Terminas prie termino. VI

144 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI Te minas p ie e mino. VI JONaS klIMa IČIUS Núokana, O NE ciku à Bo anikams jau daugiau kaip šim as me ų aišku, kad nuokana – y a Lau yno I inskio naujada as. I inskio žodynų naujada ų gausumą p ieš pusšim į me ų y a pas ebėjęs i pa odęs Jonas K uopas (K uopas 1998: 193, 195–196). I pa s jau seniai – di bdamas Lie u iųkalbosžodyno da - bą – I inskį įsidėmėjau kaip nuoseklų s e imybių i a p au inių žodžių lie u in oją i ne bea odai išką egzo izmų kei ėją. Pe Albinos Aukso iū- ės dise acinius s aipsnius (Aukso iū ė A. 1995: 58–65; 1997, 33–39; 2000, 48–57; 2001, 95–111; 2002, 95–102; 2003, 135–142, 2004, 127– 149, 2007, 72–91; 2008, 132–141) plačiau susipažinęs su I inskio naujãda os užmojais i ezul a ais (ne labai gausiõs isiškai indi idualios i sunkiai su okiamos a isai nesu okiamos mo y acijos), os naujada os am ik a sėkme, aip pa pas angomis jo ank aš inius inkamesnius nau- jada us d a b a į i in i, susimąs ai: oks d ąsus, il ingas da bas, oks gy as, gai us šal inis lie u ių kalbos p iespaudos laikais i okia saus a, džiū is daba – lais ės me ais… Mano šis mažy is žingsnelis be ik ai eo inio ikslo – į ody i, kad nuo- kana y a I inskio naujada as, i pa ody i jo da ybos būdą, seman inę mo- y aciją, iš dalies i e imologiją – u i i p ak inį – baig i į i in i nuoka- ną isose lie u ių kalbos a osenos s i yse (ne ik bo anikos nomenkla- ū oje), nes ši o da nepasiek a, gal i nesi ūpin a. P ie nuokanos p iėjau ne pe jos da y oją I inskį, o isai ne yčia. Tai bu o 1981 me ais – Juozo Glinskio d ama Ciku a–Sok a ui. Seniai žino- a, kad A ėnų eismas Sok a ą nu eisęs my iop ypa ingu, no s š elnesniu būdu – ne nus um i nuo uolos, o išge i nuodų. Čia – išge i kažkokios cikù os. Kas č ia y a ciku a? Va gu a aiškinosi ašy ojas. O ne ūks a nu- odymų, ko k ių nuodų išgė ė Sok a as, p z.: Во времена Сократапри- Te minologija | 2010 | 17 145 говоренныйксмертивназначенноевремявыпивалчашурастертой ядовитойцикуты(болиголова)Нерсесянц 1977: 139. <…>iš- gė ėc i k u o s n u o d ų  au ę Kseno on as 1993: 12. <…>,mūsųlaikais Sok a uine eikė ųišge im a u d o s s u l č i ų,<…> Ruso 1979: 30. <…> mi isnuon u o k a n o s n u o d ų  au ės<…> A e ince as 1989: 188. I ai ne ik Sok a o a eju, p z.: Sup an ama,ku kassaugiausulinkusiamba - siu iau i,neguišaukso au ėsįs eika ąge i yną,maišy ąsunuodais– nuodingąjanuokanai ku pele Lukianas 1975: 89. Ku is nu odymas ik as? Nuokana(Cicu a) i mauda(Conium < g . koneion) y a os pačios skė inių (daba – salie inių) šeimos gana panašūs augalai, abu nuodingi, ik nuokana ( ūšis nuodingojinuokana–Cicu a i osa) ne isa, o ien jos šaknys, mauda – isa (ypač aisiai); ski ingos i auga ie ės: nuokanų – andens elkinių pak an ės, papelkiai, šlapios pie os, maudų – dyk ie ės, sodyb ie ės, panamės, pa o iai. Jų panašumą liudija i kai ku ių kalbų a dai: ok. Schie ling – mauda, Wa s s e schie ling (be i Wü e ich) – nuokana, angl. p o i s o n-hemlock – mauda, w a e -hemlock (be i cowba- ne) – nuokana. Rusai s engiasi ski i: nuokana – вех (lenk. wiechon), цикýта, mauda – болиголóв,омéг. Taigi bo