E imologiją ha und
p ak isches zu ollziehen es zus ellen nuokanä in allen li auensischen
sp achwa osenen Be eichen (nich nu bo anikos nomenkla ū oje), denn
schi o noch nich e eich , ielleich und nich gesi ūpin . Bei nuokanos
p iesch ich nich du ch ih e da y oją I inskį, und ganz nich zu ich a. Es wa
1981 Jah Juozo Glinskios D ama Ciku a Sok a ui. Lange is bekann , dass
A hėnų Ge ich sho Sok a ą e u eęs my iop besonde em, wenn auch
schwellene niu Weise nich s ömmen on dem Felsen, und aus inken poisų.
Hie aus inken i gendkokios cikù os. Was č ia is ziku a? Ba gu ob klä es du Sch i s elle . O nich üks a Rich ungen, ko k ių nuodų išgė ė Sok a es, beispielsweise. : Во времена Сократ при-
Te minologie | 2010 | 17 145
говоренныйксмертивназначенноевремявыпивалчашурастертой
gi igen Ziku e (boliglo a) Ne seсянц 1977: 139. <...> ausgė ė c i k u o s n u o d ų au ę
Kseno on as 1993: 12. […]...>, in unse e Zei Sok a ui nich e anlass zu inken m a
u d o s s u l č i ų, […] Ruso 1979: 30. […] Todes on n n o k a n o s n u o d ų au ės […]
A e ince as 1989: 188. Und das nich nu im Fall Sok a es, beispielsweise. :
Ve s andama, wo was saugiau sulinkusiam ba siu iau i, negu aus goldso au ės į
s eika ą in i wyną, mišy ą mi giodais gi ingąja nuokana und ku pele Lukians 1975:
89. Welche Be ehl is wah ? Nuokana (Cicu a) und mauda (Conium < g . koneion) sind
de gleichen skė inių (daba salie inių) Familie ziemlich ähnliche P lanzen, beide gi ig,
nu nuokana ( ūšis gi ingoji nuokana Cicu a i osa) nich ganz, abe nu ih e
Wu zeln, mauda alles (spezi ische F üch e); un e schiedliche und wachs ie ä:
nuokane Wasse elkinių pak an es, papelkiai, schlapies mews, maudų wil ie ės,
sodyb ie ės, panamės, pa o iai. Jähnlichkei zeug und einige Sp achen Namen:
ok. Schie ling mauda, Wa s s e schie ling (be und Wü e ich) nuokana, angl. p o i s o
n-hemlock mauda, w a e -hemlock (be und cowbane) nuokana. Russi s eb sich zu
bezeichnen: nuokana ech (lenk. wiechon), cyký a, mauda boligoló , омég. Dahe
bo anische Un e schied kla us, und was in Wi klichkei ausgė e e Sok a es, soll e
e klä en, klassikines Philologies Specialis en. Hie wich ig zu sagen nu das, dass
cicū a es nich nu nuokana, sonde n auch bloß Gi es (LoLieŽ 2007). Dahe
Ne sesianco цикута (болиголов) kann eiks en nich Synonymen: цикута nuodai, a
болиголов konk e isie ung: mauda. Ande e sei s kann, kann, abe nich
no wendige weise: cicu a namens omėnai adino gi igen P lanz Conium macula um
LBŽ 1938 ( odėl k la si ki nės la ynische Sp ache wo dyne cicū a […] 1) болиголов,
цикута Дворецкий 1986), nu mo k sl i- mauda und nuokana und da allgemeji bedeu ung
nuodai sind unwechselba e Fak en, nu b auchen sie sich zu suplak i. O was wi klich
nė j e bo anikos nomenkla ū oje – p iešingai. Ta žodžio cicu a p iešybė –
ausgä e e Sok a es (und wa um g ai ko Sok a a os e i gi e genann we den
spä ly u ho acijaus, Plinius Vy esniojo l o y n i šk u wo lich) soll e kla in is
klassikines Philologies Spezialis i.
Lau yn I inskiu sein lebende me as und umgebung nahemoji und
gemeinsame (be Vilniaus Uni e si ä , anschließend und mi
d ucksiche ung) ihm, li au ybei und li auens kalbai, pačiai ih leba sčiai
wa en seh nepalanküs: o auch is wa , abe das langõs nak ies
o auch is... Alle dings ihm ne ūko dėkingų und so ges ingų a bei s palikuonių. Nich ein I inskios neue ada
J. Klima ičius | Te minas bei Te min. VI aus ne umpos zama š ies pe im as
gelang e in 1461907 m. Po ilo Ma ulionio eikalą Žolynas, wenn nach auš os
schon klambėjo Vinco Kudi kos Tau iška giesmė und Mai onio Jaunoji Lie u a.
Un e ihnen is und sp echendes Wo : Cicu a L. nuokana I [inskis] ehъ
szalej, cyku a Ma ulionis 1906 1907. Kad das I inski's neue ada is , Ma ulioniu
schon wa kla . Man kann nu bes ä igen, dass bis I inskio in keine
li auensischen Sp ache Quelle in wede a mėse, noch gesch iebenen
nuokana (LKŽ VIII 1970) nich bekann . Kada und welches aus gausių I inskio
eikalä e s mals pa a o a nuokana dieses En deckungs begeugsmelis
e lassenend i inskininken, je z bekann nu das, dass noch 1858 m.
Gena ei ės e ime I inskis wa e Wo ciku as und ausnašoje ihn als
bo anikos e minus: Ciku as ma inamasis Cicu a i osa. Ralej jadowi y
I inskis R 1995: 285. Nuokana kam in den Wö e buch J. Ba ons: eha nuokana
RLŽ 1924. Ma ulionio Žolyne A is Cicu a i osa Lin. einge üh ijama o gdėliniu
e m nuokana ga lė Jac[oby. m. Bo anikos Wö de no komisionen
zusammengese z und ausleich Lie u iškas bo anikos slo ynas. I eil bie en
Cicu a i osa L. gi ige Wesse schie ling ech yaдовитый szalej jadowi y
eln u ks no minį lie u išką pa adinimą nuodingoji nuokana, sowie egionale
Synonymus und nep igij mi žodžius mo k Seukai, mo ki Tau agė, G š amukai
K., G inius, sme k ynis JA. 1938 Pab ėža, Wasse maudas J.A. Pab ėža, F.
Ku šai is, šelmis učyzninkas J. Fiedo owicz (1851). Bo anikos e minijos
eikalas endgül ig du chge üh kapi alinė Lie u os lo a (6 .), 1998 m.
Bo anikos a dų žodynas, enzyklopedien hie schon ha e ha e a go.
Ande ein wa mi in e na ionalen Wö e n Wö e nais. TŽ 1936 haup sächlich
wa benu z wo den bes es en os ūšies wodynais ancūzischen,
okiechischen, usischen, polkischen und englischen sp achen (56), dahe in
Ve ans al e s aki a į leich konn e eind ingen lenk. cyku a, us. ziku a,o
nich nuokana (bis LBŽ 1938 noch wa 2 Jah e)... Also und angege a: ciku a (lo .)
labai gi ingas skė inių giminės P lanas. Ve s iniai TŽŽ 1951 und 1969 schenge e
halben Sch i nach o ne, halben in das Land: ciku à nu o d i n g o j i n u o k a n
a ( oliau aiškinimas), aigi da yk wie Wö e yn: a ok ciku a, weißok, dass es
gi ingoji nuokana; abe wa um sie, wenn be ei ges ell ziku a? Nu DŽ 1972
asi: nuokana bo . skė inių šeimos heisinische P lanz (cicu a): gi ingoji
nuokana (Cicu a i osa). Nich s no miškie noch DŽ 1993, DŽ 2000, noch TŽ 1985,
TŽ I 1999. Nu TŽ 2001 ciku à (la . cicu a gi iges P lanzenname) n k., nuokana
<...>.
Te minologie | 2010 | 17 147
Dahe bleib zwei A bei en pe no minamuję leksikog a iją und ande en
Mi eln ciku ą ganz e leben zu lassen, und dass es leich e geling zu
e klä en nuokanos da ybą und mo i a ion.