aninis ski umas aiškus, o ko iš ik ųjų išgė ė Sok a as, u ė ų aiškin is klasikinės ilologijos specialis ai. Čia s a bu pasaky i ik ai, kad cicū a – ai ne ik nuokana, be i šiaip nuodai (LoLieŽ 2007). Todėl Ne sesianco цикута(болиголов) gali eikš i ne sinonimus: цикута – nuodai, o болиголов – konk e inimas: mauda. Ki a e us, gali, be nebū inai: „cicu a a du omėnai adino nuodingą augalą Coniummacula um“ LBŽ 1938 ( odėl k la si ki nės lo ynų kalbos žodyne cicū a – 1) болиголов,цикута Дворецкий 1986), ik mo k sl i- nė j e bo anikos nomenkla ū oje – p iešingai. Ta žodžio cicu a p iešybė – „mauda“ i „nuokana“ – i da bend oji eikšmė – „nuodai“ – y a nepa- keičiami ak ai, ik eikia saugo is juos suplak i. O ko ik ai išgė ė Sok a- as (i kodėl g ai ko Sok a o ge i nuodai adinami ėly u – ho acijaus, Plinijaus Vy esniojo – l o y n i šk u žodžiu) u ė ų aiškin is klasikinės ilologijos specialis ai. Lau ynui I inskiui jo gy enamas me as i aplinka – a imoji i ben- d oji (be Vilniaus uni e si e o, paskui i su spaudos d audimu) – jam, lie u ybei i lie u ių kalbai, pačiai jos gy asčiai bu o labai nepalankūs: p iešauš is bu o, be ai – ilgõs nak ies p iešauš is… Tačiau jam ne ūko dėkingų i ūpes ingų da bo palikuonių. Ne ienas I inskio naujada as 146 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI iš ne umpos užma š ies pe im as pa eko į 1906–1907 m. Po ilo Ma u- lionio eikalą Žolynas, kai po auš os jau skambėjo Vinco Kudi kos Tau iškagiesmė i Mai onio JaunojiLie u a. Ta p jų i kalbamasis žodis: Cicu a L. – nuokana I [inskis] – вехъ–szalej,cyku a Ma ulionis 1906– 1907. Kad ai I inskio naujada as, Ma ulioniui jau bu o aišku. Galima ik pa i in i, kad iki I inskio jokiame lie u ių kalbos šal inyje – nei a mėse, nei aš uose – nuokana (LKŽ VIII 1970) nežinoma. Kada i ku iame iš gausių I inskio eikalų pi mą ka ą pa a o a nuokana – šis a adimo džiaugsmelis paliekamas i inskininkams, daba žinoma ik ai, kad da 1858 m. Gena ei ės e ime I inskis a oja žodį ciku as i iš- našoje pa eikia jį kaip bo anikos e miną: Ciku asma inamasis.Cicu a i osa.Szalejjadowi y I inskis R 1995: 285. Nuokana pa eko į J. Ba ono žodyną: веха–nuokana RLŽ 1924. Ma ulionio Žolyne ūšis Cicu a i- osa Lin. į a dijama p iešdėliniu e minu nuokanaga lė Jac[oby]. 1938 m. Bo anikos žodyno komisijos suda y as i išleis as Lie u iškasbo anikos žodynas.Idalis eikia Cicu a i osa L. – gi ige Wesse schie ling–вех ядовитый–szalejjadowi y– eln u ks no minį lie u išką pa adinimą nuodingojinuokana, aip pa egioninius sinonimus i nep igijusius nau- jažodžius – mo kelės Seinai, mo kiukai Tau agė, mi š amukai K. G inius, sme k ynis J.–A. Pab ėža, andensmaudas J.–A. Pab ėža, F. Ku šai is, šelmis učyzninkas J. Fiedo owicz (1851). Bo anikos e minijos eikalas galu inai a lik as – kapi alinė Lie u os lo a (6 .), 1998 m. Bo anikos a dųžodynas, enciklopedijos čia jau ne u ėjo a go. Ki aip bu o su a p au inių žodžių žodynais. TŽŽ 1936 daugiausia „bu o naudojamasi ge iausiais os ūšies žodynais p ancūzų, okiečių, usų, lenkų i anglų kalbomis“ (5–6), odėl į engėjų aki a į leng ai ga- lėjo pa ek i lenk. cyku a, us. цикута,o ne nuokana (iki LBŽ 1938 da