Zem. nukano i soll e ich sein wissenjęs on gleichem s udiengang wah scheinlich aus
dem damals populä en Lau ynu I inskiu zugesch iebenen eiliuo en humo is ischen
Geschich en Sme onas: Nebibusiu asz ajp smajłus, dass ajp n u k a n o j a,
Pasikłausidama dwases kada ajpwoja nuo LL 1957: 406 (Neb es ebūsiu ach so
smailus, dass n so u k a n o j o I inskis R 1995: 36Ich). Nukanojo e klä kin a: nuplakė,
sumušė (406), isõs buchgos Žodynėlyje: nukano i nukamuo i, nuplak i, sumuš i. Das
is nich de einzige I inskio Ve wendungszweck dieses Wo es, z. : Neba sižlgendem
loh de Wol , <...>, ü ch end, dass das Ziegel mi seine Faimien nachhe nich in ų,
und gescha , dass nich hukann en I inskis R 1995: 23. Wo nukano i und kano i LKŽ
V 1959 e bindung mi e klä e ielleich o ein paa jah en, abe je z susi egna
zu sch eiben sužino as iel ühe e Be ndo Gliwos A ikel ähnliches hema
(Gliwa 2002).
Nuodingasis (beje, und ais inis homeopa hinis) P lanz nuokana gib wede
gan seny os U sp ungs Wo , noch nežinomých bo anikų naujada as
(Gliwa 2002), o Lau yno I inskio galūnės edinys aus nukanó i, un en.
nukãno i 1. . nukamu ie en; ö en, zaumš i (plg. kanó i, nied ig. kãno i 1.
e nich en, ö en; kamuo i, kankin i: Bekanódamas nukanósi a dlius wie
ponas Menschen A. Juškos wo ynas, iškãno i 1. ischleich en,
ausmo de en Ša ės, zukãno i, užmuš i Kuliai); ak. dz. und mo gen. hoch.
kanó i 2. in . me dė i, leis is, s e ben Punskas, Lazdijai, nukanó i 2.
numi i Būd ie is (Lazdijų .), An aliep ė. Dahe kãnó i und nukãnó i is
nich nu einõs a mės, abe und ch es oma ische al e Li e a u ens
Wo nich ohne Bedalo Danu ė Pe ke ičiū ė zusammen mi nu o i,
schwais y i besch eib ihn als I inskies o iginaliliöses Poesies bildgendąjį eiksmažodį (Pe ke ičiū ė
1988: 205).
Naujada o he mei E imologie unnö ig, abe de Da inis nuokana Mo i a ion die
Kla hei könn en e höhen mi kano i 3. (Rumšiškės) deu lich giminiškas Höhe. 1kan i
alk i, maža algy i; p as ai ilkė i, sich sk iaus i ( u in ): unse en schunelis kãna,
kãna pe ganze Tag Salamies is. meine El e n nich ikanė en: gu aße e Bago oji.
Kiaulės auskanėjo, pe dien neše os Dusmenys (no s 1nukanė i nusibaig i Palanga
is nied igaičių), kanybà scom niek. sudžiū ėlis, sausas mensch ode ie ulys Jonas
Jablonskis (Veliuona),
148 J. Klima ičius | Te minas bei Te min. VI kanypà: Kanypa is liesa maža manželka
A. Juškos slo ynas, auch nukanko i nugalaby i, nužudy i Joniškėlis, kanýko i
kankin i, na Pašikin i i inys, Linku a (LKŽ V 1959).