bu o 2 me ai)… Taigi i pa eik a: ciku a (lo .) – „labai nuodingas skė inių giminės augalas“. Ve s iniai TŽŽ 1951 i 1969 žengė pusę žingsnio į p iekį, pusę į šalį: ciku à – nu o d i n g o j i n u o k a n a ( oliau aiškinimas), aigi da yk kaip žodynas: a ok ciku a, žinok, kad ai nuodingojinuokana; be kam ji, jei eikiama ciku a? Tik DŽ 1972 asi: nuokana – bo . „skė- inių šeimos ais inis augalas“ (cicu a): nuodingojinuokana (Cicu a i o- sa). Nieko no miškiau nei DŽ 1993, DŽ 2000, nei TŽŽ 1985, TŽŽ I 1999. Tik TŽŽ 2001 ciku à (lo . cicu a – nuodingo augalo a das) n k., nuokana – „<…>“. Te minologija | 2010 | 17 147 Taigi lieka du da bai – pe no minamąją leksikog a iją i ki ais būdais ciku ą isai išgy endin i, o kad ai leng iau pa yk ų – paaiškin i nuokanos da ybą i mo y aciją. Žem. nukano i u ėčiau bū i žinojęs iš pa s udijų p adžios – eikiau- siai iš ada populia aus Lau ynui I inskiui p iski o eiliuo o humo is inio pasakojimo Sme onas:Nebibusiuasz ajpsmajłus,kad ajpn u k a n o j a,/ Pasikłausidamadwaseskada ajpnuo woja LLIch es 1957: 406 (Nebe- būsiuaš aipsmailus,kad aipn u k a n o j o I inskis R 1995: 36). Nuka- nojo paaiškin a: nuplakė, sumušė (406), isõs knygos Žodynėlyje: nuka- no i – nukamuo i, nuplak i, sumuš i. Tai nė a ienin elis I inskio šio žodžio a ojimo a ejis, p z.: Neba siž ilgėdamasbėgo ilkas,<…>, bijodamas,kadoželissusa ošeimynapaskuinegin ųs,osuga ęs,kad nenukano ų I inskis R 1995: 23. Žodžio nukano i i kano i LKŽ V 1959 yšys man paaiškėjo gal p ieš po ą me ų, be daba susi engus ašy i sužino as daug anks esnis Be ndo Gliwos s aipsnis panašia ema (Gliwa 2002). Nuodingasis (beje, i ais inis – homeopa inis) augalas nuokana nė a nei „gan seny os kilmės“ žodis, nei nežinomų „bo anikų naujada as“ (Gliwa 2002), o Lau yno I inskio galūnės edinys iš nukanó i, žem. nukãno i 1. . „nukamuo i; nužudy i, užmuš i“ (plg. kanó i, žem. kãno i 1. „naikin i, žudy i; kamuo i, kankin i“: Bekanódamasnukanósia klius kaipponasžmones A. Juškos žodynas, iškãno i 1. „išnaikin i, išžudy i“ Ša ės, užkãno i, „užmuš i“ Kuliai); ak. dz. i y . aukš . kanó i 2. in . „me dė i, leis is, mi i“ Punskas, Lazdijai, nukanó i 2. „numi i“ Būd ie- is (Lazdijų .), An aliep ė. Taigi kãnó i i nukãnó i y a ne ik ienõs a mės, be i ch es oma inės senosios li e a ū os žodis – ne be eikalo Danu ė Pe ke ičiū ė – ka u su nu o i,š ais y i – jį apibūdina kaip I inskio o iginaliosios poezijos aizdingąjį eiksmažodį (Pe ke ičiū ė 1988: 205). Naujada o kilmei e imologija ne eikalinga, be da inio nuokana mo y- acijos aiškumą galė ų padidin i su kano i 3. (Rumšiškės) aiškiai giminiš- kas aukš . 1kan i „alk i, maža algy i; p as ai ilkė i, sa e sk iaus i ( u in )“: mūsųšuneliskãna,kãnape  isądieną Salamies is. mano ė ainesikanė- da o:ge ai algyda o Bago oji. Kiaulėsiškanėjo,pe dienneše os Dusmenys (no s 1nukanė i „nusibaig i“ Palanga y a žemaičių), kanybà scom niek. „sudžiū ėlis, sausas žmogus a ba gy ulys“ Jonas Jablonskis (Veliuona), 148 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI kanypà:Kanypay aliesamažažmona A. Juškos žodynas, aip pa nukanko i „nugalaby i, nužudy i“ Joniškėlis, kanýko i „kankin i, naikin i“ Paš i inys, Linku a (LKŽ V 1959). Kãnó i i kan i ski ingi p iešdėliai – ne ik nukãnó i,nukan i ( aip pa nukanko i), be i iškãnó i,užkãno i,iškan i( aip pa iškanýko i) – labiau- siai kalba p ieš Gliwos an osios e sijos – nuokana:nuko i „kankin i, kamuo i“ Viekšniai, Lazdynų Pelėda (LKŽ VIII 1970) – galimybę (nekal- ban jau apie didelius one ikos sunkumus). O pi mąją – ik ąją – kilmės e siją emia ne ik Gliwos minimas lenk. konać „me dė i“ (o ne „bū i mi š an “!..), us. до-конать „p ibaig i, nugaluo i“, be i к о н-ец „galas“ (e imologai aiškina, kad jam giminiškas i н а-ч а-ло „p adžia“). Taigi labai aiklus nukano i aiškinimas – nugaluo i (I inskis R 1995, Žodynėlis). S a biausia, kad nuokana – galūnės edinys iš nukano i, o ne iš kano i i p iesagos nuo- ( aip ašo Gliwa). Nuola sakoma, kad da ybos negalima painio i su žodžio sudė imi, be is klumpama. Nuokanosanalogija ody ų, kad núõdas eikiau y a ne iš nuduo i 13. „nunuody i“ ik A. Juškos žodynas (LKŽ II2 1969), no s iš apduo i 2. „už- duo i nuodų“ – apda a 2. „nuodai“ Vajasiškis, o iš apduo i 2. ‖ „pake ė i (kokiomis žolėmis)“: Sėdžiukaipapduo as Ka sakiškis (LKŽ II2 1969) – apda ai 1. „į ai ios žolės, p iemonės, ku iomis kas apduodamas, pake imas; apypenai“ Duse os, A. Juškos žodynas (LKŽ I2 1968). Nuodas eikiau y a iš nudė i 9. „užmuš i, nužudy i“ ‖ e l. „nus ip i, išd ės i“: Dupa šiukai augage ai,o ienasnusidjo Ka sakiškis (LKŽ II2 1969). IŠVADOS Lau yno I inskio naujada as nuokana į mokslinės bo anikos nomenkla- ū ą pa eko pe 1906–1907 m. Po ilo Ma ulionio Žolyną i galu inai į i in as 1938 m. Lie u iškamebo anikosžodyne. Klasikinėje lo ynų kal- boje cicu a y a augalas mauda i apsk i ai nuodai, o mokslinėje bo ani- koje, no s panašus, be ki as – nuokana.Nuokanos į i inimas isoje lie u ių kalbos a osenoje neleis inai už ukęs. Nuokana no minamojo- je leksikog a ijoje a si anda ik 1972 m. – Daba inėslie u iųkalbosžo- dyne, o ciku a ik 2001 m. Ta p au iniųžodžiųžodyne pažymė a n k. (ne eik ina), pakai as – nuokana. Ve imuose is da pasi aiko ciku a, So- k a as esą išgė ęs ai nuodų, ai ciku os, o jei lie u iškai – ai maudos, ai nuokanos. Kodėl g aikas Sok a as išgė ė lo yniškų ciku ų (daugiskai a! Te minologija | 2010 | 17 149 plg. amunėlių) i apsk i ai ko iš ik ųjų – maudų a nuokanų, u ė ų aiš- kin is klasikinės ilologijos specialis ai, o ne bo anikos e minologai. O kad augalo a das nuokana (cicu a) leng iau isu įsi i in ų, p a a u paaiškin i jo da ybą i mo y aciją. Nuokana žemaičio I inskio pada y a iš nukano i „nužudy i“ (kano i – „naikin i; kamuo i“, plg. da nukanė i „nusibaig i“). LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aukso iū ė A. 1995: L. I inskio „P igim umenės“ aksonų pa adinimai. – Te minologija 2, 58–65. Aukso iū ė A. 1997: Lau yno I inskio „P igim umenės“ sis ema ikos ka ego ijų pa adinimai. – Lau yno I inskiokalendo iaus150-mečiui.S aipsniaii dokumen ai, Vilnius, 33–39. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio mikologijos e minai. – Te minologija 7, 48–57. Aukso iū ė A. 2001: L. I inskio mine ologijos naujada ai. – Te minologija 8, 95–111. Aukso iū ė A. 2002: Kele as L. I inskio augalų pa adinimų. – Te minologija 9, 95–102. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno i P igim umenės augalų a dai. – Te minologija 10, 135–142. Aukso iū ė A. 2004: Neaiškios da ybos L. I inskio P igim umenės naujažodžiai. – Te minologijosis o ijosi  daba iesp oblemos, Vilnius, 127–149. Aukso iū ė A. 2007: Lau yno I inskio ke u kalbio žodyno e minai. – Te minologija 14, 72–91. Aukso iū ė A. 2008: Kele as a gai in ų Lau yno I inskio augalų a dų. – Te minologija 15, 132–141. A e ince as S. 1989: NT apž alga – Ka alikųkalendo iusžinynas1989. Ve ė P. Kimb ys. DŽ 1972: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 2000: Daba inėslie u iųkalbosžodynas, Vilnius. Gliwa 2002: Nuodingų augalų núokana ‘cicu a i osa L.’ bei núokanis ‘ oks g ybas Lac a ius u pis Weinm.’ pa adinimai lie u ių kalboje. – OnomasiologyOnline 3 (2002) a linguis ic jou nal edi ed by Joachim G zega, Al ed Bammesbe ge and Ma ion Schöne , ISSN 1616–9484. I inskis L. R 1995: aš ai. Suda ė R. Mikšy ė, edaga o V. Vanagas i V. Vi kauskas, Vilnius. K uopas J. 1998: L. I inskio leksikog a iniai da bai. – ink iniai aš ai, Vilnius, 191–198. Kseno on as 1993: a siminimaiapieSok a ą. Ve ė V. Kazanskienė, Vilnius. LBŽ 1938: Lie u iškasbo anikosžodynas.Idalis. Suda ė Bo anikos žodyno komisija, ado aujama doc. L. Vailionio, edaga o d . J. Dagys, Kaunas. LKŽ I2 1968: Lie u iųkalbosžodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969: Lie u iųkalbosžodynas 2, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u iųkalbosžodynas 5, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u iųkalbosžodynas 8, Vilnius. LLIch es 1957: Lie u iųli e a ū osis o ijosch es oma ija, Vilnius. LoLieŽ 2007: Kuza inis K. Lo ynų–lie u iųkalbųžodynas, Vilnius. Lukianas 1975: Die ai,he e os,p anašai. Ve ė L. Valkūnas. Ma ulionis P. 1906–1907: Žolynas.DalisII.Lie u osaugalųžodynasi augalų aislas, Vilnius. RLŽ 1924: Ba onas J. usiškailie u iškasžodynas, Kaunas. Ruso Ž. Ž. 1979: ink iniai aš ai. Ve ė L. A. Skūpas, Vilnius. TŽŽ 1936: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, S. Si u y ė-Čepėnienė, edaga o J. Žiugžda, pe žiū ėjo Vacl. Bi žiška, P . Do ydai is, Kaunas. TŽŽ 1951: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Redaga o I. V. Liochinas i F. N. Pe o as, e ė O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, lie u iškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas, Vilnius. TŽŽ 1969: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Redaga o I. Liochinas, S. Lokšina, F. Pe o as ( y . edak o ius) i L. Šaumianas, e ė O. Do eikienė, J. Kabelka i ch. Lemchenas, lie u iškąjį leidimą edaga o ch. Lem- chenas, Vilnius. 150 J. Klima ičius | Te minasp ie e mino.VI TŽŽ 1985: Ta p au iniųžodžiųžodynas. A s. edak o ius V. K ie kauskas, Vilnius. TŽŽ I 1999: Vai ke ičiū ė V. Ta p au iniųžodžiųžodynas A–K, Vilnius. TŽŽ 2001: Ta p au iniųžodžiųžodynas. A s. edak o ius A. Kinde ys, Vilnius. Дворецкий И. Х. 1986: Латинско–русскийсловрь, Москва: „Русский язык“. Нерсесянц В. С. 1977: Сократ, Москва: „Наука“. Gau a 2010-12-29 Jonas Klima ičius E u o g. 56-14, 04107 Vilnius, Lie u a