Kãnó i und kan i un e schiedliche P ä äle nich nu nukãnó i, nukan i (auch
nukanko i), sonde n auch iškãnó i, zakkãno i, auskan i (auch auskaný di icul )
sp ich am meis en o Gliwos zwei e Ve sion nuko i: nuko i kankin i,
kamuo i Viekšniai, Lazdyňů Pelėda (LKŽ VIII 1970) (gesp ochen schon übe die
Möglichkei on g oßen Phonose ikum). Und die e s e wah e U sp ung e sion
s ü z nich nu Gliwos minimas lenk. konać me dė i (o ne bū i mi š an !..), us.
do-konać p ibaig i, nugaluo i, abe und k o n-eц galas (e imologe e klä en, dass
ihm giminiškas und н а-ч а-ло p adžia). Dahe seh angemlus nukano i
In e p e ion nugaluo i (I inskis R 1995, Zodynėlis). Das Wich igs e, dass nuokana
galūnės edinys aus nukano i, und nich aus kano i und Vo esagg nuo- ( aip
ašo Gliwa). Nuola heiß , dass da ybos nich zu e wechseln mi des Wo es
sudė imi, abe imme klumpama. Nuokanas Analogie zeig e, dass núõdas
ielmeh is nich aus nuduo i 13. nunuody i nu A. Juškos Wo yns (LKŽ II2 1969),
obwohl aus abdui i 2. Ze dei en Gi e s a a 2. nuodai Vajasiškis, und aus
abgeben 2. pake ė i (kokiomis k olėmis): Sėdžiu als abgedo Ka sakiškis (LKŽ
II2 1969) abda ai 1. įse ios G oläs, Mi el, mi denen was abgegeben wi d,
Pake ung; apypenai Duse os, A. Juškos woo denynas (LKŽ I2 1968). Pood ehe is
aus nude en 9. užmahlen, e mo de e l. nus ip i, ausdösen i: Zwei po šiukai
wächs gu , und eine nusidjo Ka sakiškis (LKŽ II2 1969).
IŠVADOS
Lau yno I inskio neue ada as nuokana in wissenscha lichen bo anikos
nomenkla ū ą kam pe 19061907 m. Po ilo Ma ulionio Žolyną und endgül ig
es ges ell 1938 m. Lie u iškame bo anikos wodyne. Klasikinėje la ynų
kalboje cicu a is P lanz mauda und apsk i ai gi ai, und wissenscha liche
bo anikoje, obwohl panašus, abe ande e nuokana. Nuokanos be es igung
im ganzen li auischen sp ach a osenoje neleis inai za ukęs. Nuokana
no minamojoje leksikog a ijoje e schein nu 1972 m. Daba inės lie u ių
kalbos žodyne, und ciku a nu 2001 m. In e na ionale Wo žių žodyne
pažymė a n k. (ne eik ina), E sa z nuokana. Ve imuen noch imme pass
pass ciku a, Sok a es es esą ausgė ęs das nuodų, das ciku os, und wenn
li awiisch das maudos, das nuokanos. Wa um de G ieche Sok a es ausgė ė la yniische ciku en (daugiskai a!

Te minologija | 2010 | 17 149 plg. amunėlių) und apsk i ai was in Wi klichkei
maudų ode nuokanų, soll e kla ad P lanzenname nuokana (cicu a)
kin is klasikinės ilologijos specialis ai, o ne bo anikos e minologai. O
leich e isu es ges ell wü den, p a a u e klä en sein Da ybą und
mo i a ionen. Nuokana zemaičio I inskio pada y a aus nukano i nužudy i
(kano i naikin i; kamuo i, plg. da nukanė i
nus immen).
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
Aukso iū ė A. 1995: L. I inskio P igim umenės aksonen Namenin. Te minologie 2, 5865. Aukso iū ė A. 1997:
Lau yno I inskios P igim umenės sys ema a ike Ka ego ien Nameninhei en. Lau yno I inskios Kalende es
150-mechs. S aipsniai und dokumen ei, Vilnius, 3339. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskios mikologies Te mininai.
Te minologie 7, 4857. Aukso iū ė A. 2001: L. I inskio mine ologijos naujada ai. Te minologie 8, 95111. Aukso iū ė
A. 2002: Kele as L. I inskio P lanzennamen. Te minologie 9, 95102. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio
Lenkųzemaičių kalbų žodyno und P igim umenės P lanzennamen. –
Te minologie 10, 135142.
Aukso iū ė A. 2004: Neaiškios da ybos L. I inskio P igim umenės naujažodžiai. Te minologies His o ie und
Gegenwa p oblemos, Vilnius, 127149.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno I inskio ke u kalbio Wodyno e minai. Te minologie 14, 7291. Aukso iū ė A. 2008:
Kele as a gai in ų Lau yno I inskio P lanzen de Namen. Te minologie 15, 132141. A e ince as S. 1989: NT
übe blickga Ka alike Kalende kennenynas 1989. We ė P. Kimb ys. DŽ 1972: Daba ischen li auensischen
Sp achen Wo yns, Vilnius. DŽ 1993: Daba lichen li auensischen Sp achen Wö e yn, Vilnius. DŽ 2000:
Gegena lichen li auensischen Sp achen Wö e yn, Vilnius. Gliwa 2002: Nuodingų P lanzenen núokana ‘cicu a
i osa L. und núokanis ‘ oks Pilybas Lac a ius u pis Weinm. namensinimai li auischen sp ach.
Onomasiology Online 3 (2002) a linguis ic jou nal edi ed by Joachim G zega, Al ed Bammesbe ge and Ma ion
Schöne , ISSN 16169484. I inskis L. R 1995: sch i ai. Suda ė R. Mikšy ė, edaga o V. Vanagas und V.
Vi kauskas, Vilnius. K uopas J. 1998: L. I inskios leksikog a inie A bei en. koll ische Sch i , Vilnius, 191198.
Kseno on as 1993: E inne ungen übe Sok a ą. Ve ė V. Kazanskienė, Vilnius. LBŽ 1938: Lie u iškas
bo anikos woo denynas. I Teil. Suda ė Bo anikos wodyno komisija, geleuch ujama doc. L. Vailionio, edaga o
d . J. Dagys, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969: Lie u ių kalbos žodynas 2,
Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius. LLIch es
1957: Lie u ių li e a ū os is o ijos ch es oma ija, Vilnius. LoLieŽ 2007: Kuza inis K. Lo ynųlie u ių kalbų
žodynas, Vilnius.
Lukian 1975: Diewai, he e os, p anašai. Ve ė L. Valkūnas. Ma ulionis P. 19061907: Žolynas. Dalis II. Lie u os
augalų žodynas i augalų aislas, Vilnius. RLŽ 1924: Ba onas J. usiškai lie u iškas woo denynas, Kaunas. Ruso
Ž. Ž. 1979: Auswahl ische Sch i e. Ve ė L. A. Skūpas, Vilnius. TŽ 1936: In e na ionalen Wo zehne s
Wö e yn. Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, S. Si u y ė-Čepėnienė, edaga o J. Žiugžda, pe žiū ėjo Vacl.
Bi žiška, P . Da ydai is, Kaunas. TŽ 1951: In e na ionellen Wo zehne s Wö e yn. Redaga o I. V. Liochinas
und F. N. Pe o as, übe s O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, lie u iškąjį ausgabe edaga o ch.
Lemchenas, Vilnius. TŽ 1969: In e na ionale Wo e Wö e yns. Redaga o I. Liochinas, S. Lokšina, F. Pe o as
( y . edak o ius) und L. Šaumianas, übe s O. Do eikienė, J. Kabelka und ch. Lemchenas, die li auischs e
Ausgabe edaga o ch. Lemchenas, Vilnius.
150 J. Klima ičius | Te minas bei e mino. VI TŽŽ 1985: In e na ionale Wo žių
Wo yns. A s. edak o ius V. K ie kauskas, Vilnius. TŽ I 1999: Vai ke ičiū ė V.
In e na ionale Wo e Wo yns AK, Vilnius. TŽ 2001: In e na ionalen Wo zehne s.
A s. edak o ius A. Kinde ys, Vilnius.
Дворецкий И. Х. 1986: Латинско–русскийсловрь, Москва: „Русский язык“.
Нерсесянц В. С. 1977: Сократ, Москва: „Наука“.
Emp ange 2010-12-29
Jonas Klima ičius
E u o g. 56-14,
04107 Vilnius, Li uanien